Prunkštelėjote? Skamba davatkiškai? O ar žinote, kas yra telegonijos efektas? Linksmuolis laimės mokytojas, lektorius, ekologiškos bendruomenės narys ir Vedų tyrinėtojas Darius Ražauskas dosniai dalijosi sukaupta išmintimi apie meilę, santykius ir papasakojo tokių faktų, kad, gali būti, rūtų vainikėlį pamilsite iš naujo.

 

Kas yra meilė? Kaip ją atskirti nuo susižavėjimo?

Meilė – tai visatos variklis. Priežastis ir pasekmė viename. Kai žmogus myli, diena šalia mylimo žmogaus praskrenda kaip sekundė. Tai dar geresnis laiko reliatyvumo įrodymas nei Einšteino teoremos. Deja, tikra meilė poroje – retenybė. Labai reta šeima ja mėgaujasi senatvėje, o laikas juk yra vienintelis teisėjas šituo atžvilgiu. Visi prieš jį bejėgiai. Išimtis tik dvasiniai dalykai. Jei meilė buvo užauginta ant dvasinės platformos, ji plėsis ir augs. Senatvėje tokie žmonės kartu eidami švies iš labai toli. Tokią meilę reikia užsitarnauti. Ji neduodama veltui arba už truputį pastangų. Meilė – savęs keitimo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Meilė – tai metų metus trunkantis savęs keitimo, charakterio šlifavimo procesas ir nuoseklaus darbo rezultatas, o ne rožiniai biochemijos akiniai įsimylėjus.

 

Bet, sakoma, pirmoji meilė nerūdija…

Pirmoji meilė dažniausiai yra pirmas įsimylėjimas, kuris širdyje lieka ilgam vien dėl to, kad jis pirmas, bet su tikra meile neturi nieko bendro.

 

Galima meilę išmatuoti?

Ar galima išmatuoti malonumą valgant skanų tortą? Ir taip, ir ne. Kai žmogus paragaus tikros meilės, jis supras. Bet kokybiškai to įvertinti negalės. Tai subtiliau nei protas.

 

Kaip neįsimylėti be atsako?

Neįmanoma, nebent žmogus valdo savo jusles ir protą. Tai įmanoma tik tada, kai žmogus užsiima kasdiene proto valdymo praktika. t. y. kasdien be paliovos dirba su savo charakteriu ir ego. Tai gali keli iš milijono. Todėl šitoje vietoje reikėtų būti realistui ir neprisirišti per daug prie galimų ryšių su priešinga lytimi. Galvoti reikia prieš įsimylint, tai rodo labai aukštą žmogaus sąmoningumą, bet retą kaip deimantas ant gatvės.

 

Ar lytiniai santykiai su buvusiais partneriais turi reikšmės ateityje?

Su visais buvusiais partneriais išsaugomas subtilus energetinis ryšys, kurio nenutraukia nei laikas, nei atstumas. Kai žmonės išsiskiria ir meilė išblėsta, per subtilų elektromagnetinį informacinį kanalą tarp buvusios poros vaikšto įvairi neigiamo pobūdžio informacija: buvusio partnerio ligos, nuotaikos, ydos, netgi išorinė išvaizda ir t. t., nes meilės nebėra. Visas tas „purvas“ puikiai gali persiduoti vaikams, nors šie to žmogaus akyse nebus matę ir, žinoma, nekalti dėl mamos ar tėčio jaunystės nuotykių. Ir kuo daugiau buvusių partnerių, tuo daugiau galimybių vaikams perimti krūvą blogų savybių. Mokslininkai šį efektą vadina telegonija.

Vis dėlto žmogaus darbas su savimi, atlaidumas, kasdienė praktika, meditacija, linkėjimas buvusiam partneriui gero ir nuoširdi malda gali nutraukti minėtą kanalą. Tuo metu, sakykime, galėtų netgi teigiama informacija cirkuliuoti. Bet dažniausiai tas kanalas užsidaro, nes žmonės vienas kitam tiesiog nebereikalingi.

Juk netgi senovėje visos tautos žinojo, kad nuotakai svarbiausia skaistybė. Tai buvo žinia, pagrįsta tūkstantmečiais žmonijos stebėjimais. Aukščiausios klasės veislinių eržilų veisėjai žino, kad jei vieną kartą kumelė „pasibėgios“ ne su žirgu, o su arkliu, ji niekada nepagimdys visiškai veislinio palikuonio. Tokia kumelė nebenaudinga. Brangių veislinių šunų veisėjai irgi tai žino.

 

Kas atsitinka neištikimybės atveju šeimoje? Verta atleisti?

Neištikimybė – beveik garantuotas šeimos sugriuvimo rodiklis. Tokia šeima praktiškai pasmerkta. Retu atveju, dedant dideles pastangas, tai galima pataisyti. Atleisti ar ne, reikia žiūrėti konkrečiai, pagal kiekvieną situaciją. Tam būtina nuoširdi atgaila, kitaip tai beprasmiška.

 

Ar yra skirtumų tarp vaikų, gimusių meilėje ir nemeilėje?

Absoliutus. Vaikas, pradėtas su meile, skiriasi nuo kitų kaip diena ir naktis. Žinoma, tėvai turi žinoti kai kurias vaisiaus pradėjimo ir išnešiojimo taisykles – bet tai subtilybės. Meilėje gimusio vaiko gabumai ženkliai pranoksta gimusiųjų nemeilėje. Apie tai aš detaliai pasakoju savo paskaitose. Šia tema galėtume kalbėti ilgai, bet esmė būtent tokia.

 

Kas vyksta organizme, kai gyvename darniai, taikiai, esame laimingi ir, atvirkščiai – pykstamės, jaučiamės nuskriaustais.

Kai žmonės myli vienas kitą, smegenyse susikuria gražios, harmoningos aukšto dažnio bangos, kurios teigiamai veikia visą organizmą – padeda jam sveikti ir augti. Aukštų dažnių mintys (meilė, dėkingumas, džiaugsmas) keičia žmogaus kūno molekulinę struktūrą, kinta kampas tarp vandenilio atomų ir deguonies. Kitaip tariant, vanduo, kuris sudaro didžiąją dalį mūsų organizmo, tampa gydomuoju. Beje, apie tai daug rašo japonų mokslininkai. O neigiamos emocijos (pavydas, pyktis, puikybė ir t. t.) tiesiog žlugdo mūsų sveikatą ir grožį. Dėl to optimistai sveikesni ir jų veidai net senatvėje gerokai gražesni už bendraamžių pesimistų.

 

Sakoma, nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Kaip jo išvengti, gyventidarnoje, išsaugoti meilę?

Kasdienė dvasinė praktika – vienintelis tvirtas saugiklis. Bet jis labai retas, nes visuomenės siūlomi standartai juda visai priešinga kryptimi. Čia žmogus ir renkasi, būti žmogumi ar robotuku sistemos rankose. Laisvę turime visi.

 

Meilės formulė, jei tokia yra.

Klausimas esminis. Bet jei trumpai – nuolankumas ir tarnystė, kurie partneriui sudaro sąlygas kovoti su savo ego ir po truputį auginti besąlyginės laimės medelį, kuris rūpestingai prižiūrimas vieną dieną pražys. Indai turi gerą formulę, kaip pasiekti idealią meilę. Vyras su žmona turi elgtis kaip tarnas su karaliene, žmona su vyru – kaip tarnaitė su karaliumi. Paprasta. Visi genialūs dalykai paprasti, bet reikia mokėti juos pritaikyti praktiškai, nes dažnai mūsų ego ir savanaudiškumas net nesiruošia leisti būti laimingiems.