Akimirkos jausmas, kai viskas aplinkui netikėtai pasirodo labai pažįstama, jausta ir gal net matyta, yra deja vu. Vieni jį patiria tik kelis kartus per gyvenimą, kiti nepatiria visiškai, treti jį jaučia itin dažnai. Kodėl taip yra?

 

Slėpiningas reiškinys

 

Iš prancūzų kalbos išvertus žodį deja vu reiškia „jau matyta“. Skiriami dar keli šio jausmo variantai – deja vecu „jau patirta“, deja senti „jau manyta, galvota“ ir deja visite „jau aplankyta“. Neįprastą jausmą vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti prancūzų mokslininkas Emilis Boirakas, kuris 1876 m. suteikė deja vu fenomenui pavadinimą. Šiandien yra per 40 įvairių teorijų apie deja vu, kurios vis dar kelia daug diskusijų. Kiekvienas bent kartą išgyvenęs tokį jausmą, ko gero, irgi galėtų pasakyti savo teoriją, kodėl žmonės tai patiria, ar tai ką

nors reiškia, o gal net neverta kreipti dėmesio. Vertinti deja vu vienareikšmiai gana sudėtinga, todėl pateikiame bent keletą šio reiškinio interpretacijų.

 

 

Skirtingi deja vu tipai

 

Kiekvienas mokslininkas, kuris yra tyrinėjęs deja vu fenomeną, sukuria savus terminus ir apibrėžimus. Alanas Braunas, psichologijos profesorius ir knygos „Deja vu patirtis: kognityvinės psichologijos esė“ autorius, teigė, kad yra trys priežastys, kurios lemia deja vu atsiradimą. Tai biologinės funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui, epilepsija, numanomas pažinimas ir susiskaidęs suvokimas. Šiek tiek vėliau Verona Nepe deja vu jausmo priežastis sukonkretino ir papildė, išskirdama epilepsiją, šizofreniją, asociacijas ir paranormalius reiškinius.

Kad ir kiek skirtingų priežasčių mokslininkai nurodytų, labiausiai linkstama deja vu sieti su iškylančiomis asociacijomis ir biologiniais sutrikimais. Sveiki žmonės dažniausiai patiria deja vu jausmą, paremtą tam tikromis vaizdo, garso ar kvapo asociacijomis. Pasak mokslininkų, tai savotiška atminties patirtis, už kurią atsakingi smegenų centrai. Remiantis biologinių sutrikimų teorija, deja vu patiria sergantieji epilepsija prieš pat prasidedant priepuoliui. Buvo atlikti tyrimai, kurie padėjo nustatyti smegenų sritis, sukeliančias keistą pojūtį. Tačiau kai kurie mokslininkai vis dėlto įsitikinę, kad biologiniai ir asociacijų sukelti deja vu yra skirtingi.

 

Mobiliojo telefono teorija

 

A. Braunas su kolege universitete atliko bandymą, kurio metu studentams demonstravo įvairių vietų nuotraukas. Kiekvienai nuotraukai buvo skirta apie 20 milisekundžių – tiek laiko užtenka smegenims užfiksuoti informaciją, tačiau per mažai, kad asmuo sąmoningai įsimintų vaizdą. Vėliau tos pačios nuotraukos buvo rodomos dar kartą, tačiau ilgiau. Studentai, kurie dalyvavo pirmoje bandymo dalyje, vaizdus atpažindavo labiau negu tie, kurie juos matė pirmą kartą.

Remdamasis šiais rezultatais, A. Braunas deja vu teorijai davė mobiliojo telefono, arba padalinto dėmesio pavadinimą. Tai reiškia, kad kai žmogų kas nors blaško, jis nesąmoningai priima veiksnius, kurie vyksta aplink, tačiau išlieka susikoncentravęs į tai, ką daro. Vėliau, kai dėmesys perkeliamas į išblaškiusius veiksnius, jie pasirodo pažįstami, nors sąmoningai pačiam žmogui tai atrodo neįmanoma.

 

Hermano Sno hologramos

 

Holograma – tai erdvinis objekto vaizdas. Olandų psichiatras pasiūlė ją susieti su atsiminimais teigdamas, kad žmogaus smegenys gali atkurti trimatį vaizdą iš bet kokios nedidelės smulkmenos. Tokiu būdu, pasak H. Sno, deja vu įvyksta tada, kai tam tikra detalė iš aplinkos, kurioje žmogus yra, sutampa su išlikusia atmintyje iš kitų vietų, nepaisant to smegenys atkuria vaizdą, ir dėl vienos atpažintos detalės nauja aplinka pasirodo matyta.

Kai kurie mokslininkai taip pat pritaria šiai teorijai, kad nedidelė smulkmena iš pažįstamos situacijos gali sukelti deja vu jausmą. Pavyzdžiui, važiuojant su draugu automobiliu netikėtai apima jausmas, kad tai jau patirta. Tokį jausmą gali sukelti automobilis, jo sėdynės, prietaisų skydelis ar kiti dalykai, kurie atmintyje išlieka galbūt nuo pat vaikystės, tik pats žmogus nė neįtarė, kad protas gali saugoti tokią informaciją.

 

 

Sapnai ir nugyventų gyvenimų nuotrupos

 

Pasak kai kurių tyrėjų, deja vu susiję su pranašiškais sapnais, susapnuoti ateities įvykiai tampa patiriamo jausmo priežastimi. 1939 m. buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad apie 13 % Oksfordo universiteto studentų sapnuoja sapnus, turinčius panašumų su ateities įvykiais. Tad realybėje nutikęs įvykis jiems ir sukelia deja vu. Tyrėjų teigimu, dažniausiai žmogus neatsimena visų sapno smulkmenų, tačiau jos lieka kažkur giliai pasąmonėje. Vėliau iškilusios detalės sukuria jausmą, kad vieta matyta, girdėti tam tikri garsai ar žodžiai…

Bene populiariausia deja vu sieti su reinkarnacija. Tikintieji šia teorija teigia, kad žmogaus siela yra nemirtinga. Mirus fiziniam kūnui, ji persikelia į kitą gyvą būtybę ir taip nugyvena ne vieną ir ne du gyvenimus. Deja vu čia susijęs su atsiminimais iš buvusių gyvenimų, kurie netikėtai iškyla, kai tam tikra detalė sutampa su detale iš nugyventų gyvenimų.

 

Kitos deja vu teorijos

 

Robertas Efronas pateikė dvigubo apdorojimo teoriją, kuri remiasi smegenų gebėjimu sisteminti naują informaciją ir ją saugoti ilgalaikėje arba trumpalaikėje atmintyje. Nauja informacija patenka į tam tikrus žmogaus proto centrus, kur yra apdorojama. Už tai atsakingas kairysis smegenų pusrutulis. Žinių suvokimas vyksta keliais būdais, ir dėl tam tikrų neurologinių vėlavimų atsiranda deja vu jausmas.

Dar kita teorija sako, kad žmogaus protas kaupia atsiminimus nuo mažų dienų. Tačiau augant, vystantis sena patirtis nugrimzta, jos vietą užima nauji įvykiai. Kartais pamatytas daiktas ar vaizdas gali būti panašus į giliai paskendusius atsiminimus, būtent tai ir sukelia deja vu.

 

Jamais vu

 

Tai kitas prancūziškas terminas, kuris priešingas deja vu ir reiškia „niekada nemačiau“. Žmogus, atsidūręs visiškai jam įprastoje situacijoje ar aplinkoje, staiga pasijunta svetimas, neatpažįsta daiktų, kitų žmonių ar tam tikrų elementų. Ši būsena trunka neilgai, tačiau ji būna lygiai tokia pat tikra kaip ir deja vu. Tačiau tų, kurie patiria jamais vu, yra kur kas mažiau, mat šis laiko suvokimo sutrikimas labiau susijęs su ligomis. Pasak mokslininkų, svetimumo jausmą gali sukelti epilepsijos priepuolis, smegenų nuovargis ar kiti neurologiniai sutrikimai.

 

Deja vu patirties apraiškos

 
  • deja entendu – jau girdėta
  • deja eprouve – jau patirta
  • deja fait – jau daryta
  • deja pense – jau manyta
  • deja raconte – jau pasakota
  • deja senti – jau jausta (tarkime, kvapas)
  • deja su – jau žinoma (apie intelektualius dalykus)
  • deja trouve – jau surasta
  • deja vecu – jau gyventa
  • deja voulu – jau norėta
  • deja arrive – jau įvykę
  • deja connu – jau pažįstama (apie asmenį)
  • deja dit – jau sakyta, kalbėta (apie turinį)
  • deja goute – jau ragauta
  • deja lu – jau skaityta
  • deja parle – jau kalbėta (apie patį kalbos atlikimą)
  • deja pressenti – jau jausta (apie jausmus)
  • deja rencontre – jau buvo susitikę (apie asmenis)
  • deja reve – jau sapnuota, svajota
  • deja visite – jau aplankyta