<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>PrieKavos.lt &#187; Verta žinoti</title>
	<atom:link href="https://priekavos.lt/c/sveikata/verta-zinoti/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://priekavos.lt</link>
	<description>Just another WordPress site</description>
	<lastBuildDate>Mon, 16 Nov 2026 07:37:30 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
		<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
		<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.9.9</generator>
<xhtml:meta xmlns:xhtml="http://www.w3.org/1999/xhtml" name="robots" content="noindex" />
	<item>
		<title>Ar šaltis tikrai „lenda į kaulus“?</title>
		<link>https://priekavos.lt/ar-saltis-tikrai-lenda-i-kaulus/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/ar-saltis-tikrai-lenda-i-kaulus/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 11 Nov 2026 15:42:21 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144351</guid>
		<description><![CDATA[„Bus lietaus – jaučiu pagal sąnarius“, – tokį posakį girdėjęs ne vienas. Iš tiesų nemažai žmonių pastebi, kad atšalus, padidėjus &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>„Bus lietaus – jaučiu pagal sąnarius“, – tokį posakį girdėjęs ne vienas. Iš tiesų nemažai žmonių pastebi, kad atšalus, padidėjus drėgmei ar staiga pasikeitus orams ima labiau mausti kelius, nugarą arba senų traumų vietas. Tai tik sutapimas ar mūsų organizmas iš tiesų geba reaguoti į atmosferos pokyčius?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar šaltis iš tiesų gali sustiprinti skausmą?<img class="alignright size-medium wp-image-144352" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2727474459-383x255.jpg" alt="Man,Holding,His,Aching,Knee,While,Jogging,In,A,Snowy" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Posakis, kad šaltis „lenda į kaulus“, nėra tikslus, tačiau šis pojūtis gali būti susijęs su organizmo reakcija į žemą temperatūrą. Į ją reaguoja ne vien kaulai, bet ir nervų sistema, raumenys, raiščiai, sąnarių kapsulės, kiti aplinkiniai audiniai. Atšalus susiaurėja galūnių kraujagyslės, todėl į rankas ir kojas priteka mažiau kraujo, o raumenys ir kiti minkštieji audiniai gali tapti standesni. Be to, šaltu oru žmonės dažniau įsitempia ir mažiau juda, o tai kai kuriems gali sustiprinti sąstingį ar maudimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Svarbi ir nervų sistema: temperatūros pokyčius juntančios nervinės skaidulos perduoda ir skausmo signalus, todėl jautresni žmonės šaltyje skausmą gali jausti kitaip. Vis dėlto tai nereiškia, kad nukritus temperatūrai visiems būtinai pradės skaudėti sąnarius ar nugarą. Tyrimų, kuriuose nagrinėtas šalčio poveikis raumenų ir kaulų sistemai, rezultatai nėra vienodi, tačiau dalis jų rodo ryšį tarp ilgesnio buvimo šaltoje aplinkoje ir dažnesnių nusiskundimų dėl raumenų bei sąnarių.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kaltinamas atmosferos slėgis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kalbant apie orų įtaką skausmui, dažnai minimas ne tik šaltis, bet ir atmosferos slėgis – oro masės spaudimas Žemės paviršiui. Prieš lietų, audrą ar kitus ryškesnius orų pokyčius jis gali mažėti ar svyruoti, todėl kilo hipotezė, kad tokius pokyčius gali pajusti jautresni sąnariai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Manoma, kad sumažėjus atmosferos slėgiui aplink sąnarį esantys audiniai gali šiek tiek išsiplėsti ir labiau dirginti nervų galūnėles. Tačiau ši prielaida dar nėra galutinai patvirtinta. 2023 m. leidinyje „Annals of Medicine“ paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad osteoartritu sergančių žmonių skausmas buvo siejamas su keliomis oro sąlygomis: didesne santykine oro drėgme, atmosferos slėgiu ir žemesne temperatūra. Vis dėlto atskirų tyrimų rezultatai skiriasi, todėl vien oro slėgiu sąnarių skausmo paaiškinti negalima.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kodėl mokslininkai vis dar ginčijasi?</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p>Nors daugelis žmonių tikina orų permainas jaučiantys savo kūnu, moksliniai duomenys nėra vieningi. 2024 m. žurnale „Seminars in Arthritis and Rheumatism“ paskelbta tyrimų apžvalga apėmė daugiau kaip 15 tūkst. žmonių duomenis. Nenustatyta, kad temperatūra, drėgmė, krituliai ar atmosferos slėgis reikšmingai didintų reumatoidinio artrito simptomų, kelio ar apatinės nugaros dalies skausmo paūmėjimo riziką. Išimtis buvo podagra – jos simptomų paūmėjimai dažniau siejami su karštu ir sausu oru.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kodėl rezultatai taip skiriasi? Skausmas yra subjektyvus, be to, žmonės serga nevienodomis ligomis ir skirtingai reaguoja į aplinką. Vienuose tyrimuose vertinama pati temperatūra, kituose – staigūs jos pokyčiai ar drėgmė. Svarbu ir tai, kiek laiko žmogus iš tikrųjų praleidžia lauke. Be to, keičiantis orams dažnai kinta fizinis aktyvumas, miego kokybė ar nuotaika. Todėl tam tikru oru žmogus iš tiesų gali jausti daugiau skausmo, tačiau universalaus „skausmingo oro“ visiems nėra.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kodėl vieni jaučia orus, o kiti – ne?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Į orų pokyčius žmonės reaguoja nevienodai. Didesnį jautrumą gali pastebėti sergantys osteoartritu, patyrę senų traumų ar ilgai gyvenantys su nugaros, sąnarių bei kitais lėtiniais raumenų ir kaulų sistemos skausmais. Viena priežasčių – individualūs nervų sistemos jautrumo skirtumai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ilgai trunkant skausmui nervų sistema gali tapti jautresnė. Tuomet šaltis ar temperatūros svyravimai gali sukelti stipresnių nemalonių pojūčių. Tai nereiškia, kad oras sukelia ligą ar pažeidžia sąnarį: jis gali sustiprinti jau jaučiamą skausmą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Gal kaltas ne oras, o tai, ką dėl jo darome?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dalis vadinamojo „oro skausmo“ gali būti susijusi ne vien su meteorologinėmis sąlygomis, bet ir su tuo, kaip dėl jų keičiasi kasdienybė. Atšalus ar užsitęsus lietui dažniau liekame namuose ir mažiau judame. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo sąnariai gali labiau sustingti, o raumenys – prarasti įprastą lankstumą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Svarbūs ir kiti veiksniai. Tamsesniu, šaltesniu metų laiku kai kuriems žmonėms suprastėja miegas ar nuotaika: tai irgi gali pakeisti skausmo suvokimą ir sumažinti jo toleranciją. Kartais skausmą sustiprina visas kartu pasikeitusių įpročių ir savijautos derinys.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ką daryti, kai ima mausti?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jei atvėsus orams sąnariai ar raumenys tampa jautresni, svarbiausia visiškai neatsisakyti judėjimo. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sąnarių judrumą ir mažinti sustingimą, o prieš didesnį krūvį verta skirti laiko apšilimui. Šaltymečiu taip pat svarbu tinkamai apsirengti ir saugoti tas kūno vietas, kurios į temperatūros pokyčius reaguoja jautriausiai. Kai kuriems nemalonius pojūčius sumažina šiluma. Esant didesniam diskomfortui galima naudoti nereceptinius vietinio poveikio preparatus skausmui lengvinti. Mentolis sukelia vėsos pojūtį, kamparas stimuliuoja odos jutimo receptorius ir gali laikinai sumažinti skausmą, o reguliariai naudojamas kapsaicinas mažina skausmo signalų perdavimą, nors iš pradžių gali sukelti deginimo pojūtį. Eukaliptų eterinis aliejus tradiciškai naudojamas raumenų skausmui lengvinti. Tiesa, šių medžiagų skausmą lengvinantis poveikis neturėtų būti tapatinamas su uždegimo slopinimu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Naudinga stebėti ne tik orą, bet ir savo kasdienybę – miego kokybę, fizinį aktyvumą, darbo krūvį. Tam gali padėti kelių savaičių skausmo dienoraštis, kuriame žymimas skausmo intensyvumas, judėjimas ir oro sąlygos. Taip lengviau pastebėti, ar ryšys iš tiesų kartojasi. Tačiau nuolat stiprėjančio ar naujai atsiradusio skausmo nereikėtų automatiškai priskirti orų permainoms.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kada metas pas gydytoją?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas atsirado naujai, sparčiai stiprėja ar nepraeina nepriklausomai nuo oro. Didesnio dėmesio reikia ir tada, kai sąnarys parausta, tampa karštas ar smarkiai patinsta, skausmas pažadina naktį, pakyla temperatūra. Nedelsti svarbu ir tuomet, jei kartu atsiranda silpnumas, tirpimas ar sutrinka judesiai. Tokie požymiai gali rodyti ne vien organizmo jautrumą orų permainoms, todėl jų nevalia ignoruoti.</p>
<p><em> </em></p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/ar-saltis-tikrai-lenda-i-kaulus/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kompresai ir įtrynimai: kada verta pasitelkti?</title>
		<link>https://priekavos.lt/kompresai-ir-itrynimai-kada-verta-pasitelkti/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kompresai-ir-itrynimai-kada-verta-pasitelkti/#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 04 Nov 2026 06:32:34 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144246</guid>
		<description><![CDATA[Perštint gerklei ar po dienos sode įsiskaudėjus nugarai, dažnas prisimena šiltus kompresus ir įtrynimus. Šios priemonės gali palengvinti savijautą, tačiau &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Perštint gerklei ar po dienos sode įsiskaudėjus nugarai, dažnas prisimena šiltus kompresus ir įtrynimus. Šios priemonės gali palengvinti savijautą, tačiau jų poveikis priklauso nuo negalavimo. Kada šiluma praverčia, o kada geriau rinktis šaltį?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Peršalus: jaukiau, bet greičiau nepasveikstama<img class="alignright size-medium wp-image-144247" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/11/shutterstock_2772959627-383x255.jpg" alt="Knee,Pain,Therapy,Background.,Hot,Cold,Pack.,Leg,Injury,Concept" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiltas kompresas ant kaklo ar krūtinės peršalus gali suteikti malonų raminantį pojūtį. Vis dėlto patikimų įrodymų, kad jis mažintų kosulį ar trumpintų ligą, nepakanka. Tad šiluma tinka savijautai palengvinti, bet infekcijos negydo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kompresui pakanka šiltame vandenyje sudrėkinto ir išgręžto audinio arba šildyklės. Liaudiškuose receptuose dažnai minimos virtos bulvės ar pašildyta druska, bet papildomos naudos šie ingredientai neduoda. Netgi atvirkščiai: ilgiau išlaiko karštį, todėl didina nudegimų riziką. Kompresas turi būti maloniai šiltas, pajutus bet kokį deginimą jį būtina nedelsiant nuimti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Be kompresų, peršalus neretai pasitelkiami įtrynimai. Jų poveikis priklauso nuo sudėties. Mentolis suteikia vėsos, šiek tiek gali palengvinti kvėpavimą. Eukaliptų aliejaus preparatai tradiciškai vartojami su peršalimu susijusiam kosuliui lengvinti. Kai kuriuose tepaluose derinami su mentoliu ir kamparu: tokie mišiniai gali sumažinti naktinio kosulio varginimą ir padėti išsimiegoti. Preparatą būtina naudoti pagal jo instrukciją, ypač jei skirtas vaikui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Įsitempus raumenims</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Po darbo sode, neįprastos treniruotės ar ilgo sėdėjimo kartais maudžia nugarą, pečius, sprandą. Jei skausmas susijęs su raumenų įtampa ir sąstingiu, gali padėti šiltas kompresas arba į rankšluostį įvyniota šildyklė. Šiluma laikinai mažina skausmą ir raumenų spazmą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kai kam palengvėjimą suteikia švelnus masažas. Skaudamą vietą masažuoti nespaudžiant, kad skausmas nesustiprėtų. Renkantis įtrynimą svarbi jo paskirtis: kamparo turintys preparatai vartojami vietiniam raumenų ir sąnarių skausmui lengvinti. Tam tinka ir rozmarinų eterinio aliejaus bei arnikų žiedų ekstrakto turintys preparatai. Jie mažina diskomfortą, ramina, truputį gali slopinti tinimą ir uždegimą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Šiluma – ne visada gera mintis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kryptelėjus čiurną ar sutrenkus kelį, staigus skausmas, tinimas ir kraujosruva gali rodyti audinių pažeidimą. Pirmosiomis dienomis pažeistos vietos nereikėtų šildyti ar intensyviai masažuoti, nes tai gali didinti tinimą. Karštą kompresą, šildantį įtrynimą ir karštą vonią verčiau atidėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiuo atveju skausmui ir tinimui palengvinti tinka šaltas kompresas: jį, įvyniotą į audinį, laikyti 10–15 min., prireikus kartoti kas 2–3 val. Ledo nedėti tiesiai ant odos, nes gali nušalti. Jei oda pabąla, pradeda deginti ar nutirpsta, kompresą nuimti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šaltis palengvina simptomus, tačiau vien jo nepakanka. Svarbu nutraukti skausmą sukėlusią veiklą, saugoti sužeistą vietą nuo papildomo krūvio, o patinusią galūnę ilsintis pakelti. Savijautai leidžiant, pamažu grįžti prie švelnių judesių, kad sąnarys nesustingtų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jei skausmas stiprus ar didėja, tinimas ryškėja, sunku judinti galūnę arba remtis sužeista koja, reikia mediko įvertinimo. Pastebėję deformaciją, tirpimą, neįprastą galūnės šaltumą ar pamėlynavimą, pagalbos kreipkitės nedelsdami.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Svarbios taisyklės</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Netgi įprastos namų priemonės gali pakenkti, jei naudojamos netinkamai. Prieš dedant kompresą ar renkantis įtrynimą verta prisiminti kelias taisykles.</p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li><strong><em>Nekentėti deginimo</em></strong><em>.</em> Jei stipriai peršti, degina ar skauda, kompresą nuimti, įtrynimą nuplauti ir priemonės nebenaudoti.</li>
<li><strong><em>Saugoti odą.</em></strong> Įtrynimų netepti ant žaizdų, sudirgusios odos, gleivinių ar šalia akių. Šildyklę ir šalčio paketą nuo odos atskirti audiniu.</li>
<li><strong><em>Eterinių aliejų nenaudoti „iš akies“.</em></strong> Ne visus saugu tepti neskiestus: koncentruoti aliejai gali dirginti odą arba sukelti alerginę reakciją. Rinktis odai skirtą preparatą ir laikytis jo vartojimo nurodymų.</li>
<li><strong><em>Įtrynimų papildomai nekaitinti</em></strong>. Ant pateptos vietos nedėti šildyklės ar karšto kompreso, jos sandariai neapvynioti plėvele.</li>
<li><strong><em>Patikrinti amžiaus ribas.</em></strong> Vaikui nebūtinai tinka suaugusiesiems skirtas preparatas, net ir mažesnis jo kiekis. Laukiantis ar žindant dėl tinkamumo pasitarti su gydytoju arba vaistininku.</li>
<li><strong><em>Vengti rizikingų liaudiškų būdų</em></strong>. Garstyčių ar acto kompresai gali sudirginti arba nudeginti odą. Spirito kompresai ir įtrynimai ypač netinka vaikams dėl apsinuodijimo rizikos.</li>
<li><strong><em>Stebėti savijautą.</em></strong> Jei simptomai stiprėja ar negerėja, namų priemonėmis neatidėlioti medicininės pagalbos.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Įdomu</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<ul>
<li>Kompresai – viena seniausių išorinio gydymo priemonių. Augalų košelės, tepalai ir įvairūs ant odos dedami mišiniai buvo naudojami jau Antikos laikais. Senovės Graikijos gydytojai vaistinius augalus naudojo ne tik gėrimams, bet ir kompresams bei tepalams ruošti.</li>
<li>Įtrynimų tradicija taip pat skaičiuoja tūkstantmečius. Istoriniai šaltiniai rodo, kad Kinijoje gydomieji tepalai buvo įtrinami į kūną dar iki III a. pr. Kr., o procedūra dažnai derinta su masažu.</li>
<li>Šaldantis įtrynimo pojūtis nebūtinai reiškia, kad oda iš tiesų smarkiai atšalo. Mentolis aktyvina odoje esančius šalčio pojūtį perduodančius TRPM8 receptorius, todėl smegenys gauna vėsumo signalą. Šis jutiminis poveikis gali laikinai pakeisti skausmo suvokimą. Panašiai veikia šildantys įtrynimai. Štai kamparas veikia temperatūrai ir skausmui jautrius odos receptorius, todėl gali atsirasti šilumos ar vėsos pojūtis, parausti oda.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kompresai-ir-itrynimai-kada-verta-pasitelkti/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kai po valgio sunku: ką signalizuoja virškinimo sistema?</title>
		<link>https://priekavos.lt/kai-po-valgio-sunku-ka-signalizuoja-virskinimo-sistema/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kai-po-valgio-sunku-ka-signalizuoja-virskinimo-sistema/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 30 Oct 2026 06:47:37 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144187</guid>
		<description><![CDATA[Pietūs baigėsi, tačiau malonų sotumą pakeitė sunkumas, pilvo tempimas ar noras atsisegti kelnių sagą? Kartais taip pasijuntame pavalgę per gausiai &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Pietūs baigėsi, tačiau malonų sotumą pakeitė sunkumas, pilvo tempimas ar noras atsisegti kelnių sagą? Kartais taip pasijuntame pavalgę per gausiai ar paskubomis, tačiau pasikartojantis diskomfortas vertas atidesnio dėmesio. Ką gali reikšti šie pojūčiai ir kada pakanka pakoreguoti kasdienius įpročius, o kada jau verta kreiptis į gydytoją?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Panašūs pojūčiai, skirtingos priežastys<img class="alignright size-medium wp-image-144188" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/shutterstock_2066069297-383x255.jpg" alt="Image,Of,Sad,Young,Woman,Frowning,,Holding,Hands,On,Stomach," width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pasakymas „sustojo skrandis“ gerai apibūdina savijautą, tačiau nepaaiškina, kas iš tiesų vyksta. Nemalonus pilnumas po valgio, ankstyvas sotumas, kai užtenka vos kelių kąsnių, skausmas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje gali būti dispepsijos požymiai. Šiuo medicininiu terminu apibūdinamas simptomų derinys, o ne viena konkreti liga. Kartu gali varginti ir pykinimas, raugėjimas ar pilvo pūtimas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kur jaučiamas diskomfortas. Deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje ar simptomų sustiprėjimas atsigulus labiau būdingi refliuksui – būklei, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę. Nors rėmuo ir sunkumas po valgio gali pasireikšti kartu, jų priežastys ir tinkamiausios pagalbos priemonės nebūtinai sutampa.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pilvo pūtimas taip pat nėra vien dujų kiekio klausimas. Kartais jų žarnyne susidaro daugiau, kartais sunkiau pasišalina, o kai kurių žmonių virškinimo sistema jautriau reaguoja į įprastą žarnyno tempimą. Todėl stiprus pūtimo pojūtis ne visada reiškia, kad pilvas akivaizdžiai padidėjo.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Svarbu ne tik tai, ką, bet ir kaip valgome</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Virškinimo savijautai įtakos turi ir valgymo būdas. Skubėdami, menkai sukramtydami maistą ar dažnai kramtydami gumą, nuryjame daugiau oro. Dalis jo pasišalina raugėjant, kita patenka į žarnyną. Dujų taip pat susidaro storosios žarnos bakterijoms skaidant angliavandenius, kurių nesuvirškino plonoji žarna. Tai natūrali virškinimo proceso dalis, tačiau tam tikri produktai ar didesnis jų kiekis gali sustiprinti nemalonius pojūčius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vieniems pilvą labiau pučia po ankštinių patiekalų, kitiems – suvalgius obuolių, kriaušių ar produktų su saldikliais, tokiais kaip sorbitolis. Diskomfortą gali sustiprinti ir riebūs valgiai. Visgi nėra vieno visiems tinkamo „draudžiamų“ produktų sąrašo. Svarbu pastebėti savijautos dėsningumus, o ne iš karto atsisakyti daugelio maisto grupių.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jeigu pūtimas, gurguliavimas ar viduriavimas kartojasi pavartojus pieno produktų, viena galimų priežasčių gali būti laktozės netoleravimas. Tačiau vien savijautos po vieno valgio nepakanka diagnozei nustatyti. Nepagrįstai atsisakius visų pieno produktų, gali būti sunkiau gauti užtektinai kalcio ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kai prisideda įtampa</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tikriausiai ne vienas pastebėjo, kad įtemptą dieną pilvas tampa jautresnis. Virškinimo sistema ir smegenys nuolat keičiasi signalais, o šios sąveikos pokyčiai gali turėti įtakos tam, kaip jaučiame pilnumą, tempimą ar skausmą. Tai nereiškia, kad nemalonūs pojūčiai yra išgalvoti. Vis dėlto jų nereikėtų automatiškai priskirti stresui – panašiai gali pasireikšti ir opaligė ar <em>Helicobacter pylori</em> infekcija.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Virškinimą kartais trikdo ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, kai kurie medikamentai nuo skausmo ar geležies preparatai. Jeigu simptomai prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą, verta apie tai pasakyti gydytojui arba vaistininkui, tačiau savarankiškai paskirto gydymo nutraukti nereikėtų.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Nuo ko pradėti namuose?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pirmas žingsnis – skirkite laiko valgymui. Valgykite atsisėdę, neskubėkite, gerai sukramtykite maistą ir stebėkite, ar mažesnė porcija padeda išvengti diskomforto. Jei didesnis valgis nuolat sukelia sunkumo jausmą, gali padėti mažesnės, dažniau valgomos porcijos. Po valgio verta išlikti vertikalioje padėtyje ir ramiai pasivaikščioti. Ypač jei vargina rėmuo, nereikėtų iš karto gultis.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Priežasčių paiešką palengvina trumpi užrašai: ką ir kiek valgėte, kada prasidėjo nemalonūs pojūčiai ir kiek jie truko. Toks dienoraštis naudingesnis už nuolatinį spėliojimą, kuris produktas „kaltas“. Keičiant po vieną įprotį, lengviau pastebėti, kas iš tikrųjų padeda. Jei prireikia sudėtingesnių mitybos ribojimų, juos geriausia aptarti su gydytoju dietologu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Verta atkreipti dėmesį ir į tuštinimąsi. Pilvo pūtimas gali lydėti vidurių užkietėjimą, todėl vien priemonės nuo dujų ne visuomet išsprendžia problemą. Tokiu atveju svarbūs pakankamas skysčių kiekis, judėjimas ir tinkamai parinktos skaidulos. Jei pakeitus įpročius savijauta negerėja, reikėtų pasitarti su sveikatos specialistu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kada pagalbos ieškoti vaistinėje?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jeigu negalavimas lengvas, trumpalaikis ir nėra nerimą keliančių požymių, nebūtina iš karto kreiptis į gydytoją – galima pasitarti su vaistininku. Naudingiausia tiksliai nusakyti, kas vargina: sunkumas viršutinėje pilvo dalyje, deginimas, dujų kaupimasis ar pasunkėjęs tuštinimasis. Taip pat svarbu pasakyti, kiek laiko simptomai tęsiasi, ar kartojasi ir kokius vaistus jau vartojate. Nereceptinis preparatas gali būti tinkamas trumpalaikei pagalbai, tačiau jo pasirinkimas turėtų priklausyti nuo konkrečių simptomų. Pavyzdžiui, esant rėmeniui gali būti vartojami skrandžio rūgštį neutralizuojantys antacidiniai vaistai arba alginatai, mažinantys skrandžio turinio patekimą į stemplę. Jie skirti simptomams lengvinti, tačiau dažnai pasikartojančio rėmens priežasties neišsprendžia. Kai vyrauja dujų sukeltas pūtimas, vaistininkas gali pasiūlyti simetikono, o esant vidurių užkietėjimui – įvertinti, ar reikalinga tuštinimąsi lengvinanti priemonė. Laisvinamieji vaistai nėra universali pagalba nuo sunkumo po valgio.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaistinėje taip pat galima rasti augalinių preparatų, tradiciškai vartojamų įvairiems virškinimo sutrikimams lengvinti. Valerijonų šaknų preparatai vartojami esant lengvai nervinei įtampai, o pipirmėčių lapų preparatai tradiciškai vartojami esant nevirškinimo pojūčiui ir dujų kaupimuisi. Vis dėlto pipirmėtės kai kuriems žmonėms gali sustiprinti rėmenį. Pelynų (karčiųjų kiečių) žolės preparatai tradiciškai vartojami laikinai sumažėjus apetitui ir esant lengviems virškinimo sutrikimams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Renkantis preparatą svarbu perskaityti pakuotės lapelį ir laikytis nurodytos vartojimo trukmės. Dėl tinkamumo ypač verta pasitarti nėščiosioms, žindančioms moterims, lėtiniams ligoniams ar kitus vaistus vartojantiems žmonėms. Jei priemonės prireikia nuolat arba savijauta negerėja, reikalingas gydytojo įvertinimas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei be aiškios priežasties krinta svoris, sunku ryti, kartojasi vėmimas ar nustatoma mažakraujystė. Tokiais atvejais vien simptomus slopinančių preparatų nepakanka – būtina išsiaiškinti jų priežastį.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><em>Autorė Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kai-po-valgio-sunku-ka-signalizuoja-virskinimo-sistema/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Moteriški ir vyriški brandos hormonų iššūkiai   </title>
		<link>https://priekavos.lt/moteriski-ir-vyriski-brandos-hormonu-issukiai/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/moteriski-ir-vyriski-brandos-hormonu-issukiai/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 27 Oct 2026 05:38:45 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=144108</guid>
		<description><![CDATA[Laikui bėgant kiekvieno žmogaus organizmas išgyvena natūralius biologinius virsmus, kurie paveikia tiek fizinę sveikatą, tiek emocinę būseną. Vieni šiuos pokyčius &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Laikui bėgant kiekvieno žmogaus organizmas išgyvena natūralius biologinius virsmus, kurie paveikia tiek fizinę sveikatą, tiek emocinę būseną. Vieni šiuos pokyčius pasitinka ramiai, kiti susiduria su staigiais nuotaikų svyravimais. Kaip juokaujama medicinos užkulisiuose, šiuos du skirtingus etapus išgyvenantys asmenys dažniausiai dalijasi ta pačia lova. Iš tiesų pastebima, kad moterų menopauzė ir vyrų andropauzė ne tik prasideda skirtingu laiku, bet ir pasižymi kitokia simptomų dinamika bei valdymo įpročiais.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Moterys<img class="alignright size-medium wp-image-144109" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/Pora-miegamajame-vėduoklė-ir-artumas-383x200.png" alt="Pora miegamajame, vėduoklė ir artumas" width="383" height="200" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Net 80 % pasaulio moterų susiduria su fiziniais menopauzės simptomais, iš kurių labiausiai vargina staigios karščio bangos ir naktinis prakaitavimas. PSO ir tarptautinių tyrimų duomenimis, menopauzė prasideda tarp 45-erių ir 55 m., o vidurkis siekia apie 51 m. Beje, du trečdaliai dailiosios lyties atstovių prisipažįsta, kad šiuo laikotarpiu stipriai suprastėja miego kokybė. O hormonų terapijos poreikį teigiamai vertina tik apie 35 % moterų, nes daugelis vis dar baiminasi šalutinio poveikio. Joms šis gyvenimo lūžis dažniau siejasi ne su paprastu senėjimu, tačiau su staigiu biologinio laikrodžio sustojimu ir vaisingumo pabaiga. Moterų organizme estrogenų kiekis nukrinta itin sparčiai, sukeldamas staigų fizinį šoką.</li>
<li>Kaip parodė Europos menopauzės ir andropauzės draugijos (EMAS) atlikta apklausa, net 45 % moterų stengiasi ieškoti medicininės pagalbos ar vartoti maisto papildus vos pastebėjusios pirmuosius perimenopauzės simptomus. Ypač tai būdinga išsilavinusioms, miesto aplinkoje gyvenančioms moterims – ankstyvosios prevencijos strategijos laikosi net 52 % apklaustų respondenčių. Poreikį detaliai fiksuoti simptomus ir konsultuotis su gydytojais lemia ne tik rūpestingumas ir atidumas savo kūnui. Dailiosios lyties atstovės paprastai iš prigimties labiau linkusios analizuoti sveikatos rodiklius, ieškoti informacijos bendruomenėse, nes tada jaučiasi saugesnės ir geriau kontroliuojančios situaciją. Tikėtis, kad simptomai praeis savaime be jokių gyvensenos korekcijų, linkę vos penktadalis moterų. Rūpestį savimi nesunku paaiškinti, juk brandžioms moterims tenka greitai prisitaikyti prie staigių pokyčių: kaulų tankio mažėjimo, silpnėjančios širdies ir kraujagyslių sistemos.</li>
<li>Hormonų svyravimai tiesiogiai koreliuoja su emocine būsena, todėl net 60 % moterų menopauzės metu patiria padidėjusį dirglumą, nerimą ar staigius pykčio priepuolius. Moksliniai tyrimai rodo, kad estrogenų trūkumas smegenyse sumažina laimės hormono serotonino gamybą, o tai sukelia nuotaikų svyravimą. Įdomu tai, kad moterys apie emocinius sunkumus linkusios kalbėti atvirai ir dažniau ieško psichologinės pagalbos. Visgi apie 40 % apklaustųjų teigia, kad šeimos nariai ne visada supranta jų emocinę būseną ir dažnai sudirgimą nurašo tiesiog piktam charakteriui. Tai skatina moteris burtis į paramos grupes internete, kur gali atvirai dalintis patirtimi.</li>
<li>Sveikatos statistika atskleidžia, kad prasidėjus menopauzei moterų rizika susirgti osteoporoze išauga net 4 kartus, o širdies ligų grėsmė susilygina su vyrų. Dėl šios priežasties apie 70 % moterų ilgainiui koreguoja mitybą: didina kalcio ir vitamino D kiekį, mažina kofeino ir alkoholio vartojimą, nes tai provokuoja karščio bangas. Nors pakaitinė hormonų terapija (PHT) pasaulyje itin populiari, Lietuvoje ją taiko tik 5–10 % moterų. Dauguma vis dar pirmenybę teikia fitoestrogenams – augaliniams preparatams su sojomis ar raudonaisiais dobilais. Šis atsargumas rodo, kad moterys ieško švelnesnių organizmo stiprinimo būdų.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vyrai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Gyventojų apklausų duomenimis, vyrai, kitaip nei moterys, andropauzės simptomus pradeda jausti gerokai vėliau ir ne taip pastebimai. Visgi testosterono trūkumą jaučiančių vyrų dalis po 50 m. nuolat auga – kasmet šio hormono lygis jų organizme sumažėja maždaug 1 %. Statistika rodo, kad apie 30 % vyresnių nei 60 m. vyrų susiduria su klinikiniais andropauzės požymiais: lėtiniu nuovargiu, raumenų masės nykimu, pilviniu nutukimu. Itin daug vyrų šiuos simptomus klaidingai priskiria tiesiog dideliam darbo krūviui, stresui ar fiziniam pasyvumui. Taip pat stipriosios lyties atstovai brandžiame amžiuje dažniau skundžiasi susilpnėjusia atmintimi ir suprastėjusia koncentracija. Tiesa, jiems pripažinti šiuos pokyčius nėra taip įprasta kaip moterims.</li>
<li>Vos 25 % Lietuvos vyrų, susidūrusių su andropauzės simptomais, kreipiasi į urologus ar endokrinologus ir atlieka hormonų tyrimus. Pasaulinė statistika rodo, kad vyrai gerokai rečiau domisi prevencine medicina ir nemėgsta reguliariai lankytis pas gydytojus, jei nejaučia skausmo. Taip pat rečiau iš anksto domisi hormonų disbalanso pasekmėmis, o pagalbos kreipiasi tik tada, kai atsiranda rimtų erekcijos sutrikimų. Vyrai dažniau renkasi spręsti problemas savarankiškai, keisdami fizinio aktyvumo įpročius. Ir daro tai tam, kad galėtų patys sau įrodyti, jog jėga ir vyriškumas niekur nedingo. Jiems itin patrauklios intensyvios jėgos treniruotės: net 65 % vyrų tiki, kad svorių kilnojimas – geriausias būdas natūraliai paskatinti testosterono gamybą. Beje, apklausos rodo, kad išgyvendami šią krizę vyrai beveik niekada nesitaria su partnerėmis.</li>
<li>Andropauzės sukeliami nuotaikos pokyčiai vyrams pasireiškia ne atviru liūdesiu, o niūrumu, cinizmu, sarkazmu ir staigiais pykčio protrūkiais. Kadangi testosterono mažėjimas pakerta vyriškąjį ego ir pasitikėjimą savimi, net 55 % vyrų pažeidžiamumą maskuoja agresyvesniu elgesiu arba visišku emociniu uždarumu. Psichologiniai tyrimai patvirtina, kad vyrai dėl andropauzės pyksta giliau ir destruktyviau, nes visuomenėje tai vis dar yra tabu tema. Dėl šios priežasties apie 45 % vyrų atsisako pripažinti, kad jų pyktis ir dirglumas turi hormoninį pagrindą, o dažniausiai dėl prastos nuotaikos kaltina aplinką arba partnerę.</li>
<li>Medicininiai duomenys rodo, kad testosterono trūkumas vyrams reikšmingai didina metabolinio sindromo, II tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką. Nepaisant to, tik apie 12 % vyrų sutinka taikyti pakaitinę testosterono terapiją geliais ar injekcijomis. Daugelis stipriosios lyties atstovų baiminasi neigiamo poveikio prostatos sveikatai, todėl linkę rinktis maisto papildus su ženšeniu ar cinku. Įdomu tai, kad vyrai kur kas sunkiau nei moterys atsisako žalingų įpročių: riebaus maisto, alkoholio.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Apie hormonų poveikį (ne)rimtai:</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Daugelis vyrų andropauzės metu priaugtą svorį priskiria išgertam alui ar maistui. Tačiau čia slypi ironiškas biologinis pokštas. Pilvo riebaluose yra daug fermento, vadinamo aromataze. Šis fermentas ima gaudyti vyriškąjį testosteroną ir jį&#8230; paverčia moteriškuoju estrogenu! Taigi, kuo didesnis pilvas, tuo mažiau vyriškųjų hormonų lieka organizme.</li>
<li>Moterų menopauzės metu patiriamos karščio bangos veikia ne tik kūno temperatūrą, bet ir pirkinių krepšelį. Rinkodaros specialistai pastebėjo fenomeną, kad naktinių karščio bangų ir nemigos kankinamos moterys 3 val. nakties linkusios internetu impulsyviai prisipirkti nereikalingų daiktų: nuo brangių šilko patalynių iki egzotiškų prieskonių ar vėsinančių pagalvių.</li>
<li>Andropauzės metu mažėjantis testosterono kiekis stipriai veikia vyrų smegenis, ypač už erdvės suvokimą atsakingas sritis. Vyrai, kurie anksčiau didžiavosi idealia orientacija, andropauzės įkarštyje pradeda masiškai pasiklysti automobilių stovėjimo aikštelėse, pamiršta, kur padėjo įrankius, negeba rasti daiktų šaldytuve, nors jie stovi tiesiai prieš nosį.</li>
<li>Istorija rodo, kad hormonų audros žmones kamavo visais laikais. Senovės Romoje moterims, kenčiančioms nuotaikų kaitą menopauzės metu, gydytojai rekomenduodavo valgyti daug česnakų, nes tikėta, kad „atvėsins kraują“. Romėnų gydytojas Galenas jėgų netenkantiems vyrams andropauzės simptomus siūlydavo gydyti valgant žalias jaučio sėklides, kas, moksliškai žiūrint, buvo ankstyvas (ir gana bjaurus) bandymas atlikti testosterono terapiją.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/moteriski-ir-vyriski-brandos-hormonu-issukiai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Ar modernios technologijos nugalės skausmą?</title>
		<link>https://priekavos.lt/ar-modernios-technologijos-nugales-skausma/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/ar-modernios-technologijos-nugales-skausma/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 22 Oct 2026 06:41:59 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143983</guid>
		<description><![CDATA[Skausmas – viena universaliausių, tačiau mažiausiai suprastų žmonijos patirčių. Naujausi tyrimai rodo, kad skausmas – sudėtingas neurobiologinis procesas, kurį aktyviai &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Skausmas – viena universaliausių, tačiau mažiausiai suprastų žmonijos patirčių. Naujausi tyrimai rodo, kad skausmas – sudėtingas neurobiologinis procesas, kurį aktyviai modeliuoja smegenys, reaguodamos į biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. PSO duomenimis, lėtinį skausmą kasdien kenčia 27–30 % visos pasaulio populiacijos. Ši tyli epidemija griauna gyvenimo kokybę ir skatina mokslininkus ieškoti revoliucinių sprendimų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="alignleft size-medium wp-image-143984" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/shutterstock_2338427849-383x258.jpg" alt="Business,Woman,,Headache,And,Stress,With,Thinking,,Red,Glow,Or" width="383" height="258" /><strong>Smegenys ne tik atpažįsta, bet ir sukuria skausmą</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiuolaikinė neuromokslo teorija teigia, kad periferiniai nervų receptoriai, vadinami nociceptoriais, patys savaime neperduoda skausmo – jie fiksuoja tik fizinius dirgiklius (karštį, spaudimą, cheminius pakitimus). Tikrasis skausmo pojūtis gimsta tik tada, kai šiuos elektrinius impulsus apdoroja centrinė nervų sistema. Čia pasireiškia unikalus reiškinys: smegenys veikia kaip filtras, kuris pagal streso lygį, emocinę būseną ir praeities patirtis gali skausmą dramatiškai nuslopinti arba sustiprinti. Dar labiau stebina tai, kad ilgalaikis, ilgiau nei tris mėnesius trunkantis skausmas, iš esmės perprogramuoja žmogaus anatomiją. Mokslininkai nustatė, kad sergant lėtinėmis ligomis pasireiškia neuroplastiškumas – nervų sistema tampa patologiškai jautri. Šios išsireguliavusios sistemos rezultatas yra centrinė sensibilizacija: nervų ląstelės pradeda siųsti pavojaus signalus net dėl visiškai nekenksmingų dirgiklių. Tad asmenys, kenčiantys lėtinį stiprų skausmą, gali patirti fizinę kančią net nuo lengvo vėjo gūsio ar švelnaus drabužio prisilietimo prie odos. Šis reiškinys medicinoje vadinamas alodinija. Lėtinis skausmas mokslo bendruomenėje jau nebėra laikomas tik kitos ligos simptomu. Jis pripažįstamas kaip savarankiška, sudėtinga neurologinė liga.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Nuo implantų iki virtualios realybės</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ilgą laiką pagrindinis ginklas nuo stipraus skausmo buvo opiatai, tačiau jų sukeliama priklausomybės krizė privertė mokslą sukti visiškai kitu keliu. Šiandien skausmo valdymo priešakiniuose frontuose dominuoja neuromoduliacija. Vienas įspūdingiausių metodų – nugaros smegenų stimuliacija, kurios metu į epidūrinį tarpą implantuojami mikroelektrodai. Šie prietaisai generuoja silpnus elektros impulsus, kurie tiesiogiai blokuoja skausmo signalus, jiems dar nespėjus pasiekti smegenų, o pacientas vietoj veriančio skausmo jaučia tik vos pastebimą dilgčiojimą. Kita pažangi technologija – neinvazinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) leidžia magnetiniais laukais išoriškai stimuliuoti konkrečias smegenų žievės sritis, atsakingas už natūralių opiatų gamybą organizme. Kartu su fiziniais prietaisais į mediciną įžengė ir skaitmeninė terapija. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad specializuotos virtualiosios realybės (VR) sistemos geba pergudrauti smegenis. Kai nudegimų patyręs pacientas per VR akinius panardinamas į interaktyvų ledynų pasaulį, jo smegenų žievė taip stipriai apdoroja vizualinę informaciją, kad fiziškai negeba priimti skausmo signalų. Tyrimai rodo, kad tokia sensorinė apgaulė ūminį skausmą procedūrų metu sumažina iki 50 %, pranokdama net stiprių analgetikų poveikį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Genų koregavimas ir molekuliniai taikiniai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Nors technologijos keičia skausmo valdymo taisykles, farmakologijos mokslas irgi išgyvena tikrą renesansą, pereidamas prie personalizuotos ir molekulinės medicinos. Didžiausiu pastarųjų metų proveržiu tapo monokloniniai antikūnai, kurie veikia kaip biologiniai „snaiperiai“. Pavyzdžiui, vaistai, nukreipti prieš su kalcitonino genu susijusį peptidą (CGRP), revoliucionizavo migrenos gydymą – jie prisijungia prie specifinių molekulių ir užkerta kelią kraujagyslių uždegimui galvoje, nesukeldami sisteminio šalutinio poveikio visam kūnui. Dar ambicingesni tyrimai vyksta genetikos srityje. Mokslininkai intensyviai tyrinėja retą genetinę mutaciją – žmones su įgimtu nejautrumu skausmui, kurių organizme neveikia specifinis natrio kanalas SCN9A. Naudojant CRISPR genų koregavimo technologiją, laboratorijose jau bandoma laikinai „nutildyti“ šį geną tiems pacientams, kurių lėtinio skausmo neįmanoma numalšinti jokiais žinomais medikamentais. Kartu vystoma išmanioji farmakologija: mikroįrenginiai, implantuojami po oda, vaistus lašina tiesiai į intratekalinę erdvę aplink nugaros smegenis. Taip reikalinga dozė yra net iki 300 kartų mažesnė nei geriant tabletes, o tai leidžia visiškai išvengti toksinio poveikio kepenims, skrandžiui ir inkstams. Mokslas įrodė, kad ateities medicina skausmo nebandys tiesiog užslopinti – įveiks molekuliniu ir skaitmeniniu lygmeniu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Įdomu</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Dirbtinio intelekto sugeneruota muzika, kurianti vadinamuosius binaurinius ritmus, tiesiogiai sinchronizuoja smegenų bangas. Taip aktyvuojamos smegenų kamieno sritys, kurios fiziškai užveria „vartus“ skausmo impulsams iš nugaros smegenų. Kai kuriose odontologijos klinikose tai jau leidžia iki 30 % sumažinti vietinių vaistų nuo skausmo dozę.</li>
<li>Žarnyno bakterijos tiesiogiai lemia, kaip organizmas metabolizuoja vaistus nuo skausmo. Tam tikros bakterijų padermės gali suskaidyti vaistus dar prieš jiems patenkant į kraujotaką, todėl tam pačiam žmogui tą pačią dieną tas pats vaistas gali suveikti visiškai skirtingai.</li>
<li>Šiuolaikinis mokslas pasitelkia placebo efektą per neurogrįžtamojo ryšio (<em>neurofeedback</em>) technologiją. Pacientai, stebėdami savo smegenų aktyvumą ekrane realiu laiku, mokosi sąmoningai aktyvuoti sritis, atsakingas už natūralių endorfinų išskyrimą. Smegenys tiesiogine prasme treniruojamos pačios pasigaminti vaistų nuo skausmo.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/ar-modernios-technologijos-nugales-skausma/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kūnas jau lovoje, o mintys vis dar darbe&#8230;   </title>
		<link>https://priekavos.lt/kunas-jau-lovoje-o-mintys-vis-dar-darbe/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kunas-jau-lovoje-o-mintys-vis-dar-darbe/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 08 Oct 2026 04:49:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143784</guid>
		<description><![CDATA[Kai baigiasi ilga darbo diena, norisi tiesiog atsigulti ir išsimiegoti. Deja, dažnam pažįstamas scenarijus: kūnas jau ilsisi, o galvoje vis &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Kai baigiasi ilga darbo diena, norisi tiesiog atsigulti ir išsimiegoti. Deja, dažnam pažįstamas scenarijus: kūnas jau ilsisi, o galvoje vis dar sukasi nebaigti darbai, rytdienos planai ar dienos pokalbiai. Kodėl taip sunku nusiraminti ir ką galime padaryti, kad vakaras iš tiesų taptų perėjimu į poilsį?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Ar tikrai kūnas pavargsta greičiau nei protas?<img class="alignright size-medium wp-image-143785" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/shutterstock_2431237413-383x255.jpg" alt="A,Young,Woman,Lying,In,Bed,Covering,Her,Face,With" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vakare kūnas gali siųsti aiškų signalą, kad metas ilsėtis, tačiau smegenys ne visada taip greitai persijungia į poilsio režimą. Dieną nuolat sprendžiame problemas, priimame sprendimus, atsakome į žinutes, reaguojame į informaciją. Atsigulus ir nurimus aplinkai, šis tempas staiga sumažėja – tada į paviršių gali iškilti mintys apie tai, kas liko nepadaryta, ką reikės padaryti rytoj arba kas nutiko per dieną. Tad mintys, kurios pradeda suktis atsigulus, nebūtinai reiškia, kad nesame pavargę protiškai. Kartais lova tiesiog tampa pirmąja vieta per visą dieną, kurioje pagaliau atsiranda tylos pagalvoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Uždarymo ritualas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jei mintys vakare vis grįžta prie darbų, gali padėti paprastas perėjimas iš darbo režimo į poilsį. Likus maždaug 10–20 min. iki vakaro ramybės, verta užrašyti, kas šiandien liko nepadaryta, ir pasižymėti vos vieną ar du svarbiausius rytdienos darbus. Tai leidžia nebesinešioti darbų galvoje ir kartu primena, kad prie jų bus galima grįžti rytoj.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Be to, padeda visai konkretus dienos pabaigos ženklas: išjungti kompiuterį, nebetikrinti darbo laiškų, persirengti, pereiti į kitą erdvę ar pradėti įprastą vakaro ritualą. Svarbiausia, kad šis perėjimas kartotųsi – tuomet po truputį susiformuoja aiški riba tarp „darau“ ir „ilsiuosi“.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Užstrigusi plokštelė</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kartais užmigti neleidžia ne pati problema, o nuolatinis jos pergalvojimas. Kuo labiau bandome sau pasakyti „negaliu apie tai galvoti“, tuo labiau mintis sugrįžta. Tokiu atveju pagelbės ją tiesiog užrašyti – ne spręsti, o surašyti ant popieriaus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Taip pat verta savęs paklausti: ką iš šios situacijos galiu kontroliuoti šiandien, o kas gali palaukti rytojaus? Jei atsakymas „nieko“, nėra prasmės problemos spręsti lovoje. Geriau sąmoningai nukreipti dėmesį į ką nors ramaus: knygą, muziką, kvėpavimą ar kitą veiklą, kuri padeda mintims nustoti suktis tuo pačiu ratu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Tik ne telefonas!</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Telefonas vakare dažnai atrodo kaip nekaltas būdas atsipalaiduoti, tačiau jis gali išlaikyti smegenis budrumo režime. Ypač tada, kai prieš miegą tikrinami darbo laiškai, skaitomos naujienos ar socialinių tinklų srautas. Toks elgesys siunčia signalą, kad dar verta būti pasiruošusiems reaguoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Svarbu ne tiek visiškai atsisakyti telefono, kiek atkreipti dėmesį į tai, kas jame vyksta paskutinę valandą prieš miegą. Jei ekranas tampa dar vienu informacijos, darbų ir naujų minčių šaltiniu, kūnui atsigulus smegenims gali būti sunkiau sulėtėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Geras vakaro klausimas: „Ar dabar tikrinu telefoną, nes man malonu, ar bijau kažką praleisti?“ Kartais užtenka darbo pokalbius ir naujienas palikti rytojui, o telefoną paversti tuo, kuo jis ir turėtų būti vakare: ne dar vienu darbo kanalu, o ramesnio poilsio dalimi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Darbai po darbų&#8230;</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p>Po darbo dienos neretai prasideda kita – tik šįkart be kompiuterio. Reikia nueiti į sporto salę, sutvarkyti namus, suplanuoti rytojų, atsakyti į žinutes, gal dar ką nors išmokti ar „prasmingai“ išnaudoti vakarą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip rūpinimasis savimi, tačiau nuolatinis siekis būti produktyviems neleidžia iš tiesų atsipalaiduoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl verta savęs paklausti, ar kiekvienas vakaras privalo turėti tikslą. Poilsis nėra dar viena užduotis, kurią reikia atlikti nepriekaištingai. Kartais nieko neveikti, ramiai pasėdėti ar tiesiog anksčiau nueiti miegoti – kur kas naudingiau nei bandyti iš vakaro išspausti dar vieną produktyvią valandą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Kas iš tiesų padeda sulėtinti vakarą?</strong></p>
<p><strong> </strong></p>
<p>Vakarui nereikia dar vieno griežto taisyklių sąrašo. Gerokai svarbiau rasti tai, kas padeda iš dienos tempo pereiti į ramesnę būseną. Vienam tai gali būti šiltas dušas ar keli knygos puslapiai, kitam – rami muzika, lėtas pasivaikščiojimas, lengvas tempimas ar tiesiog pokalbis su artimu žmogumi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Prie vakaro rutinos kai kurie žmonės renkasi natūralias papildomas priemones, pvz., raminamai veikiančias žolelių arbatas arba specialius natūralius atpalaiduojančius preparatus. Atsipalaidavimui tradiciškai naudojamas valerijonas, taip pat ramunėlės, melisos ar levandos. Svarbu suprasti, kad tokios priemonės nėra „jungiklis“, akimirksniu išjungiantis mintis: jos gali tapti bendro vakaro ritualo dalimi, padedančia pereiti nuo dienos įtampos prie poilsio. Jei vartojami augaliniai preparatai, verta laikytis jų vartojimo rekomendacijų, o geriant kitus vaistus pasitarti su gydytoju arba vaistininku.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Svarbu ir vakaro aplinka: pritemdyta šviesa, mažiau triukšmo ir informacijos. Nereikia susikurti tobulo vakaro – svarbiau atrasti kelis paprastus dalykus, kurie padeda sulėtėti.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kada nerimas – daugiau nei įtempta diena? </strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vienas neramus vakaras – visiškai įprastas dalykas, ypač po įtemptos ar emociškai sudėtingos dienos. Tačiau jei mintys apie darbus ar rūpesčius nuolat trukdo užmigti, verta į situaciją pažvelgti atidžiau.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dėmesį reikėtų atkreipti, jei sunku užmigti dažnai ir ilgesnį laiką, naktį reguliariai prabundama, ryte nepavyksta jaustis pailsėjus, o dieną vargina mieguistumas, nuovargis ar sunku susikaupti. Ypač svarbu, jei miego trūkumas pradeda trukdyti darbui, santykiams ar įprastai kasdienei veiklai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tokiais atvejais nereikėtų visko nurašyti stresui. Užsitęsusius miego sunkumus gali lemti įvairios priežastys, todėl verta pasitarti su gydytoju ir išsiaiškinti, kas iš tiesų trukdo kokybiškai išsimiegoti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė </em><em>Jūratė Survilė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kunas-jau-lovoje-o-mintys-vis-dar-darbe/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>M. Čiurlionis: „Norime onkologiniams pacientams atverti visas įmanomas gydymo galimybes“</title>
		<link>https://priekavos.lt/marius-ciurlionis-norime-onkologiniams-pacientams-atverti-visas-imanomas-gydymo-galimybes/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/marius-ciurlionis-norime-onkologiniams-pacientams-atverti-visas-imanomas-gydymo-galimybes/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 01 Oct 2026 12:12:28 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143713</guid>
		<description><![CDATA[Vilniuje atidarytame inovatyvios onkologijos centre „Onco“ su vėžio diagnoze susidūrę pacientai galės gauti antrąją nuomonę, kompleksinį sveikatos vertinimą, pažangią diagnostiką, &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Vilniuje atidarytame inovatyvios onkologijos centre „Onco“ su vėžio diagnoze susidūrę pacientai galės gauti antrąją nuomonę, kompleksinį sveikatos vertinimą, pažangią diagnostiką, individualizuotą gydymo planą bei profesionalią stebėseną. Vienas šio centro įkūrėjų, Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis neabejoja, kad šiuolaikinėje onkologijoje svarbu pasirūpinti ne tik gydymu, bet ir per gydymo kelią einančio žmogaus gyvenimo kokybe.</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_143714" style="width: 393px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-143714 size-medium" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/10/VS-01345-383x255.jpeg" alt="VS-01345" width="383" height="255" /><p class="wp-caption-text">Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos prezidentas Marius Čiurlionis</p></div>
<p>- <strong>Viena pagrindini</strong><strong>ų jūsų klinikos veiklos sričių &#8211; antroji nuomonė. Kas tai yra ir kodėl ji svarbi?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Antroji nuomonė vis dar gana dažnai suprantama klaidingai. Pacientai kartais jaučiasi nejaukiai jos prašydami, tarsi tokiu būdu nepasitikėtų savo gydytoju ar kritikuotų jo priimtą sprendimą. Kartais ir specialistai į tai sureaguoja jautriai &#8211; lyg būtų abejojama jų kompetencija.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Bet onkologijoje, kaip ir kasdienėje klinikinėje praktikoje, nuolat diskutuojame. Sudėtingesni pacientų atvejai aptariami daugiadalykėse komandose, kur būna ne tik antra ar trečia, bet ir ketvirta nuomonė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vėžio gydymas šiandien tampa vis labiau individualizuotas. Sprendimą gali lemti naviko biologija, molekuliniai ir genetiniai pokyčiai, ankstesnis gydymas, žmogaus bendra būklė, gretutinės ligos, amžius, paties paciento prioritetai ir daugybė kitų aplinkybių. Todėl ne visada egzistuoja vienas vienintelis teisingas atsakymas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Man antroji nuomonė pirmiausia reiškia galimybę dar kartą pažvelgti į visas turimas alternatyvas ir įsitikinti, kad pacientui siūlome geriausią sprendimą, kurį tuo metu galime pasiūlyti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>O kartais labai svarbi antrosios nuomonės išvada būna ir tokia: jūsų gydytojas pasirinko tinkamą kelią, gydymo keisti nereikia. Pacientui ir jo šeimai toks patvirtinimas taip pat gali būti labai svarbus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Kokias dar paslaugas teiksite </strong><strong>„Onco“ </strong><strong>centre</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Didžiulį dėmesį skirsime personalizuotai medicinai, genetikai, molekulinei diagnostikai, imunoterapijai, taikinių terapijai, naujų vaistų ir klinikinių tyrimų galimybėms. Ir ieškosime jų neapsiribodami vien tuo, kas yra mūsų klinikoje. Jeigu geriausia galimybė pacientui yra kitoje Lietuvos gydymo įstaigoje, turime padėti ją rasti ten. Jeigu pagrįsta galimybė yra užsienyje &#8211; turime žinoti ir apie ją.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kita labai svarbi mūsų veiklos dalis yra dienos stacionaro paslaugos. Onkologijoje svarbu ne tik parinkti gydymą, bet ir padėti žmogui jį toleruoti ir saugiai pereiti visą gydymo kelią.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl norime būti šalia žmogaus ne tik tada, kai reikia nuspręsti, kaip gydyti vėžį, bet ir tada, kai reikia padėti žmogui tiesiog atlaikyti jau taikomą gydymą.</p>
<p><strong> </strong></p>
<p>- <strong>Jūsų komandoje ne tik gydytojai onkologai chemoterapeutai, siūlote ir</strong><strong> vidaus lig</strong><strong>ų, klinikinio toksikologo, psicholgo ir kitų specialistų konsultacijas, kodėl to reikia gydantis onkologinę ligą?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Nuo pat pradžių nenorėjome kurti klinikos, kurioje žmogus ateina pas vieną gydytoją ir tuo jo kelias baigiasi. Klinikinis toksikologas svarbus parenkant vaistų dozes, vertinant vaistų nepageidaujamą poveikį, galimas sąveikas su kitais vartojamais vaistais ar papildais. Vidaus ligų gydytojas padės spręsti gretutinių ligų problemas, kurios gydymo metu kartais tampa ne mažiau svarbios nei pati onkologinė liga.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Turime onkogeriatrą &#8211; specialistą, išmanantį vyresnio amžiaus onkologinių pacientų poreikius, genetiką, netrukus komandą papildys ir chirurgas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad onkologinė liga stipriai atsiliepia ne tik susirgusio žmogaus, bet ir jo artimųjų psichologijai, todėl nepaliksime ir šios srities nuošalyje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>O simptomų terapija – kokią vietą ji užims klinikoje?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Kartais kalbėdami apie inovacijas medicinoje iš karto galvojame apie naują vaistą, imunoterapiją ar genetinį tyrimą. Bet inovacija pacientui nebūtinai yra tik naujas preparatas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kartais didžiulis pokytis yra galimybė po chemoterapijos nelaukti kelias dienas su stipriu pykinimu, skausmu, silpnumu ar dehidratacija, o gauti pagalbą tada, kai jos reikia. Simptomų kontrolė turi lydėti pacientą nuo diagnozės ir viso aktyvaus gydymo metu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jeigu galime geriau kontroliuoti nepageidaujamą šalutinį gydymo poveikį, žmogus gali geriau funkcionuoti, išlaikyti visavertį savo gyvenimą, o tai gali gerinti ir gydymo rezultatus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Ar jūsų </strong><strong>nuomone, vie</strong><strong>šajame sektoriuje onkologinė</strong><strong>s paslaugos </strong><strong>šiandien yra nepakankamos?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Priešingai. Manau, kad Lietuvos viešajame sektoriuje dirba geriausi onkologijos specialistai ir būtent didžiosiose viešosiose onkologijos įstaigose šiandien yra sutelkta didžiausia kompetencija bei plačiausios kompleksinio gydymo galimybės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl nematau mūsų kaip konkurentų. Manau, kad onkologijoje konkurencija dėl paciento yra labai ydinga mintis.Aukščiausių rezultatų galime pasiekti tik bendradarbiaudami.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tačiau realybė yra tokia, kad Lietuva &#8211; maža šalis. Nors gydymo galimybės labai sparčiai plečiasi, ne kiekvienas naujausias vaistas ar technologija tampa prieinami tą pačią dieną, kai atsiranda tarptautinėje klinikinėje praktikoje. Ne kiekvienas klinikinis tyrimas vyksta Lietuvoje. Kai kurių labai retų navikų atveju, mažoje šalyje, sunku sukaupti didelę patirtį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl norime pacientui atverti dar vienas duris &#8211; padėti suprasti, ar kažkur egzistuoja papildoma pagrįsta galimybė, kurios jis dar nežino.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Vadinasi, dalis j</strong><strong>ūsų </strong><strong>pacient</strong><strong>ų galės vykti gydytis į už</strong><strong>sien</strong><strong>į</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Nebūtinai gydytis. Kartais pakaks konsultacijos, kartais &#8211; patologijos ar molekulinių tyrimų peržiūros, kartais antrosios ar trečiosios nuomonės. Kai kuriais atvejais iš tiesų gali atsirasti galimybė dalyvauti klinikiniame tyrime ar gauti specifinį gydymą užsienio centre.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Onkologijoje su trumpomis pertraukomis esu jau šešiolika metų. Ne vienerius metus praleidau užsienyje ir turėjau galimybę iš gana arti pažinti ne vieną sveikatos sistemą. Ir pirmiausia galiu tik pasidžiaugti, kokį didžiulį proveržį per tuos metus padarė Lietuva.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tačiau per šešiolika metų atsiranda ir kitas dalykas &#8211; žmonės, kuriuos pažįsti. Kolegos įvairiose šalyse, centrai, kurių stipriąsias sritis žinai, žmonės, kuriems gali paskambinti ar parašyti ir paklausti nuomonės. Tokios profesinės pažintys kartais yra aukso vertės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ir jeigu jos leidžia žmogui, ieškančiam antrosios ar trečiosios nuomonės, padėti surasti tinkamą specialistą užsienyje, suorganizuoti konsultaciją, rasti klinikinį tyrimą ar kitą pagrįstą gydymo galimybę &#8211; kodėl turėčiau tą pažinimą laikyti sau?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Jūsų klinika nė</strong><strong>ra sudariusi sutarties su Valstybine ligoni</strong><strong>ų kasa. Kodė</strong><strong>l?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Taip, ir tai buvo vienas iš principinių mūsų susitarimų nuo pat pradžių. Manome, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos turi būti naudojamos ten, kur jos šiuo metu gali sukurti didžiausią naudą visuomenei. O Lietuvos viešajam sveikatos sektoriui, ypač onkologijai, tų lėšų labai reikia.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pakankamai gerai pažįstu Lietuvos sveikatos sistemą, kad matyčiau, su kokiais iššūkiais susiduria viešosios gydymo įstaigos. Sergamumas vėžiu, diagnostikos apimtys, gydymo sudėtingumas ir naujų technologijų kaštai auga. Finansavimas turi vytis šiuos pokyčius.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl mūsų pozicija paprasta: nenorime pretenduoti į tas pačias PSDF lėšas, kurių reikia viešajam sektoriui. Mums tai yra vertybinis pasirinkimas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Tačiau pati klinika yra viešoji įstaiga. Kodėl pasirinkote tokį </strong><strong>model</strong><strong>į</strong><strong>?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Nes pagrindinis mūsų tikslas nėra pelnas. Norime padėti žmogui ir didinti onkologinių paslaugų prieinamumą. Ir viešosios įstaigos modelis geriausiai atitinka tai, ką norime daryti ilgalaikėje perspektyvoje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Be pagrindinių klinikos paslaugų, norime nuolat turėti veiklų, už kurias pacientui nereikėtų mokėti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pavyzdžiui, spalio mėnesį tam tikromis dienomis planuojame sudaryti galimybę nemokamai atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą pagal nustatytas indikacijas. Iki metų pabaigos penktadieniais klinikoje taip pat vyks nemokami grupiniai reabilitaciniai užsiėmimai žmonėms, kurie šiuo metu gydomi dėl onkologinės ligos arba yra baigę gydymą. Ir tokių iniciatyvų mūsų klinikoje tik daugės.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ir dar turime vieną ilgalaikę ambiciją. Norime, kad dalis šių lėšų grįžtų ten, dėl ko visa tai ir darome &#8211; į onkologiją, skiriant jas mokslui ir vėžio tyrimams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- <strong>Ir pabaigai &#8211; ko palinkėtumėte sau ir klinikai?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>- Norėčiau, kad mes visi &#8211; mokslininkai, gydytojai, slaugytojai, pacientai, jų artimieji, valstybės institucijos, viešasis ir privatus sektoriai, suvienytume pajėgas ir kaip visuomenė vieną dieną įveiktume vėžį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Skamba utopiškai, tačiau jau dabar matome tai, kas prieš keliolika metų atrodė sunkiai įsivaizduojama, šiandien dėl medicinos ir mokslo pažangos, tampa realybe.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Todėl tikiu, kad vis daugiau vėžio formų taps išgydomos arba lėtinės, kontroliuojamos ligos. Jeigu dėl to vieną dieną tapsime nebereikalingi &#8211; manau, tai būtų pati gražiausia mūsų klinikos sėkmės istorija.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/marius-ciurlionis-norime-onkologiniams-pacientams-atverti-visas-imanomas-gydymo-galimybes/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Dantų atkūrimas implantais: kaip derinami implantavimas ir protezavimas?</title>
		<link>https://priekavos.lt/dantu-atkurimas-implantais-kaip-derinami-implantavimas-ir-protezavimas/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/dantu-atkurimas-implantais-kaip-derinami-implantavimas-ir-protezavimas/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 28 Sep 2026 09:54:08 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143613</guid>
		<description><![CDATA[Dantų implantavimas ir dantų protezavimas dažnai minimi kartu, tačiau tai nėra tas pats gydymo etapas. Kai trūkstamas dantis atkuriamas implantu, dantų &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p><span style="font-weight: 400;">Dantų implantavimas ir dantų protezavimas dažnai minimi kartu, tačiau tai nėra tas pats gydymo etapas. Kai trūkstamas dantis atkuriamas implantu, </span><strong><a href="https://dantuharmonija.lt/paslaugos/dantu-implantavimas/" target="_blank">dantų implantacijos</a></strong><span style="font-weight: 400;"> metu į žandikaulio kaulą įsriegiamas implantas, pakeičiantis prarasto danties šaknį, o</span><strong><a href="https://dantuharmonija.lt/paslaugos/dantu-protezavimas/" target="_blank"> dantų protezavimo procedūros</a></strong><span style="font-weight: 400;"> metu ant jo tvirtinama matoma danties dalis – karūnėlė ar kita protezinė konstrukcija.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Dantų Harmonija klinikoje Vilniuje implantavimo ir protezavimo etapai planuojami kaip vieno gydymo proceso dalys, kai dantys atkuriami implantais. Vis dėlto protezavimas gali būti atliekamas ir be implantacijos – pavyzdžiui, naudojant vainikėlius, tiltus ar nuimamus protezus.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><img class="alignright size-medium wp-image-143615" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/shutterstock_2291045643-383x255.jpg" alt="Doctor,Showing,Patient,Educational,Model,Of,Dental,Implant,In,Clinic," width="383" height="255" /></p>
<h2><span style="font-weight: 400;">Pirmasis etapas – dantų implantavimas</span></h2>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Implantavimo metu į žandikaulio kaulą įsriegiamas implantas, kuris pakeičia prarasto danties šaknį ir vėliau tampa atrama būsimai karūnėlei. Tam, kad implantą būtų galima įsriegti tiksliai ir saugiai, prieš procedūrą įvertinama burnos bei žandikaulio kaulo būklė ir suplanuojama implanto pozicija.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li style="font-weight: 400;"><span style="font-weight: 400;">vieno implanto įsriegimas dažniausiai trunka apie 30-60 minučių;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><span style="font-weight: 400;">procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, o esant didesniam nerimui galima sedacija;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><span style="font-weight: 400;">tam tikrais atvejais implantą galima įsriegti iš karto po danties pašalinimo ir pritvirtinti laikiną vainikėlį;</span></li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Po implantacijos prasideda osteointegracijos laikotarpis – implantas palaipsniui suauga su žandikaulio kaulu ir tampa stabilia atrama būsimam protezui. Dantų Harmonija nurodo, kad šis etapas vidutiniškai trunka apie 3-6 mėnesius, o tik tada paprastai pereinama prie galutinio protezavimo.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<h2><span style="font-weight: 400;">Antrasis etapas – dantų protezavimas</span></h2>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Kai implantas prigyja ir tampa stabilia atrama, pereinama prie protezavimo. Šio etapo metu atkuriama matoma danties dalis arba kelių dantų konstrukcija, atsižvelgiant į tai, kiek dantų reikia pakeisti.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li style="font-weight: 400;"><b>karūnėlė ant implanto</b><span style="font-weight: 400;"> – dažniausiai naudojama, kai atkuriamas vienas trūkstamas dantis;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>tiltas ant implantų</b><span style="font-weight: 400;"> – gali būti pasirenkamas, kai reikia atkurti kelis greta esančius dantis;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>viso dantų lanko protezas ant implantų</b><span style="font-weight: 400;"> – taikomas, kai reikia atkurti daugumą arba visus vieno žandikaulio dantis;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>nuimamas, implantais stabilizuojamas protezas</b><span style="font-weight: 400;"> – gali būti naudojamas siekiant geresnio protezo stabilumo.</span></li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Dantų Harmonija nurodo, kad dantų protezų tarnavimo laikas gali siekti apie </span><b>15-25 metus ir ilgiau</b><span style="font-weight: 400;">, tačiau jis priklauso nuo pasirinktos medžiagos, burnos higienos, kramtymo apkrovos ir reguliarios priežiūros.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Karūnėlės forma, dydis ir atspalvis parenkami individualiai, kad naujas dantis kuo natūraliau derėtų prie likusių dantų ir atkurtų ne tik estetiką, bet ir kramtymo funkciją.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<h2><span style="font-weight: 400;">Kiek laiko trunka visas procesas?</span></h2>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Nuo implanto įsriegimo iki galutinės karūnėlės pritvirtinimo paprastai praeina apie </span><b>4-8 mėnesius</b><span style="font-weight: 400;">. Didžiąją šio laiko dalį sudaro implanto prigijimas – jis turi stabiliai suaugti su žandikaulio kaulu prieš pereinant prie galutinio protezavimo.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Tikslus gydymo laikas priklauso nuo individualios situacijos. Jei prieš implantaciją reikia kaulo priauginimo ar kitų papildomų procedūrų, visas procesas gali užtrukti ilgiau.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Dantų tiltas ar nuimamas protezas, kai implantacija nereikalinga, gali būti pagamintas greičiau – maždaug per </span><b>3-4 savaites</b><span style="font-weight: 400;">.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<h2><span style="font-weight: 400;">Kiek kainuoja implantavimas ir protezavimas?</span></h2>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Atkuriant vieną dantį implantu, pagrindinę gydymo kainos dalį sudaro pats implantas ir ant jo tvirtinama karūnėlė. Dantų Harmonija šiuo metu nurodo tokias orientacines kainas:</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li style="font-weight: 400;"><b>„Nobel Biocare® Parallel“ implantas</b><span style="font-weight: 400;"> – 860 €;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>„Nobel Biocare® N1™“ implantas</b><span style="font-weight: 400;"> – 1 000 €;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>„Nobel Biocare® Nobel Pearl™“ keraminis implantas</b><span style="font-weight: 400;"> – 1 200 €;</span></li>
<li style="font-weight: 400;"><b>cirkonio oksido vainikėlis ant implanto</b><span style="font-weight: 400;"> – 800-850 €.</span></li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Taigi vien implanto ir cirkonio vainikėlio derinys, priklausomai nuo pasirinktos implantų sistemos, orientaciniu skaičiavimu sudarytų apie </span><b>1 660-2 050 €</b><span style="font-weight: 400;">.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><span style="font-weight: 400;">Galutinė gydymo suma gali būti didesnė, jei reikia diagnostikos, kaulo priauginimo, laikino vainikėlio, sedacijos ar kitų papildomų procedūrų. Tikslią gydymo kainą gydytojas nustato po konsultacijos ir burnos bei žandikaulio kaulo būklės įvertinimo.</span></p>
<p>&nbsp;</p>
<p><i><span style="font-weight: 400;">Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Dantų implantavimas ir protezavimas yra medicininės procedūros – tinkamiausią gydymo planą nustato tik kvalifikuotas gydytojas po individualios konsultacijos. </span></i></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/dantu-atkurimas-implantais-kaip-derinami-implantavimas-ir-protezavimas/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Gamtos vaistinėlė ir jos pavojai</title>
		<link>https://priekavos.lt/gamtos-vaistinele-ir-jos-pavojai/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/gamtos-vaistinele-ir-jos-pavojai/#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 25 Sep 2026 06:29:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143538</guid>
		<description><![CDATA[Visuomenėje giliai įsišaknijęs mitas, kad viskas, kas gaunama iš gamtos, yra absoliučiai saugu ir neturi šalutinio poveikio. Visgi Lietuvos ir &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Visuomenėje giliai įsišaknijęs mitas, kad viskas, kas gaunama iš gamtos, yra absoliučiai saugu ir neturi šalutinio poveikio. Visgi Lietuvos ir užsienio šalių visuomenės sveikatos specialistai, toksikologai, vaistininkai įspėja, kad savarankiškas vaistinių augalų rinkimas ir chaotiškas jų vartojimas namų sąlygomis gali tapti ne sveikatos šaltiniu, o ūminio apsinuodijimo priežastimi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pavojingi antrininkai<img class="alignright size-medium wp-image-143539" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/shutterstock_2407573831-383x255.jpg" alt="Medicinal,Infusion,Bottle,,Mortar,And,Bunches,Of,Fresh,Medicinal,Herbs" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo duomenimis, apie 80 % besivystančių šalių gyventojų pirminiam gydymui vartoja tradicinius augalinius preparatus. Pastaraisiais dešimtmečiais šis populiarumas sparčiai išaugo ir išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Šis masinis susidomėjimas atskleidžia tamsiąją natūraliosios medicinos pusę – mirtinas augalų supainiojimo klaidas, lėtinį toksiškumą organams ir pavojingą sąveiką su receptiniais vaistais. Didžiausias pavojus, tykantis savarankiškai žoleles renkančių entuziastų, yra vizualinis vaistinių ir mirtinai nuodingų augalų panašumas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos reguliariai atnaujina nuodingų augalų sąrašus ir įspėja, kad daugelis toksinių augalų rūšių auga tiesiog pamiškėse. Žmogus, neturintis botaninio pasirengimo, lengvai pasiduoda vizualinei iliuzijai. Vienas klasikinių pavyzdžių Lietuvoje – skėtinių šeimos augalų rinkimas. Paprastieji kmynai, laukinės morkos ar laukinės petražolės itin panašūs į dėmėtąją maudą (<em>Conium maculatum</em>) ar nuodingąją nuokaną (<em>Cicuta virosa</em>).</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dėmėtosiose maudose esantis alkaloidas koniinas ir nuodingųjų nuokanų cikutotoksinas pasižymi žaibišku poveikiu centrinei nervų sistemai. Toksikologų duomenimis, pakanka suvalgyti vos kelis gramus šių augalų dalių, supainiotų su laukinėmis petražolėmis, kad išsivystytų paralyžius ar net ištiktų mirtis. Kita dažna klaida – rudenį miškuose ieškoma vaistinės taukės (liaudyje dar vadinamos kaulažole, lot. <em>Symphytum</em>) šaknų, kurios vertinamos dėl teigiamo poveikio sąnariams. Deja, neretai vietoj jų iškasamos nuodingosios kurpaitės (<em>Aconitum</em>) šaknys. Ramunėlių žiedai dažnai painiojami su dirviniu bobramuniu (<em>Anthemis arvensis</em>) arba bekvapiu šunramuniu (<em>Tripleurospermum inodorum</em>), kurie gali sukelti stiprių alerginių reakcijų, odos dermatitą ir virškinimo trakto sutrikimus. Kaip rodo ilgametė Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus praktika, suaugę asmenys dažniausiai nukenčia būtent vasarą ir ankstyvą rudenį, kai patys ruošia tariamai gydomąsias arbatas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Milžiniška žala kepenims</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Net jei vaistažolės surenkamos tinkamai, jų cheminę sudėtį sudaro sudėtingas įvairių aktyvių ingredientų mišinys. Mokslininkų teigimu, laukiniai augalai kaupia natūralias gynybines medžiagas – alkaloidus, glikozidus ir saponinus. Žmogaus organizmui šie junginiai didesnėmis dozėmis gali būti net labai pavojingi. Ypatingą susirūpinimą tarptautinėje medicinos bendruomenėje kelia pirolizidino alkaloidai (PA). Medicinos žurnale „Chestnut Herbs“ 2025 m. paskelbtame straipsnyje pabrėžiama, kad pirolizidino alkaloidai yra stipriai hepatotoksiški – jie negrįžtamai pažeidžia kepenų ląsteles ir sukelia sunkias kepenų ligas. Šių pavojingų junginių randama tokiuose populiariuose augaluose kaip taukė (<em>Symphytum</em>), ankstyvasis šalpusnis (<em>Tussilago farfara</em>) ar vaistinė agurklė (<em>Borago</em>). Pavojingiausia tai, kad kepenų pažeidimo simptomai išryškėja ne iš karto, o reguliariai vartojant arbatas kelias savaites ar mėnesius, kai organas jau būna negrįžtamai paveiktas. Kitas ryškus pavyzdys, aptariamas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) ataskaitose, yra svaigiojo pipiro (lot. <em>Piper methysticum</em>, angl. <em>kava-kava</em>) šaknies preparatų vartojimas nerimui malšinti. Nustatyta, kad net trumpalaikis šio augalo naudojimas gali sukelti staigų kepenų nepakankamumą. Nors Lietuvoje šis augalas neaptinkamas, jo gali būti užsienio el. parduotuvėse įsigytų maisto papildų sudėtyje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Skaudi pasekmė – inkstų nepakankamumas</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Inkstai – dar vienas organas, kuriam natūralioji medicina gali suduoti stiprų smūgį. Žurnale „MDPI“ publikuotoje mokslinėje apžvalgoje analizuojamas nefrotoksiškumas, sukeltas Europoje naudojamų augalų. Tyrimas rodo, kad tokie augalai kaip baltasis kietis (<em>Artemisia alba</em>), alavijas (<em>Aloe</em>) ar net paprastasis saldymedis (<em>Glycyrrhiza glabra</em>) dėl ilgalaikio vartojimo gali tiesiogiai pažeisti inkstų audinius. Saldymedyje esanti medžiaga glicirizinas trikdo kortizolio apykaitą, todėl organizme sulaikomas vanduo, didėja kraujospūdis ir išplaunamas kalis. Tai sukelia papildomą krūvį inkstų sistemai. Ši rizika drastiškai išauga asmenims, kurie jau turi lėtinių inkstų veiklos sutrikimų, tačiau apie tai nežino arba ignoruoja organizmo siunčiamus signalus. Taip pat mokslinėje literatūroje aprašyta aristolochinė rūgštis, randama kartuolėse (<em>Aristolochia</em>). Šie augalai sukelia negrįžtamą inkstų fibrozę, siejami su šlapimo takų vėžiu, todėl daugelyje šalių visiškai uždrausti.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Vaistažolių ir vaistų sąveika</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Dar viena didžiulė problema – vaistažolių ir tradicinių receptinių vaistų sąveika. Šiuolaikiniai žmonės dažnai gydosi kompleksiškai: vartoja gydytojo paskirtus cheminius preparatus ir kartu geria pačių surinktas žolelių arbatas. Medicininiame leidinyje „Journal of Pharmacy“ šįmet paskelbti tyrimai įrodo, kad vaistažolės gali drastiškai pakeisti sintetinių vaistų koncentraciją kraujyje: sumažinti panaikinant gydomąjį poveikį arba pavojingai padidinti, sukuriant perdozavimo riziką. Štai plačiai paplitusi paprastoji jonažolė (<em>Hypericum perforatum</em>) greitina kitų vaistų skaidymą, todėl kartu vartojami kontraceptikai, kraujospūdį mažinantys vaistai ar antidepresantai tiesiog nustoja veikti. Priešingu poveikiu pasižymi dviskiautis ginkmedis (<em>Ginkgo biloba</em>) arba ženšenis – vartojami kartu su kraują skystinančiais vaistais (aspirinu, varfarinu) gali išprovokuoti stiprų vidinį kraujavimą. Gydytojai taip pat įspėja, kad intensyvus žolelių vartojimas iškreipia laboratorinių kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatus, o tai lemia klaidingas diagnozes, mat tyrimų tikslumas sudaro net 70–80 % visos diagnozės sėkmės. Be to, raminamąjį poveikį turinčios žolės – vaistinis valerijonas (<em>Valeriana officinalis</em>), vaistinė melisa (<em>Melissa officinalis</em>) – pavojingai sustiprina migdomųjų vaistų ir alkoholio poveikį, slopindamos centrinę nervų sistemą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Neišvengiama aplinkos tarša</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šalia kelių, pramoninių zonų ar intensyviai purškiamų ūkininkų laukų augančios žolelės veikia kaip kempinės – jos sugeria sunkiuosius metalus (šviną, kadmį) ir cheminių pesticidų likučius. Netgi giliai miške surinktoje žaliavoje išlieka rizika susidurti su mikrobiologine tarša, jei netoliese lankosi laukinių gyvūnų, pernešančių parazitų kiaušinėlius. Jei surinkta žaliava netinkamai išdžiovinama arba laikoma drėgnoje patalpoje, joje apsigyvena mikroskopinių pelėsinių grybų. Jie išskiria stiprius kancerogenus – mikotoksinus, kurie ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus ir sunkius imuninės sistemos sutrikimus. Renkant vaistažoles būtinas sterilumas, gilus biologinis supratimas ir racionalus požiūris. Tad prieš pradedant užsiimti savarankiška fitoterapija būtina pasitarti su gydytoju arba kvalifikuotu vaistininku.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Naudingi patarimai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<ul>
<li>Niekada neskinkite augalo, dėl kurio botaninės rūšies nesate tikri visu 100 %.</li>
<li>Vaistažoles rinkite bent 200 metrų atstumu nuo greitkelių, geležinkelių ir pramoninių zonų.</li>
<li>Žaliavą džiovinkite gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje, kur nepatenka tiesioginių saulės spindulių ir drėgmės.</li>
<li>Gydomųjų arbatų negerkite kasdien ilgiau nei 2–3 savaites be pertraukos.</li>
<li>Visada praneškite medicinos personalui apie vartojamus augalinius preparatus prieš atliekant kraujo tyrimus ar skiriant naujus vaistus.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Eglė Stratkauskaitė</em></p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/gamtos-vaistinele-ir-jos-pavojai/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Pasirūpinti smegenimis prieš menopauzę   </title>
		<link>https://priekavos.lt/pasirupinti-smegenimis-pries-menopauze/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/pasirupinti-smegenimis-pries-menopauze/#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 21 Sep 2026 08:51:40 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143461</guid>
		<description><![CDATA[Naujausi tyrimai atskleidžia, kad menopauzė susijusi su nepageidaujamais psichinės sveikatos padariniais. Pakaitinė hormonų terapija – ne vienintelė išeitis. Neuronams reikia &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Naujausi tyrimai atskleidžia, kad menopauzė susijusi su nepageidaujamais psichinės sveikatos padariniais. Pakaitinė hormonų terapija – ne vienintelė išeitis. Neuronams reikia mankštos – kūno judesio ir naujų įgūdžių mokymosi.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong> </strong><strong>Neramios žinios<img class="alignright size-medium wp-image-143462" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/shutterstock_2619408235-383x208.jpg" alt="Menopause,Brain,,Dark,Background" width="383" height="208" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kalbėdamos apie menopauzės simptomus, moterys dažniausiai mini karščio bangas. Tačiau vargina daugybė kitų pokyčių, įskaitant smegenų rūką, psichikos sveikatos sutrikimus ir miego pablogėjimą. Remiantis nauju Kembridžo universiteto (JAV) tyrimu, menopauzės negalavimus paaiškina smegenyse vykstantys procesai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mokslininkai įvertino beveik 125 tūkst. moterų būklę. Maždaug 11 tūkst. dalyvių atliktas smegenų magnetinis rezonansas. Visos užpildė specialias anketas – pažymėjo patiriamus menopauzės simptomus, įvertino psichinę ir fizinę sveikatą, miego kokybę. Moterys suskirstytos į tris grupes: dar nepasiekusios menopauzės; sulaukusios postmenopauzės ir niekada nebandžiusios pakaitinės hormonų terapijos (PHT); postmenopauzės pacientės, kurioms taikyta PHT.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Išvadose, kurios pristatytos mokslo leidinyje „Psychological Medicine“ rašoma, kad prasidėjus menopauzei beveik visos moterys kreipėsi į medikus dėl nerimo, depresijos ar nervingumo, dažniau patyrė miego problemų. Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad po menopauzės pastebimai sumažėjo pilkosios smegenų medžiagos tūris, nepriklausomai nuo to, ar (ne) taikyta PHT.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Smegenų struktūros pokyčiai</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pilkoji smegenų medžiaga atlieka svarbų vaidmenį apdorojant informaciją, kontroliuojant judesius, atmintį ir emocijas. Tyrėjai nustatė, kad menopauzės metu labiausiai pakinta trys sritys: 1) hipokampas, atsakingas už atmintį, prisiminimų formavimąsi ir saugojimą, gebėjimą susieti įvykius; 2) entorinalinė žievė, kuri jungia hipokampą ir kitas smegenų žievės sritis bei itin svarbi atminčiai, erdvės ir laiko suvokimui. Tai viena pirmųjų smegenų vietų, pažeidžiamų Alzheimerio ligos; 3) priekinė cingulinė žievė, atsakinga už kognityvinių procesų valdymą, dėmesio sutelkimą, emocijų reguliaciją, sprendimų priėmimą, gebėjimą atskirti tikrovę ir melą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Manoma, kad smegenų pokyčius lemia hormonų disbalansas – estrogenų trūkumas nusilpus kiaušidžių funkcijai. Amerikiečių mokslininkai atkreipė dėmesį, kad neuronų nykimas, susijęs su menopauze, grėsmingai didina Alzheimerio ligos, kuria serga abi lytys, riziką. Šie atradimai paaiškina, kodėl senatvinė smegenų degeneracija (demencija) dvigubai dažniau pasireiškia moterims, palyginti su vyrais. Įvertinus ilgesnę dailiosios lyties gyvenimo trukmę, joms rizika susirgti Alzheimeriu yra 12 % didesnė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Unikali fiziologija</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Tai, kad moterų neuronai sensta greičiau, lemia genetinių, hormoninių ir socialinių veiksnių derinys. Alzheimerio ligos riziką didina genai, lemiantys, kaip smegenys apdoroja riebalus ir šalina kenksmingus baltymus. Manoma, kad prisideda ir antrosios X chromosomos genai. Svarbi reprodukcinė istorija (pirmųjų menstruacijų laikas, hormonai, policistinių kiaušidžių sindromas, nėštumų skaičius, kiaušidžių rezervo galimybės), nes šie veiksniai lemia poveikį smegenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai ir bendrai sveikatai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Menopauzės metu prasideda ypač drastiški hormonų pokyčiai. Pasibaigus menstruacijoms labai sumažėja estradiolio (pagrindinės estrogenų formos), tačiau padidėja folikulus stimuliuojančio hormono kiekis. Abu pokyčiai susiję su kognityviniu nuosmukiu ir Alzheimerio liga. Daugelis moterų patiria kasdienius menopauzės padarinius: užmaršumą, sunkumus susikaupti, lėtesnį mąstymą, prastą nuotaiką, dirglumą, jautrumą, sumažėjusią motyvaciją.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vaisingame amžiuje estradiolis padeda smegenų ląstelėms efektyviai naudoti gliukozę. Kai hormono lygis sumažėja, neuronams trūksta greito energijos šaltinio, kinta ląstelių medžiagų apykaita, tačiau aprūpinimas nėra efektyvus. Tuomet pasireiškia vadinamasis smegenų rūkas. Estradiolis taip pat padeda reguliuoti riebalų pasiskirstymą ir cholesterolio kiekį. Kai jo koncentracija sumažėja, moterys dažnai priauga visceralinių riebalų (vystosi pilvinis nutukimas). Jie išskiria uždegiminių medžiagų, kurios gali pažeisti kraujagysles ir smegenis. Natūralaus estradiolio priešuždegiminio poveikio praradimas dar labiau didina aukšto kraujospūdžio, atsparumo insulinui, kognityvinio nuosmukio ir demencijos riziką.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Toronto universiteto (Kanada) tyrėjų darbai atskleidė, kad trumpesnis estrogenų poveikis per visą gyvenimą (vėlyvos pirmosios menstruacijos, ankstyva menopauzė nuo 45 m.) susijęs su didesne Alzheimerio ligos rizika ir atminties praradimu.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Hormonų terapija – ne panacėja</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Iki 2000-ųjų milijonai moterų naudojosi hormonų terapija ir džiaugėsi nauda. 2002 m. pasirodė pirmieji pranešimai, kad taikant PHT didėja krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų grėsmė. Kadangi gydymas vertinamas nevienareikšmiškai, daugelis vyresnio amžiaus moterų atsisakė hormonų. Vėliau pradėti tyrimai, kaip PHT galėtų atitolinti senatvinę demenciją ir kognityvinį nuosmukį.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Šiemet Kembridžo universiteto neuropsichologai paneigė teoriją, kad PHT gali visiškai sustabdyti menopauzės metu vykstančius procesus ir amžėjimą. Smegenų tūrio rezultatai buvo panašūs, nepriklausomai nuo to, ar moterys (ne)vartojo hormonų. Dalyvių, kurios išgyveno menopauzę ir nevartojo PHT, reakcijų laikas buvo lėtesnis, palyginti su kitomis grupėmis, tačiau atminties rodikliai nesiskyrė. Atvirkščiai, nustebino neigiami PHT aspektai. Moterys, kurios menopauzės metu vartojo hormonus, jautė didesnį nerimą ir nuovargį, skundėsi prastu miegu, palyginti su tomis, kurios nesigydė.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Mokslininkai sutinka, kad PHT nedaro įtakos smegenų struktūros pokyčiams. O poveikis simptomams labai priklauso nuo vartojamų preparatų sudėties ir dozės bei individualaus hormonų lygio organizme.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Amžėjimo priešnuodis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gera naujiena – kiekviena moteris gali pasirūpinti smegenimis prieš menopauzę ir po jos. Optimalus gyvenimo būdas padeda sukurti kognityvinį rezervą ir atsparumą menopauzės poveikiui. Rekomenduojama reguliariai mankštintis ir palaikyti normalų KMI, sveikai maitintis, miegoti 7–8 val. per parą, palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais ir draugais, užsiimti aktyvia protine veikla mokantis naujų dalykų.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Amžėjant miego laikas trumpėja, tačiau labai svarbu ilsėtis naktį, kai smegenys apdoroja kasdienes patirtis, formuoja atsiminimus, šalina toksiškas medžiagų apykaitos atliekas. Nuotaika glaudžiai susijusi su žarnyno gerųjų bakterijų populiacija, kuri skatina laimės hormono serotonino gamybą. Palanku valgyti daugiau daržovių, vengti perdirbtų gaminių, atsisakyti alkoholio, nikotino, aštraus maisto. Manoma, kad menopauzės simptomus švelnina joga, derinama su kvėpavimo pratimais ir meditacija. Įrodyta, jog nerimą, depresiją, dirglumą, jautrumą padeda įveikti kognityvinio elgesio terapija (KET).</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Jeigu domina pakaitinė hormonų terapija, glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju ginekologu ieškant veiksmingos dozės. Nereikia tylėti, jei vargina menopauzės simptomai, nes pokyčiai yra realūs. Kaip kūnas keičiasi paauglystėje prasidėjus brendimui, taip persitvarko menopauzės metu pasibaigus vaisingam amžiui.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Autorė Jurgita Ramanauskienė</em></p>
<p>&nbsp;</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/pasirupinti-smegenimis-pries-menopauze/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kaip hormonai valdo protą?</title>
		<link>https://priekavos.lt/kaip-hormonai-valdo-prota/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kaip-hormonai-valdo-prota/#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 17 Sep 2026 05:25:42 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143364</guid>
		<description><![CDATA[Hormonai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą kūno funkcionavimą. Tad dalyvauja beveik visuose procesuose – nuo virškinimo, fizinio aktyvumo iki &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Hormonai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą kūno funkcionavimą. Tad dalyvauja beveik visuose procesuose – nuo virškinimo, fizinio aktyvumo iki medžiagų apykaitos ir libido. Jie gali stipriai paveikti nuotaiką, todėl ne visada naudingi psichinei sveikatai.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Nematoma kontrolė<img class="alignright size-medium wp-image-143365" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/shutterstock_2163939493-383x255.jpg" alt="Young,Girl,With,Closed,Eyes,And,Neon,Glowing,Brain.,Women's" width="383" height="255" /></strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Žmogaus organizme – daugiau kaip 50 skirtingų hormonų. Juos išskiria tam tikros liaukos, organai ir audiniai. Patekę į kraują cirkuliuoja, kol prisijungia prie konkrečių receptorių. Susijungimas veikia kaip rankos paspaudimas, kuris duoda signalą kūnui ką nors daryti. Pavyzdžiui, insulinas nurodo kepenims ir raumeninėms ląstelėms išsiurbti iš kraujo gliukozės perteklių bei kaupti glikogeno atsargas. Hormonai valdo šimtus kūno procesų, įskaitant augimą ir vystymąsi, lytinę funkciją, dauginimąsi, miego ir pabudimo ciklą ir, svarbiausia, psichinę savijautą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Lengva pagalvoti, kad žmogus sąmoningai kontroliuoja savo nuotaiką ir emocijas. „Mokslas seniai įrodė, kad smegenis veikia cheminiai tarpininkai, vadinami neuromediatoriais, kurie pavaldūs hormonams, – sako psichologė prof. Nafissa Ismail iš Otavos universiteto (Kanada). – Hormonai sąveikauja su neuromediatoriais, kurie gaminami ir išsiskiriami tam tikrose smegenų srityse. Hormonai taip pat lemia sudėtingus procesus, tokius kaip ląstelių dalijimasis ir mirtis. Vadinasi, šios medžiagos atsakingos, kada ir kaip formuojasi nauji neuronų tinklai“.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Lyčių ypatybės</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ir potrauminio streso sindromas, paūmėja pagal hormoninį foną, ypač moterims. Vaikystėje bet kurios lyties vaikų depresijos rodikliai yra vienodi, tačiau paauglystėje mergaitės serga depresija dvigubai dažniau, o šis skirtumas išlieka visą gyvenimą. Ar dėl to kalti hormonai?</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kiekviena moteris jaučia, kad nuotaikų kaitai būdingi dėsningumai, susiję su lytinio ciklo stadija. Prieš menstruacijas organizme sumažėja estrogenų ir progesterono koncentracija, todėl didėja dirglumas, nuovargis, liūdesys ir nerimas. Kai kurios patiria priešmenstruacinį disforinį sutrikimą, kuris prasideda likus 2 savaitėms iki mėnesinių pradžios. Manoma, jog ekstremalūs nuotaikų svyravimai, nerimas, depresija ir kartais mintys apie savižudybę kyla dėl staigaus hormonų kiekio pasikeitimo. „Tai lėtinė ir varginanti problema, kuri pasireiškia kiekvieną mėnesį ir labai blogina gyvenimo kokybę“, – pritaria psichiatrė dr. Liisa Hantsoo iš Johnso Hopkinso universiteto (JAV). Ir atvirkščiai, didelis estrogenų lygis prieš ovuliaciją didina gerovės ir laimės jausmą. Hormonų pusiausvyra ir nuotaika keičiasi ne tik dėl lytinio ciklo. Svyravimai nėštumo, perimenopauzės ir menopauzės metu irgi gali pakenkti psichinei sveikatai. Iki 13 % neseniai pagimdžiusių moterų patiria depresiją, nes staiga sumažėja progesterono ir estrogeno. Artėjant menopauzei drastiškai keičiasi kiaušidžių funkcija ir hormonų sintezė, todėl slogutis kyla be jokios akivaizdžios priežasties. „Tikriausiai svarbus ne tikslus hormono kiekis. Lemiamą vaidmenį atlieka kritiniai lūžiai, t. y. pakilimai (perėjimas iš mažos koncentracijos į didelę) arba nuosmukiai (perėjimas iš didelės koncentracijos į mažą)“, – teigia psichiatrė prof. Liisa Galea iš Toronto universiteto (Kanada). Kai kurios moterys jautresnės hormonų svyravimams, todėl jaučia stipresnius simptomus.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Lytiniai hormonai veikia ir vyrus. Amžėjant organizme mažėja testosterono, bet pokyčiai prasideda palaipsniui ir įtaka nuotaikai nėra tokia akivaizdi, palyginti su moterimis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad kai kuriems vyrams pakanka nedidelio hormonų disbalanso, dėl kurio blogėja nuotaika ir didėja pesimizmas. „Testosterono lygis keičiasi per visą gyvenimą ir tai lemia savijautą, darbingumą, pasitenkinimą kasdienybe. Skiriama per mažai dėmesio, kaip lytiniai hormonai paveikia vyrų psichinę sveikatą“, – įsitikinusi prof. N. Ismail.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Įtaka smegenims</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Vienas iš būdų, kaip lytiniai hormonai lemia nuotaiką, yra padidėjęs neuromediatorių serotonino ir dopamino kiekis smegenyse. Mažas serotonino kiekis daug metų laikomas depresijos priežastimi. Dauguma šiuolaikinių antidepresantų padidina šios cheminės medžiagos kiekį smegenyse. Yra įrodymų, kad tam tikri estrogenai gali sustiprinti serotonino receptorių reagavimą ir padidinti dopamino receptorių skaičių smegenyse.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kita teorija teigia, kad estrogenai saugo neuronus nuo pažeidimų, net skatina naujų smegenų ląstelių augimą hipokampe. Žinoma, kad žmonės, sergantys depresija ir Alzheimerio liga, netenka neuronų būtent hipokampe. Tuo tarpu, antidepresantai ir kai kurios psichotropinės medžiagos, pavyzdžiui, psilocibinas, randamas tam tikros rūšies grybuose, skatina neuronų augimą šioje dalyje.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Estrogenai ilgina neuronų gyvavimo laiką ir skatina atsinaujinimą. Štai kodėl, kai moterys įžengia į menopauzę, pakinta ląstelių forma, anksčiau buvusi visą gyvenimą. Neuronų atšakos susitraukia ir jungtys susilpnėja. Menopauzės metu pasireiškia smegenų rūkas, suprastėja atmintis“, – aiškina prof. N. Ismail.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Atsakas į stresą</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Neuronų praradimas hipokampe gali turėti pasekmių kitai hormonų sistemai, žinomai kaip pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis, kuri reguliuoja organizmo reakciją į stresą. Jaučiant nerimą pagumburis – smegenų sritis, kontroliuojanti daugumos hormonų išsiskyrimą – siunčia signalą hipofizei, kuri gamina adrenokortikotropinį hormoną. Ši medžiaga stimuliuoja antinksčius išskirti kortizolį, o šis „liepia“ organizmui pumpuoti į kraują cukrų, kuris suteikia kūnui ir smegenims energijos. „Trumpam pagumburio-hipofizės-antinksčių ašis padeda prisitaikyti prie nestandartinių aplinkybių ir išgyventi stresą. Tačiau ilgai trunkanti kaskada itin žalinga“, – tvirtina dr. L. Hantsoo.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Paprastai kortizolio perteklius, užtvindęs kūną, sužadina neigiamą grįžtamąjį ryšį, po kurio hipokampas siunčia signalą pagumburiui nutraukti ryšį su hipofize. Reakcija į stresą baigiasi, būsena normalizuojasi. Jei žmogus patiria lėtinį stresą, pavyzdžiui, dėl bauginimo, prievartos ar smurto, nepaisant kortizolio pertekliaus, jo gamyba nesustoja. Ilgainiui šis hormonas skatina uždegiminius procesus smegenyse, naikina hipokampo, migdolinės liaukos ir prefrontalinės žievės neuronus. Silpnėja atmintis, dėmesio koncentracija, vargina prasta nuotaika. „Migdolinė liauka – smegenų sritis, atsakinga už emocijų kontrolę. Jos nykimas susijęs su padidėjusiu emocionalumu, dirglumu ir sunkumais susidoroti su neigiamais jausmais, – pabrėžia prof. N Ismail. – Prefrontalinės žievės atrofiją išduoda nesugebėjimas susikaupti, tinkamu laiku priimti teisingus sprendimus. Prasidėjus hipokampo irimui sunku įsiminti naują informaciją.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Kortizolio priešingybė organizme – oksitocinas, vadinamas meilės hormonu. Jis ramina, suteikia saugumo, prisirišimo, bendrystės, didina pasitenkinimą ir pilnatvę. Oksitocinas išsiskiria gimdymo, žindymo, orgazmo metu, taip pat apsikabinant, glostant artimą žmogų ar augintinį. Šis hormonas skatina megzti artimus ryšius, todėl mažina vienišumo, apleistumo, beprasmybės jausmus. „Oksitocinas padeda kovoti su streso padariniais ir nutraukia kortizolio poveikį. Tyrimai rodo, kad naudojant oksitocino nosies purškalą nerimastingi pacientai tampa dosnesni, labiau empatiški, geriau bendradarbiauja, labiau pasitiki žmonėmis“, – teigia prof. N Ismail.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Skydliaukės vaidmuo</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Psichologines problemas gali sąlygoti dviejų skydliaukės hormonų disbalansas. Trijodtironinas (T3) ir tiroksinas (T4) reguliuoja širdies ritmą ir kūno temperatūrą. Esant skydliaukės hiperaktyvumui ir hormonų pertekliui, dominuoja neigiamos emocijos, nerimas. Kita vertus, jei skydliaukė nusilpsta ir negamina užtektinai hormonų, vystosi depresija. Laimei, paskyrus gydymą ir normalizavus hormonų lygį, simptomai praeina. „Jeigu pacientas skundžiasi nuotaikos svyravimais, liūdesiu, baime, nerimu, vienas pirmųjų dalykų, kuriuos gali padaryti gydytojas, yra atlikti hormonų tyrimus. Atradus priežastį ir atstačius pusiausvyrą nuotaika pagerėja savaime“, – įsitikinusi N. Ismail. Kaip tiksliai skydliaukė veikia smegenis, nežinoma. Spėjama, kad trijodtironinas didina serotonino ir dopamino lygį smegenyse arba stimuliuoja receptorių jautrumą neuromediatoriams.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Pagalba – pakeliui</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Ateityje žinios, kaip hormonai veikia smegenis ir nuotaiką, pravers kuriant naujus medikamentus. Jau sukurtas vaistas, kuris imituoja hormoną alopregnanoloną, veiksmingą gydant pogimdyminę depresiją. Keli moksliniai tyrimai patvirtino, kad vyresnio amžiaus vyrų depresija valdoma geriau kartu vartojant antidepresantus ir testosterono papildus. Estrogenų terapija gerina moterų, išgyvenančių perimenopauzę ir menopauzę, nuotaiką. Hormoninė kontracepcija gali padėti sergant priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu. „Aišku, kad dabartiniai antidepresantai, reguliuojantys serotonino kiekį, nėra veiksmingi visais atvejais. Kai kurie paaugliai yra atsparūs standartiniams gydymo protokolams. Svarbu sužinoti, kaip padėti pacientams kitais būdais“, – vilties teikia N. Ismail.</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kaip-hormonai-valdo-prota/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Kai kojos pavargsta greičiau: kaip pasirūpinti jų komfortu kasdien?</title>
		<link>https://priekavos.lt/kai-kojos-pavargsta-greiciau-kaip-pasirupinti-ju-komfortu-kasdien/</link>
		<comments>https://priekavos.lt/kai-kojos-pavargsta-greiciau-kaip-pasirupinti-ju-komfortu-kasdien/#comments</comments>
		<pubDate>Tue, 15 Sep 2026 10:43:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator><![CDATA[admin]]></dc:creator>
				<category><![CDATA[Verta žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[rinktiniai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>

		<guid isPermaLink="false">https://priekavos.lt/?p=143324</guid>
		<description><![CDATA[Kodėl dienos pabaigoje pajuntame kojų nuovargį ir sunkumą, diskomfortą pėdose ar sąnariuose, priežasčių yra ne viena. „Gijos Klinikų“ suaugusiųjų ortopedas &#8230;]]></description>
				<content:encoded><![CDATA[<p>Kodėl dienos pabaigoje pajuntame kojų nuovargį ir sunkumą, diskomfortą pėdose ar sąnariuose, priežasčių yra ne viena. „Gijos Klinikų“ suaugusiųjų ortopedas traumatologas <a href="https://gijosklinikos.lt/specialistai/suaugusiuju-ortopedai-kaune/gintautas-pocius/" target="_blank"><strong>Gintautas Pocius</strong></a> atskleidžia, kad svarbūs faktoriai – ne tik tinkamos avalynės pasirinkimas, bet ir kūno svoris bei fizinis aktyvumas. Ką dar svarbaus papasakojo gydytojas?</p>
<p>&nbsp;</p>
<div id="attachment_143325" style="width: 393px" class="wp-caption alignright"><img class="wp-image-143325 size-medium" src="https://priekavos.lt/wp-content/uploads/2026/09/Gijos-Klinikų-ortopedas-traumatologas-Gintautas-Pocius-1-383x255.jpg" alt="Gijos Klinikų ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius (1)" width="383" height="255" /><p class="wp-caption-text">Gijos Klinikų ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius</p></div>
<p><strong>Diskomforto priežastys</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, dienos pabaigoje jaučiamas kojų nuovargis dažniausiai yra per visą dieną susikaupusio krūvio pasekmė. „Ilgai stovint, vaikštant kietu paviršiumi ar dirbant sėdimą darbą, nuo statinės padėties pavargsta pėdų ir blauzdų raumenys, o veninis kraujas sunkiau grįžta į širdį, todėl atsiranda tempimo, sunkumo ar tinimo pojūtis, – sako G. Pocius. – Pėda – tai sudėtinga atramos ir amortizacijos sistema. Kai yra plokščiapėdystė, čiurnos nestabilumas, sąnarių artrozė ar didžiojo piršto deformacija, apkrova pasiskirstoma netolygiai, todėl diskomfortas ryškėja greičiau, ypač vakare. Būtina pabrėžti, kad pasikartojantis kojų sunkumas ne visada yra tik ortopedinė problema – jei tinsta viena koja, atsiranda paraudimas ar šiluma, tai galima sieti su venų kraujotakos sutrikimu ar infekcija, tad reikia skubaus įvertinimo.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Svarbu, ką avime kasdien</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Daugelis žino, kad pėdų ir kojų sveikatai nemažą reikšmę turi tinkama avalynė bei pėdų atrama. Tik ne visi atsakytų, kokia konkreti avalynė palanki pėdų ir kojų sveikatai. Gyd. G. Pocius pabrėžia, kad avalynė nepakeičia gydymo ir neatstato jau susiformavusios pėdos deformacijos. Tačiau tai viena svarbiausių kasdienių priemonių, saugančių pėdas nuo perkrovos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Kiekvienas papildomas avalynės kulno centimetras vaikštant apie 10 % didina krūvį padikauliams ir pirštams. Aukštakulniai ir siauri, smailianosiai batai – viena dažniausių priežasčių, provokuojančių hallux valgus deformacijos progresavimą. Pėdų sveikatai palankūs batai turėtų būti gana platūs ir aukšti priekyje, kad pirštai nebūtų suspausti, turi stabilų kulno užkulnį ir žemą, platų kulną – ne aukštesnį nei 5 cm. Padas turėtų amortizuoti smūgį, bet negali būti visiškai minkštas ar nestabilus, nes tada pėdos ir čiurnos gali prarasti balansą. Tuomet gresia mikrotraumos ar minkštųjų audinių perkrovos, uždegimai“, – pažymi specialistas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Reikia judėti</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Anot gydytojo ortopedo-traumatologo, kasdieniai pasirinkimai padeda išlaikyti judėjimo komfortą. Svarbu įsidėmėti, kad sveikoms pėdoms ir kojoms geriausia profilaktika – ne poilsis, o taisyklingai dozuotas judėjimas. „Pėdoms ir čiurnoms reikia stiprių raumenų, gero prisitaikymo prie krūvio, todėl rekomenduoju vengti ilgai stovėti ar sėdėti. Būtina daryti trumpas aktyvias pertraukas, kasdien mankštinti ir stiprinti pėdų, čiurnų, blauzdų raumenis, – pataria medikas. – Sportinį krūvį reikia didinti palaipsniui – tai vienas dažniausių patarimų, kuriuo dalinuosi pacientams po traumų ar operacijų, nes staigus krūvio šuolis dažnai sugrąžina skausmą. Skausmo niekada nereikėtų vertinti kaip neišvengiamos aktyvaus gyvenimo dalies – tai signalas peržiūrėti krūvį, avalynę ar pasitikrinti pas specialistą.“</p>
<p><strong> </strong></p>
<p><strong>Kokios pagalbinės, profilaktinės priemonės praverstų?</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Rinkoje siūloma įvairių pagalbinių ir profilaktinių priemonių pėdų sveikatai bei komfortui – ortopediniai įdėklai,<a href="https://sveikatine.lt/produkto-kategorija/kompresines-kojines/profilaktines-kompresines-kojines/" target="_blank"><strong> kompresiniai gaminiai</strong></a>, įtvarai, silikoniniai tarpupirščiai ir kt. Pasak gyd. G. Pociaus, svarbiausia – suprasti, kokią konkrečią problemą sprendžiame. Vienam žmogui reikia sumažinti spaudimą priekinei pėdos daliai, kitam – koreguoti pėdos skliautą, trečiam – stabilizuoti čiurną po traumos.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>„Mokslinė literatūra rodo, kad esant kulno skausmui dėl padų fascijos perkrovos individualūs ar <a href="https://sveikatine.lt/produkto-kategorija/ortopediniai-ideklai/vidpadziai-suaugusiems/" target="_blank"><strong>standartiniai įdėklai</strong> </a>gali padėti mažinti simptomus. Tačiau geriausias efektas pasiekiamas juos derinant su tempimo ir stiprinimo pratimais, o ne naudojant kaip vienintelę priemonę. Kompresiniai gaminiai gali sumažinti kojų sunkumo ir tinimo pojūtį, tačiau jų kompresijos laipsnis turi būti pritaikytas individualiai, ypač jei yra kraujotakos sutrikimų. <a href="https://sveikatine.lt/produkto-kategorija/itvarai/" target="_blank"><strong>Įtvaras</strong> </a>naudingas laikinam sąnario stabilizavimui po traumos, tačiau ilgai nešiojamas be aiškios priežasties gali silpninti raumenų darbą, todėl turėtų būti reabilitacijos, ne nuolatinio gyvenimo dalimi“, – pažymi specialistas.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Konsultuotis su specialistu</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gydytojas atkreipia dėmesį, kad kai kurias prevencines priemones galima įsigyti ir naudoti savo nuožiūra. Tačiau kitoms reikalingas individualus pritaikymas, o tai reiškia, kad jas paskirti turi specialistas. „Paprastus standartinius įdėklus, <a href="https://sveikatine.lt/produkto-kategorija/pedu-prieziura-ir-apsauga/" target="_blank"><strong>minkštus tarpupirščius</strong></a> ar profilaktinio spaudimo kompresines kojines galima išbandyti savarankiškai, jei simptomai nestiprūs ir nėra pavojaus ženklų – svarbiausias kriterijus, kad priemonė nedidintų skausmo, spaudimo ar tirpimo. Tačiau individualius įdėklus, stipresnės kompresijos ar ilgai nešiojamo įtvaro rinktis savarankiškai nerekomenduoju, nes tas pats skausmas gali turėti skirtingas priežastis: perkrova, streso lūžis, sąnario uždegimas ar deformacija. Be tikslios diagnozės priemonė gali net pakenkti. Ypač svarbu konsultuotis sergant cukriniu diabetu, turint kraujotakos sutrikimų ar neuropatiją, – pabrėžia G. Pocius. – Pas gydytoją ortopedą-traumatologą apsilankyti vertėtų ne tik po lūžio ar ūminės traumos. Konsultacija reikalinga, jei skausmas nepraeina per kelias savaites, kartojasi ar riboja įprastą veiklą, keičiasi eisena, formuojasi pėdos deformacija arba nuolat sunku rasti patogią avalynę. Geriau nelaukti, kol prasidės nuolatinis skausmas – kartais deformacija progresuoja be skausmo, matomi tik pėdos formos pasikeitimai, ir tuomet apsilankymas pas specialistą yra pagrįstas. Skubios pagalbos reikia jaučiant staigų stiprų skausmą po traumos, negalint remtis koja, pastebint pėdos šalimą, blyškumą ar staigų vienos kojos patinimą su paraudimu, nes tai gali reikšti kraujotakos sutrikimą.“</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><strong>Profilaktiškai rūpintis pėdomis ir kojomis</strong></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>Gydytojas ortopedas-traumatologas atkreipia dėmesį, kad pėdų ir kojų profilaktika neapsiriboja tinkamai parinkta avalyne, nes svarbų vaidmenį atlieka gyvensena. „Daug priklauso nuo kūno svorio – kiekvienas papildomas kilogramas didina mechaninę apkrovą pėdoms, čiurnoms, keliams ir klubams, todėl svorio kontrolė – tiesioginė investicija į sąnarių ilgaamžiškumą, – pažymi pašnekovas. – Taip pat svarbus reguliarus, palaipsniui didinamas fizinis aktyvumas, raumenų jėga, pusiausvyra, <a href="https://sveikatine.lt/produkto-kategorija/avalyne/" target="_blank"><strong>tinkama avalynė</strong></a> ir savalaikis reagavimas į pirmuosius nusiskundimus, ne jų ignoravimas. Galiausiai svarbi bendra sveikata – lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kraujotakos sutrikimai, reikšmingai veikia pėdų būklę, tad reikėtų atskiro dėmesio ir dažnesnės priežiūros.“</p>
]]></content:encoded>
			<wfw:commentRss>https://priekavos.lt/kai-kojos-pavargsta-greiciau-kaip-pasirupinti-ju-komfortu-kasdien/feed/</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
