Garšvos dažniausiai laikomos piktžolėmis, kurias reikia naikinti visais įmanomais būdais. Jos gausiai želia lapuočių ir mišriuose miškuose, pakrūmėse, patvoriuose, soduose ir daržuose. Tačiau daugelis žmonių visai nepelnytai pamiršo šį vertingą, laukinės gamtos augalą. Keisti požiūrį į garšvas būtina! Juk tai skanus ir maistingas augalas!

 

garšva

Prieštaringai vertinamas augalas subrandina labai daug sėklų ir šakniastiebių pumpurų, todėl greitai dauginasi. Šį augalą išnaikinti labai sudėtinga, nes jo šaknys gali užimti didžiulį plotą. Tačiau tai nepadaro jo mažiau vertingu.

 

Paprastoji garšva (lot. Aegopodium podagraria) – valgomas augalas. Viduramžiais ją naudojo kaip vaistą nuo podagros. Švieži lapeliai gali būti naudojami salotoms ruošti, troškinami, marinuojami, sūdomi, džiovinami. Skonis švelnus, šiek tiek primena lazdyno riešutus.

 

Tai vienas iš pirmųjų pavasario augalų, kuris pradeda žaliuoti ir sparčiai augti. Jauni lapeliai ir minkšti stiebai gali būti vartojami kaip organizmą stiprinanti priemonė, o tai ypač aktualu po žiemos, kai daugeliui trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų.

 

Anksčiau garšvos daugiausiai naudotos natūraliojoje medicinoje gydyti reumatą ir podagrą. Tikriausiai todėl lotyniškas garšvos pavadinimas atitinka antrąją ligą. Be šių ligų garšvos taip pat naudotos rožei ir eksudacinei diatezei, virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės, grybelinėms odos ligoms gydyti. Būtina atkreipti dėmesį, kad garšvos mažina kraujospūdį, todėl jų nerekomenduojama daug vartoti, jei kamuoja žemas spaudimas. Daugiau šalutinių šio augalo poveikių nežinoma. Galbūt dėlto kartais pasigirsta nuomonių, esą laukinės gamtos žalumynai kur kas sveikesni nei užauginti daržuose.

 

Natūraliojoje medicinoje dažniausiai naudojama antžeminė augalo dalis, labai retai – ir šaknys. Žaliava renkama, kai augalas žydi. Džiovinama atvirame lauke, po to orkaitėje 25 – 30 laipsnių temperatūroje. Šaknys kasomos po žydėjimo, švariai nuplaunamos po šaltu vandeniu ir džiovinamos pavėsyje.

 

Garšvų lapuose, stiebuose, žieduose gausu eterinių aliejų, steroidų, azoto junginių, vitamino C (iki 133 mg), flavonoidų, mikroelementų (geležies, vario, mangano, titano ir boro), fermentų ir fitoncidų. Šaknyse yra baltymų, angliavandenių, eterinių aliejų, azoto ir kitų organinių junginių, fenolių ir karboninių rūgščių, kumarinų. Garšvos dažniausiai vartojamos šviežios, džiovintos arba iš jų gaminami antpilai.

 

Garšvų preparatai slopina uždegimą, skausmą, varo šlapimą, naikina grybelį ir greitina žaizdų gijimą. Taip pat jie valo kepenis nuo toksinų, gerina virškinimo veiklą ir atkuria normalią druskų apykaitą.

 

Kaip paruošti garšvų antpilą? 2 šaukštus smulkintų garšvų viršūnėlių užpilti 240 ml verdančio vandens ir vandens vonelėje virti 15 minučių. Palikti atvėsti. Po 45 minučių nukošti. Įpilti dar šlakelį vandens ir išgerti per dieną mažomis, lygiomis porcijomis. Rekomenduojama vartoti sergant podagra, inkstų, šlapimo takų ligomis, odos grybeliu. Švieži lapeliai – veiksmingas analgetikas, todėl ant skaudamų vietų galima dėti smulkintų garšvų kompresus.

 

Kaip paruošti garšvų vonią? Sumalti 40 g garšvų šaknų, užpilti 1 l verdančio vandens ir dar pavirti 10 minučių. Palikti, kad pritrauktų 30 minučių, nukošti ir supilti į vonią su 36 – 37 laipsnių vandeniu. Tokioje vonioje rekomenduojama pagulėti 10 – 15 minučių prieš miegą. Iš garšvų šaknų ruošiamos vonios, kurios gali padėti sergant skeleto raumenų uždegimu (miozitu) arba poliartritu.

 

Maistui naudojami jauni garšvų ūgliai, lapai, stiebai. Jų gali būti dedama į sriubas, troškinius, mėsos, žuvies patiekalus, salotas. Garšvų lapai gali būti rauginami ir marinuojami žiemai. Šis augalas kitoms daržovėms suteikia savitą, pikantišką skonį ir aromatą. Garšvos tikrai nesugadins patiekalų, bet juos paskanins ir praturtins vitaminais, mineralais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Garšvų lapus galima rinkti nuo ankstyvo pavasario ir rudens. Tai, ko gero, vienas iš ilgiausiai žaliuojančių ir vartojimui tinkamų augalų.

 

Garšvų garnyras

 
  • 300 g garšvų
  • 150 g saldžiųjų kukurūzų
  • 2 svogūnai
  • 3 šaukštai grietinės
  • 2 šaukštai aliejaus
  • Šaukštelis kario
  • Sultinio miltelių pagal skonį
 

Gaminimas

   

Į keptuvę įpilti šiek tiek aliejaus ir pakepinti smulkintą svogūną, kol suminkštės. Sudėti kukurūzus, smulkintas garšvas ir troškinti maišant. Įdėti kario ir sultinio miltelių, grietinės ir gerai išmaišyti. Rekomenduojama patiekti prie ryžių arba makaronų patiekalų.

 

100 g apie 70 kcal

Paruošimo laikas: apie 10 min

4 porcijos

 

Garšvų padažas

 
  • 300 g garšvų
  • 60 g graikinių riešutų
  • 100 g parmezano
  • 4 skiltelės česnako
  • 4 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • Druskos, maltų, juodųjų pipirų pagal skonį
 

Gaminimas

 

Viską sudėti į maisto smulkintuvą ir sutrinti iki vientisos masės. Jei reikia, įpilti daugiau aliejaus. Jei mėgstama aštriau, galima dėti daugiau česnakų ir šiek tiek raudonojo svogūno. Galima patiekti su mėsos, žuvies, makaronų patiekalais.

 

100 g apie 258 kcal

Paruošimo laikas: apie 5 min

4 porcijos

Spausdinti