Vasara – vestuvių metas. Tai viena svarbiausių švenčių per žmogaus gyvenimą, turinti ypatingą ritualinę reikšmę. Senovėje vestuvės buvo lemiamas viso gyvenimo sprendimas, todėl antrąją pusę rinktis reikėjo labai atidžiai. Turbūt todėl anksčiau kaimo žmonės sakydavo: „Pačią vesti – ne riestainius pirkti“ arba „Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti“.

 

Daugelis mažų mergaičių svajoja, kad ši diena bus kaip iš pasakos, o jos atrodys lyg princesės, vilkinčios akinamai baltą, nėriniais puoštą, elegantišką suknelę… Ši diena turi būti tobula, galbūt todėl kreipiamas toks didelis dėmesys kiekvienai detalei, kiekvienam prietarui, kuris, tikima, gali būti ženklas įspėjantis apie tolimesnį santuokinį gyvenimą. Ne visi vestuvių prietarai yra blogi. Atvirkščiai – daugelis jų pranašauja sėkmingą ateitį!

 

Džiaukitės, jei lyja vestuvių dieną! Tai geras ženklas, pranešantis, kad turėsite vaikų. Su tuo nesutinka pesimistai. Jų nuomone lietus – tai blogas ženklas, įspėjantis, kad teks daug verkti…

 

Ar žinojote, kodėl jaunikis per vestuvių ceremoniją stovi dešinėje pusėje? Toks paprotys liko dar nuo tų laikų, kai buvo įprasta grobti nuotakas. Vyras jaunąją laikydavo kaire ranka, o dešine kardu kovodavo su kitais garbintojais. Iki šių dienų šis prietaras reiškia, kad jaunikis visą gyvenimą gins ir saugos savo žmoną.

 

Apie perlus kalbama įvairiai. Vieni sako, kad perlų papuošalais pavirto nuotakų ašaros, todėl vedybiniame gyvenime jai neteks išlieti nei ašarėlės. Kiti mano, kad perlai – tai ženklas, kad teks daug verkti.

 

Jei tuokiantis nukrenta žiedas per vestuves – namus aplenks piktosios dvasios. Tačiau tas, kas jį numeta mirs pirmas.

 

Nuotaka neturėtų pati siūtis vestuvinės suknelės. Kiekvienas dygsnis – tai ašara, išlieta per santuokinį gyvenimą.

 

Per vestuves reikėtų avėti šiek tiek padėvėtus, uždarus batelius – tai sėkmingo ir turtingo gyvenimo simbolis.