Kai kurie žmonės, regis, niekada neserga: jei užpuola peršalimas jis praeina greitai ir be jokių didelių pasekmių. Jie labai retai serga gripu, karščiuoja, tuo keldami pavydą didžiajai gyventojų daliai, kuriems peršalimo infekcijos – kaip rykštė.

 

imunitetas

Kaip išlikti sveikiems – Hamleto vertas klausimas. Kaip sustiprinti imuninę sistemą – taip pat. Visų gyvų organizmų imuninę sistemą veikia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai. Kokie iš jų yra pavojingiausi, kaip jų išvengti ir sustiprinti organizmo apsauginę funkciją?

 

Šaltymečiu imuninė sistema nusilpsta, bet ligų išvengti galima, vengiant tam tikrų dalykų, kurie silpnina apsaugines funkcijas. Visų pirma reikėtų įsidėmėti, kad imuninę sistemą silpnina bet kokie valgymo sutrikimai: nutukimas, išsekimas, griežtų dietų laikymasis, daržovių ir vaisių trūkumas kasdienėje mityboje (mažiausiai 300 g per dieną). Pavojingas vitaminų (ypač A, C, E ir D) ir mikroelementų (ypač cinko, geležies, magnio, kalcio) trūkumas.

 

Imunitetą labai silpnina ilgalaikis stresas ir nuovargis (fizinis ir emocinis), endokrininės ir nervų sistemos sutrikimai ir susilpnėjusi priešvėžinė ir priešvirusinė gynyba.

 

Savidiagnostika ir savigyda bei netinkamų vaistų vartojimas ilgą laiką taip pat nepraeina be pasekmių, kurias gydyti reikia ilgai. Pavyzdžiui, imuninei sistemai neigiamą įtaką daro hormoniniai vaistai, citostatikai, antibiotikai.

 

Dažnai puola ligos? Gali būti, kad imunitetas nusilpto dėl lėtinių virusinių ir bakterinių ligų: pūslelinės, tuberkuliozės, ŽIV, lėtinio virusinio hepatito ir kt.

 

Labai pavojingi endokrininės sistemos sutrikimai, susiję su skydliaukės ir antinksčių ligomis. Šios ligos lemia medžiagų apykaitos sutrikimus, todėl ir silpnėja imuninė sistema. Pavyzdžiui, dėl diabeto žmonės yra linkę dažniau sirgti infekcinėmis ligomis.

 

Be to, bėgant metams, vykstant natūraliems organizmo senėjimo procesams, sumažėja antikūnių aktyvumas organizme, kurie slopina imuninį atsaką organizme. Todėl vyresnio amžiaus žmonėms reikia labiau saugotis ir stiprinti imunitetą, kad nesusirgtų infekcinėmis ligomis.

 

10 dalykų, kuriuos daro žmonės, kurie niekada arba beveik niekada neserga:

 
  • Jie mažiau nervinasi, moka atsipalaiduoti ir yra atsparūs stresui.
  • Jie vartoja natūralių produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, pavyzdžiui, alaus mielėse, riešutuose, grūdų produktuose, ankštinėse daržovėse, pieno produktuose ir kt.
  • Jie valgo mažiau ir sveikiau, t. y. tokį maistą, kuris mažintų blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Riboja cukraus, kvietinių miltų suvartojimą. Laikosi rekomenduojamos per dieną suvartoti kalorijų normos.
  • Jie rūpinasi higiena, bet nesistengia bet kokia kaina išvengti bakterijų ir gyventi sterilioje aplinkoje. Gerosios bakterijos stiprina imunitetą, greitina medžiagų apykaitą ir mažina uždegimą.
  • Jie sveikatos sutrikimus gydosi vaistažolėmis, kurios turi gydomųjų savybių, bet nėra agresyvios žmogaus organizmui, nesukelia šalutinių poveikių.
  • Jie daug bendrauja su šeimos nariais, draugais, mylimaisiais ir kitais žmonėmis, kurių buvimas šalia pakelia nuotaiką. Įrodyta, kad linksmesni ir socialiai aktyvūs žmonės serga kur kas rečiau.
  • Jie stengiasi, kad organizme būtų atkurta rūgščių ir šarmų (pH) pusiausvyra. Tai reiškia, kad reikia vartoti daugiau tamsiai žalios spalvos daržovių, šparaginių pupelių, morkų, agurkų, kokosų riešutų ir avokadų.
  • Jie valgo česnaką. Ši prieskoninė daržovė kaip natūralus vaistas žinoma nuo senų laikų. Tai stiprus antioksidantas ir natūralus antibiotikas, kuris gali padėti išvengti peršalimo ligų arba sutrumpinti sirgimo laiką. Sveikiausia valgyti šviežią česnaką (nekeptą ir nevirtą), nes tokiame yra daugiausiai vertingų medžiagų.
  • Nors organizmo valymas vertinamas prieštaringai, tačiau nemažai žmonių, kurie serga retai galėtų prisiekti, kad jų stiprios sveikatos paslaptis – reguliarus organizmo valymas. Teigiama, kad per valymą iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos, kurios patenka iš maisto produktų, užterštų įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Organizmo valymas – tai ne tik badavimas, bet ir lankymasis pirtyse, mineralinių druskų vonios, kenksmingų maisto produktų ir gėrimų atsisakymas, jei ne visam laikui, tai bent trumpam laikotarpiui.
  • Jie miega bent 7 – 8 valandas per parą bei nusnūsta dieną bent 20 minučių. Išsimiegojęs žmogus jaučiasi pailsėjęs, o tik pailsėjęs yra stiprus ir sveikas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad trūkstant miego labai sumažėja imuninių ląstelių kiekis ir veiksmingumas. Beje, įdomu tai, kad, anot kito užsieniečių tyrimo, išgėrę kavos žmonės turėtų nusnausti 20 minučių, nes būtent tiek laiko reiškia, kol kofeinas pradeda veikti ir suteikia taip trokštamą poveikį. Vien tik išgėrus puodelį kavos tokio efekto gali ir nebūti.