Manote, kad po 10 metų būsite toks pats žmogus, koks esate dabar? Pasirodo, toks įsitikinimas nėra teisingas. Dauguma žmonių suvokia, kad pasikeitė praeityje, bet tik retas tikisi, kad pasikeis dar labiau ir ateityje.

 

pokyciai

Nepaisant to, kad per praėjusius dešimt metų keitėsi skoniai, vertybės ir net asmenybė, žmonės yra įsitikinę, kad tokie, kokie yra šiandien, išliks ir dar po dešimtmečio, teigia Harvardo universiteto tyrėjas, psichologas Davidas Gilbertas. „Nėra taip, kad mes nesuprantame, kad įvyksta pasikeitimų, nes visi mes pripažįstame, kad per 10 metų nutiko labai daug pokyčių. Kiekvienas iš mūsų yra įsitikinęs, kad raida yra procesas, atvedęs mus iki to taško, kur esame dabar“, – kalbėjo mokslininkas elektroniniam žurnalui „LiveScience“.

 

2013 metų sausio mėnesį atliktas tyrimas, publikuotas moksliniame leidinyje „Science“, paneigė daugelio žmonių įsitikinimą, kad jie gali kokiame nors gyvenimo etape pasiekti galutinį asmenybės raidos etapą. Nesvarbu, kiek žmogui metų, žmonės elgiasi taip, tarsi juos gyvenimiškos patirtys praeityje jau suformavo ir tas procesas neva jau baigėsi, todėl tai, kokie jie yra, yra galutinė jų versija.

 

Tokią iliuziją mokslininkai pastebėjo, paprašę savanorių užpildyti klausimynus apie asmenybę, pasirinkimus ir vertybes prieš ir po 10 metų. Iš viso apklausose dalyvavo per 19 tūkst. žmonių. Tyrėjai sulygino visų žmonių iš abiejų laikotarpių atsakymus (18-mečių su 28-mečių; 19-mečių su 29-mečių; 20-mečių su 30-mečių ir t. t. iki 68 metų amžiaus). Vyresnio amžiaus apklaustieji visada sutiko, kad per pastaruosius dešimt metų keitėsi, bet jaunesnieji nesitikėjo, kad pasikeis tiek daug, kiek vyresnieji manė, kad jie pasikeis. „Kai 40-mečiai žvelgia atgal į save, jie sako, kad pasikeitė daug kas mano asmenybėje, mano pasirinkimuose ir mano vertybėse, o 30-mečiai sako, kad nesitiki, kad šiose srityse jie labai pasikeis, bėgant metams“, – sako tyrimo vadovas D. Gilbertas.

 

Psichologai žino, kaip mūsų vertybės ir asmenybė keičiasi su amžiumi. Pavyzdžiui, žmonės tampa mažiau atviri naujoms patirtims, bet sąžiningesni. Kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jis keisis ateityje, tačiau vis tiek keisis daugiau, negu jis pats to tikisi. Jeigu mes žinotume, kad mūsų pasirinkimai nėra tokie užtikrinti, kokie mes galvojame dabar, kad yra, mes atidžiau priimtume naujus sprendimus. Žmonės tada turėtų pagalvoti apie tai, ką reikės daryti, jei po 10 metų jiems nebepatiks tai, ką jie dabar daro ir norės užsiimti visai kita veikla. Pavyzdžiui, jeigu dabar žmogus norėtų nupirkti bilietą į koncertą sau po 10 metų, jis turėtų pirkti tokį bilietą, kurį galima grąžinti pardavėjui ir atgauti visus pinigus, nes yra labai didelė tikimybė, kad po 10 metų, tas pats žmogus nebenorės į tą patį koncertą.

D. Gilberto ir kolegų tyrimas parodė, kad, jei žmonės žinotų, kad jų mąstymas gali pasikeisti, jie būtų mažiau patenkinti dėl dabartinių pasirinkimų, nes viskas atrodytų laikina ir nestabilu. Galbūt nereikėtų atimti iš žmonių tikėjimo, kad su tuo pačiu partneriu gali nugyventi visą gyvenimą, o ne galbūt po 10 metų staiga suprasti, kad nori gyventi ne su tokiu partneriu, su kuriuo kažkada susituokė. Tikėjimas, kad visada bus viskas gerai, daro mus laimingais, o netikėjimas – skeptikais, realistais, pesimistais arba apskritai viskam abejingais, nes juk, kas žino, kaip labai viskas gyvenime pasikeis po 10, 20 ar 30 metų.