Cirko artistė Agnė Zobovienė: „Norėčiau, kad dukra eitų mano keliu, bet dabar tegu mokosi“
2016-09-14 14:37„Cirkas nepabėgs, o mokykla – pabėga“, – įsitikinusi „VIP cirko“ artistė ir viena įkūrėjų Agnė Zobovienė. Ji žino, ką kalba – daugybė klajojančių cirko artistų mokslų taip ir nebaigia. „Nesakau, kad jie svarbiausi gyvenime, svarbiausia mokytis rasti informaciją ir ją valdyti, tačiau bendras išsilavinimas vaikams yra būtinas“, – sakė Agnė, pasibaigus „Lietuvos ryto televizijos žaidimo „Kartų kova“ filmavimui.
Be jokios abejonės Agnė norėtų, kad dukra sektų jos ir tėčio – cirko artisto Mykolo Zobovo pėdomis. „Visi cirko artistai nori, – patikina. – Tačiau cirkas yra sunkus darbas. Vienas dalykas, kai turi savo palapinę ir gyveni toje pačioje vietoje, bet jei tenka keliauti – tai nėra pramoga. Nėra taip paprasta visą gyvenimą neturėti savo vietos. Iš tikrųjų aš norėčiau, kad abu mano vaikai – ir Marija, ir Lukas rastų savo vietą gyvenime. Jei tai bus cirkas – valio!”
Agnei atrodo, kad svarbiausia būti savimi. „Cirke aš esu savimi ir tai daro mane laiminga“, – šypsosi. Panašu, kad tokia pat laiminga sukdama ant liemens lankus ir glostydama gyvūnus yra ir jos trylikmetė dukra Marija. „Aš užaugau cirke, būdavau šalia tėvų per pasirodymus, per repeticijas“, – sako mergina, dažnai pavadinama gyvūnų fėja.
Marija puikiai prisimena savo pirmąjį pasirodymą cirke. Jai tuomet buvo penkeri ir dresavo ji balandžius bei smauglį. „Man labai patiko!” – juokiasi ir pasakoja, kad pats mylimiausias jos gyvūnas cirke yra pudelis. „Augintinių namie Marija neprašo, – šypteli mama. – Cirke ji kasdien gali turėti kokį panorėjus. Vieną dieną jos kambaryje atsiranda pudelis, kitą – smauglys“.
Ar ta koja iš lovos išlipo cirko artistai? Kodėl gyvatė atsisakė bučiuotis su Agne? Kokių būdų pergalei pasiekti sugalvojo vaikai? Pilna studija džiaugsmo, nes į televiziją šįkart atvyko cirkas! Neįtikėtinai smagus žaidimas šeimai – „Kartų kovos“ jau šį ketvirtadienį, 21,30 per „Lietuvos ryto televiziją“. Laida kartojama šeštadieniais 20.30 valandą.
