Nikola TeslaPilnas vardas: Nikola Tesla

Gimimo data ir vieta: 1856 m. liepos 10 d., Smilanė, Austrijos imperija, dabartinė Kroatijos teritorija

Mirties data ir vieta: 1943 m. sausio 7 d., Niujorkas, JAV

 
Išgirdus Nikolo Teslos vardą, mintyse daugumai išnyra žymusis atvaizdas: fizikas sėdi savo laboratorijoje ir ramiai skaito užrašus apsuptas kvapą gniaužiančių elektros iškrovos liežuvių. Nors fotografija nėra tikra – greičiausiai dvi skirtingos patalpos nuotraukos buvo atliktos viename juostos kadre, – daugybė žmonių jį laiko bemaž elektros srovės burtininku. Tačiau po genialaus mokslininko fasadu slypėjo ir ne ką mažiau už jo išradimus įdomi asmenybė.

 

Vizijose išradimus regėjęs darboholikas

 

Pati gamta pasufleravo Nikolo Teslos gyvenimo kryptį – naktį iš liepos 9 į 10-ąją siautė siaubinga audra, o juodą dangų raižė žaibų botagai. Pasakojama, kad pribuvėja tokius gamtos ženklus pavadino blogą lemiančiais, tačiau motina Duka atsakiusi, jog, priešingai, žaibų šokis pranašauja šviesos vaiko atėjimą. Ir ji buvo teisi – šviesos blyksniai mažąjį Nikola lydėjo nuo pat vaikystės. Jie nutviksdavo berniuko galvoje, o ryškiems žiburiams išblėsus, jį neretai užplūsdavo įkvėpimo banga ar vizijos, kuriose jis regėdavo sprendimus iškilusioms problemoms. Skirtingai nei kiti išradėjai ar inžinieriai, Tesla retai griebdavosi popieriaus skiautės ir pieštuko, norėdamas pasižymėti mintyse gimusio prietaiso detales. Jis gebėjo iki kruopščiausių smulkmenų įsivaizduoti įvairius mechanizmus ir labiau nei brėžiniais kliovėsi savo fantazija. Už paveldėtą kūrybinę gyslelę ir stulbinančią fotografinę atmintį Nikola vėliau dėkojo savo mamai, rodžiusiai augančiam sūnui puikų pavyzdį. Motina pati buvusi itin sumani moteris, galėjusi mintinai deklamuoti ištisus serbų kalba užrašytų poemų puslapius – nors niekada neįgijusi išsilavinimo, neeilinius gabumus demonstravo laisvu laiku konstruodama mechaninius buitinius prietaisus. Tiesa, Nikola nežaidė vien prigimtinio talento korta – jis buvo nepailstantis darboholikas. Jo paties teigimu, studijuodamas Grazo technikos universitete jis prie vadovėlių ir idėjų be atvangos plušėdavo nuo 3 valandų ryto iki vėlaus vakaro, nepaisydamas nei sekmadienių, nei šventinių dienų. Po tėvo mirties jis rado fizikos profesoriaus jam siųstus laiškus, kuriuose dėstytojas perspėjo, kad vaikinas mirs nuo išsekimo, jeigu toliau taip uoliai mokysis.

 

Obsesiniai polinkiai

 

Išradėjas laikėsi griežtos darbo etikos ir laikėsi minučių tikslumu sustyguotos dienotvarkės, o jam pakakdavo vos dviejų valandų poilsio per parą – kita vertus, neretai jis priguldavo pokaičio miegui. Kai kurie jo įpročiai buvo mažne obsesinio-kompulsinio pobūdžio: jis buvo tarsi apsėstas trejeto, jo atliekami ritualai pasikartodavo triskart ar buvo kitaip susiję su šiuo skaičiumi. Gyvendamas Niujorke, jis dažnai vakarieniaudavo „Delmonico“ restorane, kaskart prie to paties stalelio, o prieš valgydamas visuomet pareikalaudavo atnešti 18 servetėlių, kuriomis nuvalydavo padavėjo atneštus įrankius, visus stalo kampelius. Tokia germofobija, kaip teigiama, išsivystė po jaunystėje vos gyvybės nenusinešusios choleros. Visgi, kaip bebūtų keista, jis mėgo rūpintis ir leisti laiką balandžių apsuptyje. Tesla dažnai sėdėdavo Niujorko centriniame parke, duonos trupinius ar grūdus barstydamas aplink zujantiems burkuojantiems bičiuliams, o sužeistus paukščius parsinešdavo namo ir slaugydavo iki jie sustiprėdavo.

 

Mėgo puoštis ir šmaikštauti

 

Nepaisant kai kurių būdo keistenybių, Nikola Tesla spinduliavo nepaaiškinamu žavesiu, kuris kaip bites prie medaus traukė moteris. 188 cm ūgio ir vos 64 kilogramus svėręs inžinierius buvo liesas it smilga, tačiau pasižymėjo puikiu stiliaus pojūčiu. Jis vilkėdavo madingus ir iki paskutinės raukšlelės tobulai gulančius drabužius, o moterys nuo giliai įsodintų jo akų žvilgsnių tirpdavo iš susižavėjimo. Dailiosios lyties atstoves galbūt kerėjo jo paslaptinga natūra, tačiau Tesla, kai tik užeidavo ūpas bendrauti, būdavo tikra kompanijos siela. Jam nebuvo svetimas ir humoro jausmas – mažai kam žinoma, tačiau fizikas buvo išties šmaikštus. Štai po vakarienės su rašytoju Radjardu Kiplingu vienai savo artimai draugei Tesla rašė: „Kas negerai su tuo rašalo pilstytoju Kiplingu? Jis drįso mane pakviesti į kažkokį neaiškų viešbutį, kur tikrai galima rasti plauką ar tarakonų savo sriuboje.“ Be to, pasakojama, kad subtilų praktinį pokštą iškrėtė geram bičiuliui Markui Tvenui. Šis dažnai skųsdavosi virškinamojo trakto problemomis, tad pakvietęs jį į savo laboratoriją Manhatane, pasisiūlė pademonstruoti aukšto dažnio virpėjimus keliantį osciliatorių. Paliepęs M. Tvenui atsistoti ant prietaiso platformos, jis įjungė osciliatorių, o nepraėjus nė dviem minutėms rašytojas jau skubinosi ieškoti vonios kambario.

 

Skatintas konkurencijos ir gerovės siekio

 

Per visą gyvenimą Nikola Tesla užpatentavo daugiau nei 300 išradimų, nors kai kurios idėjos, gimusios jo galvoje, buvo priskirtos kitiems išradėjams, tik patobulinusiems serbų fiziko kūrinius. Jo darbai padėjo pagrindus bevielio ryšio technologijų, radarų, lazerių, apšvietimo sistemų ir robotikos sričių bei elektros variklių vystymui. Visgi, karjeros kelias nebuvo paprastas, mat teko pasivaržyti ir su kitais inžinerijos pasaulio grandais. 1884-aisiais, tik atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir turėdamas vos kelias kupiūras kišenėje, kreipėsi į ikoniškąjį elektros lemputės ir fonografo, pirmojo prietaiso, įrašinėjusio ir atkūrusio garsą, išradėją Tomą Edisoną. Jis genialiam fizikui pasiūlė darbo vietą savo kompanijoje „Edison Machine Works“ ir netrukus abu išradėjai dirbo petys petin, stengdamiesi patobulinti amerikiečio kūrinius. Po keleto mėnesių jųdviejų keliai išsiskyrė dėl visiškai skirtingų požiūrių. T. Edisonas dėmesį skyrė rinkodarai bei pelnui, o Nikola Tesla buvo kupinas idėjų ir mažai domėjosi finansine nauda, labiausiai susitelkdamas į siekį savo išradimais pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Žinoma, buvo ir kita priežastis – nesutarimai dėl elektros srovės sistemų, kurie pradėjo vadinamąjį „Srovių karą“. Nikola Tesla išrado kintamąją elektros srovę, o štai T. Edisonas ją vadino nepraktiška ir bandė populiarinti paprastesnę, tačiau ne tokią efektyvią nuolatinės srovės sistemą. Pasitraukęs iš amerikiečio kompanijos, Tesla galiausiai dėmesio sulaukė iš verslininko Džordžo Vestinghauso, ieškojusio būdo, kaip elektros energiją perduoti ilgais atstumais. Įtikintas Teslos sistemos efektyvumo, jis nupirko fiziko patentus, o netrukus išradimas ėmė sulaukti vis didesnio populiarumo. T. Edisonas tiesioginių konkurentų sėkmę bandė žlugdyti neigiamomis publikacijomis spaudoje, kuriomis norėjo išgąsdinti žmones neva baisiais kintamosios srovės pavojais, tačiau galiausiai Teslos idėja pranoko jo produktą. Kaip bebūtų, varomas ne pelno siekio, o troškimo užtikrinti žmonijos ir gimtosios planetos gerovę, daugybę šių dienų technologijoms pradžią davusių išradimų sukūręs Nikola Tesla galiausiai iš savo darbo neužsidirbo ir mirė vėjams švilpaujant kišenėse.

 

Įdomu

 
  • Nikolo Teslos garbei yra pavadintas SI sistemos magnetinės indukcijos matavimo vienetas.
  • Tesla itin mėgo viskį ir teigė, kad kasdien išlenkdamas bent po stiklą prailgina savo gyvenimą.
  • Jis tiesiog negalėjo prisiversti prisiliesti prie kito žmogaus plaukų, be to, nuoširdžiai nekentė apvalių objektų ir… perlų. Antipatija perlų papuošalams buvo tokia stipri, kad Nikola Tesla kategoriškai atsisakydavo kalbėtis su jais pasidabinusiomis moterimis. Pasakojama, kad kartą jo sekretorė pasirodžiusi su perlų vėriniu, tad fizikas išsiuntė ją namo.
  • Nors moterų dėmesio nestokojo, niekuomet nevedė ir net nebuvo užmezgęs romantiškų santykių.
  • Po Nikolo Teslos mirties didžioji dalis jo nuosavybės pakliuvo į JAV vyriausybės institucijų, kuriose buvo saugomi valstybės priešams priklausę objektai. Vėliau dalis jo daiktų buvo grąžinti šeimai, kiti iškeliavo į Teslos muziejų Belgrade. Kaip bebūtų, nedidelė dalis dokumentų buvo laikomi vyriausybine paslaptimi, o jų saugumu rūpinosi FTB. Visai neseniai, 2016 metais federalinė tarnyba atskleidė šiek tiek informacijos apie ilgą laiką saugotus Teslos dokumentus: fizikas juose buvo aprašęs naujos kartos torpedos bei mirtino lazerinio ginklo idėjas.