Ar žinojote, kad šiandien, gegužės 9 dieną, švenčiama Europos gimimo diena? Prieš 69-erius metus, 1950 metų gegužės 9 dieną, Prancūzijos užsienio ministras Robertas Schumanas iškėlė Europos integracijos idėją ir tai tapo svarbia data visai vieningai Europai.

 

europa

Įdomūs faktai apie Europą ir jos žmones:

 
  • Pavadintas pagal mitinę princesę Europą. Senasis žemynas buvo pavadintas Finikijos karaliaus Agenoro ir Telefasos dukters, Europos, vardu. Graikų mitas pasakoja, kad kuomet Europa smagiai leido laiką su savo draugėmis Viduržemio jūros pakrantėje, ją pamatė ir iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo dievas Dzeusas. Norėdamas ją turėti, dievas nusprendė merginą pagrobti, pasivertęs baltu jaučiu, tikėdamasis, kad tuomet jo žmona Hera nieko neįtars apie jo neištikimybę. Baltu jaučiu pasivertęs dievas išniro iš jūros, prisiartino prie gražiosios Europos. Mergina pamačiusi priėjusį jautį, jį apkabino, pabučiavo ir juokais atsisėdo jam ant nugaros. Dzeusas ilgai nelaukė ir, kol kerai neišsisklaidė, nusinešė sau ant nugaros sėdinčią gražuolę. Kretoje apsireiškė Europai savo dieviškuoju pavidalu. Europa tapo Dzeuso meiluže ir iš jų meilės gimė trys sūnūs: Minas, Radamantas ir Sarpedonas.
 
  • Pirmieji žmonės į senąjį žemyną atvyko prieš maždaug 38 tūkst. m. pr. Kr. Šis laikotarpis žinomas kaip viršutinė paleolito fazė, o pirmieji europiečiai, spėjama, atvyko iš centrinės ir Vakarų Azijos. Europiečių genetikoje taip pat yra didžiausias kiekis neandertaliečių genų, o tai sustiprina teorija, kad šiuolaikiniai žmonės ir neandertaliečiai maišėsi tarpusavyje. Neandertaliečiai senajame žemyne gyveno prieš atvykstant moderniems žmonėms 40 tūkst. metų.
 
  • Šviesūs plaukai atsirado Šiaurės Europoje. Manoma, kad šviesūs plaukai evoliucionavo dėlto, kad geriau vyktų vitamino D sintezė, nes Šiaurės Europos šalyse yra mažiau saulės šviesos. Mokslininkai apskaičiavo, kad genų mutacija, kurios rezultatas yra šviesūs plaukai, Europoje įvyko maždaug per paskutinįjį ledynmetį, t. y. prieš 11 tūkst. metų. Tačiau šviesūs plaukai nėra kažkas itin unikalaus, nes kai kurie vietiniai Saliamono salų, Vanuatu ir Fidžio gyventojai, berberai Šiaurės Afrikoje, taip pat turi šį evoliucionavusį geną.
 
  • Sunku suskaičiuoti Europos šalis. Priklausomai nuo to, kaip yra skaičiuojamos šalys, galima sakyti, kad Europoje yra nuo 44 iki 64 šalių. Sunku pasakyti, ar šalys, kurios nėra visiškai europietiškos, turėtų būti laikomis Europos šalimis. Pavyzdžiui, Rusija, Turkija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Sakartvelas (Gruzija) turi žemių tiek Europos, tiek Azijos teritorijose. Kipras ir Armėnija taip pat dažnai priskiriami Europos žemynui, nors geografiškai jiems artimesnė Azija. Tačiau Kipras priklauso Europos Sąjungai. Taip pat yra tokios teritorijos, kurios neturi suvereniteto teisių, bet teoriškai gali būti laikomos šalimis: Gernsis, Džersis, Meino sala, Gibraltaras, Akrotiris ir Dekelija, Farerų salos, Alandai ir Svalbardas. Dažniausiai laikoma, kad Europą sudaro 50 šalių su papildomomis 5 teritorijomis, kurios nėra oficialiai visiškai pripažintos.
 
  • Kadaise Europos žemyne gyveno liūtų. Europietiški liūtai išnyko 1000 metais. Jų fosilijos buvo rastos ir iškastos Pietų ir Rytų Europoje. Manoma, kad grobuonys išnyko dėl žmonių medžioklės ir dėl gyvenamosios erdvės trūkumo. Graikiški liūtai būdavo naudojami gladiatorių žaidynėse Romos imperijos laikais.
 
  • Maras nužudė apie 60 % europiečių. Daugiau nei pusė Europos populiacijos išmirė per maro, kitaip – juodosios mirties, epidemiją. Mirtinas virusas paplito Viduramžiais ir vos per kelerius metus pasiglemžė daugiau nei 50 milijonų žmonių gyvybes. Marą platino daugiausiai infekuoti graužikai, daugiausiai juodosios žiurkės. Dauguma aukų mirdavo jau po 10 dienų nuo užsikrėtimo. Iš viso maras galėjo pražudyti apie 200 milijonų žmonių ir jis nėra visiškai išnaikintas.