Žiemiški orai ne tik priverčia pasikeisti aprangą, bet ir saugotis tokių dalykų, apie kuriuos šiltuoju metų laiku niekas negalvoja. Kai krenta snaigės, gatvėse slidu arba šlapia, drabužiams, avalynei ir aksesuarams gali prireikti atidesnės priežiūros. Kitu atveju galima nepataisomai sugadinti jaukius, patogius ir mielus dėvėti drabužius ir kitas aprangos detales.

 

Žiemos drabužiai

Didžiausias avalynės priešas, atšalus orams, yra druska ir kitos cheminės medžiagos, kuriomis barstomi keliai, kad nebūtų slidūs ir apledėję. Susidūrimo su šiomis medžiagomis beveik neįmanoma išvengti, ypač miestų gyventojams. Grynas vanduo ir jo kietos, sušalusios būsenos (sniegas ir ledas) taip labai nekenkia dirbtinės ar natūralios odos gaminiams. Tačiau reguliari avalynės priežiūra ir specialių priemonių naudojimas gali užkirsti erozijos procesams, kurie atsiranda dėl sniego ir šlapdribos. Avalynę žiemą pažeidžia patižusio sniego, purvo, druskų, chemikalų ir teršalų mišinys, kuriuo būna padengtos gatvės visoje šalyje. Batai gaminami iš odos, kuri labai jautri išorės dirgikliams.

 

Įsisenėjusių druskos dėmių praktiškai neįmanoma išnaikinti. Jos negrįžtamai pakeičia avalynės spalvą, išsausina, deformuoja odą, ji pradeda trūkinėti. Sutrumpėja avalynės naudojimo laikas. Kiekvieną kartą grįžus iš lauko batus reikėtų nuvalyti skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu. Taip pat batus reikėtų tepti aliejingais tepalais, kad oda nepradėtų skeldėti. Tepalai sukuria apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo nuo pažeidimų. Batus poliruoti specialiomis priemonėmis reikėtų 1 – 2 kartus per savaitę, priklausomai nuo to, kaip dažnai jie avimi. 1 – 2 kartus per žiemą avalynę reikėtų palepinti gilesnius odos sluoksnius minkštinančia batų priežiūros priemone ar paprasčiausiu aliejumi.

 

Šaltuoju metu mėgstamų vilnonių drabužių didžiausias priešas – kandys arba tiksliau jų lervos, nes skraidantys vabzdžiai yra nekenksmingi. Tačiau subrendę kandžiai deda kiaušinėlius į vilnos, kailių ar kitų natūralių audinių medžiagas. Išsiritusios lervos pragraužia skylutes įvairiuose drabužiuose ir gali juos nepataisomai sugadinti. Beje, priešingai paplitusiai nuomonei, šaltis drabužinių kandžių nenaikina. Vis dėlto kandys dažniausiai peri kiaušinėlius drabužiuose, kurie dėvimi ir išimami iš spintos retai, todėl retkarčiais verta atidžiai juos apžiūrėti, ar nėra įtartinų skylučių.

 

Retai nešiojamus natūralaus kailio ar pluošto drabužius rekomenduojama išvalyti sausuoju būdu. Tada juos reikėtų sudėti į sandarias pakuotes su vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis, pavyzdžiui levandų ir kedrų eteriniu aliejumi. Dažnai nešiojamus drabužius prieš padedant į spintą reikėtų nuvalyti šepečiu. Natūralaus audinio drabužius kabinti taip, kad tarp vieno ir kito būtų tarpas. Jeigu drabužiai sukabinti per arti vienas kito, lervos gali lengviau patekti ant kitų audinių ir juos sugadinti. Drabužinės grindis ir duris reikėtų reguliariai siurbti siurbliu, nes ant jų patekusios dulkės, žmonių ar gyvūnų plaukai sukuria kandžiams daugintis palankią terpę.

 

Viršutiniams šaltojo sezono drabužiams labiausiai kenkia drėgmė (lietus, sniegas, šlapdriba). Jeigu rengiamasi per šiltai, drėgmė (išsiskirianti su prakaitu) pažeidžia ir drabužių vidų. Dėlto nauji drabužiai greitai atrodo kaip nebenauji, praranda formą, juose gali pradėti dauginti pelėsis. Kad taip nenutiktų drabužius būtina prižiūrėti ir laikyti tinkamomis sąlygomis. Pelėsis – tai mikroskopiniai organizmai, kurie dauginasi drėgnoje terpėje. Pelėsio galima išvengti dažnai skalbiant drabužius, kuriuos prieš padedant į spintų lentynas, reikia labai gerai išdžiovinti. Nemalonų kvapą skleidžiančius drabužius reikėtų gerai išskalbti ir išdžiovinti aukštoje temperatūroje. Karštis naikina pelėsių sporas.

 

Drėgmė gali deformuoti vilnos drabužius. Ją taip pat neigiamai veikia ir aukšta temperatūra. Šlapius vilnonius drabužius reikėtų džiovinti ant minkšto ir lygaus paviršiaus, pavyzdžiui, ant lyginimo lentos. Drabužio kraštus atsargiai patraukti, kad nebūtų susiraukšlėję. Leisti drabužiui visiškai išdžiūti ir tik tada jį sulankstyti ir padėti į spintą. Jeigu būtina vilnonį gaminį pakabinti, tai daryti reikėtų ant medinės pakabos, kurios linkis yra panašus į pečių liniją. Pakabintas vilnonis drabužis gali šiek tiek ištįsti nuo svorio, bet bent jau pečių linija bus nepakitusi.