Aleksandras Makedonietis, dar vadinamas Didžiuoju, jau vaikystėje žinojo, kad taps valdovu. Nuo mažumės orus ir savimi pasitikintis vaikas suprato, kad ateityje sulauks šlovės ir taps nenugalimas, tačiau didžiausių planų jam taip ir nepavyko įgyvendinti…

 

Aleksandras Makedonietis

Vardas Aleksandras I Makedonietis (Didysis)
Gimimo data ir vieta 356 m. pr. Kr. liepa, Pella, Graikija
Mirties data ir vieta 323 m. pr. Kr. birželis, Babilonas, Irakas
 

Kovinga vaikystė

 

Aleksandras Makedonietis gimė 356 m. pr. Kr. Vaikui didžiulę įtaką darė valdinga motina, kuri sūnų nuolat įtikinėjo, esą jis yra Dzeuso sūnus, todėl gali viską, nes yra pusdievis, kuriam privalo paklusti visi. Berniukas nuo mažens buvo labai ambicingas ir siekiantis tikslų. Šios savybės ir padėjo jam sulaukti šlovės. Aleksandro Makedoniečio tėvas buvo Makedonijos karalius Pilypas II, kuris skynė vieną pergalę po kitos ir buvo ne tik galingas, bet ir sumanus. Aleksandro Makedoniečio mokytoju tapo žymus filosofas Aristotelis. Iš jo buvo reikalaujama labai daug. Būdamas vos dešimties berniukas turėjo įrodyti savo jėgą ir prisijaukinti karo žirgą, kuris niekam nepakluso. Vaikas nesunkiai susidorojo su iššūkiu, ir žirgas atiteko jam. Vėliau šis ristūnas tapo ištikimu Aleksandro Makedoniečio draugu, kuris lydėdavo jį visuose mūšiuose, net iki Indijos. Sulaukęs vos šešiolikos, Aleksandras jau vadovavo Makedonijos armijoms ir rodydamas kariams pavyzdį pats kovėsi priešakyje. Uoliai dirbdamas tapo vienu geriausių karių pasaulio istorijoje.

 

Problemos dėl sosto

 

Kai Aleksandrui Makedoniečiui sukako 20 m., galimybės tapti Makedonijos valdovu pradėjo sparčiai slysti iš jo rankų. Karžygio motina nebuvo makedonietė, be to, nebuvo oficialiai susituokusi su Aleksandro tėvu karaliumi Pilypu II, todėl tikrosios karaliaus žmonos vaikai teisiškai turėjo kur kas daugiau galimybių užimti sostą. Matydamas didėjančią įbrolių įtaką, Aleksandras Makedonietis ėmėsi veiksmų. Per savo sesers vestuves buvo nužudytas karalius Pilypas II. Tuomet Aleksandras, kaip stipriausias to meto šalies karžygys, užgrobė sostą, pasiųsdamas myriop visus besipriešinusius šiam sprendimui. Suprasdamas, kad nepajėgs vienas apsiginti nuo konkurentų, subūrė apsaugininkų grupę, kuri jį saugojo ištisom parom. Ilgą kariavimo patirtį turintis karžygys pastebėjo, kad gerokai aršesni būdavo tie kariai, kurie priešų akivaizdoje išrausdavo ir juos puldavo, negu tie, kurie dėl streso pabaldavo. Norėdamas atrinkti stipriausius apsaugininkus, jis vyrus netikėtai įstumdavo į liūto narvą ir stebėdavo, kaip reaguos – pabals ar išraus.

 

Pirmoji supervalstybė

 

Užėmęs sostą Aleksandras Makedonietis ėmėsi vienų galingiausių istorijoje karo žygių. Jis vieną po kitos užgrobdavo galingas valstybes. Amžininkų teigimu, kiekvienai valstybei visų pirma buvo pasiūloma prisijungti prie Makedonijos savo noru, o tos, kurios nesutikdavo, labai pasigailėdavo. Pirmoji buvo užkariauta Graikijos imperija. O Tėbai nutarė priešintis ir sulaukė skaudžios lemties. Šis miestas buvo sudegintas iki pamatų su visais gyventojais. Įbauginęs ir aplinkinius miestus, valdovas ėmėsi Persų imperijos užkariavimo. Ši galinga valstybė Aleksandrui Makedoniečiui tapo didžiausiu galvosūkiu. Nepabūgęs iššūkių valdovas su savo kariais pradėjo siaubti Azijos miestus ir pasiekė Gordijų. Žinodamas legendą apie Gordijaus mazgą, kurio niekas negalėjo išnarplioti, didis karys suprato ir tai, kad išnarpliojęs jį taps Azijos karaliumi. Nieko nelaukęs Aleksandras kardu perkirto mazgą, pasiųsdamas aiškią žinią persams, kad jo verta bijoti. Paskui užėmė Egiptą, Babiloną, Siriją, visą Persiją ir tapo didžiausios bei galingiausios valstybės visame pasaulyje valdovu. Tuomet ir pasivadino Aleksandru Didžiuoju.

 

Keisti asmeniniai ryšiai

 

Tuometėje Graikijoje asmeniniams santykiams nebuvo taikoma jokių reikalavimų ar moralės normų, vyravo palaidas bei laisvas gyvenimo būdas. Pasak amžininkų, didis valdovas taip pat gyveno palaidą gyvenimą: turėjo intymių santykių ne tik su savo mylimąja, būriu meilužių, bet ir su vyrais. O skeptikai teigia, kad Aleksandras Makedonietis per daug bijojo pasirodyti nevyriškas, todėl vengdavo demonstruoti artumą kitiems vyriškiams. Istorikai mano, kad esą visos kalbos apie valdovo homoseksualumą kilo dėl to, jog tuomet buvo gaji tokia tradicija – šalies valdovas turėdavo pabučiuoti atletikos festivalio nugalėtojus, taip simboliškai suteikdamas jiems palaiminimą. Jeigu Aleksandro santykiai su vyrais – ginčytinas klausimas, tai jo aistrą moterims įrodo istoriniai faktai. Laimėjus Gaugamelų mūšį, karžygiui atiteko persų karaliaus haremas, kurį sudarė 365 Azijos gražuolės. Kiekvieną naktį jos šokdavo aplink valdovo lovą tol, kol šis išsirinkdavo tam vakarui tinkamą moterį. Tačiau tikroji Aleksandro Makedoniečio meilė buvo jaunutė žmona Roksana. Ji buvo viena gražiausių Azijos merginų, turtingo didiko duktė. Valdovas pamatė ją viename šokių vakarėlyje ir tą pačią naktį pasiūlė tapti jo žmona. Netrukus Roksana pradėjo lauktis jųdviejų vaikelio, tačiau Aleksandras Makedonietis taip jo ir neišvydo…

 

Mįslinga mirtis

 

Ilgai manyta, kad Aleksandras Didysis mirė dėl maliarijos, ūmaus žarnyno uždegimo ar panašių ligų. Jam buvo vos 32 m., kai liga užklupo iš pasalų. Amžininkų teigimu, valdovas negalavo 12 dienų. Jis stipriai karščiavo, o vėliau negalėjo kalbėti ir vaikščioti. Naujosios Zelandijos toksikologijos centro tyrėjas dr. L. Shepas tyrė įvairius nuodus ir ieškojo atsakymų, nuo ko galėjo mirti didis karžygys. Pasak mokslininko, valdovas galėjo būti nunuodytas čemerio acto rūgšties nuoviru. Anot graikų istoriko Diodoro Siciliečio, ūmūs skausmai valdovą palaužė išgėrus taurę vyno Heraklio garbei. Tačiau nuo ko iš tiesų mirė Aleksandras Makedonietis, nežinoma iki šiol.

 

Įdomu

 
  • Pirmąjį savo žirgą Aleksandras Makedonietis pavadino Bucefalu, o miestą, kuriame jis krito, – Bucefalija.
  • Prieš mirtį karžygys neįvardijo konkretaus savo palikuonio, tik iš paskutinių jėgų sušnabždėjo, kad karalystė turi atitekti stipriausiam.
  • Aleksandro Makedoniečio vardu pavadintas vyrus kamuojantis psichologinis kompleksas, kurį jaučiantys bijo pasirodyti nevyriški.
  • Valdovas buvo išmintingas, tačiau žiaurus, nesibodėjo sunaikinti ištisų miestų ir kaimų.
  • Reikalavo jį palaidoti išskėstomis rankomis, norėdamas parodyti, kad į pasaulį kiekvienas ateiname nieko neturėdami ir išeiname tokie pat.
  • Supervalstybės valdovas neturėjo saiko. Užkariavęs Indiją, traukė toliau Arabijos link, tačiau nespėjo įgyvendinti didžiausių planų.
  • Aleksandras Makedonietis pasaulio galingiausiųjų sąraše yra 33 vietoje ir lenkia Adolfą Hitlerį.