Daugelis žmonių pastebi, kad dabartiniai dešimtmečiai atrodo kaip paaugliai, o vidutinio amžiaus žmonės atrodo tokie jauni, kad net sunku patikėti, kiek jiems iš tikrųjų metų! Kodėl taip vyksta ir kaip žmonės pasikeitė per 100 metų?

 

pokyciai

Ūgis. Per pastaruosius 150 metų žmonės labai paaugo. Vidutinis ūgis dabar yra beveik 10 cm aukštesnis nei anksčiau. Dabartiniai žmonės yra visa galva aukštesni negu mūsų protėviai, gyvenę XIX a. pab. Aukščiausi žmonės pasaulyje gyvena Danijoje. Čia vidutinis ūgis yra beveik 173 cm, rašo brightside.me.

 

Lytinė branda prasideda daug anksčiau. 1860 metais vidutiniškai mergaitė subręsdavo, sulaukusi 16,5 metų, o šiandien šis amžius yra apie 10 metų. Tas pats yra ir su berniukais, nors jų branda prasideda metais vėliau nei mergaičių.

 

Kūnas baigia bręsti apie 16 metų mergaitėms ir 18 metų berniukams. Anksčiau tai trukdavo atitinkamai iki 20 ir 22 metų.

 

Šiais laikais žmonės sensta lėčiau negu gyvenusieji anksčiau. Be abejo, tai gali būti susiję su medicinos pažanga ir geresne mityba. Šiandien pagyvenęs žmogus yra nuo 65-erių metų. Tačiau skirtingose šalyse senatvinis amžius skirtingai įvardijamas. Pavyzdžiui, Japonijoje žmonės laikomi senais nuo 76-erių, o štai Papua Naujojoje Gvinėjoje – nuo 45,5 metų.

 

Reprodukcinis laikotarpis tapo ilgesnis dėl ankstyvos lytinės brandos. Vidutiniškai moterims menopauzė prasideda nuo 50 metų. Nėra tyrimų įrodančių, kad šiais laikais menopauzė moterims prasideda vėliau. Tačiau kai kurie mokslininkai pastebi tokias tendencijas.

 

Keičiasi kūno sudėjimas. Anksčiau kūnas didėjo dėl apatinės kūno dalies didėjimo. Dabar torsas yra dar didesnis. Moterų dubens sritis tampa smulkesnė. Mokslininkai mano, kad tai lemia vis dar vykstanti evoliucija. Moterys šiais laikais, kai atsirado Cezario pjūvio galimybė, gimdo lengviau ir kūnas prie to prisitaiko.

 

Manoma, kad šiuolaikinių žmonių kūno pokyčius lėmė technologinė pažanga: 1) pailgėjusi dienos trukmė, atsiradus elektrai; 2) aukštesnė temperatūra namuose dėl centrinio šildymo; 3) greita medicinos raida. Dabar kūnas gali skirti visą savo energiją vystymuisi, nes jam nebereikia kovoti dėl fizinių problemų ir nepalankių aplinkos sąlygų. Technologinės pažangos įtakos žmonėms negalima paneigti, bet, manoma, kad tai nėra vieninteliai dalykai, lėmę tokius didžiulius žmonijos pokyčius.

 

Egzistuoja mokslinė teorija teigianti, kad tokie kūno pokyčiai atsirado dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų neigiamo poveikio. Kai šie chemikalai patenka į organizmą, jie pradeda keisti hormonų veiklą. Šių cheminių medžiagų randama plastike, asmeninės higienos priemonėse, net kosmetikoje. Jos gali būti naudojamos kaip papildai kai kuriuose maisto produktuose.

 

Kita teorija teigia, kad šiuos kūno pokyčius lėmė pagerėjusi maisto kokybė, ypač vitaminas B6 ir B12. Maisto ingredientai taip pat pasikeitė. Šiandien mes valgome daug maisto. 2014 metais vidutiniškai žmogus per metus suvalgydavo apie 43 kg mėsos, o iki XX a. vidurio – tik apie 23 kg. Tai nereiškia, kad reikia valgyti daugiau mėsos, jei norite užaugti aukštesni, bet su statistika ginčytis sunku: mėsoje yra maistinių medžiagų, reikalingų sveikam jauno organizmo augimui.

 

Ankstyva lytinė branda gali sukelti rimtų socialinių problemų. Pavyzdžiui, 11-metė mergaitė gali atrodyti kaip subrendusi moteris, bet jos emocinis intelektas vis tiek bus vaiko lygio. Tai sukelia ne tik psichologinių, bet ir elgesio problemų: mergina jaučia lytinį potraukį, bet nežino, ką su juo daryti.

 

Jaunoji karta yra labai nebrandi. Praeityje žmonės tapdavo brandūs daug jaunesni nei dabar. Priežastis paprasta: jų gyvenimas buvo daug sunkesnis, todėl asmenybė turėjo greičiau subręsti. Dabar nebėra pusiausvyros: žmonės lytiškai subręsta anksti, bet emociškai ir psichologiškai labai ilgai išlieka vaikiški. Naujausi tyrimai net rodo, kad šiuolaikinis žmogus suaugusiu tampa tik apie 30-tuosius metus. Iki tol mūsų smegenyse vyksta daug svarbių fiziologinių pokyčių.