Nors skambi frazė mums vis primena, kad „valgome tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad valgytume“, maistas yra kur kas daugiau nei energijos šaltinis. Tinkamai parinktas jis gali gydyti ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Mėgstami produktai gali suteikti daug informacijos apie valgytoją ir netgi padėti sukurti jo charakterio portretą. Galbūt išties esame tai, ką valgome?

 

esame tai, ka valgome

Įrodyta moksliškai

 

Garsus posakis „esame tai, ką valgome“ priklauso medicinos tėvu vadinamam Hipokratui. Oksfordo universiteto (Anglija) mokslininkai patvirtino, kad tai – tikrų tikriausia tiesa. Pasirodo, organizmo valgymo įpročiai turi tiesioginės įtakos DNR sekai. Tokią išvadą mokslininkai padarė tyrinėdami dviejų rūšių parazitus, turinčius bendrus protėvius, bet evoliucijos metu apsigyvenusius skirtinguose šeimininkuose ir skirtingai mitusius. Taip išsivystė atskiros rūšys, kurių DNR gerokai skiriasi, nors jos ir turi bendrą protėvį. Esminis veiksnys, lėmęs skirtingų genetinių bruožų formavimąsi, – skirtingi mitybos įpročiai. Žinoma, tai nereiškia, kad valgydami ar atsisakę vienų ar kitų produktų staiga tapsime kažkuo kitu, tačiau ilgainiui pokyčiai genetiniu ir ląstelių lygmeniu vyksta, ir gali būti, kad šiandieniai valgymo įpročiai lems tolesnę žmonijos evoliuciją.

 

Emociškai įkrautas maistas – ne mitas

 

Nors posakis „emociškai įkrautas maistas“ skamba tarsi burtai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad taip galima pasakyti beveik apie kiekvieną patiekalą. Įrodyta, kad gaminančio žmogaus emocijos per patiekalą gali būti perduodamos valgytojams. Tai ypač pastebima tuomet, kai valgio ruošėją užvaldo itin stiprūs jausmai, kurių neįmanoma užgniaužti. JAV mokslininko Marcelo Vogelo eksperimentai atskleidė, kad maisto gamintojo nusiteikimas gali turėti įtakos net patiekalo cheminei struktūrai. Pasirodo, patiekalas, ruoštas teigiamai nusiteikusio ir pamaloninti valgytojus norinčio žmogaus, būna skanesnis. Taigi pasakymas „pagaminta su meile“ įgauna visiškai kitokią prasmę. Atsižvelgiant į šį mokslinį atradimą akivaizdu, kad saugiausias ir sveikiausias yra naminis maistas, kai žinoma, kas jį ruošė ir ko linkėjo. Svarbu ne tik patiekalo ruošėjas, bet ir gaminimo būdas.

 

Vegetarizmas – mada ar grįžimas prie šaknų?

   

Pasaulyje yra apie 375 mln. vegetarų, ir jų skaičius kasmet auga. Dažnai teigiama, kad augalinė mityba žmogui yra visiškai natūrali, esą mūsų organizmas nėra sukurtas valgyti mėsą. Moksliniai tyrimai rodo ką kita. Tiesa, kadaise mūsų protėviai mito tik augaliniu maistu, bet tik dėl to, kad kitokiu nesugebėjo pasirūpinti. Juk rinkti uogas daug lengviau, nei medžioti žvėrį. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia, kad būtent gebėjimas medžioti ir mėsos valgymas padarė mus tokius, kokie esame. Gyvūniniai baltymai buvo būtini evoliucijai ir žmogaus smegenims. Visiškai tikėtina, kad jeigu mūsų protėviai ir toliau būtų vertęsi vien uogų rinkimu, dar ir šiandien lakstytume po miškus. Svarbiu žmogaus energijos šaltiniu mėsa tapo maždaug prieš 2,6 mln. metų. Ji ne tik aprūpino organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis, bet ir leido sutaupyti laiko. Valgydami tik uogas, vaisius bei įvairias šaknis žmonės sugaišdavo kone visą dieną, nes toks maistas mažai kaloringas, jo reikėdavo daug. Pradėjus vartoti mėsos valgymo procesui buvo galima skirti mažiau dėmesio. Taigi atsirado laiko kitoms veikloms, o tai skatino intelekto lavėjimą ir evoliuciją.

 

Ar gyvūniniai produktai tokie pat svarbūs šiandieniam žmogui? Tie, kurie sako, kad vegetariška mityba gali būti naudinga sveikatai, neklysta. Įrodyta, kad atsisakius mėsos gali sumažėti gyvybei pavojingų ligų rizika (pvz., diabeto – 50–78 %, vėžio – 15 %, širdies ir kraujagyslių – 46 % ir kt.) ir keleriais metais pailgėti gyvenimo trukmė. Susidomėję vegetarizmo poveikiu mokslininkai Andrew Jarvis ir Timas Bentonas sukūrė kompiuterio programą, kuri apskaičiavo, kas nutiktų, jeigu staiga visi pasaulio gyventojai iki 2050-ųjų taptų vegetarais. Pasirodo, tai būtų ypač naudinga ekologijai, mat nelikus ūkininkystės net 60 % sumažėtų anglies dvideginio, didinančio šiltnamio efektą, išmetimas į aplinką. Ūkiai užima daug vietos (visi kartu pasaulyje apie 5 mlrd. hektarų, iš kurių 68 % – gyvulių ūkiai), todėl jų nelikus daugėtų natūralių pievų ir miškų, o tai būtų naudinga biologinei įvairovei ir klimato kontrolei. Tiesa, dalį gyvulių reikėtų auginti vien dėl biologinės įvairovės ir jų svarbos natūraliai ekologinei sistemai. Deja, maždaug trečdalį Žemės sausumos ploto sudaro dykumos ir pusdykumės, kur žemė netinkama žemdirbystei, todėl vietiniai žmonės tegali verstis gyvulininkyste. Be jos jie tiesiog neišgyventų. Poveikis sveikatai būtų nevienareikšmis. Pasaulyje įsivyravęs vegetarizmas mirtingumą sumažintų apie 10 % – išsivysčiusiose šalyse mažėtų širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, cukrinio diabeto, vėžio atvejų. Visgi siekiant teigiamo poveikio organizmui ir norint gauti visų būtinų maistinių medžiagų, mėsą reikėtų tinkamai pakeisti kitais maistiniais produktais. Besivystančiuose ir nederlinguose kraštuose tai būtų ypač komplikuota, todėl greičiausiai žmonėms tektų kęsti badą, maistinių medžiagų stygių. Jau dabar maždaug 2 mlrd. pasaulio gyventojų gyvena negaudami pakankamai maistinių medžiagų, o Žemei tapus vegetarų planeta šis skaičius dar labiau išaugtų.

 

Stiprūs potraukiai išduoda emocines bėdas

 

Daugumoje kultūrų nuo seno tikėta, kad maistas teikia ne tik fizinės, bet ir dvasinės energijos. Šiandieniai moksliniai tyrimai rodo, kad tai iš dalies tiesa, todėl tam tikrais momentais juntame stiprų polinkį valgyti tam tikrų maisto produktų. Tai gali byloti apie mūsų emocinę būseną. Jeigu labai norima:

 
  • Kažko sūraus. Sūrus maistas siejamas su pokyčių troškimu ir su tuo susijusia baime. Gyvenimui norima suteikti daugiau skonio, bet būgštaujama dėl pasekmių.
 
  • Saldumynų. Gyvenime stinga džiaugsmo, artimo ryšio. Stiprus saldumynų potraukis gali kankinti ir tuomet, kai nepatenkinami romantiški, seksualiniai poreikiai.
 
  • Riebaus maisto. Jis siejamas su gėda. Negalime atsispirti riebalams, kai jaučiamės dėl kažko kalti ir norime nuo visų pasislėpti, ieškome saugumo.
 
  • Pieno produktų. Jie siejami su besąlygine meile. Juk pirmasis maistas dažniausiai būna motinos pienas. Taigi pieno produktų labai norima tuomet, kai stinga jausmo, kad kažkas rūpinasi, myli, vertina.
 
  • Kažko traškaus. Tokio maisto įprastai norima suirzus, pajutus didelę įtampą, pyktį. Traškaus maisto kramtymas reikalauja daugiau pastangų, todėl padeda emociškai išsikrauti.
 
  • Miltinių ir glitimo gausių produktų. Jie siejami su saugumo jausmu, psichologiniu komfortu, todėl šių produktų trokštama, kai gyvenime stinga pasitikėjimo savimi.
 

Lėkštės turinys – asmenybės atspindys

 

Pensilvanijos universiteto (JAV) profesoriaus Johno Hayeso atlikti tyrimai atskleidė, kad mėgstamas maistas iš tiesų gali šį tą pasakyti apie žmogaus būdą. Štai keli mokslininko pastebėjimai:

 
  • Aštrų maistą ypač mėgsta trokštantys dėmesio, nuotykių, naujovių, negalintys nustygti vietoje žmonės. Jie linkę rizikuoti, į gyvenimą žvelgia tarsi į smagų žaidimą, mažai jaudinasi dėl galimų pasekmių. Mėgsta gyventi pagal savo susikurtas taisykles, rungtyniauti su aplinkiniais. Labai pasitiki savimi ir visuomet išlieka atviri, sako tai, ką galvoja, nebijo reikšti emocijų.
 
  • Saldų maistą mėgsta komunikabilūs, draugiški, optimistiški žmonės. Jie patys geba būti ne mažiau saldūs, nei jų mėgstami gardėsiai. Vienus tai žavi, kitiems atrodo perdėta ir netikra. Kad ir kaip ten būtų, saldėsių gerbėjai moka rasti bendrą kalbą net su didžiausiais tyleniais. Aplinkinius jie paperka tolerantiškumu, empatija, nuoširdžiu noru padėti. Tokie žmonės gana patiklūs, tad jais lengva manipuliuoti.
 
  • Sūrų maistą dievina labai ambicingi, didelių tikslų gyvenime turintys žmonės. Jie kryptingai siekia tikslo, mėgsta varžytis. Nors dirba daug, bet moka ir gerai pailsėti. Visur geba rasti aukso vidurį. Tiesa, jeigu kas nors vyksta ne pagal jų planą, labai susierzina, elgiasi impulsyviai, net agresyviai. Laimei, greitai atvėsta.
 
  • Rūgščiam maistui pirmumą teikiantys žmonės yra smalsūs, vertina naujus potyrius. Greitai perpranta naują informaciją, lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų. Tiesa, jie gana egocentriški, prieš ko nors imdamiesi apsvarsto, ar tai duos naudos. Labai reiklūs ne tik aplinkiniams, bet ir sau.
 
  • Kartų maistą mėgsta intravertai, dievinantys vienatvę. Bendrauti su aplinkiniais jiems gana sudėtinga, stinga tolerancijos, empatijos. Sudaro gana šaltų žmonių įspūdį, atrodo nedraugiški, nors dažnai tiesiog vengia rodyti emocijas, įsileisti į savo pasaulį. Reiklūs sau ir kitiems.
 

Ką pasako kraujo grupės?

 

XX a. pabaigoje atradus keturias kraujo grupes pradėta ieškoti ir su jomis susijusių dėsningumų. Pastebėta, kad kraujo grupės turi įtakos mitybai – kas tinka vienai, kitą veikia priešingai. Aiškinama, kad taip yra dėl to, kad jeigu į organizmą patenka maisto, nederančio su kraujo grupe, imuninė sistema ima į jį reaguoti kaip į sveikatai pavojingą įsibrovėlį ir pradeda imuninį atsaką. Tinkamai maitinantis puoselėjama sveikata, puikiai jaučiamasi fiziškai ir emociškai. Šiandienis mokslas yra patvirtinęs, kad kraujo grupė gali turėti įtakos polinkiui sirgti tam tikromis ligomis. Taigi mityba pagal kraujo grupes turi racionalaus pagrindo. Kas rekomenduojama kiekvienai kraujo grupei?

 

I (0) kraujo grupė. Seniausia kraujo grupė, kurios atstovai yra puikiai prisitaikę valgyti mėsą. Galėtų priprasti ir prie vegetariškos mitybos, tačiau tai būtų gerokai sunkiau nei kitų kraujo grupių atstovams. Tokiems žmonėms apskritai sunku prisitaikyti prie pakitusių mitybos įpročių, todėl geriau laikytis pastovumo. Ypač tinkami produktai: liesa mėsa, žuvis, žalios lapinės daržovės, raudonos paprikos, svogūnai, porai, česnakai, vaisiai ir uogos, graikiniai riešutai, moliūgų sėklos, alyvuogių ir linų sėmenų aliejus, rupi duona. Nerekomenduojami produktai: riebi mėsa, moliuskai, ikrai, aštuonkojai, pienas ir jo produktai (išskyrus varškę, fetą ir sviestą), kiaušiniai, kviečiai ir jų produktai, ankštinės daržovės, bulvės, baklažanai, avokadai, citrusiniai vaisiai, cukrus, kava, actas.

 

II (A) kraujo grupė. Tinkamiausia vegetariška mityba. Jeigu gyvenimas neįsivaizduojamas be mėsos, bent jau derėtų rinktis liesą paukštieną, žuvį. Ypač tinkami produktai: grūdiniai produktai, kiaušiniai, įvairios daržovės (išskyrus bulves, žalias paprikas, pomidorus ir raudongūžius kopūstus), vaisiai (ypač citrusiniai, kriaušės, ananasai, abrikosai), uogos, ypač vyšnios, gervuogės, vynuogės. Nerekomenduojami produktai: pienas ir jo produktai, mėsa, jūrų gėrybės, gyvūniniai riebalai, juodosios alyvuogės, konservai.

 

III (B) kraujo grupė. Šiems žmonėms tinkama įvairi mityba, nes jų organizmas lengvai prisitaiko prie pokyčių. Ypač tinkami produktai: jūrų gėrybės, žuvis, pienas ir jo produktai (išskyrus ledus, pelėsinį sūrį), kiaušiniai, dauguma daržovių, ypač žalios spalvos, vaisiai (išskyrus avokadus ir granatus). Nerekomenduojami produktai: raudona mėsa, grūdiniai produktai (išskyrus ryžius, avižas ir soras), kukurūzai, alyvuogės, pomidorai, ridikėliai, ankštinės daržovės, anakardžiai. Cukraus ir medaus vartoti labai saikingai.

 

IV (AB) kraujo grupė. Naujausia kraujo grupė, labiausiai prisitaikiusi prie šiandienio gyvenimo būdo ir mitybos. Tinka įvairus maistas, bet labai svarbu paisyti saiko, nes virškinimo sistema yra jautroka. Ypač tinkami produktai: jūrų gėrybės (išskyrus austres, krevetes), žuvis (išskyrus ančiuvius, ungurius, rūkytą lašišą), pieno produktai (išskyrus ledus ir fermentinį sūrį), kiaušiniai, grūdiniai produktai (išskyrus kviečius, o grikių ir kukurūzų vartoti nedideliais kiekiais), daržovės (išskyrus ridikėlius ir paprikas), vaisiai ir uogos, ypač vyšnios, agrastai, ananasai, kiviai, greipfrutai. Bananų, avokadų ir apelsinų valgyti tik mažais kiekiais. Nerekomenduojami produktai: riebi mėsa, vištiena, pupelės, aitriosios paprikos, actas, ridikėliai.

   

Valgymo įpročiai – reikšmingi

 

Psichologai pastebi, kad valgymo įpročiai rodo žmogaus emocinę būseną ir svarbiausius charakterio bruožus. Tarkime, labai lėtai valgantys žmonėsdažniausiai neskuba ir gyvenime. Negalvoja apie rytdieną, moka džiaugtis dabartimi. Prieš ko nors imdamiesi viską gerai apgalvoja. Monotonija jiems siejasi su saugumu, o ne nuoboduliu. Beje, tokie žmonės dažnai būna sunkiai perkalbami užsispyrėliai. Visiška jų priešingybė – valgantys paskubomis. Jie visuomet kupini energijos ir ryžto mintis paversti veiksmais. Elgiasi impulsyviai, retai kada pagalvoja apie veiksmų pasekmes. Labai iniciatyvūs, mėgsta varžytis, turi lyderio savybių. Deja, taip skuba gyventi, kad neturi kada pasimėgauti net maloniomis akimirkomis. Jeigu žmogus prieš pradėdamas valgyti visą maistą supjausto gabalėliais, jis labai organizuotas, mėgsta gyventi pagal savo susikurtas taisykles ir visuomet pagal planą. Netikėtumai jį gąsdina. Nebijo sunkaus darbo, labai kruopštus ir pastovus. Tie, kurie iš patiekalo nuolat rankioja tam tikrus produktus, yra labai reiklūs, smulkmeniški, priekabūs. Dažniausiai egocentriški, jiems stinga empatijos ir tolerancijos. Jeigu kas nors nepatinka, nevengia to parodyti, nebijo ginti savo nuomonės. Mėgsta pastovumą, sunkiai atsisako komforto zonos. Žmonės, nemėgstantys maišyti daug skirtingų produktų ir net valgydami kepsnį atsisakantys garnyro, yra labai metodiški, turi stiprią valią. Atsargūs, mėgsta planuoti, vertina paprastumą ir atvirumą. Tie, kurie maišo daug skirtingų produktų, mėgsta eksperimentuoti ne tik lėkštėje, bet ir gyvenime. Jie nutrūktgalviai, nebijo pasiduoti avantiūroms, pirmiausia darantys ir tik paskui galvojantys. Valdingi, nevengia prisiimti atsakomybės.

 

J.Simonova

Jelena Simonova, filosofijos daktarė, ragana

 

Nuo seno žinoma, kad mityba – ne tik fiziologinis, bet ir energetinis procesas. Siekiant atsakyti į klausimą, koks maistas žmogui energetiškai tinkamiausias, sukurta nemažai liaudies išmintimi bei moksliniais tyrimais pagrįstų teorijų. Norint, kad maistas stiprintų fizinę ir psichinę galią, suteiktų daug teigiamos energijos kūrybai, kasdieniams darbams ir padėtų išsaugoti jaunystę, svarbu laikytis keleto paprastų taisyklių. Pirmiausia tikslinga kasdien valgyti šviežių, termiškai neapdorotų daržovių ir vaisių. Jeigu gyvenimas be kepto ar virto maisto nemielas, reikėtų nepamiršti šviežių daržovių – jų lėkštėje turėtų būti bent 2/3. Taip pat gerai pasikrauname valgydami mirkytų kruopų, pavyzdžiui, grikių, daigintų kviečių, riešutų (ypač graikinių), džiovintų vaisių, saulėgrąžų ir moliūgų sėklų bei medaus. Vertingas nerafinuotas šaltai spaustas aliejus. Energetiškai stipriausias sezamų, alyvuogių, moliūgų sėklų ir linų sėmenų aliejus. Iš jo galima gaminti salotų padažus. Iš prieskonių stipriausiu energetiniu poveikiu išsiskiria imbieras, bazilikai, ciberžolės ir raudonoji paprika. Svarbiausia gaminant išlikti geros nuotaikos, antraip maistas bus įkrautas pykčio, liūdesio bei kitų destruktyvių emocinių būsenų, kurios persiduos valgytojams. Senovėje pagamintas maistas būdavo aukojamas dievybei. Taip pat buvo įprasta dėkoti dievybei už gerą derlių bei maistą ant stalo. Iš tiesų šie veiksmai turėjo gilią sakralinę reikšmę – ne tik išreiškė žmogaus dėkingumą Kūrėjui, bet ir energetiškai pagerindavo maisto kokybę. Krikščionybėje tokią funkciją atlieka malda. Norint, kad maistas duotų naudos, svarbu juo mėgautis ir už jį dėkoti (bent jau mintyse). Raganos įprastai maistą užkalba, ypač vaisius, maišomą viralą bei gėrimus. Galima atlikti paprastą, bet labai efektyvų ritualą. Į abi rankas paimti gražų prinokusį obuolį. Užsimerkti ir bent 5 minutes įsivaizduoti save sveiką, laimingą bei pasiekusį tai, ko labiausiai trokštama. Lyg visa, apie ką svajojama, jau būtų išsipildę. Įsivaizduoti, kad pozityviausios vizualizacijos šviesiais srautais perėjo į rankose laikomą vaisių. Valgydami taip įkrautus obuolius (ar kitus vaisius) kasdien po kurio laiko būtinai pastebėsite pagerėjusią savijautą ir netgi gyvenimo kokybę. Tokį obuolį galima įkrauti artimam žmogui linkint geriausio. Ypač stipriai veikia mamos įkrautas obuolys vaikui ar mylinčios moters – vyrui. Jeigu jus primygtinai vaišina maistu žmogus, kurio ketinimai jūsų atžvilgiu kelia įtarimų, verčiau šio maisto atsisakykite. Kaimo žiniuonės žinojo daug paprastų būdų neutralizuoti neigiamą maisto energetiką. Vienas jų – staigiai ant maisto iškvėpti orą ir bent mintyse ištarti: „Visas blogis – šalin!“

 

Įdomu

 
  • Vaikai jaučia didesnį polinkį maisto produktams, kuriuos itin mėgo jų mamos paskutinius tris nėštumo mėnesius.
  • Pastebėta, kad labai daug prieskonių dažniausiai naudoja ypač pareigingi žmonės.
  • Apie 45 % 30–40 m. žmonių riboja savo mitybą, pavyzdžiui, propaguoja vegetarizmą, atsisako maisto su glitimu, nevartoja pridėtinio cukraus ar kt.
  • Dauguma (41 %) žmonių užkandžiauja du kartus per dieną.
  • Kasdien priimame apie 200 su maistu susijusių sprendimų, bet 90 % atvejų tai darome nesąmoningai.
  • 52 % amerikiečių mano, kad lengviau suprasti visas sąskaitas, kurias reikia apmokėti, nei nuspręsti, ką valgyti, kad tai būtų sveika.
  • 20 % amerikiečių viso suvartojamo maisto suvalgoma automobilyje.
  • 25 % žmonių per dieną suvalgo bent vieną greito maisto produktą.