Naktį iš kovo 17-osios į 18-ąją buvo galima stebėti unikalų reiškinį Lietuvoje. Dangų kelioms akimirkoms nutvieskė įvairiaspalvė šiaurės pašvaistė. Dažniausiai šiauriniuose kraštuose pasitaikantis fenomenas apipintais įvairiomis legendomis ir mitais. Juk taip lengva patikėti, kad ji turi magiškų ir mistiškų galių! Pašvaistė danguje atrodo lyg stebuklas, pranašaujantis teigiamus pokyčius. O kaip yra iš tikrųjų?

 

šiaurės pašvaistė

Suomių kalba šiaurės pašvaistė vadinama „revontulet“, pažodžiui išvertus tai reiškia „lapės ugnelės“. Kodėl Skandinavijos pusiasalio gyventojai šį gamtos reiškinį pavadino taip keistai? Pavadinimas atsirado iš senovės suomių mito, pasakėčios apie žvėris, kurioje pasakojama, kad danguje šiaurės pašvaistę atsiranda tada, kai stebuklingų savybių turinti lapė savo uodega šluoja sniegą, o paskui pakilusi perbraukia su ja per dangų. Taip ir gaunasi pašvaistė panaši į lapės uodegą.

 

Samiai arba lapiai, artimiausi suomių gentainiai, gyvenantys Laplandijoje, taip pat Švedijos ir Norvegijos šiaurėje, netoli poliarinio rato tikėjo, kad danguje pasirodančios švieselės – tai šį pasaulį palikusių žmonių sielos. Kai dangų nušviesdavo šiaurės pašvaistės, žmonės surimtėdavo ir pasitikdavo ją iškilmingai. Vaikai taip pat būdavo įspėti laikytis rimties ir pagarbiai žiūrėti į dangaus švieseles. Nepagarbus elgesys esą užtraukia nelaimes, ligas ir net mirtį.

 

Samiai taip pat tikėjo, kad šiaurės pašvaistė turi magiškų galių. Šamanų runose dažnai vaizduojama šiaurės pašvaistės atspindžiai, kurie leidžia naudotis jų energija. Tikėta, kad pašvaistė turi konfliktus slopinantį poveikį. Danguje sužėrėjus visoms šiaurės pašvaistėms spalvoms prasideda tinkamiausias metas ginčams spręsti. Samiai taip pat tikėjo, kad pašvilpavus po šiaurės pašvaiste galima prisišaukti ją ir ji nusineš su savimi tą, kuris ją kvietė.

 

Norvegijos folklore šiaurės pašvaistė – tai šokančių ir plevėsuojančių senmergių sielos. Škotijoje šie atspindžiai taip pat vadinami linksmosiomis šokėjomis. Taip pat ir keletas eskimų genčių pašvaistę sieja su šokiais. Rytinėje Grenlandijos dalyje gyvenantys eskimai tiki, kad šiaurės pašvaistę sudaro vaikų, mirusių gimstant, sielos. Rytų Kanadoje ir Aliaskoje gyvenančios indėnų gentys taip pat tikėjo, kad pašvaistę sudaro žmonių sielos, o kita eskimų gentis manė, kad ją sudaro gyvūnų sielos. Labradoro pusiasalyje gyvenantys eskimai įsitikinę, kad pašvaistė danguje žėri tada, kai mirusieji danguje žaidžia futbolą su jūrų vėplių kaukolėmis.

 

Kinai, pastebėję danguje įspūdingą šiaurės pašvaistę, sako, kad danguje šoka ir tarpusavyje kovoja drakonai.

 

Senuosiuose mituose pasakojama, kad elektrinės žalios, rausvos, geltonos ir baltos spalvų žybsniai danguje atsirasdavo, kai tarpusavyje kovodavo dievai ir pusdieviai. Vienas pirmųjų šiaurės pašvaistęs fenomeną paminėjo romėnų gamtininkas, filosofas ir istorikas Plinijus Vyresnysis. Senovės Graikijos raštuose randama užuominų, kad šiaurės pašvaistė laikyta pranašiškais ženklais, įspėjančiais apie karą, ligas. Paslaptingas dangaus reiškinys, nors atrodė kerinčiai, bet gąsdino, nes žmonės nesuprato, dėl ko jis kyla. Tacitas aprašydamas Vokietijos istoriją minėjo, kad šiaurės pašvaistė – tai valkirijų, žemesniojo rango, nemirtingų deivių, ugnies ženklai ore. Valkirijos su blizgančiais šarvais ir ietimis rankose, šuoliuodavo ant eiklių žirgų po dangų, kad net žiežirbos pasipildavo. Iš jų ir susidarydavo šiaurės pašvaistė, žaižaruojanti tamsiame nakties danguje.

 

Dabartinėje Viskonsino teritorijoje gyvenusius indėnų gentys taip pat manė, kad šiaurės pašvaistė – blogas ženklas. Jie tikėjo, kad tai dvasių ir mirusių priešų atspindžiai danguje, kurie pasirodo tam, kad praneštų apie planuojamą kerštą.

 

Ne visi manė, kad šiaurės pašvaistė yra blogų dalykų pranašė. Algonkinų genties indėnai dabartinėje Kanados teritorijoje tikėjo, kad visatos kūrėjas, baigęs kurti Žemę, iškeliavo į šiaurę, kurioje jis retkarčiais įžiebia ugnį, atsispindinčią pietuose, kaip atminimo ženklą apie jo begalinę meilę savo kūriniams. Tai, ko gero, pati gražiausia legenda apie šiaurės pašvaistę.