Lapkričio 18-ąją minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Antibiotikai – tai vaistai, kurie neretai vartojami tada, kai nereikia. Antibiotikai nėra veiksmingi, gydant virusinės kilmės infekcijas – jie naikina bakterijas, o ne virusus. Įdomu, kada antibiotikai gali labiau pakenkti negu padėti.

 

antibiotikai

Antibiotikai yra stiprūs vaistai, tačiau jie negali išgydyti visko. Antibiotikai nepadeda pasveikti nuo ligų, kurias sukelia virusai. Jie negydo peršalimo infekcijų, gripo, ūmaus bronchito, gerklės skausmo, kurį sukelia ne streptokokų bakterijos, slogos, daugumos ausų infekcijų. Ne visada antibiotikai skiriami ir gydyti sinusų infekcijas. Visos šios ligos praeina savaime. Gydytojas gali tik patarti, ką daryti, kad savijauta būtų šiek tiek geresnė. Antibiotikais paprastai gydomas plaučių uždegimas.

 

Jeigu antibiotikus vartosite, kada nereikia, jie gali nebeveikti tada, kai jų iš tikrųjų reikės. Kiekvieną kartą vartojant antibiotikus didėja rizika, kad atsiras naujų bakterijų, kurios gydymui antibiotikams bus atsparios. Bakterijos gali pasikeisti (mutuoti) ir jas būti sunkiau sunaikinti. Tos naujos bakterijos gali sukelti ilgesnes ir rimtesnes infekcijas. Norint jas išgydyti greičiausiai prireiks daugiau ir stipresnių antibiotikų, kurie turės daugiau neigiamų šalutinių poveikių ir kurie kainuos brangiau. Antibiotikams atspariomis bakterijomis galima užkrėsti šeimos narius, vaikus, draugus ir bendradarbius.

 

Atsparumas antibiotikams šiuo metu pasaulyje yra didelė problema, turinti skaudžių pasekmių ne tik žmonijai, bet ir gyvūnijai. Antibiotikai yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų žmonėms. Daugeliu atveju jie yra ne tik nebūtini, bet ir gali pakenkti. Be to, antibiotikai dažnai naudojami, skatinant naminių gyvulių augimą, todėl vaistų likučiai patenka ir į mūsų organizmą ir skatina atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą. Dėlto rekomenduojama rinktis gyvulių mėsą, kuriai auginti nebuvo naudojami antibiotikai.

 

Antibiotikų vartojimas, kada jų nereikia, nepadės pasijusti geriau ir neišgydys ligos, ir neapsaugos aplinkinių nuo užsikrėtimo. Antibiotikai gali sukelti šalutinį poveikį: pykinimą, viduriavimą, skrandžio skausmą, alerginę reakciją ir t. t.

 

Geri patarimai, kaip vartoti antibiotikus:

 
  • Vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Niekada nevartoti daugiau nei nurodyta ant vaistų pakuotės.
 
  • Vartoti tiek laiko, kiek nurodyta. Gali būti, kad jau po kelių antibiotikų vartojimo dienų pasijusite geriau. Tačiau labai svarbu nenutraukti antibiotikų vartojimo anksčiau nei nurodyta.
 
  • Jeigu šalutinis antibiotikų poveikis labai trukdo asmeniniam gyvenimui, reikėtų pasikalbėti su gydytoju, kaip galima jį sumažinti. Ne visada jų galima išvengti, tačiau kartais galima šiek tiek padėti sau. Gali būti, kad gydytojas paskirs naujus antibiotikus, kurie neturės tokio stipraus šalutinio poveikio.
 
  • Kartu su antibiotikais rekomenduojama vartoti probiotikų. Dėl antibiotikų gali sutrikti žarnyno veikla, gali pradėti varginti grybelinės infekcijos (kandidozė, pienligė), o probiotikai gali padėti to išvengti. Svarbu atsiminti, kad probiotikų nereikėtų vartoti tuo pačiu metu kaip antibiotikų. Probiotikus rekomenduojama vartoti pora valandų prieš arba po antibiotikų vartojimo.