Paskutinis sekmadienis prieš šv. Velykas būna verbų arba palmių, kaip jis vadinamas daugelyje Europos šalių. Tikima, kad tą dieną pašventintos pirmųjų pražydusių arba sužaliavusių augalų šakelės, turi stebuklingų galių: gerina žemės derlingumą ir naminių gyvulių vaisingumą, žmonėms padeda išsaugoti gerą sveikatą ir apsaugo nuo ligų, apsaugo nuo perkūno, pasėlius nuo vis dar pavasarį pasitaikančių stiprių šalnų ir atkutusių graužikų.

 

verbos

Žodis verba kilęs iš žodžio virbalas. Verba pradedama rišti ant pagaliuko įvairius augalus tvirtai rišant siūlu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose verbos paminėtos tik 1573 metais ir tada jos būdavo rišamos iš maždaug 45 skirtingų lauko ir darželių augalų. Augalus reikia dėti eilės tvarka ir kad jie derėtų tarpusavyje. Verbos būna penkių stilių: volelinės (kiliminės), rykštelinės, plokščiosios, figūrinės ir vainikinės. Iš jų populiariausios yra volelinės verbos, kai žolynai rišami taip, kad uždengtų visą virbą ar pagaliuką. Verboms naudojami kadagiai, beržų šakelės, žilvičiai, bitkrėslės, smilgos, sausučiai, kermėkai, rugių, kviečių varpos, nendrės, jonažolės, kraujažolės, samanos, šlamučiai, katpėdėlės, elninės šiurės, kiškio ašarėlės, linai, net pernykščiai ąžuolo lapai ir kiti lietuviški augalai. Dzūkiškoje verboje, pavyzdžiui, gali būti daugiau nei 100 skirtingų augalų. Tačiau verbos gali būti ir labai minimalistinės: vos iš vieno ar kelių augalų. Dažniausiai – kadagio. Didžiausios verbos (6,4 m) ir mažiausios verbos (6 cm) rekordai Lietuvoje priklauso Čekoniškių kaimo verbų rišėjoms. Vieną verbą įgudę meistrai suriša per vieną arba dvi valandas.

 

Pašventinta Verbų sekmadienį verba plakami artimi žmonės, linkint jiems būti sveikiems ir energingiems. Verbos taip pat naudojamos apsmilkyti namus – tikima, kad toks ritualas padės apsaugoti namus nuo nelaimių, piktųjų dvasių ir pan. Ypač naudinga smilkyti verbas, surištas iš kadagių šakelių. Seniau žmonės verbas smilkydavo, nes tikėdavo, kad smilkdamos jos mažina danties, ausų skausmą. Verbomis apsmilkydavo kiaušinius ir vištų perėjimo vietas, kad būtų daugiau kiaušinių, bičių avilius – kad nepristigtų medaus, verbomis patapšnodavo gyvulius, kad jie augtų sveiki ir veistųsi. Tikima, kad verbos namus saugo iki Žolinių, kada jas reikėtų sudeginti ir nelaikyti visus metus jų namuose. Beje, verbas namuose reikėtų stengtis apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes ilgainiui džiovinti augalai gali išblukti, pakeisti spalvą.

 

Šiais laikais retas žmogus pats riša verba. Dažniausiai jų įsigyjama prieš Velykas rengiamuose turgeliuose prie šventorių, bažnyčių prieigose.