Rašytoja, žurnalistė, visuomenės reformatorė Doroti Dei gimė 1897 metų lapkričio 8 dieną Niujorke. Doroti Dei savo laikmetyje išsiskyrė radikaliomis idėjomis, kovojo už taiką ir moterų teisę balsuoti. Aktyvi moteris paskelbė bado streiką, kai pateko į kalėjimą dėlto, kad priešais Baltuosius Rūmus 1917 metais dalyvavo moterų protesto akcijoje už balsavimo teisę.

 

Savo veiklą Doroti Dei pradėjo kaip žurnalistė: 1910 – 1920 metais ji parašė keletą socialistinių ir progresyvių publikacijų. 1927 metais atsivertė į katalikų tikėjimą. Doroti Dei kartu su Peteriu Maurinu pradėjo leisti laikraštį „Katalikų darbininkas“. Laikraštyje buvo publikuojamas katalikiškas mokymas ir sprendžiamos aktualios 1933 metų problemos. Leidinys buvo labai sėkmingas, todėl bendražygiai įkūrė Katalikų darbininkų judėjimą, skirtą spręsti socialinėms problemoms, vadovaujantis religijos mokymu. Doroti Dei padėjo pastatyti specialius namus tiems, kuriems tos pagalbos reikėjo.

 

Didžiąją dalį gyvenimo Doroti Dei paskyrė visuomenei ir tikėjimui. Moteris mirė 1980 metų lapkričio 29 dieną viename iš katalikiškų namų, kuriuos padėjo pastatyti.

 

Nepaisant to, kad Doroti Dei gyveno bohemišką gyvenimą, nutraukė santuoką, kartą bandė nusižudyti ir pasidarė abortą, tačiau netikėtai po dukters gimimo atsivertė į katalikybę, beveik iškart po mirties kilo diskusijos, kad Bažnyčia Doroti Dei turėtų kanonizuoti šventąja.

 

Prieštaraujantys Doroti Dei kanonizacijai tvirtina, kad gyva būdama moteris neigė esanti šventoji ir mieliau kanonizacijos procesui skirtus pinigus būtų paaukojusi vargingiau gyvenantiems žmonėms. Tačiau labai daug kas mano, kad Doroti Dei turėtų būti paskelbta šventąja, nes jos gyvenimas tikintiesiems yra pavyzdys, įkvėpęs maldai ir kovai prieš socialinę neteisybę.

 

Kol kas Vatikanas Doroti Dei suteikė „Dievo tarnaitės“ titulą, kuris reiškia, kad nėra jokių kliūčių tęsti kanonizacijos bylos procesą.