Yra kategorija žmonių, kurie visą gyvenimą galvoja, kad kažko negavo: tėvų meilės, sėkmės santykiuose su priešinga lytimi (kuri yra prastesnė nei kita), jie nevertina savo talentų, jų karjera nesiklosto, kolegos kėsinasi užimti jų vietą, vadovai nepaaukština, vaikai nepakankamai gerbia. Tačiau nėra taip, kad tie patys žmonės, kurie taip viskuo skundžiasi, gyventų kažkaip labai jau blogai. Dažnai ne tik ne blogiau nei jiems pažįstami žmonės, bet net ir geriau.

 

dekingumas

Tačiau, nepaisant visko, jie kenčia. Jaučiasi nelaimingi, įžeisti. Kai kurie iš tų įsižeidusiųjų yra net labai turtingi. Tokių žmonių bėda yra ta, kad jie nežino, kaip jausti dėkingumą. Dėkingi jie turėtų jaustis ne tik už tai, kad buvo paskirti į aukštas pareigas arba už brangią dovaną, bet ir už bet kokias smulkmenas: už gerą koncertą, įdomią knygą, konkretų žmogų, jau nekalbant apie tuos asmenis, kurie padėjo sunkiais laikais, kurie guodė, kai nesisekė. Tą prisiminus lengviau išgyventi bet kokius sunkumus.

 

Psichologai dėkingumo jausmą laiko viena naudingiausių ir sveikiausių žmogaus emocijų. Juk niekas nepašalina nervinės įtampos geriau nei teigiamos emocijos. Dėkingumas išreiškiamas skirtingais būdais: šypsena, žvilgsniu, gestais, žodžiu. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau nei pasakyti paprastą „ačiū“. Minimalios pastangos ir maksimali nauda. Tačiau kasdieniniame gyvenime ne visi ir ne visada prisimena, kad verta būti dėkingam ir apie tai kalbėti. Tai yra svarbu ne tik tam, kuris padarė gera, bet ir tam, kuriam kažkas gero buvo padaryta. Tai liudija daugybės tyrimų rezultatai.

 

„Asmuo, jaučiantis dėkingumo jausmą, gali pamatyti, pajausti ir įvertinti teigiamus gyvenimo aspektus. Kiekvienas, įpratęs sutelkti dėmesį į gėrį, jaučiasi geriau, labiau pasitiki savimi“, – teigė Kanados Liuneburgo universiteto psichologijos katedros profesorius Dirkas Löhras.

 

Dirkas Löhras vadovauja tyrėjų komandai, ieškančiai būdų, kaip išvengti stresinių sąlygų. Žinoma, kad didelis stresas neigiamai veikia širdies veiklą, sukelia miego sutrikimus, silpnina imunitetą. Toks žmogus dažnai nesugeba ištrūkti iš užburto rato: prasta sveikata, problemos darbe, konfliktai namuose…

 

Kaip rodo stebėjimai, sąmoninga dėkingumo išraiška, gali padėti tokioje situacijoje. T. y. jūs turite išmokti pastebėti tas malonias smulkmenas, į kurias ilgą laiką neatkreipėte dėmesio (kokia arbata kvepianti, ant palangės pražydo kaktusas, šiandien neskauda galvos ir pan.) ir jausti dėkingumą už tai, kad jų yra. Galima sakyti (rašyti, galvoti) ačiū už viską, kas malonu dabar, šiandien.

 

Psichologas įsitikinęs, kad tie, kurie „aktyviai“ dėkoja, dažniau atsikrato baimių, tampa atsparesni stresui, yra tolerantiškesni ir kantresni bei labiau suvokiantis, kas aplink juos vyksta.

 

Yra daug metodų, kaip išmokti būti dėkingesniems. Pavyzdžiui, galite pradėti ieškoti priežasčių, už ką pasakyti „ačiū“ iškart ryte: už saulę lauke, sutuoktinio išlygintus marškinius, paruoštus pusryčius ir pan. Dešinėje kelnių, švarko ar palto kišenėje galite įsidėti saują monetų. Kiekvieną kartą, kai yra už ką padėkoti, perkelkite vieną monetą į kairę kišenę. Vakare, suskaičiavę visas monetas kairėje kišenėje, galėsite dar kartą prisiminti geriausias dienos akimirkas.

 

Galite, liesdami savo delną, padėkoti sau už geriausią jūsų charakterio savybę (palieskite nykštį), už gražią gamtą (palieskite rodomąjį pirštą), šiandien padarytus gerus darbus (vidurinįjį pirštą), už asmenį, kurį labai mylite (bevardį pirštą) ir už tą, kuriam tikrai turėtumėte būti už daug ką dėkingas (mažylį).

 

Tačiau svarbiausia prisiminti priežastį, kad ir pačią menkiausią, kodėl ir už ką esame dėkingi, kai pradeda viskas nesisekti. Prisiminti, už ką esate dėkingi, gali padėti dėkingumo dienoraščio rašymas. Į jį galima ne tik rašyti, bet ir klijuoti malonias akimirkas primenančias nuotraukas, įdėti simbolinių, kažką gera primenančių, daiktų ir pan.