Maistas ugdymo įstaigose: valstybė turi investuoti į vaikų sveikatos išsaugojimą

21 a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus. VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė įsitikinusi – brangstat produktams, turi augti ir vaikų maitinimo norma ugdymo įstaigose. Bet ne tėvų sąskaita – valstybė turi investuoti į vaikų sveikatos išsaugojimą.

Sveikatai palanki mityba – reguliari, subalansuota, įvairi ir saikinga

„Sveikatai palankus maistas užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos – angliavandeniai, baltymai, riebalai, bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų rūgščių, mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų,“ – sveikatai palankaus maisto sąvoką aiškina VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Kalbant apie sveiką maistą – svarbu visa visuma. Mityba turi būti subalansuota, kad gautume pakankamai angliavandenių, riebalų ir vitaminų, mineralinių medžiagų, antioksidantų, riebalų rūgščių. Norint, kad gautume visų vertingų maistinių medžiagų, turime išlaikyti dar vieną sveikatai palankios mitybos sąlygą – valgyti įvairų maistą. Taip pat saikingumo jausmas išlaikomas valgant reguliariai, nepraleidžiant valgymų – pusryčių, pietų ir vakarienės.

Nepalankūs maisto produktai – visiems vienodi

Dėl nuolatinio sveikatai nepalankių maisto produktų vartojimo civilizuotų šalių gyventojų sveikata, nežiūrint į dideles medicinos tarnybų pastangas, negerėja – plinta antsvoris ir nutukimas, širdies ligos (infarktai, insultai), vėžys, cukrinis diabetas. Tai vis dažniau pasireiškia ir vaikams.

Todėl būtina atkreipti dėmesį į tai, kad egzistuoja visiems nepalankūs maisto produktai. Nėra mažiau nepalankių. Tai bulvių traškučiai, gaminiai su transriebalais riebalais (sausainiai, bandelės, pyragaičiai, saldainiai), saldūs gėrimai, rūkyti gaminiai, gruzdinti, skrudinti patiekalai.

„Bet jei retomis progomis nepavyksta išvengti sveikatai nepalankių maisto produktų, akcentuokite, kad tai nėra kasdienybė. Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo, visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa „dievų maistu,” – įsitikinusi mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Sveikatai palankių produktų ženklinimas – ar tikrai sveika?

Rinkdamiesi prekybos vietose produktus, dažnai sutinkame tokius ženklinimus, kaip „ekologiškas“, „Rakto skylutė“, „bio“ ir pan. Ar tikrai šie užrašai garantuoja, kad ant mūsų stalo atsiras sveikatai palankūs produktai? R.Bogušienė sako, kad nevisuomet.

„Lietuvoje nėra vieningos sveikatai palankios mitybos politikos. Štai, pavyzdžiui, simbolis „Rakto skylutė“ apsprendžia cukraus, druskos, riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekius maiste, bet yra laisvanoriška sistema ir nėra svarbu žaliavos gavyba. Ekologiškumas apsprendžia gavybos sąlygas ir kontroliuojama sistema, bet cukraus, druskos, riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekiai maiste nėra ribojami. Žinoma, jei ekologiškai užauginta gryni produktai ir jie nėra stipriai perdirbti, tokia žaliava palanki ne tik gamtai, bet ir žmogui ir ant vaikų stalo turi atsidurti neperdirbti ekologiški maisto produktai,“ – sako specialistė.

Sujungus įvairius ženklus, atsirastų galimybė pašalinti minėtus trūkumus, o parduotuvių lentynose būtų užtikrintas sveikatai palankaus maisto produkto pasirinkimas, pavyzdžiui, ženklinant „Palanku vaikams“ ženklu, kuris remiasi vaikų maitinimo reikalavimais ugdymo įstaigose tėveliai galėtų aiškiai matyti, kurie produktai palankūs jų vaikų sveikatai.

Menkavertis užkandis vietoj šviežio maisto

Kita problema – menkaverčiai užkandžiai ir patiekalai vietoj šviežiai ruošto ir sveikatai palankaus maisto. Ne naujiena ir šalia ugdymo įstaigų, kaip ant mielių augantys greito maisto restoranai, ir sveikatai nepalankūs užkandžiai darželiuose iš tėvų rankų, tam, kad vaikas būtų sotus, bet kokia kaina.

Deja, bet ugdymo įstaigose dar tikrai galima rasti ir sveikatai nepalankių maisto produktų automatų. Ne vienoje Lietuvos mokykloje apsilankę VšĮ „Sveikatai palankus“ specialistai pastebėjo tokius automatus, kuriuose galimai leistini produktai pagal dabar galiojančius teisės aktus, bet tikrai neturintys būti ant kasdieninio vaikų stalo.

„Sveikatai nepalankūs maisto produktai sutinkami ir mokyklų bufetuose, prekybos centruose ir mokyklų pavienių patiekalų sąrašuose, darželiuose ir mokyklose meniu vertinamas faktiškai tik pagal kalorijas,“ – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.

Reikalingi pokyčiai – čia ir dabar

21 a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t.t.). VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė įsitikinusi – laikas priimti svarbius sprendimus, kad sveikatai palankus maistas taptų kiekvieno žmogaus, kiekvieno vaiko, kiekvienos šeimos kasdienybe.

„Būtina suformuoti aiškią ir vieningą valstybės sveikatai palankios mitybos politiką:patvirtinti vaikų maitinimo aprašo pakeitimus, kad vaikų ugdymo įstaigose neliktų automatų, bufetų, kur vyrauja menkaverčiai užkandžiai; patvirtinti privalomą „Sveikatai palankų maitinimą“ darželiuose, mokyklose, ligoninėse ir globos namuose,“ – sako R.Bogušienė.

Taip pat būtina keisti sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir lėkštę, nes šiuo metu galiojančios švietimo priemonės neatitinka sveikatai palankios mitybos apibrėžties, nėra nurodoma žaliavų kokybė, rekomenduojama kasdieninėje mityboje saldumynai. Vaikai aiškiai turi matyti kaip turi atrodyti kiekvieno iš jų pusryčių, pietų ir vakarienės lėkštė, koks turi būti porcijos dydis, kiek turi sudaryti daržovės, vaisiai ir uogos, o kiek, pavyzdžiui, pietums mėsa.

Svarbus konkrečių žaliavų sąrašas,kurie produktai mokyklose, darželiuose, ligoninėse ir globos namuose turi būti ekologiški, Nacionalinės kokybės produktai (NKP), simboliu „Rakto skylutė“ pažymėti ir vietiniai produktai ir jiems turi būti parengtos žaliavų techninės specifikacijos, kurios užtikrintų viešuose pirkimuose kokybiškų, o ne pigiausių žaliavų žaliavų įsigijimą.

„VšĮ „Sveikatai palankus“ siūlo vieningą meniu sudarymą darželiams, mokykloms, ligoninėms, globos namams su integracija ekologiškų ir kokybiškų žaliavų. Su galimybe individualizuoti, pritaikyti tam tikrai įstaigai, pateikti rekomenduojamų pavienių patiekalų sąrašus. Vykdyti virėjų, dietistų, sandėlininkų ir visų viešojo maitinimo sektoriaus atstovų sveikatai palankaus maitinimo kvalifikacijos kėlimo mokymus,“ – sako VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė.

Sukurta iniciatyva „Sveikatai palankus“, į kurią jungiasi  vis daugaiu Lietuvos ugdymo bei gydymo įstaigų, kurioms rūpi mūsų vaikų sveikata. Šiuo metu jau netoli 200 įstaigų džiaugiasi besikeičiančiu meniu.

R. Bogušienė atvira, Lietuvai būtina trečiašalė nepriklausoma kontrolės sistema, kur kvalifikuoti maisto technologai, mitybos specialistai, dietistai, dietologai, maisto saugos ir kokybės ekspertų komanda turėtų patariamąją balsą vaikų maitintojams.Patvirtinti ženklinimo sistemą „Palanku vaikams“ pagal vaikų maitinimo politiką ugdymo įstaigose ir leisti VšĮ „Sveikatai palankus“ prekybos centruose, kavinėse suženklinti tuos kriterijus atitinkančius maisto produktus.

Valstybė privalo investuoti į vaikų sveikatos išsaugojimą

Atlikus skaičiavimus pagal „Sveikatai palankus“ sukurtą ir su LR Sveikatos apsaugos ministerija suderintą valgiaraštį darželinukams ir mokyklinukams, įvedus ekologiškas, simboliu „Rakto skylutė“ ir vietines žaliavas, nacionalinės kokybės produktus, valstybė turi investuoti į vaikų sveikatos išsaugojimą 45 proc. daugiau nei naudojant įprastines žaliavas vaikų maitinime. Taip pat turi būti duotas impulsas reikalingų žaliavų auginimui ir gavybai.

“Brangstant pieno riebalams, kiaušiniams, turi augti ir vaikų maitinimo norma, bet ne tėvų sąskaita, o valstybė turi investuoti į sveikatos išsaugojimą. Kai maistas bus kaip vaistas, profilaktika, tuomet išleisime mažiau gydymui, o tai reiškia – turėsime papildomų lėšų kokybiškų ir sveikatai palankių produktų įsigijimui,” – įsitikinusi R.Bogušienė.
Parengė: VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, maisto technologė ir mitybos specialistė, sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė Raminta Bogušienė, 864517472, raminta.bogusiene@sveikataipalankus.lt