Kokios mintys kyla išgirdus žodį „užkrečiamas“? Tikriausiai iš karto pagalvojama apie ligas, bakterijas ir virusus. Tačiau pasaulyje daugybė keistų dalykų, kuriais galima užsikrėsti ir kurie neturi nieko bendro su bakterijomis ir kitais ligų sukėlėjais.

 

užkratas

Stresas – ne liga, bet juo įmanoma „užsikrėsti“ nuo kitų. Psichologijos žurnale „Social Neuroscience“ buvo publikuotas tyrimas, kad vien žmogaus, kuris jaučia nerimą, matymas gali sukelti stresą. Smegenys nesąmoningai reaguoja į įtampą patiriančio asmens prakaito kvapą.

 

Psichosomatinis niežulys gali persiduoti kitiems. Labai dažnai, kai kas nors, pavyzdžiui, pasikaso pakaušį, po akimirkos šalia esantis žmogus padaro tą patį. Taip yra dėlto, kad žmonės yra linkę nesąmoningai atkartoti kitų žmonių veiksmus. Dėlto yra sakoma, kad niežulys ir žiovulys yra užkrečiami.

 

Draugų valgymo įpročiai daro labai didelę įtaką, kokį maistą rinktis, kiek ir kada valgyti. Atlikta daugybė tyrimų, kurie parodė, kad žmonės, valgydami su tais, kurie linkę persivalgyti, taip pat suvalgo daugiau nei įprastai ir atvirkščiai. Neretai tai gali tapti antsvorio priežastimi. Norint to išvengti, kai ruošiamasi valgyti su tokių polinkių turinčiais asmenimis, reikia gerai apgalvoti, ką ir kiek valgyti. Taip bus lengviau per daug nenukrypti nuo įprastos mitybos.

 

Žiovulys – ko gero, labiausiai užkrečiamas veiksmas. Psichologai jį sieja su empatija (užuojauta), nuovargiu ir energijos stoka. Nuo ketverių metų žiovulys tampa užkrečiamas, todėl tai galima laikyti tam tikru stiprėjančių socialinių ryšių simboliu.

 

Kai aplinkui visi laimingi, patenkintas jaučiasi ir šalia esantis žmogus. Į šypseną atsakyti šypsena nereikia jokių didelių pastangų. Tai išeina natūraliai. Užsienyje buvo atlikta tyrimų, kad vienas teigiamas įrašas socialiniuose tinkluose paskatina ir kitus rašyti apie pozityvius dalykus (vidutiniškai 1,75 karto).

 

Dusulys, sunkumo jausmas krūtinėje, pagreitėjęs kvėpavimo ritmas – taip pat užkrečiami dalykai, rodantys, kad žmonės yra užjaučiančios, socialinės būtybės.

 

Nuotaika taip pat priklauso nuo kitų žmonių. Užsikrėsti galima tiek gera, tiek bloga nuotaika, priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis tenka bendrauti. Kartais žmonės nesąmoningai bando atkartoti kito žmogaus veido išraišką ir tai veikia jų nuotaiką. Pavyzdžiui, jei žmogus susiraukia, jis akimirksniu tampa piktesnis.

 

Pasišlykštėjimas – dar vienas dalykas, kuriuo žmonės yra linkę „užsikrėsti“ vieni nuo kitų. Pavyzdžiui, kai draugas užsimena, kad kieno nors kojinės dvokia ir suraukia nosį, automatiškai ir kiti pajunta tą patį. Tai lemia feromonai, kuriuos išskiria žmogaus organizmas, reaguodamas į aplinkos dirgiklius, pavyzdžiui, į kažką, kas sukelia pasišlykštėjimą.

 

Baimė gali būti užkrečiama. Žmogus, kuris bijo garsiai lojančio šuns, savo baimę nesąmoningai perduoda ir kitiems. Baimę galima pasėti minioje be jokios ypatingos priežasties. Įvairūs tyrimai parodė, kad užuodęs išsigandusio asmens prakaito kvapą, žmogus sunerimsta ir ima atkartoti baimės išraiškas veide. Manoma, kad šis gebėjimas jausti baimės kvapą, padėdavo žmonėms susikaupti ir išvengti mirties.