<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>PrieKavos.lt &#187; Be kategorijos</title>
	<atom:link href="https://priekavos.lt/c/uncategorized/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://priekavos.lt</link>
	<description>Just another WordPress site</description>
	<lastBuildDate>Thu, 19 Nov 2026 08:56:21 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
		<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
		<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.9.9</generator>
<xhtml:meta xmlns:xhtml="http://www.w3.org/1999/xhtml" name="robots" content="noindex" />
	<item>
		<title>Esu dėkingas už sunkias akimirkas, nes jos augina</title>
		<link>https://priekavos.lt/esu-dekingas-uz-sunkias-akimirkas-nes-jos-augina/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/esu-dekingas-uz-sunkias-akimirkas-nes-jos-augina/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 20 Oct 2026 18:11:41 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[žinomi žmonės]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143961</guid>
		<description><![CDATA[Vienas ryškiausių Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų Jonas Nainys-Jovani sugrįžta trečiajam „Jovani Arena Show“, kuris šįkart žada tapti dar įspūdingesnis. Didžėjus pasakoja, &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Vienas ryškiausių Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų <strong>Jonas Nainys-Jovan</strong>i sugrįžta trečiajam „Jovani Arena Show“, kuris šįkart žada tapti dar įspūdingesnis. Didžėjus pasakoja, kad jam pačiam šie koncertai labiausiai įsimena dėl išskirtinės atmosferos ir pozityvios energijos, kurią dar ilgai jaučia ir žiūrovai, ir scenoje pasirodantys atlikėjai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_143962" style="width: 460px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-143962" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/JessicaShy_Jovani_VingioParkas_LukasGruseckasEvelinaSabaliauskaite_20260828_7-1-682x1024.jpg" alt="JessicaShy_Jovani_VingioParkas_LukasGruseckas&amp;EvelinaSabaliauskaite_20260828_7 1" width="450" height="675" /><p class="wp-caption-text">Jonas Nainys-Jovani, nuotraukos autoriai Lukas Grušeckas ir Evelina Sabaliauskaitė.</p></div>
<p><strong>KO gali tikėtis žiūrovai iš naujausio jūsų koncerto?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Paskutinį rudens penktadienį, lapkričio 27 d., žiūrovų lauks unikalus 360 laipsnių scenos sprendimas, moderniausios technologijos ir iki šiol nematytas muzikinis reginys. Bus daug staigmenų, įskaitant scenoje pasirodysiančius atlikėjus, kurių vardų dar neskelbiu – noriu, kad į koncertą atėję žmonės patirtų „wow“ efektą. Tiesa, jau esu pranešęs, kad scenoje kartu pasirodys Rolandas Mackevičius. Sugrįšime į tuos senus gerus „Radistų“ laikus, kai buvome didelė jėga tiek klubinės muzikos scenoje, tiek radijuje, tiek televizijoje. Norisi po daugybės metų bent vienam kartui vėl su Rolka pakelti visą areną ant kojų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KIEK yra užkulisinio pasiruošimo, kurio žiūrovai nemato?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tai kompleksinis procesas. Tikrai nėra paprasta, bet scenoje esu daug metų, turiu gerų partnerių, kolegų, savo srities profesionalų, tad darbas vyksta sklandžiai. Apie koncertą paskelbiu likus maždaug pusmečiui, kad žmonės galėtų susiplanuoti ir ateiti. Dabar, likus kiek daugiau nei mėnesiui, vyksta intensyviausias darbas: dėliojame programą, atrenkame kūrinius, kviečiame atlikėjus. Tikrai yra didelių vardų, su kuriais viską reikia kruopščiai derinti. Turime bendrų kūrinių, o daugelis jų jau yra buvę mano šou arba girdėję apie čia užsikuriančią atmosferą, todėl mielai ateina pasirodyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KODĖL jums pačiam vis norisi sugrįžti į sceną?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kaskart per šiuos koncertus arena virsta didele šokių aikštele. Atmosfera būna įsielektrinusi kaip per „Žalgirio“ varžybas. Įprastuose koncertuose būna ir ramesnių dainų, ilgesnių tarpų tarp pasirodymų, o mums per tiek metų pavyko sukurti nenutrūkstamą šokių muzikos renginį, per kurį keičiamės pozityvia energija. Užtenka kelių laiku pasakytų frazių, pavyzdžiui, „Pakelkit rankas“, ir visi kartu sukuriame ypatingą atmosferą, kurioje gera būti ir žiūrovams, ir atlikėjams.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>KOKIA muzika skamba jūsų automobilyje?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Automobilyje dažniausiai klausausi garso knygų. Aistra knygoms, viduje degantis noras mokytis, vis sužinoti kažką nauja lydi nuo filosofijos studijų laikų. Man gilinimasis į dominančias sritis, mokymasis suteikia kažkokio gyvybingumo, drąsos, motyvacijos ryte keltis ir įgyvendinti projektus. Manau, jei kasdien mažais žingsneliais netobulėtum, tai netobulėtų ir visa tavo aplinka. Patinka ir mokslinės, ir psichologinės, ir romantinės knygos. Gera klausytis maloniai įgarsintos gražios, sklandžios literatūrinės kalbos. Mane tai atpalaiduoja, pailsina, o paskui vėl galiu kibti į darbus, grįžti prie muzikos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>O KO klausotės namuose?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Namuose klausau visko – nuo elektroninės iki klasikinės muzikos. Patinka pasileisti pasaulinio garso didžėjų pasirodymus, pažiūrėti, ką jie groja, kaip dirba. Norisi nepamesti muzikinio pulso, kuriuo dabar gyvena pasaulis. Namuose paklausau ir „Žemaitukų“, ir „Mokinukių“, ir Natalijos Bunkės, nes visi jie yra mūsų draugai. Apskritai nesu linkęs skirstyti muzikos į gerą ir blogą, lengvai prisitaikau prie kitų žmonių.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>PRIE KOKIO filmo ar serialo vis sugrįžtate?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaikystėje viena didžiausių pramogų buvo vaizdo kasečių žiūrėjimas (kaip tik kitoje mano namų gatvės pusėje buvo jų nuoma). Po pamokų tiesiog bėgdavau žiūrėti filmų – per vakarą po 3–4, kartais net vietoj namų darbų ruošimo&#8230; Dabar savo namuose esame įsirengę kino salę, tai su Simute, neretai ir mūsų kaimynu Nagliu, žiūrime filmus. Vienas labiausiai įstrigusį – dar vaikystėje matytas filmas „Liūto širdis“ su Žanu Klodu van Damu. Paskutinėje scenoje jis labai sunkiai kovoja, pralaiminėja, vėl keliasi ir galiausiai laimi. Nedaug toje scenoje žodžių, bet muzika ir montažas puikūs, todėl iki dabar žiūrint ją kūnu perbėga šiurpuliukai, kaupiasi ašaros. Manau, šis filmas atrakino manyje norą eiti į priekį ir siekti savo tikslo net tada, kai labai nesiseka, nes galiausiai ateis diena, kai įgyvendinsi savo svajonę.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KĄ laikote didžiausia avantiūra savo gyvenime?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tų avantiūrų buvo tiek daug, kad vienos neįvardinčiau. Turbūt viena didžiausių – tai, kad, turėdamas didžiulę baimę kalbėti prieš žmones (mokykloje išraudonuodavau, negalėdavau prakalbėti, kartais net pabėgdavau nuo scenos, kai reikėdavo vesti kokį renginuką), įsidarbinau „Saulės“ radijo stotyje, Šiaulių televizijoje. Kita vertus, kai be gelbėjimosi rato būni įmestas į vandenį, nieko kito nelieka, kaip išmokti plaukti. Man šiuo klausimu labai padėjo knygos, filosofija ir ryžtas eiti į priekį nebijant klysti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>KAIP priimate nesėkmes?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Studijuojant filosofiją vienas dėstytojas pasakė, kad kai tau atrodo, jog niekas nesiseka, kai kiti sako, kad esi nevykėlis ir tau nepavyks, turi du pasirinkimus: sutikti su jais ir nieko nedaryti arba toliau bandyti, nors galbūt tais metais ir nepavyks pasiekti norimų rezultatų. Visada renkuosi antrą variantą. Žinodamas, kad nemoku, kad nežinau, kaip padarysiu, vis tiek einu ir nebijau klysti, nes tik klysdami mes mokomės. Per šitą užsispyrimą atsirado ir mano solinės arenos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KĄ laikote savo autoritetais?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Autoritetas yra mano mama. Mus sieja labai artimas ryšys. Nuo pat tada, kai išvažiavau iš Pasvalio, kiekvieną dieną susiskambiname pasikalbėti. Čia turbūt reikia patiems tėveliams dėkoti, kad vaikystėje kūrė šiltą ryšį, įskiepijo vertybes, kurios padeda išlikti žmogiškam pramogų pasaulyje. Buvo momentų, kai mama ir žvaigždžių ligą išgydė (<em>šypsosi</em>). Ji man parodė, kad nesvarbu statusas ar pinigai – svarbiausia, koks esi su visais žmonėmis. Turbūt jos dėka sugebėjau nenuklysti ir tiesiog dirbti savo darbą, laikytis savo vizijos, gerbti kitus, nekritikuoti, nesivelti į jokius konfliktus ir žiūrėti ką galiu padaryti geriausiai. Esu dėkingas mamai už paprastumo pamokas ir visur galiojantį gyvenimo šūkį: „Nesielk su kitais taip, kaip nenorėtum, kad jie su tavimi elgtųsi.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KAIP reaguojate į kritiką, komentarus?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Manęs tas nebeveikia. Net jei labai stipriai kritikuoja, toliau lieku susitelkęs į savo viziją. Man nelabai skaudu, kai kas nors sako, jog man nepavyks, nes praktiškai visą gyvenimą tai girdėjau. Bet kiekvienam darbdaviui ar projekto autoriui jau seniai įrodžiau, kad nė velnio. Manau, svarbiausia susitelkti į savo veiklą ir pačiam neskatinti negatyvo. Niekada iš manęs neišgirsite kritikos kitų kūrėjų atžvilgiu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>KOKIŲ silpnybių turite?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Didžiausia silpnybė – šuniukai: negaliu praeiti nepaglostęs. Jie man gražiausi padarėliai pasaulyje. Jei Simutė leistų, turėčiau bent dešimt, o dabar turime tik tris. Dar viena silpnybė – maistas. Norisi šiek tiek laikytis režimo, bet ne visada pavyksta, ypač žiūrint filmus, nes Simutė vis ką nors skanaus atneša (<em>šypsosi</em>). Bet stengiuosi sportuoti 3–4 kartus per savaitę ir saikingiau miegoti. Visgi labai griežtas taisyklių laikymasis nebūtinai duoda pozityvių rezultatų, net gali privesti prie nervų sistemos išsiderinimo. Manau, reikia klausti į savo kūną ir paklausti savęs, ar tikrai čia reikia tiek aukotis, galbūt sveikiau būtų laikytis balanso ir pernelyg savęs nespausti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>UŽ KĄ esate dėkingas?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Už tai, kad gimiau. Už tai, kad tėveliai mane užaugino. Esu dėkingas už kiekvieną gyvenimo akimirką, o dažniausiai dėkingumą jaučiu tada, kai man nesiseka, nes savo charakterį, savo asmenybę sukūriau būtent tomis akimirkomis, kai buvo labai, labai sunku.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Esu dėkingas už kiekvieną kartą, kai kažkas mane atstūmė, pasakė, kas esu nevykėlis ir nieko nepasieksiu, nes būtent dėl jų pradėjau keistis. Tai manyje įžiebė nežmonišką jėgą įrodyti, kad jie klysta. Tokiomis akimirkomis prasideda labai keisti dalykai: staiga nebeskaičiuoji valandų, tiesiog darai, darai, darai, nes nori įrodyti, kad tie žmonės klydo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sunkią akimirką gali atrodyti, kad skaudūs žodžiai yra pasaulio pabaiga, bet po kelerių metų pagalvoji: „Ačiū Dievui, kad tai įvyko“, nes dėl to šiandien esu čia ir esu laimingas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Laima Samulė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/esu-dekingas-uz-sunkias-akimirkas-nes-jos-augina/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Prašyti pagalbos neturėtų būti gėda</title>
		<link>https://priekavos.lt/prasyti-pagalbos-neturetu-buti-geda/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/prasyti-pagalbos-neturetu-buti-geda/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 23 Sep 2026 09:16:34 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[žinomi žmonės]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143503</guid>
		<description><![CDATA[Laidos „TV Pagalba“ žurnalistė Rūta Filejeva sako, kad padėti kitiems yra jos pašaukimas. Tuo abejoti neleidžia žinomos moters laisvalaikis – &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Laidos „TV Pagalba“ žurnalistė<strong> Rūta Filejeva</strong> sako, kad padėti kitiems yra jos pašaukimas. Tuo abejoti neleidžia žinomos moters laisvalaikis – labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“. Rūta pasakoja, kad didžiausias atlygis už jos veiklą – skambutis su padėka, kad buvo šalia sunkiausią akimirką.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_143504" style="width: 460px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-143504" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/Rūta_Filejeva-ft-Egidijus-Knispelis-870x1024.jpg" alt="Rūta_Filejeva - ft Egidijus Knispelis" width="450" height="529" /><p class="wp-caption-text">Rūta_Filejeva, nuotraukos autorius Egidijus Knispelis.</p></div>
<p><strong>Kelintą sezoną jau skaičiuos </strong><strong>„</strong><strong>TV pagalba</strong><strong>“</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tiesą sakant, net nežinau (<em>šypsosi</em>). Kaskart, išgirdus šį klausimą, tenka prisiminti savo amžių, tad stengiuosi neskaičiuoti (<em>juokiasi</em>). Kai atėjau dirbti į „TV Pagalbą“, mano dukrai buvo 1,5 metukų, dabar jai 17, tai tikrai nemažai. Kartais net pačiai sunku patikėti, nes daugelis žmonių gerokai dažniau keičia darbą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Būti „TV Pagalbos“ dalimi norėjau labai seniai. Pirmąkart atrankoje dalyvavau, kai man buvo 17 metų, bet dėl amžiaus negalėjau tapti šios laidos žurnaliste. Antrą kartą pasikvietė operatorius, nes jau žinojo, kaip aš dirbu. Kurį laiką darbavausi už kadro, kol vieną kartą staiga reikėjo atsidurti eteryje, nors tai neplanuota iš anksto. Taip ir likau.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kas jūsų darbe sunkiausia, o kas teikia vilties, prasmės?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sunkiausia su žmonėmis, kurie nori, kad jiems padėtum, bet patys nenori nieko daryti. Jie įsivaizduoja, kad tu turi burtų lazdelę, kuria pamojavusi gali pakeisti jų gyvenimą. Maloniausia, kai žmonių akyse matai norą. Kai žmogus pats nori aktyviai keistis, gali jam padėti nuversti kalnus. Deja, be asmeninių pastangų niekas neįvyksta, vien noro ir pastangų iš šalies nepakanka.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dažnai jau pirmo pokalbio telefonu gali girdėti, ar žmogus motyvuotas, bet galima ir apsirikti. Pasitaikė atvejų, kai jau nufilmavus visą siužetą įlipi į automobilį ir pagalvoji „be šansų“, o žmogus po kelių dienų paskambina arba savo transportu atvažiuoja ir sako, kad pasirengęs gydytis priklausomybę ar kitaip keisti gyvenimą. O dar po kurio laiko paskambina ir padėkoja, kad buvome šalia sunkiausių gyvenimo akimirką. Tai daro mūsų darbą prasmingą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar bėgant metams keičiasi žmonių problemos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Keičiasi. Bent kelis kartus per metus pasitaiko problemų, kurių dar niekada neteko spręsti, apie kurias net nepagalvotum. Žinoma, tarp dažnai pasitaikančių vis dar išlieka turtų ir vaikų dalybos, priklausomybės, šeiminiai santykiai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip jums pavyksta nesinešti svetimų rūpesčių į </strong><strong>namus?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Greičiausiai kiekvienas žmogus sutvertas taip, kad jo protas priima tik tai, kas reikalinga, o kas nereikalinga – atmeta. Pavyzdžiui, neįsimenu žmonių veidų, nepažįstu pusės kaimynų – greičiausiai man to gyvenime ir nereikia. Lygiai taip pat yra ir su laidos herojų istorijomis: kai kurias parsinešu namo ir su jomis gyvenu daugybę metų, pažįstu tuos žmones, juos prisimenu ir neketinu pamiršti, o kai kurias istorijas pamirštu vos padėjusi žmogui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kurios istorijos labiausiai įsimena?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Labai įvairios, priklauso ir nuo paties žmogaus, ir istorijos. Niekada nepamiršiu jau mirusios mūsų herojės, kuri sirgo onkologine liga. Niekada nepamiršiu vaikų, kurie dalyvavo mūsų istorijose ir pasveiko. Niekada nepamiršiu vyro, kuris numetė daugiau nei pusę svorio. Kol filmuojame istoriją, įdedame daug darbo, pastangų, širdies, susidraugaujame. Netampame artimais draugais, bet bičiuliais – tikrai, todėl rūpi, kaip toliau žmogus gyvens, kaip bus su jo vaikų likimais. Tai mano pašaukimas – rūpintis ir padėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar nepasitaiko, kad žmonės nejaučia atstumo, atakuoja jus socialiniuose tinkluose ir pan.?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Neturiu tokios problemos. Jeigu kažkas atakuoja, visada galima užblokuoti. Bet kiek esu užblokavusi per daugybę darbo metų, galėčiau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Vien pagrasinimas, kad užblokuosiu, suveikia: jeigu žmogus toliau nori bendrauti, nori, kad jam patarčiau ar padėčiau, ima elgtis adekvačiai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Beje, turiu vienintelį telefono numerį, kurį naudoju, ir man nereikia išjungti telefono naktį: ryte niekada nebūna praleistų žinučių ar skambučių siekiant pagalbos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Tikriausiai jūsų darbe prireikia ne tik kantrybės, bet ir psichologinių žinių</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikrai taip. Didžioji patirtis, kaip bendrauti ir elgtis tam tikrose situacijose, atėjo per patirtį. Aš ir pati kreipiausi į terapeutą, nes patyriau avariją, po kurios ilgą laiką negalėjau vairuoti. Manau, kad dalį tų žinių pasisėmiau ir iš jo. Apskritai, jei yra sritis, kuri tave domina, kaip, mano atveju, pagalba žmogui, tai kiekvieną dieną ieškai būdų, kas veikia geriausiai, kiekvienoje istorijoje pastebi vertingų psichologinių momentų. Greičiausiai kiekvienam tos pačios taktikos nepritaikysi, bet išbandžiusi keletą variantų visada randi kelią į to žmogaus problemos sprendimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar sutiktumėte, kad laidoje daugiausia rodomos regionų </strong><strong>problemos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Galėčiau kategoriškai paneigti. Jeigu kasdienius skambučius suskirstytume į miestų ir regionų, tai būtų apylygis skaičius. Galbūt tik kartais skiriasi problemos pobūdis ar sprendimo būdas. Man asmeniškai lengviau spręsti problemą regionuose. Mieste dažniausiai susiduriame su vaikų dalybomis, su žmonėmis, kurie gyvena krizių centruose ir bando iš jų ištrūkti, pakeisti gyvenimo būdą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Taip pat mitas, kad filmuojame vien priklausomybių turinčius žmones. Patikėkite, į mus besikreipiančiųjų problemų įvairovė yra be galo plati.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vis dar nustebina žmonės, kurie mano, kad istorijos laidoje suvaidintos. Neįmanoma to suvaidinti. Mes parodome visą istoriją nuo pirmo susitikimo iki atsisveikinimo išsprendus situaciją. Beje, panašių situacijų rastume kiekvieno giminėje, tos problemos nėra tokios tolimos, kaip gali atrodyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip sekasi bendradarbiauti su savivaldybėmis, Vaiko teisių tarnyba ir kitomis institucijomis?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Daug metų iš eilės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prisidengdama duomenų apsauga, visiškai nenorėjo bendradarbiauti su mumis, bet šiemet turėjome didelio rezonanso sulaukusią bendrą istoriją, kuri baigėsi laimingai. Jaučiu, kad pralaužėme ledus. Džiaugiuosi, kad vis labiau pavyksta susikalbėti su Vaiko teisių tarnyba. Norėčiau, kad ateityje nekiltų tokių nesklandumų, nes mūsų visų bendras tikslas – padėti vaikui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Paprastai, jei kyla sunkumų bendradarbiaujant su tarnybomis, viešai kreipiuosi ir raginu nebijoti, atsiverti, nes ateiname tik su tikslu padėti žmogui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Sociologai tvirtina, kad kitų problemos padeda geriau pasijusti dėl savo gyvenimo. Ar tai viena priežasčių, kodėl </strong><strong>„</strong><strong>TV Pagalba“ tokia žiūrima</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Galbūt, bet, kaip minėjau, jeigu kiekvienas pasikapstytų po savo gyvenimą, po artimųjų, giminių gyvenimus, rastų „TV Pagalbos“ istorijų. Manau, žmonės žiūri, nes randa panašių istorijų, gali pasisemti patarimų, kuriais pasinaudoję padėtų artimiesiems. Į mus kartais kreipiasi žmonės, kurie nenori filmuotis, prašo tik patarti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar jums pačiai lengva paprašyti pagalbos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikrai nelengva tai padaryti. Aš labiau linkusi save dalinti, nei kažką imti iš kitų. Stengiuosi viską pasidaryti pati, niekada nesinaudoju privilegijomis. Jei kada susidursiu su sunkumais ir reikės pagalbos – paprašysiu. Manau, kad tai neturėtų būti gėda.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar kaip visuomenė esame linkę padėti kitam žmogui?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiemet sužinojau, kad lietuviai pagal aukojimą ir socialinę atsakomybę atsiduria sąrašo gale. Nežinau, kaip buvo atliekamas šis tyrimas, bet norėčiau jam paprieštarauti. Mano praktika rodo, kad lietuviai – labai geri, neabejingi žmonės. Žinoma, yra ta nedidelė krūvelė, kuri tik komentuoja ir smerkia, bet daug daugiau beprotiškai gerų žmonių, kurie aukoja, padeda ir nelaimės atveju esi tikrai ne vienas. Mums yra tekę rinkti gana dideles sumas ir beveik visus kartus pavyko. Tad, pasinaudodama proga, norėčiau tiems geriems žmonėms dar kartą padėkoti, kad jie tokie nuostabūs.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Smalsu, kaip atrodo jūsų darbo diena?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Aš mėgstu atlikti namų darbus: iš vakaro pasiskambinu žmonėms, kurie mane kviečiasi, pabendrauju, išgirstu istoriją ir mintyse planuoju, kaip galėsiu jiems padėti. Kartais sugalvoju visą planą. Ryte, apie 10 val., su operatoriumi keliaujame į kurį nors miestą arba Vilniuje vykstame pas žmones. Jeigu pavyksta padėti per vieną dieną, tai būna dieninės istorijos. Pavyzdžiui, žmogui trūksta maisto. Nuvažiuoji, apiperki, taip pat susitari su socialiniais darbuotojais, kad jį lankytų. Bet dažniausiai reikia daugiau resursų ir laiko, istoriją filmuojame per 3–4 kartus, yra tekę vieną istoriją filmuoti ir pusę metų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar pasitaiko, kad nuvykusi padėti patenkate į pavojų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Anksčiau pasitaikė tokių istorijų, bet pastaraisiais metais nebebūna. Dažniausiai agresija būna nukreipta į operatorių, į kamerą, į mane – gerokai rečiau, tačiau pavojingų situacijų tikrai buvę. Tokiais atvejais išnaudoji visas taktikas: pradedant nuo gražaus kalbėjimo, baigiant grasinimu, kad iškviesi policiją. Teko ir iš tikrųjų kviesti pareigūnus, kurie įsikišę užtikrina ir mūsų, ir agresyviai nusiteikusių asmenų saugumą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip ilsitės po darbų? Kaip atrodo jūsų laikas sau?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Aš turiu labdaros fondą „Gėrio trupinėlis“, tad laisvalaikį skiriu fondo veiklai: susitinku su socialiniais darbuotojais, jie atvyksta į mano sandėlį, sukraunu lauknešėlius (daliname drabužius, batus). Kai nesu užsiėmusi fondo reikalais, labai mėgstu grybauti, skaityti, nueiti į kiną, teatrą, leisti laiką su geriausiomis draugėmis. Kartais puikiai jaučiuosi tiesiog tvarkydama namus, nes tai laikas namuose, kai man neturi rūpėti, kaip atrodau. Tiesiog laikas man, mano šeimai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Rudenį prasideda naujas televizijos sezonas. Kokių tikslų, svajonių turite naujam etapui?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikiuosi, kad šie metai atneš įdomių istorijų, kurias sukurti ir parodyti žiūrovui bus iššūkis. Labai mėgstu tokias istorijas ir visada galvoju, kad tik jų per metus būtų kuo daugiau, kad su pasididžiavimu galėčiau žiūrėti pati ir rodyti žiūrovams. Tokius tikslus užsibrėžiu kiekvienais metais – kad būtų kuo daugiau pozityvių, gražių istorijų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Laima Samulė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/prasyti-pagalbos-neturetu-buti-geda/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Uodai – ne kliūtis ramiam poilsiui gamtoje</title>
		<link>https://priekavos.lt/uodai-ne-kliutis-ramiam-poilsiui-gamtoje/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/uodai-ne-kliutis-ramiam-poilsiui-gamtoje/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 14 Aug 2026 11:51:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[Naudingi patarimai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=142933</guid>
		<description><![CDATA[Šilti vasaros vakarai kviečia poilsiauti gamtoje, tačiau šį malonumą apkartina uodai. Nors jų įkandimai dažniausiai nepavojingi, jie gali sukelti nemalonų &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><strong>Šilti vasaros vakarai kviečia poilsiauti gamtoje, tačiau šį malonumą apkartina uodai. Nors jų įkandimai dažniausiai nepavojingi, jie gali sukelti nemalonų niežėjimą ir paraudimą. Kodėl vienus žmones uodai puola dažniau nei kitus ir kokios priemonės padeda sumažinti niežėjimą bei odos sudirginimą?</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kodėl vienus žmones uodai puola dažniau?</strong></p>
<p>Jei atrodo, kad uodai jus renkasi dažniau nei kitus, greičiausiai taip ir yra. Moksliniai tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis žmonių uodams yra ypač patrauklūs. Jų pasirinkimą lemia ne kraujo grupė ar „saldesnis“ kraujas, kaip kartais manoma, o biologiniai veiksniai. Pirmiausia uodai aptinka žmogų pagal iškvepiamą anglies dioksidą. Priartėję jie reaguoja į kūno šilumą, prakaito sudėtyje esančias medžiagas, ypač pieno rūgštį, bei odos mikrobiotos – ant odos gyvenančių mikroorganizmų – skleidžiamus kvapus. Dėl šių ypatumų vieni žmonės uodams atrodo patrauklesni nei kiti. Didesnė tikimybė sulaukti įkandimų tenka nėščiosioms ir žmonėms po intensyvaus fizinio krūvio. Jie iškvepia daugiau anglies dioksido, jų kūno temperatūra būna aukštesnė, todėl uodams juos aptikti lengviau.<img class="alignright size-medium wp-image-142934" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/08/shutterstock_2619018981-383x255.jpg" alt="shutterstock_2619018981" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kodėl taip niežti?</strong></p>
<p>Niežėjimą sukelia ne pats dūris, o organizmo reakcija į uodo seiles. Įkandimo metu uodas į odą suleidžia medžiagų, kurios neleidžia kraujui greitai krešėti. Į jas imuninė sistema reaguoja išskirdama histaminą – medžiagą, sukeliančią niežėjimą, paraudimą ir nedidelį patinimą.</p>
<p>Vieniems šie simptomai praeina per kelias valandas, o kitiems niežėjimas ir odos sudirginimas gali išlikti kelias dienas. Reakcijos stiprumas priklauso nuo individualių organizmo ypatybių ir imuninės sistemos jautrumo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip apsisaugoti?</strong></p>
<p>Visiškai išvengti uodų įkandimų ne visada pavyksta, tačiau riziką galima gerokai sumažinti.</p>
<p><strong><em>Repelentai</em></strong>. Renkantis priemonę nuo uodų, svarbu atkreipti dėmesį į jos sudėtį ir naudojimo instrukciją. Repelentai padeda sumažinti tikimybę, kad uodai nutūps ant odos, ypač vakarais ar būnant prie vandens telkinių.</p>
<p><strong><em>Šviesūs, kūną dengiantys drabužiai.</em></strong> Uodai dažniau pastebi tamsias spalvas, todėl šviesūs drabužiai jiems gali būti mažiau patrauklūs. Ilgos rankovės, ilgesnės kelnės ir uždara avalynė padeda apsaugoti atviras kūno vietas.</p>
<p><strong><em>Vėjuotos vietos.</em></strong> Uodams sunkiau skraidyti ten, kur pučia vėjas. Todėl poilsiui gamtoje dažnai palankesnės atviresnės vietos, kuriose pučia lengvas vėjelis. Tyrimai rodo, kad oro srovė sunkina uodų orientaciją ir mažina jų galimybes pasiekti žmogų.</p>
<p><strong><em>Tinkamas laikas.</em></strong> Uodai aktyviausi sutemus ir anksti ryte. Planuojant ilgesnį laiką lauke dienos metu, tikimybė sulaukti įkandimų paprastai būna mažesnė.</p>
<p><strong><em>Poilsio vietos pasirinkimas.</em></strong> Didesnė uodų gausa dažniausiai būna prie stovinčio vandens – tvenkinių, pelkių, užutėkių ar lietaus vandens sankaupų. Iškyloms ar vakarojimui geriau rinktis vietas, esančias toliau nuo tokių telkinių.</p>
<p><strong><em>Palapinės ir stovyklavimas</em></strong>. Nakvojant gamtoje didesnį komfortą užtikrina palapinės su nepažeistais tinkleliais nuo vabzdžių. Net trumpam atidarytas palapinės įėjimas gali tapti lengvu keliu uodams patekti į vidų.</p>
<p><strong><em>Poilsis terasoje ar pavėsinėje.</em></strong> Lauko ventiliatorius gali būti ne tik vėsinimo priemonė, oro srovė sunkina uodų skraidymą, todėl jų aplink žmones paprastai būna mažiau.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ką daryti įkandus?</strong></p>
<p>Pajutus pirmuosius nemalonius pojūčius po uodo įkandimo, svarbu kuo greičiau sumažinti odos sudirginimą. Įkandimo vietos vėsinimas šaltu kompresu gali padėti sumažinti niežėjimą, paraudimą ir nedidelį patinimą. Taip pat rekomenduojama vengti įkandimo vietą liesti ar kasyti, nes mechaninis odos dirginimas gali sustiprinti niežėjimą ir dar labiau pažeisti odos apsauginį barjerą. Dėl susidariusių smulkių odos pažeidimų padidėja bakterinės infekcijos rizika.</p>
<p>Jei niežėjimas išlieka intensyvus, nemalonius pojūčius gali sumažinti vietiško poveikio priemonės, skirtos niežuliui ir odos dirginimui malšinti. Sumažinus niežėjimą, lengviau išvengti kasymosi, todėl oda greičiau atsigauna ir mažėja komplikacijų tikimybė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kada verta kreiptis į gydytoją?</strong></p>
<p>Daugeliu atvejų uodų įkandimai per kelias dienas praeina savaime ir nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų. Visgi tam tikri simptomai gali rodyti stiprią alerginę reakciją arba besivystančią infekciją, todėl jiems pasireiškus būtina gydytojo konsultacija. Medicininis įvertinimas rekomenduojamas, jei:</p>
<ul>
<li>įkandimo vieta sparčiai tinsta arba paraudimas plinta;</li>
<li>atsiranda stiprus ar stiprėjantis skausmas;</li>
<li>pakyla kūno temperatūra;</li>
<li>pasireiškia alerginės reakcijos požymiai: veido, lūpų ar liežuvio tinimas, dusulys, išplitęs bėrimas;</li>
<li>įkandimo vieta supūliuoja arba atsiranda kitų infekcijos požymių.</li>
</ul>
<p>Nors tokios reakcijos pasitaiko retai, jų nereikėtų ignoruoti. Laiku suteikta medicininė pagalba padeda išvengti komplikacijų ir užtikrina tinkamą gydymą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Įdomu</strong></p>
<ul>
<li>Uodų gyvenimo trukmė nėra ilga. Patinai dažniausiai gyvena apie savaitę, o patelės, esant palankioms sąlygoms, gali išgyventi kelias savaites ar net iki dviejų mėnesių.</li>
<li>Nors uodai erzina, jie yra svarbi ekosistemos dalis. Jų lervomis minta žuvys ir varliagyviai, o suaugę uodai yra maistas paukščiams, šikšnosparniams ir kitiems vabzdžialesiams.</li>
<li>Pasaulyje uodai laikomi pavojingiausiais gyvūnais žmonėms. Ne dėl įkandimo, o dėl to, kad kai kurios jų rūšys platina maliariją, dengės karštligę, Zikos virusą ir kitas ligas. Lietuvoje paplitę uodai šių tropinių ligų paprastai neplatina.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/uodai-ne-kliutis-ramiam-poilsiui-gamtoje/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pėdų priežiūra namuose. Kokių klaidų pasitaiko?</title>
		<link>https://priekavos.lt/pedu-prieziura-namuose-kokiu-klaidu-pasitaiko/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/pedu-prieziura-namuose-kokiu-klaidu-pasitaiko/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 22 Apr 2026 09:31:09 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[Grožis]]></category>
		<category><![CDATA[grožis]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=141135</guid>
		<description><![CDATA[Pėdų priežiūrai neretai skiriama per mažai dėmesio, nes jos mažiau matomos. Be to, pėdos yra kantrios, todėl įvairių problemų galime &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Pėdų priežiūrai neretai skiriama per mažai dėmesio, nes jos mažiau matomos. Be to, pėdos yra kantrios, todėl įvairių problemų galime pastebėti joms jau įsisenėjus. 25 metų patirtį grožio srityje turinti pedikiūro meistrė ir KART instruktorė <strong>Jūratė Strašunskienė</strong> ragina atidžiau prižiūrėti pėdas ir nekartoti dažniausiai pasitaikančių klaidų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Neskiria dėmesio kasdienei priežiūrai<img class="alignright size-medium wp-image-141136" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/04/shutterstock_519452443-383x255.jpg" alt="Closeup,Photo,Of,A,Female,Feet,At,Spa,Salon,On" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pasak specialistės, pėdų priežiūra neturėtų prasidėti tik tada, kai jau atsiranda problema – ji turėtų būti natūrali asmens higienos dalis. „Kasdien svarbiausia yra švara, komfortas ir tinkamai parinktos priemonės pagal konkrečią situaciją. Jei oda sausa, ją reikia drėkinti ir minkštinti. Turint prakaitavimo problemą, reikalingos visai kitos priemonės. Jei oda linkusi trūkinėti, turi būti naudojami būtent tam skirti kremai. Prireikus galima naudoti specialų muilą odos dezinfekcijai, į vakaro ritualą įtraukti voneles, taip pat svarbu gerai išdžiovinti ir dezinfekuoti batus, – pažymi pašnekovė. – Jei lankotės pas specialistą, namuose toliau reikia naudoti paskirtas priemones, specialiai <strong><a href="https://kartshopjurate.lt/">pėdoms skirtą kosmetiką</a>,</strong> nes tai svarbi visos sistemos dalis – tarp vizitų būtent ji palaiko tai, kas pradėta salone.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Rūpinasi tik išvaizda</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Labiausiai pėdoms kenkia tai, kas kartojasi kasdien ir ilgainiui tampa norma: per maža ar netinkama avalynė, per ankštos kojinės, nuolatinė trintis, prasta higiena, netinkamai parinktos priemonės, o dažnai – paprasčiausias delsimas. Pėdos ilgai tyliai kenčia, todėl daugelis problemų įsisenėja dar iki tol, kol žmogus iš tiesų pradeda į jas žiūrėti rimtai, – atkreipia dėmesį pedikiūro meistrė Jūratė. – Kita dažna bėda – paviršutiniškas požiūris, kai stengiasi greitai susitvarkyti vaizdą, bet nežiūri, kokia tikroji odos būklė. Tokiu atveju problema lieka, tik trumpam paslepiama. Labai norisi, kad kuo daugiau moterų sužinotų: pėdų priežiūra gali būti kitokia. Ji apima ne tik tai, ką pašaliname, bet ir tai, ką atkuriame. Tai estetika, sykiu komfortas, sveikesnė odos būklė ir ilgalaikiai rezultatai.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Mano, kad pėdoms tinka bet kas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Anot pėdų priežiūros specialistės, tai bene didžiausia klaida. „Dažnai žmogus pasiima pirmą pasitaikiusį kremą ir tikisi, kad jo pakaks. Tačiau pėdų oda turi savų poreikių, todėl jai reikia ne atsitiktinės, o tiksliai parinktos priežiūros. Kita klaida – pėdomis rūpintis tik tada, kai jau pradeda kelti diskomfortą. Tuomet paprastai ieškoma greito sprendimo, o ne nuoseklaus kelio. Dar viena problema – nereguliarumas. Vieną vakarą pasirūpina, paskui savaitei ar dviem viską pamiršta. Oda mėgsta ne staigias akcijas, o pastovumą. Todėl namuose svarbiausia – ne kiekybė, o kryptis: ką, kada ir kodėl naudojame. Būtent tuo ypatingas KART. Tai ne tiesiog pedikiūro procedūra. Tai kosmetologinis požiūris į pėdų priežiūrą, kai dirbama ne tik su tuo, kas matoma išoriškai, bet ir su pačia odos būkle. <strong><a href="https://kartshopjurate.lt/">KART preparatai</a> </strong>parinkti taip, kad papildytų vienas kitą ir veiktų kaip vientisa sistema. Jie padeda švelniai šveisti, tirpdyti keratozę, giliai drėkinti, maitinti odą ir skatinti jos regeneraciją. Svarbus ne vien pats apsilankymas, o tai, kaip oda keičiasi vėliau“, – sako pašnekovė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Tikisi, kad problema išnyks savaime</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Ilgametė patirtis rodo, kad problema retai išnyksta pati, ji tiesiog pamažu pereina į kitą etapą. Iš pradžių gali būti tik sausumas, tempimas ar nedidelis nemalonus pojūtis, vėliau atsiranda storėjanti oda, skilinėjimas, jautrumas, skausmas, o kartais ir sudėtingesni pakitimai. Tada nukenčia ne tik pėdų vaizdas, bet ir žmogaus savijauta – pasidaro nemalonu vaikščioti, sunku jaustis laisvai, o problema pradeda lydėti kasdienybėje. Pavojingiausia tai, kad dažnai bandoma mažinti tik tai, kas matoma, o ne padėti odai atsistatyti. Oda lieka be realios pagalbos, todėl būklė kartojasi, – pažymi specialistė. – Būtina kruopščiai atsirinkti pėdų priežiūrai skirtus produktus, kad juose būtų vertingų medžiagų. KART produktuose esantys augaliniai fermentai, vaisių rūgštys, vitaminai, natūralūs aliejai, augaliniai ekstraktai, aktyvūs komponentai ir Negyvosios jūros mineralai užtikrina, kad oda gautų tai, ko jai iš tikrųjų reikia. Jie ne tik prižiūri, bet ir padeda odai atsigauti, atkurti drėgmę, elastingumą, komfortą.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Delsia kreiptis į specialistus</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Meistrė Jūratė ragina neuždelsti, nelaukti, kai jau sunku normaliai priminti pėdą, o daug anksčiau kreiptis į pėdų priežiūros specialistus. „Vos tik pastebite, kad oda ar nagai keičiasi, tai jau ženklas sustoti ir pažiūrėti rimčiau. Jei atsiranda trūkinėjantys kulnai, skausmas, ryškus suragėjimas, pasikartojantys sukietėjimai, nemalonūs pojūčiai vaikštant ar įtartini nagų pakitimai, laukti tikrai nereikėtų. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo paprasčiau padėti. Dažnai problema tampa sudėtinga ne todėl, kad ji buvo labai rimta nuo pradžių, tiesiog jai leista įsisenėti“, – tvirtina pašnekovė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Anot jos, svarbu pas kokį specialistą eiti, kad jis dirbtų protingai ir švelniai. „Nereikia grubumo. Nereikia agresyvaus darbo vien tam, kad greitai pamatytume pokytį. KART sistemos esmė – padėti odai pačiai grįžti į geresnę būklę. Būtent dėl to atliekamas pedikiūras leidžia spręsti ne tik sausumo, sukietėjimų ar kulnų įtrūkimų problemą, bet ir dirbti su pačiais odos regeneracijos procesais. To vien mechaniškai apdorojant pasiekti neįmanoma“, – atskleidžia pedikiūro meistrė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Daro pedikiūro klaidų</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jūratė pasakoja, kad dažniausiai savo praktikoje sutinka keletą pėdų problemų, kurios retai atsiranda savaime. „Dažniausiai matau onicholizę – nago plokštelės atšokimą nuo nago guolio. Tai dažna problema, bet ji neatsiranda staiga. Kita labai dažna situacija – hipersausos pėdos. Būtent dėl tokios odos būklės paprastai pradeda trūkinėti kulnai. Taip pat matau hiperkeratozuotą, perdildytą pėdų odą, kai jau būna pažeistas jos natūrali pusiausvyra. Neretai tenka susidurti ir su nagais, pažeistais dėl netinkamo darbo su freza. Labai aiškiai matyti viena: dauguma šių problemų nėra „staigmena“. Jos formuojasi po truputį – iš netinkamų įpročių, prastos priežiūros ir per ilgo laukimo“, – sako pašnekovė. Anot jos, tinkama ir reguliari pėdų odos priežiūra, taisyklingai atliekamas pedikiūras padėtų išvengti daugelio šių problemų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Viliasi, kad užteks vienos procedūros salone</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pasak Jūratės, tai, kad užtenka vienos geros procedūros salone, yra vienas didžiausių mitų apie pėdų priežiūrą. „Tikrai neužtenka. Ji gali duoti gražią pradžią, bet jei namuose niekas nesitęsia, oda grįžta į seną būklę.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kitas mitas – kad pėdų priežiūrai tinka bet kokia priemonė. Netinka. Pėdų oda turi savų poreikių ir aiškiai parodo, kada jai duodama ne tai, ko reikia. Dar vienas mitas – kad pedikiūras visada turi būti susijęs su grubiu šalinimu. Būtent čia ir atsiskleidžia KART išskirtinumas. KART nėra tiesiog procedūra. Tai kosmetologinis požiūris į pėdų priežiūrą. Produktai čia papildo vienas kitą ir veikia kaip vientisa sistema. Jų sudėtyje yra augalinių fermentų, rūgščių, vitaminų, natūralių aliejų, augalinių ekstraktų, aktyvių komponentų ir Negyvosios jūros mineralų. Visa tai veikia ne siekiant trumpai pagražinti, o tam, kad oda gautų realią galimybę atsigauti. Todėl KART man yra ne įprastas pedikiūras, o visai kitas, inovatyvus požiūris į pėdų priežiūrą“, – sako specialistė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><em>Daugiau apie </em></strong><a href="https://kartshopjurate.lt/"><strong><em>KART priemones ir namų priežiūros galimybes</em></strong></a><strong><em> galima rasti elektroninėje parduotuvėje </em></strong><a href="http://kartshopjurate.lt/"><strong><em>kartshopjurate.lt</em></strong></a><strong><em>.</em></strong></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/pedu-prieziura-namuose-kokiu-klaidu-pasitaiko/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Idealus šampūnas – pagal odos tipą ar plaukų struktūrą?</title>
		<link>https://priekavos.lt/idealus-sampunas-pagal-odos-tipa-ar-plauku-struktura/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/idealus-sampunas-pagal-odos-tipa-ar-plauku-struktura/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 16 Apr 2026 17:42:36 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=141059</guid>
		<description><![CDATA[Šampūno paieška – paini užduotis. Kiekvienas produktas naudingas savaip: drėkina, stiprina, lygina, storina, suteikia blizgesio ar fiksuoja spalvą. Informacija ant &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Šampūno paieška – paini užduotis. Kiekvienas produktas naudingas savaip: drėkina, stiprina, lygina, storina, suteikia blizgesio ar fiksuoja spalvą. Informacija ant buteliuko nepadeda apsispręsti. Grožio paslaptis – balansas tarp to, ko reikia galvos odai, ir to, kas tinka plaukams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pradėti nuo savianalizės<img class="alignright wp-image-141060" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/04/shutterstock_2301755341.jpg" alt="Hair,Care,Product,And,Beautiful,Shiny,Healthy,Hair.,Cosmetics.,Mask" width="500" height="334" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Šampūnas nėra tik putojantis prausiklis ar plaukų trinkimo priemonė. Renkantis produktą svarbu atsižvelgti į galvos odą, – teigia amerikiečių trichologė Shab Reslan. – Ne visi šampūnai valo vienodai. Ne visų skalpo būklė identiška. Kas tinka draugei, nebūtinai tiks jums.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Testas galvos odos tipui nustatyti yra pigus ir greitas. Papildomai reikės veidrodžio, gero apšvietimo ir&#8230; 2–3 d. netrinktų plaukų. „Jeigu jaučiamas tempimas, niežėjimas, matyti birių pleiskanų, o simptomai sustiprėja iš karto po trinkimo, galima įtarti sausą tipą. Jeigu apžiūrint veidrodyje skalpo oda blizga, pleiskanos – sulipusios, tikėtina, jog būdingas riebus tipas. Pasitaiko mišrus variantas, kai galvos oda nėra nei pernelyg sausa, nei intensyviai riebi. Tokiu atveju po trinkimo nebūna nemalonaus tempimo ir niežėjimo, tačiau po 2–3 d. plaukai susiriebaluoja“, – aiškina gydytoja dermatologė Sharleen St. Surin-Lord.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Idealu rinktis šampūną, kuris tinka galvos odai ir šaknims, o balzamą derinti atsižvelgiant į plaukų struktūrą, problemą, kurią norisi spręsti, arba į pageidaujamą efektą. Pavyzdžiui, moteriai, kurios skalpas riebus, o plaukų galiukai sausi (dažnas derinys), rekomenduojamas šampūnas, skirtas riebiai odai, ir drėkinamasis balzamas, tepamas tik ant sausų plaukų.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Riebi galvos oda</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Moterys, kurių galvos oda likusi riebaluotis, būna išbandžiusios galybę būdų, kaip kuo ilgiau išsaugoti reprezentatyvią išvaizdą. Dešimtys skirtingų šampūnų, įvairios metodikos (trinkti plaukus kas dieną, kas antrą dieną ar naudoti sausą šampūną), naminės kaukės ir žolelių nuovirai, net eksperimentinės šukuosenos (afrikietiškos kaselės) – niekas nesuteikia laukiamo rezultato. Sunku kovoti su fiziologija. Štai į ką derėtų atkreipti dėmesį ir ko vengti renkantis šampūną riebiai galvos odai:</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Venkite šampūnų, kurie maitina, drėkina, lygina ar tinka garbanotiems plaukams. Suteikia per daug drėgmės ir taip riebiai odai. Tikroji šampūno paskirtis – pašalinti sebumą ir nešvarumus nuo skalpo bei šaknų. Rinkitės giliai valančius produktus, o ne tokius, kurie puoselėja galiukus.</li>
<li>Tinka produktai, ant kurių pakuočių minimas apimties suteikiantis, plaukus stiprinantis, odos būklę subalansuojantis efektas. Nedrėkina ir efektyviai šalina riebalų perteklių.</li>
<li>Giliai valantis šampūnas padeda esant riebiai galvos odai, tačiau svarbu nepersistengti. Naudojant labai dažnai situacija pasikeis 180 laipsnių kampu – skalpas išsausės ir pradės pleiskanoti.</li>
<li>Išbandykite dviejų šampūnų derinį. Panaši praktika taikoma mišriai veido odai, kai skirtingoms zonoms naudojami atitinkami prausikliai. Pirmiausia padenkite skalpą ir šaknis šampūnu, skirtu riebiam skalpui. Išmasažuokite ir išskalaukite. Jeigu reikia, pakartokite procedūrą. Tada plaukus nuo vidurio galiukų link padenkite šampūnu, kuris tenkina poreikius, pavyzdžiui, maitina ar suteikia žvilgesio. Išskalaukite.</li>
<li>Norėdami sustiprinti šampūno poveikį ir efektyviau pašalinti nešvarumus, palaikykite priemonę ant odos ir šaknų 3–5 min. (ilgiau nei įprastai). Išskalaukite.</li>
<li>Jei po trinkimo naudojate plaukų balzamą, netepkite ant galvos odos ir šaknų. Priemonę paskirstykite nuo plaukų vidurio galiukų link.</li>
<li>Riebalų liaukutes dirgina ir sekreciją didina bet kokie priežiūros, formavimo ar kosmetikos produktai. Tai nereiškia, kad negalite naudoti kaukių, putų ar lako. Svarbu laiku nuplauti ir nepalikti per naktį.</li>
</ul>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Sausa galvos oda</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sausa, niežtinti ir linkusi sluoksniuotis oda – ne geresnė nei riebi. Priežiūra taip pat nėra lengvesnė ar paprastesnė. Vis dėlto šampūnas – pirmoji gynybos linija, sauganti nuo pleiskanų atsiradimo. Svarbu rasti produktą, kuris nedidintų sausos odos problemų. Štai rekomendacinės gairės:</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Venkite stiprinančių, spalvą saugančių ir apimties suteikiančių šampūnų. Produktai gali pašalinti galvos odai reikalingą drėgmę.</li>
<li>Saikingai naudokite sausą šampūną. Biri priemonė sugeria riebalų perteklių, tačiau sausina skalpą. Išeitis – nedidelis kiekis pagal plaukų augimo liniją stengiantis, kad nepatektų ant odos.</li>
<li>Jei galvos oda tik šiek tiek sausa, neniežti ir nepleiskanoja, ieškokite šampūno, kuris maitina, drėkina, lygina plaukus ar palengvina garbanojimąsi. Produktai skatina kaupti drėgmę, todėl naudingi sausai odai.</li>
<li>Atsisakykite bet kokių produktų, sudėtyje turinčių sulfatų. Šie sausina odą ir plaukus.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>Atminkite, kad sausai odai netinka bet kokie šampūnai. Atradus efektyviausią produktą sumažėja nemalonūs simptomai. Neskaitydami etikečių rizikuojate pakenkti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Produktai pagal plaukų tipą</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li><strong>Ploni. </strong>Ieškokite apimties suteikiančių šampūnų, kurie sustiprina plaukus jų neapsunkindami.</li>
<li><strong>Stori.</strong> Maitinamieji arba drėkinamieji šampūnai suteikia drėgmės, blizgesio ir glotnumo.</li>
<li><strong>Tiesūs. </strong>Produktai, suteikiantys lygumo ir glotnumo, drėkina, užsandarina plauko kutikulę ir pabrėžia natūralią struktūrą.</li>
<li><strong>Banguoti. </strong>Labiausiai tinka šampūnai, apibūdinami kaip harmonizuojantys, balansuojantys, puoselėjantys. Ne per daug drėkina, bet ir neišsausina. Išsaugo plaukų lengvumą ir elastingumą.</li>
<li><strong>Garbanoti.</strong> Rekomenduojami šiam plaukų tipui skirti šampūnai, kurie gerai drėkina, sumažina vėlimąsi, tačiau nesuteikia papildomo svorio.</li>
<li><strong>Pažeisti / dažyti / trapūs. </strong>Stiprinantys ar spalvą fiksuojantys šampūnai tinka nualintiems, paveiktiems cheminėmis priemonėmis ar karščiu, labai šviesintiems, nusilpusiems ir lūžinėjantiems plaukams. Produktuose gausu baltymų, skirtų atkurti struktūrą ir pagerinti būklę.</li>
</ul>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Papildomi faktoriai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Sveikų plaukų požymiai – blizgesys, purumas ir elastingumas. „Jeigu braukiant ranka jaučiamas sausumas, šiurkštumas, kietumas, sruogos – neklusnios ir veliasi, greičiausiai trūksta drėgmės. Tačiau sintetinės aliejinės medžiagos arba produktai, sudėtyje turintys silikonų, apsunkina ir šukuosena netenka elastingumo, – sako gydytoja dermatologė Sh. St. Surin-Lord. – Sausam odos tipui labai tinka produktai su gliceroliu, kuris nesulipina ir išsaugo apimtis.“ Beveik visiems odos tipams naudingi augaliniai aliejai, tokie kaip mangų, arganų. Reguliuoja riebalų liaukų veiklą, giliai drėkina ir stiprina. Saulėgrąžų aliejuje esantys keramidai ir riebalų rūgštys atkuria struktūrą, drėkina, suteikia blizgesio, sumažina vėlimąsi ir galiukų šakojimąsi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Jeigu vargina riebi galvos oda ir lipnios pleiskanos, galima įtarti seborėjinį dermatitą, – pabrėžia trichologė Sh. Reslan. – Kartais tai yra nepriežiūros padariniai, jei naudojamas per švelnus šampūnas (neišvalo nešvarumų), plaukai trenkami per retai. Kalta mityba, jei vartojama daug perdirbtų riebalų, angliavandenių, alkoholio, kurie skatina uždegimą.“ Jeigu pablogėjo galvos odos būklė (staiga išsausėjo, paraudo arba ėmė riebaluotis, išlinko daug plaukų), tačiau nepasikeitė naudojami kūno priežiūros produktai ir gyvenimo būdas, verta pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu ar trichologu norint įsitikinti, kad požymiai nėra sisteminės problemos dalis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jurgita Ramanauskienė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/idealus-sampunas-pagal-odos-tipa-ar-plauku-struktura/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kišenių dilema – nuo istorijos iki madingo akcento</title>
		<link>https://priekavos.lt/kiseniu-dilema-nuo-istorijos-iki-madingo-akcento/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kiseniu-dilema-nuo-istorijos-iki-madingo-akcento/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 19 Feb 2026 06:42:55 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[mada]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[stilius]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=140135</guid>
		<description><![CDATA[Pasak mados istorikų, kišenės atsirado ankstyvaisiais viduramžiais. Tiesa, tuomet jos buvo ne prisiūtos prie rūbo, o tvirtinamos ant liemens virvele &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Pasak mados istorikų, kišenės atsirado ankstyvaisiais viduramžiais. Tiesa, tuomet jos buvo ne prisiūtos prie rūbo, o tvirtinamos ant liemens virvele ar diržu. Tai iš esmės buvo nedidelė rankinė ar kapšelis pinigams ir smulkiems asmeniniams daiktams. Tik XVII a. pabaigoje kišenės buvo pritvirtintos prie vyriškų švarkų, kartais ir prie kelnių. O moteriškuose rūbuose jos atsirado tik XIX a. Kaip ir kišenių eros pradžioje, taip ir dabar nesutariama, ar jos rūbą puošia, ar gadina siluetą. Visgi 2026-aisiais mados gerbėjai neabejotinai turės kišenių visiems daiktams susidėti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kišenių diskriminacija<img class="alignright size-medium wp-image-140136" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/02/shutterstock_2443865377-383x255.jpg" alt="Backside,View,Of,Young,Pretty,Woman.,Chamomile,Flowers,Bouquet,In" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kol miestiečiai ir didikai Europoje vaikštinėjo apsitaisę laisvomis tunikomis ir apsiaustais, kišenių problema neegzistavo. Visi turėjo krepšelius ar prie juosmens tvirtinimas primityvias pinigines. Vyrams siauras kelnes ir tunikas pakeitus dabar klasikiniais tapusiais švarkais ir tiesaus kirpimo kelnėmis, kišenės buvo integruotos į jų vidų. Jose sutilpdavo ne tik šukos, nosinaitė ar laikrodis, bet ir butelaitis gėrimo, tabakinė, net nedidelis ginklas. Moterys, deja, taip ir liko viduramžiuose. Joms vis dar tekdavo rankoje nešti „ridikiulį“ arba po viršutiniu suknelės ar sijojo sluoksniu prisirišti paslėptas kišenes. Siuvėjai tiesiog nesivargindavo kišenių pritvirtinti prie viršutinį sluoksnį sudarančio audinio. Net papildomai pridėti kišenių suknelėms tapo nebeįmanoma XVIII a. viduryje, kai madingi tapo gana siauri siluetai. Manyta, kad bet kokie iškilumai darko grakštų siluetą, tad save gerbianti dama apie kišenes net galvoti neturėtų. Kišenių situacija trumpam pagerėjo XX a., kai siaučiant pasauliniams karams mada gerokai pasikeitė, o rūbai tapo praktiškesni. Visgi šią „pažangą“ sugadino garsusis KristianasDioras. Mados genijus pareiškė, kad „vyrų kišenės skirtos daiktams laikyti, o moterų – estetikai sukurti“. Dizaineris kone pažodžiui pakartotojo tai, kas buvo kalbama XIX a., kai politikai nerimavo dėl moterų teisių judėjimų ir siekė jėga numalšinti sufražisčių judėjimus. Tuomet mada iš tiesų buvo naudojama kaip įrankis moterims valdyti. Ryškiausias to simbolis – judesius apribojantis korsetas. Tačiau kišenės turbūt galėtų atsidurti antroje vietoje. Buvo manoma, kad ribojant vietą, kurioje moterys gali saugiai laikyti daiktus ir laisvai naudoti abi rankas, apribojamos ir jų galimybes laisvai judėti viešose erdvėse, nešiotis slaptus laiškus ar keliauti be palydos. Sunku atspėti, ar to siekė ir pats K. Dioras, ar jam tiesiog nepatiko savo įmantrias ir elegantiškas sukneles puošti kišenėmis. Visgi jo kišenėms paskelbtas verdiktas mados pasaulyje daro įtaką net ir dabar.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Dydis – daugiau nei skaičius</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Apie tai, kad moterys diskriminuojamos mados pasaulyje (ir, beje, ne tik dėl kišenių) kalbama jau seniai. Tačiau šios diskusijos iki šiol daugiausia grįstos emocijomis, o ne faktais. Tik 2022 m. žurnalistai ėmėsi tirti kišenių dilemą. Jie pasiėmė liniuotę, pasitelkė kantrybę ir išanalizavo daugybę madingų moteriškų rūbų. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad moterų kišenės iš tiesų beveik dvigubai mažesnės. Leidinio „The Pudding“ žurnalistai išmatavo 80 džinsų porų kišenes, rinkdami duomenis iš 20 populiariausių prekių ženklų. Jie lygino moteriškus ir vyriškus to paties dydžio modelius – su 32 colių liemeniu. Rezultatai įspūdingi: moteriškos priekinės kišenės vidutiniškai beveik perpus trumpesnės ir apie 6–10 % siauresnės. Ir tai – ne tik skaičiai. Vos 40 % moteriškų kišenių gali sutalpinti šiuolaikinį išmanųjį telefoną, o speciali mažai kišenei skirta piniginė telpa ten rečiau nei pusėje atvejų. Be to, vidutinės moters ranka į daugelį tokių kišenių gali būti įkišta tik iki trečdalio plaštakos. Aptemptų modelių atveju situacija dar liūdnesnė: jų kišenės 48 % trumpesnės nei vyriškų, o tiesaus kirpimo modeliuose – 46 %. Užpakalinės kišenės skiriasi kiek mažiau, tačiau tendencija išlieka: jos 5–7 % trumpesnės ir šiek tiek siauresnės, nors plotis beveik sutampa. Moteriški švarkai 6 atvejais iš 10 turi tik kišenių imitacijas. O tuomet, kai kišenės yra funkcionalios, jos vis tiek per mažos, kad pavyktų įdėti bent kelis reikalingiausius daiktus. Išimtis – paltai ir striukės. Viršutiniuose rūbuose esančios kišenės gana proporcingos. Žurnalistai, apklausę mados istorikus, stilistus ir net ekonomistus, išsiaiškino, kad moteriški rūbai kišenių stokoja ne tik dėl to, kad šios gali iškraipyti siluetą. Juk tos pačios kompanijos, kurios siuva džinsus bei švarkus, pardavinėja ir rankines. Šie aksesuarai neretai neša gerokai didesnį pelną nei rūbai. O juk mada yra verslas, tad natūralu, jog siekiama parduoti tai, kas neša didžiausią pelną. Visgi atrodo, kad artimiausioje ateityje situacija turėtų šiek tiek pasikeisti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kišenės pagaliau tampa funkcionalia detale</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Prieš daugiau nei dešimtmetį pirmą kartą po labai ilgo laiko mados dizaineriai prisiminė safario ir utilitarinį stilius. Tada madingomis tapo <em>cargo</em> tipo kelnės, ilgi švarkai su pridėtinėmis kišenėmis ir net palaidinės bei džemperiai, puošti daugybe vidutinio dydžio kišenių, ant kurių puikavosi siuvinėjimai ar net žymių paveikslų spaudiniai. Prancūzų dizaineris <em>Žanas Čarlzas de Kastelbajakas</em> sakė, kad kišenės yra naujas aksesuaras, kurį sumanūs kūrėjai iš vidinių sluoksnių perkėlė į išorę. Deja, jis taip pat užsiminė, kad kišenės neturėtų būti prikimštos daiktų. Tad jos 2013 m. vis dar buvo skirtos tik estetikai, o ne funkcionalumui. 2022 m. <em>cargo</em> mada sugrįžo dar kartą. Tuomet išorinės kišenės buvo derinamos su prabangiais audiniais, pavyzdžiui, satinu ar šilku. Iš tokio audinio siūtose kišenėse nepavyktų išlaikyti net lūpdažio. Tad net ir antrojo sugrįžimo į mados Olimpą metu kišenės vis dar buvo prisiuvamos tik dėl grožio. Po metų jos atsidūrė ant džinsų ir medvilninių kelnių. Tad pagaliau į jas tapo įmanoma sutalpinti daugelį smulkių daiktelių. <em>Cargo</em> stilistiką itin pamėgo Z kartos atstovai. Juk tuomet buvo itin madingos mažutės rankinės, į kurias netilpdavo naujausio modelio išmanieji telefonai. Stilistai ne itin gyrė tokią mados tendenciją. Mat pridėtinės kišenės iš tiesų tinka ne visoms figūroms. Plačios kelnių klešnės ir ant klubų pritvirtintos didelės kišenės vizualiai platina klubus, o netinkamai pasirinkus modelį dar ir „atima“ ūgio: kojos dėl tokio stiliaus rūbo atrodo trumpesnės, o liemuo neproporcingai ilgesnis. Turbūt tai yra viena priežasčių, kodėl <em>cargo</em> stilistika madoje ilgai neužsibuvo. Jau 2024 m. stilistai ragino slėpti tokius drabužius stintos gilumoje. Šįmet kišenes iš naujo atrado tiek aukštoji mada, tiek ir funkcionalių drabužių kūrėjai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>2026 m. dizaineriai į madą sugrąžins džinsinius švarkus. Jau pavasarį mados gerbėjai dėvės ne kuklius ir prigludusius modelius, tačiau didinto dydžio siluetus su funkcionaliomis kišenėmis.</li>
<li>2026 m. pavasarį utilitarinės striukės su daugybe kišenių, užtrauktukų ir reguliuojamų detalių persikels į miesto gatves. Tai funkcinės mados, dar žinomos kaip „Gorpcore“ tendencija. Mados ekspertų teigimu, šįmet itin dažnai matysime rūbus, kurie atrodys lyg puikiai pritaikyti žygiams kalnuose ar laukinėje gamtoje. Jie bus derinami su klasikiniais drabužiais. Tiesa, derėtų ieškoti striukių iš satino, aukštos kokybės nailono ar net plonos odos. Šios medžiagos suteikia sportiniam siluetui elegancijos, tačiau išlaiko funkcionalumą (ne tik viso rūbo, bet ir kišenių).</li>
<li>Funkcionalios kišenės puoš ir klasikinio ar sportinio silueto lietpalčius bei pavasariui skirtus marškinių tipo švarkus. Šių rūbų kišenėse turi sutilpti mobilieji telefonai, raktai ar mokėjimo kortelės. Stilistai pataria daiktus laikyti apatinėse, o ne krūtinę puošiančiose kišenėse. Taip išlaikomos silueto proporcijos.</li>
<li>Klasikinio stiliaus džinsai, kelnės, sijonai ir suknelės tikrai turės kišenes. Visgi jos nebus itin talpios. Mat pagrindinė jų paskirtis – sutalpinti rankas pozuojant. Turbūt daugelis žino jau ikoniška tapusią mados dizainerės Viktorijos Bekhem raudonojo kilimo pozą. Garsi moteris dėvėdama savo kurtas sukneles su kišenėmis ar kelnių kostiumus visada kairiąją ranką laiko kišenėje ir ištiesia kairę koją į priekį. Tai vizualinis triukas, kad ji atrodytų aukštesnė ir dar lieknesnė.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kiseniu-dilema-nuo-istorijos-iki-madingo-akcento/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šlovę sudeginęs Justinas</title>
		<link>https://priekavos.lt/slove-sudegines-justinas/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/slove-sudegines-justinas/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 12 Feb 2026 19:41:51 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[žinomi žmonės]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=140074</guid>
		<description><![CDATA[Kovo 1 d. 32-ąjį gimtadienį pasitiksiantis dainininkas Justinas Bieberis buvo laikomas viena ryškiausių muzikos pasaulio žvaigždžių. Jis rekordiškai greitai išgarsėjo &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Kovo 1 d. 32-ąjį gimtadienį pasitiksiantis dainininkas Justinas Bieberis buvo laikomas viena ryškiausių muzikos pasaulio žvaigždžių. Jis rekordiškai greitai išgarsėjo dar paauglystėje, o populiarumas leido susikrauti solidų turtą. Tačiau šlovė turėjo savo kainą – dar nesulaukęs pilnametystės susidūrė su priklausomybių problemomis, depresija, o žiniasklaida gausiai rašė apie jo netinkamą elgesį. Net ir suaugęs J. Bieberis sulaukia daugiau dėmesio ne dėl kūrybos, o dėl skandalų, kurie jį lydi nuo pat karjeros pradžios.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Paskalų epicentre<img class="alignright wp-image-140075" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/02/shutterstock_1674726565.jpg" alt="Los,Angeles,-,Jan,27:,Justin,Bieber,And,Hailey,Bieber" width="500" height="705" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>2025-ieji Justinui Bieberiui buvo itin sudėtingi. Atlikėjas planavo surengti milžinišką koncertinį turą, kurio ištikimiausi gerbėjai laukė kone dešimtmetį. Tačiau koncertai buvo atšaukti – oficialiai nurodoma, kad dainininkas negali lipti ant scenos dėl sveikatos problemų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Naujausios nuotraukos nustebino gerbėjus: J. Bieberis atrodo išsekęs ir apsileidęs. Praėjusių metų vasarą visgi pasirodė Los Andžele vykusiame Kendricko Lamaro ir SZA koncerte, tačiau pasirodymas truko vos vieną dainą ir sukėlė daugiau nerimo nei džiaugsmo. Atlikėjas atrodė ne tik fiziškai silpnas, bet ir keistai pasikeitusio veido išraiška.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Manoma, kad jis vis dar sveiksta po Ramsay Hunt sindromo – neurologinės būklės, sukėlusios veido paralyžių, klausos praradimą ir galvos svaigimą. Dalis gerbėjų teigia, kad pagrindinės problemos gali būti psichologinės. Sklando gandų, esą J. Bieberio sunkumai susiję su jo buvusio globėjo, reperio Sean „Diddy“ Combs, elgesiu. Diddy 2009 m. priėmė jaunuolį, tuo metu dar paauglį, savo namuose. Vėliau reperiui buvo iškelta byla dėl prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo, o interneto erdvėje pasirodė spėlionių, kad šis laikotarpis galėjo turėti įtakos dainininko psichinei sveikatai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>J. Bieberis viešai paneigė bet kokius netinkamo elgesio kaltinimus savo atžvilgiu. Tačiau paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame Diddy ir J. Bieberis kartu praleidžia 48 valandas, sukėlė nerimo interneto publikai – daugeliui akį traukė 24 metų amžiaus skirtumas tarp vaizdo įrašo dalyvių.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Stokojęs tikros šeimos</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Visai neseniai J. Bieberis buvo užfiksuotas einantis nuo savo automobilio netoli banko Beverli Hilse – įsiūtį tąkart jam sukėlė bauda už neleistinai pastatytą transporto priemonę. Paviešinti vaizdai iš įvykio vietos iškart sukėlė komentarus: daugelis pastebėjo, kad atlikėjas atrodo susiduriantis su sveikatos problemomis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gegužės pradžioje „The Sun“ pranešė apie instagrame paviešintas nuotraukas, kuriose J. Bieberis, atrodo, rūko į kaljaną panašią vandens pypkę – priemonę, dažniausiai naudojamą kanapėms vartoti. Atlikėjo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų niekada nebuvo paslaptis: pirmą kartą jas pamėgino vos keturiolikos metų. Tuomet situaciją kontroliavo motina ir prodiuseriai. Staiga dėmesio centre atsidūręs paauglys, veikiausiai, pats nesuprato, kodėl siekia pabėgti nuo savo pasakos – juk karjera klostėsi kone idealiai. Tik daug vėliau, duodamas interviu prieš 30-ąjį gimtadienį, J. Bieberis atvirai prisipažino: jau daugiau nei dešimtmetį svajoja ne apie populiarumą ar superžvaigždės statusą, o apie šeimą. Būtent pilnos šeimos patirties jis labiausiai stokojo vaikystėje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Justinas Drew Bieberis gimė 1994 m. kovo 1 d. Ontarijuje, Kanadoje. Jo tėvams tuo metu buvo vos po 18 metų. Jų santykiai nesiklostė, todėl pasuko skirtingais keliais, ir Justiną liko auginti vieniša motina. Nebuvo lengva: jauna moteris nuolat stengėsi išlaikyti save ir sūnų. Vėliau ji apie savo patirtį parašė knygą „<em>Nowhere But Up: The Story of Justin Bieber’s Mom</em>“.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Atlikėjas yra prasitaręs, kad tai, ką motina parašė knygoje, jį ne tik skaudino, bet ir pažemino. Jis suvokė, kokia milžiniška našta pirmaisiais jo gyvenimo metais buvo motinai.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Staiga užklupusi sėkmė</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Muzikai itin gabus J. Bieberis vaikystėje tapo savo gimdytojų pasididžiavimu. Mažasis mokėsi groti pianinu, gitara, būgnais ir trimitu, tačiau labiausiai sekėsi dainuoti. Jis dažnai dainuodavo gatvėje, kur žmonės į jo gitaros dėklą mesdavo ne tik smulkias monetas, bet ir stambias kupiūras. J. Bieberis vėliau prisiminė, kad tai buvo smagi patirtis, padėjusi sutaupyti pinigų ir nusivežti mamą į Volto Disnėjaus pasaulį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaikystėje Justinas buvo smalsus, jautrus ir geraširdis, o jo švelni prigimtis atsispindėjo ne tik veide, bet ir vaikiškame balse. Šie bruožai, kartu su vokaliniu talentu, padėjo pritraukti daugybę gerbėjų „YouTube“ platformoje, kurioje jo motina dažnai dalijosi dainuojančio Justino vaizdo įrašais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Išgirdęs vieną tokių įrašų, vadybininkas Scooteris Braunas pakvietė 13-metį įrašyti pirmuosius bandomuosius įrašus. Tuo metu tai buvo nauja ir neįprasta praktika – šiandien tokia veikla tarp pradedančių atlikėjų jau nieko nestebina. Netrukus J. Bieberis pasirašė sutartį su „Raymond Braun Media Group“ – bendru S. Brauno ir Usherio projektu. 2008 m. Justinas su motina persikėlė į Atlantą, JAV, ir netrukus pasirodė jo pirmasis singlas „One Time“, kuris sulaukė stulbinančio populiarumo ir atvėrė kelią į muzikos viršūnes.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Septyniolikmetis J. Bieberis tapo tikru paauglių dievaičiu – minios gerbėjų klykdavo vos pamatę jo veidą. Sulaukęs 25 metų jau buvo laikomas superžvaigžde. Be to, Justinas galėjo didžiuotis jauniausio solo atlikėjo titulu: septyni jo albumai užėmė pirmąją vietą „Billboard“ populiariausių albumų sąraše. Tuo metu jis sumušė Elvio Presley rekordą – septintas albumas pasiekė pirmąją vietą būnant vos 25 metų, tuo tarpu E. Presley tai pavyko 1961 m., šiam būnant 26 metų. Tokios greitos ir intensyvios sėkmės poveikis jauno žmogaus asmenybei buvo akivaizdus. J. Bieberis neretai būdavo apibūdinamas kaip arogantiškas ir nemandagus, o kartais nepagarbiai atsiliepdavo net savo gerbėjoms, kurios kabinosi jam ant kaklo.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Svarbiausios jo gyvenimo moterys</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>J. Bieberis ne kartą yra prisipažinęs, kad staiga užklupusi šlovė turėjo ir tamsiąją pusę. Skirtingais karjeros etapais jis kovėsi su emocinės sveikatos problemomis, ypač depresija ir nerimu. Dokumentikoje „<em>Seasons“</em> atlikėjas atvirai pasakojo, kaip ankstyvuoju karjeros laikotarpiu kovojo su priklausomybėmis: iš pradžių vartojo alkoholį, vėliau – įvairias tabletes su narkotinėmis medžiagomis, o kartais net bandė haliucinogeninius grybus. Jaunuolis laikinai išsiblaivydavo, tačiau po kurio laiko vėl grįždavo prie žalingų įpročių.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Visus jo pakilimus ir nuosmukius stebėjo svarbiausios jo gyvenimo moterys. Pirmiausia motina, kuri stengėsi auklėti sūnų ir jį saugoti. Vėliau gelbėti įsitraukė pirmoji Justino meilė – atlikėja Selena Gomez. Jų santykiai 2011–2018 m. buvo kupini suartėjimų ir išsiskyrimų, o J. Bieberis vėliau prisipažino, kad S. Gomez buvo jo pirmoji tikroji meilė. Visgi jis ją prarado dėl savo elgesio – sklandė gandai, kad jaunas vyras ne tik kartais elgdavosi nepagarbiai, bet ir galimai griebdavosi smurto.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kai poros santykiai galutinai nutrūko, viešąją erdvę nustebino J. Bieberio staigus susidomėjimas modeliu Hailey Baldwin ir netrukus įvykusios vedybos. Po vestuvių Hailey atvirame interviu „<em>Vogue“</em> paaiškino, kad santuoka nėra stebuklinga fantazija: „Tai pasirinkimas. Neatsibundi kasdien sakydamas, kad esi visiškai įsimylėjęs, o tavo mylimasis – tiesiog tobulas. Būti susituokusiam nėra apie tai. Tačiau tame yra kai kas gražaus – noras dėl kažko kovoti ir kurti drauge.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>2024 m. Justinas ir Hailey tapo tėvais – jiems gimė berniukas Jackas Bluesas. Atlikėjas neslėpė džiaugsmo pagaliau sukūręs tikrą šeimą. Visgi vien tik šeimos sukūrimas neišsprendė visų problemų: J. Bieberis vis dar kovoja su priklausomybių padariniais, viešumoje ne visada elgiasi pagarbiai su žmona, o gerbėjai kritikuoja, kad tėvai per drąsiai viešina sūnaus nuotraukas socialiniuose tinkluose. Kaip rašoma komentaruose: „Kai tikroji šlovė sudega, belieka viešumą kurstyti skandalingu elgesiu.“</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/slove-sudegines-justinas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip susigrąžinti plaukų spindesį po vasaros sezono?</title>
		<link>https://priekavos.lt/kaip-susigrazinti-plauku-spindesi-po-vasaros-sezono-2/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kaip-susigrazinti-plauku-spindesi-po-vasaros-sezono-2/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 27 Aug 2025 08:47:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[Grožis]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=137340</guid>
		<description><![CDATA[Nors vasarą mėgaujamės šiltais ir saulėtais orais, šis sezonas atneša nemažai iššūkių mūsų odai bei plaukams. Sausas ir karštas oras, &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><span style="font-weight: 400;">Nors vasarą mėgaujamės šiltais ir saulėtais orais, šis sezonas atneša nemažai iššūkių mūsų odai bei plaukams. Sausas ir karštas oras, įvairių telkinių vanduo bei žalingi saulės spinduliai ypatingai išsausina plaukus, skatina galiukų lūžinėjimą, šiaušimąsi ir spalvos praradimą. Todėl, jeigu po vasaros žiūrint į savo plaukus vaizdas jūsų netenkina, paskaitykite mūsų patarimus, ką reikėtų daryti, jog plaukus pavyktų atgaivinti tiesiog namuose ir kokią kosmetiką plaukams būtų verta įtraukti į savo kasdienę plaukų priežiūros rutiną.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;"><img class="alignright size-medium wp-image-137331" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2025/08/Plaukų-priežiūra-364x270.jpg" alt="Plaukų priežiūra" width="364" height="270" /></span></p>
<p><strong>3 paprasti ir efektyvūs patarimai plaukų priežiūrai</strong></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Sveikai plaukų būklei įtakos turi daugybė veiksnių, pradedant gyvenimo būdu – mityba, streso ir miego kiekiu ir kt., ir baigiant naudojama plaukų kosmetika ir tuo, ar produktai naudojami tinkamai.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Į plaukų priežiūros rutiną reikėtų žiūrėti kuo paprasčiau ir nesiimti kraštutinumų kas dieną naudojant dešimtis skirtingų produktų, kadangi perdėta rutina, gali nesuteikti norimo efekto ir priešingai &#8211; netgi pakenkti plaukams. Pasidalinsime 3 naudingais, bet visai paprastais patarimais, kurie galbūt jums padės suteikti norimą efektą.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><b>1. Tinkamas plaukų tipo ir esamos situacijos įsivertinimas.</b><span style="font-weight: 400;"> </span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Svarbu gerai suprasti savo plaukų tipą ir jų būklę – ar plaukai ploni, stori, sausi, greitai riebaluojasi, tiesūs, banguoti ar stipriai garbanoti? Nusistačius savo plaukų tipą bei ypatybes, būtina pasirinkti tinkamą, </span><a href="https://newcrush.com/lt/372-kosmetika-plaukams"><span style="font-weight: 400;">patikimų gamintojų kosmetiką plaukams</span></a><span style="font-weight: 400;">.</span></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Pavyzdžiui, jeigu jūsų plaukai labai šiaušiasi, pučiasi ir siekiate glotnumo &#8211; rinkitės intensyviai drėkinančias ir glotninančias priemones. Jei plaukai išsausėję, lūžinėjantys ar praradę žvilgesį &#8211; naudokite plaukų kosmetiką, specialiai sukurtą pažeistiems ir sausiems plaukams. Venkite naudoti priemones vien todėl, kad jas rekomendavo draugė – svarbu rinktis tai, kas atitinka jūsų plaukų tipą ir esamą būklę, nes tik taip pasieksite geriausių rezultatų.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><b>2. Plaukų saugojimas nuo UV spindulių ir karščio.</b><span style="font-weight: 400;"> Daugelis gyvename itin greitu gyvenimo tempu, dėl kurio skubėdami plauname plaukus su karštu vandeniu, grubiai su jais elgiamės ir greitai džioviname su stipriausia ir karščiausia džiovintuvo srove, norėdami kuo greičiau bėgti. Tačiau, nors ir dauguma patiriame laiko stoką, toks skubėjimas ir tinkamas plaukų neapsaugojimas, gali labai stipriai atsiliepti jų būklei. Prieš kiekvieną džiovinimą ar plaukų formavimą karštais įrankiais būtinai reikėtų naudoti apsaugą nuo karščio, o einant į lauką &#8211; nepamiršti naudoti UV apsaugos ir tai daryti ištisus metus, nepriklausomai ar dienos saulėtos ar ne! </span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><b>3. Reguliarus drėkinimas ir plaukų kaukių naudojimas. </b><span style="font-weight: 400;">Kiekvienam plaukų tipui, net jeigu plaukai yra sveikos būklės, svarbu, tinkama kokybiška priežiūra. Jeigu jūsų plaukai pasižymi straipsnyje jau minėtomis savybėmis, neužteks juos tiesiog išplauti šampūnu bei išdžiovinti &#8211; reikės įdėti kiek daugiau pastangų ir rūpintis intensyviau. Būtinai rekomenduojame 1 arba 2 kartus per savaitę naudoti plaukų kaukę. Plaukų kaukė veikia gilesnius plaukų sluoksnius ir suteikia intensyvesnę priežiūrą bei aprūpina plaukus reikiamomis medžiagomis. Papildomai, reikėtų nepamiršti kas dieną plaukų galiukus patepti giliai drėkinančiu, bet plaukų neapsunkinančiu aliejuku.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p style="text-align: left;"><strong><strong> </strong></strong></p>
<p><span style="font-weight: 400;">Plaukų priežiūra neturi būti sudėtinga ir atimanti daug laiko. Svarbu išsigryninti savo plaukų tipą, taip pat įsivertinti savybes kuriomis šie pasižymi bei rinktis patikimą plaukų kosmetiką, kuri pasižymėtų švaria ir kokybiška sudėtimi. </span></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kaip-susigrazinti-plauku-spindesi-po-vasaros-sezono-2/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Jūros dovana – kalmarai   </title>
		<link>https://priekavos.lt/juros-dovana-kalmarai/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/juros-dovana-kalmarai/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 04 Jun 2025 05:57:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[receptai]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[viskas apie]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=135982</guid>
		<description><![CDATA[Mitybos specialistų teigimu, 3–4 kartus per savaitę valgiaraštį verta paįvairinti patiekalais, paruoštais iš žuvies ir kitų jūrų produktų. Tam puikiai &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Mitybos specialistų teigimu, 3–4 kartus per savaitę valgiaraštį verta paįvairinti patiekalais, paruoštais iš žuvies ir kitų jūrų produktų. Tam puikiai tinka kalmarai. Mat jų mėsoje yra apie 18 % gerai įsisavinamų baltymų, bet nėra riebalų. Kalmarų naudinga valgyti laikantis mažo kaloringumo dietos. O juose esančios medžiagos skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Unikali būtybė<img class="alignright wp-image-135983" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2025/06/shutterstock_1814351699.jpg" alt="Fresh,Squids,Octopus,Or,Cuttlefish,For,Cooked,Food,Salad,Restaurant" width="500" height="334" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kalmaras yra jūrų moliuskas, priklausantis galvakojų klasei, turintis ilgą kūną, du plaukimo pelekus ir dešimt čiuptuvų. Kalmarai dažnai gyvena atviroje jūroje, plačiai paplitę įvairiuose pasaulio vandenyse Mokslininkai galvakojus moliuskus vadina unikaliomis būtybėmis, nes jų smegenys tokios pat sudėtingos sandaros, kaip ir žmogaus, o jas saugo kaukolės analogas – kremzlinė kapsulė. Jie turi didžiausias akis iš visų gyvūnų, gyvenančių planetoje, o jų sandara niekuo nenusileidžia žmogaus regos organams. Kalmaro akis – vos 10 kartų mažesnė už šio moliusko ilgį. Net akli galvakojai moliuskai geba medžioti, nes jų oda jautri šviesai. Be to, jie turi puikią uoslę. Kai kurių moliuskų čiuptuvai nutrūksta kaip driežo uodega, jei gyvūnui gresia pavojus. Jų čiuptuvai – ne tik jutimo organai, bet ir medžioklės įrankis. Kalmarai čiuptuvais supančioja laimikį. Gigantiškų kalmarų čiuptuvai siekia per 12 metrų, o viso moliusko ilgis gali siekti 20 metrų. Banginių medžiotojams ne kartą pakliuvo kašalotų, ant kurių kūnų aptikti lėkštės formos randai, kurių skersmuo – 20 cm. Manoma, kad tokius randus gali palikti tik žūtbūtinėje dvikovoje su banginiu susikibusio kalmaro čiuptuvų siurbtukai. Kalmaras geba sutrupinti keturis kartus už save didesnės žuvies galvą. Pačių didžiausių ir pavojingiausių kalmarų raginama vengti. O štai gerokai mažesnius žmonės gaudo ir vartoja maistui. Populiariausia valgomų kalmarų rūšis – didieji paprastieji skraidkalmariai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Populiarūs visame pasaulyje</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kalmarai itin mėgstami Azijos šalyse. Kinijoje, Pietų Korėjoje skraidkalmariai – labai populiarus maistas. Nors dauguma jų sugaunama aplink Pietų Amerikos krantus, būtent į šias šalis importuojama daugiausia skraidkalmarių. Dažniausiai kepami aliejuje ir valgomi su įvairiomis salotomis arba apliejami tradiciniais padažais ir patiekiami su ryžiais. Visgi populiaru valgyti ir žalius – jie dažnai atsiduria sušiuose ar sašimiuose. Jau ne vieną dešimtmetį įvairių rūšių kalmarai gaudomi ir valgomi Viduržemio jūros regione. Šiaurės Amerikos gyventojams jie iš pradžių nelabai patiko, tad rytinėje pakrantėje žvejai sugautus kalmarus naudojo kaip masalą. Jei turėdavo jų perteklių, tiesiog išmesdavo atgal į jūrą. Pagal leidinį „New York Times“, net iki 1981 m. žvejai už kilogramą kalmarų gaudavo vos 20 centų. Šiandien kalmarai tapo prabangos preke, o žvejams mokami 4 doleriai už kilogramą šių jūrų gėrybių. Kalmarai į JAV restoranų valgiaraščius sunkiai skynėsi kelią. Dėl neįprastos išvaizdos, subtilaus skonio ir ilgo apdirbimo jų niekas nenorėjo. Tačiau XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Long Ailande įvykus žuvies krizei, kai staiga sumažėjo plekšnių ir menkių ištekliai, teko kurti planą, ką patiekti išalkusiems žmonėms. Vyriausybė ir gyvūnų apsaugos organizacijos ragino žvejus tęsti verslą, kol galiausiai kalmarus pavyko išpopuliarinti kaip puikų baltymų šaltinį. Tad dabar JAV kalmarų suvalgoma taip pat daug, kaip ir Viduržemio jūros regiono šalyse.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kaip ruošti?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Neįprasta kalmarų mėsos tekstūra lemia, kad gardžiuotis šiomis jūrų gėrybėmis įmanoma tik tinkamai paruošus. Gaminant būtina atsiminti, kad jie panašūs į kiaušinius: kuo ilgiau verdami, tuo kietesni. Be to, ilgai kepami arba verdami kalmarai tampa beskoniai ir praranda maistinę vertę. Išvalyti kalmarai dedami į verdantį vandenį su pasirinktais prieskoniais ir verdami ne ilgiau kaip 7–10 min. Kalmarų filė galima troškinti su daržovėmis ir grietinėle. Pirmiausia išverdamos daržovės, tuomet 3–5 min. pakaitinami moliuskai. Itin populiaru kepti ant kaitrios ugnies po 1 min. iš abiejų pusių. Iškeptus būtina palaikyti keptuvėje dar kelias minutes, kad mėsa suminkštėtų. Skrudintuvėje galima apkepti džiūvėsėliais arba miltų ir kiaušinio plakiniu apvoliotus kalmarų žiedus. Gardūs ir marinuoti 1–2 val. Marinatui naudojamos garstyčios, iki virimo įkaitintas sviestas su prieskoniais arba sojų padažas. Taip pat verta prisiminti, kad kuo kalmaras mažesnis, tuo jo mėsa saldesnė. Rinktis šaldytus kalmarus derėtų atidžiai apžiūrėjus mėsos spalvą – turi būti balta. Jeigu kalmarų gabaliukai sunkiai atsiskiria vieni nuo kitų, galbūt moliuskai jau buvo atšildyti ir dar kartą užšaldyti. Tad išvirti bus gana kieti. Prieš verdant tokius kalmarus rekomenduojama išmušti mėsos plaktuku. Užšaldytus pirmiausia apipilti verdančiu vandeniu, tuomet oda susitrauks ir ją bus lengva nuimti, o tai padaryti būtina.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Verta žinoti</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Kalmarai yra puikus baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino C, geležies ir kalcio šaltinis. Tad įtraukus jų į kasdienį meniu gerėja širdies sveikata, gražėja oda, stiprėja plaukų ir nagų būklė. Šių jūrų gėrybių patartina valgyti nėščiosioms. Be to, vartojant kalmarų mažėja reumatoidinio artrito simptomai.</li>
<li>Juose apstu vitaminų B<sub>12</sub> ir B<sub>6</sub>. B<sub>12</sub> reikalingas sklandžiai nervų sistemai ir kraujo ląstelių sveikatai, o B<sub>6</sub> – širdžiai. Gausūs seleno ir vitamino E, kurie vartojami kartu skatina vaisingumą. Manoma, kad antioksidantas selenas atlieka svarbų vaidmenį kovojant su vėžiu, slopina navikų augimą. Selenas aktyvina įvairius selenoproteinus, kurie stiprina imunitetą ir saugo nuo daugelio kardiologinių ligų.</li>
<li>Kalmaruose esantys antioksidantai organizmui padeda kovoti su ore esančiais laisvaisiais radikalais. Šie antioksidantai didina ląstelių, kurios gali užkirsti kelią vėžiui, efektyvumą. Taip pat didina baltųjų kraujo kūnelių skaičių.</li>
<li>Tai vienas geriausių cholino šaltinių. Ši medžiaga reikšminga smegenų ir kepenų sveikatai, padeda išvengti stuburo anomalijų besivystančiam vaisiui. Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, tik 10,8 % amerikiečių kasdien suvartoja reikiamą cholino kiekį. Į mitybą įtraukus kalmarų gaunama daugiau šios gyvybiškai svarbios maistinės medžiagos.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Makaronai su kalmarais</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><em><strong>4 porcijos</strong></em></p>
<p><em><strong>100 g 198 kcal</strong></em></p>
<p><em><strong>Ruošti 30 min.</strong></em></p>
<p><strong> </strong></p>
<ul>
<li>200 g makaronų</li>
<li>300 g kalmarų filė</li>
<li>Svogūnas</li>
<li>3 šaukštai alyvuogių aliejaus</li>
<li>3 skiltelės česnako</li>
<li>10 vyšniniai pomidorai</li>
<li>100 ml baltojo sauso vyno</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
<li>Petražolių pagal skonį</li>
</ul>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>GAMINIMAS.</strong> Susmulkinti svogūną ir česnaką. Pomidorus perpjauti. Daržoves pakepinti įkaitintame aliejuje. Tuomet į keptuvę sudėti griežinėliais pjaustytą kalmarų filė ir kepti apie 2 min. nuolat maišant. Pagardinti druska ir pipirais. Supilti vyną, sumažinti kaitrą ir troškinti uždengus, kol išgaruos alkoholis. Makaronus išvirti, kaip nurodyta. Sudėti į keptuvę su daržovėmis ir kalmarais. Gerai išmaišyti. Patiekti papuošus kapotomis petražolėmis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-135985" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2025/06/shutterstock_2262867571-383x255.jpg" alt="Linguine,Pasta,With,Squid,And,Cherry,Tomato,In,Tomato,Sauce" width="383" height="255" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pievagrybiais įdaryti kalmarai</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p><em><strong>4 porcijos</strong></em></p>
<p><em><strong>100 g 116 kcal</strong></em></p>
<p><em><strong>Ruošti 1,5 val.</strong></em></p>
<p><strong> </strong></p>
<ul>
<li>400 g kalmarų (4 vidutinio dydžio)</li>
<li>Citrina</li>
<li>Svogūnas</li>
<li>Raudona paprika</li>
<li>100 g pievagrybių</li>
<li>30 g sviesto</li>
<li>Aliejaus kepti</li>
<li>Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>GAMINIMAS. Kalmarus nuvalyti, apšlakstyti išspaustomis citrinos sultimis, įtrinti druska ir pipirais. Marinuoti apie 45 min. Svieste pakepinti smulkintą svogūną, kubeliais pjaustytus pievagrybius ir papriką. Pagardinti prieskoniais. Įdaru prikimšti kalmarus. Jų galus persmeigti mediniais pagaliukais. Kepti iš abiejų pusių po 2 min., kol gražiai apskrus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="aligncenter size-medium wp-image-135984" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2025/06/shutterstock_2228982265-383x255.jpg" alt="Appetizing,Grilled,Squids,With,Vegetable,Stuffing.,Roasted,Stuffed,Squid.,Mediterranean" width="383" height="255" /></p>
<p><em> </em></p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/juros-dovana-kalmarai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Tiltiniai dantų protezai: kas tai ir kam jie reikalingi?</title>
		<link>https://priekavos.lt/tiltiniai-dantu-protezai-kas-tai-ir-kam-jie-reikalingi/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/tiltiniai-dantu-protezai-kas-tai-ir-kam-jie-reikalingi/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 29 Jul 2024 12:22:12 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=130854</guid>
		<description><![CDATA[Su dantų netekimo problema gali susidurti tiek vyresni, tiek dar visiškai jauni žmonės. Dantis prarasti galima dėl įvairių ir labai &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Su dantų netekimo problema gali susidurti tiek vyresni, tiek dar visiškai jauni žmonės. Dantis prarasti galima dėl įvairių ir labai skirtingų priežasčių. Dantų netekimą galima paskatinti įvairios dantenų ligos, ėduonies problemos, patirtos traumos ar net genetiniai veiksniai. Dantų tiltas – efektyvi ir ekonomiškai palanki dantų atkūrimo priemonė, tinkanti žmonėms, kurie yra netekę kelių ar daugiau gretimų vieno žandikaulio dantų. Aptarkime, kaip atrodo dantų tiltai, kokią paskirtį jie atlieka ir kokiai pacientų kategorijai jie tinka?</p>
<p>&nbsp;</p>
<h2>Kas yra dantų tiltas?<img class="alignright size-medium wp-image-130855" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2024/07/tiltiniai-protezai-002-383x213.jpg" alt="Infographic of human in dental bridge" width="383" height="213" /></h2>
<p>Kaip ir nurodo pavadinimas, dantų tiltas yra specialus dantų protezas, kurio konstrukcija primena tiltelį. Dantų tiltai gali būti kelių skirtingų rūšių. Labiausiai paplitę ir praktikoje dažniausiai naudojami – prie sveikų dantų tvirtinami tiltiniai protezai ir prie implantų fiksuojami protezai. Pats dantų tiltas įprastai yra gaminamas iš tvarių, ilgaamžių medžiagų, tokių kaip porcelianas, cirkonis, metalas, keramika ir pan. Tiltai yra gaminami pagal individualius dantų atspaudus. Todėl tiltinė konstrukcija visiškai atitinka paciento burnos anatomiją.</p>
<p>&nbsp;</p>
<h2>Kokiai pacientų grupei tinka šios dantų atkūrimo priemonės?</h2>
<p>Dantų tiltas labiausiai tinka pacientams, kurie yra netekę ne vieno, o kelių ar dar daugiau gretutinių dantų. Visgi, dantų protezavimą su tiltiniais protezais, kurie yra tvirtinami prie sveikų dantų, gali atlikti ne visi žmonės. Tokie protezai yra tvirtinami prie likusių sveikų dantų, todėl natūralūs dantys, prie kurių bus fiksuojamas tiltas turi būti geros būklės, kitaip tariant, visiškai sveiki ir tvirti. Jeigu natūralių dantų būklė yra prasta, tuomet pacientams siūloma kita alternatyva – dantų tiltas ant implantų. Tačiau tokiu atveju gydymo išlaidos bus ženkliai didesnės, o pats gydymo procesas – sudėtingesnis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<h2>Dantų tiltų privalumai</h2>
<p>Dantų tiltų pagalba galima efektyviai atkurti didesnį kiekį greta esančių dantų, nesusiduriant su labai didelėmis gydymo išlaidomis. Todėl tai yra optimalus sprendimas pacientams, kurie ieško ne tik veiksmingo, bet ir finansiškai palankaus dantų atkūrimo metodo. Tiltai efektyviai išsprendžia prarastų dantų problemą ir pacientui suteikia tiek fizinę, tiek psichologinę naudą. Jie padeda susigrąžinti nepriekaištingas kalbėjimo ir fonetikos funkcijas. Taip pat jie atkuria gražią, estetišką šypseną. Jeigu protezavimas atliekamas su tiltiniais protezais, kurie yra tvirtinami prie sveikų dantų, pacientas nesusiduria su ilgai trunkančiu gijimo laikotarpiu ir iš karto po procedūros gali grįžti prie natūralaus gyvenimo ritmo. Be to, protezavimas ant nuosavų dantų, kitaip nei kitos dantų atkūrimo metodikos, yra minimaliai invazyvi procedūra. Dantų tiltai ant implantų užtikrina dar geresnį dantų atkūrimo rezultatą. Nors tai yra brangesnis dantų atkūrimo būdas, tačiau jis tinka net ir tiems pacientams, kurių klinikiniai atvejai yra nestandartiniai, itin sudėtingi. Į žandikaulį įsriegti implantai užtikrina ilgaamžę restauraciją, todėl tikrai tikėtina, kad toks dantų tiltas puikiai savo paskirtį atliks visą likusį žmogaus gyvenimą.</p>
<p>Lyginant su kitomis dantų atkūrimo galimybėmis, dantų atkūrimas tiltais yra bene ekonomiškiausias pasirinkimas. Todėl dantų tiltas yra ideali išeitis žmonėms, kurie nenori gyventi su tuščiais tarpais burnos ertmėje, bet neturi didelių finansinių resursų. Norite efektyviai atkurti prarastus dantis, tačiau nenorite susidurti su milžiniškomis gydymo išlaidomis? Tuomet tikrai galima teigti, kad <a href="https://sypsenosmagija.lt/dantu-tiltai/">fiksuotas protezas – dantų tiltas</a>, kaip tik Jums! Tokią dantų atkūrimo procedūrą rekomenduojame atlikti Kaune įsikūrusioje odontologijos klinikoje Šypsenos Magija, nes čia dirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai, kurie siūlo tikrai palankius paslaugų įkainius.</p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/tiltiniai-dantu-protezai-kas-tai-ir-kam-jie-reikalingi/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Šeima mane vadina profesionalia svajotoja</title>
		<link>https://priekavos.lt/seima-mane-vadina-profesionalia-svajotoja/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/seima-mane-vadina-profesionalia-svajotoja/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 24 Jul 2024 06:30:52 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=130744</guid>
		<description><![CDATA[Septyniolikmetės Nikitos Marijos Šalugaitės dienos bėga gana įprastu jauno žmogaus ritmu: mokykla, popamokinė veikla, draugai, socialiniai tinklai, laikas su šeima. &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Septyniolikmetės<strong> Nikitos Marijos Šalugaitės</strong> dienos bėga gana įprastu jauno žmogaus ritmu: mokykla, popamokinė veikla, draugai, socialiniai tinklai, laikas su šeima. Ir visgi Nikita ypatinga – jauna gimnastė tapo pasaulio čempione, varžybose pasirodžiusi su Vilniaus krepšinio klubo „Rytas“ palaikymo komandos šokėjomis. Nikita pasakoja, kad jos galvoje nuolat gimsta naujų svajonių, kurias stengiasi įgyvendinti padedama palaikančios šeimos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_130745" style="width: 460px" class="wp-caption aligncenter"><img class="wp-image-130745" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2024/07/Nikitos-Marijos-Šalugaitės-foto-asm.-682x1024.jpeg" alt="Nikitos Marijos Šalugaitės - foto asm." width="450" height="675" /><p class="wp-caption-text">Nikita Marija Šalugaitė, asmeninio arch. nuotrauka</p></div>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Nikita, kaip jūsų gyvenime atsirado gimnastika?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Į gimnastikos treniruotes mane nuvedė tėvai, kai buvau maždaug devynerių. Mintis, kad man tiktų sportuoti gimnastiką, kilo mamai, kai pamatė, kad pati išmokau daryti „ratlankį“ („saulytę“). Treniruotėse mane pasitiko draugiški, kantrūs treneriai, todėl smagu sportuoti. Sportuodama negalvoju apie fizinę ar psichologinę naudą, tiesiog smagu leisti laiką kartu su kitais vaikais. Žinoma, bėgant laikui treniruotės po truputį sunkėja, bet ir toliau patinka būti su draugais sportuojant.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Ar niekada nebuvo minčių mesti gimnastikos, nes pervargote, per sunku ar tiesiog nusibodo?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Buvo daug tokių momentų, kai labiau norėdavau likti namuose ir tiesiog ilsėtis, nieko neveikti po pamokų. Bet apie gimnastikos metimą net pagalvoti neleido tėvai. O dabar neįsivaizduoju dienos be gimnastikos, tai tiesiog mano gyvenimo dalis. Treniruotėse mano didžioji dalis draugų, kuriems taip pat nekyla klausimas, ką veikti po pamokų, – rutina yra aiški.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kaip dažnai dabar treniruojatės? Ar užsiimate kitomis sporto šakomis, o gal turite kitokių hobių?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Treniruotės vyksta penkis kartus per savaitę po 2 valandas, tad kitoms sporto šakoms nelieka laiko. Po pamokų grįžtu namo, greitai pavalgau pietus ir kasdien važiuoju į treniruotę, kur mokomės įvairių gimnastikos elementų ant skirtingų įrenginių. Vakare po gimnastikos treniruočių būnu labai pavargusi ir grįžtu namo pas šeimą. Vakarieniauju ir ilsiuosi.</p>
<p><strong><b> </b></strong></p>
<p><strong><b>Ar tiesa, kad varžybos užgrūdina charakterį?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Rimtoms varžyboms reikia rimtai ruoštis, o tai nėra lengva. Per pačias varžybas reikia susikaupti, kad viską galėčiau atlikti geriausiai, kaip galiu. Baisu nukristi, baisu, nes vertina teisėjai. Kita vertus, varžybų labai laukiu. Turbūt tokia patirtis užgrūdina charakterį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kokiais pasiekimais, laimėjimais gimnastikos srityje galite pasidžiaugti?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>2022 m. pabaigoje pelniau Žmonių su Dauno sindromu pasaulio čempionato jaunių daugiakovės auksą. 2024 m. pavasarį Pasaulio trisomijos žaidynėse, kur pirmą kartą varžiausi suaugusiųjų grupėje, laimėjau du bronzos medalius šiose rungtynėse – laisvųjų pratimų ir pratimų ant buomo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Ar šeima aktyviai įsitraukia į jūsų veiklas, stebi varžybas?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šeima mane labai palaiko. Tėvai kasdien veža į treniruotes, o tai užima daug laiko. Taip pat, kai yra galimybių, važiuoja kartu su manimi į varžybas. Bet gimnastikoje, žinoma, pagrindinį vaidmenį atlieka treneriai, kuriems gimnastika – visas gyvenimas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kaip tapote „Ryto“ krepšinio komandos šokėjų palaikymo komandos dalimi? Ar sudėtingiau šokti, nei buvote pratusi?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mane ir draugę Godą sušokti kartu pakvietė merginų vadovė. Nebuvo sunku, nes šokis sukurtas specialiai mums, pritaikytas, kad galėtume viską atlikti kuo geriau. Mudvi suprantame, kad mus pakvietė ir galėjome dalyvauti vien todėl, jog esame gimnastės. Už tai esame dėkingos savo treneriams ir Vilniaus gimnastikos klubui „Skrydis“. Buvo nepaprastai smagu tiek treniruotėse, tiek pasirodymų metu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kaip jus priėmė merginų kolektyvas?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Merginos buvo labai draugiškos, visada gerai nusiteikusios. Mes nesijautėme našta, jautėmės kolektyvo dalimi. Smagu kartu treniruotis ir pasirodyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Gal galėtumėte papasakoti, su kokiais iššūkiais susidūrėte mokykloje? Ar nepasitaikė patyčių atvejų?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Didžiausias iššūkis – patys mokslai. Sunku mokytis. Atrodo, kad kitiems klasiokams tai sekasi lengviau ir paprasčiau. Mokytojai nuostabūs, padeda ir prisitaiko prie mano galimybių – mokausi pagal individualią programą. Mano mokykla maža, visa bendruomenė draugiškai nusiteikusi, niekada neatstumia. Mokykloje man asmeniškai neteko patirti patyčių. Deja, mano draugams, ypač tiems, kurie mokosi didelėse mokyklose, patyčių tenka patirti dažnai&#8230;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kaip manote, kodėl kai kurie linkę tyčiotis, šaipytis ir komentaruose?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Apie tai kalbamės su šeima. Galvojame, kad komentatoriai yra labai jauni ir dar nemoka įsijausti į tai, kaip jaučiasi kiti, arba tiesiog labai nelaimingi žmonės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Ar bendrai Lietuvoje pakanka tolerancijos? Kokių pokyčių reikėtų?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikiu, kad žmonės yra geri, bet jie daug ko nežino, todėl kartu su šeima stengiamės įvairiais būdais padėti visuomenei sužinoti apie žmones su Dauno sindromu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Ar todėl nusprendėte tapti aktyvia socialiniuose tinkluose? Kokių reakcijų sulaukiate?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Instagramo paskyrą kuriame kartu su mano 20-mete sese Neda. Abi tikime, kad žmonės yra geri, tik natūralu, kad jie daug ko nežino apie Dauno sindromą. Socialiniai tinklai – puiki vieta viską šiuolaikiškai, trumpai ir įdomiai paaiškinti. Itin smagu filmuotis, galvoti idėjas, sulaukti palaikymo. Pikti komentarai įskaudina tik iš pradžių, vėliau įkvepia ir duoda dar daugiau idėjų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kokiomis veiklomis mėgstate užsiimti su šeima? Ar esate labai artimi, gerai sutariate su sese ir broliu?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Paprastomis dienomis kiekvienas esame užsiėmę savais reikalais. Aišku, dalijamės dienos įspūdžiais vieni su kitais. Kiekvieną savaitgalį laiką leidžiame sodyboje, kur kartu gaminame valgyti, sportuojame, tvarkomės. Su sese ir broliu esame labai artimi, neįsivaizduoju gyvenimo be jų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Kada būnate laimingiausia?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Laimingiausia esu, kai keliauju, dalyvauju varžybose arba būnu scenoje. Taip pat labai mėgstu koncertus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Apie ką svajojate?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šeima vadina mane profesionalia svajotoja, nes turiu daug svajonių, dažnai jomis dalinuosi su kitais. Svajoju apie būsimus savo namus, būsimą šeimą, būsimą darbą. Mėgstu užsirašinėti svajones kompiuteryje, galiu valandų valandas ieškoti svajonėms iliustruoti tinkamų paveikslėlių „Pinterest“ programėlėje.</p>
<p><strong><em><b><i> </i></b></em></strong></p>
<p><strong><b>MAMOS NERINGOS ŠALUGIENĖS KOMENTARAS</b></strong></p>
<p><strong><b> </b></strong></p>
<p><strong><b>Kokius stereotipus apie žmones su Dauno sindromu norėtumėte pakeisti?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dar visai neseniai turintys Dauno sindromą tiesiogine ta žodžio prasme buvo atskirti nuo visuomenės. Pirmiausia specializuotas darželis, vėliau internatinė mokykla (kur atskirdavo netgi nuo šeimos), o galiausiai – dienos centras. Štai kas be mažų išimčių laukdavo gimusiųjų su Dauno sindromu. Ir tik labai nedidelė jų dalis galėdavo gyventi mums labiau įprastą gyvenimą (dėl tėvų atkaklumo ir / arba geresnių gebėjimų). Suprantama, kad dauguma visuomenės niekada savo aplinkoje nematydavo tokių žmonių, dėl to ir nieko apie juos nežinodavo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Praėjo palyginti nedaug laiko, auga pirmoji karta asmenų, kurie žingsnis po žingsnio integruojami į klaidingais stereotipais tikinčią visuomenę.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Su kokiais stereotipais dažniausiai tenka susidurti?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagrindiniai stereotipai – kad Dauno sindromą turintys vaikai gimsta tik socialinės rizikos šeimose, kad Dauno sindromas yra liga. Nepagrįstai tikima, kad visi žmonės su Dauno sindromu vienodi, sunkiai protiškai atsilikę. Jiems klaidingai priskiriamas negebėjimas kalbėti, nuolatinis laimės jausmas, trumpa gyvenimo trukmė. Lig šiol manoma, kad asmenys su Dauno sindromu gyvena institucinėse globos įstaigose ir yra nedarbingi. Kaip suprantate, visi šie teiginiai nėra teisingi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Ką lemtų kitoks, labiau informuotas ir tolerantiškas visuomenės požiū</b></strong><strong><b>ris?</b></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Suteiktų galimybę asmenims su Dauno sindromu gyventi pagal jų sugebėjimus ir poreikius, o ne tokį gyvenimą, kuris nulemtas išankstinių, dažnai neteisingų aplinkinių nuostatų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorius Laima Samulė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/seima-mane-vadina-profesionalia-svajotoja/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>G. Vilkickytė apie „Lietuvos balsas. Kartos“ dalyvę E. Sebrovą: „Mes jos bijojom“</title>
		<link>https://priekavos.lt/g-vilkickyte-apie-lietuvos-balsas-kartos-dalyve-e-sebrova-mes-jos-bijojom/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/g-vilkickyte-apie-lietuvos-balsas-kartos-dalyve-e-sebrova-mes-jos-bijojom/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 29 Mar 2024 09:48:31 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Be kategorijos]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=128559</guid>
		<description><![CDATA[Jau šį sekmadienį LNK eteryje prasidės naujas azarto kupinas projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ etapas, kuriame kiekvieno mokytojo dalyviai savo pasirodymais &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Jau šį sekmadienį LNK eteryje prasidės naujas azarto kupinas projekto „Lietuvos balsas. Kartos“ etapas, kuriame kiekvieno mokytojo dalyviai savo pasirodymais varžysis tarpusavyje dėl galimybės patekti į kryžmines kovas, o po jų – ir į didįjį finalą, kuris tiesiogiai vyks gegužės 12 dieną Kauno Žalgirio arenoje.</p>
<p><img class="alignright size-medium wp-image-128560" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2024/03/MixCollage-29-Mar-2024-11-40-AM-7716-270x270.jpg" alt="MixCollage-29-Mar-2024-11-40-AM-7716" width="270" height="270" /></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nokautų etapą pradės visi Vaido Baumilos komandos dalyviai, tarp kurių ir skandalingoji Eleonora Sebrova, projekte dalyvaujanti kartu su akordeonistu Romu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Eleonora yra nuostabi – ir kaip personažas, ir kaip talentas. Ji turi gerą humoro jausmą, moka iš savęs pasijuokti. Ji turi daug sceninės patirties, yra stipriai vertinama visų Lietuvos žiūrovų. Reikia turėti drąsos, kad ateitum į tokį projektą. Manau, ji žino, koks jos kelias muzikoje ir nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs šis projektas, jos kelias niekaip nepasikeis“, – apie savo dalyvę kalba Vaidas Baumila, nusprendęs, jog būtent ji atidarys naują projekto etapą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tačiau kiti mokytojai pripažins – pirmas įspūdis išties parodo labai daug, o išankstinė nuomonė dažnai net gali būti klaidinga.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Aš bijojau, tavęs, Eleonora, per akląsias perklausas. Kai mes su Benu atsisukom ir pamatėm tave, buvom priblokšti. Ir tu tada klausei, kodėl mes dėl tavęs nekovojam, o mes nežinojom, ką atsakyti, nes tikrai tavęs bijojom“, – Eleonorai pripažins mokytojos kėdėje sėdinti Gabrielė Vilkickytė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mokytojai pripažins, jog ne kartą tarpusavyje kalbėjo apie tai, koks Eleonoros kelias gali būti projekte ir turėjo dvejonių, kaip jis gali atrodyti ir ką šis projektas gali duoti jau žinomai ir talentingai atlikėjai. Vis tik tai, ką scenoje kiekvieno pasirodymo metu sukuria Eleonora su savo partneriu Romu ir darbas, kuri ji įdeda ruošdamasi kiekvienam pasirodymui, ilgainiui privertė pakeisti mokytojų nuomones apie dalyvę ir jos charakterį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Dažnai gyvenime žmonės turi susikūrę savo įvaizdį. Eleonora yra spalvinga asmenybė, mane žavi jos stuburas. Ji puikiai pasirodo, gerai transliuoja tekstą“, – pripažins Nomeda Kazlaus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Apie visiškai pasikeitusią nuomonę apie atlikėją kalbės ir Gabrielė Vilkickytė: „Vakar, kai prasilenkėm su tavim viešbutyje, dar ilgai apie tave galvojau, kiek daug tu iš tikrųjų turi. Jei ne šitas projektas, niekada nebūčiau apie tave pakeitusi nuomonės.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pagal nokautų taisykles aštuoni kiekvieno mokytojo dalyviai varžosi tarpusavyje. Etape yra keturios išsaugojimo sofos, į kurias pagal reitingavimo principą mokytojas gali pasodinti savo dalyvį. Išsaugojimo sofos negavę dalyviai iškrenta iš projekto. Tiesa, kiti mokytojai turi po vieną galimybę patikusį iškritusį dalyvį pavogti į savo komandą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong><b>Eleonora Sebrova nokautų etapą arenoje atidarys su ypatingu grupės „Hiperbolės“ kūriniu, kuriam paruošė ir įspūdingą įvaizdį. Ar Vaidas Baumila suteiks Eleonorai ir akordeonistui Romui sofą ir ar jai pavyks ją išsaugoti iki pat laidos pabaigos, pamatyti bus galima šį sekmadienį 19.30 val. per LNK.</b></strong></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/g-vilkickyte-apie-lietuvos-balsas-kartos-dalyve-e-sebrova-mes-jos-bijojom/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
