Baimė – neatsiejama gyvenimo dalis. Bijoma naujo kolektyvo, pralaimėjimo, vorų, gyvačių, klounų, tamsos, aukščio, uždarų patalpų ir kt. Šį sąrašą būtų galima tęsti iki begalybės. Daugelis į jį įrašytų ir baimę senti. Tačiau tai nėra banali baimė. Ji veikia žmogaus organizmą taip akivaizdžiai, kad ją net tyrinėja speciali medicinos šaka – gerontologija. Tik ar iš tiesų natūralus senėjimo procesas yra toks baisus?

 

nebijoti senti

Iš kur atsiranda baimė senti?

 

Žmonės nebijo pačios senatvės – juos baugina pasekmės: išvaizdos pokyčiai, vienatvė, permainos. Akivaizdu, kad bėgant metams žmogus keičiasi, tai vyksta nuolat. Tačiau tik sulaukęs brandaus amžiaus suvokia, kad tolesni pokyčiai gali būti išties atgrasūs. Dažnai taip gali atrodyti ir dėl įgytos neigiamos patirties: galbūt vaikystėje supo nesimpatiški ir pikti seniai, kurie nesirūpino nei savo sveikata, nei išvaizda. Baimė likti vienam ar tapti našta susijusi su tuo, ką žmogus mato savo aplinkoje.

 

Tačiau asmeninė empirinė patirtis (tai, ką žmogus pats mato ir jaučia) nėra vienintelė galimų įvykių pasekmė. Turbūt daugumai teko girdėti pasakojimų apie puikiai sutariančius senukus ir senutes, kurie stilingai rengiasi, sulaukę 70 m. lankosi sporto klubuose ir linksminasi iki paryčių. Todėl galima drąsiai teigti, kad tai, kokia bus senatvė, priklauso nuo psichologinio nusiteikimo, gebėjimo (ne)reaguoti į neigiamą informaciją. Žmogaus psichika sudaryta taip, kad jam gerokai paprasčiau įsiminti ar pastebėti kažką negero. Todėl norint įgyti pozityvios patirties reikia įdėti pastangų.
 

Kaip nustoti bijoti senatvės ir pradėti gyventi savo malonumui?

 

Tereikia įsisąmoninti ir pradėti vadovautis 3 ypač veiksmingomis taisyklėmis.

 
  • Mėgautis gyvenimu dabar, kad vėliau nereikėtų graužtis dėl tuščiai iššvaistyto laiko.
 

Jei žmogus tik bijotų senatvės, vargu ar būtų taip baisu. Blogiausia, kad ši baimė neigiamai veikia žmogaus gyvenimą. Pagalvokite, kiek laiko moterys praleidžia prie veidrodžio ieškodamos dar vienos raukšlelės ar žilo plauko? Kiek galimybių žmonės praranda kasmet krimsdamiesi dėl dar vienų prisidėjusių metų? Neatsitiktinai aktorė Catherine Deneuve yra pasakiusi: „Aš nebijau senatvės. Jaunystė negera vien dėl to, kad nuolat galvoji, kaip nepasenti.“ Todėl ir reikia kuo daugiau dėmesio skirti savo gyvenimui šiandien: sportuoti, sveikai maitintis, kvailioti, mylėti ir kurti. Juk jei žmogus geba kiekvieną akimirką mėgautis ir džiaugtis visaverčiu gyvenimu, jam vėliau nėra dėl ko gailėtis.

 
  • Priimti ir suprasti
 

Kitas svarbus žingsnis kovoje su baime – suvokti, kad senatvė yra natūralus fiziologinis procesas, kuriame galima atrasti ir kažką gražaus. Japonijoje samurajai užsiima specialiomis praktikomis, kuriose reikia prisijaukinti senatvę ir mirtį. Juos moko, kad tai yra negrįžtami reiškiniai ir tame nėra nieko baisaus. Samurajai ligi šiol laikomi beveik nenugalimais kariais. Tačiau jei tai, kas gąsdina senatvėje, žmogus išmoktų paversti privalumais, gyventi taptų gerokai paprasčiau. Garsus fotografas Ari Sethas Cohenas fotografuoja 59–102 m. moteris, kurios žavi elegancija ir grožiu. Jos neslepia savo trūkumų, nedaro plastinių operacijų, atvirkščiai – didžiuojasi raukšlelėmis ir nugyventais metais. Kai kurios šio fotografo įamžintos moterys kartais puošia žurnalo „Vogue“ puslapius.

 
  • Senatvė – ne nugyventi metai

Kad ir kaip keistai skambėtų, bet senatvė yra išgalvota. Žmogaus organizmas niekuomet nesensta – jis neturi tokios savybės. Kiekviena žmogaus kūno ląstelė atsinaujina. Vieninteliai organai, kurie sunyksta negrįžtamai, – tai akių lęšiukai ir dalis smegenų. Odos ląstelės regeneruojasi per 2 savaites, kraujas atsinaujina per 150 dienų, kepenys – per metus, skrandis – per 5 m., kaulai – per 10 m., žarnynas – per 16 m. Fiziškai žmogus negali pasenti. Tačiau kodėl bėgant metams taip keičiasi žmogaus išvaizda? Tai labiausiai susiję su gyvenimo būdu. Juk viena moteris gali atrodyti kaip 20-metė, o kita – kaip 40-metė, nors joms abiem po 30 m. Netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, rūkymas ir kt. neigiami veiksniai akivaizdžiai lėtina natūralius organizmo atsinaujinimo procesus. Taigi jaunystės išsaugojimo paslaptis – paisyti visiems gerai žinomų sveikatos taisyklių. Klysta tie, kurie bando prisiversti gyventi sveikai. Tokia gyvensena turėtų tapti savaime suprantama, natūralia paties žmogaus dalimi. Vos tik žmogus pradeda mėgautis tuo, kaip puikiai jaučiasi ir gražiai atrodo, niekas ir niekuomet negali suprasti, kiek jam metų. O moterys rausta iš gėdos, kai keliskart jaunesni vyrai ima rėžti aplink jas sparną. Būtina pamiršti senatvę ir su ja susijusias baimes. Gyvenimas pernelyg trumpas, kad žmogus jį švaistytų tokiems menkniekiams. Tereikia atsiminti, kad protinga moteris su metais tik gražėja, o išmintinga bet kokio amžiaus nuostabi.

 

Tik faktai

 
  • Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tėvų genai tik 25 proc. atsakingi už akivaizdžius senėjimo požymius – žilus plaukus ir raukšles. Britų biologas Tomas Kirkwoodas teigia, kad senėjimas labiausiai susijęs su stresu, aplinka, mityba. Kuo ilgiau likti jauniems padeda normalus kraujospūdis, kuo mažesnis cholesterolio kiekis, normalus kūno svoris, atsisakymas alkoholio ir rūkalų.
  • Nors nuolat kalbama, kad senatvėje protinės galimybės silpsta, moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinė smegenų stimuliacija gali sumažinti, o kartais ir visiškai panaikinti silpstančias protines galias.
  • Mokslininkai įrodė, kad nuo serotonino kiekio smegenyse tiesiogiai priklauso žmogaus savijauta. Serotonino kiekį galima padidinti judant ir kuo daugiau laiko leidžiant gryname ore. Maža to, grynas oras padeda normalizuoti kraujospūdį.
  • Žinoma, kad vitaminas D stiprina imuninę sistemą, reguliuoja ląstelių atsinaujinimą, kalcio kiekį kraujyje, saugo nuo diabeto, kai kurių vėžinių ir kaulų ligų. Vadovaujantis Nacionalinio senėjimo instituto (angl. National institute on aging – NIH) rekomendacijomis, žmogui pakanka 20 min. pasivaikščioti saulėtą dieną, kad gautų reikalingą kiekį vitamino D.
  • Įrodyta, kad senėjimas – visuomet išsipildanti pranašystė sau. Todėl mokslininkai tvirtina, kad geriausias būdas kovoti su senatve – pozityvus mąstymas. Visur patariama ieškoti aukso viduriuko ir stengtis įžvelgti tik tai, kas gera.
  • Harvardo medicinos mokyklos gydytojai nustatė, kad folio rūgšties trūkumas gali tapti silpnaprotystės, depresijos ir kognityvinių sutrikimų priežastimi.
  • Švedų mokslininkai surinko informaciją apie daugiau nei 300 000 golfo žaidėjų ir išsiaiškino, kad jie gyvena vidutiniškai 5 m. ilgiau nei tie, kurie nemėgsta šio žaidimo. Juk žaidžiant golfą per dieną nueinama po 5–7 km, o gryname ore praleidžiama po 3–4 val.
 

Specialisto komentaras

Eglė Pelienė-Venslovė, individualiosios psichologijos konsultantė

 

Kodėl vieni žmonės bijo senatvės, o kiti – nelabai?

 

Fiziologinė senatvė asocijuojasi su silpstančiomis jėgomis, atminties sutrikimais. To nebijoti neįmanoma. Mat vis aiškiau senstantis žmogus supranta, kad tampa nuo kažko priklausomas. Lietuvoje dar svarbu ir tai, kad senatvėje žmonės labai suvaržyti finansiškai. Sąmoningi vyresnio amžiaus žmonės tiesiog bijo būti našta. Tai – instinktyvi baimė.

 

Žmonės senatvės bijo ir dėl moralinių, psichologinių priežasčių. Čia labai daug kas priklauso nuo brandos. Nenuostabu, kad visuomenėje, kurioje taip liaupsinamas jaunystės kultas, yra tokių, kuriems net ir 40 m. jau atrodo gili senatvė.

 

Žmonės, kurie gilinasi į egzistencinius dalykus, filosofiją ar tikėjimą, senatvę priima kaip natūralaus ciklo dalį ir reaguoja į ją labai ramiai bei filosofiškai. Racionalūs žmonės senatvę traktuoja kaip pabaigą, todėl jos bijo labiau.

 

Kodėl vieni geba suvokti ir mėgautis senatvės teikiamais privalumais, o kitų gebėjimas džiaugtis tarsi užgęsta?

   

Tai susiję tik su asmenybės branda ir… mentalitetu. Dažnai lietuviai pavydi Vakaruose gyvenantiems senjorams, kad šie sulaukę brandaus amžiaus turi galimybę keliauti po pasaulį ir tuo mėgautis. Baiminuosi, kad jei tokių pat finansinių galimybių būtų suteikta mūsų senjorams, dauguma jų pinigus skirtų tikrai ne kelionėms, o kištų į kojinę.

 

Jei tik žmogus apsisprendžia čia ir dabar mėgautis gyvenimu, jis tą ir daro. Turbūt ne kartą esate matę senukų švytinčiais veidais. Jie sėdi kavinukėse, vaikšto parkeliuose, mėgaujasi galimybe su senjorų bilietu apsilankyti teatre, parodoje, vieni pas kitus vakarieniauja, plepa. Visa tai egzistuoja mūsų visuomenėje! Šie žmonės socializuojasi.

 

Labai daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia, kur jo vieta ir kaip oriai toje vietoje jis jaučiasi. Yra moterų, kurios priima save tokias, kokios jos. Juk laikas niekuomet neateina, jis tik praeina. Jei moteris sąmoningai suvokia, kad būdama 40-metė ji negali atrodyti kaip 20-ies, nors gal ir jaučiasi tokia, vadinasi, ji vertina save adekvačiai. Tokiu atveju senatvės baimė yra, bet ji kontroliuojama. Tačiau jei žmogus karštligiškai nepriima savęs, tuomet senatvė jam atrodo be galo baisi.

 

Gal galite įvardyti pagrindinius aspektus, leidžiančius mažiau bijoti senatvės?

 

Charakterio savybės. Pozityvus požiūris į gyvenimą, kurį visuomet galima ugdyti. Adekvatumas. Smalsumas.

 

Senatvė – žmogaus gyvenimo saulėlydis. Galima iš to saulėlydžio padaryti pasaulio pabaigą, bet galima ir mėgautis, grožėtis, kaip tai darome vasarodami prie jūros ir kas vakarą eidami palydėti saulės. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus savo gyvenimo saulėlydį priima.