Kas slypi už neklystančių Lenormand kortų?

1771 gegužės 22 dieną mažame miestelyje netoli Paryžiaus turtingo audinių pirklio šeimoje gimė mergaitė, kuri vėliau tapo legenda. Pirmosios aiškiaregystės apraiškos pastebėtos mergaitei mokantis vienuolyno mokykloje. Vyriausiajai vienuolyno Motinėlei ji išpranašavo, kad ji netrukus išvyks į kitą vienuolyną. Ši tuo nepatikėjo, tačiau iš tikrųjų po dvejų ar trejų mėnesių buvo perkelta į kitą vienuolyną. Mokykloje Marija Lenormand taip pat ilgai nesimokė, nes mirė tėvas, o našle likusi motina nebegalėjo apmokėti dukters mokslų. 1786 metais jos išvyko į Paryžių.

Čia pirmą kartą susidūrė su Taro kortomis. Mergaitės gebėjimai tiksliai atspėti ateitį, išgarsino jaunąją būrėją visoje šalyje. Prasidėjo didžioji Prancūzijos revoliucija ir visi norėjo žinoti, kas jų laukia šiais neramiais laikais.

Kai Marija buvo 19 metų, ji kartu su taip pat mistika bei magija besidominčia drauge atidarė būrimo saloną Paryžiuje, į kurį pradėjo plūsti minios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių sluoksnių atstovų. Revoliucijos įkarštyje pas ją apsilankė net tokie iškilūs žmonės kaip Maratas, Robespjeras, Sen Žiustas. Sunku net įsivaizduoti, kokie jie turėjo būti priblokšti, kai M. Lenormand vietoj šviesios ateities išpranašavo mirtį ant ešafoto. Didieji revoliucijos veikėjai iš būrimo salono išėjo įpykę ir viešai pavadino M. Lenormand sukče ir melage.

Nepraėjo nei metai, ir būrėjos pranašystė išsipildė. Po kelių mėnesių, kai apsilankė pas būrėją, Maratas buvo rastas nudurtas vonioje fanatikės Šarlotės Kordė. Tragedija įvyko jo paties namuose. Akimirksniu per visą Prancūziją pasklido žinios, kad mirtį jam išpranašavo M. Lenormand. Taip pat pasklido gandas, kad M. Lenormard jautė simpatiją žudikei, todėl būrėja netrukus pateko į valstybės nemalonę ir buvo suimta.

Mirties garsioji pranašė išvengė tik todėl, kad artimai draugavo su Žozefina Bogarne, generolo Napoleono Bonaparto žmona. Tikriausiai dėlto paleista į laisvę, Marija Lenormand galėjo vėl atidaryti būrimo saloną. Burdama Napoleonui, pažadėjo, kad jam atiteks Prancūzijos sostas. Tai labai nudžiugino jauną vyrą, jau turėjusį didžiulių ambicijų valdyti milijonus žmonių. Jis periodiškai lankydavosi pas Mariją, kad ji patvirtintų pranašystę. Tačiau ji visada sakydavo, kad pergalės dar reikia šiek tiek palaukti.

Prancūziškąja Sibile vadinamos M. Lenormand pranašystės išsipildė po devynerių metų. Napoleonas pasiskelbė imperatoriumi ir jo žmona tapo imperatoriene. Bėgant laikui, imperatorių pradėjo erzinti M. Lenormand ir Žozefinos draugystė. 1809 metais jis išsiskyrė su žmona ir, kaip pagrindinę skyrybų priežastį, nurodė žmonos nevaisingumą. Po to jis įsakė uždaryti Marijos Lenormard būrimo saloną ir ji išvyko iš Paryžiaus. Prieš dingdama ji dar pasakė, kad ateityje jau yra viskas nulemta.

Gyvendama provincijoje Marija Lenormand parašė „Pranašiškus Sibilės prisiminimus“, kurioje atskleidė tikrąją Napoleono Bonaparto tremties priežastį. Taip pat knygoje ji aprašė tolimesnio Napoleono gyvenimo pranašystes (tarp jų ir gyvenimą saloje) ir Burbonų dinastijos grįžimą.

Priminimai buvo išleisti tik tada, kai buvo nuverstas imperatorius Napoleonas Bonapartas. Sklando gandai, kad 1818 metais, kai gimė būsimasis Rusijos imperatorius Aleksandras II, Marija Lenormand išpranašavo jo gyvenimą ir lemtį.

1843 metais, sulaukusi beveik 71-erių metų, pranašė ir būrėja kortomis mirė. Savo įpėdiniams ji paliko patobulintą taro kortų sistemą. Žmogus, neturintis specialių žinių ir gebėjimų kortų reikšmių negali suprasti. Jos pasekėjai dar labiau patobulino būrimo kortomis sistemos. Teigiama, kad Taro kortos profesionalaus būrėjo rankose visada sako tiesą ir niekada neklysta. Lenormard kortas sudaro 36 iliustruotų kortų kaladė. Ji plačiai naudojama iki šiol.

Marija Lenormard palaidota garsiosiose Pere Lašeze kapinėse Paryžiuje, kur amžinojo poilsio atgulė daugybė žymių žmonių. Ji neturėjo savo vaikų, tik sūnėną, kuris jos mirties dieną tarnavo kariuomenėje.

Wikipedia nuotr., eu.fotolia.com nuotr.