Kas yra ksenoglosija? Tiesioginis vertimas iš graikų kalbos: „xenos“ – „svetimas“ ir „glossia“ – „kalba“. Daugeliu žinomų ksenoglosijų atvejų žmogus netikėtai ir dėl savaime nesuprantamų priežasčių pradeda kalbėti užsienio kalba, kurios niekada nesimokė. Kam ir kodėl šis fenomenas atsiranda? Ar jį galima kaip nors paaiškinti?

 

ksenoglosija

Ksenoglosijos fenomenas žinomas nuo senų laikų. Jau tada, kada paranormalūs reiškiniai tik pradėti tyrinėti, vienas iš ksenoglosijos atvejų užfiksuotas moteriai, vardu Rosemary, kuri padėjo dr. Frederickui Woodui atlikti mokslinius darbus apie hipnozės problemas. Nuo tada šis fenomenas tapo psichiatrijos fenomenų istorijos klasika.

 

Mokslinių eksperimentų, atliekamų dr. F. Woodo, metu Rosemary staiga pradėjo šnekėti keista, nesuprantama kalba. Paaiškėjo, kad ji tada atliko tarpininkės arba mediumės vaidmenį ir kažkas kitas neva kalbėjo jos lūpomis. Pasirodė, kad tas asmuo save vadino vardu Nona, egiptiete, kuri gyveno prieš 3300 metų. Mįslingi pokalbiai truko keletą metų. Dr. F. Woodas užduodavo jai klausimus anglų kalba, o Rosemary (tiksliau: Nona) jam atsakydavo savo gimtąja kalba. Dr. F. Woodas užrašė šių žodžių garsus fonetiniais simboliais ir, kada surinko pakankamai medžiagos, kreipėsi į mokslininkus su prašymu padėti nustatyti kalbą ir išversti. Egiptologas ne tik išvertė Nonos žodžius, bet ir patvirtino, kad atsakymai į dr. F. Woodo klausimus buvo neabejotinai logiški. Kaip Nona suprato reikšmę kalbos, kurios nė nebuvo jos gyvenimo laikais, išlieka paslaptimi, jeigu atmetama telepatijos teorija. Ne mažiau įdomu yra tai, kad per šias sesijas dalį laiko buvo leidžiama kalbantis su Vola, kuri esą buvo draugė, gyvenusi maždaug 1400 m. pr. Kr. Pasak Nonos, Vola buvo viena iš ankstesnių Nonos inkarnacijų ir yra dabartinės Rosemary inkarnacija. Ar gali būti, kad tai paaiškina, kodėl ši anglė galėjo kalbėti senovine egiptiečių kalba?

 

Per keletą metų dr. F. Woodas užrašė daugiau nei 5000 dabar laikomos mirusios kalbos žodžių ir išsireiškimų, hieroglifų, kurie anksčiau mums nieko nesakė.

 

Dar vienas pagarsėjęs ksenoglosijos atvejis buvo istorija apie dvynius, aprašyta tyrėjų Cranstono ir Williamo. Jie priskyrė šį fenomeną prie reinkarnacijos fenomeno, kuris kai kuriems mokslininkams yra nediskutuotinas dalykas. Viskas prasidėjo tada, kai tėvai pastebėjo, kad jų dvyniai vienas su kitu kalbasi jiems nesuprantama kalba. Iš pradžių suaugusieji nekreipė į tai didelio dėmesio, nes manė, kad vaikai tiesiog taip žaidžia. Tačiau, kai berniukams sukako po trejus metus, tėvai suprato, kad čia nėra kokia nors keista vaikiška kalba ir nuvedė vaikus konsultacijai į Kolumbijos universitetą. Ten dirbantys lingvistai buvo priblokšti suvokę, kad dvyniai visiškai laisvai vartoja aramėjų kalbą – kalbą, kuri mūsų planetoje nebevartojama jau labai ilgą laiką. Tačiau ši kalba buvo plačiai vartojama Kristaus gyvenimo laikais, maždaug prieš du tūkstančius metų!

 

Dar vienas ksenoglosijos atvejis daug aprašytas įvairioje literatūroje. Elena Markard, 12 metų, iš Vakarų Berlyno, atsigavusi po rimtos traumos, save vadino Rosetta Castellani (mirė 1917 metais) ir staiga pradėjo šnekėti tobula italų kalba. Kai mergaitė buvo nuvežta jos nurodytu adresu ir namų duris atidarė vidurinioji Rosettos duktė, Elena palaimingai sušuko: „Čia yra mano dukra – Frances!“. Ne visi ksenoglosijos atvejai reiškia, kad visiems laikams pasikeičia asmens gimtoji kalba. Kartais tai būna kaip laikini perėjimai ir nuolatiniai šokinėjimai nuo vienos prie kitos kalbos ir tai sudaro labai daug keblumų tiek pačiam asmeniui, tiek jo artimiesiems.