Medikai duoda Hipokrato priesaiką, kuria pasižada gydydami pacientus paisyti visų etikos principų, viską daryti vardan jų ir jokiu būdu neskirti nieko, kas galėtų pakenkti sveikatai. Atrodytų, medikais galima kliautis aklai. Deja, tikrovė kiek kitokia.

 

ko nepsako gydytojai

Kai kurios vakcinos neveiksmingos

 

Skiepytis raginami tiek vaikai, tiek suaugusieji. Kartais vakcinos finansuojamos valstybės, retkarčiais tenka susimokėti patiems. Bet kokiu atveju tai leidžia klestėti farmacijos pramonei. Įrodyta, kad skiepai ne visada naudingi žmogui. Kai kurios vakcinos tiesiog neveiksmingos, kitos netgi žalingos. Tai nereiškia, kad nereikia skiepytis, tiesiog nederėtų aklai priimti visko, ką siūlo rinka.

 

40 m. darbo patirties turintis farmacininkas Johnas Virapenas skelbia, kad 70–80 % visų cheminių vaistų yra neveiksmingi. Ne ką geriau specialistas atsiliepia apie vakcinas. Pasak jo, farmacininkai bando įbauginti žmones, kad jie gali susirgti, ir taip mėgina parduoti kuo daugiau savo produkcijos, kuri gali būti kenksminga. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį JAV nuo tymų nemirė nė vienas žmogus, bet nuo tymų vakcinos – net 108. Dauguma vakcinų gali sukelti įvairių šalutinių poveikių, retkarčiais net pavojingų gyvybei. Jų sudedamosiose dalyse yra cheminių medžiagų, kurios toksiškai veikia organizmą, pavyzdžiui, gyvsidabrio. Kai kurių vakcinų veiksmingumas, tarkime, nuo gripo, nėra įrodytas. Tokios vakcinos apsaugo tik nuo kelių gripo atmainų, tačiau šis virusas kasmet mutuoja. Vakcinos kuriamos prognozuojant, kokia gripo forma vyraus atitinkamais metais. Deja, kartais spėjimai nepasitvirtina. JAV atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo apie 260 000 vaikų. Daliai jų suleista vakcina nuo gripo, kitiems duotas placebas. Sergamumas gripu abejose grupėse buvo panašus. Nors retas gydytojas sakys, kad skiepytis nuo tam tikros ligos neverta, derėtų patiems pasverti visus „už“ ir „prieš“.

 

Aspirinas gali sukelti vidinį kraujavimą

 

Aspirinas – vienas dažniausių vartojamų vaistų, kurį gydytojai nuolatos skiria. Kai kurie medikai pacientams jį rekomenduoja vartoti kasdien mažomis dozėmis. Esą tai padeda išvengti kraujo krešulių ir mažina infarkto bei insulto riziką. Naujausi tyrimai rodo, kad tai gali padėti apsisaugoti net nuo vėžio, tačiau pamirštamas šalutinis poveikis. JAV atlikti tyrimai rodo, kad iš 10 000 žmonių, kuriems buvo paskirta kasdienė nedidelė aspirino dozė, 46 per artimiausią dešimtmetį mirė, 49 pasireiškė stiprus vidinis kraujavimas, o 117 prasidėjo kraujavimas žarnyne. Prieš vartojant aspiriną, kaip ir bet kokius kitus vaistus, būtina gerai įvertinti situaciją, ar medikamentai iš tiesų reikalingi.

 

Daugiau tyrimų – nebūtinai geriau

 

Kartais pacientai gydytojo reikalauja ištirti viską. Tam nėra jokios prasmės, nes nesiskundžiant konkrečiais simptomais sunku parinkti tikslingus tyrimus, o bendri, pavyzdžiui, kraujo, šlapimo, gali būti visiškai nerezultatyvūs, net jeigu žmogus iš tiesų serga. Medikai primena, kad pirmiausia reikia bent apytiksliai žinoti, ko ieškome, tik tada rinktis paieškos būdus. Juolab kad kai kurie tyrimai gali pakenkti sveikatai. Vienas britų gydytojas atsimena atvejį, kai į ligoninę buvo atvežta moteris dėl stiprių pilvo skausmų. Jai atlikta kompiuterinė tomografija (KT). Nieko blogo nepastebėta, padaryta išvada, kad pilvo skausmus sukėlė didelė dujų sankaupa žarnyne. Per tyrimą atsitiktinai pastebėtas mažas mazgelis antinkstyje. 99 % atvejų tai būna visiškai nepavojinga, bet pagal reikalavimus gydytojas privalėjo pacientei skirti tris profilaktinius KT tyrimus per artimiausius 2 m. – įsitikinimui, kad guzelis neauga. Jokių pakitimų neužfiksuota, tačiau moteris gavo bereikalingą rentgeno spindulių dozę. Apskaičiuota, kad per 20–30 m. vien Amerikoje netikslingi KT tyrimai ir dėl jų gauta spinduliuotė turėtų sukelti apie 3 mln. onkologinių ligų.

 

Šalin dietas!

 

Kai į gydytojo kabinetą įžingsniuoja apkūnus pacientas, įprastai jam rekomenduojama dieta. Atsikratyti antsvorio iš tiesų svarbu, norint būti sveikiems. Tačiau dietologas Jonas Campbellis teigia, kad dietos nėra veiksmingos. Jis pripažįsta, kad pats nėra laikęsis nė vienos ir niekada to nedarytų. Priežastis paprasta – kad ir kiek svorio pavyktų atsikratyti, po kurio laiko jis grįžta ir dažnai su kaupu. Norintiems sulieknėti dietologas pataria pamiršti visas dietas ir keisti gyvenimą iš esmės. Pokyčiai įmanomi tik pakeitus valgymo ir gyvensenos įpročius visam laikui, o ne ribotam laikotarpiui. Specialistas primena, kad labai dažnai pirmiausia tenka išspręsti psichologines problemas, tik tuomet pavyksta pasikeisti.

 

Medikamentai gali sukelti anafilaksinį šoką

 

Mirtis nuo anafilaksinio šoko – itin stiprios alerginės reakcijos – dažniausiai siejama su vabzdžių įgėlimu arba alergija maistui. JAV atlikti tyrimai rodo, kad kur kas dažniau kaltininkai būna vaistai. Iš 2 500 mirčių atvejų, kurias sukėlė anafilaksinis šokas, 58,8 % atvejų kalti medikamentai. 6,7 % kaltas maistas, 15,2 % – vabzdžių ar kitų pavojingų gyvių įgėlimai, 19,3 % – nežinomos priežastys. Per pastaruosius 12 m. dėl vaistų sukelto anafilaksinio šoko ištikusių mirčių skaičius padvigubėjo. Manoma, kad dėl to kalta padidėjusi medikamentų pasiūla ir bereikalingas jų vartojimas.

 

Migdomiesiems vaistams – ne!

 

Gydytojų teigimu, dauguma žmonių migdomuosius vaistus geria be reikalo ir pripažįsta, kad patys juos vartotų tik kraštutiniais atvejais. Šie medikamentai gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę. Dažnai būna veiksmingi tik tam tikrą laikotarpį, vėliau organizmas prie jų pripranta, todėl nesulaukiama trokštamo rezultato. Dozes tenka didinti, kol neužtenka ir jų. Kuo vaisto dozė didesnė, tuo didesnė šalutinių poveikių rizika. Medikamentai nuo nemigos gali sukelti nervų sistemos, psichikos, regos sutrikimus, nuovargį, virškinimo trakto negalavimus, imuniteto problemas ir kt. Šalutinį poveikį patiria apie 20 % migdomuosius vaistus vartojančių žmonių. Specialistai pataria verčiau išmėginti natūralias priemones miego kokybei gerinti, pavyzdžiui, žolelių arbatas.

 

Placebo efektas veikia

 

Placebo efektas gali paveikti ne tik žmogaus psichologinę būseną, bet ir fizinę, tarkime, gali kisti kraujospūdis, cukraus arba cholesterolio kiekis kraujyje, išnykti skausmas ir kt. Tyrimų duomenimis, placebas veiksmingas 30 % atvejų (gydant kai kurias ligas net 56 % atvejų). Jis veikia ne tik hipochondrikus, bet ir realią negalią turinčius pacientus. Didžiausią poveikį daro placebo injekcijos arba didelės tabletės, kurias reikia gerti kelis kartus per dieną. Svarbu, jog placebas vizualiai primintų tikrus vaistus, kad žmogus neįtartų, jog vartoja pakaitalą. Ne ką mažiau reikšmingas paciento pasitikėjimas gydytoju – kuo labiau pasitiki, tuo veiksmingesnis sveikimas. Įprastai placebo efektas taikomas atliekant mokslinius tyrimus, ne tik gydant.

 

Specialistės komentaras

Psichologė Romualda Rimašiūtė

 

Prieš kaltinant, jog gydytojas ko nors nepasakė, visų pirma reikia atminti, kad joks medikas nežino visko, net jeigu pacientui gali atrodyti kitaip. Žinoma, būna įvairių situacijų, ir kartais gydytojai nutyli tam tikrą informaciją apie ligos eigą, pavyzdžiui, kai abejoja dėl diagnozės, nori pasitarti su kolegomis, atlikti išsamesnius tyrimus, mato stiprų paciento nerimą dėl somatinių simptomų ir nenori jo padidinti galimu spėjimu. Kiti medikai netgi sudėtingais atvejais viską sako atvirai ir nieko nelaukdami. Daug kas priklauso nuo paciento ir gydytojo kontakto, todėl privalu stengtis palaikyti mandagų bei paslaugų bendravimą. Jeigu gydytojas jums ką nors pasakė, bet nesupratote, nereikia bijoti dar kartą paklausti, pasitikslinti, pasiteirauti daugiau informacijos. Mandagiai, ramia intonacija pateiktas klausimas tikrai nepapiktins mediko, atvirkščiai, taip parodysite, kad domitės savo sveikata ir pasitikite specialisto kompetencija. Gijimo procesui įtaką daro daug veiksnių. Daug kas priklauso nuo paties paciento, jo veiksmų ir iniciatyvos. Kiekvienas elgiasi skirtingai – vieni kliaujasi vien gydytojo pateikta informacija ir patarimais, kiti ieško papildomos medžiagos internete. Pati informacija nei gydo, nei skatina gijimo proceso. Kur kas svarbiau mūsų elgesys, bendravimas su specialistu, tarpusavio supratimas ir draugiškas bendradarbiavimas.