Apie kiaulienos vartojimą yra daug mitų. Nemažai pasaulio religijų ją draudžia vartoti, teigdami, kad tokia mėsa yra nešvari. Kitos – tokiems teiginiams prieštarauja. Tiesa yra ta, kad kiauliena iš tiesų nereikėtų piktnaudžiauti, nes joje randami dideli augimo hormonų kiekiai. Ilgą laiką vartojant šios mėsos gaminių gali prasidėti uždegimas, miokardo infarktas, gresia augimo sutrikimai, diabetas, nutukimas, net piktybiniai augliai.

 

"kiaulienos kepsnys"

Rinkdamiesi maistą žydai vadovaujasi kašruto (košeriškumo) įstatymais, kurie maistą skirsto į dvi grupes. Taigi maistas gali būti arba košerinis (tinkamas vartoti) arba iš viso draudžiamas. Kašrutas apima platų maisto produkto asortimentą, kuris gali būti įvairiai interpretuojamas, tačiau apie mėsą čia kalbama labai aiškiai ir tiesiai. Atrajojančių, kanopinių žinduolių mėsa laikoma tinkama vartoti, visų kitų – draudžiama. Kiaulės, kurios neatrajoja, yra laikomos nešvariais gyvūnais. Nepaisant to, ne visi žydai šių taisyklių labai griežtai laikosi. Ko gero, tai priklauso nuo jų religingumo. Nemažai žydų šio draudimo laikosi tik per didžiąsias metų šventes. Dalis jų apskritai nesivadovauja kašrutu, nes yra įsitikinę, kad šios taisyklės yra pasenusios ir nebetinkamos šiems laikams.

 

Islamo teisė turi panašių mitybos apribojimų kaip ir judaizmas. Musulmonai maistą skirsto į „Halal“ – tai, kas leidžiama ir „Haram“ – tai, kad draudžiama vartoti. Kiauliena draudžiama dėl panašių priežasčių kaip ir judaizme. Koranas numato atleidimą tiems musulmonams, kurie kilus nenumatytiems, blogiausiems atvejams, valgė kiaulienos. Kitaip nei žydai, musulmonai griežčiau laikosi mitybos apribojimų ir nevartoja kiaulienos.

 

Kai kuriose kitose religijose kiauliena taip pat draudžiama. Remiantis Senuoju testamentu Jamaikoje susikūrė rastafarizmo religinis judėjimas, kuris turi griežtus mitybos apribojimus. Tikintieji gali vartoti tik tokį maistą, kuris priklauso „Aital“ grupei. Daugelis šios religijos išpažinėjo apskritai atsisako bet kokios mėsos, bet kiauliena kelia ypač didelį pasišlykštėjimą.

 

Škotų folkloro tyrėjas ir žurnalistas Donaldas MacKenzie (1873 – 1936) aprašė, kad Škotijos aukštumose taip pat gyvavo kiaulienos draudimas. Šis įsitikinimas išblėso XIX amžiuje, tačiau, kodėl jis apskritai atsirado iki šiol nėra tiksliai žinoma. Kiti Jungtinės Karalystės rašytojai – seras Walteris Scottas ir Samuelis Jacksonas – taip pat aprašė, kad Škotijos aukštumose vietiniai labai nemėgsta kiaulienos. Spėjama, kad tai gali būti susiję su kokiu nors religijos kultu, bet tikslių įrodymų nėra.

 

Kodėl tokios aistros visame pasaulyje verda dėl kiaulienos? Kiaulės yra paplitusios didžiojoje pasaulio dalyje. Jų mėsa maistui vartojama Europoje ir Kinijoje, kur laikoma sveika. Manoma, kad žydų draudimas valgyti kiaulieną atsirado dėl sveikatos priežasčių. Viduramžių žydų mokslininkas Maimonidas manė, kad kiauliena yra švari mėsa, bet patys gyvuliai – ne, todėl juos laikyti namuose nepatartina. Jie gali sujaukti ir sugriauti namus. Šiuolaikinis amerikiečių antropologas Marvinas K. Harrisas taip pat plėtojo šią teoriją. Jis pažymėjo, kad auginant kiaules reikia pavėsio, vandens ir daug įvairaus maisto. Viduriniuose Rytuose tokių sąlygų nėra visur, todėl kiaulienos draudimas grindžiamas aplinkos apsaugos ir ekonominiais tikslais. Net nedidelė kiaulienos produkcija reikalauja sąnaudų, skatina poreikį, pavydą ir konkurenciją, todėl veiksmingiausias sprendimas yra ne riboti ją, bet iš viso panaikinti.

 

Pradėjus vartoti kiaulienos gaminius, išimti juos iš valgiaraščio būna labai sunku. Net, jei dėlto kyla pavojus sveikatai ir gydytojai rekomenduoja šios mėsos atsisakyti. Priklausomybė nuo kiaulienos, kai kurių mokslininkų nuomone, prilygsta priklausomybei nuo tabako ar alkoholio.

 

Kiaulienoje yra daug histaminų, todėl kai kuriems žmonėms ji gali sukelti alergines reakcijas. Histaminas sukelia organizmo uždegimo procesus, pavyzdžiui, furunkulus, karbunkulus, apendicitą, tulžies pūslės ligas, venų uždegimus, abscesus, astmą, šienligę, odos ligas (egzemą, dermatitą, neurodermitą ir kt.).

 

Tačiau toksinės medžiagos – tai tik „gėlytės“. Kur kas labiau gąsdina tai, kad biologiniu požiūriu kiaulės ir žmogaus organizmas yra labai panašus. Dėl to panašumo Viduramžiais kiaulės buvo naudotos kaip mokomoji medžiaga per anatomijos paskaitas. Net yra duomenų, kad ir jų skonis turėtų būti panašus. Manoma, kad karo mūšiuose žuvusių žmonių kūnai galėjo būti naudojami dešrų gamybai. Nuo tada atsirado nuomonė, kad kiaulienos vartojimas gali būti siejamas su kanibalizmu.

 

Riebioje kiaulienoje yra daug cholesterolio, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ši mėsa taip pat skatina vėžį. Tačiau sveikatos specialistai mano, kad retkarčiais šią mėsą valgyti gali būti sveika. Ypač liesą, nes tokioje kiaulienoje riebalų yra mažiau negu vištienos krūtinėlėje. Kiaulienoje gausu polinesočiųjų rūgščių, kurios naudingos organizmui, taip pat riebaluose tirpių vitaminų – A, E ir D.