Daugeliui čekų gruodžio 24-osios vakaras („Štědrý den“) – pats laukiamiausias. Išvertus iš čekų kalbos, pavadinimas reiškia „Gausi diena“. Greičiausiai pavadinimas kilo nuo to, kad šį vakarą net ir vargingai gyvenančios šeimos pasirūpina, kad lėkštėse netrūktų maisto. Gausiai pašeriami gyvuliai.

 

Čekai turi daug kalėdinių prietarų apie meilę, gyvenimą ir likimą. Pagal vieną paprotį reikia badauti visą dieną, kad vakare pamatytum auksinį paršelį („zlaté prasátko“). Jeigu mergina nori sužinoti, ar kitais metais ištekės, gruodžio 4 dieną ji turi nusipjauti vyšnios šakelę ir pamerkti, jei šakelė iki šv. Kalėdų išvakarių sužydės, tai mergina kitais metais nebebus vieniša.

 

Kalėdinei vakarienei susirenkama po saulėlydžio, kai danguje sužimba pirmoji žvaigždė. Kone ant kiekvieno stalo rasite karpį, bulvių salotų, grybų, raugintų kopūstų ir žuvienės. Karpiai specialiai Kalėdoms auginami dirbtiniuose tvenkiniuose, o paskui pardavinėjami iš statinių miestų aikštėse. Nusipirkę anksčiau žmonės kartais žuvį laiko vonioje, kaip kokį laikiną naminį gyvūnėlį. Desertui patiekiamas obuolių vyniotinis.

 

Pavalgę žmonės nuo stalo keltis neskuba – gieda kalėdines giesmes. Paskui eina prie papuoštos eglutės ir išpakuoja dovanas. Vaikai tiki, kad dovanas atneša kūdikėlis Jėzus, kuriam prieš šventes vaikai rašo laiškus.

 

Religingi čekai lankosi šventiškose Vidurnakčio mišiose, kurios kai kuriose bažnyčiose prasideda anksčiau – 22 valandą. Mišios vaikams laikomos vidurdienį.