Asmeninė patirtis

Aromaterapiją Oksana atrado prieš daugiau nei aštuonerius metus. Gimus dukrelei, ji norėjo vaiką auginti kuo saugesnėje ir sveikesnėje aplinkoje. „Pradėjusi domėtis aromaterapija ir ją naudoti kasdieniame gyvenime, išsprendžiau nemažai savo sveikatos problemų bei suteikiau galimybę dukrai augti sveikai. Vis gilindamasi į šią sritį pastebėjau, kad labai trūksta informacijos lietuvių kalba, dėl to prieš kelerius metus gimė knyga
„Eterinių aliejų vadovas“. Joje – senųjų laikų išmintis, naujųjų laikų atradimai, abėcėlės tvarka išdėstyti eteriniai aliejai ir jų mišiniai, terapinis jų poveikis bei praktiniai patarimai. Edukuoju žmones ir suteikiu jiems galimybę savarankiškai domėtis eterinių aliejų nauda. Patys esame labiausiai suinteresuoti rūpintis savo sveikata ir gera savijauta, todėl verta praktikuoti aromaterapiją. Atradus jos galias, man aromaterapija tapo ne tik neatsiejama kasdienybės dalimi, bet ir profesine veikla“, – pasakoja pašnekovė.

Turėti kiekvienuose namuose

Aromaterapijos praktikė įvardija keletą eterinių aliejų mišinių, kuriuos naudinga turėti namuose ir naudoti pagal poreikį. Vienas svarbiausių mišinių yra „Thieves“, skirtas apsisaugoti nuo virusų. Rekomenduojama juo pasitepti panosę, riešus ir delnus kaskart vykstant į darbą, ugdymo įstaigą, naudojantis viešuoju transportu, lankantis parduotuvėse ar kitose vietose, kur gausu žmonių. Naudinga šio aliejaus pagarinti ir namuose, kad užtikrintume švarią erdvę ir tarpusavyje nesidalintume „nekviestais svečiais“. Vietoj „Thieves“ mišinio galima naudoti ir „Tea Tree“ (arbatmedžių eterinį aliejų). Tai puiki alternatyva, siekiant būti atsparesniems aplinkoje esantiems virusams.

„Stress Away“ eterinių aliejų mišinys – vienas reikalingiausių rudenį. Grįžę į mokyklas, rimčiau kibę į darbus ir net strigę rytinėse spūstyse patiriame stresą. Jį įveikti padės mišinys, kurio vienas pagrindinių aliejų yra vanilė. Šį mišinį galima naudoti ne tik kaip kitus aliejus, bet ir vietoj kvepalų. Nuo įtampos bei streso gelbsti ir „Lavender“ (levandų eterinis aliejus) – padeda atsipalaiduoti, pakelia nuotaiką, gerina miego kokybę.

Kai trūksta energijos, bet reikia judėti, dirbti, mąstyti, priimti sprendimus, apdoroti informaciją, mokytis, labai pravers eterinių aliejų mišinys „En-R-Gee“. Jį pakeisti galime ir visiems puikiai pažįstamu „ Peppermint+“ (pipirmėčių eteriniu aliejumi). Galima garinti patalpose, patepti ant sprando. Norint greito efekto, galima naudoti vietoj kramtomosios gumos – užlašinti lašelį tiesiai ant liežuvio arba patepti delnus ir uostant įkvėpti. Toks būdas padeda ir pajutus pykinimą.

Mišinys „R.C.“ skirtas kvėpavimo takų veiklai gerinti. Suteikia palengvėjimą peršalus, sergant bronchitu, gerklės uždegimui, užklupus alergijai. Galima keisti „Pine“ (pušų) ar „Eucaliptus radiata“ (eukaliptų eteriniu aliejumi).

Namuose O. Apanavičienė pataria turėti eterinių aliejų mišinį „Pan Away“, skirtą skausmui malšinti. Pašnekovė pastebi, kad skausmas gali užklupti netikėtai, todėl naudinga po ranka turėti efektyvią priemonę. „Bet kada galime pargriūti, pasitempti, susitrenkti, gali įskausti galvą, varginti menstruacijų skausmai, užklupti ausies uždegimas, perpūsti nugarą ar kt. Tokiu atveju padės mišinys „Pan Away“ arba „Myrrh“ (miros eterinis aliejus), kuris mažina skausmą“, – sako aromaterapijos projekto vystytoja ir praktikė.

Saugu naudoti ir vaikams

Specialistė pasakoja, kad vaikams nuo vienų metų eterinius aliejus ir jų mišinius saugu naudoti, kaip ir suaugusiesiems. Rekomenduojama juos šiek tiek praskiesti „V-6 Enhanced Vegetable Oil Complex“. Tai augalinių aliejų mišinys, kuris maitina odą, ilgai galioja, neužkemša porų ir netepa drabužių. Jei namuose nėra „V-6“, skiesti bekvapiu augaliniu aliejumi, kad neužgožtų eterinio aliejaus aromato. Kaip ir suaugusiems žmonėms, taip ir vaikams eterinį aliejų galima garinti patalpose, tepti ant odos ir pėdų.

Kodėl pėdų? O todėl, kad pėdos – saugiausia kūno dalis. Jose slypi šimtai aktyvių taškų, kurie nuneša eterinį aliejų ten, kur reikia.

„Visiems namuose patariu turėti garintuvą, naudojamą su vandeniu. Vanduo padeda paskleisti eterinių aliejų molekules į aplinką, kurioje esame. Reikėtų žinoti, kad eteriniam aliejui kaitinti netinka garintuvai, kur aliejus lašinamas tiesiai ant žvakele kaitinamo paviršiaus. Aukštesnėje temperatūroje eterinio aliejaus molekulės pradeda kaisti ir tampa negyvybingos. Per odą ar plaučius patekusios į mūsų organizmą, jos nebeturi naudingųjų savybių. Tokiu būdu galima naudoti eterinius aliejus tik dėl malonaus kvapo. Visgi, jei įsigijome kokybiškų eterinių aliejų ar jų mišinių, tikriausiai norime jų teikiamo efekto, todėl naudokime taip, kad įsisavintume eteriniame aliejuje esančias medžiagas“, – pataria O. Apanavičienė.

Kokybiški eteriniai aliejai

Tik pradedant domėtis aromaterapija, gali būti neįmanoma atskirti kokybiško eterinio aliejaus vien iš kvapo, todėl pašnekovė pataria rinktis pagal rekomendacijas ir gamintojo reputaciją.

„Aromaterapijos industrija neturi bendros institucijos, kuri tikrintų eterinių aliejų kokybę, o vien pauosčius atskirti kokybę itin sudėtinga. Tačiau atsirinkti galima pagal kelis faktorius. „Young Living“ eteriniai aliejai turi GMP sertifikatą. Kiekvienas buteliukas žymimas numeriu, todėl gavę nusiskundimų galime atsekti, iš kokios partijos gaminys, – pasakoja pašnekovė. – Mūsų kompanija iš kitų išsiskiria tuo, kad vienas savininkas valdo visus procesus, nuo sėklos iki kamštelio, ir laikosi griežtos „Seed to Seal“ programos. Sėjame, auginame, nuimame derlių, distiliuojame, pilstome ir be tarpininkų pristatome vartotojui į rankas, taip užtikrindami eterinio aliejaus kokybę.“

O. Apanavičienė pastebi, kad eterinis aliejus ne veltui pilstomas į tamsaus stiklo buteliukus – taip užtikrinama, kad jo savybių nekeistų saulės spindulių poveikis. Sandariai uždarytas eterinis aliejus gali būti laikomas bet kur. Jei buteliuko neužsuksime, aliejus išgaruos, nes tokia jo paskirtis. O jei neišgaruos, tai reiškia, kad buvo praskiestas augaliniu aliejumi.

Netikti aliejus negali

Vieni kvapai mums labai malonūs, kiti gali net erzinti. Aromaterapijos praktikė paaiškina, kad nemalonus eterinio aliejaus kvapas nereiškia, jog jis netinka, netgi priešingai. „Ir žmogus, ir eteriniai aliejai yra gamtos dalis. Turime sąveikauti tarpusavyje. Jei eterinis aliejus kelia nemalonius jausmus, tikėtina, kad jis judina žmoguje esančią problemą (arba yra nekokybiškas). Pagal „Young Living“ aromaterapijos mokyklą, jei kvapas žmogui nepatinka, erzina, vadinasi, būtent jį ir reikia naudoti.

Žmogaus emocinė būsena, kaip ir fizinis kūnas, aplinka, yra linkusi užsiteršti. Iš vaikystės atsinešame daug įvairių emocinių išgyvenimų, o eteriniai aliejai padeda mums tas emocijas valyti. Jei nepatinka kvapas, jis mums primena kažką neigiamo. Pavyzdžiui, jei vaikystėje mano tėvai pykosi, o aš tuo metu valgiau vanile gardintą košę, tikėtina, kad po trisdešimt metų užuosdama vanilę jausiu neigiamas emocijas. Turime naudoti būtent tą erzinantį eterinį aliejų, ir kai jis jau pradeda patikti, galime atsisakyti, nes atliko savo darbą – išvalė neigiamas emocijas“, – atskleidžia O. Apanavičienė.

Kaip naudoti

Aromaterapijos praktikė pasakoja, kad eterinius aliejus galima naudoti labai plačiai. Dažnai pasitaiko, kad jie pamažu užima vis svarbesnę vietą tarp kasdienių malonių ritualų. Norint apsisaugoti nuo virusų, galima visur su savimi turėti patinkantį eterinį aliejų, pvz., kaip „Thieves roll-on“. Tokia priemone profilaktiškai tepti panosę, riešus, rankas, kad nekibtų kenksmingi mikroorganizmai.

„Patarčiau vieną du kartus per savaitę pasilepinti šiltoje vonioje su mėgstamu eteriniu aliejumi. Prisileiskite vonią, keletą šaukštų druskos ar sodos sumaišykite su penkiais lašais mėgstamo eterinio aliejaus ir ištirpinkite vandenyje. Toks atpalaiduojantis ritualas pagerins savijautą ir padės apsisaugoti nuo ligų.

Naudokite eterinius aliejus masažo metu. Bus dviguba nauda – ir masažuojamam, ir masažuojančiam. Eterinį aliejų sumaišykite su augaliniu aliejumi.

Labai naudinga eterinius aliejus išbandyti pirtyje. Pirties teikiamą naudą jie padidina net 50 proc. Tik atminkite, kad negalima naudoti ant įkaitusių akmenų. Pirčiai pasidarykite šveičiamąją priemonę iš 100 g cukraus, 2 šaukštų augalinio aliejaus ir 10 lašų, pvz., levandų eterinio aliejaus ar mišinio „En-R-Gee“. Gautu mišiniu masažuokite kūną. Sėdint pirtyje, lašą eterinio aliejaus galima pridėti prie nosies ir užsimerkus pakvėpuoti – pojūtis, lyg sėdėtumėte miške, jei naudosite pušų, eukaliptų ar bergamočių eterinį aliejų, – mintimis dalinasi specialistė. – Naudojant eterinius aliejus, visos procedūros įgauna gražų aromaterapijos atspalvį, kasdieniai ritualai praturtėja vertingosiomis savybėmis. Verta žinoti, kad reguliariai naudojami eteriniai aliejai veikia kaip antioksidantai – padeda palaikyti gerą savijautą, atitolinti senėjimo procesus, išsaugo sveikatą.“

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Kada ir kaip prasidėjo jūsų draugystė su žirgais?

Buvau drovus vaikas, bijodavau lankyti būrelius, o jei ką pradėdavau – greitai mesdavau. 2000 m. su šeima atostogavome prie Juodosios jūros, kur pirmą kartą prisiliečiau prie žirgo, ir… kažkas nutiko (šypsosi). Grįžusi į namus jau pati skambinau į žirgyną paklausti dėl jojimo pamokų. Tėvai buvo nustebę, kad taip įsidrąsinau. Praėjo mėnuo, pusė metų, metai, o aš vis dar lankiau. Dabar jau daugiau nei 20 metų esu su žirgais.

Kuo ypatingi šie gyvūnai?

Žirgai iš prigimties labai socialūs, bendraujantys gyvūnai, gebantys skaityti ir suprasti ne tik vienas kito, bet ir žmogaus kūno kalbą. Tai labai svarbu terapiniam procesui. Žirgo judesys artimas žmogaus judesiui, ir tas judesys jojant perduodamas raiteliui – treniruojami žmogaus raumenys, mokomasi atlikti vaikščiojimui būtinus judesius.

Man, kaip psichikos sveikatos specialistei, viena reikšmingiausių žirgų savybių – gebėjimas bendrauti. Dažnai vaikams ar paaugliams sunku užmegzti ryšį su kitu žmogumi, o su žirgu sekasi puikiai, tada jau ir aš galiu prisijungti, patarpininkauti, užsitarnauti pasitikėjimą ir dirbti su jaunuoliu. Užmezgus ryšį su žirgu, lengviau sekasi bendrauti su kitais žmonėmis ar atkurti ryšį su savimi.

Kodėl nusprendėte vesti terapijos užsiėmimus su žirgais?

Kai pradėjau tuo domėtis, Lietuvoje tebuvo girdėti atgarsiai iš užsienio apie tokią terapijos rūšį. Pirmąkart apie tai perskaičiau būdama penkiolikos ir tapo aišku, ką noriu veikti gyvenime. Žinoma, lengva nebuvo: baigusi medicinos studijas važiavau mokytis žirgų terapijos į užsienį. Grįžus reikėjo viską pradėjo nuo nulio. Vidury lauko, turint vieną žirgą ir vienai. Tačiau žinojau, kad tai mano sritis, kad noriu su kitais dalintis, nes man pačiai žirgai padėjo išlįsti iš kiauto, užaugti, suburti aplink save žmonių ratą. Be to, turėjau (ir tebeturiu) žirgą, kuris labai tiko šiai veiklai.

Ar terapijai reikalingas tik tam tikro charakterio ir specialiai apmokytas žirgas?

Pirmiausia žirgas turi būti neagresyvus. Paprastai žirgai gali būti agresyvūs, jei pasižymi dominuojančiu charakteriu, netinkamai ugdomi žmogaus arba patyrę neigiamų išgyvenimų ir dėl to ginasi. Žirgas yra ne plėšrūnas, todėl pirmas instinktas – pabėgti iš nemalonios situacijos, tačiau pasitaiko ir pakrikusios psichikos gyvūnų. Todėl svarbu parinkti kuo draugiškesnį, mėgstantį bendrauti, drąsų, smalsų. Tiesa, jei žirgas labai smalsus, jam gali nusibosti kasdien kartojami tie patys dalykai, todėl pats prisigalvos, ką veikti – su tokiu dirbti gali būti sudėtinga, jei norime lėto, ramaus buvimo su gyvūnu. Visgi psichologiniam konsultavimui reikia kuo skirtingesnių žirgų, kad galėtų suteikti įvairų grįžtamąjį ryšį.

Svarbiausia – pasikliauti specialistu, kad jis parinks tinkamą žirgą ir bus su juo susidirbęs. Savo žirgą pažįstu 23 metus, nuo tada, kai dar buvo įsčiose, tad tikrai esame puikiai susidirbusi komanda. Žinoma, būna, kartais pasibarame (šypsosi). Daug vėliau pas mane atsiradusi poniukė – irgi puiki komandos narė.

Dėl kokių sveikatos sutrikimų ar būklių rekomenduojama žirgų terapija?

Žirgų terapija apima daug metodų. Hipoterapija – gydymas žirgo judesiu. Tokia kineziterapija tinka kompleksinę arba fizinę negalią turintiems žmonėms (dėl cerebrinio paralyžiaus, traumų, raidos sutrikimų ir kt.). Gydomasis jodinėjimas – viena populiariausių žirgų terapijos rūšių, kai mokantis pasirūpinti gyvūnu įgyjama kasdienybėje reikalingų įgūdžių. Dažniausiai dirbame su įvairių raidos sutrikimų (autizmo spektro, kalbos, judesio) turinčiais vaikais. Šiuo atveju fizinis aspektas yra, bet jis nėra kertinis. Svarbiausia – ryšys ir psichologinis konsultavimas su žirgu, kuris gali prisidėti apie asmenybės tobulėjimo. Mūsų vizitai su poniuke į senelių namus – tyriausia žirgų terapijos forma, kurios tikslas tiesiog pabūti šalia žmonių, kurie patys negali atvykti pas mus, pabendrauti. Siekiame suteikti galimybę būti išklausytiems. Jei eičiau viena, atsiverti būtų sunkiau, o ponis gali būti siejančia tema, nes nemažai senelių atsimena iš vaikystės, kaip patys turėjo arba artimoje aplinkoje matė arklį. Tie, kurie nebegali kalbėti, vis tiek linksta prie mažyčio arkliuko, jaučia jo šilumą, girdi šnopavimą ar morkytės triauškimą. Vien buvimas šalia veikia teigiamai, visuomet jaučiu, kad esame laukiamos.

Papasakokite daugiau, kaip vyksta terapiniai užsiėmimai?

Visuomet turiu pasiruošusi veiklos planą, jis priklauso nuo to, ką norime lavinti. Didelę laiko dalį praleidžiame bendraudami ant žemės, o ne jodami: kartu parsivedame žirgą iš ganyklos, nušukuojame, pabalnojame arba pakinkome, jei važiuosime vežimaičiu, ir išjojame. Jojimas padeda kurti ryšį, suvokti vaikui, kad gali kitam kažką pasakyti taip, jog suprastų. Pabaigoje žirgą nuruošiame ir pavaišiname skanėstais, jei galima. Pakalbame su vaiku apie tai, kas įvyko, taip pat suteikiu atgalinį ryšį tėvams.

Žirgų terapija – ne vien jojimas, todėl kartais visą užsiėmimą praleidžiame prie žirgo, kartais drauge valome gardus ar skiriame dėmesio kitiems ūkio gyvūnams: avytėms, katinui, šuniui. Viskas naudinga, nes būname kartu ir tai padeda kurti ryšį.

Gal pasidalintumėte keliomis istorijomis, kaip padėjo terapija?

Pasitaikė nemažai tokių nutikimų, kur sunku pasakyti, ar tai atsitiktinumas, ar tik to trūko, kad įvyktų pokytis. Viena mama kreipėsi dėl keturmetės mergaitės, turinčios raidos sutrikimų, nes ji nebenorėjo bendradarbiauti su kitais specialistais (logopedu, ergoterapeutu), tiesiog pervargo. Po kelių užsiėmimų su žirgais mergaitė ėmė jausti, kad nori augti, domėtis, mokytis ir kuo puikiausiai pradėjo darbuotis su likusia specialistų komanda. Kartais tampame ta jungtimi, kuri padeda prisijaukinti mintį, kad galima pasitikėti žmonėmis ir su jais gali būti visai įdomu.

Pačioje psichologinio konsultavimo su žirgais pradžioje dirbome su dvylikamete paaugle iš socialinės rizikos šeimos, kuri kategoriškai atsisakė įprastos psichologinės pagalbos specialisto kabinete. Netrumpą laiką dirbome su žirgais ir padėjome suvokti, kad gali pasitikėti kitais. Galiausiai ji pradėjo lankytis psichologo kabinete. Nuostabus atvejis, kai Dauno sindromą turinčio berniuko vieni pirmųjų žodžių buvo „Pypke, aš tave myliu“. Džiugu, kai paspartėja kalbos raida, kai autizmo spektrą turintys vaiki ima labiau domėtis aplinka, pavyksta pagauti jų akių kontaktą. Atrodo, tai maži dalykai, bet jie labai svarbūs, nes iš to susideda visas gyvenimas.

Ar pastebite, kad Lietuvoje populiarėja gyvūnų terapija?

Tikrai populiarėja. Kai tik grįžau į Lietuvą baigusi žirgų terapijos mokymus, specialistų buvo vos keli. Dabar atsiranda vis daugiau, jau sukurta ir teisinė bazė, reglamentuojanti hipoterapiją. Manau, kad populiarėjimą lemia paklausa: žmonės ieško papildomų pagalbos būdų, o kartais tiesiog kokybiško laisvalaikio vaikui.

Kodėl pasirinkote psichologinės pagalbos kryptį?

Nebežinau, kelintos kartos gydytoja esu mūsų šeimoje (šypsosi). Medicina man visuomet atrodė kaip savaime suprantamas pasirinkimas, tačiau ją rinkausi jau žinodama, kad norėsiu dirbti su žirgais. Įdomiausia atrodė ne somatinės fizinės sveikatos sritis, bet psichikos sveikata. Pati daug metų lankau psichoterapiją, gilinuosi į save. Buvau tas vaikas, iš kurio labai tyčiojosi, kurio daug kas nesuprato, tik suaugusi pati supratau savo raidos ir funkcionavimo ypatumus, todėl natūralu, kad noriu padėti kitiems geriau suprasti save.

Kodėl žmogui taip svarbu būti suprastam?

Kol vaikas dar mažas ir nesuvokia, kas su juo vyksta, mama ar kiti artimiausi aplinkos žmonės tampa veidrodžiu, gebančiu atspindėti ir atliepti tas emocijas. Taip vystosi psichologinė raida: būdami priimti ir suprasti suvokiame, kad tai, kas vyksta su manimi, nėra blogai, kad su tuo galima būti, taip pat atsiranda gebėjimas įvardinti, kas su manimi vyksta. Tai konstruktyviausia jausmų išveikos strategija – nereikia rėkti, muštis, pyktis, galiu jausti įvairius jausmus ir apie juos pasakyti. Dabar vaikai dažnai linkę manyti, kad „nemalonu“ reiškia „blogai“, bet tai nėra tiesa. Mes visi jaučiame diskomfortą, tik tuomet šalia reikia žmogaus, ypač jei tai trauminė patirtis, gilesni skauduliai. Žmogui reikia, kad jį kažkas išgirstų, išklausytų ir sugrąžintų atsakomybę už tai, ką jis jaučia. Labai reikia palaikančios aplinkos, o kai kada ir specialisto pagalbos.

Autorė Laima Samulė

Kaip veikia organizmą?

Levandų eterinis aliejus veikia ne tik per malonų kvapą, jo poveikis turi aiškų biologinį pagrindą. Pagrindiniai veiklieji junginiai linalolis ir linalilo acetatas per uoslę patenka į smegenų sritis, atsakingas už emocijas ir streso reguliavimą, ypač į limbinę sistemą. Šie junginiai padeda slopinti nervų sistemos hiperaktyvumą – būseną, kai organizmas nuolat budi, net kai realaus pavojaus nėra. Dėl to mažėja nervinis sujaudinimas, dirglumas, vidinė įtampa, lėtėja širdies ritmas, stabilizuojasi kvėpavimas, kūnas lengviau atsipalaiduoja.

Įrodyta, kad levandų aromatas gali mažinti streso hormonų, ypač kortizolio, aktyvumą. Tai svarbu, nes ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis siejamas su prastu miegu, nuovargiu ir sunkesniu atsipalaidavimu vakare. Įkvėpus levandų kvapo, nervų sistema gauna signalą, kad aplinka yra saugi, todėl organizmas gali išjungti įtampos režimą ir pereiti į atsigavimo būseną. Būtent dėl šio poveikio levandos dažnai vadinamos tiltu tarp dienos streso ir nakties poilsio – jos ne dirbtinai slopina, o padeda kūnui grįžti į natūralų ritmą.

Nauda miegui

Įrodyta, kad levandų aromatas gali turėti tiesioginį poveikį miego kokybei, ypač kai nemiga susijusi su stresu ar emocine įtampa. Įkvėpus levandų eterinio aliejaus prieš miegą, pastebima, kad žmonės greičiau užmiega, o naktinių prabudimų skaičius sumažėja. Tai siejama su levandų gebėjimu nuraminti nervų sistemą dar prieš užmiegant. Tyrimais taip pat fiksuota, kad levandos gali pagerinti gilaus miego fazės kokybę – miegas tampa ramesnis, mažiau fragmentuotas, o ryte jaučiamasi daugiau pailsėjus. Šis poveikis ypač ryškus žmonėms, kurių miegą trikdo nerimas, įtampa ar nuolatinis minčių srautas.

Įdomu tai, kad vykdant kai kuriuos klinikinius  stebėjimus levandų poveikis buvo prilygintas švelniems raminamiesiems vaistams, tačiau be jiems būdingų trūkumų – mieguistumo dieną ar priklausomybės rizikos. Dėl to levandos rekomenduojamos kaip natūrali, saugi pagalba miegui, tinkama ilgalaikiam naudojimui, ypač kaip vakaro ritualo dalis.

Kasdienis naudojimas

Levandų poveikis geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai jos tampa nuoseklia kasdienės rutinos dalimi, ypač vakare. Net ir nedidelės dozės, naudojamos reguliariai, gali padėti nervų sistemai greičiau nusiraminti.

Aromaterapija. Keli lašai levandų eterinio aliejaus difuzoriuje prieš miegą padeda sukurti ramią, poilsiui palankią aplinką. Jei difuzoriaus nėra, pakaks vieno lašo ant pagalvės kampo ar servetėlės šalia lovos. Svarbu nepadauginti – levandų kvapas turėtų būti vos juntamas, o ne intensyvus.

Vakaro ritualai kūnui. Šilta vonia su keliais lašais levandų eterinio aliejaus ar levandų turintis kūno aliejus po dušo padeda ne tik atsipalaiduoti fiziškai, bet ir siunčia smegenims signalą, kad diena baigiasi. Tokie ritualai ypač naudingi žmonėms, kuriems sunku ilsėtis po įtemptos dienos.

Levandų arbata. Džiovintų levandų žiedų arbata veikia švelniai, ramina. Ji ypač tinka vakare, likus 30–60 min. iki miego, kai norisi nuraminti mintis ir paruošti organizmą poilsiui. Skonis subtilus, todėl dažnai derinamas su ramunėlėmis ar melisomis.

Svarbu žinoti

Levandų poveikis nėra momentinis, jos veikia kaupiamuoju principu, todėl geriausi rezultatai pasiekiami naudojant reguliariai, ypač kaip vakaro rutinos dalį. Tai ne greitas jungiklis, o švelnus būdas palaipsniui padėti nervų sistemai nusiraminti ir persitvarkyti.

Labai svarbu rinktis kokybišką, gryną levandų eterinį aliejų, be sintetinių kvapiklių ar priedų. Jautresniems žmonėms rekomenduojama pradėti nuo mažesnių kiekių ir stebėti organizmo reakciją – per intensyvus kvapas gali veikti priešingai, nei tikėtasi.

Levandos – tai paprastas, moksliškai pagrįstas būdas padėti nervų sistemai pereiti iš nuolatinės įtampos į poilsio režimą ir pagerinti miego kokybę tada, kai kūnui reikia ramybės, o ne dar vieno stimuliatoriaus.

Autorė Jūratė Survilė

Kilmė ir istorija

Kordicepsas – neeilinis grybas, augantis tik atšiauriomis sąlygomis dideliame aukštyje, Himalajų ir Tibeto kalnų slėniuose. Vietiniai gyventojai jį atrado dar prieš kelis šimtmečius, nes pastebėjo, kad galvijų piemenys, maitinęsi šiuo grybu, tapdavo gyvybingesni, judresni, greičiau atsigaudavo po nuovargio. Nuo to laiko kordicepsas buvo pradėtas vartoti tradicinėje kinų ir tibetiečių medicinoje kaip priemonė, leidžianti stiprinti organizmą, atkurti jėgas, pagerinti kvėpavimo sistemos veiklą.

Rytų kraštuose kordicepsas vadintas dangiškuoju grybų lobiu. Pasakojama, kad buvo skiriamas tik imperatoriui ir išrinktiesiems kariams, nes laikytas gyvybinės energijos, ištvermės, stiprybės šaltiniu. Legendose minima, kad valdovai, vartoję kordicepsą, pasižymėjo ilgaamžiškumu ir sveikata, o kariai – ypatinga fizine galia ir drąsa. Šis grybas laikytas tokia brangia dovana, kad ilgą laiką prilygo auksui.

Nors iš pradžių kordicepsas buvo paslaptinga kalnų gydytojų priemonė, XX–XXI a. į jį atsigręžė ir mokslas. Tyrimai parodė, kad grybas iš tiesų turi daugybę biologiškai aktyvių medžiagų – kordicepsiną, adenoziną, polisacharidų, antioksidantų. Jie daro teigiamą poveikį organizmo energijos gamybai, imunitetui, kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemoms. Taip tradicinės žinios apie gyvybės grybą susijungė su modernia medicina, atverdamos galimybes panaudoti kordicepsą ne tik Rytų, bet ir Vakarų pasaulyje.

Sudėtis ir veikliosios medžiagos

Kordicepsas ypatingas tuo, kad jame gausu junginių, kurie daro tiesioginį poveikį žmogaus organizmui. Viena svarbiausių veikliųjų medžiagų – kordicepsinas. Tai nukleozido darinys, turintis priešuždegiminių, antioksidacinių ir imunostimuliuojančių savybių. Tyrimai rodo, kad kordicepsinas gali padėti ląstelėms greičiau atsinaujinti ir geriau kovoti su įvairiais stresoriais.

Kita reikšminga medžiaga – adenozinas, atsakingas už energijos pernašą organizme. Būtent dėl jo kordicepsas dažnai vadinamas natūraliu energijos šaltiniu, nes skatina ATP – pagrindinės energijos molekulės – gamybą. Ši savybė itin svarbi sportuojantiems žmonėms ir tiems, kurie nuolat jaučia nuovargį.

Be to, grybe gausu polisacharidų ir beta gliukanų, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą. Jie padeda organizmui geriau kovoti su virusais, bakterijomis, netgi prisideda prie cholesterolio mažinimo. Antioksidantai, esantys kordicepse, neutralizuoja laisvuosius radikalus, taip saugodami ląsteles nuo oksidacinio streso ir senėjimo procesų.

Šių junginių visuma lemia, kad kordicepsas laikomas vienu stipriausių natūralių adaptogenų – medžiagų, padedančių organizmui prisitaikyti prie streso, nuovargio, klimato ar kitų aplinkos iššūkių.

Nauda sveikatai

Kordicepsas dažniausiai minimas kaip natūralus energijos šaltinis. Jo sudėtyje esantis adenozinas skatina ATP gamybą, todėl žmogus, vartojantis kordicepsą, gali jaustis žvalesnis, greičiau atsigauti po fizinio ar protinio krūvio. Sportininkų pasaulyje vertinamas dėl gebėjimo didinti ištvermę, mažinti nuovargį, padeda pasiekti geresnių rezultatų treniruotėse.

Tradicinėje Tibeto ir Kinijos medicinoje kordicepsas vartojamas kvėpavimo takų ligoms palengvinti. Šiuolaikiniai tyrimai tai patvirtina – šis grybas gerina deguonies įsisavinimą, todėl naudingas sergantiems bronchine astma, lėtiniu bronchitu ar net tiesiog gyvenantiems dideliame aukštyje, kur oras skurdesnis.

Polisacharidai ir beta gliukanai kordicepse aktyvina imuninės sistemos ląsteles, todėl organizmas tampa atsparesnis infekcijoms. Yra duomenų, kad reguliarus kordicepso vartojimas gali sumažinti peršalimo ligų dažnį, o susirgus – sutrumpinti sveikimo laiką.

Kordicepsas gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo ir kraujospūdžio reguliavimo. Taip pat pastebėta, kad jis skatina geresnę kraujotaką, tad teigiamai veikia širdies darbą ir bendrą organizmo aprūpinimą deguonimi.

Dėl antioksidantų gausos kordicepsas mažina oksidacinį stresą, lėtina ląstelių senėjimo procesus ir padeda palaikyti jaunatvišką organizmo būklę. Be to, kaip adaptogenas gerina organizmo atsparumą stresui, padeda lengviau susidoroti su įtampa ir emociniu krūviu.

Vartojimo būdai šiandien

Šiuolaikinėje sveikatingumo rinkoje kordicepsas dažniausiai pasiekiamas kapsulių, miltelių ar skystų ekstraktų pavidalu. Kapsulės patogios vartoti kasdien, milteliai – universalesni, nes juos galima berti į kokteilius, sultis ar net kavą. Ekstraktai laikomi itin koncentruota forma, todėl juos dažnai renkasi norintys greito poveikio.

Kai kuriose Azijos šalyse kordicepsas ir šiandien vartojamas kaip tradicinis nuoviras ar arbata. Šiltas gėrimas su šiuo grybu laikomas toniku, suteikiančiu energijos ir ramybės vienu metu. Tokį gėrimą ypač mėgsta norintys mėgautis lėtu ritualu.

Daugėja papildų, kuriuose kordicepsas derinamas su kitais supergrybais – tikriniu blizgučiu, valgomuoju danteniu ar liūto karčiais. Toks derinys pasižymi trejopu poveikiu: vieni grybai labiau stiprina imunitetą, kiti – nervų sistemą, treti – protinę veiklą. Kordicepsas šiuose mišiniuose paprastai veikia kaip energijos ir ištvermės palaikytojas.

Rinkoje gausu skirtingų kordicepso produktų, tad svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Pirmiausia – kilmė: kokybiškas grybas turėtų būti auginamas ekologiškai kontroliuojamomis sąlygomis. Antra – sertifikatai ir tyrimai, įrodantys produkto grynumą, veikliųjų medžiagų kiekį. Trečia – vartojimo patogumas: vieniems labiau tinka kapsulės, kitiems – milteliai ar arbata.

Autorė Jūratė Survilė

Kas vyksta organizme susidūrus su šalčiu?

Staigus šalto vandens ar oro poveikis pirmiausia sukelia kraujagyslių susitraukimą (vazokonstrikciją). Tai apsauginė reakcija, mažinanti šilumos nuostolius: kraujas iš periferijos nukreipiamas į gyvybiškai svarbius organus. Po trumpo šalčio poveikio ir vėlesnio sušilimo kraujagyslės vėl išsiplečia (vazodilatacija), o ši kaita veikia tarsi treniruotė: kraujagyslių sienelės tampa elastingesnės, gerėja kraujotaka. Reguliarios kontrastinės procedūros ilgainiui padeda palaikyti sveiką kraujospūdį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Šaltis aktyvina simpatinę nervų sistemą – organizmo „pavojaus“ režimą. Į kraują išsiskiria adrenalinas ir noradrenalinas, kurie pagreitina širdies plakimą, sutraukia kraujagysles, mobilizuoja energijos rezervus. Šis procesas suteikia žvalumo, pakelia nuotaiką, trumpam pagerina fizinę ir protinę veiklą. Mokslininkai pažymi, kad tokia aktyvacija treniruoja organizmo atsaką į stresą, didina atsparumą kasdienėms įtampoms.

Trumpalaikis šalto vandens poveikis sukelia greitą, bet trumpą kraujospūdžio padidėjimą ir pulso pagreitėjimą. Skandinavijos šalių tyrimai parodė, kad vos po kelių sekundžių lediniame vandenyje sistolinis spaudimas gali pakilti 20–30 mm Hg, o širdies ritmas – 20–40 dūžių per minutę. Tačiau po procedūros, kūnui sušilus, kraujospūdis dažnai sumažėja žemiau negu pradinis lygis. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reguliarus trumpalaikis šalčio poveikis gali prisidėti prie geresnio kraujagyslių prisitaikymo ir bendros širdies sveikatos. Šie duomenys patvirtina, kad kontroliuojamas šaltis – efektyvi, natūrali širdies ir kraujagyslių sistemos mankšta.

Moksliniai įrodymai

Europos kardiologų draugijos rekomendacijose pabrėžiama, kad trumpalaikis šalčio poveikis gali gerinti kraujagyslių elastingumą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad reguliariai kontrastines procedūras atliekantys asmenys turėjo geresnę arterijų endotelio funkciją, nei kontrolinės grupės dalyviai. Šaltis verčia kraujagysles susitraukti, o paskui – išsiplėsti. Ši treniruotė stiprina kraujagyslių sieneles ir padeda efektyviau reguliuoti kraujospūdį.

Šiaurės Europos šalyse kontrastinės pirtys ir lediniai ežerai – ne tik tradicija, bet ir širdies sveikatos palaikymo priemonė. Suomijoje atlikti epidemiologiniai stebėjimai parodė, kad pirties ir šalto vandens kombinaciją 2–4 kartus per savaitę taikantys žmonės turi mažesnę kardiologinių ligų riziką. Tai siejama su geresne kraujotaka, kraujospūdžio kontrole, adaptuotu organizmo atsaku į stresą.

Skirtingi tyrimai rodo, kad kontrastinės procedūros gali pagerinti periferinę kraujotaką maždaug 20–25 %, o kai kurių populiacijų stebėsenos duomenys leidžia manyti, jog reguliariai praktikuojant šalčio ir karščio kaitą hipertenzijos rizika sumažėja iki 30 %. Nors šie duomenys koreliaciniai, jie atskleidžia ryškų ryšį tarp šalčio poveikio ir geresnių širdies bei kraujagyslių sistemos rodiklių.

Kaip veikia kontrastinės procedūros?

Kaitinimosi pirtyje ir greito atvėsinimo mechanizmas. Karštis išplečia kraujagysles, padidina kraujo tėkmę į odos paviršių, o greitas atvėsimas lediniame vandenyje arba po šaltu dušu priverčia kraujagysles staigiai susitraukti. Ši kaita aktyvina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujo apytaką, padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus iš audinių.

Šilumos ir šalčio kaita kaip kraujagyslių treniruotė. Nuolatinis išsiplėtimo ir susitraukimo ciklas veikia kaip funkcinė kraujagyslių mankšta, panašiai kaip raumenų treniruotė sportuojant. Tai padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą ir reguliuoti kraujo spaudimą. Ilgainiui tokios procedūros gali mažinti širdies apkrovą.

Kiek ciklų pakanka, kokia trukmė rekomenduojama pradedantiesiems? Iš pradžių pakanka 1–2 kaitos ciklų (pvz., 5–10 min. pirtyje ir 10–30 sek. šaltame vandenyje), o laikui bėgant galima didinti iki 3–4 ciklų. Svarbiausia – klausytis savo kūno: procedūros neturėtų kelti diskomforto ar svaigulio. Medikai pataria pirmą kartą kontrastines procedūras atlikti prižiūrint patyrusiam asmeniui ar po konsultacijos su gydytoju.

Kasdienė šalto dušo nauda

Šaltas dušas rytais gali veikti kaip natūrali kavos puodelio alternatyva. Dėl simpatinės nervų sistemos aktyvavimo pagreitėja širdies ritmas, gerėja kraujotaka ir kvėpavimo gylis, todėl organizmas gauna daugiau deguonies. Daugelis žmonių po šalto dušo jaučiasi budresni ir energingesni visą dieną.

Nyderlanduose atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kasdien maudynes duše užbaigiantys 30–90 sek. šalto vandens srove, 29 % rečiau serga peršalimu. Šaltis stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių aktyvumą, taip padėdamas organizmui greičiau reaguoti į virusus ir bakterijas.

Šaltas vanduo sukelia trumpalaikį fiziologinį stresą, kurį įveikus kūnas mokosi geriau susidoroti su kasdiene įtampa. Be to, tyrimai rodo, kad trumpas šalčio šokas gali skatinti endorfinų išsiskyrimą, kas siejama su geresne nuotaika ir sumažėjusiu nerimu. Reguliariai praktikuojant šaltą dušą, galima sustiprinti psichologinį atsparumą ir sumažinti nuovargio pojūtį.

Kam būtinas atsargumas?

Šalto vandens procedūros sukelia staigų kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujospūdžio šuolį, todėl žmonėms, turintiems nekontroliuojamą hipertenziją, širdies ritmo sutrikimų (pvz., prieširdžių virpėjimą) ar kitus širdies ir kraujagyslių sutrikimų, būtina didesnė atsarga. Taip pat atsargiai turėtų elgtis sergantys kvėpavimo ar inkstų ligomis, nes šaltis gali papildomai apkrauti organizmą.

Prieš pradedant maudynes lediniame vandenyje, kontrastines pirtis ar kitokias intensyvias praktikas, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu. Medikas gali įvertinti bendrą sveikatos būklę, paskirti tyrimų (pvz., kraujospūdžio stebėseną, EKG) ir duoti individualių rekomendacijų. Tai ypač svarbu vyresniems nei 50 m. asmenims ar tiems, kurių šeimos istorijoje yra širdies ligų.

Jei po šalto vandens juntamas ilgalaikis šaltkrėtis, svaigulys, stiprus krūtinės skausmas ar dusulys, tai signalai, kad organizmas patiria per didelį stresą. Tokiais atvejais reikia nutraukti procedūrą ir kreiptis į gydytoją. Nedideli, greitai praeinantys šalčio pojūčiai normalūs, tačiau nuolatinis diskomfortas – ne.

Pradėti saugiai

Pradedantiesiems rekomenduojama ne šokti tiesiai į ledinį vandenį, o pradėti nuo kelių sekundžių vėsesnio dušo. Pavyzdžiui, užbaigti įprastą šiltą dušą 10–15 sek. vėsesniu vandeniu, palaipsniui mažinant temperatūrą ir ilginant laiką iki 30–60 sek.

Svarbiausia – klausytis savo kūno. Jei jaučiate lengvą dilgčiojimą ar trumpą šaltkrėtį, tai normalu. Tačiau skausmas, stiprus galvos svaigimas ar dusulys rodo, kad reikia sustoti. Trukmę ir intensyvumą didinti pamažu, kad kūnas turėtų laiko prisitaikyti.

Staigus panirimas į šaltą vandenį gali sukelti refleksinį įkvėpimą ar kvėpavimo sutrikimus. Gilių, tolygių įkvėpimų praktika prieš procedūrą ir jos metu sumažina šoką šalčiui, padeda ramiau išbūti.

Šaltis – paprastas, nemokamas, mokslo pagrįstas būdas gerinti kraujagyslių sveikatą, imunitetą ir bendrą savijautą. Jis gali tapti natūralia kasdienybės dalimi, tačiau svarbiausia – pradėti pamažu ir atsakingai. Būtina klausyti kūno signalų: jei kyla abejonių ar jau turite sveikatos sutrikimų, pasitarti su gydytoju. Reguliarumas, saikas ir atsargumas – raktai į naudą be rizikos. Net trumpa kasdienė šalto vandens praktika – veiksminga širdies ir kraujagyslių treniruotė, stiprinanti tiek kūną, tiek protą.

Autorė Jūratė Survilė

Kodėl raumenims reikia apšilimo?

Prieš kiekvieną treniruotę verta skirti kelias minutes apšilimui – tai vienas paprasčiausių būdų išvengti raumenų įtempimo, patempimų ar net smulkių traumų. Kai kūnas dar neįšilo, raumenys būna mažiau elastingi, o sąnariai tarsi sustingę. Netgi nedidelis fizinis krūvis tokiu atveju gali sukelti diskomfortą ar skausmą.

Šiluma – tai natūralus raumenų žadintuvas. Ji gerina kraujotaką, suaktyvina deguonies tiekimą audiniams ir padeda greičiau pasiekti optimalų darbo ritmą. Kai raumenys gerai aprūpinti krauju, jie tampa elastingesni, judesiai laisvesni, o kūnas pasiruošęs aktyviai veiklai.

Sportuojantys žmonės, be apšilimo pratimų, vis dažniau renkasi ir papildomą šilumos šaltinį – natūralius šildančius aliejus, kurie masažuojant padeda suaktyvinti kraujo tekėjimą ir pasiruošti treniruotei be streso kūnui. Vienas veiksmingiausių – kamparo aliejus, vertinamas dėl savybės švelniai šildyti, atpalaiduoti ir skatinti raumenų darbą.

Vos keli lašai, įmasažuoti į odą prieš sportą, padės pajusti malonų šilumos bangavimą – tarsi kūnas pats prisitaikytų prie būsimo krūvio. Toks natūralus pasiruošimas ne tik mažina traumų tikimybę, bet ir leidžia treniruotę pradėti lengviau, be įtampos ar sustingusių judesių.

Kuo ypatingas kamparo aliejus?

Kamparas – tai iš kamparmedžių (Cinnamomum camphora) medienos ir lapų išgaunama aromatinga medžiaga, nuo seno vertinama dėl šildančių, stimuliuojančių ir gydančių savybių. Iš jos gaminamas kamparo aliejus šiandien plačiai naudojamas tiek sportinėje, tiek gydomojoje praktikoje – nuo raumenų paruošimo iki atsigavimo po krūvio.

Šio aliejaus paslaptis – jo gebėjimas aktyvinti kraujotaką: patekęs ant odos švelniai dirgina nervų galūnėles, todėl į paviršinius audinius ima tekėti daugiau kraujo. Juntamas malonus šilumos pojūtis, kuris padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, mažina sąstingį, greitina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į audinius.

Be to, kamparo aliejus pasižymi antiseptinėmis ir tonizuojančiomis savybėmis, todėl tinka ne tik raumenims šildyti, bet ir smulkiems odos paviršiaus dirginimams nuraminti ar nuovargiui mažinti. Štai kodėl jį ypač mėgsta sportininkai, fiziškai aktyvūs žmonės ir net tie, kurie po darbo dienos jaučia nugaros ar pečių įtampą.

Reguliariai naudojamas prieš treniruotę, kamparo aliejus padeda pažadinti raumenis ir paruošti juos krūviui, o po treniruotės mažina nuovargį, atpalaiduoja ir greitina atsigavimo procesus.

Naudojimas prieš treniruotę…

Tinkamai naudojamas kamparo aliejus gali tapti neatsiejama apšilimo dalimi. Vos keli lašai šio aliejaus padeda pažadinti kūną ir suaktyvinti raumenų darbą dar prieš pradedant fizinį krūvį. Svarbiausia – naudoti tinkamu metu ir deramu būdu.

Kada tepti? Kamparo aliejų geriausia naudoti likus 10–15 min. iki treniruotės. Tai laikas, per kurį jis spėja įsigerti į odą, suaktyvinti kraujotaką ir sukurti švelnų šilumos pojūtį.

Kaip tepti? Ant švarios, sausos odos užlašinti kelis lašus aliejaus (geriausia – ant tų vietų, kurios gaus didžiausią krūvį: šlaunų, blauzdų, pečių, nugaros ar rankų) ir švelniai įmasažuoti sukamaisiais judesiais. Judesiai turėtų būti lengvi, tolygūs – įtrinti į raumenis, kol bus juntamas malonus šilumos pulsavimas.

Poveikis. Po kelių minučių oda ima šilti, o raumenys atsibunda. Šis efektas ne tik malonus, bet ir fiziologiškai naudingas: pagerėja deguonies ir maistinių medžiagų tiekimas, raumenys tampa elastingesni, o sąnariai lankstesni. Tad mąžta traumų rizika, lengviau pasiekiamas optimalus darbingumas.

Kai kuriems žmonėms kamparo aliejus tampa tarsi nedideliu asmeniniu ritualu prieš treniruotę – jo kvapas, masažo judesiai ir šilumos pojūtis padeda susikoncentruoti, pajusti tinkamą nuotaiką, pasiruošti aktyviam judėjimui.

…ir po jos

Po intensyvios treniruotės raumenys būna įsitempę, jų audiniuose kaupiasi pieno rūgštis, o kūnas natūraliai pereina į atsigavimo fazę. Tai laikas, kai ypač svarbu padėti organizmui greičiau atsigauti – čia ir vėl praverčia kamparo aliejus.

Šis natūralus šildantis aliejus veikia kaip švelnus raumenų balzamas: įmasažuotas po fizinio krūvio gerina kraujotaką, padeda pašalinti medžiagų apykaitos likučius ir sumažina įtampos pojūtį. Šilumos efektas leidžia atpalaiduoti pavargusius audinius, o malonus aromatas veikia raminamai – tarsi mažas atsipalaidavimo ritualas po pastangų.

Norint sustiprinti poveikį, kamparo aliejų galima naudoti po šilto dušo ar vonios – šiluma atveria poras, todėl veikliosios medžiagos geriau įsigeria. Įmasažuotas į blauzdas, šlaunis, pečius ar nugarą, aliejus greitai sugrąžina lengvumo pojūtį, mažina sąstingį ir padeda raumenims greičiau atgauti jėgas.

Kamparo aliejus taip pat naudingas tiems, kurie jaučia raumenų skausmą ar užsistovėjusią įtampą po ilgo sėdėjimo, darbo biure ar net po ilgesnių kelionių. Tai universali, natūrali priemonė, padedanti išlaikyti raumenų balansą ir bendrą kūno komfortą – tiek sportuojant, tiek ilsintis.

Kūnas, kuris juda, nusipelno dėmesio ir švelnios priežiūros. Nesvarbu, ar sportas – kasdienė rutina, ar savaitgalio iššūkis, svarbiausia išmokti girdėti save: pasiruošti krūviui, o po jo leisti sau atsipalaiduoti. Kamparo aliejus tampa tuo mažuoju sąjungininku, kuris šiluma ir natūralia energija padeda kūnui išlikti stipriam, o judėjimui – maloniam.

Autorė Jūratė Survilė

Kas vyksta, kai peršąlame?

Nors dar vis pasitaiko frazių „perpūtė“, „peršalau nuo skersvėjo“, iš tiesų pats šaltis nėra ligos priežastis. Dažniausiai už viską atsakingi virusai – mažytės dalelės, kurios patenka į kvėpavimo takus ir pradeda daugintis, kai imunitetas nusilpsta. Šaltis tik sudaro tam palankias sąlygas: organizmui atvėsus gleivinės tampa sausesnės, apsauga silpnesnė – virusui lengviau prisikabinti.

Vos tik virusas įsitaiso, kūnas reaguoja gynybiškai. Gali pakilti temperatūra, nes taip organizmas naikina nepageidaujamus svečius. Nosies tekėjimas padeda išplauti mikrobus, gerklės skausmas ir raumenų maudimas – tai uždegimo požymiai, rodantys, kad imuninė sistema dirba visu pajėgumu. Kitaip tariant, visi tie nemalonūs simptomai yra ne klaida, o kūno darbas!

Todėl peršalus nereikia skubėti mušti temperatūros ar slopinti visų požymių stipriais vaistais. Tai tarsi bandymas išjungti signalinę lemputę, bet nepašalinti pačios priežasties. Kur kas geriau padėti organizmui kovoti pačiam: pailsėti, gerti daug šiltų skysčių, palaikyti šilumą, o prireikus – pasitelkti natūralias gydančias priemones. Kai kūnui suteikiate laiko ir ramybės, jis stebėtinai greitai atsigauna. Juk mūsų imunitetas – išmintinga, gamtos sukurta apsaugos sistema, reikia tik jai netrukdyti veikti.

Natūralūs pagalbininkai

Gamta nuo seno yra patikimiausia vaistinė, ypač kai kalbama apie lengvus peršalimus. Augalai padeda švelniai, bet veiksmingai – jie ne slopina simptomus, o palaiko natūralius organizmo gijimo procesus.

Medetkos – vienas švelniausių, bet ištikimiausių augalinių gydytojų. Pasižymi uždegimus slopinančiomis ir raminamosiomis savybėmis, todėl padeda tiek esant gerklės dirginimui, tiek nusilpus organizmui. Medetkų arbata arba nuoviras gali palengvinti kvėpavimo takų uždegimus ir švelniai skatinti sveikimo procesą.

Ramunėlės ramina sudirgusią gleivinę, malšina gerklės skausmą, mažina karščiavimą.

Liepžiedžiai skatina prakaitavimą ir padeda iš organizmo šalinti toksinus, todėl ypač tinka karščiuojant.

Šalavijai pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl jų nuoviru naudinga skalauti gerklę, o čiobreliai palengvina kosulį, padeda atsikosėti.

Šių augalų derinys – tarsi švelnus imuniteto pastiprinimas iš gamtos. Svarbiausia – klausytis kūno: jei jis prašo poilsio, ramybės ir šilto puodelio arbatos, būtent tai jam ir duokite.

Poilsis – svarbiausias vaistas

Peršalimas dažnai užklumpa tuomet, kai kūnas jau seniai prašo pertraukos, bet nebūna išgirstas. Tačiau daugelis net apsirgę linkę lėkti toliau, tarsi liga būtų tik nedidelis nepatogumas. Iš tiesų taip elgdamiesi atimate iš organizmo galimybę natūraliai pasveikti: energija, kuri turėtų būti skirta kovai su virusu, išeikvojama darbams, rūpesčiams ar net sportui.

Poilsis – tai ne silpnumas, o išmintis. Miegas, šiluma ir ramybė leidžia imuninei sistemai dirbti visu pajėgumu. Miegant organizmas gamina daugiau apsauginių baltymų – antikūnų, todėl virusams tampa sunkiau plisti. Net trumpa popiečio miego valanda ar ramus vakaras be ekranų gali gerokai paspartinti sveikimą.

Šiltas gėrimas – dar vienas paprastas, bet veiksmingas pagalbininkas. Žolelių arbatos su medumi, imbieru ar citrina ne tik šildo, bet ir drėkina gleivines, palengvina kvėpavimą. Šiluma apskritai – tiek iš vidaus, tiek iš išorės – padeda palaikyti kraujotaką ir suaktyvina natūralius gynybos procesus.

Gijimas vyksta ne tada, kai stengiatės „veikti“, o tada, kai leidžiate kūnui sustoti ir atkurti jėgas. Kartais geriausias gydymas – tylus kambarys, minkšta antklodė ir ramybė, kurią sau retai dovanojate.

Maistas, kuris gydo

Kai peršalimas paguldo į lovą, apetitas dažnai dingsta – ir visai be reikalo. Būtent maistas padeda kūnui atgauti jėgas, todėl svarbu rinktis lengvą, šiltą ir maistingą patiekalą. Karštos daržovių sriubos, sultiniai, troškiniai – tai ne tik komforto maistas, bet ir tikras energijos šaltinis, kurį organizmas lengvai įsisavina.

Vitaminų ir mikroelementų gausus maistas veikia tarsi degalai imuninei sistemai. Vitaminas C padeda kovoti su infekcijomis, vitaminas D palaiko imuniteto atsaką, ypač kai trūksta saulės, o cinkas greitina gijimą ir mažina uždegimus. Nepamirškite ir antioksidantų, kurie padeda ląstelėms atsigauti po kovos su virusais.

Ne mažiau svarbūs skysčiai. Vanduo, žolelių arbatos, sultiniai padeda iš organizmo pašalinti virusų ir toksinų liekanas, palaiko tinkamą drėgmės balansą, todėl lengviau kvėpuoti, mažėja temperatūra.

Svarbiausia – maitintis taip, kad kūnas jaustųsi gerai. Jokio spaudimo valgyti pagal planą – tik švelnus rūpestis savimi ir pasirinkimai, kurie šildo iš vidaus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors peršalimas dažniausiai praeina savaime, svarbu atpažinti, kada organizmui reikia rimtesnės pagalbos. Jei temperatūra išlieka aukšta kelias dienas, kosulys ar gerklės skausmas stiprėja, o simptomai nepraeina ilgiau nei savaitę, vertėtų pasitarti su gydytoju. Tai gali būti ženklas, kad prie paprasto viruso prisidėjo bakterinė infekcija ar vystosi komplikacijos.

Ypač dėmesingi turėtų būti tie, kurie dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, turi nusilpusį imunitetą, lėtinių ligų ar prižiūri mažus vaikus. Tokiu atveju geriau nelaukti, kol liga „įsivažiuos“ – ankstyva konsultacija padeda išvengti bronchito, plaučių ar ausų uždegimo. Trumpai tariant, į gydytoją verta kreiptis tada, kai peršalimas nebeatrodo paprastas. Svarbiausia – išgirsti savo kūną: jis visada praneša, kada jam reikia ne tik arbatos, bet ir profesionalios pagalbos.

Autorė Jūratė Survilė

Liepų žiedų nauda organizmui

Liepų žieduose gausu veikliųjų medžiagų – flavonoidų, gleivių ir eterinių aliejų, kurie pasižymi raminamuoju ir priešuždegiminiu poveikiu. Jie padeda sumažinti temperatūrą, palengvinti kvėpavimą, mažina galvos skausmus ir įtampą. Šilta žolelių arbata su liepų žiedais ne tik numalšina troškulį, bet ir apgaubia ramybe po įtemptos dienos. Be to, liepų žiedus galima derinti su kitomis žolelėmis, taip sustiprinant jų poveikį bei suformuojant malonų skonio balansą.

Liepų žiedai ir imuninės sistemos stiprinimas

Reguliarus liepų žiedų arbatos vartojimas gali padėti organizmui lengviau kovoti su peršalimu ar virusinėmis infekcijomis. Ji skatina prakaitavimą, todėl padeda greičiau iš organizmo pašalinti toksinus ir sumažinti karščiavimą. Be to, liepų žiedų arbata puikiai tinka žiemą, kai trūksta natūralių vitaminų šaltinių – ji švelniai tonizuoja, ramina ir suteikia jaukumo jausmą, kuris ypač svarbus šaltuoju metų laiku.

Liepų žiedų įtaka emocinei pusiausvyrai

Be fizinės naudos, liepų žiedai naudingi ir psichologinei savijautai. Jų aromatas gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miegą. Dėl šios priežasties liepų žiedų arbata dažnai rekomenduojama vakare – ji padeda kūnui ir protui pereiti į ramybės būseną. Kai kurie žmonės liepų žiedus naudoja ir voniose ar aromaterapijoje, siekdami nuraminti įtampą bei grąžinti vidinę harmoniją.

Gamtos dovanos dažnai atrodo paprastos, tačiau jų poveikis – gilus. Liepų žiedai primena, kad stiprybė slypi švelnume: akimirka su šiltu arbatos puodeliu gali tapti ne tik sveikatos, bet ir vidinės ramybės šaltiniu. Kai rūpinamės savimi natūraliai, kūnas ir protas ima veikti darniau.

Svarbiausi veiksniai

Subalansuota mityba. Imunitetui būtinas platus vitaminų ir mikroelementų spektras, todėl į kasdienę lėkštę verta įtraukti kuo daugiau spalvų. Oranžinės morkos ar moliūgai suteikia beta karoteno, žalios lapinės daržovės – folio rūgšties, raudonos uogos – antioksidantų. Kasdien rekomenduojama suvalgyti bent 400 g daržovių ir vaisių. Riebios žuvys (pvz., lašiša, skumbrė) du kartus per savaitę aprūpina omega-3 riebalų rūgštimis, o sauja riešutų ar sėklų – cinku, magniu, vitaminu E. Fermentuoti produktai, tokie kaip rauginti kopūstai ar kefyras, maitina gerąsias žarnyno bakterijas.

Poilsis ir miegas. Tam, kad miegas būtų kokybiškas, verta susikurti rutiną: eiti miegoti tuo pačiu metu, bent valandą prieš miegą vengti telefono ar televizoriaus šviesos, miegoti vėsesniame, gerai išvėdintame kambaryje. Jei sunku užmigti, padeda šilta žolelių arbata ar trumpa meditacija. Net ir dieną keli trumpi atokvėpio momentai – pasivaikščiojimo pertraukėlės, gilaus kvėpavimo pratimai – padeda atsikvėpti nervų sistemai.

Judėjimas gryname ore. Jei nėra laiko sportui, į kasdienybę pakanka įtraukti paprastų įpročių: važiuojant viešuoju transportu išlipti stotele anksčiau ir paeiti pėsčiomis, rinktis laiptus vietoj lifto. Bent 30 minučių aktyvaus ėjimo per dieną teigiamai veikia širdį ir imunitetą. Savaitgaliais puikus būdas stiprinti organizmą – išvyka į gamtą, net jei tai tik artimiausias parkas.

Streso mažinimas. Naudinga rasti asmeninį būdą nusiraminti. Kai kuriems padeda gilaus kvėpavimo pratimai (pvz., įkvėpti 4 sek., sulaikyti 4 sek., iškvėpti per 6 sek.). Kitiems – mėgstama muzika, rankdarbiai ar knyga. Kasdien bent 10 minučių skirti trumpai mankštai ar meditacijai. Taip pat svarbu išlaikyti ryšį su draugais ir artimaisiais – socialinė parama mažina streso poveikį. Net paprastas pasivaikščiojimas su augintiniu ar širdingas juokas gali tapti natūralia terapija.

Saulės vitaminas

Vitaminas D – vienas svarbiausių imuninės sistemos pagalbininkų. Jis padeda aktyvinti imuniteto ląsteles, kurios atpažįsta ir sunaikina virusus bei bakterijas. Stokojant šio vitamino, organizmas tampa labiau pažeidžiamas infekcijų, dažniau pasitaiko peršalimų, lėčiau gyja žaizdos, netgi padidėja uždegiminių ligų rizika.

Vitaminas D dar vadinamas saulės vitaminu. Deja, mūsų geografinėje platumoje rudenį ir žiemą saulės spindulių nepakanka jo natūraliai gauti per odą. Tyrimai rodo, kad net 70–80 % Lietuvos gyventojų šaltymečiu susiduria su vitamino D stygiumi. Specialistai rekomenduoja tikrinti jo kiekį kraujyje, o pritrūkus papildyti atsargas.

Nors didžioji dalis vitamino D gaunama iš saulės, tam tikras jo kiekis slypi ir maiste. Gausiausi šaltiniai – riebi žuvis (lašiša, skumbrė, silkė, tunas), žuvų taukai. Nedidelį kiekį galima gauti su kiaušiniais, sviestu, pieno produktais. Vis dėlto vien maistu patenkinti organizmo poreikį dažniausiai neįmanoma, ypač rudenį ir žiemą. Maisto papildai būtini nustačius vitamino D trūkumą arba kai natūralių šaltinių nepakanka. Paprastai gydytojai rekomenduoja juos vartoti nuo spalio iki balandžio, o kai kuriems žmonėms – ištisus metus. Svarbu neapsirikti su dozėmis: per mažai – neefektyvu, per daug gali būti žalinga. Tad verta pasitarti su gydytoju ir periodiškai atlikti kraujo tyrimą.

Vitaminas B₁₂ – energijai ir kraujodarai

Vitaminas B₁₂ dalyvauja gaminant raudonuosius kraujo kūnelius ir padeda nervų sistemai tinkamai funkcionuoti. Svarbus energijos apykaitai – be jo organizmas tarsi užstringa, todėl jaučiamės pavargę, silpni, gali atsirasti koncentracijos problemų. Jei B₁₂ kiekis per mažas, gali išsivystyti mažakraujystė, pasireikšti nuovargis, galvos svaigimas, net rankų ar kojų tirpimas. Silpnesnis kraujas reiškia, kad mažiau deguonies patenka į audinius, todėl imuninės ląstelės negali veikti visu pajėgumu. Dėl to žmogus tampa imlesnis infekcijoms, o susirgęs sveiksta lėčiau.

Daugiausia vitamino B₁₂ yra gyvūniniuose produktuose – mėsoje (ypač jautienoje, kepenyse), žuvyje (lašišose, tunuose, sardinėse), kiaušiniuose, piene ir jo gaminiuose. Įtraukiant šių produktų į mitybą galima lengvai užtikrinti deramą B₁₂ kiekį. Augaliniame maiste vitamino B₁₂ beveik nėra, tad vegetarai ir veganai turi vartoti specialiai papildytus produktus (pavyzdžiui, augalinius gėrimus su B₁₂) arba maisto papildus. Net ir laikantis mišrios mitybos, pravartu kartais atlikti kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar šio svarbaus vitamino netrūksta.

Kiti svarbūs vitaminai ir mikroelementai

Vitaminas C. Tai vienas žinomiausių imuniteto draugų – padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis, o susirgus gali sutrumpinti ligos eigą ir lengvinti simptomus. Vitaminas C veikia kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Jo gausu citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, paprikose, brokoliuose. Įdomu, kad lietuviškos uogos – juodieji serbentai, erškėtuogės – turi net daugiau vitamino C nei apelsinai.

Cinkas. Be jo imuninė sistema negalėtų tinkamai funkcionuoti, nes dalyvauja formuojantis imuniteto ląstelėms, greitina jų atsaką į infekcijas. Stokojant cinko, dažniau pasitaiko peršalimo ligų, lėčiau gyja žaizdos. Jo galima gauti iš moliūgų sėklų, riešutų, ankštinių augalų, jautienos, jūrų gėrybių.

Geležis. Kraujyje geležis būtina hemoglobino (jis perneša deguonį visam organizmui) gamybai. Jei trūksta, vystosi mažakraujystė – žmogus tampa pavargęs, apatiškas, nusilpsta imunitetas. Geležies šaltiniai – mėsa, kepenys, kiaušiniai, taip pat ankštinės daržovės, lapiniai kopūstai. Svarbu žinoti, kad augalinė geležis įsisavinama prasčiau, todėl ją pravartu derinti su vitamino C turinčiais produktais (pvz., pupelės + paprika arba lęšiai + pomidorai).

Probiotikai ir skaidulos. Didžioji dalis imuniteto gyvena žarnyne – čia slypi milijardai naudingųjų bakterijų. Probiotikai (gerosios bakterijos) ir skaidulos, kurios tarnauja joms kaip maistas, palaiko žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Ji svarbi ne tik virškinimui, bet ir organizmo atsparumui infekcijoms. Probiotikų gausu raugintuose produktuose – kefyre, jogurte, raugintuose kopūstuose, o skaidulų – visų grūdo dalių duonoje, avižose, ankštiniuose produktuose, šviežiose daržovėse ir vaisiuose.

Autorė Jūratė Survilė

Kodėl dažniau sergame?

Rudens dienos dar gali būti maloniai šiltos, tačiau rytais ir vakarais temperatūra pastebimai krinta. Tokie permainingi orai tampa tikru išbandymu organizmui – jam tenka greitai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, o tai silpnina gleivinių atsparumą infekcijoms. Jei prie to pridėsime drėgną orą ir vėją, susidaro puikios sąlygos virusams plisti.

Sezoniniai peršalimai neatsiranda iš niekur – jie glaudžiai susiję su mūsų gyvenimo būdu. Rudenį daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur žmonės būna arčiau vieni kitų, todėl kvėpavimo takų infekcijos plinta greičiau. Be to, sumažėjęs saulės šviesos kiekis lemia mažesnę vitamino D gamybą organizme – šis vitaminas itin svarbus stipriai imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad žemas vitamino D lygis padidina riziką susirgti kvėpavimo takų infekcijomis.

Keičiasi ir biologinis ritmas bei nuotaika: trumpėjant dienoms organizmas gamina daugiau melatonino (miego hormono), tačiau mažiau serotonino (laimės hormono). Šie pokyčiai taip pat gali turėti įtakos imuninės sistemos veiklai.

Statistika kalba pati už save: nuo rugsėjo iki lapkričio ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų padaugėja 25–30 %, palyginti su vasaros mėnesiais. Kitaip tariant, beveik kas trečias žmogus rudenį bent kartą susiduria su peršalimo simptomais – kosuliu, gerklės perštėjimu ar sloga.

Ne tik grožiui, bet ir sveikatai

Medetkos – augalai, kurių neįmanoma nepastebėti. Ryškiai oranžiniai arba geltoni žiedai dažnai puošia daržus ir gėlynus, o liaudyje jos vadinamos rudens saulėmis. Tačiau ši gėlė – ne tik dekoratyvinis augalas. Medetkų gydomosios savybės buvo vertinamos dar senovės Graikijoje ir Romoje. Viduramžių žolininkai jas naudojo žaizdoms gydyti, o lietuvių liaudies medicina medetkas laikė universalia priemone nuo įvairių uždegimų. Šiandien mokslas patvirtina tai, ką žmonės pastebėjo jau seniai: medetkos pasižymi uždegimus slopinančiu, antibakteriniu, antivirusiniu poveikiu ir skatina audinių atsinaujinimą. Jose esantys flavonoidai yra stiprūs antioksidantai, padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais ir uždegimais. Triterpenai ir saponinai ramina sudirgusią odą ir gleivines, o karotenoidai, suteikiantys medetkoms ryškią spalvą, taip pat veikia kaip natūralūs antioksidantai. Eteriniai aliejai turi antibakterinių savybių, padedančių kovoti su infekcijomis.

Neatsitiktinai PSO įtraukė medetkas į vaistinių augalų sąrašą, rekomenduodama jas naudoti esant lengviems odos, burnos ir gerklės gleivinės uždegimams. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad medetkų ekstraktas gali būti veiksmingas net prieš tokius mikroorganizmus kaip streptokokai ar stafilokokai. Tad medetkos – tai augalas, kuris jungia grožį ir naudą: jos ne tik puošia aplinką, bet ir tampa patikimu pagalbininku sveikatai, ypač rudenį, kai padaugėja peršalimo ligų.

Pirmoji pagalba esant burnos ir gerklės uždegimui

Dėl antibakterinio, uždegimus slopinančio ir antiseptinio poveikio medetkų preparatai plačiai naudojami kaip pagalbinė priemonė lengviems uždegimams malšinti.

Kur praverčia dažniausiai?

• Esant gerklės perštėjimui ar skausmui – skalaujama burna ir ryklė. Tai padeda sumažinti bakterijų kiekį, ramina sudirgusią gleivinę, palengvina diskomfortą.
• Sergant aftiniu stomatitu ar dantenų uždegimu – skalavimas mažina uždegimą, padeda greičiau gyti žaizdelėms.
• Esant smulkiems odos pažeidimams, įbrėžimams, spuogeliams – naudojama išoriškai dėl dezinfekuojamųjų savybių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad medetkų preparatai ne tik padeda slopinti bakterijų dauginimąsi, bet ir skatina gleivinės atsinaujinimą, todėl žaizdelės burnoje ar sudirgusi gerklė gyja greičiau. Vis dėlto reikia nepamiršti: medetkos yra pagalbinė priemonė. Jei simptomai nepraeina per kelias dienas, pakyla aukšta temperatūra ar ryklės skausmas tampa stiprus, būtina kreiptis į gydytoją.

Arbata – natūralus imuniteto draugas

Medetkų arbata – vienas švelniausių ir kartu veiksmingiausių būdų pasinaudoti šio augalo gydomąja galia. Ji ruošiama iš džiovintų medetkų žiedų, kuriuose gausu flavonoidų, karotenoidų ir eterinių aliejų. Skirtingai nei tinktūra, arbata neturi alkoholio, todėl tinka vaikams bei tiems, kurie ieško natūralesnių būdų sveikatai stiprinti.

Poveikis sveikatai:

• Stiprina imunitetą. Medetkų arbata veikia kaip antioksidantų šaltinis – jie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, silpninančiais organizmo apsaugą.
• Padeda virškinimui. Liaudies medicina ir mokslas sutaria – medetkos naudingos esant gastritui, rūgštingumo sutrikimams, nes ramina skrandžio gleivinę.
• Lengvas antiseptikas. Reguliariai geriama arbata padeda išvengti lengvų peršalimo simptomų – tai tarsi natūrali apsauga nuo infekcijų.
• Gerina savijautą. Šilta, ryškiai geltona arbata dažnai vadinama rudens saulės puodeliu – ji padeda atsipalaiduoti ir pagerinti nuotaiką.

Kaip pasigaminti? Šaukštelį džiovintų medetkų žiedų užpilti stikline verdančio vandens ir palikti 10 min., kad išsiskirtų veikliosios medžiagos. Gerti po 1–2 puodelius per dieną, ypač šaltuoju metų laiku. Norint sustiprinti poveikį, medetkų žiedus galima maišyti su kitais vaistiniais augalais – ramunėlėmis ar liepžiedžiais. Toks derinys dar veiksmingiau slopina uždegimus.

Nuovirai bei užpilai – ir sveikatai, ir grožiui

Rudenį, kai orai tampa vėsesni ir drėgnesni, o šildymo sezonas sausina patalpų orą, oda ir gleivinės tampa jautresnės, greičiau išsausėja, akys pavargsta nuo dirbtinės šviesos ir ilgesnio darbo prie ekranų. Tokiu metu verta prisiminti natūralias priemones – medetkų nuovirus ir užpilus.

Nauda:

• Sausai ir jautriai odai. Medetkų nuoviru galima plauti rankas ar veidą – jis ramina, drėkina, mažina paraudimą, kurį sukelia sausas patalpų oras.
• Pavargusioms akims. Nuoviru suvilgyti kompresai padeda sumažinti akių nuovargį ir paraudimą po ilgos dienos prie kompiuterio ar dirbtinio apšvietimo.
• Gerklei ir burnai skalauti. Jei tinktūra netinka (pvz., vaikams ar jautriems žmonėms), skalavimui galima naudoti silpną nuovirą. Tai ypač pravartu pirmiesiems rudens peršalimams.
• Plaukams prižiūrėti. Medetkų užpilas, naudojamas kaip skalavimo priemonė po trinkimo, suteikia plaukams žvilgesio ir ramina sudirgusią, išsausėjusią galvos odą.

Kaip pasigaminti nuovirą? 2 šaukštus džiovintų medetkų žiedų užpilti stikline verdančio vandens ir virti 5–7 min. Palaukti, kol pravės. Naudoti šiltą arba kambario temperatūros.

Dermatologai pastebi, kad šaltuoju metų laiku apie 40 % padaugėja skundų dėl odos sausumo ir jautrumo. Todėl natūralūs augaliniai nuovirai, tokie kaip medetkų, tampa paprasta, bet veiksminga priemone sezoniniam diskomfortui palengvinti.

Autorė Jūratė Survilė

Kontrastinis dušas

Paprastas ir kiekvienam prieinamas būdas stiprinti imunitetą. Ryte ir (arba) vakare rekomenduojama maždaug 10–12 sekundžių pastovėti po maloniai karštu vandeniu, tuomet tiek pat laiko – po šaltu. Karšto ir šalto vandens sroves reikėtų kaitalioti bent tris kartus. Be teigiamos įtakos sveikatai, tokia procedūra naudinga ir odai – ji tampa stangresnė, skaistesnė, gali sumažėti celiulito požymiai.

Šalto vandens naudą galite patirti ir natūraliuose vandens telkiniuose – jei tęsiate vasarą pradėtas maudynes, tai daryti galite visus metus. Prieš lipdami į vandenį lengvai apšilkite: nubėkite iki ežero ar upės, atlikite keletą jėgos pratimų (atsispaudimų, šuoliukų, atsilenkimų, prisitraukimų). Tuomet rekomenduojama keliolikai sekundžių įbristi į vandenį iki kaklo, taip pat nusiprausti ir veidą. Tokia trumpa, bet intensyvi procedūra ne tik suaktyvina kraujotaką ir stiprina imuninę sistemą, bet ir suteikia energijos bei žvalumo.

Temperatūrų kontrasto nauda galite pasinaudoti ir pirtyje – tai dar viena veiksminga grūdinimosi priemonė.

Fizinis aktyvumas

Sportuojant organizme išsiskiria citokinai – ląstelių „signalizacija“, kuri aktyvina imuninį atsaką į žalingus išorės veiksnius. Taip pat padidėja neutrofinų – tai medžiagos, padedančios atkurti streso paveiktas smegenų ląsteles ir mažinančios riebalų sankaupas organizme. Reguliari mankšta gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, spartina medžiagų apykaitą, didina deguonies įsisavinimą – visa tai prisideda ne tik prie geresnės savijautos, bet ir stipresnio imuniteto. Be to, fizinis aktyvumas didina tiek fizinę, tiek psichologinę ištvermę, todėl tampame atsparesni stresui, kuris gali reikšmingai silpninti imuninę sistemą.

PSO rekomenduoja visų amžiaus grupių žmonėms būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo fizine veikla arba 75 minutes – intensyvia veikla. Papildomai bent du kartus per savaitę reikėtų stiprinti raumenis atliekant jėgos pratimus: atsispaudimus, atsilenkimus, šuoliukus ar pratimus su svarmenimis.

Daržovės

Rudens pradžioje daržuose ir soduose vis dar tęsiasi gausus daržovių ir vaisių derlius, todėl verta juos kuo plačiau įtraukti į kasdienę mitybą. Specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti iki 400 g daržovių (įskaitant salotas ir žalumynus), saują uogų ir bent vieną vaisių. Šviežiose sodo ir daržo gėrybėse gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais – ląsteles žalojančiomis molekulėmis. Antioksidantai padeda stiprinti imuninę sistemą, apsaugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų ir lėtina senėjimo procesus.

Stenkitės rinktis vietinius, sezoninius vaisius ir daržoves, užaugintus mūsų klimato zonoje – jie dažniausiai būna mažiau apdoroti cheminėmis medžiagomis ir turi daugiau maistinės vertės.

Ideali maisto lėkštės sudėtis – apie du trečdaliai daržovių, o likusi dalis – baltymai ir sveikieji riebalai iš žuvies, baltos mėsos ar pieno produktų. Baltą mėsą rekomenduojama rinktis norint sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Ypatingą naudą imuninei sistemai teikia ir natūraliai raugintos daržovės, vaisiai bei gėrimai. Jie papildo žarnyną gerosiomis bakterijomis, skatina virškinimą, gerina maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų įsisavinimą.

Miego higiena

Kokybiškas ir pakankamas miegas būtinas visoms organizmo sistemoms atsinaujinti ir sklandžiai jų veiklai. Miego kokybė tiesiogiai susijusi su imunitetu – organizmas į miego trūkumą ar nemigą reaguoja kaip į stresą. Geras miegas padeda subalansuoti endokrininę sistemą – nuo melatonino, kuris padeda užmigti, iki adrenalino, kuris pažadina ryte. Tinkama hormonų pusiausvyra mažina psichologinių sutrikimų, tokių kaip nerimas, panikos atakos ar depresija, riziką.

Norint kokybiškai išsimiegoti, svarbu suformuoti pastovų miego ritmą: eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu, stengtis užmigti iki vidurnakčio. Miegui pasiruošti padeda vakariniai pasivaikščiojimai, lengvi skaitiniai, šilta vonia, raminanti muzika ir tinkama miego aplinka. Miegamajame turėtų būti visiška tamsa, nes tik esant tamsai organizmas išskiria užtektinai melatonino – tada greičiau užmiegate, giliau miegate ir geriau pailsite. Taip pat venkite kofeino (kavos, stiprios arbatos) antroje dienos pusėje. Po paskutinio valgymo iki miego turėtų praeiti bent 2–3 valandos, kad virškinimo sistema spėtų atlikti savo darbą ir netrikdytų poilsio.

Streso kontrolė

Stresas daro tiesioginę įtaką organizmo veiklai – pirmiausia nukenčia virškinimo sistema. Sutrikus virškinimui, organizmas negali tinkamai įsisavinti svarbių maistinių medžiagų ir mikroelementų. Jei stresas yra dažnas arba užsitęsęs, ilgainiui silpnėja imuninė sistema. Rudeninė rutina, ypač šeimose su vaikais, pradedančiais lankyti ugdymo įstaigas, dažnai sukelia papildomą įtampą. Todėl svarbu išmokti streso valdymo technikų, kurios padeda sumažinti įtampą ir apsaugoti organizmą nuo neigiamo jos poveikio.

Veiksmingomis nusiraminimo praktikomis laikomi kvėpavimo pratimai, meditacija, jogos asanos, garsų, dailės ar šokių terapijos. Mūsų kūnas geba išmokti šias technikas – pakartotinai taikant jas, organizmas pradeda greičiau atpažinti ramybės signalus ir atitinkamai reaguoti. Jei bent 2–3 savaites kasdien skirsite laiko vienai nusiraminimo praktikų, išmoksite geriau susidoroti su stresu. Pavyzdžiui, kelių minučių gilus kvėpavimas diafragma (įkvėpus pakyla tiek krūtinė, tiek pilvas, o iškvėpus – nusileidžia) padeda susitelkti tik į kvėpavimą, paleisti įtampą ir neramias mintis. Tokiu būdu organizmas išmoks atpažinti signalą, kad atėjo laikas nusiraminti. Tad atsidūrus stresinėje situacijoje keli gilūs įkvėpimai padės stabilizuoti širdies ritmą, nuraminti virškinimo sistemą ir sumažinti neigiamų emocijų poveikį.

Kokybiškas poilsis

Tenka pripažinti, kad daugelis žmonių nemoka ilsėtis net per atostogas – stengiasi kuo daugiau patirti ir pamatyti ar dar blogiau – laisvą nuo darbo laiką skiria remontams, sodybos apželdinimo darbams, generalinei namų tvarkai. Tačiau svarbu suprasti, kad poilsis reikalingas ne tik nuo darbo pareigų, bet ir nuo buitinių atsakomybių. Pasak specialistų, 4–6 val. per dieną reikėtų skirti maloniai veiklai, kuri padeda atgauti ir fizines, ir emocines jėgas. Tai gali būti hobiai, lengvas skaitymas, serialo žiūrėjimas, bendravimas su artimaisiais ar tiesiog sąmoningas nieko neveikimas. Poilsis nebūtinai turi būti turiningas, svarbu, kad jis padėtų atsikratyti įtampos ir nuovargio.

Daugelio kalendoriuose pažymėti tik darbai ir kitos „svarbios“ veiklos, tačiau verta suplanuoti ir poilsio laiką – pasivaikščiojimus, susitikimus su draugais, laiką sau. Tai padeda psichologiškai pasiruošti poilsiui ir jį vertinti kaip lygiai tokią pačią būtinybę kaip ir darbą. Ilgalaikis poilsio trūkumas didina perdegimo, fizinio ir emocinio išsekimo riziką, silpnina imunitetą ir gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus. Jei nesustojate patys – organizmas anksčiau ar vėliau priverstinai sustabdo.

Gamtos prieglobstis

Žmogus yra neatsiejama gamtos dalis, todėl buvimas joje turi ypatingą naudą sveikatai. Būdami lauke gaunate daugiau deguonies, kuris gyvybiškai svarbus visoms organizmo funkcijoms. Gamtos vaizdai, garsai ir kvapai veikia raminamai – padeda nutildyti įkyrias mintis, atsiriboti nuo rūpesčių. Žiūrėjimas į tolį ilsina akis, pavargusias nuo ekranų. Paprastas pasivaikščiojimas gamtoje – tai viena sveikiausių ir prieinamiausių fizinio aktyvumo formų bet kokio amžiaus žmogui. Tai ne tik gerina nuotaiką, bet ir skatina virškinimą, mažina stresą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Pasiteisinimų vengti buvimo gamtoje neturėtų būti – nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga. Net ir vėsesniu oru laikas lauke grūdina. Tai ypač naudinga kūdikiams ir mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar tik formuojasi. Kuo daugiau laiko praleisite lauke visais metų laikais, tuo atsparesni būsite ligoms, geriau jausitės ir fiziškai, ir emociškai.

Autorė Laima Samulė

Deguonies prisotina visą organizmą

Barokamera veikia didindama slėgį ir tiekdama gryną deguonį, todėl organizmas įsisavina gerokai daugiau deguonies, kuris tirpsta kraujo plazmoje ir patenka į pažeistus audinius: skatina gijimo procesus, mažina uždegimą, gerina kraujotaką ir detoksikaciją. „Medicinoje hiperbarinė deguonies terapija taikoma seniai, todėl ją turi visos didžiosios šalies ligoninės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių. Barokamera padeda atkurti deguonies kiekį skendusių žmonių smegenų ląstelėse, gydyti sunkiau gyjančias žaizdas, valyti organizmą nuo toksinių medžiagų, išvengti mirtino sepsio ir kitais sudėtingais atvejais, – pasakoja R. Šimkuvienė. – Barokameroje slėgis susmulkina deguonies molekules ir jos efektyviai ištirpsta plazmoje, o kraujas jas išnešioja visur, kur labiausiai reikia. Įprastai deguoniui išnešioti reikalingos hemoglobino molekulės, tačiau jei organizme stinga geležies, įkvepiamas deguonis norimo efekto neduos, o barokameros dėka net dėl anemijos nusilpęs organizmas įsisavina deguonį.“

Panevėžyje įsikūrusiam „Gyduoliui SPA“ vadovaujanti R. Šimkuvienė pažymi, kad hiperbarinė deguonies terapija efektyviai kovoja su įvairiais ligų sukėlėjais, parazitais, grybeliais, nes valo ir šarmina organizmą, o šarminė terpė nepalanki šiems gyvuoti ir daugintis.

Padeda sergant Laimo liga

Lietuvoje didelė problema su erkėmis, kurios platina net dvi sunkias ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti. Deja, apsisaugoti nuo Laimo ligos garantuotų priemonių nėra. „Ši liga gydoma antibiotikais, tačiau pasitaiko, kad diagnozuojama pavėluotai, kai pasireiškia įvairūs simptomai: sąnarių skausmas, galūnių tirpimas, silpnumas, depresinės nuotaikos ir kt. Jei erkės įkandimo nepastebėjo, žmogus siunčiamas tirtis pas įvairių sričių specialistus, kol galiausiai nustatoma Laimo liga, kuri jau išvešėjusi, užnuodijusi organizmą. Antibiotikai padeda sustabdyti ligą, kapsuliuoti bakterijas, tačiau ji vėl gali atsinaujinti, jei patiriamas stresas ir susidaro ligų sukėlėjams palanki rūgštinė terpė. Todėl po gydymo antibiotikais rekomenduojama išeiti intensyvų hiperbarinės deguonies terapijos kursą (20 seansų), – pataria pašnekovė. – Terapija šarmina organizmą, valo toksinus, atkuria pažeistas ląsteles, net pažeistą jų DNR. Esu mačiusi daug sėkmingų atvejų, kai padėjome žmogui pakilti iš lovos. Po pusės metų siūloma kursą vėl pakartoti, kad organizme ir toliau būtų užtikrinama šarminė terpė, palaikoma bendra sveikata.“

Po sudėtingo gydymo

R. Šimkuvienė pasakoja, kad įkurti „Gyduolį SPA“ paskatino informacija, jog hiperbarinė deguonies terapija naudinga po onkologinio gydymo. „Nuo onkologinės ligos mirė mano tėtis, todėl sužinojusi, kad barokamera gali padėti atgauti jėgas onkologiniams ligoniams, ėmiau daugiau tuo domėtis. Prieš dvejus metus pradėjome veiklą, – prisimena pašnekovė. – Hiperbarinė deguonies terapija gydo spindulinės terapijos metu pažeistas ląsteles, nes gydymas paveikia ne tik vėžinius darinius, bet ir aplinkinius audinius. Turėjome atvejį, kai žmogui po prostatos vėžio niekaip nepavyko išsigydyti kraujavimo šlapimtakyje, o po penkių baro kameros seansų audiniai sugijo.

Po chemoterapijos organizme lieka daug toksinų, kurie sėkmingai pašalinami iš organizmo barokameroje suaktyvinus limfotaką. Taip pat ši terapija naudojama prevenciškai: sveikam žmogui naudinga profilaktiškai pagulėti barokameroje, nes į organizmą patekęs deguonis pašalina toksines medžiagas ir pažeistas ląsteles, kurios ilgainiui gali sukelti onkologinę ligą.“

Būdas pailsėti

Pasak R. Šimkuvienės, hiperbarinė deguonies terapija naudojama ne tik ligoms gydyti, organizmui stiprinti, bet ir psichoemocinėms problemoms spręsti bei kokybiškai pailsėti. „Labai rekomenduojame barokameros kursą mamoms, kurios neseniai pagimdė mažylį arba augina kelis vaikučius. Vienas terapijos seansas trunka valandą, jo metu galima efektyviai pailsėti, atgauti jėgas, nurimti, įveikti net ilgalaikį nuovargį ir įtampą. Tai labai svarbu, juk kai rami ir sveika mama, ramus ir mažylis.

Taip pat barokamera gali padėti esant depresyvioms nuotaikoms, kurios kartais aplanko neseniai gimdžiusią moterį ir gali išaugti į pogimdyminę depresiją. Hiperbarinė deguonies terapija nuramina protą, padeda subalansuoti hormonus. Rekomenduojama daug ir aktyviai dirbantiems žmonėms, kurie nuolat lekia ir neturi kada pailsėti. Viena valanda visiško atsitraukimo nuo rutinos itin naudinga vengiant perdegimo. Išėjus visą kursą (10 seansų per dvi savaites) vėl galima intensyviai darbuotis nebijant nualinti organizmo, – pataria pašnekovė. – Naujausi tyrimai rodo, kad barokamera gali daryti teigiamą įtaką vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų: padeda būti ramesniais, harmoningesniais, taip pat spartina kalbos raidą.“

Siekiantiems ilgaamžiškumo

„Jei žmogus domisi sveikatingumu, žiūri, ką valgo, sportuoja, laikosi miego higienos ir siekia ilgesnio kokybiško gyvenimo, jam irgi aktuali hiperbarinė deguonies terapija. Barokamera stiprina imunitetą, didina gyvybingumą, energiją, ištvermę, gerina koncentraciją ir atmintį, mažina nuovargį, šalina toksinus, atnaujina odos ląsteles ir gerina kraujotaką, greitina ląstelių atsinaujinimą. Trumpiau tariant, padeda kovoti su senėjimu.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu Bryanas Johnsonas net 60 dienų iš eilės taikė hiperbarinę deguonies terapiją. Po eksperimento jam buvo atlikti išsamūs tyrimai, kurie parodė, kad visi jo organizmo rodikliai pagerėjo, o ląstelės, atsakingos už ilgaamžiškumą, pailgėjo. Tai reiškia, kad barokamera gali prisidėti prie ilgaamžiškumo“, – sako R. Šimkuvienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad hiperbarinės deguonies terapijos naudą gali patirti daugelis žmonių. Dėl jos taikymo reikėtų konsultuotis su medikais, jei sergama širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis.

Autorė Laima Samulė

romante.simkuviene@gmail.com

Čiobrelis

Iki išrandant antibiotikus, čiobreliai buvo vieni stipriausių priešvirusiniu ir antibakteriniu poveikiu pasižyminčių preparatų. Jie taip pat gerina virškinimą, saugo nuo gleivių kaupimosi, kuris lemia uždegiminių kvėpavimo ligų vystymąsi, ypač būdingą vaikams.

Kaip vartoti? Čiobrelių arbatos ir nuovirai veiksmingi gydant ūminį ir lėtinį bronchitą, astmą, emfizemą, kokliušą ir kitas plaučių ligas, viršutinių kvėpavimo takų uždegimus, anginą, peršalimą. Čiobrelių arbatą siūloma gerti esant įvairiems virškinimo sutrikimams. Čiobrelių nuoviru patariama skalauti burną, gerklę gydant laringitą, tonzilitą, jei skauda ir kraujuoja dantenos, gelia dantį. Pavilgai naudojami sunkiai gyjančioms žaizdoms dezinfekuoti, bėrimams ir niežuliui malšinti.

Kiaulpienė

Kiaulpienių lapai, šaknys ar žiedai naudojami gydomosioms arbatoms, taip pat įeina į maisto papildų, skirtų cukraus kiekiui kraujyje subalansuoti, odos būklei gerinti, kepenų ir širdies veiklai stiprinti, sudėtį. Kiaulpienės vartojamos ir kaip apetitą žadinanti, virškinimą gerinanti priemonė. Taip pat gerina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą, veikia kaip natūralus diuretikas, mažina uždegiminius procesus.

Kaip vartoti? Plikomos žiedų, lapų ar šaknų arbatos. Džiovintų kiaulpienių milteliais gardinami patiekalai. Užpiltinės ir hidrolatai, naudojami išoriškai, gerina odos būklę, stangrina, mažina uždegiminius procesus.

Medetka

Namuose pravartu turėti medetkų, kurios pasižymi stipriu dezinfekuojančiu ir uždegimą mažinančiu poveikiu. Jos švelnina skrandžio spazmus, lengvina virškinimą, slopina uždegimą skrandžio gleivinėje, naudingos sergant gastritu ar skrandžio opalige. Medetkos stiprina imuninę sistemą ir padeda kovoti su infekcijomis.

Kaip vartoti? Medetkų arbata arba užpiltinė vartojamos virškinimo sistemos veiklai gydyti. Žiedų arbata tinka esant šlapimo pūslės uždegimui. Medetkų pavilgais gydomos žaizdos, bėrimai (net alerginiai). Esant konjunktyvitui (akių junginės uždegimui) rekomenduojama naudoti medetkų arbatos kompresus – mažina uždegimą, skausmą, greitina gijimą.

Melisa

Kvapūs lapeliai stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda sureguliuoti kraujospūdį. Gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, spartina medžiagų apykaitą. Moterims padeda įveikti mėnesinių skausmus ir kitus susijusius negalavimus. Veikia raminamai, malšina migrenos skausmus, gerina miego kokybę. Gelbsti esant dantenų ar burnos ertmės uždegimui. Taip pat melisos gausios antioksidantų, kurie padeda apsaugoti organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Kaip vartoti? Norint patirti melisų naudą, reikia gerti jų arbatas. Nuoviru galima skalauti burnos ertmę. Turint odos problemų naudoti pavilgus.

Rozmarinas

Gerina kasos ir blužnies veiklą, vartojami sergant cukriniu diabetu. Taip pat pasižymi priešvirusiniu poveikiu. Labai vertingi tiems žmonėms, kurių silpnas kraujas, nes gerina blužnies ir kasos veiklą. Rozmarinai gerina limfos tekėjimą, jei yra tinimų, padidėję limfmazgiai. Verta žinoti, kad padeda susikoncentruoti, įveikti protinį nuovargį, stresą, emocinę įtampą, depresiją, nemigą, išsekimą.

Kaip vartoti? Siekiant visapusės naudos, šiuo prieskoniu gardinti patiekalus, taip pat periodiškai gerti rozmarinų arbatas. Rozmarinų vanduo, naudojamas tiesiai ant plaukų ir odos, pagerina jų būklę.

Dilgėlė

Dilgėlės pasižymi didele nauda organizmui, nes jose gausu vitaminų ir antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Dilgėlės stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką ir virškinimą, detoksikuoja organizmą, slopina uždegiminius procesus. Tai puikus vitamino C ir geležies šaltinis, todėl padeda apsisaugoti nuo mažakraujystės, suteikia energijos. Naudojamos išoriškai stiprina plaukus, skatina jų augimą ir mažina slinkimą.

Kaip vartoti? Jaunais dilgėlių lapeliais galima gardinti salotas, virti dilgėlių sriubą. Dilgėlių milteliais skaninti žaliuosius kokteilius, barstyti ant įvairių patiekalų. Vertingos šviežių dilgėlių sultys ir dilgėlių arbata. Plaukus palanku skalauti dilgėlių nuoviru.

Liepžiedžiai

Liepžiedžiai naudingi peršalus ir sergant gripu, nes skatina prakaitavimą, padeda mažinti karščiavimą. Slopina stresą, nerimą ir įtampą, pagreitina užmigimą. Naudingi, kai reikia atpalaiduoti kvėpavimo takus, palengvinti kosulį ir gerklės skausmą, sumažinti virškinimo trakto spazmus, paskatinti virškinimo procesus. Liepžiedžiai taip pat turi šlapimą varančių savybių, naudingi sergant inkstų akmenlige. Moterims padeda reguliuoti mėnesinių ciklą, sumažinti PMS simptomus, pagerinti savijautą menopauzės metu. Stiprina kepenų gebėjimą apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų, todėl patartina vartoti geriant antibiotikų, vaistų nuo temperatūros, į kuriuos kepenys jautriai reaguoja.

Kaip vartoti? Dažniausiai vartojama liepžiedžių arbata. Nuoviru galima skalauti plaukus, daryti veido kompresu – suteikia sveiko švytėjimo.

Verta žinoti

• Apsunkusią kepenų veiklą išduoda nuovargis, silpnumas, virškinimo sutrikimai, svorio kritimas.
• Kepenų veiklą gerina margainiai, ženšenis, žalioji arbata, saldymedžiai, ciberžolė, česnakai, imbieras, raudonieji šalavijai, ginkmedžiai.
• Fitoterapeutai pataria naudoti vaistažolių mišinius, tik svarbu, kad į juos įeitų panašaus poveikio žolelės.
• Vaistažoles reikia vartoti kursais, daryti pertraukas.

Autorė Laima Samulė