Kaip genijams šauna originalios idėjos? Kas bendro tarp mąstymo būdo, kuris padėjo sukurti „Moną Lizą“, ir tarp to, dėl ko atsirado reliatyvumo teorija? Kaip galima bendrais bruožais apibūdinti Einšteino, Edisono, da Vinčio, Darvino, Pikaso, Mikelandželo, Galilėjaus ir Mocarto mąstymo strategijas? Ko mes, paprasti žmonės, galime iš jų pasimokyti?

 

Kas bendro sieja genijus?

Metų metus tyrėjai studijavo įvairią informaciją apie genijus ir nustatė, kad dažniausiai genijais tampa vaikai, kurių tėvai jų pradėjimo metu būna vyresni nei 30 metų, o motinos – jaunesnės nei 25 metų, ir vaikystėje būsimi genijai paprastai būna ligoti ir nusilpę.

Kitų mokslininkų duomenis, dauguma genijų laikėsi celibato (Dekartas), kiti augo be tėvo (Dikensas) arba be motinos (Darvinas). Aukštas intelekto koeficientas nebūtinai rodo žmogų esant genijumi. Pavyzdžiui, Merilina vos Savant, kurios intelekto koeficientas yra užfiksuotas kaip aukščiausias rekordas (siekia 228 balus), nepasižymėjo nei mokslo, nei meno srityse. Ir tikrai yra daug fizikų vidutiniokų, kurių intelekto koeficientas gerokai aukštesnis už Nobelio premijos laureato Ričardo Feinmano, žinomo kaip paskutinis didysis Amerikos genijus. Jo intelekto koeficientas – vos 122 balai. Taigi galima daryti išvadą, kad statistika negali vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kas bendro sieja genijus.

 

Kaip mąsto genijai?

Genijams dažnai pavyksta į tuos pačius reiškinius pažvelgti taip, kaip iki šiol niekas prieš tai nėra žiūrėjęs. Leonardas da Vinčis tikėjo, kad norint išsiaiškinti užduotį, reikia pradėti nuo jos pertvarkymo įvairiais naujais būdais. Su kiekviena nauja galimybe atsiveria nauji problemos aspektai, ir taip galima perprasti esmę. Kai paprastas žmogus susiduria su užduotimi, jis iš pradžių pagalvoja, ar nebuvo su ja susidūręs anksčiau, ar apie tai nesimokė mokykloje arba kaip kiti žmonės sprendžia šį uždavinį ir pan. – mąsto siedamas savo patirtį su praeitimi, t. y. reproduktyviai. O genijai mąsto produktyviai – jie stengiasi ne atkartoti žinomus ar anksčiau girdėtus sprendimo būdus, bet atrasti kiek įmanoma daugiau naujų sprendimo kelių. Iš daugelio jų sugalvotų naujų atsakymų, kai kurie būna ypač neįprasti ir gal net unikalūs.

 

Genijai savo idėjas moka pateikti vaizdžiai

Kūrybiškumo sprogimas Renesanso laikotarpiu buvo glaudžiai susijęs su didžiulio žinių kiekio perteikimu paraleline kalba, tam pasitelkiant piešinius, grafikus ir diagramas, kaip, tarkim, garsiosios da Vinčio arba Galilėjaus diagramos. Galilėjus sukėlė revoliuciją moksle, kai padarė savo tiesas akivaizdžiai matomomis diagramose, žemėlapiuose ir piešiniuose, kai tuo metu jo amžininkai rėmėsi įpastomis matematinėmis formulėmis ir verbaline kalba. Kai Einšteinas mąstydavo apie tam tikrą uždavinį, jis visuomet stengdavosi jį įsivaizduoti skirtingais būdais, įskaitant diagramas. Jo protas puikiai mokėjo piešti vizualinius ir erdvinius vaizdinius, pavyzdžiui, matematines formules jis stengėsi įsivaizduoti būtent vaizdais, kurie ir padėjo jam pagimdyti unikalias idėjas. Netgi savo laiškuose draugams Einšteinui kartais sunkiai sekdavosi žodžiais paaiškinti, ką jis turi omenyje, todėl jis griebdavosi schemų.

 

Genijai yra produktyvūs

Tomas Edisonas užpatentavo 1 093 savo išradimus. Jis buvo užsibrėžęs tikslą sukurti po vieną naują nedidelį išradimą kas dešimt dienų ir po vieną svarbų išradimą kas pusmetį. Bachas parašydavo po kantatą kas savaitę, ir šio darbo neapleisdavo nepaisydamas ligos ar nuovargio. Mocartas sukūrė per 600 muzikinių kūrinių. Einšteinas, pasauliui geriausiai žinomas kaip reliatyvumo teorijos kūrėjas, dar parašė 248 kitų mokslinių darbų. Taigi bendras genijų bruožas – produktyvumas. Nebūtinai visi ar daugelis jų darbų yra neįtikėtinai nuostabūs ar unikalūs, tačiau nuolat dirbdami, kurdami, mąstydami ir įgyvendindami savo idėjas genijai, tarp eilinių darbų, pasauliui pateikia ir revoliucingų išradimų, o po jų vis viena neužmiega ant laurų ir dirba toliau.

 

Genijai moka sudaryti neįprastus derinius

 

Ieškodami naujų būdų pažvelgti į tuos pačius reiškinius kitaip, genijai savo mintyse stengiasi susieti tokius dalykus, kurie paprastam žmogui atrodo visai nesusiję ir nesuderinami. Tarsi kūrybiški vaikai, kurie iš lego kaladėlių kaskart sukuria vis naujas formas ir objektus, genijai žaidžia sujungdami ir perdėliodami idėjas, vaizdus ir mintis į skirtingas kombinacijas. Imkime Einšteino lygtį E=mc2 – šis mokslininkas neišrado energijos, masės ir šviesos greičio sąvokų, tiesiog sujungęs šiuos konceptus į neįprastą derinį, jis sugebėjo pažvelgti į tą patį pasaulį, į kurį mes žiūrime kasdien, ir pamatyti kažką naujo. Paveldimumo dėsniai šiuolaikiniame genetikos moksle paremti austrų vienuolio Gregoro Mendelio, kuris sujungė matematiką ir biologiją į naują mokslo sritį, atradimais.

 

Įdomūs faktai apie genijus

  • Albertas Einšteinas vaikystėje turėjo kalbos sutrikimų, o sulaukęs septyniolikos neįstojo į universitetą, nes neišlaikė stojamųjų egzaminų!
  • Leonardas da Vinčis buvo kairiarankis dislektikas (gebėjimo skaityti sutrikimas) ir viską mėgstantis atidėlioti perfekcionistas, dėl to dauguma jo darbų taip ir liko nepabaigti.
  • Izaokas Niutonas gimė neišnešiotas, buvo per mažo svorio ir mažai kas tikėjo, kad jam pavyks išgyventi. Tėvui mirus mama reikalavo, kad berniukas mestų mokyklą ir liktų namie ūkininkauti, tačiau dėdei pavyko ją įtikinti, kad iš Izaoko bus prastas ūkininkas, taigi verčiau leisti jam mokytis.
  • Pirmas žodis, kurį ištarė mažasis Pablas Pikasas, buvo „pieštukas“, o lankydamas mokyklą berniukas pasižymėjo kaip blogiausias mokinys klasėje.