Daug lietuvių vis dar galvoja, kad pinigų neverta švaistyti meistrui, nes viską gali pataisyti patys. Tačiau neretai jie pervertina savo jėgas ir dar labiau pablogina situaciją. Tad galiausiai pasamdę specialistą sumoka daugiau, nes nesikreipė į jį iš karto. Kai ką iš tiesų nesunku pataisyti savarankiškai, bet kartais verčiau pasitikėti meistrais!

 

meistrai

Ką galima padaryti patiems?

 
  • Perdažyti sienas. Kiekvienas gali perdažyti visas namų sienas arba po dažų sluoksniu paslėpti neestetiškai atrodančias jų vietas, pavyzdžiui, kur matosi vinies skylutė. Tai vienas paprasčiausių būsto atnaujinimo darbų, kuriam reikia tik darbinės aprangos, kad nebūtų baisu išsitepti, kelių teptukų ir dažų. Verta kreipti dėmesį, kad kokybiškai nudažytos sienos padidina būsto vertę, atnaujina patalpų stilių, teikia jaukumo. Idealiu variantu neturėtų matytis dažų volelio žymių, oro burbuliukų ar pūslių, nelygios apdailos. Tai beveik taip pat blogai, kaip trupantys ir besilupantys dažai.
 
  • Atnaujinti duris. Durys namuose įprastai ne vienos, bet žmonės neretai pamiršta, kad šį įtaisą reikia reguliariai prižiūrėti ir taisyti. Dėl įvairių priežasčių jis gali imti cypti, girgždėti, strigti. Tai nedidelės problemos, bet gali trikdyti ramią būsto atmosferą. Medinių durų neveikia natūralios lauko sąlygos, bet jos reaguoja į sezoninius pokyčius. Kai oras drėgnas, gali šiek tiek padidėti, o jeigu nėra užtektinai erdvės plėstis, įtaisas gali nebetilpti į rėmą. Tokiais atvejais pasikeičia jo padėtis, atsiranda įvairių defektų. Reikėtų patikrinti, ar neatsilaisvinę vyriai, ar jų varžtai nenusidėvėję. Jeigu durys pradeda strigti tik drėgnu oru, jas galima paobliuoti, bet prieš tai derėtų pagalvoti, ar tai daryti verta. Juk po poros mėnesių ši problema išsisprendžia savaime. Kad negirgždėtų, nuo įtaiso retkarčiais reikia nuvalyti dulkes, o jo tarpines patepti mašinine alyva. Dėl aplinkos veiksnių medinės durys gali susitraukti. Tokiu atveju jos tampa nesandarios, kambariuose juntamas skersvėjis. Jei taip nutinka, prie įtaiso ar jo staktos galima pritvirtinti odos gabalėlį.
 
  • Susandarinti vonią ir praustuvus. Visi namų gyventojai gali naudoti silikoninius hermetikus savarankiškai. Jie svarbūs norint sandarinti vonią, dušo kabiną, praustuvą, klozetą, vonios kambario grindų ir sienų siūlus, apsaugoti nuo pelėsio. Šis mišinys veikia ne amžinai, jo spalva po kurio laiko pakinta. Taip pat gali atsirasti pažeidimų, dėl kurių nepavyksta išvengti drėgmės, „apsigyvena“ pelėsis. Šią problemą galima spręsti iš naujo susandarinant vonios ir praustuvų kraštus. Iš pradžių reikia pašalinti seną silikono sluoksnį. Tada nuvalyti dulkes, riebalus ir išsausinti. Siūlės kraštus apsaugoti dažymo juosta (ją atklijuoti iš karto, kai užtepamas sandariklis). Vonią iki pusės prileisti vandens. Galiausiai naudojant hermetikų pistoletą negausiai patepti vietas, kur yra įtrūkimų. Tada išlyginti silikoną drėgna mentele.
 
  • Sutaisyti lašantį čiaupą. Pirmiausia reikia atjungti vandenį. Tada atsukti viršutinę čiaupo dalį ir nuimti veržlę, kuri yra maišytuvo viduje. Patikrinti guminę poveržlę. Labai dažnai čiaupas laša, nes ji susidėvi. Tokiu atveju reikia įsigyti naują. Taip pat derėtų patikrinti čiaupo dugną. Jis turi būti lygus ir nešiurkštus. Jei yra priešingai, reikia taisyti arba pakeisti.
 
  • Išvalyti užsikimšusį klozetą. Tai nemalonus, bet kartais neišvengiamas darbas. Neretai gelbsti pompa arba santechninė viela. Šią problemą taip pat galima išspręsti naudojant anglies dioksido ar suspausto oro kasetes. Nešvarumus galima pašalinti išardžius klozetą. Pirmiausia reikia atsukti varžtus, nuimti jį nuo stovo. Tada išvalyti ir iš naujo pastatyti. Reikėtų kreipti dėmesį į tai, kad klozetas gana sunkus, todėl jį ardyti ir surinkti patartina dviem žmonėm.
 

Kada kviesti meistrą?

 
  • Elektros gedimai ir instaliacija. Elektros gedimų taisyti patiems nerekomenduojama dėl pavojaus gyvybei. Visgi kai kurie asmenys, neturintys elektriko kompetencijų, gali pakeisti nesudėtingus apšvietimo įrenginius, ypač tada, jei tai darė ne kartą. Tačiau niekada to nebandžiusiems verčiau nerizikuoti. Nutrūkus elektros laidams, sudėtingoms apšvietimo sistemoms įrengti visada vertėtų samdyti specialistą. Pirmu atveju laidų negalima palikti apvyniojus lipniąja juostele. Kreiptis į meistrą taip pat rekomenduojama, kai reikia pataisyti elektros prietaisus: skalbyklę, indaplovę, elektrinę viryklę, šaldytuvą, vandens šildytuvą ir pan.
 
  • Rekonstruoti rūsį. Daug entuziastingai nusiteikusių asmenų sugalvoja patys iš pagrindų rekonstruoti rūsį, paversti jį gyvenamosiomis patalpomis. Tai daryti savarankiškai vilioja, nes tai nėra pagrindinė namų dalis, tad lengviau paslėpti klaidas. Apkalti šios patalpos sienas gal ir nesudėtinga, bet ne profesionalas gali pakenkti viso namo konstrukcijai, nes dažnai nežino, ką galima šalinti, o ko ne ir pan. Savarankiškai pažeminti rūsį labai pavojinga, nes padarius kokių nors klaidų gali nuvirsti sienos ar net visas namas. Todėl šį darbą reikėtų patikėti specialistams.
 
  • Santechnikos gedimai. Bet kuris gyventojas gali bandyti pats pataisyti lašantį čiaupą ar atkimšti klozetą, bet visus sudėtingesnius darbus turėtų atlikti santechnikai. Savarankiškai taisant nekeliamas pavojus gyvybei, bet gali gerokai patuštinti kišenes. Juk nemokant pagerinti situacijos, galima sukelti potvynį. Jo padariniams pašalinti prireiks kur kas daugiau pinigų, nei sumokėti meistrui tik už tai, kad sutvarkė lašantį čiaupą.
 
  • Dujų įranga. Dujines krosneles, orkaites, vandens šildytuvus arba džiovykles turėtų tvarkyti tik specialistai. Nepaisant to, kad taisydamas buitinę techniką savininkas laikosi visų būtinų atsargumo priemonių: išjungia dujas, kiekvieną veiksmą atlieka lėtai ir atidžiai, išlieka didelė tikimybė, kad gali kilti dujų nuotėkis. Dėl jo didėja gaisro ir sprogimo pavojus, gali sutrikti sveikata.
 

Įdomu

 
  • Priklausomai nuo sezono gerų meistrų Lietuvoje kartais reikia laukti iki kelių mėnesių, o klaidų, padarytų bandant savarankiškai pataisyti gedimus, šalinimas trunka iki dviejų savaičių.
  • Specializuoto paskolų banko Lietuvoje statistika rodo, kad 15 % tautiečių skolinasi, kad suremontuotų namus.
  • Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Sprinter tyrimai“ apskaičiavo, kad 88 % mūsų šalies gyventojų būstų reikalingas remontas. 12 % asmenų ketina atnaujinti baldus, 11 % – santechniką, 9 % – apšiltinti sienas, 8 % – atnaujinti namų aplinką.
  • 2017 m. „Swedbank“ užsakė tyrimą trijose Baltijos valstybėse. Jis parodė, kad lietuviai darbščiausi. 13 % jų užsiima su namų ūkiu susijusiais papildomais darbais. Tarp latvių ir estų tokių yra tik 11 %.
  • 2014 m. balandį amerikiečių statybos bendrovė „B Herrera Construction“ atliko tyrimą ir nustatė, kad 81 % moterų turi įrankių rinkinį, o 1 iš 5 – pilną remonto įrankių komplektą. 53 % ištekėjusių dailiosios lyties atstovių atsakingos už namų ūkį ir smulkius remonto darbus. 61 % nuosavą būstą turinčių moterų teigia, kad joms patinka atlikti smulkius remonto darbus.
  • 2014 m. JAV statistikos įstaigos kasmetėje ataskaitoje rašoma, kad daugiausia su statybos darbais susijusių traumų nutinka remonto, namų atnaujinimo ir statybos darbus atliekant pirmadieniais nuo 8 iki 12 val. Mažiausiai klaidų padaroma šeštadienį iki vidurdienio.
  • Vadovaujantis statistika, didžiausia tikimybė susižeisti ar žūti naudojantis kopėčiomis, kai genimi medžiai, dengiamas stogas, montuojamos lubos ir pan.