Sužadėtuvių ir vestuviniai žiedai imti dovanoti dar senovės Romoje. Jų apskrita forma simbolizuoja gyvenimo ratą, judėjimą nuo gimimo link mirties. Įprastai sužadėtuvių žiedą savo išrinktajai dovanoja sužadėtinis, prašydamas jos rankos. Priimtas iš mylimojo papuošalas reiškia partnerės pažadą už jo tekėti ir kurti bendrą sąjungą, todėl nemaža dalis moterų su nekantrumu laukia tokios dovanos. Deja, kai kurie vyrai dėl įvairių priežasčių savo antroms pusėms nesiperša. Jie bijo atsakomybės, ateityje gresiančių skyrybų, taip pat jaučia įtampą dėl to, kad neišpildys didelių moters norų.

 

pasipirsti

Nesusikalbėjimas dėl svarbos

 

Ne veltui mūsų visuomenėje yra prikurta nemažai anekdotų apie vyrų delsimą prašyti moters rankos. Vienas iš populiaresnių, norint pašiepti stipriosios lyties atstovų atidėliojimą ir dailiosios lyties didelį norą sukurti sąjungą, yra šis:

 

„Pas jauną merginą atvažiuoja pirštis senbernis. Jaunoji turėjo mažą broliuką. Kur tik jaunikis eina, ten sekioja paskui mažylis su kibirėliu ir kastuvėliu. Supyko svečias ir sako:
- Ko tu, varly, vis vaikščioji paskui mane?
- Nugi motutė sakė, kad tau tuoj pelenai bylės iz uspakalio, tai as plisemsiu il zaisiu.“

 

Visgi moterys, kurioms nesiperša, neturėtų skubėti teisti savo vyrų. Nors dažnai jos taip ir daro – galvoja, kad vyras jų nemyli, jos neva nesvarbios. Iš tiesų damoms vestuvės svarbesnės nei vyriškiams, nes jos nori saugumo garanto. Yra ir tokių porų, kuriose dailiosios lyties atstovė nuolatos kalba apie vedybas įvairiomis užuominomis, bet nepasako savo norų konkrečiai. Jei ryžtųsi ir tai padarytų, vyras veikiausiai išpūtęs akis sakytų – nemaniau, kad tau taip aktualu, tai jokių problemų, susituokime.

 

Nesėkmingos sąjungos baimė

 

Kalbant apie konkrečias priežastis, pirmiausia, vyrai gali jausti didelę atsakomybės baimę, o tai jau susiję su emocinės brandos stygiumi. Be šio motyvo, jie dar bijo skyrybų proceso, kas gali įvykti ateityje – pastebi, kad nepasisekė tėvams ar kažkam kitam, arba nežino, kaip sukurti santykius. Kai pora nesusituokusi, skyrybų atveju, galiausiai galima pasidalyti turtą, ir tiek. Tikrosios skyrybos – psichologiškai labai nemalonus procesas, todėl kai kuriuos vyrus gali gąsdinti ir lemti vestuvių engimą. Priežasčių paprastai yra net kelios: tai ir netikėjimas santykiais, nepasitikėjimas moterimi, savimi, abejonės…

 

Nori atitikti lūkesčius

 

Jei moteris itin reikli, žiūrint vyro akimis: nori didelio namo, brangios mašinos, tai kelia jam įtampą ir menkavertiškumą, ypač jeigu šiuo metu to nėra turima. Jis pradeda manyti, kad bus blogas, jei viso to nesuteiks. Tai yra stipriosios lyties problema, jeigu nemoka iškomunikuoti savo galimybių. Vyras turi ateiti ir pasakyti – realybė tokia ir tokia, su „Porsche“ nevažinėsime, aš dar nesu verslininkas, bet gal kada nors viskas bus geriau, nes turiu konkrečius planus: A, B ir C. Situacija lengvai išsprendžiama – stipriosios lyties atstovui tereikia paklausti, ar moteris su juo bus, parodžius jai dabartinę realybę.

 

Galbūt partnerė svajoja apie ypač gražią ateitį – kaip filmuose, kas nėra blogai, bet didelė problema nutinka tuomet, kai vyras prisiima atsakomybę už jos norus. Kyla klausimas, kodėl jis jaučiasi už tai atsakingas, juk neprivalo pirkti kažkam automobilių ir namų, o jo mylimoji visko gali pasiekti pati. Dėl šios priežasties delsimas pasipiršti susijęs su menkos savivertės baimėmis: kažkam būti blogam, žūtbūtinį norą įtikti.

 

Saugu ir patogu

 

Vyrai gali neskubėti pirštis, jei yra ir taip patenkinti santykiais, jaučiasi visiškai užkariavę moterį. Atsitinka taip, kad santykiai tampa saugūs, kai moteris – ir draugė, ir namų šeimininkė. Tada ir nebūtina kažko keisti. Ir stipriosios lyties atstovams dažnai patogiau gyventi saugioje rutinoje, o kažką keisti, prisiimti daugiau atsakomybės – nesaugu, baugu.

 

Kai kurie kaip tik siekia vedybomis kažką pagerinti, tačiau santuoka – įsipareigojimas, atsakomybės vienam už kitą prisiėmimas ir pasakymas „aš tikiu mumis ir mes kartu einame iki galo“. Santuoka pati savaime tikrai kažko negerina, nes įneša daugiau atsakomybės. Taigi tuoktis su intencija, kad viskas pagerės, kaip ir planuoti vaikų tokiu tikslu nereikia. Jei pora nesutaria ir nemoka spręsti problemų, vaikai ir prievartinė sąjunga tik prideda papildomos atsakomybės ir naujų sunkumų, bei atitolina.

 

Per jėgą mielas nebūsi

 

Šiais laikais nėra jokio spaudimo iš šalies, kad reikėtų būtinai kurti santuoką. Svarbu ne spausti kitą žmogų, o konkrečiai kalbėtis. Tikrai nevertėtų tempti vyro prie altoriaus jėga. Reikia pagalvoti, kas slepiasi tame žmoguje, kuris nenori tuoktis. Jei jis itin šaltas, apatiškas, bet moteris vis tiek spaudžia susituokti, tai rodo nelygiaverčius santykius. Tokiu atveju atrodo, kad dailiosios lyties atstovė turėjusi įvairių išgyvenimų, tam tikrų menkavertiškumo problemų, galbūt net sunkią gyvenimo istoriją. Pirmiausia geriau nueiti pas psichologą, pabandyti geriau save suprasti, suvokti, kas slypi tokiame disonanse, o tik tuomet kelti klausimą, kam reikalinga sąjunga su kita lytimi.

 

Kartais būna atvirkščiai

 

Kai kurioms moterims atrodo, kad vyras turi daugiau už ją uždirbti, turėti namus. Jos baiminasi, kad sutuoktinis nepateisins finansinių lūkesčių, kad negalės jaustis saugiai, kai augins vaikus, vyras neprisiims dalies atsakomybės, todėl būtent jos nenori oficialios sąjungos.

 

Kiti atvejai panašūs į vyrų. Moterys taip pat gali jausti nepasitikėjimą santykiais, skyrybų ar atsakomybės baimę. Dar gali būti, kad vyras nori vaikų, o moteris ne, ji bijo nesėkmingo scenarijaus: gimdyti ir likti viena su vaikais.

 

Pasiteisinimų įvairovė

 

Žemiau pateikiamas sąrašas 13-os skirtingų pretekstų, vyrų pamąstymų, kodėl jie nenori vesti moters:

 
  • „Nenoriu santuokos. Man tai primena stiprų galvos skausmą. Vestuvių diena yra skirta tik nuotakai… Ar tai apskritai yra teisinga?“
  • „Mano tėvai išsiskyrę. Jie nuolat mane vertė pasirinkti vieną iš jų, dėl to aš niekada nesituoksiu, net jeigu labai stipriai mylėsiu savo merginą.“
  • „Nepasitikiu savimi dėl savo ūgio, plaukų ir svorio. Dėl to atsisakau vesti. Taip, aš vyras.“
  • „Santuoka atrodo brangi. Ne tik vestuvės, bet ir viskas, kas laukia po to. Gyvenu paprastą gyvenimą ir nenoriu jo komplikuoti.“
  • „Priežastis, kodėl nepageidauju oficialios sąjungos, yra ta, kad aš nenoriu, jog moteris vertintų ir smerktų mano pasirinkimą, kam aš išleidžiu pinigus. Aš mėgstu azartinius lošimus.“
  • „Aš vyras ir nekenčiu papuošalų. Tai priežastis, kodėl niekada nesituoksiu.“
  • „Atsisakau vesti. Noriu turėti gyvenimo partnerę, bet trokštu likti atviras eksperimentams ir su vyrais.“
  • „Santuoka yra didžiulis įsipareigojimas. Aš pažįstu save – įsipareigoti vienai moteriai amžiams man tikrai nepavyktų.“
  • „Man 38 metai. Ne, aš nenoriu tuoktis ar susilaukti vaikų. Aš net į pasimatymus neinu dažnai, tiesiog labai vertinu savo nepriklausomybę ir norą siekti karjeros aukštumų.“
  • „Nepageidauju sąjungos, nes visi draugai, kurie yra susituokę, su savo moterimis nebemiega.“
  • „Nesu religingas, todėl nesuprantu santuokos esmės.“
  • „Niekada nenorėsiu vestuvių. Galiu įsivaizduoti save tėčiu ir tikrai noriu šeimos, tačiau dokumento man nereikia.“
  • „Atsisakau tuoktis, net bijau, kad vėliau mano žmona norės skirtis, o man santuoka yra tai, kas turi trukti amžinai.“
 

Laiko terminas

 

Stipriosios lyties atstovai į laiką žiūri kitaip nei moterys. Jie neturi apibrėžto termino, kada turėtų pasipiršti. Įsimylėjimas arba „cheminė meilė“, kai žmogų valdo hormonai, trunka apie 12–18 mėn. Po to žmogus ima matyti savo partnerio trūkumus ir supranta, ar yra pasiruošęs su juo susieti savo gyvenimą, bet kartais žmonės gali užstrigti santykių pradžioje, kai norisi likti šioje santykių stadijoje: romantika visur, susitikimų laukiama neramiai plakančia širdimi.

 

Jeigu pora pakankamai ilgai yra šioje padėtyje, nerimauti yra dėl ko, nes kyla klausimas: „Kas trukdo ar stabdo nuo perėjimo į kitą santykių stadiją?“. Jeigu praeina daugiau nei 3–5 metai, ir vyras iš savo pusės nerodo jokių ženklų, bylojančių apie jo norą vesti (pinigų kaupimas butui, namui, automobiliui ir t.t.), moteriai verta susimąstyti, ar tokie santykiai, kokie yra, ją tenkina.

 

Pagrindiniai nerimo šaltiniai

 

Vyrų tarpe įprastai pasitaiko ir yra populiariausios šios nerimastingumo ištakos, kai pradedama kalbėti apie vedybas:

 
  • Permainų baimė. Labiausiai gąsdina nežinomybė dėl to, koks bus gyvenimas po santykių įteisinimo.
 
  • Šeimyninių skandalų vengimas. Šis bruožas labiau būdingas vyrams po 30-ies metų, nes jiems itin svarbus stabilumas, pastovumas ir tam tikras, emocine prasme, vienodas gyvenimas, be stiprių šuolių, proveržių. Jie jau turi susikūrę gyvenimo paveikslą ir jo griauti visai nenori.
 
  • Finansiniai ir gyvenamo ploto klausimai. Stipriosios lyties atstovams iki 30-ies metų finansinis klausimas aktualus, nes materialių resursų tuo metu dažniausiai trūksta, ir kyla sunkumų tenkinant antrosios pusės poreikius. Po 30-ies neigiamą spaudą santykiams uždeda galimybė prarasti dominuojančią poziciją pinigų kaupimo ir didinimo procese.
 
  • Asmeninių interesų draudimai. Vyrai baiminasi, kad neliks to, kas anksčiau teikė malonumą: bendravimo su draugais, futbolo žiūrėjimo, santykių su priešinga lytimi, kitų pomėgių bei asmeninių priklausomybių, žalingų įpročių. Beje, keistis, tobulėti ir augti, atsisakyti nebereikalingų gyvenimo aspektų, kurie tik trukdytų darnios šeimos kūrimui – arba net vaiko atėjimui, jie vargiai nori ir neketina, nebent patys taip nusprendžia. Deja, tai retesnis atvejis, kai turima panašaus palaido gyvenimo būdo draugų, su kuriais linksma leisti dienas kartu kaip jaunystės laikais.
  • Šeiminių pareigų, atsakomybės už kažką kitą, ne vien save, baimė.
 
  • Kontrolės engimas. Kai moteris, išskyrus savo vyrą, daugiau nieko nemato, neturi jokių interesų, o jos pasaulis susiaurėja iki namų, toks elgesys dažnai atgraso vyrą nuo vedybų. Imama baimintis, jog nebeliks vietos saviraiškai ir asmeniniams interesams, tobulėjimui kaip individui, ne tik poroje.
 
  • Moters užgaidos. Kai partnerė labai nori ištekėti, ir vos tik radusi priežastį (ar net ir be jos) be atokvėpių kalba apie tai – vyras, jausdamas primetamus ketinimus ir nuomonę, vis labiau tolsta.
 

Dailiųjų lyties atstovių klaidos

 

Mūsų laikais santuoka vis labiau nuvertinama. Kai kurios poros vis dažniau renkasi gyventi be raštinių įsipareigojimų. Neretai taip nutinka dėl to, kad santykių pradžioje, kai pasisuka kalba apie oficialią sąjungą, dažnai moterys sutinka su vyro pozicija, kad visai gerai gyventi ir nesusituokus. Tačiau ar tikrai taip yra? Tokiu būdu moteris, tiesiog norėdama įtikti savo vyrui, išsikasa sau ateityje gilią duobę. Ateina laikas, ir ji supranta, kad jau norėtųsi pereiti į kitą santykių etapą, t.y., juos įteisinti, o štai vyras nesupranta, kas moteriai netinka, juk prieš tai viskas buvo gerai.

 

Moteriai svarbu, kuo anksčiau suvokti, ar ji pasiruošusi ištekėti būtent už šio vyro (tegul ir po kurio laiko) ir pasakyti jam apie tai, pavyzdžiui: „Šiuo metu mane tenkina gyvenimas nesusituokus, mes dabar geriau pažįstame vienas kitą, tačiau po metų kitų aš būčiau laiminga tapusi tavo žmona.“ Jokiu būdu nereikia skubėti ir brukti vyrui minčių apie vestuves, viskas turi tekėti sava vaga. Juk nei vienas stipriosios lyties atstovas nemėgsta, kai jį bando pakeisti ar padaryti iš jo „pasakų princą“.

 

Kita klaida – didelis prieraišumas santykiuose, kuomet interesų ratas pasibaigia ties partneriu. Iš pradžių, tai gali glostyti savimeilę, tačiau po kurio laiko atsiras jausmas, kad esi to dėmesio varžomas, partneris pageidaus vis daugiau erdvės.

 

Tikriausiai ne svarbiausia, tačiau visgi reikšminga savybe šiais laikais kartais dar tampa moters ūkiškumas. Jei ji moka gaminti ir yra tvarkinga, tai gali tapti rimta paspirtimi vyrui apsiprendžiant tokią moterį vesti. Tačiau moters šeimyniškumas vis dažniau priskirimas senosioms vertybėms – šiuolaikinams santykiams tai nėra jau taip aktualu.

 

Kompromisas

 

Esama įvairių psichologų patarimų, kaip elgtis situacijoje, kai vyras nenori pirštis. Sprendimų variantų pasiūlymai dalijami nuo švelnių susitarimų iki visiškų kraštutinumų – išeinant visam laikui pro duris. Kai kurie specialistai sako, kad jei moteris jau pasiruošusi tekėti ir nekantriai laukia vestuvių dienos, o vyras dėl įvairių priežasčių dar nesiruošia to daryti, neverta jo stipriai spausti (pavyzdžiui, kiekviena patogia ir nepatogia proga kalbėti apie vestuves arba apie tai, kad jūs jau išsirinkote vestuvinę suknelę). Geriau po truputį dozuotai su juo apie tai kalbėtis. Pavyzdžiui, žiūrint filmą, kuriame yra aptariama vestuvių tema, garsiai pasvajoti, kaip atrodytų jūsų vestuvės. Arba einat pro restoraną, kuriame švenčiamos tuoktuvės, paklausti partnerio, o kokia atmosfera būtų labiausiai tinkama jūsų šventėje.

 

Taip pat svarbu pamatyti, kas jus vienija: pasivaikščiojimai, kelionės, knygos, maistas ir t. t., kad suprastumėte, ką galite veikti kartu. Neverta pamiršti ir to, kad galite laiką leisti atskirai vienas nuo kito. Juk dauguma vyrų bijo, kad susituokę praras laisvę. Parodykite, kad yra ne taip. Kai tik moteris pradeda spausti, vyrai dažniausiai įjungia pasipriešinimą, todėl jos turi būti gudresnės, šiek tiek kantresnės ir lankstesnės. Geriau nuoširdžiai dovanoti savo meilę ir švelnumą, o ne siekti vestuvių kaip santykių kulminacinio taško.

 

Ultimatumas

 

Jei santuoka svarbi, savo norų slopinti negalima – būtina pasikalbėti ir išsakyti konkrečius lūkesčius, bei sužinoti, kas slypi antros pusės mintyse. Visgi, vyrui nesutikus įsipareigoti, moteris drąsiai gali tarti – stoviu tarpdury ir arba tu mane pasikvieti, arba durys užsivers iš kitos pusės. Tokiu atveju vyrui duodamas pasirinkimas – ar gyventi su savo baimėmis, ar padaryti mylimą moterį laimingą. Juk kiekvienas turi teisę rinktis ir įgyvendinti savo troškimus. Iš esmės žiedo dovanojimas ar popieriaus pasirašymas nieko blogo partneriui nepadarys, jo nenuskriaus, neapribos laisvės, tai nėra tas pats, kas pasiūlymas susilaukti vaikų, kai vienas jų nori, o kitas ne. Jeigu moteriai vyro pasipiršimo gestas, kurį nėra sudėtinga atlikti, simbolizuoja jo atsidavimą ir tikėjimą meile, ji tai įvardija savo antrai pusei, o šis vis tiek nesiima atitinkamų veiksmų – lieka kurčias moters atžvilgiu, tai galbūt jiems ir nepakeliui, o ir vyriškis matomai nenori sieti kartu ateities.