Paprastasis kaštonas – ne tik gražus medis, bet ir labai naudingas. Todėl jis yra labai vertinamas liaudies medicinoje. Natūraliosios medicinos gydytojai ir gyduoliai nuo antikos laikų naudojo sėklas, lapus, medžio žievę įvairiems negalavimams gydyti. Paprastasis kaštonas paplitęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Tačiau jo tėvyne laikoma Graikija ir Balkanų pusiasalis.

 

kastonai

Iš pradžių medis buvo laikomas dekoratyviniu augalu. Daugelį žavi žali, lyg išraižyti lapai bei masyvūs baltos arba rausvos spalvų žiedynai. Vėliau žmonės atrado, kaip panaudoti jų vaisius, sėklas ir žievę. Malti kaštonai būdavo naudojami kaip gyvulių pašaro papildai ir uostomieji milteliai. Džiovintų kaštonų vaisių miltai būdavo sumaišomi su alūnu ir taip pagaminami stiprūs klijai, kurie kadaise naudoti knygrišyklose.

 

Ne paslaptis, kad paprastasis kaštonas naudotas natūraliojoje medicinoje. Ne vieną šimtmetį biologiškai aktyvių medžiagų turintys vaisiai ir lapai buvo naudojami stiprinti kraujagysles ir siekiant išvengti kraujo krešulių. Kaštonas slopina skausmą ir turi priešuždegiminių savybių. Taip pat kaštonų ekstraktas naudojamas gydyti reumatą, venų varikozę, hemorojų, sąnarių ligas, bronchitą ir dar daugelį kitų.

 

Kaštonų žievėje apstu taninų, eskulino, glikozido escino – cheminių junginių, kurie iki šių dienų naudojami farmacijoje. Iš kaštonų išgautos medžiagos naudojamos nuovirų, užpilų ir tepalų gamyboje. Liaudies medicinoje vyrauja nuomonė, kad kaštonų vaisiai yra vertingiausia šio medžio dalis, šalinanti kūno negalavimus. Gyduoliai pataria kišenėje visada laikyti 1 – 2  kaštonus, nes jie sugeria visą neigiamą informaciją, sukeliančią ligas.

 

Krūtimis maitinančiomis moterims, kaip profilaktinė priemonė nuo mastito, būdavo rekomenduojamas krūtinės masažas su kaštonų vaisiais.

 

Kenčiantiems nuo galvos arba sąnarių skausmo, gyduoliai rekomenduodavo nešioti vėrinį arba apyrankę, suvertą iš džiovintų kaštonų. Vėrinys turi būti suvertas iš 27 džiovintų kaštonų, o apyrankė – ne daugiau nei iš 7 kaštonų. Teigiama, kad tokių papuošalų dėvėjimas skatina teigiamus pokyčius organizme ir slopina organizmo uždegimo procesus.

 

Iš džiovintų ir maltų kaštonų verdama arbata, naudojama gydyti lėtinius skrandžio sutrikimus.

 

Žalių kaštonų žievės nuoviras būdavo naudojamas vyrų potencijai gerinti. Teigiama, kad iš dviejų žalių kaštonų žievių paruoštas nuoviras, vartojamas po pusę puodelio (120 ml) yra visiškai nekenksmingas ir gali būti vartojamas neribotą laiką. Žurnalas „Prie kavos“ rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju, prieš pradedant vartoti šį ir kitus natūralius vaistus. Reikia pažymėti, kad ir natūralūs augalai gali sukelti nepageidaujamą, sunkų šalutinį poveikį.

 

Nuo venų varikozės, hemorojaus, raumenų uždegimo, druskų pertekliaus organizme, aukšto kraujo spaudimo padeda kaštonų tinktūra. Ji gaminama alkoholio pagrindu. Dažniausiai tinktūra naudojama masažams, kartais vartojama į vidų po 5 – 10 lašų kasdien.

 

Jeigu skauda pirštų sąnarius, paimti 1 – 2 kaštonus ir pavedžioti juos po plaštakas ir pirštus. Teigiama, kad tai veiksminga ir greita pagalba nuo sąnarių skausmo.

 

Tikriausiai tik nedaugelis žino, kad kaštono vaisiai gali apsaugoti drabužius ir kitus medžiaginius gaminius nuo kandžių. Kandys taip pat veisiasi ir virtuvinėse spintelėse, kuriose laikomi grūdai, džiovinti vaisiai ir arbatžolės. Į lentynas, kuriose laikomi šie daiktai, įdėti supakuotus į popierinius arba medvilninius maišelius kaštonus. Tai savotiška kandžių gaudyklė. Liaudyje kalbama, kad kandis prasigraužia skylutę kaštone ir įstringa jame. Porą kaštonų galima įdėti į šiuo metu nenešiojamų paltų, kailinių, striukių kišenes. Kaštonus keisti kas pusę metų, nes po tiek laiko susilpnėja vabzdžius atbaidančios medžiagos. Kiti augalai, atbaidantys nuo vabzdžių: citrinžolė, levanda, citrusinių vaisių žievelė, pušų ir eglių spygliai.

 

Žievė renkama pavasarį. Ji nupjaunama nuo jaunų šakelių, supjaustoma ir išdžiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba lauke. Iš kaštonų žievės ruošiami nuovirai ir užpilai, skirti uždegiminėms žarnyno ligoms, hemorojui, kvėpavimo takų ligoms, reumatui ir podagrai gydyti. Žievė turi sutraukiančių, priešuždegiminių ir skausmą malšinančių savybių.Vartojama į vidų ir išoriškai (pavyzdžiui, voniose su kaštonų žievės ekstraktu).

 

Žiedai renkami žydėjimo metu, paprastai gegužę – birželį. Surinkti žiedai dieną džiovinami saulės šviesoje, paskui pavėsyje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Iš žiedų verdama arbata, turinti priešuždegiminį ir skausmą malšinantį poveikį. Alkoholio pagrindu pagamintos kaštonų žiedų tinktūros taip pat naudojamos reumato ir sąnarių skausmams malšinti.

 

Lapai renkami, kai būna sodriai žalios spalvos. Jie tolygiai paskleidžiami 2 – 3 cm storio sluoksniu ir džiovinami pavėsyje lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Kaštonų lapų nuoviru suvilgyti tvarsčiai senovėje būdavo naudojami kaip pūlius ištraukiantys vaistai.