Vaikai – patys didžiausi svajotojai visatoje, o jų fantazijose įmanoma viskas: eiti kiaurai sieną, vienus daiktus paversti kitais, įsikūnyti į neįtikėtinus personažus. Suaugusieji supranta, kad visa tai – apgaulingas vaizduotės kūrinys. Tačiau būtent svajonės mažiesiems teikia sparnus ir paruošia gyvenimui…

 

vaikai

Svajoti – būtina

 

Svajonės daro gyvenimą įdomesnį, motyvuoja stengtis, mokytis ir pažinti ką nors nauja. Tai gyvenimo variklis. Svajonių turi kiekvienas, tik kai kurie neleidžia sau svajoti. Tikriausiai visi sutiks, kad vaikystė – laimingiausias gyvenimo tarpsnis, kai gyvenama svajonių ir pasakų pasaulyje. Tuo laikotarpiu svajojama tapti garsia aktore, pilotuoti lėktuvą ar valdyti viešbučių imperiją. Svarbu šių svajonių neužgožti, iš jų nesijuokti. Nereikėtų vaikams sakyti, kad tai nerealu, neįvyks, skatinti svajoti apie ką nors kita. Kad ir kokie troškimai būtų, juos reikia palaikyti, o mažuosius skatinti svajoti. Galima svajoti kartu vaikais, palaikyti jų troškimus, įsiklausyti į juos. Tik tokiu būdu atžala užauga savimi pasitikinčia asmenybe, kuri nebijo išsikelti tikslą ir jį įgyvendinti.

 

Svajonės – tobulėjimo ir pažangos variklis. Jei niekas nebūtų mąstęs apie galimybę skristi, galbūt dabar lėktuvai neegzistuotų. Mūsų mamos svajojo apie valgančias lėles – jų anūkės su tokiomis jau žaidžia.O kiek vaikų ir suaugusiųjų norėjo telefonų, kuriais kalbant būtų galima ne tik girdėti, bet ir matyti pašnekovą. Skambinti ne tik iš namų, bet ir kitų vietų… Tada tai atrodė nerealu, tiesiog tuščios fantazijos. Šiandien naudojamės internetu, skaipu, išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais, galime susisiekti ne tik su kitame mieste, bet ir kitame pasaulio krašte gyvenančiu draugu ar artimuoju. Troškimai išsipildo ne todėl, kad kažkas apie juos svajoja, bet todėl, nes tai bandė įgyvendinti. Svajonė virtusi veiksmų planu – svarbiausias dalykas, skiriantis svajonę nuo tuščios iliuzijos, yra tai, kad. Tad verta atžalą mokyti mažais žingsneliais eiti svajonės link. Taip pat paaiškinti, kad reikia prisiimti atsakomybę už troškimą, o ne laukti, kol susiklostys palankios aplinkybės.

 

Svajonės mažamečiui – pasaulio ir jo galimybių tyrinėjimas, įkvepiantis užsiėmimas, kuris teikia džiaugsmo. Svajodamas, kaip ir žaisdamas, vaikas neklausia, kam to reikia, kokia iš to nauda. Tai darydama atžala išlaisvina savo fantaziją.

 

Apie ką svajoja vaikai?

 

Visi vaikai skirtingi, tad ir svajoja apie nevienodus dalykus. Vieni trokšta kompiuterių, išmaniųjų telefonų, radijo bangomis valdomų mašinėlių, lėlių namo. Kiti trokšta kuo greičiau užaugti, bėgti greičiausiai. Treti… turėti mamą ir tėtį arba, kad jie niekada nesipyktų. Tad kiek mažamečių, tiek skirtingų svajonių. Kartais jų norai gali padėti nuspėti būseną. Pavyzdžiui, jei berniukas svajoja apie atostogas, nes nereikės eiti į mokyklą, tėveliai turėtų pasidomėti, kas jų atžalai nepatinka mokymosi įstaigoje. Galbūt nesiseka tam tikri dalykai, o gal konfliktuoja su kitais mokiniais. Psichologai teigia, kad apie teigiamus ir stiprius herojus svajojantys vaikai neretai trokšta užuovėjos, supratimo. Jei galvoja apie magiškus dalykus, gali būti, kad trūksta pasitikėjimo savimi. Jei atžalos trokšta turėti kuo daugiau draugų, verta pasidomėti, kas trukdo užmegzti kontaktą su bendraamžiais. Iš to, kaip ir apie ką vaikai svajoja, galima daug sužinoti. Pavyzdžiui, kiek stiprūs ir savarankiški yra, kokie esami ar užslėpti jų gabumai. Visuomet reikia išklausyti ir įsiklausyti į savo atžalas. Tėvai gali net labai nustebti, kiek daug mažieji nori pasakyti, kai jų klauso.

 

Tėvų neišsipildę troškimai

 

Vaikai, verčiami įgyvendinti nerealizuotas tėvų svajones, jaučiasi nesuprasti, nereikšmingi, nes jų norų nepaisoma. Mažamečiai priversti užsiimti nemėgstama, jiems neįdomia veikla. Dėl to gali pasijausti net nemylimi, tėvų meilė gali pasirodyti sąlyginė: „Jei tu lankysi šį būrelį, aš tavimi džiaugsiuosi ir didžiuosiuos.“

 

Jeigu tėvų norai nesutampa su vaikų, o jie priversti realizuoti save taip, kaip nori suaugusieji, atžaloms užkraunama didelė našta, atsakomybė. Rezultatai būna įvairūs: nuo pablogėjusių santykių be pasitikėjimo iki visiško ryšio praradimo. Visai kas kita, kai tėvų lūkesčiai ir vaikų norai vienodi. Tokiu atveju galima tikėtis, kad bus pratęstos šeimos profesijos tradicijos. Tad suaugusieji jaus pasitenkinimą bei pasididžiavimą, kad jų atžala pasisekė tai, ko negebėjo patys padaryti praeityje.

 

Neišsipildę dideli troškimai kiekvieną žmogų veikia skirtingai. Vieni supranta, kodėl svajonė neišsipildė, susitaiko arba ją pakeičia lengviau realizuojama. Kartais neišsipildžiusios svajonės gali sukelti frustraciją – nemalonią, įtemptą emocinę būseną, kurį kankina, kai negalima patenkinti poreikių, tikslų, įveikti sunkumų. Frustracija gali sukelti agresiją arba priešingai – depresinę būseną. Gana dažnai asmenys iš savo vaikų tikisi, kad realizuos jų neįgyvendintus norus, tokiu būdu kompensuos už tėvų nesėkmes.

 

Algina Šamonskienė, medicinos psichologė

 

Svajonės – tai vaizduotės forma. Svajodamas žmogus sukuria buvusios ar niekada nepatirtos situacijos vaizdinius. Nustatyta, kad troškimai gali būti naudingi. Jų gali atsirasti dėl patiriamų pojūčių – kvapų, skonių, garsų, prisilietimų, atsiminimų. Beveik visi svajoja, bet vieni ilgiau ir dažniau, kiti – trumpiau ir rečiau. Tai daryti pradeda vaikystėje. Ankstyvieji troškimai tampa modeliu vėlesnėms svajoms. Atžalos, kurios svajoja apie pasiekimus, sėkmę, dažniausiai ir suaugę nori to paties, o tie, kurie nesvajoja, to nedaro ir ateityje.

 

Turėti svajonę – sveika ir net privaloma, nes atsiranda motyvacija. Ji reikalinga ir naudinga. Svarbu troškimus patikrinti ir atsirinkti, išanalizuoti ir išsiaiškinti, koks pasiektos svajonės rezultatas. Jei jis tenkina, tada nedvejoti ir siekti norų toliau. Bet gali nutikti ir taip, kad realių rezultatų nenumatyti nepavyks. Tokiu atveju derėtų savęs paklausti: „Kodėl to noriu?“  Gali būti, kad vidus padiktuos atsakymą, jog svajoja visi, tai madinga ir reikalinga ne tau, o kitiems. Nereikia bijoti būti kitokiam nei visi.

 

 

Citatos apie svajones

 
  • „Svajonės būtinos gyvenimui“, Anais Nin.
  • „Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinamą: tai baimė, kad nepasiseks“, Paulo Coelho.
  • „Kartu su kiekviena svajone tau suteikiama vidinė galia ją įgyvendinti“, Ričardas Bachas.
  • „Nelaimingiausi žmonės tada, kai jų gyvenime nelieka vietos svajonėms“, Džonas Kenedis.
  • „Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. Kas žiūri į išorę, tas tik svajoja, o kas pažvelgia vidun, prabunda“, Karlas Jungas.
  • „Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų, visuomet bandyk dar vieną kartą“, Tomas Edisonas.
  • „To, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausia nesistengėte padaryti“, Johanas Volfgangas Gėtė.