Pasaulis nestovi vietoje, tačiau lyčių lygybės problema yra tarsi užstrigusi laike. Moterys ir vyrai vis dar nepasidalija darbo vietų bei sprendžia, kas turi stovėti prie puodų, o kas sėdėti universiteto suole. Tačiau ar gali dvi skirtingos lytys, atrodančios, mąstančios ir veikiančios nevienodai, sulaukti tokių pačių galimybių? Ar tapsime laimingesni, jei apsikeisime vaidmenimis?

 

shutterstock_571220287

Kur slypi viso to šaknys?

 

Šiandien lyčių nelygybės ir moterų diskriminacijos problemos – vienos opiausių pasaulyje. Visgi taip buvo ne visada. Londono universiteto koledže (Didžioji Britanija) atliktas tyrimas parodė, kad didžiausia vyrų ir moterų lygybė egzistavo tais laikais, kai dar Žemėje gyveno pirmykščiai žmonės. Tie, kuriuos šiandien žmonės laiko nemąstančiais laukiniais, iš tiesų buvo visuotinės lygybės šalininkai. Tiek vyrai, tiek moterys galėjo spręsti, kur jų gentis gyvens ir su kuo poruosis. Tad universiteto tyrėjai iškėlė prielaidą, kad lyčių nelygybė – naujesnių civilizacijų padarinys. Pavyzdžiui, XIV a. Prancūzijoje išleistas veikalas, kuriame nurodoma, kaip moterys turėtų elgtis. Jame rašoma, kad žmonos privalo klausyti sutuoktinių ir negali reikalauti daugiau intymumo. Su nelygybe dailiosios lyties atstovės pradėjo kovoti 1790-aisiais. Tuomet prasidėjo pirmasis moterų judėjimas. Visgi teisė balsuoti, kelti savo kandidatūrą ir dalyvauti rinkimuose suteikta praėjus šimtmečiui, tačiaune visose šalyse. Pirmiausia 1893 m. ši teisę pripažinta Naujojoje Zelandijoje. 1929 m. prasidėjus Didžiajai depresijai moterų vaidmuo pasikeitė: jos pradėjo dirbti įvairius darbus, netgi fabrikuose, o kai kurios moterys tapo vienintelėmis šeimos maitintojomis. 1982 m. pirmą kartą istorijoje aukštosiose mokyklose mokėsi daugiau merginų negu jaunų vyrų, o 2010 m. didžiąją dalį darbo jėgos sudarė moterys. Vis dėlto lyčių skirtumai dar egzistuoja. Remiantis Europos Parlamento inicijuoto tyrimo duomenimis, 2015 m. moterys uždirbo apie 16 % mažiau negu vyrai. Be to, apie 25 % europiečių bent kartą gyvenime patyrė psichologinį arba fizinį smurtą. Vis dar gajūs ir lyčių stereotipai – moterys privalo pasirūpinti namų švara, maisto ruoša ir vaikų auginimu, o vyrai turi uždirbti pinigų ir išlaikyti šeimą.

 

Iššūkiai karjeroje

 

Beveik visose pasaulio šalyse visą darbo dieną dirbantis vyras uždirba daugiau negu tiek pat valandų plušanti moteris. Pavyzdžiui, Maltoje vyrai uždirba apie 6 %, Lietuvoje – apie 12,5 %, o Estijoje net 30 % daugiau negu moterys. Tačiau tai lemia tikrai ne išsilavinimo ar įgūdžių stoka. Nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, darbdaviai labiau linkę į tą pačią poziciją rinktis vyriškos lyties kandidatą. Kitos galimos priežastys – stipriosios lyties atstovai dažniau kandidatuoja į geriau mokamus darbus, tarkime, tampa inžinieriais, vadovais arba mokslininkais, o moterys vis dar matomos kaip sekretorės, mokytojos ar slaugės. Įrodyta, kad dailiosios lyties atstovės nemoka derėtis taip, kaip vyrai. Kita vertus, netgi prestižinį darbą dirbanti ir apie šeimą svajojanti moteris galiausiai pastos bei augins vaikus, taigi dėmesį skirs ne karjerai, o asmeniniam gyvenimui. Tačiau, remiantis 2015 m. tyrimu, lyčių nelygybė daro įtaką ne tik dailiosios lyties atstovių gyvenimams, bet ir visai žmonijai. Jei atskirtis tarp lyčių sumažėtų apie 13 %, pasaulio ekonomika per 10 m. padidėtų apie 11 trilijonų eurų.

 

Lyčių kova virtuvėje

 

Nepaisant to, kad moterys pamažu įsitvirtina darbo rinkoje, grįžusios namo jos ne ištiesia kojas priešais televizorių, o skuba gaminti vakarienę, plauti nuo pusryčių likusius indus ir tikrina, ar vaikai atliko namų darbus. Pasirodo, dailiosios lyties atstovės dirba dviem etatais – visą darbo dieną darbovietėje ir naktinę pamainą namie. Šiuolaikinės dailiosios lyties atstovės vis dar atsakingos už du trečdalius namų ūkio darbų. Visgi požiūris į maisto ruošą bėgant laikui labai pakito. Remiantis BBC žiniomis, 2015 m. net 87 % vyrų bent kelis kartus per savaitę gamina valgį šeimai, o 30 % amerikiečių už maisto gaminimą atsakingi nuolatos. Tai nepaprastai kardinalus pokytis, mat dar prieš 40 m. tik 4 % stipriosios lyties atstovų šeimoms gamino maistą.

 

Pavyzdžiai ir padariniai

 

Vienose šalyse lyčių nelygybės problemos visai menkos, kitose lytinė diskriminacija – neatsiejama gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje vairuoti automobilį ir važinėti dviračiu leidžiama tik vyrams. Be to, moterų negali pavėžinti artimai su jomis nesusiję stipriosios lyties atstovai. Nutraukti nelaimingą santuoką taip pat nėra paprasta. Pavyzdžiui, Libane smurtą kenčiančiai ir norinčiai išsiskirti žmonai reikia liudininko sutikimo, o egiptietė gali nutraukti santuoką lengvai, tačiau privalo apmokėti visas skyrybų išlaidas ir atsisakyti viso kartu užgyvento turto. Tačiau viena labiausiai žalojančių skirtybių laikomas sunkiai prieinamas mokslas. Štai Afganistane į mokyklą leidžiamos tik mažos mergaitės, nes sulaukusios brendimo laikotarpio nėra tinkamos išsilavinimui įgyti. Todėl raštingumo lygis tarp 15–24 m. afganistaniečių merginų – vos 18 %.

 

Primesti vaidmenys

 

Moterų ir vyrų fiziologiniai skirtumai neabejotinai ryškūs. Tačiau socialinius lyčių skirtumus formuojame patys – nurodome, kaip turi elgtis tikra dama ir atrodyti tikras vyras. Visgi pamažu viskas kito, priklausomai nuo vyraujančių madų ar naują tvarką įvedusių žymių asmenų. Visai neseniai visi maži vaikai rengti baltomis suknelėmis, mat jas buvo lengviau balinti. 1918 m. berniukai pradėti rengti rožiniais drabužiais. Aiškinta, kad ši spalva yra ryški ir simbolizuoja stiprybę. O mergaitės puoštos santūrios ir elegantiškos spalvos mėlynais drabužėliais. Šie spalviniai deriniai buvo priimtini iki 1940 m. Bateliai aukštu kulnu sukurti vyrams dar senovės Persijoje tam, kad kareiviams būtų lengviau išsilaikyti balnakilpėse. Vėliau šią madą perėmė kilmingi europiečiai vyrai. Tačiau kai aukštakulniais susižavėjo moterys, vyrų dėmesys jiems sumažėjo, mat tai, kuo domėjosi dailiosios lyties atstovės, negalėjo būti priimtina garbingiems džentelmenams. Dar vienas dalykas, kurio bėgant laikui privalėjo atsisakyti stipriosios lyties atstovai, – tai ašaros. Šiandien neretai galima išgirsti, kad vyrai neverkia, tačiau anksčiau per stipriosios lyties atstovų skruostus riedančios ašaros simbolizavo ne silpną dvasią, o nuoširdumą, garbingumą, džiaugsmą, netgi herojiškumą. Pavyzdžiui, graikų literatūros kūrinyje „Iliada“ parašoma situacija, kai verkė garbingas Trojos karo didvyris Odisėjas. O sakydamas viešas kalbas JAV prezidentas A. Linkolnas kartais net sustodavo ir šiek tiek patylėdavo, mat negalėdavo sutramdyti ašarų. Iki XVIII a. spektaklius stebintys ir nė kiek neapsiašaroję vyrai laikyti neišsilavinusiais bei meno neišmanančiais praščiokais. Visgi vėliau šis jausmų demonstravimas perleistas moterims, ta jos iki šios laikomos švelniomis ir emocionaliomis būtybėmis.

 

Specialistės komentaras

Psichologė Junona Berznitski

 

Gyvename nuolatos kintančiame pasaulyje. Jame tūkstančius arba milijonus metų vykstantys pokyčiai yra globalūs. Tarkime, evoliucijos procesai, dėl kurių susiformavę fiziologiniai lyčių skirtumai artimiausiu metu tikrai neišnyks. Tačiau yra ir socialinių pokyčių, kurie pastebimi vertinant vos kelias kartas. Pasaulis per paskutinį šimtmetį progresavo, mechanizmai ir robotizacija vyrus bei moteris pastatė į panašias pozicijas: jie gali atlikti tuos pačius darbus, turi tokias pačias teises ir pareigas (kalbant apie mūsų šalies situaciją), o jų mąstymas labai menkai kuo skiriasi. Europoje lyčių lygybė tikrai galėtų egzistuoti, tačiau ryškūs skirtumai labai akivaizdūs. Istoriškai mūsų civilizacija yra patriarchalinė, o moterys Europoje dar tik pirmą šimtmetį gyvena turėdamos panašias teises, kaip ir vyrai. Tačiau stereotipinių socialinių vaidmenų pasiskirstymas pamažu kinta: vis daugiau vyrų perima moterų vaidmenis šeimose, o dailiosios lyties atstovės dažniau atlieka vyriškus vaidmenis, pavyzdžiui, vadovauja kokiai nors įmonei. Ar įmanoma visiška lygybė? Remiantis ilgalaikiais tyrimais, kurie parodė tiesioginį ryšį tarp lygių teisių ir ekonomikos augimo, galima drąsiai teigti, kad einame lygybės link. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad lygiavertis vaidmenų pasidalijimas teigiamai veikia šeimos narių sveikatą. Laimingos šeimos ir sveiki žmonės – svarbus pasaulio ekonomikos veiksnys. Taigi europiečiai turi galimybę išeiti iš patriarchalinės epochos į kitą lygmenį (ko negalima pasakyti apie daugelį pasaulio vietų, kur moterų padėtis vis dar labai kebli). O kaip greitai išnyks stereotipai ir nuostatos, priklauso nuo kiekvieno mūsų. Supratimas, kad skirtumai – nėra blogas dalykas padeda kitaip pažiūrėti į pasaulį ir tuos dalykus, kurie gąsdina bei yra kitokie.