Kuo naudingos stintos? (+ receptai)

Stintos – Baltijos jūros žuvys, tapusios pavasario simboliu. Dažniausiai kovo ar balandžio mėnesį prasidedančio stintų neršto Lietuvoje laukia daugelis. Šios agurkais kvepiančias žuvys mūsų šalyje mėgstamos nuo seno. Stinta – tai nedidelė sidabrinio atspalvio žuvelė (paprastai apie 10 cm dydžio, bet ne didesnė negu 35 cm. Sveria ne daugiau nei 350 g), kurios kūnas pailgas, padengtas lengvai nusivalančiais žvynais. Stintos gyvena tik švariuose vandenyse, renkasi gilius, vėsius vandenis, tik pavasarį aptinkamos seklumose. Stintos – migruojančios žuvys, kurios gali nuplaukti neršti daugiau nei 100 km į upes ir upelius.

Stintos, kaip ir kitos žuvys, yra sveikų baltymų šaltinis, kurį lengvai įsisavina organizmas ir aprūpina esminėmis aminorūgštimis. Viso to reikia, norint išlaikyti raumenų masę bei ląstelių atsinaujinimo procesams.

Kvapnios stintos yra minkštos ir riebios. Jas labai lengva valyti, turi gana nedaug žvynų. Gurmanai mėgsta valgyti ir stintų ikrus. Šiose žuvyse yra gausu naudingų mineralų ir kitų mikroelementų: geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio, fosforo, chloro, fluoro ir molibdeno. Stintose yra nemažai vitamino D, kuris labai svarbus gerai kaulų ir raumenų sistemos būklei. Kalio stintose rekordiškai daug, todėl jos padeda palaikyti normalią skysčių ir druskų pusiausvyrą bei gerą širdies raumens funkciją. Stintose gausu ir B grupės vitaminų, kurie svarbūs normalioms nervų sistemos funkcijoms, padeda išvengti depresijos bei lėtinio nuovargio. Šie vitaminai taip pat labai reikalingi, kad būtų gražūs ir sveiki plaukai, oda ir nagai. Be to, ji padeda pagerinti metabolinius procesus, vykstančius organizme. 100 g stintų yra 15,5 g baltymų ir 4,5 g riebalų. Kalorijų – 102.

Dažniausiai stintos gaminamos paprastai: tiesiog pakepinamos su šiek tiek sviesto. Tačiau yra ir daugiau stintų paruošimų būdų. Stintų prieš kepimą nereikia išvarinėti, pašalinti žarnų ir galvos. Rekomenduojama tiesiog apvolioti džiūvėsėliuose, sumaišytuose su druska ir prieskoniais ir kepti keptuvėje, kurioje įpilta šiek tiek aliejaus, 3 – 4 minutes iš kiekvienos pusės. Taip pat gali virti stintų sriubą, kepti žuvis orkaitėje su daržovėmis, kepti ant grotelių, gruzdinti aliejuje, virti garuose ar kepti tešloje. Mažos žuvelės gali būti kepamos su daug druskos ir patiekiamos kaip užkandis.

Stintų dažnai patariama valgyti vaikams ir pagyvenusiems asmenims, nes jos yra lengvai valomos, greitai paruošiamos, sveikos ir gerai organizmo įsisavinamos.

Nepaisant naudingų savybių, stintos gali ir pakenkti, jeigu gaudamos netoli didelių miestų. Tokiose žuvyse gali būti kenksmingų žmogaus sveikatai cheminių junginių, pavyzdžiui, arseno ir polichlorbifenolių. Suvalgius tokių žuvų galima apsinuodyti, gali kilti įvairaus laipsnio alerginių reakcijų.

Stinta folijoje

Nuvalyti žuveles ir užpilti alyvuogių aliejumi, sumaišytu su citrinų sultimis ir prieskonių mišiniu. Palikti marinuotis 5 – 10 minučių. Suvynioti į foliją kartu su lauro lapais ir žolelėmis. Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 200°, 20 minučių. Po to nuimti foliją ir pakepti dar 5 minutes. Patiekti apšlakstytas citrinos sultimis.

Stinta su prieskoniais

Nuvalyti žuveles ir pabarstyti maltomis kalendrų sėklomis ir paprikų milteliais. Apšlakstyti aliejumi, citrinos sultimis, paskaninti druska ir pipirais. Galima įdėti čiobrelių, smulkinto česnako. Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 200°, 20 minučių.

Stinta pomidorų padaže

0,5 kg konservuotų pomidorų sudėti į kepimo indą, užpilti 100 ml vandens, paskaninti šaukšteliu cukraus ir šiek tiek druskos. Sumaišyti su smulkintomis petražolėmis. Šiek tiek apkepintas stintas sudėti į padažą, pabarstyti smulkintu česnaku. Sudėti 300 g vyšninių pomidorų ir užpilti aliejumi. Galima įdėti lauro lapų, gvazdikėlių, saldžiųjų paprikų pagal skonį. Kepti orkaitėje, įkaitintoje iki 200°, 40 minučių.