Pagoniška keltų mirties dievo Samhaino šventė, pasaulyje žinoma Helovino pavadinimu, žymėdavo Naujųjų metų pradžią ir būdavo triukšmingai minima naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją. Gilias ištakas turinti šventė skirta apsisaugoti nuo piktųjų jėgų. Taip pat šią dieną vykstą rudens derliaus festivaliai visame pasaulyje. Dabar ši šventė daugeliui – tik dar viena proga pasilinksminti, tikroji Helovino prasmė neretai pamirštama.

 

helovinas

Pagrindinis dvasių šventės simbolis – moliūgo žibintas, kitaip vadinamas Džeko žibintu. Jis paprastai gaminamas iš vidutinio dydžio moliūgo. Moliūgo vidus išskaptuojamas (pašalinamas minkštimas ir sėklos), išpjaunamos akys, burna ir nosis. Į vidų įstatoma žvakė ir uždengiama nupjauta viršūnėlė. Kodėl jis vadinamas Džeko žibintu? Legenda byloja, kad kadaise po pasaulį klajojo senas kalvis Džekas, kuris niekaip negalėjo numirti, nes netiko nei į dangų, nei į pragarą.

 

Patalpą, kurioje planuojama švęsti Heloviną, papuošti tokiais, mažais ir dideliais, šviestuvais. Vieną, įspūdingiausią pastatyti ant palangės. Šalia pastatyti dar vieną žvakę ir lėkštutę su valgiais (mėsa ir daržovėmis) protėvių vėlėms. Helovinas švenčiamas Visų Šventųjų išvakarėse ir laikomas dvasių naktimi.

 

Be Džeko žibintų kambaryje turėtų būti kuo daugiau žvakių, kad būtų pakankamai šviesu – elektros šviesa šią stebuklų naktį netinka. Tikima, kad žvakių šviesa atbaido piktąsias dvasias.

 

Toliau dekoruoti kambarį galima pagal savo fantaziją. Jei Helovino vakarėlį ruošite pagal populiarų televizijos serialą „Vaikštantys numirėliai“, patalpą paversti į stilizuotą kapą: tegul aplinkui skraidžioja dirbtiniai šikšnosparniai, tinklus mezga vorai, pakampėse mėtosi kaulai ir t. t. Jeigu nusimato vampyrų vakarėlis, langus ištepliokite pomidorų padažu, iš kambario išneškite visus veidrodžius, o baltus uždenkite juodu audeklu. Kuo tamsiau kambaryje, tuo geriau. Šiurpią atmosferą padės sukurti iš baltos paklodės pagamintos vaiduoklių dekoracijos.

 

Kad būtų dar šiurpiau, ant durų rankenų ir šviestuvų užrišti virvės kilpas. iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad kilpos sklando ore. Šį įspūdį dar labiau sustiprins palubėje sklandantys juodi helio dujų balionai.

 

Tokioje aplinkoje svečiai turėtų rinktis atitinkamai pasipuošę. Geriausiai pasirinkti visiems bendrą temą: raganos ir burtininkai, vampyrai, velniai, troliai, goblinai ir kitos nežemiškos būtybės. Per vakarėlį galėsite išrinkti originaliausią kostiumą. Įdomu, kad senovėje keltai Helovino naktį nedėvėjo ypatingų kostiumų. Jie apsigobdavo gyvulių odomis ir kailiais, kad piktosios dvasios juos palaikytų savais ir nepultų.

 

Helovino naktį rekomenduojama iš rudens gėrybių paruoštais valgiais. Pavyzdžiui, moliūgų sriuba, kuri ne tik sušildo, bet ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Taip pat tinka kitokie patiekalais iš moliūgų ir obuolių.

 

Helovino nakties burtų yra labai įvairių. Galima burtis kortomis, runomis, iš kavos, arbatos arba net pomidorų sulčių nuosėdų. Teigiama, kad ši naktis – pati palankiausia burtams, todėl dabar pats tinkamiausias metas išbandyti krištolinio kamuolio pranašystes, jei visada apie tai svajojote. Tikima, kad šią naktį riba tarp realaus ir anapusinio pasaulio beveik išnyksta, todėl burtai pateikia tiksliausią atsakymą. Nėra geresnio meto sužinoti savo ateitį negu magiška Helovino naktis.

 

Šią naktį žmonės dažnai bando nupjauti obuolio žievelę viena juosta. Kuo jis ilgesnė, tuo jis ilgiau gyvens. Arba galima ant obuolių užklijuoti lapelius su įvairiais norais (susituokti, susilaukti vaiko, nusipirkti butą, uždirbti milijoną, pakeisti darbą ir t. t.). Obuolius sudėti į dubenį ir duoti visiems svečiams traukti po vieną. Kurį norą jie ištrauks, tas ir taps realybe ateinančiais metais.

 

Egzistuoja prietaras, kad per Heloviną nevalia žiūrėti į veidrodį, nes tamsiosios jėgos gali užkerėti. Šią dieną negalima kepti duonos ir palikti jos be priežiūros – duona sugeria blogą energiją. Šią dieną reikėtų padėkoti dievams už gausų derlių ir skalsias gamtos dovanas. Tada visus metus jų nepritrūks.