Kruizinių kelionių magija kasmet pakeri kiek daugiau nei 15 % atostogautojų. Prabanga tviskančios restoranų salės, gaivinantys kokteiliai, lėti pasivaikščiojimai deniu ir į vandenyno platybes besileidžianti saulė. Kelionė laivu – nuostabus būdas praleisti atostogas. Vis dėlto dar gaji nuomonė, kad kruizinis laivas skirtas tik pasiturintiems ir mėgstantiems patinginiauti. Kaip yra iš tiesų?

 

kruizas

Tik turtingiesiems senjorams?

 

Pati kelionių kruiziniais laivais atsiradimo istorija lėmė, kad jie apipinti ne visai teisingais stereotipais. XIX a. pradžioje, kai kelionės tarp žemynų vyko tik laivais, turtingiems to meto keleiviams nuspręsta pasiūlyti pramogas jūroje bei ekskursijas uostuose. Nėra aišku, ar pirmu kruizu galima laikyti karališkai svitai skirtos kelionės laivu „Francesco I“, ar kompanijos „P & O“ kruizus, tačiau būtent šie laivai sukūrė pirmąjį tokių kelionių mitą – jais gali keliauti tik turtingi asmenys.  XX a. 6 dešimtmetyje atsiradę pigūs transatlantiniai skrydžiai pakeitė keliavimo būdą ir didžioji dalis kelionių laivais nugrimzdo į užmarštį. Visgi būtent šį metą galima laikyti šiuolaikinių kruizinių kelionių pradžia. Tuo metu pramogines keliones galėjo sau leisti tik pasiturintys ir daug laisvo laiko turintys turistai, dažniausiai senjorai, tad gimė antras mitas: kruizai – tai pensininkų rojus. Dabar pamažu požiūris keičiasi ir vidutiniškai 45 % keliautojų sudaro jaunos šeimos su vaikais. Mat daugelis kompanijų nereikalauja mokėti už vaikus iki 12 m., o kai kurios JAV kompanijos galimybę nemokamai keliauti suteikia net iki 18 m. Už vaikus tereikia sumokėti uosto mokesčius, kurie paprastai sudaro 50–150 Eur vienam asmeniui, maistą ir pramogas. Vis dažniau į kruizus išsiruošia ir jaunos poros. Keliaujant netgi galima susituokti, o jaunavedžiams parengti ypatingi paslaugų paketai.

 

Margaspalvė kompanija ir pramogų įvairovė

 

Į kruizus plaukiama didžiuliais laivais. Kai kuriuose būna net keliolika denių, Spa paslaugų centrų, 3–5 restoranai, daugybė vaikų žaidimų aikštelių, kazino ir baseinų. Kruiziniame laineryje telpa keli tūkstančiai žmonių. Laivas iš tikrųjų yra panašus į didžiulį prabangų viešbutį, todėl jame galima sutikti žmonių iš įvairiausių šalių, skirtingų socialinių ir amžiaus grupių. Jie keliauja skirtingais tikslais. Vieniems kruizas yra galimybė patinginiauti ir pasimėgauti visais įmanomais patogumais, kiti ieško romantiškų pažinčių, treti renkasi patogiausią būdą per 5–10 dienų pamatyti kiek tik įmanoma daugiau uostų ir šalių. Laivo kajutės įrengtos kaip viešbučio kambariai, o jų kaina priklauso nuo klasės. Pačios pigiausios, arba vidutinės klasės, būna be langų ir kukliau įrengtos. Prabangesnės kajutės – su langu ar net balkonu, nepalyginamai erdvesnės. Dieną etiketas laive nėra griežtas, todėl priimtina vaikščioti apsirengus patogiais kasdieniais drabužiais. Laive įrengtuose baruose vakarus leidžia daugelis keliautojų, o savaitei paprastai būna būna parengta teatralizuota muzikinė programa, todėl net neišlipus į krantą nuobuodžiauti netenka.

 

Populiauriausios kryptys ir laikas

 

Kruizų pasirinkimas tikrai didžiulis. Galima rinktis nuo kelių dienų kruizo po Baltijos jūrą iki egzotinių, savaitę ar kelias trunkančių kruizų po Viduržemio jūrą, Karibų jūrą, Arabų jūrą, ties Afrikos ar Aliaskos krantais. Lietuvių labiausiai mėgstamas trijų dienų kruizas iš Rygos į Stokholmą. Kelionė suteikia galimybę susipažinti su puikia Stokholmo architektūra, muziejais ir miesto gyvenimu. Iš prabangesnių kruizinių kelionių daugelis lietuvių renkasi kruizą Viduržemio jūra, kur ne tik smagiai ir patogiai leidžiamas laikas už gana nedidelę kainą, bet ir apsilankoma populiariuose miestuose, mėgaujamasi Viduržemio jūros regiono patiekalų virtuve. Vis labiau populiarėja kruizai po Norvegijos fiordus ir Didžiosios Britanijos salynus. O egzotiška kelionė ilgiausia Afrikos upe Nilu Senovės Egipto civilizacijos pėdsakais tikrai neprailgsta ir įsimena kiekvienam. Keliauti laikas tinkamas kone visus mėnesius. Tik liepą ir rugpjūtį būna labai karšta, tačiau karščiausiais mėnesiais kelionės gerokai pigesnės.

 

Atsiskaitymas, arbatpinigiai ir papildomos išlaidos

 

Nors už daugelį laive suteikiamų paslaugų atsiskaitoma dar prieš išvykstant, tačiau papildomoms pramogoms ir pirkiniams tenka papurtyti piniginę. Dažniausiai atsiskaitymai vyksta nuskaičiuojant pinigus nuo keliautojo vardu išduotos laivo kortelės. Grynieji pinigai priimami tik laivo kazino.
Kruiziniuose laivuose yra valiutos keityklų ir bankomatų, tiesa, laivui stovint terminale jie neveikia. Aptarnaujantis personalas, kaip ir visur, tikisi gauti arbatpinigių. Įprastai tvarkančiam personalui paliekama 3–4 JAV doleriai per dieną, baruose į sąskaitą dažniausiai įtraukiami 10–15% nuo sumos siekiantys arbatpinigiai, o kambaryje neretai būna tiesiog paliktas vokas, ant kurio nurodyta suma. Būtina nepamiršti, kad kruizų kainos paprastai pateikiamos be skrydžio bilietų kainos. Laivai išplaukia iš didžiausių pasaulio uostų, todėl kelionė iki jų gali sudaryti nemenką visų atostogų biudžeto dalį. Neretai prireikia ir vienos ar dviejų nakvynių, be to, tenka savo sąskaita važiuoti traukiniu ar autobusu, kuris iš oro uosto veža į kruizinių laivų terminalą.

 

Maistas, gėrimai ir griežta tvarka

 

Užsisakiusiems maitinimą laive kas vakarą ruošiama vis kitos šalies nacionalinių patiekalų, tiesa, dažnai pritaikytų jautresniems skrandžiams, tačiau gardžių ir spalvingų. Restorane prie stalo susėda mažiausiai 10 žmonių, todėl net keliaujantiems vieniems ar dviese visada atsiras kompanija, o gausi vakarienė neprailgs. Laive ligos plinta itin greitai, todėl švarai skiriamas didelis dėmesys. Kajutės tvarkomos du kartus per dieną, darbuotojai dėvi baltas uniformas ir pirštines. Laivai iš uostų paprastai išplaukia vakarop, apie 17 val. Lagaminų svoris nėra itin griežtai ribojamas, taip pat leidžiama įsinešti nedaug mėgstamų gėrimų. Tai aktualu tiems, kurie neužsisako paslaugų „viskas įskaičiuota“, nes jiems tenka už alkoholinius gėrimus mokėti papildomai. O baruose, kurių laive būna bent keletas, kainos didelės. Kaskart išlipant į krantą patariama papietauti mieste, nes laivas krante prisišvartuoja iš ryto ir keliautojams siūloma mokama ekskursija arba savarankiškas pasivaikščiojimas. Kaskart išlipant nurodomas laikas, kada į laivą būtina sugrįžti. Grįžus vyksta patikra. Taigi jeigu lauktuvėms uoste nusiperkama nemažai alkoholio, laivo administracija jį gali paimti saugoti iki kelionės pabaigos.

 

Įdomu

 
  • Kruizai yra viena iš pagrindinių turizmo rūšių. 2014 m. visame pasaulyje kruiziniais laivais keliavo beveik 20 mln. keleivių ir išleido apie 35 mlrd. eurų.
  • Rekordinis 360 m ilgio, 16 denių, 22 tūkst. tonų talpos ir beveik 1,5 mlrd. eurų vertės kruizinis laivas „Oasis of the Seas” yra didžiausias pasaulyje. Jame telpa apie 6000 žmonių, jis dvigubai didesnis nei artimiausias konkurentas pagal dydį „Queen Mary II“.
  • Istorikų teigimu, ne tragiško likimo „Titanikas“ patyrė pačią didžiausią kruizinių laivų kastostrofą. Vokiečių laivas „Wilhelm Gustloff“ Baltijos jūroje nuskendo prieš daugiau kaip 70 m., 1945 m. sausio 30 d. Perpildytu, tuo metu vienu geriausiu pasaulyje kruiziniu laivu plaukė 10 582 žmonės, daugiausia civiliai. Beveik visi žuvo ledinėse bangose.
  • Iš Rygos į Stokholmą nuplaukti galima vos už 40 Eur. Kruizų Baltijos jūra (kartu su kelione autobusu) kainos siekia apie 130 Eur. Kruizai po Viduržemio jūrą gali kainuoti nuo 380 Eur. Šiaurės Europos kruizas – 400 Eur. Arabijos jūros kruizas – 680 Eur. Karibų jūros kruizas – 700 Eur. O kelionės aplink pasaulį kaina – nuo 20 000 Eur.
 

Donata Jurgaitienė

Specialisto komentaras

Kelionių agentūros filialo vadovė Donata Jurgaitienė

 

Kuo ypatinga kelionė laivu? Ką turėtų įsidėmėti tie, kurie į kruizą leidžiasi pirmą kartą?

   

Kruizinėje kelionėje siūloma plati pažintinė programa, kai galima rinktis, ar vykti į ekskursijas, ar laiką leisti laive. Svarbu žinoti, kad įprastai kruiziniuose laivuose per vakarienę privaloma vakarinė, ištaigingesnė apranga. Maistas paprastai tiekiamas pagal meniu, todėl praverčia bent minimalios anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos žinios.

 

Ar kankina jūros liga? Kokios priemonės geriausiai gelbsti nuo to, kad blogumas nesugadintų atostogų?

 

Kelionė kruiziniu laivu yra žymiai komfortiškesnė nei mažesniais laivais, nes bangavimo visiškai nesijaučia. Todėl dauguma keliautojų jūros ligos požymių nejaučia. Turintiems tokį nepatogumą rekomenduočiau prieš išvykstant įsigyti vaistų, kad iš kelionės liktų tik geriausi įspūdžiai.

 

Teigiama, kad kruizas – ypatinga patirtis dėl galimybės patinginiauti, pasimėgauti prabangiomis atostogomis ir aplankyti daugybę uostų. Būtent uostuose ir nutinka daugiausia nesusipratimų su vietines pramogas išbandančiais turistais. Kas nutinka, jei pavėluojama grįžti į laivą?

   

Jei vis dėlto krante turistas tiek susižavi aplinka, kad užsimiršta ir pavėluoja į laivą, jis turi susisiekti su kruizinės kompanijos atstovais arba savo kelionių agentūra dėl tolimesnės eigos. Kontaktinis telefonas būna nurodytas ant laivo įlaipinimo kortelės, kurią visąlaik reikia nešiotis, – apsiperkant laive, krante išlipant ar įlipant. Susisiekus su kruizinės kompanijos atstovais būtų sutariama, kaip turistas elgsis: ar atvyks iki kito sustojimo uosto pagal kruizo programą, ar kelionę nutrauks. Džiaugiamės, kad mūsų turistai visi laiku prisistato į laivą ir po kelionės lieka tik puikiausi įspūdžiai.