Dėlionė – tai žmogaus gyvenimo metafora. Daugybė detalių – tai problemos darbe, santykių išbandymai, sveikatos krizės. Visa tai, dėl ko žmonės jaučiasi sumišę ir nebežino, ką daryti, kur eiti ir kaip toliau gyventi. Tai lyg trūkstamos detalės margame paveiksle. Gyvenimas atrodo taip pat kaip pabirusi dėlionė – daugybė mažų, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių detalių. Pirmą kartą pažvelgus į jas gali nusvirti rankos – neaišku, nuo ko pradėti ir net neaišku, kas iš to gausis. Kai žmogus pradeda mąstyti kūrybingai ir susikaupia, jis atranda sprendimo būdą. Dėlionėje, visai kaip gyvenime, svarbi kiekviena detalė. Jeigu kurios nors trūksta, tai paveikslas bus nebaigtas. Tad, ar verta stebėtis, kad dėlionės tiesiogiai susijusios su sveikatos būkle. Moksliškai įrodyta, kad tie, kurie visą gyvenimą skaito, sprendžia kryžiažodžius ir mintyse atlieka aritmetinius veiksmus, vyresniame amžiuje turi mažesnę riziką sirgti demencija, Alzheimeriu, Parkinsonu, net patirti insultą.

 

dėlionė

Šis stalo žaidimas gerina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų smegenų veiklą. Taip pat jis labai naudingas pagyvenusiems žmonėms, nes padeda ilgiau išsaugoti aštrų protą. Psichologų nuomone, tradicinės dėlionės – tai kur kas daugiau nei smagus žaidimas, nes dėliojant kibias detales reikia įvairiapusiškai mąstyti. Dėliojant paveikslą reikia planavimo, erdvinės vizualizacijos, suvokimo, sąmoningumo įgūdžių. Taip pat didelės kantrybės ir atidumo. Tokių paveikslų dėliojimas ir motyvuoja, nes yra tikslas įveikti užduotį ir pamatyti galutinį rezultatą. Visa tai naudinga bet kokio amžiaus žmonėms.

 

Dėlionės atsirado tik XVII amžiuje. Tada jos buvo medinės lavinamosios priemonės vaikams. Jos dažnai įtraukiamos į mokomuosius vaikų žaidimus. Dėlionės padeda mokytis naujų žodžių, geografijos, atpažinti skirtingas formas, spalvas. Tėvai šį žaidimą dažnai prisimena, kai namuose norisi šiek tiek ramybės ir tylos.

 

Šiandien dėlionių  yra pačių įvairiausių, skirtų tiek patiems mažiausiems, tiek suaugusiems ar pagyvenusiems žmonėms. Manoma, kad jie gerina vaikų motorines funkcijas ir padeda išmokti skaityti. Suaugusiesiems žaidimas gali padėti ilgiau džiaugtis kokybišku gyvenimu, nes stiprina atmintį, aštrina protą ir lavina loginį mąstymą.

 

Žmogaus mąstymas priklauso nuo dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių. Kiekvienas iš jų atlieka skirtingas funkcijas. Dešinysis pusrutulis atsakingas už kūrybingumą, smalsumą, intuiciją, o kairysis – logiką, strategiją ir racionalumą. Jeigu žmogus išnaudoja abiejų smegenų pusrutulių galimybes, gali pasiekti geriausių rezultatų. Dėlionės gali būti puiki priemonė, padedanti lavinti šias abi smegenų sritis. Sprendžiant šį galvosūkį „įdarbinamos“ visos smegenų ląstelės.

 

Įvairūs moksliniai tyrimai parodė, kad žmonės, kurie žaidžia dėlionę, sprendžia kryžiažodžius ir yra fiziškai aktyvūs ilgiau gyvena ir rečiau serga Alzheimeriu, demencija, turi atminties sutrikimų ir kitų su senėjimu susijusių problemų. Smegenys išskiria cheminį junginį – dopaminą, dar vadinamą laimės hormonu. Nuo jo priklauso atmintis ir gebėjimas mokytis naujų dalykų. Dopaminas išsiskiria sprendžiant galvosūkius, taip pat ir dėlionę.

 

Taigi dėlionės turi daugybę privalumų žmogaus sveikatai. Jos padeda išlikti budriems, padeda sutelkti ir išlaikyti dėmesį, skatina būti kūrybingiems. Galvosūkiai lavina vaizduotę, padeda nusiraminti, padeda atkurti normalų kvėpavimą, lėtina širdies ritmą ir net mažina kraujo spaudimą.

 

Detalių dėliojimas ir kokio nors vaizdo įdėmus stebėjimas yra tam tikra meditacijos forma, kuri padeda atrasti minčių ir sielos ramybę. Protas tą akimirką yra susikoncentravęs tik į vieną konkrečią užduotį, todėl atsikrato pašalinių minčių. Dėlionės padeda atsiriboti nuo viso pasaulio, pabūti su savimi pačiu ir pasiekti tikrąją ramybės būseną.

 

Kasdien arba bent keletą kartų per savaitę dėliojantys paveikslus asmenys gali džiaugtis pagerėjusia sveikata ir stabilesne emocine būkle. Dėlionės ne tik stiprina atmintį bei smegenų veiklą, bet ir padeda atsikratyti nereikalingos informacijos, kurios per daugybę metų prisikaupė tiek, kiek seno namo palėpėje voratinklių ir dulkių. Tada pradedama matyti viską, kas vyksta aplinkui, naujoje šviesoje. Tokie žmonės jaučiasi laimingesni ir labiau vertina savo gyvenimą bei praeitį. Dėlionės gali padėti rasti sprendimus į sunkiausius kasdienybėje iškylančius klausimus ir optimistiškai žiūrėti į ateitį. Visi šie pokyčiai žmonių smegenų pusrutuliuose vyksta pasąmonės lygmenyje. Sudėlioti įspūdingą paveikslą smagu, bet dar nuostabiau, kad šis smagus užsiėmimas gali padėti gerokai pagerinti gyvenimo kokybę. Neįtikėtina, kiek daug gali toks paprastas vaikų žaidimas kaip dėlionė!