Krūtų plastinė chirurgija – kada grožiui, o kada sveikatai

Didesnė krūtinė – seksualumo simbolis, dažnos moters svajonė. Tačiau plastinės chirurgijos specialistai ne tik didina krūtis. Kas penkta moteris į juos kreipiasi norėdama sumažinti krūtinę. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė pasakoja apie krūtų plastines operacijas ir jas lydinčius mitus.

Skrendant lėktuvu, sprogsta krūtų implantai

„Tai visiškas mitas. Krūtų implantai, kuriuos naudojame šiuolaikinėje medicinoje, yra saugūs, o moterys su jais gyvena įprastą gyvenimą: sportuoja, mylisi, skraido lėktuvu, šokinėja su parašiutu, nardo. Nemažai stiuardesių yra pasidailinusios krūtinę, o jos juk skraido kasdien. Bene juokingiausias mitas, kurį teko girdėti, kad implantai skrydžio metu švilpia“, – sakė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Giedrė Stundžaitė-Baršauskienė.

Kūdikio žindymas ir implantai

Krūtų implantai dažniausiai dedami po krūtinės ląstos raumeniu, labai retais atvejais – po liaukiniu audiniu virš krūtinės raumens. „Dedant krūtų implantus, liauka nepažeidžiama, todėl jie neturi įtakos nei laktacijos, nei žindymo procesams. Pažįstu ne vieną krūtinę pasididinusią moterį, kuri sėkmingai maitino kūdikį krūtimi“, – sakė gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Kita vertus, žindymas ir yra viena priežasčių, kodėl moterys nusprendžia įsidėti krūtų implantus. Dažnai vaikai „suvalgo“ mamos krūtis. Po žindymo periodo krūtys nutįsta, tampa panašios į tuščius maišelius. Tai moterims kelia didelį diskomfortą, jos nebesijaučia patrauklios, atsiranda psichologinių savivertės problemų. Krūtų implantais lengvai išsprendžiama ši problema, atkuriama krūtinės forma, o kartu ir moters pasitikėjimas savimi.

Ar implantai trukdo laiku nustatyti krūties vėžio užuomazgas?

Kiekviena moteris profilaktiškai turėtų pasitikrinti krūtis kartą per metus, nesvarbu, ar krūtys natūralios, ar padidintos implantais. Priklausomai nuo moters amžiaus, gydytojas parenka tinkamiausią tyrimo būdą. Jaunoms moterims geriausiai tinka ultragarsinis tyrimas, nes juo efektyviau ištiriamas liaukinis audinys. Su amžiumi liaukinis krūties audinys virsta riebaliniu. Maždaug nuo 40 metų rekomenduojama periodiškai atlikti radiologinį krūtų tyrimą – mamografiją, kurios metu galima aptikti labai mažus, nuo 2 mm dydžio, pakitimus. Apčiuopiant darinį galima pastebėti tik tuomet, kai jis užauga iki 1,5–2 cm, todėl nevertėtų pasikliauti tik krūtų savitikra. Modernūs tyrimai padeda aptikti besiformuojančią ligą metais ar keleriais anksčiau.

„Prieš operaciją, nesvarbu, ar tai būtų krūtų didinimas, ar mažinimas, jos būtinai ištiriamos echoskopu, jei reikia, daroma mamografija. Vėliau kasmet reikia atlikti profilaktinę patikrą. Echoskopuojantis gydytojas įvertina krūties audinius, taip pat implanto būklę bei kapsulę. Implantai nedengia krūties liaukos, todėl ir nepaslepia krūtyse besiformuojančių darinių. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre echoskopuotojai turi didelę patirtį, jie nuolat susiduria su pacientėmis po krūtų augmentacijos, todėl pro jų akis nepraslysta įtartini dariniai“, – sakė gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Labai svarbu profilaktinę patikrą atlikti toje pačioje gydymo įstaigoje, nes tuomet galima palyginti kelerių metų pokyčius krūtyse. Jei moteris tiriasi kitoje įstaigoje, turėtų iš anksto informuoti savo gydytoją apie turimus implantus.

Kas kiek metų reikia keisti implantus?

Gamintojai rekomenduoja keisti implantus maždaug po dešimties metų, tačiau praktika rodo, kad implantai gali sėkmingai tarnauti ir ilgiau. Svarbu, kad jo būklė būtų įvertinta nuolatinių krūtų patikrų metu. „Neverta tikėtis, kad dvidešimties metų įsidėjusi implantą nešiosite jį iki gilios senatvės. Ir netgi ne dėl paties implanto. Nėštumas, žindymas, svorio svyravimai, natūralus senėjimo procesas – visa tai atsispindi moters išvaizdoje. Paprastai po 10–15 metų moterys keičia krūtų implantus, nes nori pakelti krūtinę, įsidėti platesnį ar aukštesnį implantą, kartais juos išsiimti. Tuomet atliekama krūties audinių pakėlimo operacija, kad krūtys atrodytų estetiškai“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Krūtų mažinimo operacijos – daug sudėtingesnės

Krūtys didinamos dėl grožio, o mažinti krūtis moterys ryžtasi dažniausiai dėl sveikatos problemų. Tirpstančios rankos, stuburo skausmai, netaisyklinga laikysena, šutimai – tai tik dalis sveikatos problemų, kurias sukelia didelės krūtys. Gigantomastija laikoma funkcijos sutrikimu ir turi būti gydoma. Didelė krūtinė gali išprovokuoti krūtinės angos sindromą, kai dėl didžiulio krūtų svorio užspaudžiamas peties nervų rezginys, todėl tirpsta rankos, sutrinka jų judesiai, sumažėja jėga, moteris nebegali miegoti.

„Krūtų mažinimo operacijos trunka 3–4 valandas, jos yra vienos techniškai sudėtingiausių plastikos operacijų. Mažindami krūtis darome daug įpjovų – pašaliname dalį riebalinio ir liaukinio audinio. Dažnausiai šių operacijų metu išsaugoma spenelio kraujotaka, jis perkeliamas į naują vietą ant audinių kojytės“, – aiškino plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Dirba specialistų komanda

Prieš krūtų mažinimo operaciją būtinai reikia atlikti krūtų echoskopiją, jei yra įtarimų dėl darinių, reikia ir mamologo konsultacijos. Tik tuomet darbo imasi plastikos chirurgas. Tais atvejais, kai dėl didelių krūtų moteriai kyla neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, krūtinės angos sindromas, būtina neurologo konsultacija. „Medicinos diagnostikos ir gydymo centre plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai glaudžiai dirba su kitais centro specialistais – echoskopuotojais, mamologais, neurologais, laboratorijos specialistais. Pacientėms tai irgi patogu, nes visos paslaugos ir tyrimai atliekami vienoje vietoje. Prieš operaciją būtina atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, krešėjimo tyrimą, elektrokardiogramą“, – vardijo gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Ar sumažinus krūtis, jos atlieka savo funkciją

„Jei pacientė planuoja susilaukti vaikų, konsultacijos metu patariame operaciją atidėti po gimdymų ir maitinimų. Mažindami krūtį išsaugome dalį krūties liaukinio audinio, todėl išlieka tikimybė, kad moteris galės žindyti, tačiau tai gali būti labiau komplikuota. Savo praktikoje turėjau tokių pacienčių, kurios po krūtų mažinimo operacijos žindė savo kūdikius. Taip pat buvo ir tokių, kurios dėl didelių krūtų keliamo nepatogumo ir skausmo apie gimdymą ir žindymą nenorėjo net pagalvoti. Tokiu atveju mūsų užduotis yra pagerinti moters gyvenimo kokybę. Krūtų mažinimo operacijų dėl stiprių funkcinių sutrikimų esame darę ir jaunoms, negimdžiusioms moterims“, – sakė gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė.

Nuotrauka iš Medicinos diagnostikos ir gydymo centro archyvo