<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>PrieKavos.lt</title>
	<atom:link href="https://priekavos.lt/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://priekavos.lt</link>
	<description>Just another WordPress site</description>
	<lastBuildDate>Thu, 19 Nov 2026 08:56:21 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
		<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
		<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.9.9</generator>
<xhtml:meta xmlns:xhtml="http://www.w3.org/1999/xhtml" name="robots" content="noindex" />
	<item>
		<title>Telefonas – draugas ar priešas?</title>
		<link>https://priekavos.lt/telefonas-draugas-ar-priesas/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/telefonas-draugas-ar-priesas/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 08:56:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Įdomioji psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[įdomu]]></category>
		<category><![CDATA[psichologija]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144457</guid>
		<description><![CDATA[Telefoną paimame trumpam – pasitikrinti orą, perskaityti žinutę ar rasti adresą. Tačiau kartais, nė nepastebėję, naršome gerokai ilgiau, o padėję &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Telefoną paimame trumpam – pasitikrinti orą, perskaityti žinutę ar rasti adresą. Tačiau kartais, nė nepastebėję, naršome gerokai ilgiau, o padėję į šalį sunkiai prisimename, ką sužinojome. Prietaisas, be kurio kasdienybė būtų gerokai sudėtingesnė, gali trukdyti susikaupti, atidėti miegą ir pertraukti pokalbį su artimu žmogumi. Kada telefonas mums naudingas ir kokius įpročius verta keisti, kad jo teikiami patogumai nekainuotų poilsio, dėmesio, bendravimo?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kodėl ranka pati tiesiasi prie ekrano?<img class="alignright size-medium wp-image-144458" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2696741429-383x255.jpg" alt="Young,Group,Of,People,Using,Mobile,Phones,,Text,Message,On" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Laukiant eilėje ar padarius pertraukėlę darbe ranka neretai ieško telefono. Kartais net neaišku, ką norėtumėte patikrinti: žinučių nelaukiate, naujienas neseniai skaitėte, tačiau vis tiek atrakinate ekraną. Jame nuolat kas nors keičiasi, tad net trumpa peržiūra gali pasiūlyti ką nors naujo. Perskaičius žinutę akį patraukia antraštė, o po ja – vaizdo įrašas. Taip kelios laisvos minutės nepastebimai užsitęsia.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Technologijų naudojimo įpročius tyrinėjęs <em>Aalto </em>universiteto (Suomija) profesorius Antti Oulasvirta su kolegomis šį elgesį apibūdino kaip tikrinimo įprotį – trumpą, pasikartojantį žvilgtelėjimą į lengvai pasiekiamą, atsinaujinantį turinį. Pastebėta, kad greitai randama nauja informacija gali sustiprinti norą tikrinti telefoną, o pats tikrinimas kartais paskatina užsiimti ir kita veikla. Vadinasi, prie ekrano ilgiau užsibūnama nebūtinai iš anksto nusprendus skirti jam laiko. Kartais pakanka įprasto judesio, nuo kurio prasideda visa veiksmų grandinė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vien dažnas telefono tikrinimas dar nėra pagrindas kalbėti apie priklausomybę. Pirmiausia verta pastebėti, kada jis paimamas: vos susidūrus su sunkesne užduotimi, pajutus nuobodulį ar tiesiog atsiradus laisvai minutei? Atpažinus pasikartojančias aplinkybes, lengviau atskirti konkretų poreikį nuo automatinio veiksmo. Prieš atrakinant ekraną galima trumpam pagalvoti, ką ketinama nuveikti. Toks stabtelėjimas padeda pastebėti ir kitą šio įpročio kainą: kiekvieną kartą tikrinant telefoną nutrūksta iki tol skaityta, dirbta ar su pašnekovu plėtota mintis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Žinutė trunka sekundę, o dėmesio pertrauka?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Skaitote straipsnį ar rengiate dokumentą, kai telefonas suvibruoja. Pakanka žvilgtelėti, kas parašė, galbūt atsakyti keliais žodžiais. Tačiau grįžus prie teksto tenka iš naujo perskaityti paskutinį sakinį, kartais – visą pastraipą. Pats žinutės patikrinimas užtruko neilgai, bet nutrūko mintis, kurią iki tol plėtojote. Norint tęsti, reikia prisiminti, kur sustojote ir ką ketinote daryti toliau. Kai tokių pertraukų daug, visą dieną galima jaustis užsiėmus, tačiau sunkiai pasistūmėti atliekant darbą, į kurį reikia įsigilinti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Įdomu tai, kad dėmesį gali sutrikdyti net neperskaityta žinutė. Floridos valstijos universiteto mokslininkas dr. Cary Stothartas ir jo kolegos eksperimente nustatė, kad telefono pranešimai trikdė dėmesio reikalaujančios užduoties atlikimą net tuomet, kai dalyviai telefono nelietė. Vadinasi, bent jau šio eksperimento sąlygomis išsiblaškyti pakako paties signalo. Tyrėjai aiškino, kad jis gali sužadinti su atliekama užduotimi nesusijusias mintis: kas parašė, ko norėjo, ar nereikėtų atsakyti? Ekranas lieka nepaliestas, tačiau dalis dėmesio jau nukrypsta kitur.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tad susikaupimą verta saugoti dar prieš pasigirstant signalui. Rengiant ataskaitą, skaitant sudėtingesnį tekstą ar mokantis galima išjungti nebūtinus pranešimus ir numatyti, kada bus tikrinamos žinutės. Jei svarbu likti pasiekiamiems, telefono nustatymuose palikti pasirinktų žmonių skambučių išimtį. Taip sumažėja progų nutraukti pradėtą mintį, o sprendimą, kada atsakyti, lengviau priimti patiems. Pravartu apie tokį darbo laiką susitarti ir su kolegomis, kad kiekviena žinutė nereikštų lūkesčio sulaukti atsakymo tuoj pat.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kodėl po naršymo kartais jaučiamės prasčiau?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Po sunkios dienos norisi pramogos, kuriai nereikėtų didelių pastangų. Patogiai įsitaisius ant sofos, telefone vienas po kito keičiasi vaizdo įrašai: juokinga augintinio išdaiga, kelionės akimirka, ištrauka iš pokalbio. Vieną perbraukiate vos prasidėjusį, kitą pažiūrite iki pusės, vis tikėdamiesi rasti ką nors įdomesnio. Tačiau užvėrus programėlę kartais lieka jausmas, kad laikas praėjo, o laukto malonumo taip ir nebuvo. Kuo tokia patirtis skiriasi nuo vakaro, kai su pasimėgavimu pažiūrite pasirinktą filmą?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Toronto universiteto (Kanada) psichologai Katy Tam ir Michaelas Inzlichtas šį klausimą nagrinėjo septyniuose eksperimentuose, kuriuose dalyvavo 1223 žmonės. Paaiškėjo įdomus prieštaravimas: nuobodžiaudami dalyviai buvo linkę perjungti vaizdo įrašus ir tikėjosi, kad tai padės prasiblaškyti, tačiau toks elgesys tik sustiprino nuobodulį. Kai kuriuose eksperimentuose vieną įrašą nepertraukiamai žiūrėję žmonės jautė didesnį pasitenkinimą ir labiau įsitraukė, nei galėję laisvai perjungti įrašus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šis atradimas skatina atkreipti dėmesį į skirtumą tarp mėgavimosi turiniu ir nuolatinio ieškojimo, kas pagaliau sudomins. Pasirinkus patinkantį pokalbį, laidą ar kitą įrašą, verta suteikti sau laiko į jį įsitraukti. Naudinga stebėti savijautą: ar paėmę telefoną norėjote pailsėti, ar atidėjote nemalonią užduotį? O kaip jaučiatės jį padėję? Jei naršymas nebedomina, vienas kitas perbraukimas nebūtinai suteiks tai, ko trūksta. Kartais malonesnis vakaro tęsinys – pokalbis su šalia esančiu žmogumi, kurį ekranas iki tol paliko nuošalyje.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Sujungia su tolimais, atitraukia nuo artimų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Prie vakarienės stalo pasakojate, kas šiandien nutiko, tačiau pašnekovo akys vis krypsta į telefoną. Jis linkteli, kartais ko nors paklausia, bet netrukus paaiškėja, kad dalį pasakojimo praleido. Niekas nesusipyko, žinučių skaitymas truko kelias akimirkas, tačiau pokalbis jau išsiderino. Tokiose situacijose svarbu ne vien tai, kiek laiko žmogus žiūri į ekraną, bet ir kada tai daro: trumpas dėmesio nukreipimas gali sutapti su mintimi, kuria kitam buvo svarbu pasidalyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šį kasdienį reiškinį tyrinėjo Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jų eksperimente daugiau kaip 300 žmonių valgė restorane su draugais ar šeimos nariais. Vieniems nurodyta telefonus laikyti ant stalo, kitiems – padėti į šalį. Pirmosios grupės dalyviai jautėsi labiau išsiblaškę, mažiau mėgavosi bendravimu. Tai neįrodo, kad telefonai savaime griauna santykius, tačiau atskleidžia subtilesnį poveikį: net malonus susitikimas gali suteikti mažiau džiaugsmo, kai dėmesys vis nukrypsta kitur.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Žinoma, telefonas gali ir papildyti pokalbį. Kartu peržiūrint atostogų nuotraukas ar klausantis artimųjų atsiųsto įrašo, ekranas tampa bendra veikla. Visai kitaip jaučiamasi, kai vienas kalba, o kitas panyra į asmeninį susirašinėjimą. Todėl verta susitarti dėl bendro laiko be telefonų, pavyzdžiui, vakarieniaujant. Laukiant svarbaus skambučio, trumpas paaiškinimas padės išvengti spėlionių, kodėl vis tikrinamas ekranas. Abipusis susitarimas leidžia aiškiau suprasti, kokio dėmesio galima tikėtis vienam iš kito.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kai „dar penkios minutės“ atideda miegą</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jau laikas gesinti šviesą, bet telefone liko neperskaityta žinutė, o po jos norisi pažiūrėti dar vieną įrašą. Jei keltis reikės įprastu metu, užsitęsęs naršymas tiesiog sutrumpins poilsiui skirtą naktį. Be to, padėjus telefoną ne visada lengva iškart užmigti: darbo laiškas gali priminti rytdienos rūpesčius, neraminanti naujiena – paskatinti ieškoti daugiau informacijos. Kūnas jau lovoje, tačiau mintys sukasi apie ką tik perskaitytą turinį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Reikšmės turi ir vakarinė šviesa. Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų laboratoriniame tyrime skaitymas šviečiančiame įrenginyje, palyginti su popierine knyga, vėlino biologinį laikrodį, o kitą rytą dalyviai jautėsi mažiau budrūs. Vis dėlto svarbios eksperimento aplinkybės: 12 jaunų suaugusiųjų skaitė maždaug 4 val. prieš miegą penkis vakarus iš eilės. Todėl šių rezultatų negalima tiesiogiai prilyginti trumpam žvilgsniui į telefoną.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kasdienybei artimesniame tyrime dalyvavo 38 žmonės. Pusei jų keturias savaites nurodyta nesinaudoti telefonu paskutines 30 min. prieš miegą. Palyginti su kontroline grupe, pagerėjo jų miego rodikliai: sutrumpėjo užmigimo laikas, pailgėjo miego trukmė. Tai nedidelis eksperimentas, tačiau jo rezultatai suteikia pagrindą išbandyti ramesnį pusvalandį be telefono. Prietaisą kraunant toliau nuo lovos lengviau išvengti automatinio tikrinimo jau atsigulus. Toks vakaro įprotis leistų išsaugoti telefono teikiamus patogumus, kartu paliekant laiko nusiraminti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar gali padėti smegenims?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaizdo pokalbis su užsienyje gyvenančiais vaikais, anglų kalbos pamoka ar priminimas apie vizitą pas gydytoją – visa tai telpa tame pačiame telefone. Jis leidžia savarankiškai nusipirkti bilietą, susirasti informaciją ir palaikyti ryšius, kuriuos kitaip apsunkintų atstumas. Todėl vien ekrane praleistos valandos mažai pasako apie tai, ką žmogus per jas patyrė ar nuveikė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Įdomią atsvarą nuogąstavimams dėl technologijų poveikio smegenims pateikė 2025 m. žurnale „Nature Human Behaviour“ paskelbta analizė. Teksaso universiteto Ostine ir Beiloro universiteto mokslininkai apibendrino 57 tyrimų, apėmusių daugiau kaip 411 tūkst. vyresnių nei 50-ies žmonių, duomenis. Naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis buvo susijęs su mažesne pažintinių sutrikimų tikimybe. Vis dėlto analizuotas įvairių technologijų, ne vien telefonų, naudojimas, o nustatytas ryšys neįrodo apsaugos nuo demencijos. Galbūt geresnę atmintį ir kitus pažintinius gebėjimus išlaikantys žmonės lengviau perpranta technologijas ir dažniau jomis naudojasi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tyrėjai svarsto, kad naudos galėtų teikti naujų skaitmeninių įgūdžių mokymasis, bendravimas ir kasdienę veiklą palengvinančios priemonės. Šiuos galimus paaiškinimus dar reikia tirti, tačiau jie skatina atidžiau vertinti, kam naudojamas telefonas. Kalbos užduotis, pokalbis su artimuoju ir automatinis turinio slinkimas yra skirtingos veiklos, nors visos vyksta tame pačiame ekrane. Priminimas kalendoriuje padeda įvykdyti planą, o išmokta funkcija – savarankiškai susitvarkyti reikalus. Vertinant savo įpročius prasminga klausti, ką telefonas padeda nuveikti ir nuo ko atitraukia. Tuomet lengviau nuspręsti, kurioms veikloms verta palikti vietos, o kurias naudinga riboti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong><img class="alignleft size-medium wp-image-144459" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2594736317-383x255.jpg" alt="Multiracial,Group,Of,Young,Friends,Looking,Surprised,At,Mobile,Phone" width="383" height="255" />Mažiau telefono – daugiau ko?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nusprendus rečiau naudotis telefonu, verta pagalvoti, kas užims atsilaisvinusį laiką. Jei vakare ekranas buvo įprasčiausia pramoga, vien programėlės užblokavimas dar nesukurs malonaus poilsio. O jei kolegos tikisi atsakymo bet kuriuo metu, asmeninį sprendimą riboti žinutes bus sunku išlaikyti be bendro susitarimo dėl pasiekiamumo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tai, kad naudojimosi trukmę pakeisti įmanoma, tačiau išlaikyti pokytį nelengva, parodė 2025 m. žurnale „BMC Medicine“ paskelbtas Austrijos mokslininkų eksperimentas. Jame 111 studentų suskirstyti į dvi grupes. Vienai jų nurodyta tris savaites naudojimąsi telefonu riboti iki 2 val. per dieną. Palyginti su kontroline grupe, nustatyta nedidelis savijautos, streso, depresijos simptomų ir miego rodiklių pagerėjimas. Tačiau eksperimentui pasibaigus naudojimosi trukmė vėl ėmė artėti prie pradinės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gera pradžia – telefono naudojimo statistika: kuri programėlė ar paros metas atima daugiausia laiko, nors naudos ar malonumo suteikia mažai? Pasirinkus vieną tokį įprotį, lengviau numatyti konkretų pokytį. Pavyzdžiui, išjungus nebūtinus vakaro pranešimus, tą laiką skirti pasivaikščiojimui, knygai ar pokalbiui. Svarbu, kad alternatyva būtų patraukli ir lengvai prieinama – tuomet padėjus telefoną nereikės iš naujo spręsti, ką veikti. Po savaitės verta įvertinti, ar pasirinkimas padėjo geriau pailsėti. Pradžiai pakanka vieno pokyčio, kurį įmanoma pritaikyti kasdienybėje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Dvi savaitės be interneto telefone: kas pasikeitė?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kaip atrodytų diena, jei telefonu būtų galima skambinti ir siųsti SMS, tačiau naršyti internete tektų kompiuteriu? Tokį pokytį išbandė 2025 m. žurnale „PNAS Nexus“ paskelbto eksperimento dalyviai. Dviem savaitėms užblokavus internetą išmaniuosiuose telefonuose, pagerėjo jų savijauta ir gebėjimas išlaikyti dėmesį atliekant specialią užduotį. Dalyviai taip pat daugiau laiko skyrė bendravimui gyvai, judėjimui ir buvimui gamtoje. Vadinasi, pasikeitė ne tik naudojimosi telefonu trukmė, bet ir tai, kuo buvo užpildyta diena.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vis dėlto laikytis ribojimo buvo nelengva: iš 467 tyrimui atrinktų žmonių tik 119 išlaikė blokavimą bent dešimt iš keturiolikos dienų. Tai primena, kaip glaudžiai internetas telefone susipynęs su kasdieniais įpročiais ir poreikiais. Eksperimentas skatina pagalvoti, kurioms veikloms ryšys būtinas iškart, o kurios galėtų palaukti, kol prisėsime prie kompiuterio. Galbūt dalį laiko telefonas galėtų likti tiesiog ryšio priemone?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nereikia jaustis kaltiems dėl malonaus filmo ar ilgo pokalbio su toli gyvenančiu artimuoju. Vertingiau įvertinti, ar kasdienybėje lieka vietos miegui, bendravimui, darbui ir poilsiui, po kurio jaučiamės pailsėję. Jei kuri nors iš šių sričių nuolat nukenčia, tai gali būti atspirties taškas keisti konkretų įprotį. Tinkamą telefono vietą gyvenime geriau parodo ši pusiausvyra, ne vien ekrane suskaičiuotos minutės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/telefonas-draugas-ar-priesas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Naujos mados lyderės – languotos kelnės</title>
		<link>https://priekavos.lt/naujos-mados-lyderes-languotos-kelnes/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/naujos-mados-lyderes-languotos-kelnes/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 08:48:28 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Stilius ir mada]]></category>
		<category><![CDATA[mada]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[stilius]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144454</guid>
		<description><![CDATA[Tarp madingų raštų negalima nepastebėti langučių. Šis ornamentas tapatinamas su škotišku kiltu, laikomas ryškiu klasikos atstovu, nors turi įvairių interpretacijų. &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Tarp madingų raštų negalima nepastebėti langučių. Šis ornamentas tapatinamas su škotišku kiltu, laikomas ryškiu klasikos atstovu, nors turi įvairių interpretacijų. Ar languotos kelnės gali būti stilingos? Šį rudenį ir žiemą dizaineriai sako „taip“!</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Sezonų kaita<img class="alignright size-medium wp-image-144455" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_1868520112-383x255.jpg" alt="Blurred,Young,Woman,With,Cropped,Head,In,Cozy,Scarf,And" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ruduo – bene labiausiai įkvepiantis metų laikas, pilnas sodrių žemiškų spalvų, melancholiškų raštų, drabužių sluoksniavimo. Moterys skolinasi iš vyrų spintos ne tik skulptūriškus uniforminius siluetus, bet ir konkrečius drabužius. Kelnės reikalingos ne vien dėl stiliaus įvairovės: jos sušildo ir apsaugo nuo darganotų orų. Rudenį mada natūraliai suartėja su kultūromis, turinčiomis patirties su atšiauriu klimatu. Britiška, škotiška, airiška apranga įkvepia klasikiniams ir moderniems įvaizdžiams, kurie alsuoja istorine nostalgija, jaukumu, aristokratiška elegancija, tylia prabanga.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Susiklosčius šioms aplinkybėms, langelių raštas sugrįžta komfortiškų ir stilingų kelnių pavidalu. Austi arba atspausdinti ornamentai žavi griežta geometrija ir spalvų derme. Pasikartojimai ir aiški schema atpalaiduoja akių įtampą, suteikia įvaizdžiui struktūros ir rimties, todėl atsiranda galimybė improvizuoti su skirtingomis tekstūromis, minkštais siluetais, androginiškais ar romantiniais elementais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Klasikinės raudonos, karališkos mėlynos ar samanų žalios – visos languotos kelnės balansuoja tarp brandos ir maišto. Jas galima pritaikyti bet kokiam stiliui – <em>preppy</em>, grandžui, pankrokui, gotikai, skandinaviškam minimalizmui, prancūziškai ar britiškai klasikai. Europoje languota monograma atpažįstama nuo XVIII amžiaus, kai ją naudojo visi socialiniai sluoksniai: nuo darbininkų ir kareivių iki monarchijos atstovų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Langeliai, skirtingai nuo plonų dryžių ar tradicinio smulkaus žąsų kojelių rašto, pasižymi ypatinga charizma. Jie nėra skirti susilieti su minia ar saugoti diskretiškumą. Keičiant kelnių modelius, avalynę ir viršutinius darbužius, kuriami šiuolaikiški deriniai, kurie tikrai nėra nuobodūs. Languotų raštų renesansas prasidėjo 2025 m. pavasarį, tačiau kiekvieną sezoną kinta į kažką naujo ir originalaus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Madingiausios variacijos</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Languota džinsų versija.</strong> Šį sezoną dizaineriai siūlo apsirengti vienodu stiliumi nuo galvos iki kojų. Languotas kelnes, kurių audinys sudėtyje turi elastano ir primena džinsą, poruoti su tokiu pat trumpintu švarkeliu. Būtini elementai – metalinės sagos, pridėtinės kišenės, išorinės siūlės. Laisvalaikio komplektą papildyti marškinėliais ar aptemptu golfu, siekiant atkartoti žaismingą 1990-ųjų nuotaiką. Įvaizdžio unikalumą pabrėš aksesuarai: odinis diržas, metalo grandinėlės ant kaklo, ryški skarelė ant riešo, batai aukšta platforma.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Banano silueto kelnės ir žemakulniai.</strong> Laisvo silueto rūbas, kuris išplatėja ties šlaunimis ir siaurėja link čiurnų, atstovauja jaunatviškai miesto gatvių madai. Rekomenduojama sluoksniuoti su kitais nestandartinės struktūros drabužiais – ilgu apdribusiu megztiniu, varpelio silueto puspalčiu, kimono tipo susiaučiamu švarku. Viršutinę kūno dalį subalansuoti storu šaliku ar plačiakrašte skrybėle. Priderinti ilgas medvilnines kojinaites ir vyriško stiliaus batus grubiu padu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Neutralių atspalvių kostiumas. </strong>Langeliai idealiai tinka norint sukurti dalykinį, tačiau moterišką verslo įvaizdį. Vyriško stiliaus kostiumui rinktis minkštus ir prabangius atspalvius: pilką, kakavos, javų geltonos, eukaliptų žalios, šlapio smėlio, garstyčių, levandų. Tekstilė gali turėti blizgesio – sustiprina šaltumą ir sutelktumą. Tam, kad išvaizda neatrodytų pernelyg agresyvi, atriekti dozę seksualumo, pavyzdžiui, priderinti romantišką palaidinę ir aukštakulnius batelius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ryškios siauros kelnės.</strong> Dizaineriai siūlo ieškoti ryškių, languotų siauro modelio kelnių. Nesvarbu, ar spintoje apsigyvens raudonas, žalias ar mėlynas drabužis, naujokas praplės mados suvokimą ir leis kurti alternatyvesnį įvaizdį. Kiekvieną rytą galima pradėti nuo geros nuotaikos piliulės – gaivi ir energinga apranga įveiks rudens slogutį. Komplektuoti su lietpalčiu ar sportine striuke, trumpais kailinukais ar megzta skraiste. Viršutinis rūbas neturėtų siekti kelių, kad atidengtų siaurą kojų dalį. Derinti klasikinius ilgaaulius ar guminius batus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Klasikinės kelnės ir kareiviški batai.</strong> Gatvės mada įrodė, kad gali būti šmaikšti ir nenuspėjama, o profesionalai padeda įvaldyti šias tendencijas. Nėra nieko geriau, nei investuoti į languotas tiesaus modelio kelnes, pavyzdžiui, kupranugario spalvos. Tai nesenstantis ir visais metų laikais aktualus pasirinkimas. Idealiu atveju siluetas turėtų atkartoti kūno linijas. Kelnės neturėtų būti aptemptos ar labai plačios. Vilkėti kartu su vyriškais marškiniais, ilga liemene ar švarku. Tinka trumpintas plonas megztukas, kurio apačia sutampa su kelnių juosmeniu. Siekiant sukurti intrigą ir provokuoti, derinti kareiviško modelio suvarstomus aulinukus, į kuriuos sukišti klešnes.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kontrastingas raštas ir batai kvadratinėmis noselėmis. </strong>Be klasikinių škotiškų ir Velso raštų, kuriuos sudaro skirtingo storio ir spalvų susikertančios juostelės, madingi šachmatų langučiai. Viena iš spalvų – balta ar kitas šviesus variantas, atsvara – tamsus (juoda, ruda, tamsiai mėlyna, vyšninė) ar ryškus tonas. Šachmatinės kelnės – drąsus ir ekstravagantiškas pareiškimas, todėl viršutinis rūbas turėtų būti santūraus, minimalistinio dizaino. Pakartojant rašto struktūrą, siūloma rinktis geometrinės formos galvos apdangą ir rankinę, batelius kvadratinėmis noselėmis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>A silueto kelnės ir sportiniai batai. </strong>Jeigu reikėtų išrinkti madingiausią šaltojo sezono kelnių modelį, laurus nuskintų aukšto liemens siluetas, išplatėjantis nuo klubų ir siekiantis žemę. Nepamainomas tiek formaliai, tiek laisvalaikio pramogų aprangai. Pakanka keisti likusius įvaizdžio elementus, įsikūnyti į skirtingus personažus ir mėgautis komplimentais. Patariama išlaikyti vienos spalvos amplitudę, pavyzdžiui, derinti įvairius prislopintus pilkus ar rudus atspalvius. Poruoti su mėgstamiausiais sportiniais batais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Klostuotos kelnės ir zomšiniai batai. </strong>Pasisėmus įkvėpimo iš škotiško kilto, verta matuotis midi ilgio klostuotas sijonkelnes, siūtas iš standaus languoto audinio. Tęsiant nacionalinių drabužių temą, derinti moteriškus marškinius su ilgais nėriniuotais rankogaliais, karinio stiliaus švarką su antpečiais ir puošniais užsegimais. Įvaizdį įžeminti zomšiniais batais iki kelių. Aulas turėtų pasislėpti po sijonkelnėmis, kad nesimatytų kojų. Kadangi gausu reljefiškų tekstūrų, rinktis lygios odos rankinę ir glotnią šukuoseną.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pižamos stiliaus kelnės ir ugsai. </strong>Pandemijos laikai ištrynė ribą tarp poilsio ir išeigos rūbų, todėl flanelinės languotos kelnės – ne tik patogus, bet ir originalus būdas griauti senas socialines normas. Vadinamieji dopamino rūbai yra labai komfortiški ir jaukūs, tačiau ne visada estiškai subalansuoti. Storų pynių megztinis ar sportinis bluzonas su gobtuvu, tamsių spalvų kelnės, vilnonės kojinės ir verstos odos batai – maksimaliai nerūpestingas derinys trumpam išlėkti iš namų: pavedžioti šunį, atsiimti siuntą ar apsipirkti artimiausioje parduotuvėje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Raštų mišrainė. </strong>Languotos kelnės dera ne tik su vienspalviais elementais. Ekletika – sudėtinga mados kryptis, tačiau originali ir kūrybinga. Dizaineriai siūlo vilkėti nesuderinamo margumo viršutinius drabužius: vertikaliai dryžuotą švarką, horizontalių juostelių megztinį, taškuotą palaidinę ar gėlėtus marškinius. Svarbiausia susieti piešinius viena bendra spalva – fonu ar detalėmis. Laikantis šios taisyklės, raudonai languotoms kelnėms į porą tinka balta palaidinė su raudonais žirneliais. Jeigu kelnių rašto fonas neutralus, tarkime, gelsvas, o langelių kraštinės – vyšninės, derinti vyno spalvos viršutinį drabužį su auksiniais papuošimais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jurgita Ramanauskienė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/naujos-mados-lyderes-languotos-kelnes/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Atvėso orai, o nugara primena apie save. Kaip sau padėti?</title>
		<link>https://priekavos.lt/atveso-orai-o-nugara-primena-apie-save-kaip-sau-padeti/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/atveso-orai-o-nugara-primena-apie-save-kaip-sau-padeti/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Nov 2026 08:40:05 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144451</guid>
		<description><![CDATA[Po savaitgalio sode sunkiau išsitiesti, ilgiau pasėdėjus maudžia juosmenį, o aunantis batus tenka ieškoti patogesnės padėties. Atvėsus orams tokį skausmą &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Po savaitgalio sode sunkiau išsitiesti, ilgiau pasėdėjus maudžia juosmenį, o aunantis batus tenka ieškoti patogesnės padėties. Atvėsus orams tokį skausmą lengva paaiškinti paprastai – turbūt nugarą „perpūtė“. Vis dėlto verta atidžiau įvertinti, kas pasikeitė kasdienybėje, ir pasirinkti pagalbą, kuri leistų lengviau judėti bei grįžti prie įprastos veiklos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar tikrai kaltas šaltis?<img class="alignright size-medium wp-image-144452" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2788145267-383x255.jpg" alt="Beautiful,Young,Woman,Suffering,From,Back,Pain,At,Home" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Atrodo įtikinama: lauke atšalo, ir nugara vėl sustingo. Vis dėlto ryšys tarp orų ir nugaros skausmo nėra toks aiškus, kaip gali atrodyti. Sidnėjaus universiteto mokslininkų su kolegomis atlikta tyrimų analizė, paskelbta 2024 m., neparodė, kad temperatūros, drėgmės, atmosferos slėgio ar kritulių pokyčiai didintų juosmens skausmo epizodų riziką. Tad ieškant maudimo priežasties derėtų įvertinti pastarųjų dienų veiklą ir fizinį krūvį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gal dėl lietaus pasivaikščiojimus pakeitė vakarai ant sofos, o po sėdimos darbo savaitės teko ilgai grėbti lapus ar nešioti derliaus dėžes? Neįprastas fizinis krūvis gali baigtis raumenų patempimu. Visgi konkrečią nugaros skausmo priežastį nustatyti pavyksta ne visada, todėl vien pagal maudimo vietą sau diagnozuoti uždegimo ar stuburo pažeidimo nereikėtų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip judėti, kai norisi pagulėti?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Suskaudus natūralu saugotis: atsisakyti pasivaikščiojimo, daugiau gulėti, kuo rečiau lankstytis. Trumpai pailsėti galima, tačiau ilgai gulėti lovoje, esant įprastam nekomplikuotam juosmens skausmui, nerekomenduojama. Naudingiau pagal savijautą tęsti kasdienę veiklą, laikinai sumažinus sunkesnį fizinį krūvį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pradėti galima nuo trumpo pasivaikščiojimo ir dažnesnio padėties keitimo. Jei ilgiau sėdint ima mausti, verta atsistoti, ramiai pereiti kambarį, vėliau vėl grįžti prie darbo. Sunkesnius buities darbus kuriam laikui atidėti arba padalyti į mažesnes dalis. Svarbu: judėjimas neturėtų virsti bandymu per jėgą įveikti skausmą, tad svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sustingimą ar raumenų spazmus kartais palengvina saikinga šiluma. Šiltą kompresą ar šildyklę reikėtų dėti per audinį, saugant odą nuo nudegimo. Malonus pojūtis nėra priežastis kaitinti vis stipriau ar su šildykle užmigti. Šiluma gali padėti pasijusti geriau, tačiau vien jos nepakanka, jei skausmas stiprėja ar atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pagalba skaudamai vietai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kai maudimas trukdo patogiai atsisėsti ar atlikti paprastus darbus, norisi jį sumažinti. Viena iš trumpalaikės pagalbos galimybių, varginant nestipriam raumenų skausmui: vietiškai vartojami skausmą malšinantys ir uždegimą slopinantys preparatai. Jų sudėtis ir paskirtis skiriasi, todėl vaistininkui naudinga pasakyti, kur ir kiek laiko skauda, po kokios veiklos prasidėjo nemalonūs pojūčiai, kokių kitų vaistų vartojama.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Prieš naudojant svarbu perskaityti pakuotės lapelį: patikrinti, kam preparatas skirtas, kaip dažnai ir kiek laiko jį galima vartoti. Štai mentolio turinčių skausmą malšinančių priemonių negalima tepti ant pažeistos odos ar jų poveikio sustiprinti šildykle. Atsiradus ryškiam odos dirginimui, vartojimą nutraukti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Palengvėjus lengviau grįžti prie įprastų judesių, tačiau sumažėjęs skausmas dar neatskleidžia jo priežasties. Todėl geresnės savijautos nereikėtų laikyti ženklu, kad jau galima vienu kartu nudirbti visus atidėtus darbus. Krūvį didinti palaipsniui ir stebėti, kaip nugara reaguoja.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kad judėjimas liktų įpročiu</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Praėjus nemaloniems pojūčiams lengva pamiršti tiek pasivaikščiojimus, tiek pertraukas nuo sėdėjimo. Vis dėlto rūpintis nugara verta ir tomis dienomis, kai ji apie save neprimena. Tam nebūtina iš karto imtis sudėtingos treniruočių programos – pradžiai pakanka reguliaraus vaikščiojimo ar kitos lengvos mankštos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>2024 m. žurnale „The Lancet“ paskelbtame „WalkBack“ tyrime dalyvavo 701 suaugęs žmogus, neseniai atsigavęs po juosmens skausmo epizodo. Individuali, palaipsniui intensyvinta vaikščiojimo programa kartu su kineziterapeuto konsultacijomis padėjo atitolinti kasdienę veiklą ribojančio skausmo pasikartojimą. Svarbu rasti veiklą, kurią galima tęsti nuosekliai. Mankšta neturi virsti kančia – atradus būdą pajudėti ji gali tapti maloniu dienos atokvėpiu, kuris stiprina ne tik kūną, bet ir dvasią.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kada savigalbos nepakanka?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jei per kelias savaites skausmas nemažėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją. Greitai stiprėjantis ar staiga prasidėjęs labai stiprus skausmas, karščiavimas ir bloga bendra savijauta reikalauja skubesnio įvertinimo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nedelsiant medicinos pagalbos reikia, jei kartu sutrinka šlapinimasis ar tuštinimosi kontrolė, nutirpsta tarpvietė, atsiranda abiejų kojų silpnumas ar tirpimas. Skubiai įvertinti būtina ir skausmą po sunkios traumos. Tokiais atvejais laukti, kol padės šiluma ar įtrinamas preparatas, negalima. Sprendimą, kaip padėti nugarai, turėtų lemti simptomai ir jų eiga, o ne vien už lango pasikeitęs oras.</p>
<p><em> </em></p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/atveso-orai-o-nugara-primena-apie-save-kaip-sau-padeti/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Vaiko teisių gynėjai pataria, kaip kalbėtis su vaiku apie seksualinį smurtą</title>
		<link>https://priekavos.lt/vaiko-teisiu-gynejai-pataria-kaip-kalbetis-su-vaiku-apie-seksualini-smurta/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/vaiko-teisiu-gynejai-pataria-kaip-kalbetis-su-vaiku-apie-seksualini-smurta/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 13:36:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144447</guid>
		<description><![CDATA[Seksualinio smurto tema jautri ir emociškai sunki. Todėl pokalbiai su vaikais apie tai gali kelti nerimą ar baimę. Vis dėlto &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<div id="attachment_144448" style="width: 393px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-144448 size-medium" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/Ramus-pokalbis-prie-virtuvės-stalo-383x215.png" alt="Ramus pokalbis prie virtuvės stalo" width="383" height="215" /><p class="wp-caption-text">DI iliustracija.</p></div>
<p>Seksualinio smurto tema jautri ir emociškai sunki. Todėl pokalbiai su vaikais apie tai gali kelti nerimą ar baimę. Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodanti informacija apie skaudžius įvykius gali pasiekti ir vaikus, paskatinti juos domėtis ar ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Tad, kaip kalbėtis su vaiku apie seksualinį smurtą bei kaip jį apsaugoti, pataria vaiko teisių gynėja<strong> Agnė Marčiukaitienė.</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Daugiau informacijos vaizdo įraše – </strong><a href="https://youtu.be/xaVqw2EVoE4?si=nbkIwjrDxchVtwOo"><strong>Vaiko teisių TV</strong></a><strong>.</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė pabrėžia, kad kalbėtis su vaikais apie jų kūno ribas, nederamą kitų žmonių elgesį bei kur kreiptis pagalbos yra itin svarbu. O vaikui paklausus apie konkrečius įvykius, suaugusiesiems rekomenduojama vengti detalių.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Kalbantis su vaiku apie sukrečiančius įvykius, visų pirma, svarbu išgirsti patį vaiką ir suprasti, kaip jis jaučiasi. Tam rekomenduoju rinktis atvirus klausimus, pavyzdžiui, „Kaip tu dėl to jautiesi?“. Tokie klausimai suteikia vaikui erdvės pačiam įvardyti savo mintis ir jausmus. Kartu jie padeda suaugusiajam geriau suprasti vaiko savijautą ir parinkti tinkamiausią būdą su juo kalbėtis“, – sako A. Marčiukaitienė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vaiko teisių gynėjai išskiria penkis patarimus, ką svarbu aptarti su vaiku:</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li><strong>apie kūno ribas kalbėtis nuo mažens.</strong> Pokalbių turinys turėtų atitikti vaiko amžių ir brandą. Mažam vaikui svarbu paaiškinti, kurios kūno vietos yra privačios ir kokiais atvejais jas gali liesti tėvai, gydytojai. Taip pat vaikui augant, pokalbius verta plėsti, pavyzdžiui, pasikalbėti apie santykius su bendraamžiais ir pan.</li>
<li><strong>Vartoti tikslius kūno dalių pavadinimus.</strong> Tai padeda vaikui aiškiai įvardyti savo pojūčius ir papasakoti suaugusiesiems apie galimą nemalonią patirtį.</li>
<li><strong>Paaiškinti, kur galima kreiptis pagalbos.</strong> Vaikui svarbu žinoti, kad pagalbos jis gali sulaukti iš tėvų, mokytojo, trenerio ar kito jam patikimo žmogaus. Taip pat verta nuraminti vaiką, kad jis visuomet gali kreiptis į policiją ar vaiko teisių gynėjus.</li>
<li><strong>Kalbėtis ramiai ir vengti bauginančių pasakymų.</strong> Tokios frazės kaip „neik ten, nes ir tau taip nutiks“ gali sukelti vaikui baimę ir atsakomybės už savo saugumą jausmą. Verčiau vaikui suteikti žinių, kad bet kokioje situacijoje jis sulauks palaikymo ir pagalbos.</li>
<li><strong>Pabrėžti, kad dėl netinkamo kito žmogaus elgesio vaikas yra nekaltas.</strong> Nukentėjusieji dažnai jaučia gėdą ar kaltę, todėl jiems sunku papasakoti apie patirtą skriaudą. Todėl suaugusiųjų užtikrinimas, kad, esant poreikiui, vaikas gaus visą reikiamą pagalbą ir palaikymą, padeda jam drąsiau atsiverti.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad sukrečiantis įvykis gali paliesti ir vaiko artimą aplinką – nukentėti gali kiemo draugas, bendraklasis ar būrelio bičiulis. Svarbu, kad vaikas žinotų: pastebėjęs ar išgirdęs apie netinkamą elgesį su draugu, bendraklasiu ar giminaičiu, jis visada gali apie tai papasakoti patikimam suaugusiajam.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Be to, natūralu, kad apie tai sužinojęs vaikas gali turėti klausimų ar norėti apie tai pasikalbėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, jam gali būti sunku suprasti draugo patirtį ir savijautą. Tad tokiais atvejais svarbu kalbėtis ramiai ir jautriai. Pakanka paaiškinti, kad su draugu kitas žmogus pasielgė netinkamai ir šiuo metu jam ypač reikia palaikymo, draugiško bendravimo bei supratingumo. O jei vaikui kyla klausimų, nerimo, tuomet paskatinti vaiką dalytis savo jausmais su mumis. Taip padėsime kurti jautrią ir palaikančią aplinką abiem vaikams – tiek patyrusiam skriaudą, tiek apie ją sužinojusiam“, – sako A. Marčiukaitienė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaiko teisių gynėjai taip pat kviečia visuomenę išlikti empatiška ir kilus bent menkiausiam įtarimui, kad vaikas galimai patyrė ar patiria smurtą, apie tai pranešti policijai arba vaiko teisių gynėjams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus Klaipėdoje atidarymas, teikiama tęstinė psichologinė ir psichoterapinė pagalba bei edukacinė seksualinio smurto prevencijos programa, šviečiamasis turinys yra projekto „IŠ TYLOS – vaiko pagalbos namai“ dalis. Projektas „IŠ TYLOS – vaiko pagalbos namai“ Nr. 07-019-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonę „Plėtoti įrodymais pagrįstas programas ir trūkstamas specializuotas paslaugas, skirtas šeimoms, vaikams ir jauniems žmonėms“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą – </em><a href="https://vaikoteises.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/projektai/is-tylos-vaiko-pagalbos-namai/"><em>čia</em></a><em>.</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti </em><a href="https://www.youtube.com/@vaikoteisiuTV">Vaiko teisių TV</a><em> arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje </em><a href="https://vaikoteises.lrv.lt/lt/"><em>vaikoteises.lrv.lt</em></a><em> esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Tekstą parengė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyrius.</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/vaiko-teisiu-gynejai-pataria-kaip-kalbetis-su-vaiku-apie-seksualini-smurta/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kai pasaulyje trūksta aiškumo, atsakymų ieškokime savyje</title>
		<link>https://priekavos.lt/kai-pasaulyje-truksta-aiskumo-atsakymu-ieskokime-savyje/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kai-pasaulyje-truksta-aiskumo-atsakymu-ieskokime-savyje/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 11:45:38 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Pažintys]]></category>
		<category><![CDATA[pažintis]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144443</guid>
		<description><![CDATA[Gyvenant nuolat besikeičiančiame pasaulyje, itin svarbu gerai suprasti save. Mat būtent tai padeda susikurti tvirtesnį pagrindą po kojomis. Tokia išmintimi &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Gyvenant nuolat besikeičiančiame pasaulyje, itin svarbu gerai suprasti save. Mat būtent tai padeda susikurti tvirtesnį pagrindą po kojomis. Tokia išmintimi dalijasi <strong>Asta Svirkienė</strong> – viena pirmųjų profesionalių chirologių Lietuvoje, ezoterinių mokslų daktarė, ezoterinių mokslų centro „Du Pasauliai“ įkūrėja ir vadovė. Ilgametė jos patirtis dirbant su žmonėmis leidžia pažvelgti į tai, kokių atsakymų ieškome susidūrę su abejonėmis, pokyčiais ar nežinomybe. Šiandien ji pasakoja ir tai, kaip gauti šiuos svarbius atsakymus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_144444" style="width: 460px" class="wp-caption alignleft"><img class="wp-image-144444" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/Asta-Svirkienė-2-su-lūpa-682x1024.png" alt="Asta Svirkienė-2 su lūpa" width="450" height="675" /><p class="wp-caption-text">Asta Svirkienė</p></div>
<p><strong>Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis greitai keičiasi, o naujienos dažnai kelia nerimą ir neužtikrintumą. Pastebite, kad žmonės į konsultacijas ateina ieškodami ne tik atsakymų į konkrečius klausimus, bet ir vidinės ramybės, aiškumo?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tam, kad teisingai atsakyčiau į šį klausimą, turiu paaiškinti, kokių galimybių duoda prognostinės sistemos: chirologija per delnų tyrinėjimą, astrologija – per planetų išsidėstymą gimimo metu, kortos, kai reikia atsakymų į smulkesnius gyvenimiškus klausimus, skaičius valdanti numerologija ar kitos prognozavimo sistemos. Visos jos kalba žmogui apie jį patį. Tai lyg instrukcijos, kurios pridėtos žmogui gimstant, tik nepaaiškinta, kaip jomis naudotis. Todėl tenka ieškoti pagalbos – kreiptis į šių instrukcijų interpretuotojus. Žmogus saugiai jaučiasi tada, kai žino. Nežinia gimdo daug interpretacijų, kurios niekada nebūna pozityvios. Būtent šios mintys atima daug jėgų ir energijos. Kai žmogui paaiškinama, kas jis yra, kokių duotybių atsinešė, kokių pamokų teks išmokti, kurias charakterio savybes pašlifuoti, su kokiomis kliūtinis gali susidurti ir kaip jas saugiai praeiti, visa tai suteikia žinojimą, o žinojimas – dvasinę ramybę.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tik yra vienas „bet“. Realybė, su kuria susiduriu tiek aš, tiek mano kolegos. Žmonės nori patarimo, ateina norėdami sužinoti apie save, bet gavę informaciją būna linkę abejoti. Viskas suprantama, abejoti ir niekuo nepasitikėti mus moko nuo mažens. Intuicijos niekas mokykloje nelavina, savimi pasitikėjimo neugdo. Taigi, žmogus išgyvena sunkumus, ieškodamas atsakymo užklysta pas „burtininką“, gauna atsakymą ar rekomendaciją, bet išėjęs pro duris daro tą patį. Nuoširdžiai pasakysiu, visiškai suprantu ir palaikau mintį, kad ne visi pranašautojai gali padėti, kad ne visiems galima nuskaityti informaciją. Šiuolaikiniam žmogui labai trūksta vidinio stabilumo, stipraus vidinio centro, kuris padėtų nepasiklysti išorinio pasaulio triukšme. Tik ryšys su savo Aukštesniąja esme padės išlaikyti vidinę ramybę, rinktis teisingą kelią ir jaustis saugiai. Jei ryšys silpnas, atsiranda per daug erdvės įvairioms interpretacijoms. Todėl, mano supratimu, žmogui reikia paaiškinti, kaip jam atrasti tą vidinį centrą, iš kurio žvelgdamas į pasaulį matys ne pavojų, o galimybę tobulėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip konsultacijos gali padėti žmogui geriau pažinti save, atpažinti savo elgesio modelius ir suprasti, ko iš tiesų nori?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Esu įsitikinusi, kad tie žmonės, kurie ieško atsakymų, juos būtinai ir atras. Visa informacija apie žmogų sudėta į veido bruožus, delnų linijas, gimimo datą. Mokant ją skaityti, galima daug suprasti: kodėl žmogus yra toks, koks yra, kodėl sekasi ir kodėl nesiseka, kas lemia pasikartojančias situacijas. Visada yra paaiškinimas – logiškas ar nelogiškas, bet yra. Visuomet lengviau tiems, kurie priima gyvenimą ne vien tik kaip materialią būties išraišką, bet ir kaip dvasinės esaties tęsinį. Tuomet galima žvelgti daug giliau ir atrasti giliai įsišaknijusias priežastis, dėl kurių dabartiniame gyvenime žmogus gali kentėti. Prisimenu vieną istoriją. Klientės senelė per karą patyrė prievartą, iš to gimė dukra. Dėl patirtos fizinės ir psichologinės traumos užsisklendė savyje ir netrukus mirė. Ši mergaitė (klientės motina) nesėkmingai bandė kurti asmeninį gyvenimą, patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, kentė nuo priklausomybių, visgi jai gimė dukra – mano klientė. Ji, deja, augo be motinos meilės, be saugios vaikystės. Suaugusi pasirinko visišką abstinenciją ir dominavimą santykiuose. Buvo šalta ir griežta, negailinti kritikos ir žeminimo. Jai gimė dukra. Paauglė ėmė kalbėti apie netradicinę orientaciją, apie tai, kad vaikų niekada negimdys. Mano klientė atėjo su klausimu, kaip jai elgtis su dukra. Kai pamačiau abiejų delnų Mėnulio kalvose esančias Nuodų linijas, kurios krito į Gyvenimo linijas, supratau, kad tai sena istorija, kai nemeilė savo vaikams (neretai nelaukiamam vaikui) persiduoda nelyginant užkratas iš kartos į kartą. Kol galiausiai giminės šaka tiesiog išnyksta. Ir tokių istorijų labai daug. Tik scenarijai skiriasi. Kai kuriais atvejais galima kažką pakeisti, kai kuriais ne. Vieną dalyką žmonės turi suprasti – kaltė niekada nieko neišsprendžia: reikia ieškoti pirmapradės priežasties ir ją transformuoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip padedate žmogui plačiau pažvelgti į savo situaciją, pamatyti galimas kryptis ir atskirti tai, ką gali pakeisti pats, nuo to, ko turi išmokti nebijoti?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tai darau kiekvieną darbo dieną (<em>šypsosi</em>). Kai žmogus ateina pirmą kartą, pradedu nuo jo savirealizacijos ir duotybių analizės. Prieš mane žmogus, kurį matau pirmą kartą. Nieko apie jį nežinau. Todėl duotybių analizė man pačiai padeda suprasti, kas prieš mane sėdi. Negaliu duoti prasmingų patarimų ar rekomendacijų, jei nesupratau žmogaus esmės. Lengva dirbti su atvirais ir ieškančiais pagalbos. Sunkiau su uždarais ir pilnais atšiaurumo. Žinau savo galimybes, kompetenciją ir turimą patirtį. Išanalizavusi duotybes galiu patarti, kaip būtų teisinga elgtis tam tikroje situacijoje, kur slypi kliūtys, o kur laukia sėkmė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Norėčiau pailiustruoti savo pasakojimą situacija iš praktikos. Konsultacijoje vyriškis. Daug metų vadovauja įkurtai įmonei. Tyrinėju delnus. Nagai blyškūs, beveik balti. Didžiulis energijos trūkumas. Nagai simbolizuoja apsaugą, gebėjimą ištverti išorinio pasaulio sunkumus. Kai nagų plokštelė tampa beveik balta, tai rimtas signalas apie sveikatą – nėra energijos priešintis ligai. Kasdienybėje tai gali pasireikšti lėtiniu nuovargiu, jėgų stygiumi, bėgimu nuo problemų, nes nėra energijos joms spręsti. Toliau matau, kad jo smilius gerokai trumpesnis už bevardį pirštą. Tai rodo, kad vyrui absoliučiai netinka būti vadovu ir imtis atsakomybės už kitų žmonių darbą. Pagal savo prigimtį – puikus specialistas, labai gerai išmanantis savo darbą. Jis patvirtino, kad kažkada dirbo įmonėje kaip specialistas, buvo vertinamas ir turėjo šviesią perspektyvą. Tačiau uždarius įmonę liko be darbo. Aplinkinių paskatintas įkūrė savo įmonę. Visą laiką buvo sunku, nes žmonėms pernelyg atlaidus ir minkštas. Aš iš karto pasakiau, kad toks ilgametis vaidmenų sumaišymas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis. Jis atsakė, kad jau yra sunkių sveikatos problemų. Dar buvo ir kitų svarbių pastebėjimų, kurie taikliai apibūdino vyriškio savijautą ir būseną. Taigi, mano patarimas buvo toks – kuo skubiau keisti darbo pobūdį. Kadangi po kelerių metų vėl susitikome konsultacijai, sužinojau, kad vyriškis visgi ryžosi parduoti įmonę ir skirti daugiau laiko hobiui – jodinėjimui žirgais. Maloniai nudžiugau, kai pamačiau, kad negatyvios zonos delne įgavo daug žadančių pozityvių ženklų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip konsultacijose derinate savo įžvalgas su paties žmogaus atsakomybe už pasirinkimus? Juk pavojinga tapti priklausomam nuo kitų patarimų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Iš tiesų viskas priklauso nuo paties žmogaus. Jei jis turi stiprų polinkį paisyti kitų nuomonės, nebus paprasta išgyvendinti šią savybę. Tokie žmonės visada ieškos, prie ko „prilipti“, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės. O nepasisekus būtų galima apkaltinti ką nors kitą, bet ne save. Ir čia įžvelgiu vieną dalyką – sąmoningumo stoką. Tie, kurie pradeda eiti savistabos ir sąmoningumo keliu, nesėkmes mato kaip savo pačių netinkamų veiksmų pasekmes. Ir išeičių jau ieško visai kitaip. Konsultacijos metu visada pasakau, kad sprendimą turės padaryti pats žmogus. Jis turi išmokti nebijoti akistatos su pačiu savimi. Ir savo gyvenimą kiekvienas turi nugyventi pats. Chirologas gali tik parodyti kryptį, kuria palankiau eiti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar yra klausimų, kuriuos verta pirmiausia užduoti sau, kad pavyktų susigrąžinti vidinę pusiausvyrą?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jei žmogus jaučiasi sutrikęs, vadinasi, pametė gyvenimo kryptį. O galbūt jau seniai eina į priešingą pusę. Jei taip, tuomet jis pats, be kieno nors pagalbos, savojo kelio gali ir neberasti. Aš rekomenduočiau kreiptis pagalbos į specialistą, kuris padėtų pažvelgti į save be iliuzijų. Ir kuo anksčiau tai padarys, tuo didesnė tikimybė, kad nespės per toli nueiti svetimu keliu. Klientams sakau, kad sveikimas prasideda tada, kai pradedate sau užduoti teisingus klausimus. Kai nulipate nuo primityvaus materializmo primestų šablonų ir atsigręžiate į save. Ir tai nėra egoizmas, kuriuo mums akis badė nuo pat vaikystės, juk bet koks atsigręžimas į save laikytas nederamu susireikšminimu. Atsigręžti į save būtina. Dar svarbiau – ieškoti savo vidinio centro: kaip šturmanas valdo laivą šturvalu, taip valdyti savąjį gyvenimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kai-pasaulyje-truksta-aiskumo-atsakymu-ieskokime-savyje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Istorikas Zigmas Vitkus paaugliams kalba apie partizanus: „Jokia tikrovė nėra ideali, svarbu, koks yra idealas“</title>
		<link>https://priekavos.lt/istorikas-zigmas-vitkus-paaugliams-kalba-apie-partizanus-jokia-tikrove-nera-ideali-svarbu-koks-yra-idealas/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/istorikas-zigmas-vitkus-paaugliams-kalba-apie-partizanus-jokia-tikrove-nera-ideali-svarbu-koks-yra-idealas/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 09:57:50 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Knygos]]></category>
		<category><![CDATA[knygos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144432</guid>
		<description><![CDATA[„Tavo rankose – knyga apie paprastus, o sykiu ypatingus Lietuvos vyrus ir moteris: partizanus, laisvės kovotojus, žaliųjų girių brolius ir &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<div id="attachment_144433" style="width: 370px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-144433 size-medium" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/Zigmas-Vitkus-edited-360x270.png" alt="Zigmas Vitkus - edited" width="360" height="270" /><p class="wp-caption-text">dr. Zigmas Vitkus</p></div>
<p>„Tavo rankose – knyga apie paprastus, o sykiu ypatingus Lietuvos vyrus ir moteris: partizanus, laisvės kovotojus, žaliųjų girių brolius ir seses. Jei ne jų pasiryžimas 1944 metais stoti į nelygią kovą su sovietais, šiandien būtume kitokie: ne tokie tvirti, mažiau pasitikintys savimi, nes nepasipriešinę blogiui“, – taip savo naują knygą „Misija Laisvė. Lietuvos partizanų kovos ir kasdienybė“ jauniesiems skaitytojams pristato istorikas, knygų autorius<strong> dr. Zigmas Vitkus.</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Skaitytojams nuo dvylikos metų skirta, Jūratės Veteikytės iliustruota knyga „Misija Laisvė“ pasakoja apie partizanų kasdienybę, kurioje buvo ne vien mūšiai ir ginklai. Knygoje nugulė istorijos apie tai, kaip partizanai įsirengdavo bunkerius, kaip slėpė pėdsakus, palaikė ryšį su artimaisiais ir net sunkiausiomis akimirkomis rasdavo vietos humorui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Istorikas, pažintinių knygų vaikams „Lietuvos istorija“, „Lietuvos kasdiena“, „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“, „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“ autorius naujoje knygoje jaunuosius skaitytojus supažindina su partizanų, ryšininkų – vyrų ir moterų – gyvenimu ir pasirinkimais. Istoriniai dokumentai, nuotraukos ir netikėtas žvilgsnio į istoriją kampas leidžia iš arčiau pažvelgti į laisvės kovas ir suprasti, kokia brangi yra laisvė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Klausimus knygos autoriui uždavė Laisvė Radzevičienė.</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Knygos pavadinimas skamba tarsi nuotykių istorija. Kodėl – misija?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Galbūt tokį įspūdį sudaro populiariosios kultūros pavyzdžiai? Turiu galvoje filmus ar kompiuterinius žaidimus, kurių pavadinimuose išnyra šis žodis. Išties misija yra sunki našta, ją pasirinkęs asmuo rizikuoja savo gerove, sveikata ir gyvybe. Mūsų partizanų kova nebuvo nuotykių istorija, nuotykiai man apskritai siejasi su lengvabūdiškumu. Tai buvo siekis stabdyti blogį, atsilaikyti, kol ateis pagalba iš Vakarų arba sovietai bus priversti kitaip pasitraukti iš Lietuvos. Pavadinimas „misija“ šioje knygoje reiškia du dalykus: partizanų vykdytą misiją – parodyti tautai ir pasauliui, kad mes nesutinkame su okupacija, ir iškovoti Lietuvai laisvę, taip pat mūsų, skaitytojų, misiją – jų kovą pažinti ir pagerbti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Knygoje aprėpiate beveik dešimtmetį. Kaip apibendrintumėte tą Lietuvos laiką?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dešimtmetis – nuo reokupacijos iki Jono Žemaičio nužudymo. Tiesa, laiko juosta nusidriekia iki 1986-ųjų, kai slapstydamasis mirė sovietų neaptiktas partizanas Stasys Guiga. Kaip apibendrinčiau? Kaip vieną dramatiškiausių ir kruviniausių Lietuvos istorijos epizodų – lietuvių bandymą iš visų jėgų atsilaikyti, kol ateis pagalba, o ja labai tikėta. Palaipsniui tikėjimą keitė supratimas, kad tai neįvyks. Dešimtmetis – ilgas laiko tarpas. Po jo Lietuva labai pasikeitė – žuvo per 20 tūkstančiai partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų. Iš viso nuo 1940 metų Gulago sistemoje atsidūrė per 330 tūkstančių Lietuvos gyventojų (politinių kalinių ir tremtinių), 60 tūkstančių iš jų mirė ar buvo nužudyti. Iš esmės sunaikintas senasis Lietuvos kaimas, kuriame, kaip žinia, gyveno aštuoni iš dešimties lietuvių. Vardiju skaičius, kad darsyk suvoktume praradimų mąstą. 1952-ųjų Lietuva buvo prispaustas, apnaikintas ir liūdnas kraštas. Labai gerai to meto atmosferą, mano akimis, atspindi Algimanto Puipos filmai „Vilko dantų karoliai“, „Amžinoji šviesa“ ir „Bilietas iki Tadž Mahalo“.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pirmuosiuose kovos etapuose partizanai gyveno didesnėse stovyklavietėse, vėliau skirstėsi į mažesnius būrius ir slapstėsi bunkeriuose. Kaip keitėsi jų gyvenimas ir kovos būdai? Ką archeologai gali sužinoti iš bunkeryje rastų daiktų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>1944–1945 metais, dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, partizanai pasitikėjo savo jėgomis, kovojo atvirai, stodavo į susirėmimus su didesnėmis sovietų pajėgomis, o stribus gaudė „kaip peles“. Ilgai priešintis neplanuota, – partizanai nebuvo naivūs ir neplanavo nugalėti SSRS. Siekta tiesiog atsilaikyti iki karo pabaigos, kol didžiosios Vakarų valstybės, kaip tikėta, privers sovietus pasitraukti, o lietuviai bus pasipriešinę nežabotam sovietų terorizmui ir pademonstravę savo valią būti laisviems. Vis labiau aiškėjant, kad sovietai nepasitrauks, gausėjant jų pajėgoms, imta skirstytis į mažesnius būrius, įrenginėti bunkerius, nors šiltuoju metu ir toliau stovyklauta. Iš slaptaviečių kartas nuo karto buvo užpuolami NKVD (vidaus reikalų liaudies komisariato – pagrindinės sovietų saugumo ir represijų institucijos), MGB (sovietų slaptosios policijos ir žvalgybos tarnybos) darbuotojai ir jų vietos bendradarbiai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Archeologai yra nuosekliai ištyrę keletą partizanų bunkerių, aptikę šimtus artefaktų: partizanų kasdienybės apyvokos daiktų – dubenėlių, puodelių, stalo įrankių, vaistų ampulių, sagų, ginklų likučių, na, ir pačių bunkerių konstrukcijos elementų. Kai kurie bunkeriai yra rekonstruoti, nors, reikia pripažinti, dažniausiai mėgėjiškai arba kaip tik pernelyg estetiškai, paverčiant juos jaukiomis trobelėmis. Nors partizanai stengėsi įsikurti kuo jaukiau, o kai kurie bunkeriai išties buvo gana patogiai įrengti, visgi tai buvo požeminis ar pogrindinis būstas tiesiogine tų žodžių prasme.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Partizanų kasdienybė kuria visai kitokį pasakojimą apie žmones, kuriuos esame įpratę laikyti herojais. Istorijos vadovėliuose atrodo, kad jie nei sirgo, nei prausėsi, nei skutosi, nei mylėjo, nei šventė šventes… Koks gyvenimo miške epizodas, liudijimas jus labiausiai nustebino?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Partizanų idealizavimas, jų kovos romantizavimas yra suprantamas, ypač po dešimtmečiais okupantų diegtos represyvios užmaršties. Tačiau ilgainiui to nebepakako, – šitaip formuojasi netikslus praeities paveikslas. Kaip knygoje „Partizanė“ rašo istorikas Marius Ėmužis: „Romantizuotas įamžinimas paverčia partizanus kone antžmogiais: norime tikėti, kad jie buvo bebaimiai, niekada nesiskundė, o jų kasdienybė – tik herojiška ir idiliška. Bet tai netiesa. Partizanai buvo tokie pat žmonės kaip ir mes“. Išties – su savo trūkumais ir privalumais, dorybėmis ir ydomis, o jų buitis – sudėtinga. Ir fiziškai, ir psichologiškai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pavyzdžiui, ką reiškia išbūti uždarytam 2 m pločio ir 3 m ilgio bei 1,5 m aukščio bunkeryje dienų dienas, net savaites, tik trumpam atveriant įėjimo angą? Arba naktį gyventi kaip dieną, o dieną – kaip naktį? Koks jausmas, kai esi bunkeryje, o enkavedistai specialiais strypais bado grindinį ieškodami įėjimo? Arba – jau vėlesniame kovos etape, kai dauguma rėmėjų buvo išvežti – niekad nebūti tikram, ar sutinki draugą, ar MGB agentą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kiekviena praeities rekonstrukcija yra estetiškai dailesnė nei tikrovė, šioje knygoje pavaizduotoji – irgi. Visgi mano tikslas buvo daugiau dėmesio skirti būtent kasdienybei. Liečiu ir nepatogias temas: išdavystes, kai kurių partizanų nedrausmingumą, nesaikingą svaigalų vartojimą ir vadų kovą su tuo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jokia tikrovė nėra ideali, svarbu, koks yra idealas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šia knyga norėčiau pagerbti žmones, kurie pasirinko rizikuoti savo gerove, sveikata ir gyvybe vardan laisvės, sykiu skaitytojus sudominti partizaninės kovos laikotarpiu, pavaizduojant įvairius kovos aspektus. Apskritai XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos istorijoje matau tris esminius siužetus, kurie sudaro mūsų atminties kultūros pagrindą: partizanų kovą, žydų gelbėtojų veiklą ir Atgimimo idealų gynimą 1990–1991 metais, Sausio 13-ąją, ir – nepamirškime – mūsų pasieniečių ir muitininkų pasiaukojimą. Pastarasis žodis labai dažnai naudojamas, net pernaudojimas, bet taip ir buvo – savo gerovės, sveikatos ir gyvybės atidavimas vardan kitų žmonių ir bendruomenės. Jie žinojo, kad bus žeminami, mušami, o gal ir nužudyti. Taip ir įvyko Medininkuose.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Knyga remiasi dienoraščiais, laiškais, liudijimais ir archyvine medžiaga. Kaip rinkotės patikimus šaltinius? Ir kaip juos išvertėte į šiandienos kalbą, kad juos suprastų jaunieji skaitytojai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kaip išverčiau? Kažkaip paprastai (šypsosi). Svarbu turėti šaltinį, o paskui viskas įvyksta tarsi savaime. Pasakau sau, kad turiu sutalpinti mintį į keletą teksto eilučių. Nei daugiau, nei mažiau. Kadangi dauguma istoriografijos ir šaltinių turėjau namų bibliotekoje, tiesiog pasiimdavau knygą iš lentynos ir skaitydavau. Skaitydamas pieštuku žymėjausi ištraukas, tinkančias tam tikrai temai: ginklai, higiena, sveikata, humoras ir taip toliau, paskui žiūrėdavau, ką galiu panaudoti. Knygos gale, beje, skaitytojai ras naudotos literatūros sąrašą. Iš šaltinių išskirčiau puikų akademinį Balio Vaičėno dienoraščio leidimą. Jei kas norėtų suprasti, kaip išties diena po dienos gyveno šiaurės rytų Lietuvos partizanai, turėtų atsiversti šį dienoraštį.</p>
<p>&nbsp;<br />
<strong>Knygoje yra ir moterų partizanių tema. Ar daug jų buvo partizaniniame judėjime?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Be moterų partizaninė kova – neįsivaizduojama ir neįsivaizduotina. Kai kurios iš jų buvo partizanės, priklausė būriui, bet dauguma – rėmėjos ir ryšininkės. Be rėmėjų ir ryšininkių (žinoma, buvo ir ryšininkų vyrų) kova nebūtų buvusi tokia efektyvi ir ilga. Moterys atliko didžiulį vaidmenį vienydamos partizanus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Itin žaviuosi partizanų ryšininkėmis, jų apsisprendimu, stiprybe, ištikimybe, sumanumu. Kitaip nei partizanai, jos dažniausiai neturėdavo ginklo, negalėdavo nutraukti savo gyvenimo, pakliuvus į nelaisvę, joms tekdavo atlaikyti kankinimus. Labiausiai partizanai ir ryšininkai bijojo ne mirties – tai liudija daugybė atsiminimų – o patekti į nelaisvę gyvi ir išduoti kovos draugus. Nina Nausėdaitė, Marijona Žiliūtė, Joana Dijokaitė, Rožė Jankevičiūtė ir kitos – neįtikėtinos. Kokia laimė, kad jos sulaukė Atgimimo ir jų liudijimai buvo užfiksuoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><img class="alignleft size-medium wp-image-144434" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/atsisiųsti-284x270.png" alt="atsisiųsti" width="284" height="270" />Partizanai priešinosi ne tik ginklu, bet ir leido laikraščius, dainų ir poezijos rinkinius, karikatūras, kreipėsi į jaunimą ir net sovietų kareivius. Kokią reikšmę turėjo ši veikla?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tai buvo viena svarbiausių kovos formų. Spauda partizanai informuodavo gyventojus apie tai, kas vyksta pasaulyje, šių žinių jie gaudavo iš radijo ir ryšininkų su užsieniu, aiškindavo savo kovos prasmę, – tokių aiškinimų labai reikėjo, nes jėgos buvo nelygios, o padėtis atrodė beviltiška.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Spausdintu žodžiu partizanai bandydavo paveikti sovietų kolaborantus, kad šie atsisakytų savo veiklos. Kreipdavosi ir į sovietų kareivius, bandydami jiems parodyti buvimo Lietuvoje neteisėtumą, bet aršiausiai atakuoti vietiniai, uoliai bendradarbiavę su okupaciniu režimu – jie buvo labiausiai nekenčiami. Kaip, beje, visose kultūrose, nuo amžių amžinųjų. Jie iš pradžių buvo įspėjami, paskui – darsyk, o tada nušaunami.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Karikatūros demonstravo partizanų vidinę laisvę. Įsivaizduokime: visi gyvena baimėje, žodį bijo pasakyti, o čia vyrukai iš miško skaldo humorą. Dainos ir poezija buvo ir savotiška saviterapijos forma – kai žmogui sunku, kai išgyvena neteisybę, jis siekia tai išdainuoti, išrašyti savo nerimą ir skausmą. Beje, tą patį pastebime šiomis dienomis Ukrainoje. Kokių išmintingų ir sukrečiančių knygų radosi per pastaruosius ketverius metus!</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Knygoje keliate svarbų klausimą – ar drąsa prasminga, kai žinai, kad gali pralaimėti. Kaip manote, ką šis klausimas reiškia šiandienos žmogui?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Klausimas labai prasmingas, o teisingas atsakymas nujaučiamas, tačiau iškart reikėtų pasakyti, kad partizanai, ypač tie, kurie išėjo partizanauti 1944–1946 metais, neplanavo pralaimėti, jie planavo, kaip minėjau, atsilaikyti, kol ateis pagalba arba sovietai, o partizanų literatūroje tiesiog – „rusai“, bus priversti pasitraukti, o tai lyg ir buvo pažadėta Atlanto Chartijoje. Priminsiu, tai 1941 metais Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio ir JAV prezidento Franklino Roosvelto paskelbtas dokumentas, kuriame, be kita ko, kalbama apie pagarbą tautų teisei pasirinkti valdymo formą. Taip pat apie siekį, kad ši teisė būtų atkurta toms valstybėms, iš kurių buvo atimta, bei siekį tokios taikos, kuri garantuotų tautų saugumą ir laisvą bei materialiai aprūpintą žmonių gyvenimą. Na ir šiaip nuoširdžiai tikėta, kad Vakarų valstybės neleis smurtingam ir absurdiškam sovietų režimui užvaldyti Baltijos tautų. Deja, pasaulio galingieji susitarė kitaip. Tai, kad 1948–1949 metais mūsų dipukai iš Vokietijos pradėjo vykti į kitas šalis, visų pirma JAV, rodė, jog tikėjimo pokyčiais nebeliko.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tie metai sovietų okupuotoje Lietuvoje buvo juodi – kasdienis smurtas, masinės partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų šeimų, stiprių ūkininkų tremtys. Tais metais į partizanų gretas dažnai stojo tie ar tos, kurie beveik neturėjo kito pasirinkimo. Juk sovietai kaip tikri barbarai taikė kolektyvines bausmes partizanų, jų rėmėjų ir ryšininkų šeimoms.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vienas kraupiausių šio karo aspektų – gilias žaizdas lietuvių atmintyje palikęs viešas partizanų palaikų niekinimas ir draudimas laidoti. Lietuviams ligi tol nematyta, sukrečianti patirtis. Beje, mano pirmasis mokslinis straipsnis, pasirodęs prieš 20 metų, buvo būtent apie tai, – apie partizanų palaikų fizinį ir simbolinį desakralizavimą. Mėginau šį reiškinį suprasti iš antropologinės perspektyvos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tokių vaizdų knygoje nebus, bet jei vaikai, paaugę ir tapę jaunuoliais, susidomės šiuo laikotarpiu, atras.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Partizanų istorijoje yra daug sunkiai įsivaizduojamų dalykų. Kaip rinkotės kalbėjimo toną, kad jus suprastų jaunieji skaitytojai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kadangi pats auginu dvi atžalas, dešimtmetį ir penkiolikmetę, tarsi žinau, kaip formuluoti (šypsosi). Visuose savo rašiniuose vadovaujuosi idealu, kad bet kokio žanro tekstas turi būti taupus, suveržtas ir informatyvus. Nelabai mėgstu knygų – ir grožinių, ir pažintinių – kuriose autorius užsiplepa. Žinoma, pažintinėje knygoje nelabai ir užsiplepėsi, bet vis tiek – tekstukai turi būti suveržti ir skaidrūs. Vienas iš klausimų, kuris iškildavo, buvo susijęs su šiaip jau nelinksmo teksto ir iliustracijų derme, ar jos nebus per smagios. Bet panašu, kad tekstą ir vaizdus pavyko suderinti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Su iliustruotoja Jūrate Veteikyte dirbome kurdami knygą „Lietuvos kasdiena“,  puikiai žinojau, kaip ji paišo ir maketuoja. Dailininke visiškai pasitikėjau, bet juk kiekviena pažintinė knyga yra bendras kūrinys, kuris randasi bendradarbiaujant, todėl dažnai susirašinėjome: ir su Jūrate, ir su knygos meniniu redaktoriumi Agniumi Tarabilda, ir specialiuoju redaktoriumi, vienu kiečiausių partizanistų, kolega Dariumi Juodžiu. Tikiuosi, kad ši knyga bus naudojama mokyklose kaip papildoma literatūra. Žinau, kad „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“  plačiai naudojama, priimu tai kaip pozityvų darbo įvertinimą. Tikiuosi, „Misija Laisvė“ taip pat bus skaitoma.</p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/istorikas-zigmas-vitkus-paaugliams-kalba-apie-partizanus-jokia-tikrove-nera-ideali-svarbu-koks-yra-idealas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Darbas iš namų – galimybė tapti fiziškai aktyviems</title>
		<link>https://priekavos.lt/darbas-is-namu-galimybe-tapti-fiziskai-aktyviems/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/darbas-is-namu-galimybe-tapti-fiziskai-aktyviems/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 09:47:10 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Mityba ir sportas]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144427</guid>
		<description><![CDATA[Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, tačiau išpildyti šią užduotį gali sutrukdyti nepalankios oro sąlygos &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną nueiti apie 10 tūkst. žingsnių, tačiau išpildyti šią užduotį gali sutrukdyti nepalankios oro sąlygos ar įtemptas darbų grafikas. Laimė, žingsnius galima rinkti ir dirbant iš namų – ant ėjimo takelio. Svarbu išsirinkti tinkamą, kuris neužimtų daug vietos, būtų patogus ir saugus naudoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Dirbti ir judėti vienu metu<img class="alignright size-medium wp-image-144429" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/1_06dd41d8-956d-4f20-aa09-149f3fb97901-270x270.jpg" alt="1_06dd41d8-956d-4f20-aa09-149f3fb97901" width="270" height="270" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pandemija nemažai daliai įvairių profesijų atstovų parodė, kad sėkmingai galime dirbti iš namų. Daug profesionalų toliau taiko darbą nuotoliu. Toks modelis suteikia įvairių privalumų, o neabejotinai viena didžiausių naudų yra ta, kad darbą galime derinti su fiziniu aktyvumu. Vienas iš būdų judėti ir tuo pačiu atlikti darbines užduotis yra ėjimas takeliu – be ypatingų pastangų nueisime 10 000–15 000 žingsnių per dieną net neišeidami iš namų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nustatyta, kad darbas einant sumažina nugaros skausmų tikimybę, gerina laikyseną, kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad ilgalaikis sėdėjimas sukelia specifinius fiziologinius pokyčius, kurių ne visada pavyksta kompensuoti net ir vakare apsilankius sporto salėje. O jei darbo dienos metu sugebėsime įterpti vieną ar porą 30 min. ėjimo sesijų, medžiagų apykaita bus spartesnė: vidutinio tempo ar spartus pasivaikščiojimas suaktyvina kraujotaką, padidina energijos suvartojimą bei padeda deginti kalorijas fizinio krūvio metu ir kurį laiką po jo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip teisingai derinti?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ėjimas takeliu ir darbas vienu metu įmanomas ne visą dieną ir sunkiai gali derėti su kai kuriomis užduotimis, bet norint daug ką galima suderinti. Einant lengviausia atsakinėti į el. laiškus, dalyvauti vaizdo skambučiuose (klausytis), skaityti įvairius dokumentus. Tiems, kuriems sunku rašyti klaviatūra einant, verta apsvarstyti diktavimo, arba balso atpažinimo funkcijas. Daugelyje kompiuterių operacinių sistemų jau integruotos balso į tekstą galimybės, kurias galima išnaudoti dirbant lėtu žingsniu ant ėjimo takelio. Rekomenduojamas greitis darbui yra 1,5–2,5 km/h (einant greičiau, gali būti sunku tiksliai pataikyti į klaviatūros klavišus ar valdyti pelę). Nereikia eiti visą dieną. Pradėkime nuo 20–30 minučių sesijų 2 kartus per dieną ir palaipsniui galime ilginti laiką.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Verta žinoti, kad  ėjimo takelis gali būti mažiau tinkamas darbui, kuriame intensyviai ir labai tiksliai naudojamas kompiuterio pelės žymeklis (pavyzdžiui, grafiniam dizainui, detaliam duomenų žymėjimui ir pan.). Tačiau net ir šiame darbe, pasitaiko pusvalandis ar daugiau, kai aktyviai pele nedirbama, todėl ėjimui progų tikrai galima surasti. Svarbu, kad tam turėtume pritaikytą reguliuojamo aukščio stalo (<em>sit-stand desk</em>), kad galėtume lengvai keisti poziciją iš sėdimos į stovimą/ėjimą. Beje, net ir namuose eidami ant takelio avėkime sportinius batelius, kad apsaugotume pėdas ir sąnarius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><img class="alignleft size-medium wp-image-144428" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/c5efd6fa6fbd9cd20454e8a1b928fbcf-361x270.jpg" alt="c5efd6fa6fbd9cd20454e8a1b928fbcf" width="361" height="270" />Rasti tinkamą takelį</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Norint įsigyti ėjimo takelį, pirmiausia reikia įsivertinti, kokiai fizinei veiklai jis bus skirtas – eiti, eiti ir bėgti, o gal treniruotis varžyboms. Pastaruoju atveju reikalingas takelis intervalinėms treniruotėms su didesniu maksimaliu greičiu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tik ėjimui skirtų „<a href="https://kingsmith.lt/lt/" target="_blank"><strong>Kingsmith</strong></a>“ „A1“ ir „Z1“ modelių superplonų takelių maksimalus greitis yra 6 km/h., „X23“ modelis skirtas treniruotis bėgikams, jo maksimalus greitis siekia 16 km/h. Verta žinoti, kad kuo didesniu greičiu galima bėgti, tuo didesni ir takelio matmenys – kad būtų saugu naudoti. Takelio plotis gali skirtis iki 20 cm, o ilgis išlieka panašus – 120–130 cm. Bėgimo takeliai turi ir turėklą įsikibti, kad būtų saugu sportuoti. Ėjimo takeliai tokios prilaikymo funkcijos neturi, nes jų greitis gana nedidelis, todėl išlaikyti pusiausvyrą yra lengva. Tačiau daugelyje modelių įrengtos saugos funkcijos, pavyzdžiui, automatine stabdžių sistema, kuri įsijungia, jei bėgikas netyčia pargriūna. Takeliai „Kingsmith“ taip pat turi integruotus širdies ritmo matavimą, „Bluetooth“, valdymą išmaniuoju telefonu, atminties kortelę, muzikos grotuvą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pradedantiesiems ėjikams ir norintiems sportuoti darbo vietoje, geriausias pasirinkimas yra „Kingsmith“ „A1“ – plataus paviršiaus takelis, ypač plonas, idealiai tinkamas naudoti prie rašomojo stalo. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dirba specialiai įrengtose darbo vietose su galimybe žingsniuoti vietoje, yra mažiau dirglūs, jaučia didesnį pasitenkinimą darbu, ir patiria mažiau streso negu tie, kurie nuolat stovi ar sėdi darbo vietoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Patogu naudoti</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sulankstomi „Kingsmith“ ėjimo ir bėgimo takeliai sukurti taip, kad būtų patogūs naudoti ir nereikalautų daug vietos – sulankstytas takelis užima vos 10–20 proc. naudoti paruošto takelio ploto. Kai nesportuojame, takelį galima padėti po sofa ar lova, už durų ar užuolaidų. Kita vertus, jo slėpti visai nebūtina, nes takeliai yra stilingi ir gali tapti interjero detale. Be kompaktiškumo, „Kingsmith“ takeliai išsiskiria ir savo tylumu. Nepriklausomai nuo variklio galingumo, einant ar bėgant skirtingais takeliais tuo pat greičiu, jie veiks tokiu pat garsumu. Tai ypač svarbu, jei dirbame namuose ne vieni arba ėjimo takeliu galime naudotis biure. Žinoma, kuo didesni greitis, tuo garso daugiau, nes didesnės variklio apsukos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Takeliai nereikalauja ypatingos priežiūros, tereikia kartas nuo karto nusiurbti ir nuvalyti, kad nesikauptų dulkės. Svarbiausia, naudotis galimybe išlikti aktyviems be papildomų pastangų. Juk nereikia laukti gero oro ar ieškoti specialios aprangos, nuo aktyvios veiklos skiria tik keli judesiai – išlankstyti, įjungti į elektros lizdą ir eiti sveikesnio gyvenimo link. Tyrimai įrodyta, kad po 10 min. aktyvaus pasivaikščiojimo suintensyvėja raumenų veikla ir kraujotaką, geresnę nuotaiką bei savijautą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vaikščiojimas – ir fizinei, ir psichinei sveikatai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Moksliniai turimai rodo, kad kasdienis vaikščiojimas yra vienas geriausių būdų palaikyti normalią mūsų organizmo veiklą. Kasdienis pasivaikščiojimas stimuliuoja imuninę sistemą ir mažina uždegiminius procesus. 30 minučių greito ėjimo per dieną stiprina širdį, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį – mažėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Vaikščiojimas padeda deginti kalorijas, mažina riebalų perteklių ir neleidžia priaugti nepageidaujamų kilogramų. Ypač naudinga yra pasivaikščioti pavalgius, nes judėjimas stimuliuoja virškinimo sistemą, greitina medžiagų apykaitą. Judėjimas stiprina kaulus, sausgysles, sąnarius bei aktyvuoja raumenis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Verta žinoti, kad vaikščiojimas palankiai veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir psichoemocinę sveikatą. Einant išsiskiria serotoninas, gerinantis emocinę savijautą, fizinis aktyvumas padeda lengviau įveikti kasdienį stresą ir greičiau atsistatyti. Net prie sudėtingų psichinių būsenų, pavyzdžiui, depresijos, gydytojai rekomenduoja vaikščiojimą kaip vieną ir terapijos formų. Judėjimas skatina ir endorfinų išsiskyrimą, kas padeda išlikti žvaliems ir kūrybingiems. Taip pat jis sumažina streso lygį ir nuovargio pojūtį, o didesnis deguonies kiekis kraujyje leidžia maksimaliai susikoncentruoti darbui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Laima Samulė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/darbas-is-namu-galimybe-tapti-fiziskai-aktyviems/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Troškiniai, kuriems verta skirti laiko   </title>
		<link>https://priekavos.lt/troskiniai-kuriems-verta-skirti-laiko/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/troskiniai-kuriems-verta-skirti-laiko/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 06:52:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Karšti patiekalai]]></category>
		<category><![CDATA[receptai]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144420</guid>
		<description><![CDATA[Lėtai troškinama mėsa minkštėja, daržovės prisigeria prieskonių, o padažas tampa sodresnis. Šiems patiekalams prireiks kantrybės, tačiau darbo prie puodų nedaug, &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Lėtai troškinama mėsa minkštėja, daržovės prisigeria prieskonių, o padažas tampa sodresnis. Šiems patiekalams prireiks kantrybės, tačiau darbo prie puodų nedaug, o skonis tikrai vertas laukimo!</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Jautienos su daržovėmis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>6 porcijos</em></strong><em><br />
<strong>100 g 110 kcal</strong><br />
<strong>Ruošti 3,5 val.</strong></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>800 g jautienos mentės be kaulo</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>2 šaukštai aliejaus</li>
<li>2 svogūnai</li>
<li>3 skiltelės česnako</li>
<li>Šaukštas pomidorų pastos</li>
<li>800 ml jautienos sultinio</li>
<li>2 laurų lapai</li>
<li>3 šakelės čiobrelių</li>
<li>3 morkos (apie 300 g)</li>
<li>600 g bulvių</li>
<li>10 g petražolių</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>GAMINIMAS.</strong> Jautieną nusausinti, supjaustyti maždaug 4 cm gabalėliais, pagardinti druska ir pipirais. Puode storu dugnu įkaitinti aliejų. Mėsą apkepinti per kelis kartus, kiekvieną porciją kepant 5–7 min., kol apskrus. Išgriebti į dubenį. Į tą patį puodą suberti smulkintus svogūnus ir kepti apie 7 min. Sudėti smulkintą česnaką, po 30 sek. įmaišyti pomidorų pastą ir pakepinti dar minutę. Supilti sultinį, mentele nuo dugno atskirti prikepusias daleles. Grąžinti mėsą su išsiskyrusiomis sultimis, sudėti laurų lapus ir čiobrelius. Užvirti, uždengti ir ant silpnos kaitros vos burbuliuojant troškinti apie 2 val. Morkas ir bulves supjaustyti stambiais gabaliukais. Sudėti į puodą ir troškinti dar 45 min., kol mėsa ir daržovės suminkštės. Jei padažas pernelyg skystas, paskutines 10 min. troškinti neuždengus. Išimti laurų lapus ir čiobrelių stiebelius, pabarstyti smulkintomis petražolėmis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-144425" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_1017041914-383x255.jpg" alt="Irish,Stew,Made,With,Beef,,Potatoes,,Carrots,And,Herbs.,Traditional" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kiaulienos su raugintais kopūstais</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>6 porcijos</em></strong><em><br />
<strong>100 g 120 kcal</strong><br />
<strong>Ruošti 3 val.</strong></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>800 g kiaulienos mentės be kaulo</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>2 šaukštai aliejaus</li>
<li>2 svogūnai</li>
<li>2 skiltelės česnako</li>
<li>2 šaukšteliai maltos saldžiosios paprikos</li>
<li>Šaukštas pomidorų pastos</li>
<li>800 g raugintų kopūstų</li>
<li>500 ml daržovių sultinio</li>
<li>2 laurų lapai</li>
<li>Keli kvapiųjų pipirų grūdeliai</li>
<li>Šaukštelis kmynų</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>GAMINIMAS</strong>. Kiaulieną nusausinti, supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais, lengvai pasūdyti ir pagardinti pipirais. Orkaitei tinkamame storadugniame puode įkaitinti aliejų. Mėsą apkepinti, kol apskrus, ir išgriebti. Svogūnus supjaustyti pusžiedžiais ir tame pačiame puode kepti apie 7 min. Sudėti smulkintą česnaką ir pakepinti dar 30 sek. Sumažinti kaitrą, suberti papriką, įmaišyti pomidorų pastą ir maišant kaitinti apie 30 sek. Sudėti nuvarvintus kopūstus. Supilti sultinį, sudėti laurų lapus, pipirų grūdelius, suberti kmynus ir išmaišyti. Grąžinti mėsą su išsiskyrusiomis sultimis. Užvirinti, sandariai uždengti ir troškinti 160 °C orkaitėje apie 2 val. Pamaišyti ir patikrinti mėsos minkštumą. Jei reikia, troškinti dar 20 min. Prieš patiekiant išimti laurų lapus, prireikus pasūdyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-144424" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2075427700-383x255.jpg" alt="Polish,Bigos,Cooked,According,To,An,Old,Recipe,With,Wine" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vištienos su tirštu pomidorų padažu</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>4 porcijos</em></strong><em><br />
<strong>100 g 100 kcal</strong><br />
<strong>Ruošti 2 val.</strong></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>800 g vištienos šlaunelių mėsos ir / ar blauzdelių</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>2 šaukštai aliejaus</li>
<li>3 svogūnai</li>
<li>800 g konservuotų smulkintų pomidorų</li>
<li>150 ml vištienos sultinio</li>
<li>Šaukštelis maltos saldžiosios paprikos</li>
<li>Pusė šaukštelio maltų kalendrų</li>
<li>3 skiltelės česnako</li>
<li>15 g kalendrų lapelių</li>
<li>10 g petražolių</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>GAMINIMAS</strong>. Vištieną nusausinti, pagardinti druska ir pipirais. Storadugniame puode įkaitinti aliejų, mėsą apkepinti, kol lengvai apskrus. Išgriebti. Svogūnus supjaustyti plonais pusžiedžiais. Suberti į tą patį puodą ir ant vidutinės kaitros kepti 12–15 min., retkarčiais pamaišant, kol suminkštės ir pradės rusti. Sudėti pomidorus, supilti sultinį, suberti papriką ir kalendras. Išmaišyti, grąžinti vištieną su išsiskyrusiomis sultimis ir užvirinti. Uždengti ir ant silpnos kaitros troškinti apie 45 min. Sudėti smulkintą česnaką ir neuždengus troškinti dar 15 min., kol padažas sutirštės. Įmaišyti smulkintas kalendras ir petražoles, prireikus papildomai pasūdyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-144423" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2483381357-383x255.jpg" alt="Georgian,Chicken,Stew,With,Tomatoes,And,Herbs,(chakhokhbili),In,Cast" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Avienos su abrikosais ir slyvomis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>4 porcijos</em></strong><em><br />
<strong>100 g 170 kcal</strong><br />
<strong>Ruošti 3 val.</strong></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>800 g avienos mentės be kaulo</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>2 šaukštai alyvuogių aliejaus</li>
<li>2 svogūnai</li>
<li>3 skiltelės česnako</li>
<li>Šaukštelis malto imbiero</li>
<li>Šaukštelis malto kumino</li>
<li>Pusė šaukštelio maltos ciberžolės</li>
<li>500 ml daržovių sultinio</li>
<li>Cinamono lazdelė</li>
<li>100 g džiovintų abrikosų be kauliukų</li>
<li>80 g džiovintų slyvų be kauliukų</li>
<li>Šaukštas sezamų sėklų</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>GAMINIMAS.</strong> Avieną nusausinti, supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais. Pagardinti druska ir pipirais. Storadugniame puode įkaitinti aliejų, mėsą apkepinti per kelis kartus, kol apskrus. Išgriebti. Svogūnus supjaustyti plonais pusžiedžiais ir tame pačiame puode kepti apie 8 min. Sudėti smulkintą česnaką, suberti imbierą, kuminą, ciberžolę. Maišant kaitinti apie 30 sek. Supilti sultinį, nuo dugno mentele atskirti prikepusias daleles. Grąžinti avieną su išsiskyrusiomis sultimis, įmesti cinamono lazdelę ir užvirinti. Uždengti, sumažinti kaitrą ir vos burbuliuojant troškinti apie 1 val. 40 min., kol mėsa bus beveik minkšta. Abrikosus ir slyvas nuplauti, didesnius perpjauti pusiau. Sudėti į troškinį ir troškinti dar 30 min. Jei padažas skystas, paskutines 10 min. puodą atidengti. Sezamus kepinti sausoje keptuvėje 1–2 min., kol lengvai pagels. Iš troškinio išimti cinamono lazdelę. Patiekti apibarsčius sezamais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-144422" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_1790449451-360x270.jpg" alt="Moroccan,Lamb,Tagine,With,Prunes,And,Dried,Apricots,And,Sesame" width="360" height="270" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Lęšių su bulvėmis ir morkomis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>4 porcijos</em></strong><em><br />
<strong>100 g 80 kcal</strong><br />
<strong>Ruošti 1,5 val.</strong></em></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>2 šaukštai alyvuogių aliejaus</li>
<li>Svogūnas</li>
<li>3 morkos (apie 300 g)</li>
<li>3 skiltelės česnako</li>
<li>Šaukštelis rūkytos maltos paprikos</li>
<li>Šaukštelis malto kumino</li>
<li>250 g sausų žaliųjų lęšių</li>
<li>900 ml daržovių sultinio</li>
<li>Laurų lapas</li>
<li>400 g bulvių</li>
<li>400 g konservuotų smulkintų pomidorų</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>10 g petražolių</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>GAMINIMAS.</strong> Storadugniame puode įkaitinti aliejų. Svogūną susmulkinti ir kepti apie 5 min. Morkas supjaustyti storokais griežinėliais, suberti į puodą ir kepti dar 5 min. Sudėti smulkintą česnaką, suberti rūkytą papriką ir kuminą. Maišant pakepinti apie 30 sek. Suberti perrinktus, nuplautus lęšius, supilti sultinį ir įmesti laurų lapą. Užvirinti, uždengti ir ant silpnos kaitros troškinti apie 20 min. Bulves supjaustyti maždaug 2 cm kubeliais. Sudėti į puodą, troškinti dar 25 min., kol bulvės ir lęšiai suminkštės. Įmaišyti pomidorus, pagardinti prieskoniais. Neuždengus troškinti dar 10 min., retkarčiais pamaišant. Kelis bulvių gabalėlius sutrinti šaukštu į puodo sienelę ir išmaišyti. Išimti laurų lapą, apibarstyti smulkintomis petražolėmis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-144421" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2519085055-383x255.jpg" alt="Spicy,Stewed,Lentils,With,Vegetables,And,Potatoes.,Top,View,Table" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<div class='printomatictext' id='id583' alt='Spausdinti' title='Spausdinti' >Spausdinti<input type='hidden' id='target-id583' value='div#post' /><script>var pom_site_css = '';
var pom_custom_css = '';
var pom_html_top = '';
var pom_html_bottom = '';
var pom_do_not_print = '';
</script></div>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/troskiniai-kuriems-verta-skirti-laiko/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Didžioji ugniažolė: nuo alchemikų paslapčių iki ląstelių tyrimų</title>
		<link>https://priekavos.lt/didzioji-ugniazole-nuo-alchemiku-paslapciu-iki-lasteliu-tyrimu/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/didzioji-ugniazole-nuo-alchemiku-paslapciu-iki-lasteliu-tyrimu/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 18 Nov 2026 06:41:46 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be vaistų]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144417</guid>
		<description><![CDATA[Vos nulaužus didžiosios ugniažolės stiebą, pasirodo ryškiai oranžiniai syvai. Ši neįprasta augalo savybė prieš šimtmečius žadino alchemikų vaizduotę, o liaudies &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Vos nulaužus didžiosios ugniažolės stiebą, pasirodo ryškiai oranžiniai syvai. Ši neįprasta augalo savybė prieš šimtmečius žadino alchemikų vaizduotę, o liaudies medicinoje ugniažolė užėmė išskirtinę vietą. Šiandien mokslininkai ieško atsakymų, kaip šio augalo veikliosios medžiagos veikia žmogaus ląstelėse vykstančius procesus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Aukso spalvos paslaptis<img class="alignright size-medium wp-image-144418" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2476649491-383x255.jpg" alt="A,Transparent,Bottle,Of,Greater,Celandine,Or,Tetterwort,Tincture,With" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Senovėje ryški spalva nebuvo vien augalo išskirtinumas. Ji galėjo atrodyti kaip užuomina apie ypatingas galias. Ankstyvuosiuose alchemijos tekstuose minimas augalas, vadintas elydrionu ir sietas su ugniažole. Jo šaknys naudotos audiniams dažyti aukso geltonumo spalva, o dažikliai – auksą primenančiam rašalui ir įvairiems daiktams spalvinti. Alchemikai, ieškoję būdų paprastus metalus paversti auksu, tokius augalus laikė vertingais savo bandymams.<br />
Ugniažoles lydėjo ir kitokios istorijos. Lotyniškas pavadinimas Chelidonium siejamas su graikišku žodžiu, reiškiančiu kregždę. Antikos gamtininkas Plinijus Vyresnysis pasakojo, esą šie paukščiai minėtu augalu gydo jauniklių akis. Tikėta, kad ugniažolės pražysta sugrįžus kregždėms ir nuvysta joms išskridus. Šiandien tai skamba lyg graži legenda, tačiau atskleidžia, kaip atidžiai žmonės stebėjo gamtą ir mėgino paaiškinti jos reiškinius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kuo garsėjo liaudies medicinoje?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ugniažolių vieta žmonių gyvenime neapsiribojo legendomis. Liaudies medicinoje oranžinėmis jų sultimis buvo tepamos karpos, o įvairūs augalo ruošiniai naudoti virškinimo sutrikimams, spazmams ir kitoms negalioms lengvinti. Tokie būdai perduoti iš kartos į kartą, nors jų veiksmingumas ir saugumas dažniausiai nebuvo patikrinami taip, kaip reikalaujama šiandien.<br />
Būtent šis skirtumas ir svarbus: senovėje žmonės matė augalo poveikį arba juo tikėjo, o dabartinis mokslas gali ieškoti, kokios medžiagos už jį atsakingos. Pirmiausia tyrėjų dėmesį patraukė ugniažolių cheminė sudėtis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kas slypi oranžinėse sultyse?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Didžiosiose ugniažolėse gausu alkaloidų – natūralių junginių, kurie netgi nedideliais kiekiais gali stipriai veikti gyvus organizmus. Tarp jų yra chelidoninas, sanguinarinas, berberinas ir kiti. Iš viso jų žinoma net 94, o kiekis priklauso nuo augalo dalies, augimo sąlygų ir kitų veiksnių.<br />
Tokia įvairovė paaiškina, kodėl ugniažolės domina skirtingų sričių tyrėjus. Vieni aiškinasi junginių poveikį bakterijoms, kiti – uždegimo procesams vykti ar ląstelėms daugintis. Kai kuriuose eksperimentuose su gyvūnais pastebėta, kad tam tikri ugniažolių ekstraktai mažina reakciją į skausmą. Vis dėlto jų veiksmingumas ir saugumas malšinant žmonių skausmą nėra įrodytas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ką atskleidžia ląstelių tyrimai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mūsų organizmo ląstelėse kiekvieną akimirką vyksta daugybė cheminių reakcijų. Jų metu susidaro ir reaktyviųjų deguonies junginių, kurių nedideli kiekiai reikalingi normaliai ląstelių veiklai. Tačiau kai jų susikaupia per daug, gali būti pažeidžiami baltymai, riebalai ir genetinė medžiaga. Tokia būsena vadinama oksidaciniu stresu.<br />
Nuo šio poveikio organizmas nėra beginklis. Ląstelėse veikia natūralios apsaugos sistemos, padedančios palaikyti pusiausvyrą. Mokslininkai ieško medžiagų, kurios gali paveikti šiuos procesus, todėl tyrinėja ir augaluose randamus junginius.<br />
Ugniažolės šiame kontekste įdomios dėl kelių priežasčių. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad jų ekstraktai ir atskiri junginiai gali veikti su uždegimu susijusius signalus bei reakcijas, nuo kurių priklauso ląstelių atsakas į stresą. Įvairiose mokslinėse apžvalgose aprašomas ir antioksidacinis tam tikrų ugniažolėse esančių medžiagų aktyvumas. Tai reiškia, kad jos gali paveikti procesus, susijusius su oksidacine pažaida.<br />
Vis dėlto vieno paprasto atsakymo nėra. Skirtingos ugniažolių medžiagos veikia nevienodai, o jų poveikis gali keistis, tai priklauso nuo dozės ir tiriamų ląstelių. Kai kurie alkaloidai laboratorijoje ne tik keičia apsaugines reakcijas, bet ir slopina ląstelių dauginimąsi ar sukelia jų žūtį. Dėl to mokslininkams svarbu išsiaiškinti ne vien galimą naudą, bet ir ribą, už kurios poveikis tampa žalingas.<br />
Tai vienas svarbiausių šiuolaikinių tyrimų skirtumų nuo senųjų bandymų: dabar galima stebėti konkrečius procesus, palyginti dozes ir tikrinti, ar rezultatai pasikartoja. Tad vartojant medicininius ugniažolių preparatus nebereikia rizikuoti sveikata, kaip bandant atrasti tinkamą jos koncentraciją liaudies medicinoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/didzioji-ugniazole-nuo-alchemiku-paslapciu-iki-lasteliu-tyrimu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Apie energetinį saugumą</title>
		<link>https://priekavos.lt/apie-energetini-sauguma/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/apie-energetini-sauguma/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2026 07:23:57 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[aktualu]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144411</guid>
		<description><![CDATA[Šiuolaikiniame pasaulyje elektros tiekimo sutrikimai nebėra tik neprognozuojamų gamtos stichijų padarinys – tai viena pavojingiausių hibridinio karo formų, kuria siekiama &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Šiuolaikiniame pasaulyje elektros tiekimo sutrikimai nebėra tik neprognozuojamų gamtos stichijų padarinys – tai viena pavojingiausių hibridinio karo formų, kuria siekiama pasėti chaosą visuomenėje. Pastarojo meto kibernetinės atakos Vakarų Europoje, kai įsilaužus į išmaniąsias sistemas buvo tyčia naikinamos maisto atsargos parduotuvių šaldikliuose, įrodo, kad kasdienė civilinė infrastruktūra tampa tiesioginiu geopolitinių konfliktų taikiniu. Dėl šios priežasties asmeninis pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms – ne baimės apraiška, o brandus kiekvieno piliečio indėlis į valstybės saugumą ir asmeninį komfortą krizės akimirką.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="alignright size-medium wp-image-144412" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/Žibintas-elektros-dingimo-metu-383x255.png" alt="Žibintas elektros dingimo metu" width="383" height="255" /><strong>Energetinis saugumas: atsakingas įrenginių paruošimas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ilgėjant tamsiajam paros periodui, oficialioje svetainėje <em>LT72.lt</em> gyventojams patariama išorines baterijas (<em>powerbank</em>) ir nešiojamąsias įkrovimo stoteles visada laikyti visiškai įkrautas, kad krizės akimirką neliktumėte be ryšio. Dingus elektrai, mobiliuosiuose telefonuose būtina iškart įjungti baterijos taupymo režimą ir bendravimui naudoti SMS žinutes, kurios mažiau apkrauna tinklą. Taip pat rekomenduojama išjungti jautrius buitinius prietaisus iš lizdų, apsaugant juos nuo galimų įtampos šuolių atstatant tiekimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Informacija ir šviesa: saugūs alternatyvūs šaltiniai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Civilinės saugos specialistai primygtinai rekomenduoja namuose turėti radijo imtuvą su keičiamomis baterijomis, nes dingus internetui ir mobiliajam ryšiui Lietuvos radijas (LRT) tampa pagrindiniu oficialių pranešimų kanalu. Apšvietimui patariama naudoti asmeninius galvos žibintuvėlius, kurie palieka laisvas rankas, ir vengti žvakių, nes gali sukelti didelį gaisro pavojų tamsiuoju paros metu. Atsarginis elementų komplektas turi būti laikomas visiems šeimos nariams žinomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>72 valandų šeimos atsargų paketas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagal valstybines gaires, kiekvienas namų ūkis privalo turėti maisto ir vandens atsargų bent trims paroms (72 val.), skaičiuojant po 3 l geriamojo vandens vienam asmeniui per dieną. Maisto davinį turėtų sudaryti ilgai negendantys, termiškai neapdorojami produktai: konservai, kruopos, riešutai ir medus. Komfortą ir galimybę išsivirti karštos arbatos ar sriubos užtikrins nedidelė turistinė dujinė viryklė, kurią saugiai naudoti galima tik gerai vėdinamose patalpose.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vaikų ir augintinių poreikiai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Planuojant šeimos saugumą, raginama iš anksto pasirūpinti vaikų ir augintinių poreikiais, nes krizinė situacija jiems sukelia didžiausią stresą. Vaikams būtina paruošti jų mėgstamų užkandžių, higienos priemonių, stalo žaidimų ar knygučių, kurios padėtų atitraukti dėmesį tamsiuoju paros metu, o kūdikių maisto atsargos turi būti lengvai paruošiamos be elektros. Augintiniams privaloma suplanuoti 72 val. vandens ir maisto davinį, turėti paruoštą transportavimo dėžę evakuacijai ir pasirūpinti jų identifikavimo priemonėmis bei raminančiais žaislais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Psichologinis atsparumas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sveikatos apsaugos ir krizių valdymo specialistai primena, kad didžiausias ginklas prieš paniką, kuri kyla susidarius neįprastoms aplinkybėms, yra išankstinis žinojimas ir suaugusiųjų emocinė kontrolė, nes vaikai skaito tėvų kūno kalbą. Dingus šviesai, kalbėkite ramiais, trumpais sakiniais, aiškiai įvardykite situaciją kaip laikiną nepatogumą ar „šeimos nuotykį“. Nukreipkite vaikų dėmesį įtraukdami juos į paprastas užduotis (pavyzdžiui, leiskite palaikyti žibintuvėlį), kartu žaiskite žodžių žaidimus ar sekite pasakas – tai padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir sukuria saugumo jausmą tamsioje aplinkoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).</em></p>
<p><em> </em></p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="alignleft wp-image-132366" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2024/10/MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR-383x238.png" alt="MRF_logo_SPALV_RGB_LT_HOR" width="200" height="125" /></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/apie-energetini-sauguma/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Viskas labai greitai keičiasi – spėkime pasidžiaugti</title>
		<link>https://priekavos.lt/viskas-labai-greitai-keiciasi-spekime-pasidziaugti/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/viskas-labai-greitai-keiciasi-spekime-pasidziaugti/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2026 07:04:35 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Žinomi žmonės]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[žinomi žmonės]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144407</guid>
		<description><![CDATA[Muzikos kūrėja ir atlikėja, vokalo mokytoja Girmantė Vaitkutė šiuo metu didžiąją laiko ir dėmesio dalį skiria pusantrų metukų sūneliui Motiejui. &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Muzikos kūrėja ir atlikėja, vokalo mokytoja <strong>Girmantė Vaitkutė</strong> šiuo metu didžiąją laiko ir dėmesio dalį skiria pusantrų metukų sūneliui Motiejui. Žinoma moteris jau dabar jaučia, kad į darbus ir muzikos terapijos magistro studijas grįš pasikeitusi. „Motinystė yra didelis virsmas, įvairiomis patirtimis pildantis asmenybės indą“, – sako pašnekovė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_144408" style="width: 460px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-144408" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/Girmante-Vaitkute-DSC01741-Martyno-Vitėno-nuotrauka-_m-682x1024.jpg" alt="Girmante Vaitkute DSC01741 Martyno Vitėno nuotrauka _m" width="450" height="675" /><p class="wp-caption-text">Girmantė Vaitkutė, Martyno Vitėno nuotrauka.</p></div>
<p><strong>Kokių naujų spalvų jumyse ir kūryboje atskleidė motinystė</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dienotvarkės pokyčiai, ko gero, ryškiausi (<em>šypteli</em>). Diena prasideda 7–8 ryto, kas iki vaikelio man būtų atrodę labai ankstyvas metas. Teko susipažinti su savimi kaip mama, nes iki tol ši mano versija neegzistavo. Nežinau, ar motinystė mane smarkiai pakeitė, bet pradžioje buvo daug baimių, neužtikrintumo. Kilo klausimas, kodėl man niekas nepasako, ar viską gerai darau, juk muzikoje esu įpratusi, kad kažkas vis pataria, paklausia, pagiria ar sukritikuoja. O čia staiga nevertinamas toks procesas (<em>juokiasi</em>). Patyriau, ką reiškia stresas, kylantis iš noro būti gera mama, nors niekas nežino, ką tai tiksliai reiškia. Tik kai suvokiau, kad motinystė – visą gyvenimą truksiantis procesas, pasidarė ramiau ir priėmiau šitą naują vaidmenį, kuris šiuo metu užima reikšmingiausią gyvenimo pyrago dalį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dar vienas dalykas, kurį supratau, kad viskas labai greitai keičiasi: po pusmečio ar metų sūnus išeis į darželį, grįšiu į darbus ir studijas – viskas bus kitaip. Tad, kol galiu, džiaugiuosi lėtesnėmis apsukomis. Tačiau muzikos neapleidau – įrašėme šešias naujas dainas, kurios šiuo metu yra paskutiniame leidybos procese.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar jūsų kasdieniame gyvenime daug muzikos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Turiu kelis vokalo mokinius, tai norėdama „Youtube“ platformoje parodyti kokios nors dainos versiją, gaunu vien vaikiškų dainelių pasiūlymus (<em>šypsosi</em>). Motiejus jau geba paprašyti norimos dainos. Mūsų favoritai – LRT vaikų dainelės, Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus lopšinės. Man mama vaikystėje dainuodavo lopšines, dabar aš dainuoju sūnui. Kartais smagiai improvizuoju, kokį nors sūnaus žodį išauginusi iki nedidelio kūrinuko. Nesitikiu, kad ateityje tai virs dainomis, tiesiog natūraliai esame nuolatinėje muzikinėje tėkmėje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar tai, kad jums nuo mažens dainuodavo mama, pažadino meilę muzikai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Abu mano tėvai muzikantai, iš abiejų pusių šeimoje daug muzikuojančių, dainuojančių. Nuo mažų dienų mano, brolio ir sesės pagrindinė užklasinė veikla buvo muzika. Net nebuvo tokios kalbos, kad negrosime. Aš pati pasiprašiau griežti smuiku, parodžiusi pirštu į instrumentą – „šitu“. Su mama abi dainuodavome tas pačias lopšines ir dainas. Būdavo, prieš miegą ji sudainuoja visą programą, išeina ir uždaro duris, kad migdyčiausi. Tada aš dar kartą tas pačias sudainuoju. Tiesa, muzikos mokykloje mokiausi ne vokalą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kada pasukote į dainavimą</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gana vėlai. Neplanavau būti profesionali muzikantė, nors lankydama muzikos mokyklą grojau smuiku ir fleita, kartu su Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoniniu orkestru „Simfukai“ gastroliavome ir po užsienį. Planavau studijuoti gamtos mokslus, todėl dvyliktoje klasėje užklasines veiklas atidėjau ir susikoncentravau į mokslus. Visgi greitai ėmė trūkti muzikos ir kolektyvo, todėl prisijungiau prie gospelo choro „Sounds in G“. Pradžioje buvo baisu atlikti solo partijas, būdavo, sudainuoju viską, bet tarsi neprisimenu, kas čia ką tik įvyko (<em>šypsosi</em>). Dabar, daugiau nei 10 metų būdama vokalo mokytoja, galiu pasakyti, kad toji baimė praeina su praktika, kai atsiranda pasitikėjimas savo instrumentu, tvirtas žinojimas, kaip juo atlikti tam tikrus dalykus, o juk balsas irgi yra instrumentas. Kai pramokau jį valdyti, atsirado ramybė. Maždaug po 2–3 metų chore.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kokia yra jaunoji būsimų dainininkų </strong><strong>karta?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Siaubo istorijų neturiu (<em>šypsosi</em>). Muzikos mokykloje dirbau su įvairiais vaikais. Įdomu tai, kad esant nemažam amžiaus skirtumui tarp mūsų nesijaučiau esanti labai vyresnė, neturinti su vaikais bendrų temų ar aktualijų. Žinoma, muzikos pamokose rečiau gvildenome socialines aktualijas, o jei tai ir pasitaikydavo, tai mokytojo balsas yra labiau patariamasis, ne auklėjamasis ar drausminantis. Didžiulis komplimentas – kai kuris nors vaikas pasakydavo, kad su manimi gali atviriau pasikalbėti nei su tėvais. Tai didžiulio pasitikėjimo ženklas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vokalo mokymasis – jautrus dalykas, tik vaikai dėl gyvenimiškos patirties trūkumo ne taip giliai viską supranta. Kai dirbu su studentais, suaugusiais žmonėmis, atsiranda jautresnių temų, nes pastebime kūne įvairias užslėptas stigmas, traumas, nes kažkada kažkas pasakė, kad jis negali dainuoti ar pan. Per daugiau nei 10 metų išsigryninau, kad man labiau patinka mokyti vyresnius, nes jau kitoks vokalinis instrumentas, susiformavusi pasaulėžiūra, muzikinis skonis ir kt.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Po vaiko auginimo atostogų sugrįšite ne tik mokyti vokalo, bet ir į muzikos terapijos studijas. Kodėl pasirinkote šią kryptį</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vokalo pamokos vyksta individualiai, tad visada pamatai ir pajauti, koks mokinys šiandien pas tave atėjo, kokia buvo jo diena ir kas dar laukia. Ar jis nervingas, liūdnas, o gal išsigandęs? Jei emocinė būklė bloga, tai pamokos pradžioje dainavimą pasitelkiame nusiraminti, sielai apvalyti. Tai, kad dainavimas per kvėpavimą raminamai veikia mūsų psichiką, pastebėjau dar nepradėjusi studijuoti muzikos terapijos (<em>šypsosi</em>), dabar labiau gilinsiuosi į šią sritį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Koncertai taip pat labai veikia žmones. Dažnai mėgstu nuo scenos pasakyti, kad tikiuosi, jog žiūrovai ką nors išsineš su savimi: įsiminusią melodiją, žodžių nuotrupą, pažadintą prisiminimą, gerą emociją ir t. t. Man pačiai labai patinka pajausti koncertų poveikį, todėl mėgstu lankytis įvairiuose –nuo operos iki džiazo. Labai daug įkvėpimo surandu matydama ir girdėdama, kaip kiti žmonės kuria ir atlieka gražiausius sąskambius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kokios kertinės patirtys jus labiausiai </strong><strong>suformavo?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Turbūt kiekvienas etapas, žingsnis pildo žmogaus asmenybės indą. Išskirčiau muzikos mokyklą, kur grojau įvairiuose kolektyvuose su nuostabiais žmonėmis. Dar tebepriklausau Lietuvos skautų sąjungai, kuri išmokė mane išbūti dvi savaites miške be dušo ir kitų patogumų (<em>šypsosi</em>). Žinoma, reikšmingos buvo studijos, kūryba, koncertai, repeticijos, išvykos į užsienį, festivalių programų ruošimas ir tas ypatingas keitimasis energija scenoje. Tu mokaisi klausytis, būti dermėje ir tuo pat metu gebėti iš jos išeiti, jei kalbame apie džiazą, improvizacijas. Be muzikantų pritarimo ir susiklausymo tai nevyktų. Tada dar, žinoma, mano šeima, mano žmogus. Tai tik keli esminiai momentai, o smagiausia, kad mano indas dar tikrai nepilnas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ką konkretaus norėtumėte į jį įpilti, išmokti, o galbūt keisti savyje?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Visi turime neigiamų savybių, bet kažko konkretaus nenorėčiau keisti. Šiuo etapu noriu pabaigti mokslus. Galvoju, į darbus ir studijas grįšiu pasikeitusi, kitaip viską matydama, keldama kitokius klausimus, atsinešdama naujų patirčių, juk motinystė yra didelis virsmas. Žinoma, noriu ir toliau dainuoti scenoje. Per karantiną bandžiau dirbti kitokius darbus – kūrybinius, bet nesusijusius su scena ir dainavimu. Visai įsivaizduoju, kad galėčiau dirbti kažką kitą, bet ne viena. Galbūt komandinius, socialinius darbus? Bet man niekas nepatinka taip, kaip dainavimas. Norėčiau, kad jis niekada nedingtų iš gyvenimo. Jau dabar klausydamasi įrašytų naujų šešių dainų, kurios paskutiniame leidybos etape, matau, ką noriu daryti toliau, norisi nuo jų atsispirti ir vėl kurti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip gimsta jūsų </strong><strong>dainos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vienas įsimintinesnių paskutinių kūrybinių momentų buvo daina „Aš tikiu Lietuva“, parašyta specialiai „Dainų šventei“. Nuostabi garbė dalyvauti tokioje šventėje su savo daina. Beje, ji gimė labai greitai. Tiesiog reikėjo dainos ir prisėdusi sukūriau gal per valandą. Matyt, tikrai genialumas slypi paprastume, kai nėra kančios, kai nebraukai, ką parašai, nedvejoji, ką nori pasakyti. Man ta kūryba iš godų niekada nepavyksta (<em>šypsosi</em>). Viskas ateina lengvai, greitai, ištisomis eilutėmis, posmais. Labai norėčiau to nepamesti ir dar ne vieną dainą sukurti Lietuvai. Labai patiko būti soliste „Dainų šventėje“, tikrai norėčiau jos dalimi būti ir ateityje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip kūrybišką asmenybę veikia ruduo, besikeičiantys metų laikai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Besikeičiančias spalvas labiau pastebiu ne kūryboje, bet muzikoje, kurią klausausi automobilyje ar dirbdama. Rudenį norisi kitokio muzikinio fono, bet nieko neigiamo nematau, kai keičiasi metų laikai. Savaip patinka kiekvienas jų. Žinoma, kaip ir visi, kartais pavargstu nuo lietaus ar šalčio, pasiilgstu saulės, bet esu linkusi džiaugtis tuo, ką turiu, nes viskas greitai pasikeičia. Tą ypač pastebiu matydama augantį sūnų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Grįžtant prie kūrybos, man didesnę įtaką daro ne metų laikai, o interakcijos su žmonėms, jų santykių spalvingumas: įsikvepiu pamačiusi ar paskaičiusi, kaip bendrauja kiti žmonės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Laima Samulė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/viskas-labai-greitai-keiciasi-spekime-pasidziaugti/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šeši šeimos modeliai. Kuris jūsų?</title>
		<link>https://priekavos.lt/sesi-seimos-modeliai-kuris-jusu/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/sesi-seimos-modeliai-kuris-jusu/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 17 Nov 2026 05:45:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Santykiai]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[santykiai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144403</guid>
		<description><![CDATA[Vienuose namuose viskas suplanuota savaitei į priekį, kituose dėl vakarienės sprendžiama vos pravėrus šaldytuvą. Vienos šeimos beveik visur keliauja drauge, &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Vienuose namuose viskas suplanuota savaitei į priekį, kituose dėl vakarienės sprendžiama vos pravėrus šaldytuvą. Vienos šeimos beveik visur keliauja drauge, o kitose kiekvienas turi savų užsiėmimų ir draugų. Už šių kasdienių skirtumų slypi šeimos susitarimai, kuriuos verta kartais peržiūrėti ir savęs paklausti: ar visiems gera taip gyventi?</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kiekvienuose namuose – savos taisyklės<img class="alignright size-medium wp-image-144404" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2742934813-383x255.jpg" alt="Happy,Family,Celebrating,A,Birthday,,Feeding,Child,Berries,And,Cake" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šeimos modelis – tai įprastas būdas bendrauti, pasidalyti pareigomis ir priimti sprendimus. Toliau pateikiami šeši sąlyginiai šeimų portretai, padedantys atpažinti kasdienius įpročius. Tai nėra mokslinės kategorijos: toje pačioje šeimoje gali derėti kelių modelių bruožai, o keičiantis aplinkybėms vieni jų gali išryškėti, kiti – susilpnėti. Tokie santykių ypatumai būdingi įvairios sudėties šeimoms.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vieną plačiai tyrinėtų šeimos santykių modelių sukūrė JAV šeimos tyrėjas Davidas H. Olsonas su kolegomis. Jame daugiausia dėmesio skiriama emociniam artumui, lankstumui ir bendravimui. Šis požiūris skatina pasvarstyti, ar artimais ryšiais susijusioje šeimoje pakanka vietos savarankiškumui ir ar nusistovėjusios taisyklės gali keistis. Vertinant savo kasdienybę taip pat pravartu pagalvoti, kaip jaučiasi tas šeimos narys, kurio norai skiriasi nuo kitų.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Aiškių vaidmenų šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiuose namuose kiekvienas žino savo atsakomybės sritį. Vienas rūpinasi sąskaitomis ir didesniais pirkiniais, kitas – kasdiene buitimi, o kažkas visuomet organizuoja šventes. Pareigos nebūtinai paskirstomos pagal lytį. Tvarka nusistovėjusi ir retai peržiūrima. Kartais vienam šeimos nariui suteikiama ir galutinio sprendimo teisė, ypač sprendžiant finansinius klausimus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Toks gyvenimas gali būti patogus: nereikia kasdien tartis dėl įprastų darbų, lengviau planuoti laiką. Kai pareigų pasidalijimas priimtinas abiem suaugusiesiems, aiškumas padeda išvengti dalies buitinių ginčų. Vis dėlto vienodas užduočių skaičius savaime negarantuoja teisingumo. Svarbu, kiek laiko jos užima ir ar abiem lieka laiko pailsėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sunkumų kyla, kai aplinkybės pasikeičia, o vaidmenys lieka tie patys. Pavyzdžiui, žmogus grįžta dirbti visą darbo dieną, tačiau ir toliau vienas atsako už maisto ruošimą, skalbimą ir vaikų dienotvarkę. Atsakymas „juk visada taip darėme“ užkerta kelią pokalbiui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Naudinga aptarti, kurios pareigos tebėra tinkamai paskirstytos, o kurias reikėtų perskirstyti. Ar finansinius klausimus sprendžiantis šeimos narys išklauso kitus? Ar mažiau uždirbantis žmogus turi tokią pačią teisę spręsti dėl bendro gyvenimo? Aiškus pareigų pasidalijimas gali išlikti, tačiau susitarimai turėtų leisti pasakyti: šiuo metu mano krūvis per didelis.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Partnerystės šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Planuodami atostogas šios šeimos nariai išsiaiškina, ko kiekvienas tikisi. Vienam reikia ramaus poilsio, kitam norisi keliauti, o vaikai turi savų pageidavimų. Bendras sprendimas nebūtinai visiems vienodai patogus, tačiau kiekvienas supranta, kodėl jis priimtas. Suaugusieji dalijasi atsakomybe ir gali perimti vienas kito darbus, kai partneris pavargsta ar suserga.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šio modelio išbandymas – skirtumas tarp deklaruojamos lygybės ir tikrojo darbų pasidalijimo. Sociologė Allison Daminger 2019 m. paskelbtame tyrime, paremtame 70 interviu su 35 porų nariais, išskyrė nematomąjį buities darbą: poreikių numatymą, sprendimų paiešką, pasirinkimą ir stebėjimą, ar viskas atlikta. Tyrimo dalyvės prisiėmė didesnę šio darbo dalį, ypač numatydamos poreikius ir tikrindamos rezultatus. Nors nedidelė kokybinio tyrimo imtis neleidžia apibendrinti visų šeimų patirties, tyrimas padeda suprasti, kodėl net ir pasidalijus fizinius darbus vienas žmogus gali jaustis labiau apkrautas. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų nuveža vaiką pas odontologą, o kitas suranda specialistą, užregistruoja vaiką vizitui, primena laiką ir pasirūpina tolesniu apsilankymu. Tokiu atveju atsakomybė pasidalyta tik iš dalies. Aptariant buities darbus verta atsižvelgti ir į šias nematomas užduotis. Susitarimas „tu pasirūpini vizitais“ turėtų aiškiai apibrėžti, kas planuoja, o kas atlieka konkrečius darbus.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Itin glaudi šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Apie naują darbą pirmiausia sužino šeimos pokalbių grupė, savaitgaliai dažniausiai leidžiami kartu, o susirgus net nereikia svarstyti, kas atveš sriubos. Šios šeimos nariai daug žino vieni apie kitus ir aktyviai dalyvauja artimųjų gyvenime. Bendros tradicijos gali apimti kelias kartas: sekmadienio pietus, atostogas toje pačioje sodyboje ar šventes prie ilgo stalo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Toks artumas gali suteikti daug paramos. Žmogus žino, į ką kreiptis, o pagalba neretai pasiūloma dar nespėjus jos paprašyti. Dažni susitikimai ar kasdieniai skambučiai savaime nereiškia, kad ryšys pernelyg glaudus. Daugiau pasako reakcija į atsisakymą: ar galima šį sekmadienį neatvykti, šventę surengti kitaip arba savarankiškai priimti sprendimą?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Artumas pradeda varginti, kai asmeninis pasirinkimas laikomas nelojalumu. Noras savaitgalį praleisti su draugais sutinkamas priekaištu „šeima tau jau nebesvarbi“, o atsisakymas pasidalyti visomis santykių detalėmis sukelia įtarimų. Tuomet žmogui tenka rinktis tarp savo poreikių ir baimės įskaudinti artimuosius. Ypač daug tartis gali prireikti suaugusiems vaikams, kuriantiems atskirus namus ir savo tradicijas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Verta susitarti, kada patarimas laukiamas, kokia informacija lieka privati ir kuriose bendrose veiklose dalyvaujama savo noru. Galima pasakyti: „Man svarbūs mūsų pietūs, bet šįkart turime kitų planų. Susitikime kitą savaitę.“ Ryšį lengviau išlaikyti, kai nereikia nuolat įrodinėti savo atsidavimo.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Savarankiškų žmonių šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vienas šeimos narys anksti keliasi ir bėgioja, kitas mėgsta ilgus vakarus su knyga. Partneriai gali turėti skirtingus draugų ratus, atskirus pomėgius, kartais net atostogauti atskirai. Namuose gerbiama asmeninė erdvė, nereikalaujama pasakoti kiekvienos dienos smulkmenų. Toks gyvenimo būdas tinka žmonėms, kuriems svarbu savarankiškai tvarkyti dalį savo laiko.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šio modelio stiprybė – galimybė skirti laiko asmeniniams pomėgiams ir palaikyti ryšius už šeimos ribų. Partneris neturi tapti vieninteliu pašnekovu ar visų pomėgių bendrakeleiviu. Tačiau vieno laisvas vakaras neturėtų automatiškai reikšti, kad kitam teks papildomai rūpintis vaikais ar atlikti daugiau buities darbų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Rizika išryškėja tada, kai ilgainiui nebelieka progų pasidomėti vienas kito vidiniu pasauliu. Pokalbiai sukasi apie pirkinius ir sąskaitas, o apie partnerio rūpesčius daugiau žino jo kolegos. Frazė „nenorėjau trukdyti“ gali reikšti ir pagarbą privatumui, ir įprotį nesikreipti pagalbos. Skirtumą padeda suprasti paprastas klausimas: ar prireikus dėmesio jo sulaukiu?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Galima susitarti dėl vakarienės be telefonų, bendro pasivaikščiojimo ar ramaus pokalbio po darbo. Svarbu, kad toks susitikimas netaptų dar viena prievole, kurią būtina nepriekaištingai įvykdyti. Kartais pakanka pastebėti pasikeitusią nuotaiką ir paklausti, ar žmogus norėtų pasikalbėti, ar jam labiau reikia tylos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Į vaikus susitelkusi šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Savaitės kalendoriuje pirmiausia atsiranda treniruotės, muzikos pamokos ir vaikų draugų gimtadieniai. Atostogų vieta parenkama pagal vaikams skirtas pramogas, o suaugusiųjų laisvalaikiui lieka tik laisvi laiko tarpai. Auginant kūdikį, slaugant sergantį vaiką ar rūpinantis vaiku, kuriam reikia daugiau pagalbos, toks susitelkimas gali būti būtinas. Vertinant šeimos kasdienybę svarbu atsižvelgti į tikruosius vaikų priežiūros poreikius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dėmesingi tėvai pastebi, kas vaikui sunku, domisi jo patirtimis, padeda mokytis ir atrasti pomėgius. Klausimų kyla tuomet, kai visi šeimos sprendimai ima priklausyti nuo vaiko nuotaikos, o suaugusiųjų poreikiai nuolat atidedami. Ar tikrai reikia dar vieno būrelio, jei kiekvienas vakaras baigiasi skubėjimu? Ar vaikas pats nori dalyvauti konkurse, ar jam sunku nuvilti tėvus, įdėjusius daug pastangų?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Verta atskirti pagalbą nuo įpročio viską atlikti už vaiką. Atsižvelgiant į amžių ir gebėjimus, jis gali pats pasiruošti kuprinę, susidėti sportinę aprangą ir prisidėti prie namų ruošos. Suaugusieji gali paaiškinti, kartu aptarti klaidas ir palaipsniui perduoti daugiau atsakomybės. Vaikui neturėtų tekti atsakomybė už tėvų emocinę savijautą ar pareiga atsidėkoti už jų rūpestį savo pasiekimais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pokalbiuose apie šeimos poreikius naudinga skirti vietos ir suaugusiųjų norams: lankyti kursus, susitikti su bičiuliais, pabūti dviese. Kai vaiką augina vienas iš tėvų, ypač svarbu pagal galimybes ieškoti patikimos pagalbos ir laiko atokvėpiui. Šeimos gyvenime gali derėti skirtingi poreikiai, net jei ne visus juos pavyksta patenkinti vienu metu.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong><img class="alignleft size-medium wp-image-144405" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2748090179-383x255.jpg" alt="Family,Baking,Cake,Together,With,Berries,In,Kitchen" width="383" height="255" />Spontaniška šeima</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Penktadienio vakarą kyla mintis važiuoti prie jūros, o šeštadienio rytą jau kraunami daiktai. Šioje šeimoje planai lengvai keičiasi, o sprendimai priimami atsižvelgiant į aplinkybes. Šeimos nariai gali puikiai improvizuoti ir rasti išeitį pasikeitus orui ar atšaukus renginį. Griežtas tvarkaraštis jiems atrodo labiau varžantis nei padedantis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tačiau jei neaišku, kas paims vaiką iš mokyklos ar pasirūpins vakariene, vienam šeimos nariui laisvė gali reikšti, kad kitam teks nuolat būti pasirengusiam spręsti iškilusias problemas. Iš pirmo žvilgsnio spontaniškoje šeimoje kartais atsiranda žmogus, kuris tyliai seka terminus ir paskutinę minutę atlieka pamirštus darbus. Jo pastangos lieka nepastebėtos tol, kol jis pats nebegali visko sužiūrėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl verta atskirti sritis, kuriose galima improvizuoti, nuo susitarimų, kuriais kiti turi galėti pasikliauti. Laisvalaikio planai gali keistis, tačiau apie pasikeitusį grįžimo laiką reikėtų pranešti. Vakarienė gali būti paprasta, bet turi būti aišku, kas ja pasirūpins. Taip pat svarbu atsižvelgti į skirtingus šeimos narių poreikius: vieną netikėtumai džiugina, o kitam iš anksto žinomas planas padeda ramiau pasiruošti dienai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šeimos rutinos ir ritualų reikšmę nagrinėjo psichologė Barbara H. Fiese su kolegomis. 2002 m. paskelbtoje 32 publikacijų apžvalgoje šeimos rutina ir ritualai buvo siejami su vaikų prisitaikymu, tėvystės kompetencija ir pasitenkinimu santuoka. Autoriai atkreipė dėmesį ir į tyrimų metodikos ribotumus, todėl šios sąsajos neįrodo, kad vien įvedus naują ritualą santykiai pagerės. Vis dėlto bendri įpročiai gali suteikti progų reguliariai susitikti. Tam tinka ir paprasti savaitgalio pusryčiai, kuriems nereikia ypatingo pasiruošimo.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Ką atsinešame iš tėvų namų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kurdami šeimą retai iš anksto aptariame visas kasdienio gyvenimo taisykles. Kai kurios jų atrodo tokios savaime suprantamos, kad net nepagalvojame, ar kitas žmogus jas supranta taip pat. Jei vaikystėje visi pietaudavo kartu, atskirai valgantis partneris gali atrodyti nutolęs. O žmogui, kurio namuose kiekvienas valgydavo jam patogiu metu, reikalavimas susėsti prie bendro stalo gali atrodyti kaip nereikalinga kontrolė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Skirtingi įpročiai ypač išryškėja kilus nesutarimams. Vienas nori viską aptarti iš karto, nes užsitęsusi tyla jam kelia nerimą. Kitam pirmiausia reikia nusiraminti, nes priešingu atveju pokalbis gali virsti ginču. Abu gali klaidingai suprasti vienas kito ketinimus: norą išsiaiškinti palaikyti puolimu, o prašymą padaryti pertrauką – abejingumu. Padeda konkretus susitarimas, kada bus grįžta prie klausimo, kad pauzė nevirstų neapibrėžtu atsitraukimu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tėvų namų patirtis padeda suprasti savo įpročius, tačiau nenulemia, kaip privalome gyventi. Galima išsaugoti mėgstamą tradiciją ir atsisakyti varginančios taisyklės. Užuot ginčijusis, kieno šeimoje buvo elgiamasi teisingiau, naudinga paaiškinti, ką konkretus įprotis mums reiškia. Pavyzdžiui, už noro kas vakarą vakarieniauti kartu gali slypėti noras artimiau pabendrauti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kai sena tvarka nebetinka</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gimus vaikui, pasikeitus darbui ar pradėjus slaugyti tėvus, šeimos kasdienybė keičiasi. Ankstesni susitarimai gali nebeatitikti naujo gyvenimo ritmo. Paaugliui reikia kitokių ribų nei pradinukui, o suaugusiam vaikui išsikrausčius iš namų pasikeičia ir likusių šeimos narių santykiai. Verta aiškiai įvardyti, kas tapo sunkiau ir kokios pagalbos dabar reikia.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ne viską lemia bendravimo įgūdžiai. Pamaininis darbas, pinigų stygius ar maža gyvenamoji erdvė riboja pasirinkimus. Šeimai, kurioje abu tėvai dirba skirtingu laiku, patarimas kas vakarą susėsti prie bendro stalo gali būti nepraktiškas. Jai galbūt labiau tiktų bendri pusryčiai laisvadienį ar kitas realiai įgyvendinamas susitikimo būdas. Susitarimas naudingas tuomet, kai atitinka tikrąsias gyvenimo aplinkybes.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pokyčius lengviau išbandyti pasirinkus vieną konkretų klausimą. Pavyzdžiui, dvi savaites kitaip pasidalyti vakarinės vaikų priežiūros pareigas, o paskui aptarti, ar abiem liko daugiau laiko pailsėti. Reikėtų išklausyti ir tuos, kurie paprastai nusileidžia. Vien tai, kad žmogus neprieštarauja, dar nereiškia, jog yra patenkintas: galbūt jis vengia ginčo arba mano, kad jo nuomonė nieko nepakeis.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kas mūsų šeimoje tinka visiems?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šeimos gyvenimo kokybę geriau nei modelio pavadinimas atskleidžia galimybė būti išgirstam, prašyti pagalbos ir dalyvauti priimant visiems svarbius sprendimus. Net ir gerai sutariant pasitaiko nuovargio, nesusipratimų ir nepavykusių pokalbių. Svarbu, ar po jų įmanoma grįžti prie neišspręsto klausimo ir ieškoti visiems priimtino sprendimo. Pirmasis žingsnis gali būti visai nedidelis: ramiai paklausti artimo žmogaus, kuri kasdienybės dalis jam šiuo metu sunkiausia, ir išklausyti atsakymą nesiginant.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Penki klausimai pokalbiui namuose:</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Kas mūsų šeimoje dažniausiai priima galutinį sprendimą? Ar tokia tvarka visiems priimtina?</li>
<li>Ar dalijamės tik matomais darbais, ar ir jų planavimu bei priminimais?</li>
<li>Ar galime skirti laiko sau nesulaukdami priekaištų ir nepalikdami kitam visų pareigų?</li>
<li>Kaip reaguojame, kai vienas iš mūsų pasako, kad dabartinė tvarka jam nebetinka?</li>
<li>Kurį vieną susitarimą norėtume pakeisti ir kada aptarsime, ar pokytis padėjo?</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>Į šiuos klausimus pirmiausia galima atsakyti kiekvienam atskirai, o vėliau palyginti atsakymus. Skirtingas tos pačios kasdienybės vertinimas gali padėti pastebėti, apie ką iki šiol trūko pokalbio.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/sesi-seimos-modeliai-kuris-jusu/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
