Viena svarbiausių metų švenčių rumunams yra šv. Kalėdos. Šią dieną Rumunijos kaimuose pagal šv. Ignaco paprotį paaukojama kiaulė. Kiaulė aukojimui atrenkama iš anksto ir penima, kad būtų riebi. Penkias dienas prieš šv. Kalėdas (gruodžio 20 d.) kiaulė paaukojama, perrėžiant gerklę aštriu peiliu.

 

Ritualas atliekamas galiniame namo kieme. Nedidelė mėsos porcija iš karto iškepama ir suvalgoma. Vakarų šalims šv. Ignaco ritualas atrodo barbariškas, tačiau patys rumunai tiki, kad taip kiaulės sielai yra atsidėkojama, nes jos dėka galėjo prasimaitinti visa šeima.

 

Tikroji šv. Kalėdų šventė prasideda išvakarėse, kada puošiama Kalėdų eglutė. Šią dieną dovanojamos dovanos. Rumunų Kalėdų senelis vadinamas „Mos Craciun“. Rumunijoje dažnai dovanojama mazgo formos duona, simbolizuojanti gausų derlių.

 

Per šv. Kalėdas vaikai eina per kaimą, giedodami kalėdines giesmes. Giesmininkai šv. Kalėdų dieną eina gatve ir neša žvaigždę, padarytą iš kartono ir popieriaus. Žvaigždėje vaizduojamos įvairios biblinės ir svarbiausia šią dieną, Kristaus gimimo, scena. Giesmininkams atsilyginama obuoliais, riešutais, pyragais ar pinigais.

 

Rumunijoje šeimininkės vaišes ruošti pradeda tris dienas prieš šventes. Populiarūs Kalėdų valgiai – „sarmalė“ (kiauliena arba jautiena su ryžiais, pipirais, čiobreliais ir kitais prieskoniais, susukta marinuotuose kopūstų lapuose), kepta kiauliena ar kalakutiena su raudonu vynu. Patiekiama kiaulienos dešrelių, slyvų brendžio ir namuose marinuotų daržovių. Jeigu viso to dar negana, desertui siūlomas džiovintų vaisių ir riešutų pyragas „cozonaci“.