Kolageno papildai – patys populiariausi

BIOFITUS siūlo platų maisto papildų asortimentą, kuris yra mėgstamas pirkėjų, tačiau dovanų kontekste, pasak V. Mikašausko, neabejotinai išsiskiria BIOFITUS Kolagenas ir hialurono rūgštis. Pasirodo, šis papildas jau kelerius metus iš eilės yra pats perkamiausias. Jį itin vertina moterys ir perka dovanų tiek sau, tiek kitoms.

Šie maisto papildai – tarsi palinkėjimas būti gražiai. BIOFITUS kolageno ir hialurono rūgšties komplekso sudėtyje yra I ir III tipo kolageno, o taip pat ir odos, plaukų bei nagų grožiui vertingų elementų. Puikia sudėtimi šie papildai išsiskiria iš konkuruojančių produktų, be to, skystus papildus itin patogu vartoti.

Dovanų moterims idėjos

Taip pat didelio pirkėjų dėmesio susilaukia ir BIOFITUS Vitaminai plaukams. V. Mikašauskas, BIOFITUS vadovas, pastebi, kad šie papildai taip pat dažnai perkami su tikslu dovanoti. Ir iš tikrųjų – tai puiki dovanos idėja. Nors BIOFITUS vitaminai plaukams tinka tiek vyrams, tiek moterims, dažniau plaukams daugiau dėmesio skiria moterys. Net iš 12 veikliųjų medžiagų sudaryti BIOFITUS vitaminai plaukams yra puiki dovanos draugei, sesei, mamai ar net darbo kolegei idėja. Juk tik pamaitinti plaukai atrodo sveiki ir žvilgantys.

Kiti maisto papildai, kurie taip pat dažnai atsiduria moterims skirtų dovanų maišeliuose – tai BIOFITUS selenas. Šis maisto papildas gali padėti įveikti tokias problemas kaip silpni, lūžinėjantys nagai. Kiekvieną moterį tokia kalėdinė dovana maloniai nustebins, o V. Mikašauskas džiaugiasi, kad lietuvės rūpinasi savo grožiu – mat BIOFITUS selenas yra vienas labiausiai perkamų maisto papildų plačiame įmonės asortimente.

Dovanų vyrams idėjos 

Dovanos vyrams dažnai kelia problemų – sudėtinga išrinkti tai, kas juos tikrai nudžiugintų. Tačiau su maisto papildais tikrai neprašausite pro šalį. Tarp labiausiai dovanoms perkamų BIOFITUS maisto papildų yra Ašvaganda. Šis natūralus maisto papildas, atkeliavęs iš tolimosios Indijos, padės kiekvienam įveikti prastą nuotaiką ir slogutį. Tai galingas maisto papildas, energijos trūkumui pažaboti, kai jos labiausiai reikia. Šiuos papildus gali vartoti kiekvienas, todėl tai puiki dovanos tėvui, vyrui, broliui ar draugui idėja.

Dovanos vyresnio amžiaus žmonėms

BIOFITUS vadovas pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms maisto papildai yra dovanojami itin dažnai. Jie pasirenkami gana įvairūs, priklausomai nuo sveikatos problemų, tačiau kaip vyraujančius būtų galima išskirti BIOFITUS gliukozaminą ir chondroitiną. Tai sąnariams skirtas maisto papildas, kurį taip pat renkasi ir profesionalūs sportininkai. Sąnarių bėdos – dažnai vyresnio amžiaus žmones kamuojanti problema, tad tokią dovaną jie tikrai įvertins. Tai puiki dovanos idėja, jei nežinote, ką padovanoti seneliams ar tėvams.

Maisto papildai imunitetui – dovana kiekvienam

Sveikata ir gera savijauta yra geriausia dovana kiekvienam. V. Mikašauskas pastebi, kad dažnai dovanoms ieškoma maisto papildų imunitetui stiprinti. Daug pirkėjų dėmesio sulaukia BIOFITUS ciberžolė su imbieru, vitaminas C, multivitaminai. Su tokia dovana niekada neprašausi pro šalį: vertingų medžiagų reikia kiekvieno mūsų organizmui, tad maisto papildas imunitetui stiprinti bus puikia dovana tiek draugams, tiek šeimos nariams.

Ieškote kalėdinių dovanų artimiesiems? Užsukite į BIOFITUS.LT – čia tikrai išsirinksite kažką naudingo sau ir brangiems žmonėms. Dovanodami maisto papildus parodome savo rūpestį ir šilumą.

Perspektyvi vitaminų terapija

Maisto papildų žmonės paprastai griebiasi tuomet, kai nepavyksta reikalingomis medžiagomis organizmo aprūpinti su maistu. Visgi mokslininkai mano, kad vitaminus vartojant kaip terapines priemones galima apsisaugoti nuo kai kurių lėtinių ar net onkologinių ligų. Mat moksliniais tyrimais įrodyta, kad didelės dozės skirtingų vitaminų daro poveikį skirtingų rūšių vėžiui. Net 11 m. trukęs eksperimentas JAV parodė, kad specifinis multivitaminų kompleksas padeda sumažinti prostatos ir gaubtinės žarnos vėžio riziką vyresniems nei 50-ies vyrams. Tyrime dalyvavo net 14 000 amerikiečių, kurių bendra rizika susirgti bet kokios rūšies vėžiu sumažėjo penktadaliu ir daugiau. Tuo pat metu Europos perspektyvinis vėžio ir mitybos tyrimų programos (EPIC) specialistai tyrė B grupės vitaminų įtaką vėžio rizikos lygiui. Pastebėta, kad tiems, kurių kraujyje rasta didesnė vitaminų B6 ir B9 bei metionino koncentracija, tikimybė susirgti plaučių vėžiu buvo net 50 % mažesnė nei patiriantiems šių vitaminų trūkumą. Plaučių vėžio riziką mažina ir vitaminas E. Jo nestokojant tikimybė susirgti sumažėja 35–53 %. O štai vitaminas D, manoma, gali padėti esant gaubtinės, storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio rizikai. Krūties vėžiu sergančioms moterims didelės vitamino D dozės padeda ilginti gyvenimo trukmę. Tai atskleidė Vokietijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1300 onkologinių pacienčių. Sergantiems vėžiu labai reikšmingas ir vitaminas C. Tyrimai rodo, kad onkologinių pacientų, kuriems skiriama speciali dieta ir 40–75 g vitamino C per savaitę, augliai gali reikšmingai sumažėti, kartais net iki 50 %.

Reikšmingas vitamino C poveikis

Pirmą kartą naudoti vitaminą C kaip vieną onkologinių ligų gydymo priemonių pasiūlyta dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Pirmiausia jo nauda sieta su kolageno gamybos skatinimu ir ląstelių apsauga. Iškelta hipotezė, kad šis vitaminas gali apsaugoti sveikus audinius nuo auglių invazijos ir metastazių. Be to, atkreiptas dėmesys, kad sergantiems vėžiu dažnai reikšmingai trūksta vitamino C. Tad šį vitaminą pradėta rekomenduoti vartoti papildomai tam, kad sustiprėtų onkologinio ligonio imunitetas ir bendra būklė. Vėlesni tyrimai parodė, kad vitaminas C iš tiesų pagerina onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą. Taip pat pastebėta, kad vitaminas C vėžio ląstelėms yra nuodingas. Tad gali apsaugoti nuo naujų kraujagyslių, maitinančių auglį ir padedančių jam augti, formavimosi. Galiausiai išsiaiškinta, kad itin didelės vitamino C dozės gali kauptis auglyje ir trukdyti jam augti. Visgi tam, kad šios didelės vitamino C dozės galėtų patekti į organizmą ir būti tinkamai įsisavintos, vien valgyti citrinų nepakanka. Jo turi būti suleidžiama tiesiai į paciento kraują. Įvairūs tyrimai parodė, kad leidžiamasis vitaminas C turi nuo vėžio saugančių savybių, gerina pacientų savijautą, mažina uždegimo požymius ir lėtina auglio augimą. Be abejo, terapinės šio vitamino dozės gali turėti tam tikrą nepageidaujamą poveikį, tačiau dažniausiai nežymų. Tai papildoma apkrova inkstams, taip pat pastebimi odos bėrimai. Tradiciškai sutariama, kad bet kokia tiesioginė intervencija, kai praduriama oda, didina infekcijų riziką. Visgi tik tuomet, kai tai atliekama neprofesionaliai ir ne gydymo įstaigoje.

Naujausi tyrimai

Leidžiamojo vitamino C terapija itin domina mokslininkus, ieškančius būdų įveikti onkologines ligas. Mat ši medžiaga, skirtingai nei chemoterapiniai vaistai, nežalinga visam organizmui ir gali būti naudojama paveikti tik konkretų taikinį, t. y. auglį. Tai dar 2012 m. pamėgino padaryti grupė mokslininkų iš Otago universiteto (Naujoji Zelandija), o tyrimo išvadomis pasidalijo žurnale „Free Radical Biology and Medicine“. Tyrėjai nustatė, kad didelės vitamino C dozės pažeidžia DNR ir taip sunaikina vėžines ląsteles. Eksperimentams naudotos smegenų vėžio ląstelės, kurios kai kada visiškai atsparios radioterapijai. Naujojoje Zelandijoje atlikti laboratoriniai eksperimentai su gyvūnais taip pat parodė, kad didelės vitamino C dozės padeda sunaikinti įvairių rūšių vėžio ląsteles. Leidinyje „Nature Communications“ Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad taikant specifinę ir saugią onkologiniams pacientams mažo kaloringumo dietą bei vitamino C terapiją pasiekiami itin reikšmingi rezultatai kovojant su onkologiniais susirgimais. Pirmiausia paaiškėjo, kad suvartojant mažai kalorijų ir valgant tik augalinį maistą organizmas pradeda kurti augliui nepalankią terpę. O tokiomis sąlygomis vitamino C terapijos poveikis dar labiau sustiprėja. Didžiausią efektą toks gydymo būdas turėjo vėžinėms ląstelėms su geno KRAS mutacija. Geno KRAS mutacija lemia, kad kūnas priešinasi daugumai vėžio gydymo metodų ir mažina tikimybę, jog pacientas išgyvens. Šios mutacijos sutinkamos maždaug 25 % visų žmogaus vėžinių susirgimų ir pusėje kolorektalinio vėžio atvejų.

Naudinga žinoti

• Žmogus pats nepajėgus sintetinti vitamino C, todėl jo turi gauti su maistu ir / ar maisto papildais.
• Vitaminas C tirpsta vandenyje, todėl organizme nesusidaro jo atsargų.
• Savaitę kasdien geriant po 2 tabletes aspirino, vitamino C koncentracija organizme sumažėja perpus.
• Kiekvieno asmens organizme vitamino C koncentracija skiriasi, nors paprastai sudaro 2 g. Jei organizme tėra 300 mg vitamino C, žmogus serga skorbutu ir kyla pavojus gyvybei.
• 83,5 mg – vidutinė vitamino C paros dozė moterims; 90 mg – įprastinė paros dozė suaugusiesiems; 105,2 mg – vidutinė paros dozė vyrams; 250 mg–1 g – dozė, profilaktiškai sauganti nuo peršalimo; 1 g geriant kaip askorbo rūgštį gali kilti skrandžio problemų; 2 g – didžiausia saugi geriama dozė, nesukelianti viduriavimo ar šlapimo nelaikymo; 5 g – dozė, nuo kurios pradedama intraveninė vitamino C terapija; 10–100 g – standartinė intraveninės vitamino C terapijos dozė.
• Vitamino C taikymas didelėmis dozėmis padeda išvengti širdies ligų ir insulto.
• Mokslininkų manymu, ateityje gydant vėžį prioritetas bus skiriamas mažai toksiškiems preparatams. Panašiai kaip infekcijoms gydyti naudojami ne plataus spektro, o tik tam tikras bakterijas naikinantys antibiotikai.

Pavadintos princesės vardu

Senovės romėnai citrinines verbenas (Lippia) vadino Veneros augalu. Mat tikėjo, kad jų kvapas gali įžiebti aistrą, net atgaivinti blėstančią meilę. Šiuo augalu romėnės stiprindavo savo žavesį, o daugelio pobūvių salių oras būdavo tiesiog prisodrintas žaižaruojančio verbenų dvelksmo. Nuo seno žinomos kaip šventoji keltų žolė. Citrusų kvapą skleidžiantis augalas stiprina laimės pojūtį ir ramina. Be to, citrininis jų aromato šleifas padeda įveikti apatiją, nuovargį, sužadina energiją ankstų rytmetį, vakare – atpalaiduoja, švelnina įtampą ir prišaukia miegą. Dažnai vadinamos raganų ir apžavų augalu, galinčiu jų mėgėjams atnešti stulbinamą sėkmę. Iš verbenų lapų gaminti meilės eliksyrai, o eterinis aliejus iki šių dienų laikomas afrodiziaku. Ispanijos botanikai šį augalą pavadino Parmos princesės Luizos Teresos vardu (Aloysia citriodora). Šiandien, be visa kita, šis augalas daugelio kulinarų vertinamas kaip puikus prieskonis, tinkantis žuvų, ėrienos ir grybų patiekalams gardinti.

Provanso pasididžiavimas

Citrininių verbenų krūmeliai gali užaugti net iki 3 m aukščio. Jų žiedai – nuo baltos iki švelniai violetinės spalvos. Švelniai patrynus tarp pirštų, pakvimpa citrinomis. Didžiulėmis šių augalų plantacijomis garsėja Provanso regionas Prancūzijoje. Gegužę Provanso turguose verbenos tiesiog karaliauja. Mat gegužę, prieš joms žydint, nupjaunami smailėjantys į apačią lapeliai, iš kurių gaunamas verbenų ekstraktas. Džiovinami akylai saugant nuo šviesos. Išdžiūvę mirkomi alkoholio mikstūroje – taip gaunamas verbenų ekstraktas, įeinantis į daugelio kosmetikos priemonių sudėtį. Jos odą švelnina, ramina, o kūną atpalaiduoja nuo kasdienio streso. Kremai, kurių sudėtyje yra verbenų ekstrakto, tinka gyvybingumo netekusios, vystančios, blyškios veido odos priežiūrai. Iš verbenų taip pat distiliuojamas gaivaus, lengvo aromato hidrolatas (augalinis vanduo). Dar viena šių augalų dovana kūnui – priemonės celiulito pažeistai odai atkurti. Sakoma, kad vien tik citrininių verbenų kvapas malšina skausmą ir depresiją, mažina pilvo dieglius.

Retas ir vertingas aliejus

Iš žydinčių augalų stiebelių išgaunamas žalsvai gelsvas eterinis aliejus. Distiliuojant garais jo pagaminama palyginti nedaug, šis aliejus yra retas ir brangus, be to, dažnai klastojamas. Pigesnis citrinžolių aliejus skiedžiamas citrininių verbenų aliejumi. Neretai maišomas su vaistinių verbenų (Verbena officinalis) aliejumi ir parduodamas prancūzišku verveine pavadinimu. Parfumeriai taip pat mėgsta, vertina ir kurdami kvepalus naudoja būtent citrusinių verbenų eterinį aliejų. Jis tinka masažui siekiant šalinti įtampą, nerimą ir nemigą. Dėl to laikomas vienu geriausių aliejų miegui prišaukti. Norint greičiau užmigti, patariama 2 lašus citrininių verbenų eterinio aliejaus sumaišyti su 2–4 lašais levandų eterinio aliejaus ir tokiu mišiniu kvėpinti patalynę arba servetėlę, padėtą šalia lovos, pvz., ant naktinio staliuko. Siekiant nurimti ar nuraminti sukilusias emocijas, eterinio aliejaus verta įkvėpti tiesiog iš buteliuko.

Arbatos nauda

Verbenų lapų arbata gerina virškinimą, malšina pilvo skausmus, taip pat tonizuoja ir stiprina nervų sistemą. Be to, tai itin gaivus gėrimas, todėl tinka gerti vasarą. Naudinga kaip švelniai mažinanti karščiavimą priemonė. Graikės verbenų arbatą naudoja kaip toniką odai puoselėti. Augalo lapelių galima įberti į vonios vandenį. Prancūzai gamina verbenų likerį, kuris, kaip jie tikina, tinka… kamuojant pagirioms. Tvyrant vasaros karščiams, Prancūzijoje ir Italijoje siūloma mėgautis gaiviais verbenų šerbeto ledais. Mūsų krašte verbenas galima auginti kaip dekoratyvinius augalus, nors turime ir vietinių citrinomis dvelkiančių žolinių augalų. Tai melisos ir katmėtės. Šių kvapas kiek šiurkštesnis nei melisų. Abu augalai tinka ne tik arbatai ruošti, bet ir kepiniams, varškės gaminiams, nors jų aromatas kiek mažiau malonus nosiai ir gomuriui nei verbenų. Be to, ir melisos, ir katmėtės gerai slopina prakaito kvapą.

Įsivaizduokite, kad toks košmariškas scenarijus pildosi jūsų gyvenime. Pastaruosius kelerius metus jūsų mama susidūrė su rimtomis atminties problemomis. Ji sutrikdavo vairuodama, vėl ir vėl kartodavo tuos pačius klausimus. Jai sunkiai sekėsi įsisavinti naują informaciją, o sakinio viduryje dažnai pamiršdavo, ką norėjo pasakyti. Atlikus kompiuterinę tomografiją, diagnozuota ankstyva Alzheimerio ligos forma. Gydytojai išrašė receptą vaistams ir suteikė šiek tiek vilties, jog jie suveiks. Ar pasijutote nusivylę?

Nauja Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) JAV ir Bucko senėjimo tyrimų instituto programa suteikia vilčių išgirdusiems Alzheimerio ar demencijos diagnozę. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime mokslininkai įrodė, kad natūralūs gydymo būdai gali ne tik sulėtinti demencijos progresą, bet ir iš tikrųjų jį pakeisti. Straipsnyje „Kognityvinio sutrikimo atšaukimas: nauja terapinė programa“ daktaras Dale‘as Bredesenas parodė, kaip 9 iš 10 tiriamųjų, kuriems diagnozuota demencija, atgavo kognityvines funkcijas. Dr. D. Bredesenas yra neurologijos profesorius ir Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius. Jis taip pat darbuojasi ir jau minėtame Bucko institute. O naujausią jo tyrimą rėmė dar kelios institucijos, įskaitant ir JAV nacionalinį sveikatos institutą.

Kognityvinis sutrikimas – pagrindinė rizika, kuri itin baugina senstant. Pasak Alzheimerio asociacijos specialistų, „demencija yra bendras atminties ir kitų protinių gebėjimų praradimą, kuris pakankamai stiprus, kad trukdytų kasdieniam gyvenimui, apibūdinantis terminas“. Alzheimerio liga – tik viena iš daugelio demencijos formų. Visgi ji sudaro 60–80 % demencijos atvejų. Šia liga serga apie 5,4 mln. amerikiečių ir 30 mln. žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 160 mln., įskaitant 13 mln. amerikiečių. Deja, veiksmingo Alzheimerio ligos gydymo nėra, ir tai jau tapo trečia pagrindine mirties priežastimi JAV.

Dr. D. Bredesenas mano, kad demencijos ir Alzheimerio ligos vystymuisi įtakos turi daugybė veiksnių. Nedidelio tyrimo metu jis su kolegomis sukūrė individualizuotus ir išsamius protokolus, skirtus 10 pacientų atminties praradimui sustabdyti ir pakeisti. Šių protokolų pritaikymo rezultatai buvo nuostabūs. Devynių iš 10 dalyvių atmintis pagerėjo per 3–6 mėn. nuo programos pradžios. Iki projekto pradžios 6 pacientai buvo priversti atsisakyti darbo arba patyrė didelių sunkumų atlikdami kasdienes užduotis darbe. Po projekto visi jie galėjo grįžti į darbą arba tęsti jį gaudami daug geresnius rezultatus. Tarp tiriamųjų buvo 5 pacientai, kurių atminties praradimas susijęs su Alzheimerio liga. Kiti turėjo lengvą amnezinį pažinimo sutrikimą ir subjektyvų pažinimo sutrikimą. Tik vienam pacientui, kuriam diagnozuota vėlyvoji Alzheimerio liga, būklės individualizuoti protokolai nepadėjo pagerinti atminties ir kitų kognityvinių funkcijų.

Gydytojai, gydydami pacientus, naudojo sisteminį metodą. Jie sukūrė sudėtingą 36 punktų terapinę programą, apimančią visapusiškus mitybos pokyčius, smegenų stimuliavimą, mankštą, miego režimo optimizavimą, specifinius vaistus ir vitaminus bei kelis papildomus veiksmus, turinčius įtakos smegenų biochemijos procesams. Pranešime spaudai dr. D. Bredesenas išdėstė:

„Dabar vartojami vaistai nuo Alzheimerio ligos pasiekia tik vieną taikinį, tačiau šis sutrikimas gerokai sudėtingesnis. Įsivaizduokite, kad turite stogą, kuriame yra 36 skylės, o jūsų vaistas labai gerai užtaisė tik vieną skylę. Deja, jūs vis tiek turite 35 kitas properšas, todėl bendras atminties ir kitų kognityvinių procesų praradimas nėra sustabdytas. Tad liga progresuoja toliau.“

Dr. D. Bredeseno metodas grįstas išsamiais kiekvieno paciento tyrimais siekiant nustatyti, kas konkrečiai veikia jo smegenų signalizacijos tinklą. Tada protokolas suasmeninamas konkrečiam pacientui. Vieno iš jo tyrime dalyvavusių pacientų pavyzdiniame protokole pateikiama tokia seka:

• Iš mitybos pašalinti visus paprastuosius angliavandenius;
• Atsisakyti glitimo turinčių ir perdirbtų produktų;
• Padidinti suvartojamų daržovių, vaisių ir laisvėje sugautos žuvies kiekį kasdienėje mityboje;
• Taikyti streso mažinimo praktikas ir meditaciją;
• Kiekvieną vakarą vartoti melatonino papildų;
• Miegoti ne trumpiau kaip 7–8 val. per naktį;
• Kiekvieną dieną vartoti metilkobalamino (vitaminą B12), vitamino D, kofermento Q10 ir žuvų taukų;
• Optimizuoti burnos higieną naudojant tarpdančių siūlą ir elektrinį dantų šepetėlį;
• Taikyti pakaitinę hormonų terapiją;
• Praktikuoti protarpinį badavimą, kai tarp vakarienės ir pusryčių išlaikomas 12 val. tarpas;
• Nevalgyti likus 3 val. iki miego;
• 4–6 kartus per savaitę mankštintis bent po 30 min.

Ši programa yra sudėtinga, nes pacientas priverstas stipriai keisti kasdienius įpročius. Visgi dr. D. Bredsenas pažymi, kad vienintelis jo sukurto protokolo šalutinis poveikis yra „geresnė sveikata bei optimalus kūno masės indeksas, o tai labai skiriasi nuo tų šalutinių poveikių, kurie atsiranda vartojant daugelį Alzheimerio ligai ir demencijai skirtų kontroliuoti vaistų.“

Ką daryti, kai diagnozuojamas kognityvinis sutrikimas, demencija ar Alzheimerio liga?

Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele protokolai sukurti pripažįstant faktą, jog šis sutrikimas gali turėti daug priežasčių, o tos priežastys dažnai yra grįžtamosios. „Sharp Again Naturally“ (www.sharpagain.org) – ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2012 m., siekiant šviesti visuomenę ir medikų bendruomenę apie grįžtamąsias demencijos priežastis. Štai septynios sritys, kurias „Sharp Again Naturally“ siūlo ištirti prieš priimant demencijos ar Alzheimerio diagnozę ir pasirenkant gydymo būdą. Šios sąlygos gali sukelti atminties praradimą ir demenciją, visgi jas galima pakeisti:

• Mitybos disbalansas ir trūkumai. Omega-3, vitamino B12, vitamino C, magnio, seleno, probiotikų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas dažnai sukelia Alzheimerio ligos bei demencijos simptomus. Minėtų medžiagų gausios subalansuotos Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis susijęs su mažesniu kognityvinio sutrikimo pasireiškimu. Taip pat sietinas su sumažėjusia Alzheimerio ligos rizika. Tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su Alzheimerio liga. Mažas folio rūgšties kiekis (vitamino B9) taip pat gali sukelti kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Papildomai vartojamas kokosų aliejus gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Ir taip pat yra žinoma, kad ciberžolė pagerina darbinę atmintį suvartojus vos vieną terapinę dozę.

• Dirbtiniai maisto dažikliai, skoniai ir saldikliai. Visų rūšių dirbtiniai maisto priedai gali sukelti demencijos simptomus. Tyrimai rodo, kad dirbtinis saldiklis aspartamas pablogina pažinimo funkciją ir sukelia atminties praradimą.

• Receptinių vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai, ypač skirti stipriam skausmui malšinti, taip pat psichotropiniai preparatai gali sutrikdyti kognityvines funkcijas. Ypač kenksmingi statinai – vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu poveikiu. Viename Kalifornijos universiteto atliktame tyrime 90 % pacientų, kurie nustojo vartoti statinus, pranešė, jog per kelias savaites pagerėjo jų kognityvinės funkcijos. Kai kuriems pacientams net buvo pakeista demencijos arba Alzheimerio ligos diagnozė. Kitas tyrimas parodė, kad miegui gerinti skirtas vaistas „Ambien“ padidino senyvų pacientų demencijos riziką.

• Uždegimas dėl žemo lygio infekcijų, pelėsių, alergijos maistui ir Laimo ligos. Bendras uždegimas – tai organizmo bandymas atsikratyti toksiško elemento ar patogeno, todėl jis atsiranda įvairiose situacijose, net esant dantų šaknų kanalų ir šlapimo takų infekcijoms. Tyrimai rodo, kad psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl neurouždegimo.

• Stresas ir nejudrumas. Stresas padidina hormono kortizolio kiekį, sukelia uždegimą ir, savo ruožtu, hormonų disbalansą, taip pat kognityvinių funkcijų sutrikimus, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, hipertenziją, lėtą gijimą ir jautrumą ligoms. Kūno savigydos mechanizmai priklauso nuo netrukdomo limfos, kraujo ir kitų skysčių tekėjimo, o visa tai skatina mankšta. Priešingai, nejudrumas sutrikdo natūralius ląstelių veiklos mechanizmus, visą organizmo veiklą ir neleidžia jam gyti. Vienas tyrimas parodė, kad jaunesniems nei 65 m. amžiaus pacientams 41 % demencijos diagnozių buvo neteisingos. Klaidinga diagnozė dažniausiai pasitaikydavo sergantiems depresija arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu.

• Skydliaukės ir kitų hormonų disbalansas. Daugelis žmonių, kuriems diagnozuotas Alzheimerio liga arba demencija, tiesiog turi mažą T3 skydliaukės hormono kiekį. Tačiau standartiniai skydliaukės tyrimai neparodo T3 lygio, o įprastas hormono T4 lygio nustatymas šiuo atveju nereikšmingas. Apskaičiuota, kad 10–15 % visų slaugos namų gyventojų gali ten būti būtent dėl itin žemo T3 hormono lygio, sutrikdančio jų kognityvines funkcijas.

• Apsinuodijimas gyvsidabriu ir kitais sunkiaisiais metalais. Amalgamos plombose, kurios anksčiau buvo itin plačiai naudojamos, yra net 50 % gyvsidabrio. Šis elementas nėra stabilus, tačiau ir neinertiškas. Jis pašalina dujas iš ląstelių, gali pasiekti smegenis net netiesiogiai per kraują ir sunaikinti jų neuronus. Šias plombas būtina pašalinti laikantis saugaus protokolo. Kasmetiniai skiepai nuo gripo – dar vienas šių toksinų šaltinis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skiepijosi nuo gripo 5 m. iš eilės, turėjo 10 kartų arba 1000 % didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei tie, kurie skiepijosi nuo gripo tik 1–2 kartus. Nors vakcinose gyvsidabrio kiekis yra labai mažas, tačiau per ilgus dešimtmečius jų naudojimo organizme gali susikaupti tam tikras gyvsidabrio ir aliuminio kiekis.

Dauguma pacientų ir gydytojų nežino apie šias būkles, sutrikdančias kognityvines funkcijas. Tad „Sharp Again Naturally“ kuriama konsultacinė tarnyba siekia, kad kuo daugiau žmonių būtų apie tai informuoti. Taip pat siekiama sukurti funkcinės medicinos specialistų, natūropatų ir gydytojų tinklą, kurie praktikuotų integruotą mediciną ir padėtų žmonėms atgauti prarastas pažinimo bei atminties funkcijas.

Parengta pagal:

„© [„7 Conditions Masquerading As Dementia“ GreenMedInfo Reporter. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. gegužės 30 d.].

Augalai, kurie lieka receptų paraštėse

Kai XX a. išrado pirmuosius antibiotikus, neilgai trukus žmonės prie jų taip priprato, kad pamiršo protėvių puoselėtą sveikatos stiprinimo būdą – gamtos teikiančius naudingus augalus. Kaip teigia fitoterapeutas V. Skirkevičius, vos prasidėjus cheminių antibiotikų gamybai, net įtarti negalėjome, kad cheminės medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių, gali daryti poveikį organizmui. Deja, ilgainiui dėl dažno nenatūralių antibiotikų vartojimo atsirado vaistams atsparių bakterijų ir kitų infekcijų, kurios vystosi greičiau nei mokslininkai spėja tirti. Todėl su jomis kovoti kur kas sunkiau. Daugiau dėmesio skiriant augalams, gydytis nuo įvairių susirgimų galima ir nekenkiant sau.

Fitoterapinėmis savybėmis pasižymintys augalai ypač svarbūs vyresniems žmonėms, kuriems pasiekus 42 m. amžių prasideda senatviniai procesai – keičiasi medžiagų apykaita, išsivysto gretutinių ligų.Deja, požiūris į augalų veiksmingumą ligoms gydyti vis dar kritiškas: „Į čiobrelius žiūrime kaip į šventą vandenėlį – kuo jie gali padėti? Išgėrėme arbatėlės su medumi, be medaus… Kuo jis gali padėti? – Dažnai girdima kritika dalinasi specialistas. – Tačiau gydyti infekcijas gali daug augalų: melisos, saldymedžiai, mėtos, rozmarinai, veikiantys pūslelinės sukėlėją. Jeigu yra rotavirusas, puikiausiai veikia sidabražolės, citrinos ar klasikinė kamelijų arbata. Jeigu pasireiškia Helicobacter pylori bakterija, padėti gali česnakas, imbieras, mėtos, rozmarinai bei čiobreliai. Virusinėms infekcijoms gydyti vėlgi – čiobreliai, ženšenis, cinamonas, bruknės, medetkos“, – gydomųjų savybių turinčius augalus įvardija fitoterapeutas.

Nepaisant to, kad yra gausybė sveikatai padėti galinčių augalų, kurie gajūs įveikti įvairias bakterijas ir virusus, apsiribojame tik keliais populiariausiais: česnakais, čiobreliai, imbieru ar kt. Nepelnytai paraštėse paliekame lengvai prieinamus ir naudingus augalus. „Medetkos – stiprus augalas, veikiantis gilumines žaizdas. Jos stipriai dezinfekuoja gydant tiek išorines, tiek vidines žaizdas, stipriai skatina regeneracijos procesus, – apie medetkų gydomąsias savybes tikina V. Skirkevičius. – Medetkų vartoti rekomenduojama, kai negyja paviršinės žaizdos. Kai žaizda užgyja labai greitai, po ja lieka pūlinys, o medetkos to nepalieka.“ Pasak specialisto, kai kuriuos naudingus augalus galima rinktis ir pagal skonį. Mat augalai, kurie turi kartų, aštrų skonį (kaip medetkos), visada turi antibakterinių, antivirusinių savybių, dėl to ir pelynai, ir kiečiai, ir peletrūnai vartojami nuo uždegimų.

Dėmesys vartojimo taisyklėms

Kad ir kaip teigiamai sveikatai pristatomi gamtos antibiotikai, tačiau net juose slypi tam tikrų pavojų. Todėl jų vartojimas privalo būti lygiai toks pats atsakingas, kaip ir kitų vaistų. V. Skirkevičiaus teigimu, net prieš vartojant tokius augalus reikia atsižvelgti į žmogaus konstitucinius tipus, kurie skirstomi į Vata, Pita ir Kapa. Mat ne visiems tie patys augalai tinka vienodai. Jeigu konkrečiam žmogui netinkamai parenkamas konkretus augalas, jo vartojimas gali daugiau pakenkti nei padėti. „Pavyzdžiui, česnakas, kuris turi 4000 metų tradiciją ir vartojimo istoriją, tinkamiausias vartoti tik sudžiūvusiam, susiraukšlėjusiam žmogui – ajurvedui. Česnake yra komponentų, kurie netinka žmogui, turinčiam tulžies konstitucijos, tulžies apykaitos problemų, pražilusiems, praplikusiems ar net strazdanotiems asmenims. Mes niekada nežiūrime į žmogų, tik į ląsteles, organus ir ligą. Toks nežiūrėjimas į žmogų sukelia tik daugiau problemų“, – apie augalų derinimą pagal žmogaus konstitucinį tipą pasakoja V. Skirkevičius.

Norint išvengti augalų vartojimo grėsmių, bene viena palankiausių išeičių – augalų maišymas. Vertėtų naudoti papildomus augalus, kad vyktų kompleksinis, energinis veikimas. Norint, kad jie tarpusavyje derėtų, sustiprintų ir, svarbiausia, pašalintų blogąjį poveikį, pavyzdžiui, jau aptarto česnako. Pasak V. Skirkevičiaus, česnakas kai kuriems gali dirginti žarnyną, sukelti nervų sistemos ligų ir kt. „Atsižvelgiant į augalo chemiją, reikia suprasti, kad jo vartojimas turi būti atsargus, reikia žiūrėti ir į tai, kaip žmogus atrodo, ne tik į užklupusią ligą. Pagal išsiaiškintą konstitucinį tipą galima tiksliau ieškoti sau tinkančių gydomųjų augalų“, – pasakoja specialistas. Paprastesniam ir grėsmės nekeliančiam augalų mišiniui fitoterapeutas rekomenduoja išbandyti 5 ingredientus, kurie daromi iš skirtingų kategorijų augalų: grybų (šitakių, kazlėkų, voveraičių, įžulniųjų skylenių ir kt.); dumblių; laukinių uogų (putinų, šeivamedžių, bruknių, erškėtrožių, šermukšnių, aronijų); lapuočių (dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, juodųjų serbentų lapų ir pan.) Minėtų kategorijų ingredientai išdžiovinami, sumalami ir sumaišomi. Kiekvieną rytą šaukštelį tokio mišinio suplakti su vandeniu ir išgerti. „Tai ekologiškas mišinys, kuris gausus antioksidantų, pasižyminčių uždegimus slopinančiu, virškinimą gerinančiu ir organizmą maitinančiu poveikiu, – teigia V. Skirkevičius. – Tie augalai, kurie skirti masinei gamybai, yra be vadinamojo turinio.“ Dėl šios priežasties geriau rinktis ekologiškus ir kuo natūralesnius augalus.

Detaliau pasakodamas apie mišinius ir jų tinkamumą fitoterapeutas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, debesylai labai vertingi gydant tuberkuliozę bei kosulį, bet tinka ne visiems. „Debesylai tinka tik stambiam žmogui. Nei smulkaus, nei vidutinio sudėjimo asmuo jų negali vartoti, nes patirs pernelyg erzinantį poveikį, o tai neduos naudos. Bet jeigu sumaišytume su kitu augalu – varnalėšomis, imbieru ar ežiuolių šaknimis, išeitų pradinis mišinys, tinkantis visiems. Mišinių reikia dėl saugumo ir geresnio poveikio. Gamta sukūrusi visus receptus“, – dalinasi specialistas.

Visgi, V. Skirkevičiaus manymu, kita dažnai pasitaikanti vaistinių augalų vartojimo problema – pačių augalų nuvertinimas. „Augalus nuvertiname dėl to, kad vartojame tik 3–4 dienas, pavyzdžiui, čiobrelių arbatą. Tai labai trumpas laikas. Augalus derėtų vartoti mažiausiai 3 savaites. Vaikams užtektų 10 dienų“, – pataria fitoterapeutas. Jo teigimu, kenčiant nuo lėtinių infekcinių ligų, tokių kaip tuberkuliozė, 21 dienos vartojimas iki 3 mėnesių ir dozės yra itin svarbūs, nes žmogaus kraujas kas 3 mėnesius keičiasi. Todėl tik laikantis rekomenduojamo vartojimo periodo galima pajusti pagerėjimą.

Ne maisto, o vaistų papildai

Kaip ir įprastų vaistų, taip ir gaunamų iš gamtos nevalia vartoti bet kada. Net lengvą poveikį turinčius augalus rekomenduojama vartoti tik pasireiškus atitinkamiems negalavimams. Jei prioritetą skiriate gydymuisi ne gamtos antibiotikais, o cheminiais, fitoterapeutas rekomenduoja apsvarstyti kai kurių jų vartojimą drauge. „Augalus svarbu vartoti net su antibiotikų kursu. Čiobrelių ar liepžiedžių arbatas, kad organizmo bakterijos neprisitaikytų prie cheminių antibiotikų, kuriuos 5–7 dienas vartojame dėl tam tikrų priežasčių. Tai irgi savotiška apsauga, neleidžianti bakterijoms prisitaikyti. Nuo antibiotikų bakterijos darosi daug jautresnės, todėl jeigu kartu vartosime čiobrelių ar liepžiedžių, turėsime mažesnį šalutinį poveikį kepenims ir inkstams.“

Būtent dėl augalų apsauginių savybių juos vertėtų vadinti ne maisto, bet vaistų papildais. „Labai svarbu tai, kad augalai nekenkia imuninei sistemai. Jie, veikdami su įprastais antibiotikais, nenaikina mikrofloros, ką daro išgrynintos medžiagos, paimtos iš tų pačių augalų“, – pasakoja V. Skirkevičius. Augalai tausoja mikroflorą, todėl sergant neskubėti griebtis vaistų. „Sergančiajam reikia išprakaituoti ir daug šlapintis. Nereikia vaistais mušti temperatūros, jeigu ji neviršija 39 ºC. Leisti pačiam organizmui pakelti temperatūrą, kad sukiltų visas imunitetas ir sunaikintų ligos sukėlėją“, – tikina V. Skirkevičius.

Visgi, kad organizmas neperkaistų, būtina vartoti skysčius ir augalus, kurie pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, skatina prakaitavimą, šlapinimąsi, o ne griebtis vaistų nuo skausmo, dėl kurių ilgainiui prarandamas imunitetas“, – įspėja fitoterapeutas.

Kas yra NK ląstelės?

Ląstelės „natūralios žudikės“ yra limfocitų, arba baltųjų kraujo kūnelių, tipas. Tai natūrali limfinės sistemos dalis. NK ląstelės atlieka svarbų darbą – „patruliuoja“ kraujyje ir nuolat ieško svetimkūnių, kitų įsibrovėlių ir piktybinių ląstelių. Šios ląstelės susidaro kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, tonzilėse, užkrūčio liaukoje ir blužnyje, taip pat kepenyse, žarnyne, odoje bei plaučiuose. Daugelis nė neįtaria, kad jų kūnuose bet kurią akimirką gali pradėti vystytis vėžinės ląstelės. Visgi tuomet, kai žmogaus NK ląstelės yra sveikos, stiprios ir gausios, jam nėra ko jaudintis. Remiantis išsamia ataskaita, paskelbta „Biomed Biotechnology“ žurnale 2011 m., NK ląstelės gali „kontroliuoti vietinio naviko augimą ir metastazes“. Metastazės reiškia vėžinių ląstelių plitimą iš vienos kūno dalies į kitą. Tai dažniausiai vyksta būtent per limfinę sistemą ir kraują. NK ląstelės blokuoja vėžio augimą ir plitimą, nes gali tiesiogiai sukelti ląstelių citotoksiškumą ir vėžinių ląstelių mirtį.

NK ląstelių veikimo mechanizmas:

• NK ląstelės nuolat cirkuliuoja visuose audiniuose ir kraujyje, ieškodamos blogųjų ląstelių ir svetimkūnių, įskaitant virusus, bakterijas ir, žinoma, vėžines ląsteles.
• Kai NK ląstelė aptinka pakitimų, ji perduoda signalą kitoms tos pačios rūšies ląstelėms veikti. Susidariusi NK ląstelių grupė toksine medžiaga paveikia konkrečią nesveiką ląstelę ar svetimkūnį.
• Ši toksiška medžiaga, pasiekusi tikslą, prasiskverbia pro svetimkūnio arba vėžinės ląstelės membraną, todėl ji „sprogsta“.
• Galiausiai NK ląstelė išskiria hormoną, kuris iškviečia kitas imuninės sistemos ląsteles. Jos atkeliauja į pažeistos ląstelės vietą ir surenka svetimkūnio ar nesveikos ląstelės likučius bei pašalina juos per limfinę sistemą.

Kaip NK ląstelė žino skirtumą tarp sveikos ląstelės, kuri yra normali kūno dalis, ir vėžinės ląstelės? 

NK ląstelės turi genetiškai užprogramuotą aptikimo ir komunikacijos sistemą. Tai leidžia joms ištirti įtarimą keliančios ląstelės branduolį, kad išsiaiškintų, ar ji normali, ar nesveika. Remiantis gauta informacija, NK ląstelės arba reaguoja, arba ne. „Natūralios žudikės“ – iš tiesų protinga imuninės sistemos dalis!

(Pastaba: branduolys yra kiekvienos kūno ląstelės, įskaitant vėžines, valdymo centras. Jame yra DNR, jis kontroliuoja ląstelės genų bei baltymų gamybą.)

Gana ilgai net mokslininkai negalėjo pasakyti, kaip tiksliai NK ląstelės aptinka nesveikas ląsteles ir nepakenkia sveikosioms. Nors jau padaryta didelė pažanga siekiant išsiaiškinti, kas paverčia šias ląsteles tokiomis unikaliomis, atliekant išsamius tyrimus nuolat sužinoma kas nors naujo. Vėžį tiriantys mokslininkai tikisi, kad NK ląstelių tyrimai padės sukurti naujas strategijas, kaip efektyviau kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Štai dešimt būdų, kaip išlaikyti savo NK ląsteles sveikas, stiprias ir gausias:

1. Rūpintis žarnyno sveikata. 65–70 % imuninės sistemos yra žarnyno gleivinėje, įskaitant nemažą kiekį NK ląstelių. Norint, kad imuninė sistema veiktų sklandžiai, o NK ląstelės būtų efektyvios, būtina išlaikyti žarnyno mikrofloros balansą. Tai padaryti padeda cukraus, perdirbto maisto ir angliavandenių suvartojimo ribojimas ar atsisakymas. Taip pat kasdien derėtų gauti probiotikų ir prebiotikų. Jų yra natūraliai fermentuotuose maisto produktuose bei iš kaulų išvirtame sultinyje. Manoma, kad viena pagrindinių autoimuninių ligų priežasčių yra žarnyno sutrikimai, pvz., pralaidaus žarnyno sindromas. 2013 m. Vašingtono universiteto (JAV) atliktas tyrimas nustatė aiškų ryšį tarp autoimuninių problemų ir sutrikusios NK ląstelių gamybos bei mažo NK ląstelių funkcionalumo.

2. Sumažinti kenksmingą poveikį organizmui. Intensyvaus ir nenutrūkstamo streso poveikio rezultatas yra procesas, vadinamas imuninės sistemos senėjimu. Tai lemia bendros imuninės sistemos funkcijos sumažėjimą. Tipiškas imuninės sistemos senėjimo pavyzdys – vėjaraupių viruso suaktyvėjimas vyresniam žmogui, kai šis suserga juostine pūsleline. Dalis su amžiumi susijusio imuninės sistemos susilpnėjimo tikriausiai atsiranda dėl mažesnio NK ląstelių aktyvumo ir jų gamybos. Kai kurių neišvengiame senstant, tačiau taip pat galima padaryti daug dalykų išlaikant imuninės sistemos vientisumą ir NK ląsteles. Visų pirma, prisiminkite apie kenksmingą streso poveikį ir tai, kaip reaguojate į streso faktorius. Atsakas į stresą – hormonų balanso pakitimai. O tai gali sukelti tiesioginį imuninės sistemos susilpnėjimą. Tad į kasdienę rutiną derėtų įtraukti streso valdymo praktikų – meditacijos, maldos, emocijų paleidimo, jogos, pasivaikščiojimų gamtoje ir atleidimo praktikų. Stresą taip pat didina fiziškai veikiantys išoriniai faktoriai: sunkiųjų metalų turinčios dantų plombos, agresyvi kosmetika ir buitinė chemija. Juos reikėtų pašalinti iš aplinkos ir bent laikinai laikytis detoksikacijos režimo. Tai padaryti padeda švelnus organizmo valymas ir pirties seansai.

3. Subalansuoti melatonino lygį organizme. Melatoninas – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka. Jis pats savaime yra stiprus vėžio inhibitorius, ypač krūties vėžio atvejais. Tyrimai parodė, kad melatoninas turi galimybę tiesiogine prasme užmigdyti vėžines ląsteles. Remiantis 2016 m. Brazilijoje atliktu tyrimu, paskelbtu recenzuojamame medicinos žurnale „Plos One“, šis hormonas taip pat turi įtakos vėžio kamieninėms ląstelėms. Tad kokybiškas miegas – geriausia, ką galite padaryti norėdami stabilizuoti melatonino lygį. Jei manote, kad jums gali trūkti melatonino, būtinai reguliariai tikrinkite jo lygį ir prireikus vartokite kokybiškų maisto papildų. Jie būtini, jeigu vargina nemiga ar kiti miego sutrikimai.

4. Valgyti daugiau ekologiškų mėlynių. Bendru trijų JAV universitetų tyrimu nustatyta, kad kasdien valgant mėlynių mažėja oksidacinis stresas ir didėja priešuždegiminių citokinų kiekis.

(Pastaba – citokinai yra maži baltymai, išskiriami imuninių ląstelių. Jie aktyviai veikia kitas kūno ląsteles.)

5. Į meniu įtraukti daugiau prieskonių. Pastebėta, kad juodųjų pipirų ir kardamono ekstraktai itin sustiprina NK ląstelių citotoksinį aktyvumą, o tai rodo galimą jų priešvėžinį poveikį.

6. Padidinti beta karoteno kiekį. Maistas, kuriame daug beta karoteno, pavyzdžiui, batatai, morkos, kopūstai, špinatai ir spirulina, gali skatinti NK ląstelių aktyvumą. Beveik prieš 20 m. atliktas ir Tarptautiniame maisto mokslų ir mitybos žurnale paskelbtas tyrimas palygino NK ląstelių, apdorotų beta karotenu ir vitaminu E, veiksmingumą, kai šios NK ląstelės sąveikavo su žmogaus ir pelės modelio limfomos ląstelėmis. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad tiek vitaminu E, tiek beta karotenu infuzuotos NK ląstelės padidino citotoksinį aktyvumą prieš plaučių vėžio ląsteles.

7. Valgyti daugiau česnakų ir grybų. Česnakuose gausu ajoeno, alicino ir tiosulfinatų – visų sieros turinčių junginių, kurie gali sustiprinti imuninę sistemą. Tarbiat Modares universitete (Iranas) atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „International Immunopharmacology“, parodė, kad česnakuose esantys sieros junginiai gali paskatinti NK ląstelių gamybą ir aktyvumą. Taip pat nustatyta, kad tam tikri česnako junginiai tiesiogiai blokuoja krūties vėžio ląstelių augimą pelėms. Grybuose, ypač jų ekstraktuose, yra daug beta gliukanų, kurie, kaip įrodyta, didina T ląstelių skaičių ir NK ląstelių gamybą. T ląstelės yra kita limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių) rūšis. Šios ląstelės itin svarbios imunitetui. 2009 m. Honkongo universitete atliktas tyrimas parodė, kad beta gliukanai gali suaktyvinti keletą imuninių receptorių, įskaitant esančius makrofaguose ir NK ląstelėse. 2014 m. tyrimo rezultatai, paskelbti Tarptautiniame onkologijos žurnale, rodo, kad imunitetą stiprinančios beta gliukanų savybės padeda slopinti endokrininei sistemai atsparų krūties vėžį, reguliuojant jo genų ekspresiją. Daugelio tyrimų metu taip pat pastebėta, kad skirtingi beta gliukanų šaltiniai pasižymi skirtingu poveikio intensyvumu. Tad renkantis beta gliukanus kaip maisto papildus derėtų ieškoti jų be priedų ir užpildų.

8. Užtikrinti deramą seleno kiekį. Mitybą papildžius selenu padidėja NK ląstelių lizinio ciklo aktyvumą. Tai susiję su seleno poveikiu interleukino-2 (IL-2) receptoriams. Taip padedama imuninės sistemos ląstelėms bendrauti tarpusavyje ir skatinamas imuninių ląstelių judėjimas link uždegimo vietų, įskaitant sritis, kuriose gali būti vėžinių ląstelių.

9. Išmėginti fermentais modifikuotų ryžių sėlenas. Remiantis išsamia ataskaita, kurią 2015 m. sausį paskelbė „Life Extension International“, fermentais modifikuotos ryžių sėlenos (EMBR) padidina NK ląstelių aktyvumą iki 84 %. 2013 m. Europos vėžio tyrimų instituto atliktame tyrime daugiausia dėmesio skirta medžiagos MGN-3, esančios EMBR, poveikiui pacientams, sergantiems daugybine mieloma (mieloma yra vėžio rūšis, paveikianti kraujo plazmą). Tyrėjai nustatė „aiškų NK aktyvumo padidėjimą MGN-3 gydytiems pacientams, palyginti su placebo grupe“. Be to, Tokijuje (Japonija) įsikūrusios natūralių produktų bendrovės „Daiwa Pharmaceutical Co.“ atliktas nepaskelbtas vidinis tyrimas parodė, kad sveikų 45–55 m. eksperimento dalyvių, vartojusių 500 mg per dieną EMBR dozę, NK ląstelių aktyvumas padidėjo triskart vos per 3 savaites, be jokio nustatyto šalutinio poveikio.

10. Pasitelkti natūralius NK ląstelių stimuliatorius. Vitaminas C – gerai žinomas imuninės sistemos stipriklis. Remiantis žurnale „Immunopharmacology and Immunotoxicology“ paskelbta ataskaita, „78 % pacientams, kurie iš pradžių gavo didelį toksinų kiekį, vitaminas C, vartojamas didelėmis dozėmis, galėjo padidinti NK aktyvumą iki dešimties kartų“. Taip pat NK ląstelių stimuliatoriais pripažįstama ežiuolė ir ženšenis.

Galima neabejoti, kad maždaug 2 mlrd. NK ląstelių, kurios šiuo metu cirkuliuoja jūsų organizme, yra tikrosios imuninės sistemos superžvaigždės. Nesvarbu, su kokiu sveikatos iššūkiu susiduriate ar tiesiog norite imtis iniciatyvos prevencijos srityje, natūraliai padidinę NK ląstelių kiekį aprašytais metodais, ne tik sustiprinsite bendrą imunitetą, bet ir padėsite užkirsti kelią vėžiui.

Parengta pagal:

„©[„Natural Killer Cells: How to Keep Them Healthy So They Can Protect You From Cancer“ Veronique Desaulniers, Dr. Publikuota: The Truth About Cancer LLC 2018 m. birželio 25 d.].

Kūdikių bumo kartos asmenys, gimę tarp 1946 ir 1964 metų, šiuo metu pasiekė tą amžiaus ribą, kai patiria didžiausią riziką susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija. Šis susirgimas – pagrindinė 50-mečių ir vyresnių žmonių regėjimo praradimo priežastis. JAV ja serga daugiau nei 1,75 mln. žmonių. Laimei, vienas senovinis prieskonis gali suteikti su šia rizika susiduriantiems žmonėms reikiamą apsaugą.

Geltonoji dėmė (lot. macula) yra nedidelis taškelis, išsidėstęs netoli akies tinklainės centro. Ši zona regėjimui labai reikšminga, mat dėl jos centrinis regėjimas geba užfiksuoti objektus, esančius tiesiai prieš akies vyzdį. Atsiradus geltonosios dėmės pažeidimų, stipriai apribojamas gebėjimas matyti centrinėje regėjimo linijoje esančius objektus.

Progresuojant amžinei geltonosios dėmės degeneracijai, šalia regėjimo centro susidaro neryški sritis. Be to, esant šiam regėjimo sutrikimui, tampa sunku įžvelgti aiškius objektų kontūrus. Spalvos atrodo išblukusios. Šis centrinio regėjimo praradimas gali trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, atpažinti veidus, skaityti, vairuoti, dirbti, gaminti maistą ar žiūrėti televizorių.

Be amžiaus, didžiausias amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksnys yra rūkymas. Kiti rizikos veiksniai – ultravioletiniai spinduliai, aukštas kraujospūdis ir nutukimas.

Tačiau taip pat žinoma, kad žmonės, kurie sportuoja ir valgo daug žalių lapinių daržovių bei žuvies, susiduria su mažesne rizika susirgti šia liga.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad yra natūralių maistinių medžiagų, galinčių apsaugoti nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos progresavimo.

Nacionalinio akių instituto (JAV) mokslininkai atliko du su amžiumi susijusių akių ligų tyrimus – AREDS ir AREDS2.

Pirmasis AREDS tyrimas parodė, kad vitaminų C ir E, beta karoteno, cinko bei vario derinys sumažina vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką 25 %.

AREDS2 tyrimo metu nustatyta, kad liuteino ir zeaksantino derinys su vitaminais C ir E, cinku ir variu dar labiau sumažino vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Kiti tyrimai rodo, kad rozmarinų aktyviosios medžiagos gali apsaugoti nuo geltonosios dėmės degeneracijos.

O štai Australijos ir Italijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Viduržemio jūros regionui būdingas prieskonis šafranas padeda sulėtinti šios sudėtingos ligos progresavimą ir net pagerinti regėjimą.

Tyrėjai atliko atsitiktinių imčių, dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą žmonių, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, tyrimą. Vienai grupei buvo skirta 20 mg šafrano per dieną. Vos po 90 dienų tyrėjai pastebėjo reikšmingą šafrano grupei priklausančių žmonių būklės pagerėjimą.

Tuomet mokslininkai ištyrė kitą 55–85 m. amžiaus 29 pacientų, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, grupę. Pacientai gavo 20 mg šafrano per dieną. Jį kaip maisto papildą tiriamieji vartojo maždaug 14 mėnesių.

Tyrėjai nustatė ženklų šafrano papildų vartojusių tiriamųjų klinikinių ligos matavimų pagerėjimą. Be to, visi pacientai pranešė, kad pagerėjo regėjimo kokybė. Jie patyrė kontrasto ir spalvų suvokimo, skaitymo ir regėjimo pagerėjimą esant silpnam apšvietimui. Ir tai itin pagerino pacientų gyvenimo kokybę.

Kokios šafrane esančios medžiagos saugo akis?

Tyrėjai pastebėjo, kad šafranas – iš daržinio kroko (lot. Crocus sativus) purkų išgaunamas prieskonis, turi cheminių junginių, vadinamų krocinu ir crocetinu (apokarotinoido dikarboksirūgštimi). Tai antioksidaciniai karotinoidų dariniai. Krocinas apsaugo akyje esančius fotoreceptorius nuo šviesos sukeltos pažaidos. Crocetinas didina deguonies prieinamumą ląstelėms.

Šafrane taip pat yra daugiau nei 150 lakiųjų ir aromatinių junginių, kurie prisideda prie daugybės kitų mokslo įrodytų šafrano naudų sveikatai.

Kontroliuojant Alzheimerio ligą šafranas gali būti veiksmingesnis nei populiariausias vaistas

22 savaites trukęs atsitiktinių imčių, dvigubai aklas kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip donepezilu (JAV parduodamas su „Aricept“ prekės ženklu) gydyti lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

Kitas 16 savaičių atsitiktinių imčių ir placebu kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano saugu ir veiksminga gydant lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

Gydant depresiją šafranas toks pat veiksmingas, kaip vaistai „Prozac“ 

Žurnale „Progress in Neuropsychopharmacology and Biological Psychiatry“ paskelbtame dvigubai aklo tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip ir „Prozac“ – populiariausią vaistą depresijai gydyti. Vartojant šafrano remisija siekia net 25 %. Taip pat įrodyta, kad šafranas padeda išvengti seksualinės disfunkcijos ir libido sumažėjimo, kurie yra dažni vaisto „Prozac“ nepageidaujami poveikiai.

Kitas tyrimas parodė, kad šafranas yra toks pat veiksmingas, kaip depresijai gydyti skirtas cheminis junginys imipraminas, parduodamas „Tofranil“ pavadinimu. O metaanalizė atskleidė, kad šafranas veiksmingas gydant pagrindines depresijos formas.

Kitos moksliškai įrodytos šafrano naudos sveikatai:

• Spartina sotumo pojūtį, todėl naudingas siekiantiems sumažinti kūno svorį.
• Padeda sumažinti skausmą geriau nei įprasti be recepto parduodami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Lengvina priešmenstruacinį sindromą.
• Yra duomenų, kad šafranas turi priešvėžinių savybių.

Kiti tyrimai rodo, kad šafranas gali padėti apsaugoti kraujagysles, išvengti diabeto komplikacijų ir pagerinti dėl amžiaus susilpnėjusias kognityvines funkcijas.

Kaip naudoti šafraną?

Šafranas gaunamas iš džiovintų tamsiai raudonų arba geltonų purkų, esančių daržinio kroko žiedo centre. Tačiau daugelis gaminančių namuose vengia šio sodraus skonio prieskonio dėl jo kainos. Sakoma, kad tai brangiausias prieskonis pasaulyje. Kiek mažiau nei pusė kilogramo šafrano kainuoja maždaug 1000 JAV dolerių.

Taip yra todėl, kad, norint pagaminti vos 100 g džiovintų šafrano siūlelių, reikia apie 15 000 žiedų. O krokai žydi tik vieną savaitę per metus ir visos purkos turi būti surenkamos rankomis.

Laimei, gaminant maistą šafrano reikia labai nedaug. Išskirtinį skonį ir spalvą suteikia nedidelis žiupsnelis šio prieskonio – apie 20 siūlelių. Rekomenduojama rinktis nesmulkintą šafraną. Nors šafrano milteliai gerokai pigesni, tačiau yra rizika, kad toks prieskonis nebus grynas, o maišytas su pigesniais priedais, pavyzdžiui, ciberžole.

Prieš gardinant patiekalus šafranu rekomenduojama 5–20 min. siūlelius pamerkti į karštą vandenį ar sultinį. Taip geriau atsiskleidžia šio prieskonio skonis ir aromatas, taip pat išlaisvinamos veikliosios medžiagos. Šafranu gardinami ryžių patiekalai, pavyzdžiui, rizotas. Taip pat puikiai dera prie jūrų gėrybių patiekalų, tokių kaip Provanso žuvies troškinys bujabesas ar ispaniškas ryžių ir jūrų gėrybių troškinys paelija. Šafraną galima naudoti ruošiant jautienos troškinius ar pomidorų padažus.

Įsigijus kokybiško šafrano jį derėtų laikyti sausoje talpoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Prieskonis tinkamas naudoti išlieka metų metus.

Parengta pagal:

„© [„Saffron Protects Against Macular Degeneration“ Margie King. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2021 m. gruodžio 22 d.].

Trumpa vis gausėjančių žinių apie vitaminą D apžvalga

Harvardo universitetas (JAV) neseniai pasidalijo jo mokslininkų atlikto vitamino D ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega–3 tyrimo rezultatais. Jie rodo net 22 % siekiantį ir statistiškai reikšmingą autoimuninių ligų pasireiškimo sumažėjimą. Atliekant tyrimą vertinti vyresnio amžiaus asmenys, vartoję 2000 TV (50 mcg) vitamino D per dieną penkerius metus. Plačios apimties tyrime dalyvavo net 12 786 50 m. ar vyresni vyrai bei 13 085 55 m. ar vyresnės moterys. Apibendrindami šį atsitiktinių imčių dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą tyrimą „British Medical Journal“ ekspertai pažymėjo: „Šio tyrimo klinikinė svarba itin didelė, nes vitaminas D yra gerai toleruojamas, netoksiškas maisto papildas. Be to, vis dar trūksta veiksmingų gydymo būdų, padedančių sumažinti autoimuninių ligų pasireiškimą.“ 2017 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) apskaičiavo, kad 23,5 mln. amerikiečių, daugiau nei 7 % visos šalies populiacijos, serga autoimuninėmis ligomis. NIH specialistai taip pat pažymėjo, kad šių ligų paplitimas sparčiai auga.

Amerikiečių tyrimas atskleidė dar šį tą – milžinišką vitamino D trūkumo mastą JAV. 13 % tyrimo dalyvių tyrimo pradžioje nustatyta < 20 ng/mL (50 nmol/L) vitamino D koncentracija kraujyje, o 45 % – 30 ng/ml (75 nmol/l). Atskiro tyrimo dalyvių pogrupio (1644 asmenų) vitamino D kiekis kraujyje matuotas vienus metus. Visgi svarbiausi rezultatai buvo pasiekti įvertinus vartojusiųjų po 2000 TV vitamino D kraujo tyrimus. Jų organizmuose šio vitamino kiekis tyrimo metu padidėjo net 40 %, iki 41,8 ng/mL (104,5 nmol/L). Vartojusių placebą – sojų aliejaus kapsules, vitamino D kiekis kraujyje išliko panašus, kaip tyrimo pradžioje, bei siekė 30,7 ng/ml (77,1 nmol/l). Mokslininkai įsitikinę, kad naujo Harvardo universiteto inicijuoto tyrimo didžiausi pranašumai – itin plati imtis ir įvairovė. Beje, placebu kontroliuojamas, atsitiktinių imčių tyrimas laikomas auksiniu standartu tiriant vaistų ir maisto papildų efektyvumą. Gautų rezultatų patikimumą rodo ir tai, kad vitamino D koncentracija dalyvių kraujyje matuota ne tik tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tikslios vertės buvo nustatomos ir tyrimo eigoje, o ne tik kliaujamasi suvartojamomis vitamino D dozėmis. Tai iš tiesų padėjo įvertinti, kokios vitamino D dozės yra prasmingos bei saugios. Ir jos, beje, yra daugiau nei dvigubai didesnės, nei įprastai rekomenduojama. Tyrimo dalyviai vitaminą D papildomai vartojo ir buvo stebimi net 5,3 metų.

Pakankamo ir terapinio vitamino D lygio palaikymo trukmė

Gerai žinoma, kad vitaminas D turi platų epigenetinį poveikį. Jis daro įtaką daugiau nei 3000 genų. Nustatyta, kad net 3–4 % genomo susiję su vitaminu D. O šio vitamino įtaka itin reikšminga vystantis vaisiui. Aktyvios vitamino D formos pusinės eliminacijos (laikas, kurio organizmui prireikia suskaidyti ir pašalinti iš kraujo pusę aktyviosios medžiagos dozės) trukmė yra apie 4 val., o prehormoninio vitamino D – 2–3 savaitės. Tačiau gali prireikti ir gerokai daugiau laiko, kol vitamino D veikiami genų produkuojami baltymai suteiks realų biologinį poveikį. Apie tai kalbama ir garsiojoje Bruce‘o Ameso „ilgaamžiškumo baltymų“ koncepcijoje. Ji byloja, kad esant visaverčiam maistinių medžiagų (nutrientų) spektrui, ląstelės gali produkuoti ne tik išgyvenimui būtinus baltymus, bet ir vadinamuosius ilgaamžiškumo baltymus. Būtent dėl šios priežasties svarbu nuolat palaikyti optimalų vitamino D kiekį, o ne laukti, kol atsiras ženklus trūkumas ir jo sąlygotas susirgimas.

Vitamino D įtaka imuninei sistemai

Harvardo mokslininkų tyrimas dar kartą patvirtino vitamino D svarbą imuninei sistemai. Beveik visos kūno ląstelės turi vitamino D receptorius (VDR). VDR receptorių lygis ypač didelis žarnyno, kaulų, inkstų, prieskydinės liaukos ir, ne mažiau svarbu, imuninėse ląstelėse – T ląstelėse, B ląstelėse, dendritinėse ląstelėse, makrofaguose. Vitaminas D turi didelę įtaką įgimtai imuninei sistemai, nes veikia antimikrobinių peptidų gamybą ir daugelį antikūnų negaminančių imuniteto aspektų. Tačiau taip pat šis vitaminas susijęs ir su imuniteto sistemos adaptyvia dalimi (įgyjamu imunitetu). Adaptyvi imuninės sistemos dalis turi dvi pagrindines fazes: efektoriaus fazėje gaminami antikūnai, o reguliavimo fazė apima antikūnus gaminančių B ląstelių funkciją ir tiesiogiai veikia patogeno ar pažeistos ląstelės pašalinimą. Visgi mokslininkams yra žinoma, kad antikūnai ir antigenai ne visada veikia tiksliai. Net ir su ligos sukėlėju nesusidūrusių žmonių organizme yra savaime reaguojančių B ląstelių klonų. Tad jos gali savas ląsteles supainioti su patogenu. Mat klaidingai identifikuoja kurios nors organizmo ląstelės membranos dalį kaip svetimkūnį. Tokia klaida lemia masinį B ląstelių dalijimąsi ir antikūnų gamybą. Galiausiai aktyvuojama pažeistų ląstelių naikinimo funkcija ir taip bent iš dalies sumažėja žala organizmui. Tokia adaptyvaus imuninio atsako disfunkcija ir lemia daugelio autoimuninių ligų išsivystymą. Visgi keliose jautriose kūno vietose – smegenyse, akyse ir sėklidėse, adaptyvus imuninis atsakas išvis neatsiranda. Tad itin padidėja pažeidimų rizika.

Aktyvios vitamino D formos:

• didina katelicidino ir defenzinų gamybą;
• didina citokino IL-10 gamybą;
• didina imuninės atminties ląstelių gamybą ir palaikymą;
• lemia stipresnį įgimtą imuninį atsaką ir saugesnį adaptyvų imuninį atsaką.

Trumpa klinikinių vitamino D tyrimų istorija:

• 1903 m. Nielsas Rybergas Finsenas gavo Nobelio medicinos premiją „už indėlį gydant ligas koncentruota šviesos spinduliuote, kuria jis atvėrė naują medicinos mokslo kryptį“.

• Sanatorinis gydymas ir menkių kepenėlių aliejus (lemiantys vitamino D kiekio padidėjimą) daugelį dešimtmečių buvo įprasti tuberkuliozės ir kitų infekcijų gydymo būdai.

• Du JAV, Pietų Karolinoje, per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė reikšmingą priešlaikinio gimdymo rizikos sumažėjimą (57 %) besilaukiančioms moterims, kurių vitamino D kiekis yra ≥ 40 ng/ml, palyginti su moterimis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

• Bendra daugiau nei 2300 55 m. ar vyresnių moterų atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo ir perspektyvaus kohortos tyrimo analizė parodė, kad dalyvėms, kurių vitamino D kiekis buvo ≥ 40 ng/ml, rizika susirgti invaziniu vėžiu buvo 67 % mažesnė, palyginti su vitamino D nevartojusiomis dalyvėmis, kurių organizme vitamino D kiekis siekė < 20 ng/ml. Panašūs rezultatai pastebėti tiriant krūties vėžio riziką. Tuomet moterys, kurių vitamino D kiekis >60 ng/ml, buvo lyginamos su dalyvėmis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

• 2018 m. tyrimo grupė paskelbė išvadą, kad 2000 TV papildomo vitamino D per dieną neturėjo įtakos vėžio rizikai. Visgi ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad po pirmųjų 2 tyrimo metų vėžio rizika sumažėjo 25 %.

• 2014 m. paskelbta 32 tyrimų metaanalizė, rodanti didesnę mirtingumo dėl visų priežasčių riziką žmonėms, kurių vitamino D lygis = 30 ng/mL, palyginti su tais, kurių vitamino D lygis buvo didesnis nei 30 ng/ml.

Nuo tuberkuliozės iki COVID-19:

• Du neseniai Ispanijoje atlikti ūminio COVID-19 gydymo tyrimai parodė vitamino D veiksmingumą mažinant hospitalizacijų skaičių bei mirtingumą.

• 2022 m. vasarį Izraelyje atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo ligoninėje nuo SARS-CoV-2 infekcijos gydomi 253 suaugusieji, parodė, jog rizika sirgti sunkiai (48,1 % ir 10 %) ir mirti (25,6 % ir 5 %) patiria tie, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml, palyginti su ≥ 20 ng/ml. Vitamino D matavimai atlikti iki priėmimo ligoninėje likus 14–730 d. Tad vitamino D trūkumas dabar oficialiai susiejamas su didesne COVID-19 komplikacijų rizika. Trijose skirtingose šalyse atlikti tyrimai parodė ryšį tarp seleno trūkumo ir sunkios SARS-CoV-2 infekcijos. Nors dabar nustatytas ryšys tarp vitamino D ir seleno proteinų, nepaskelbta jokių tyrimų, kuriuose būtų matuojamas tiek selenas, tiek vitaminas D SARS-CoV-2 sergantiems pacientams.

• 2022 m. vasarį Meksikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didelės rizikos SARS-CoV-2 pacientų, paguldytų į ligoninę, išgyvenamumas pagerėjo, kai pakoreguota jų mityba. 7 (17,5 %) iš 40 pacientų, kuriems suteikta standartinė priežiūra, mirė, ir tik 1 (2,5 %) iš 40 pacientų, kuriems pritaikyta speciali dieta, mirė. Dieta papildyta: B grupės vitaminų kompleksu – 10 mg cianokobalamino, 100 mg tiamino ir 100 mg piridoksino, švirkščiant į raumenis kas 24 val. pirmąsias 5 d.; vitaminų ir augalinių maisto papildų kompleksu, vartojamu kasdien po pusryčių su 400 ml vandens 21 d. Kiekvienos dienos dozę sudarė spirulina, folio rūgštis, glutaminas, augaliniai baltymai, alaus mielės, burnočių sėklos, vitaminas C, cinkas, selenas, vitaminasD3, omega-3, L-argininas, inulinas ir magnis. Taip pat papildomai sergantiesiems 6 d. duota po 500 mg Saccharomyces boulardii.

• Išsamioje 2021 m. publikacijų serijoje parodyta vitamino D nauda sergant COVID-19 ir kitoms ligoms. Pasak mokslų daktaro Williamo B. Granto, tai svarbūs šio vitamino privalumai, kurių, deja, nepaisoma, kai to labiausiai reikia.

Vitaminas D svarbus daugeliui žmogaus biologinių funkcijų nuo pat gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose. Dabar turime dar daugiau įrodymų, jog būtina išlaikyti vitamino D lygį 40–60 ng/ml diapazone ir palaikyti reikalingą kitų sinerginių maisto medžiagų kiekį. Mat tik taip įmanoma užtikrinti atsparumą infekcijoms, palaikyti sveiką imuniteto funkciją ir užkirsti kelią itin skaudžių pasekmių sukeliančioms autoimuninėms ligoms.

Parengta pagal:

„©[„It‘s Official: Vitamin D Reduces the Incidence of Autoimmunity“ Orthomolecular News Service. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. kovo 11 d.].

Neginčijama nauda

Mokslininkai nustatė, kad šios grupės vitaminai gyvybiškai reikalingi mūsų sveikatai, nes būtini baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių (DNR) sintezei bei daugeliui kitų organizmo gyvybinių funkcijų, ypač visų ląstelių augimui ir dalijimuisi. Folio rūgštis svarbi daugeliui žmogaus organų sistemų. Mat mažina homocisteino kiekį, o šis skatina kenksmingojo cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių ir daro įtaką širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymui. Taigi folio rūgštis slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Tad nenustebkite, jei gydytojas patars vartoti folio rūgštį miokardo infarkto profilaktikai. Taip pat rekomenduojama gimdos kaklelio, žarnyno, plaučių vėžio prevencijai. Pasak atliktų tyrimų, sergant įvairiomis lėtinėmis kepenų ligomis, pvz., lėtiniu alkoholizmu, folio rūgšties kiekis organizme sumažėja. Todėl manoma, kad ši medžiaga svarbi palaikant sveikas kepenis. Be to, folio rūgštis skatina apetitą, skrandžio sulčių sekreciją.

Reikšminga būsimo kūdikio sveikatai

Apie folio rūgšties svarbą puikiai žino ketinančios pastoti moterys. Ginekologai paprastai perspėja, kad folio rūgštį derėtų pradėti vartoti likus 2–3 mėn. iki planuojamo nėštumo. Rečiau pasiekia informacija, kad tai derėtų daryti ir vyrams. Jei nėštumas neplanuotas, folio rūgštį svarbu pradėti gerti vos sužinojus.

Pakankamas vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis nėščiosioms būtini, nes šios medžiagos saugo chromosomas nuo pakitimų, reguliuoja vaisiaus nervų sistemos formavimąsi ir sergsti būsimą naujagimį nuo smegenų bei nervų sistemos apsigimimų. Mokslinių studijų duomenimis, įgimtą stuburo ir nugaros smegenų išvaržą vidutiniškai turi 1 iš 1000 naujagimių. Tai antra pagal paplitimą įgimta patologija po Dauno sindromo. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 000 naujagimių su nervinio vamzdelio defektais. Deramas folio rūgšties kiekis nėščiosios organizme padeda užkirsti kelią šiems sutrikimams, vaisius apsaugomas nuo įvairių raidos ydų, ypač įskilo stuburo ir anencefalijos. Taip pat įrodyta, kad motinai geriant folio rūgštį sumažėja rizika naujagimiui gimti per mažo svorio.

Profilaktinė folio rūgšties dozė – 400 mcg per dieną. Jeigu moteris folio rūgšties iki nėštumo nevartojo, svarbu ją pradėti gerti kuo anksčiau ir tęsti mažiausiai pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Apskritai folio rūgštį patartina vartoti viso nėštumo metu, tik mažesnę dozę, bei po gimdymo maždaug 6 savaites arba kol mama žindo mažylį.

Profilaktiškai derėtų vartoti visiems

Lietuvoje vis dar didelis neplanuotų nėštumų skaičius, todėl gydytojai pataria šį maisto papildą vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kurios nenaudoja patikimų apsaugos priemonių. Tačiau verta žinoti, kad folio rūgšties trūkumas pavojingas bet kuriam žmogui. Pristigus šios medžiagos pažeidžiamos greitai besidalijančios ląstelės, o tai gali sutrikdyti eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybą kaulų čiulpuose bei sąlygoti išsivystančią megaloblastinę anemiją (mažakraujystę). Sergant mažakraujyste sutrinka deguonies išnešiojimas po visą organizmą – žmogus jaučiasi pavargęs, nusilpęs, išsekęs, padažnėja kvėpavimas. Folio rūgštis svarbi protinei ir emocinei sveikatai bei normaliai smegenų funkcijai. Ji padeda įveikti streso ir depresijos simptomus. Trūkstant šios medžiagos silpnėja atmintis, didėja dirglumas, dažniau skauda galvą. Tad visi turėtume stengtis vartoti maisto produktus, kuriuose yra folio rūgšties.

Folio rūgšties turintys produktai

Ypač jos gausūs ankštiniai augalai: pupelės, žirniai, lęšiai. Viename puodelyje (177 g) virtų pupelių yra 131 µg folio rūgšties arba apie 33 % dienos vertės (DV). Viename puodelyje (198 g) virtų lęšių yra 358 µg folio rūgšties, arba 90 % DV. Ankštiniai augalai taip pat puikus baltymų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis, juose apstu svarbių mikroelementų, tokių kaip kalis, magnis ir geležis. Daugelyje kultūrų šios daržovės yra pagrindinis maistas, visgi šiandien dažnai nepelnytai pamirštamos.

Neturėtų būti užmiršti ir smidrai – juose yra koncentruotas daugelio vitaminų ir mineralų kiekis, įskaitant folio rūgštį. Pusėje puodelio (90 g) virtų smidrų yra apie 134 µg folio rūgšties, arba 34 % DV. Smidruose taip pat gausu antioksidantų. Įrodyta, kad jie turi uždegimą slopinančių ir antibakterinių savybių. Be to, tai puikus širdžiai naudingų skaidulų šaltinis.

Valgant kiaušinių gaunama pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį. Viename dideliame kiaušinyje yra 22 µg folio rūgšties, arba maždaug 6 % DV. Kiaušiniuose taip pat yra baltymų, seleno, riboflavino ir vitamino B12.

Pagrindinių vitaminų ir mineralinių medžiagų, tarp jų ir folio rūgšties, gausios visos žalialapės daržovės (salotos, porai, petražolės, špinatai, brokoliai, gražgarstės). 30 g žalių špinatų yra 58,2 µg, arba 15 % DV folio rūgšties; 100 g petražolių – 180 µg. Lapinėse daržovėse ir salotose taip pat daug skaidulų, vitaminų K ir A.

Burokėliai – nepamainomas folio rūgšties šaltinis. Be to, juose gausu mangano, kalio ir vitamino C. Viename puodelyje (136 g) žalių burokėlių yra 148 µg folio rūgšties, arba apie 37 % DV.

Mėsos mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad jaučių kepenys – vienas labiausiai koncentruotų folio rūgšties šaltinių. 100 g virtų jaučių kepenų porcijoje yra 145 µg folio rūgšties. Be to, viena jaučių kepenų porcija gali patenkinti kasdienius vitaminų A ir B12 bei vario poreikius.

Avokadai populiarūs dėl kreminės tekstūros ir sviestinio skonio. Drauge tai daugelio svarbių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį, šaltinis. Pusėje neapdoroto avokado yra 82 µg folio rūgšties, arba apie 21 % DV. Be to, avokaduose gausu kalio ir vitaminų K, C, B6.

Deja, dienos šviesoje bei apdorojant maistą karščiu, nemažai folio rūgšties suyra. Tad jos atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną. Visgi dėl folio rūgšties papildų vartojimo rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Šiame straipsnyje Cbdjoy.lt portalo komanda supažindins jus su CBD kanapių aliejaus veiksmingumu ir paaiškins kodėl jis veikia.

Kodėl CBD kanapių aliejus yra taip pamėgtas daugelio?

CBD jungiasi su daugybe receptorių visame žmogaus kūne. Smegenyse yra mažiausiai 12 veikimo vietų, kurios gali sukelti gydomąjį poveikį. Dėl CBD sąveikos su žmogaus kūnu vartotojas gali jaustis žymiai labiau atsipalaidavęs ir pagerinti nuotaiką. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, ankstyvieji įrodymai rodo, kad CBD gali pasiūlyti terapinę alternatyvą farmaciniams vaistams, gydant tokias ligas kaip lėtinis skausmas, nerimas, uždegimas ir daugybė kitų negalavimų.

Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, ankstyvieji įrodymai rodo, kad CBD gali pasiūlyti terapinę alternatyvą farmaciniams vaistams, gydant tokias ligas kaip lėtinis skausmas, nerimas, uždegimas ir daugybė kitų negalavimų. 

Ar CBD pagerina jūsų savijautą?

Daugelis žmonių klausia, kad jei CBD turi daug tų pačių terapinių pranašumų kaip ir THC, kodėl jis nepriverčia jūsų jaustis taip pat. Tas pats pojūtis, kurį patiriate po intensyvaus sporto pratimo, tikriausiai yra būdas apibūdinti, kaip jaučiatės pavartoję aukštos kokybės CBD. Iš esmės tai yra endorfinų antplūdis, kuris visiškai natūraliai pakelia jūsų nuotaiką. CBD vartotojai dažniausiai patiria padidėjusį sąmoningumo jausmą, didesnį susikaupimą ir pilnatvės, ramybės jausmą.

Pradinis poveikis, kurį jaučiate vartodamas CBD, palaipsniui mažėja, kuo ilgiau vartojate CBD. Jei kenčiate nuo nerimo, tikriausiai pastebėsite CBD poveikį kur kas labiau, kai pradėsite jį naudoti, palyginti su tuo, kai naudojote kelis mėnesius.

Daugėja įrodymų ir atskirų žmonių istorijų, kaip CBD gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Tačiau vienas iš pagrindinių klausimų yra tai, kaip jaučiatės CBD, kai jį išgėrėte ir jis absorbuojamas į jūsų kūną?

Du dažniausiai pasitaikantys CBD poveikiai yra ramybės ir atsipalaidavimo jausmas. Tačiau tikslus jausmas, kurį patiriate vartojant CBD, priklauso nuo daugelio veiksnių- jūsų svorio, organizmo jautrumo, mitybos, medžiagų apykaitos, patiriamo streso lygio ir t.t.

Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos CBD veiksmingumui

CBD kokybė yra neatsiejama nuo produkto veiksmingumo. CBD atsekamumas taip pat yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti renkantis CBD aliejų. Turėtų būti prieinami standartai, naudojami jo grynumui patikrinti, laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti CBD, naudojamo gaminyje, kurį ketinate naudoti, grynumą, taip pat ir sertifikatai.

Dabartinė CBD rinka gali būti paini, nes tiek daug skirtingų prekių ženklų siūlo daugybę produktų. Svarbu įsitikinti, kad perkate CBD aliejų, o ne kanapių sėklų aliejų. Yra daug įmonių, reklamuojančių kanapių sėklų aliejaus produktus kaip CBD, tačiau tas kanapių aliejus yra tinkamas salotoms gaminti, tačiau bus ne itin veiksmingas jeigu norte pagerinti miego kokybę ar sumažinti nerimo simptomus.
 
Kur įsigyti kokybiško CBD kanapių aliejaus?
 

Svarbu turėti omenyje, jog turėtumėte rinktis sertifikuotą ir nepriklausomose laboratorijose tikrinamą CBD aliejų. Tik taip galėsite būti tikri, kad gaunate kokybišką produktą. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į spalva. Plataus spektro, filtruotas CBD aliejus turėtų turėti sodriai gelsvą spalvą, būti skaidrus. Būtent tokį, aukštos kokybės CBD kanapių aliejų įsigyti galite internetinėje parduotuvėje Cbdjoy.lt

Nuo tada, kai Santiagas Ramónas y Cajalas, laikomas neurologijos mokslo pradininku, pareiškė, kad suaugusio žmogaus smegenys neatsistato, ši pagrindinė mokslinė dogma atmetė idėją, kad įmanoma pataisyti arba atkurti pažeistą smegenų audinį. Visgi praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje MIT (Masačusetso technologijos instituto) mokslininko Josepho Altmano pranešime nurodyta, kad suaugusių žiurkių ir jūrų kiaulyčių hipokampe bei kačių smegenų žievėje iš tikrųjų gali vykti neurogenezė, t. y. nervinio audinio augimas ir vystymasis. Ir tai buvo laikoma pirmuoju rimtu įrodymu, kad smegenų regeneracija visgi įmanoma.

Vėliau atsirado vis daugiau šią teoriją patvirtinančių įrodymų. Daugelio tyrimų rezultatai atskleidė, kad dėl kamieninių nervinių ląstelių, kurios nuolat atstato bei pakeičia naujais pažeistus ar pasenusius audinius, smegenys nuolat patiria dinamišką savęs taisymo ir atsinaujinimo būseną. Akivaizdu, kad šiame amžiuje, kai neurodegeneracinės ligos, tradicinės medicinos požiūriu laikomos nepagydomomis, paplitusios labai plačiai, tokie atradimai teikia vilčių. Jei smegenys iš tiesų gali sėkmingai atsinaujinti, svarbiausiu mokslininkų uždaviniu tampa siekis išsiaiškinti, kaip išvengti šį procesą sutrikdančių veiksnių ir (arba) nustatyti būdus, kaip padidinti ir palaikyti įgimtą smegenų savigydos gebėjimą.

Vienu iš natūralių smegenų regeneracijos procesą skatinančių junginių mokslininkai laiko artumeroną. Tai ciberžolėse aptinkamas cheminis junginys. Jo daug žadantis poveikis, patvirtintas moksliniais tyrimais, atskleidžiamas straipsnyje anglų kalba „How WHOLE Turmeric Heals The Damaged Brain“. Jį galima rasti interneto puslapyje www.greenmedinfo.com. Bet tai tėra ledkalnio viršūnė. Iš tikrųjų identifikuojamos daugiau nei 45 natūralios medžiagos, turinčios tariamų neurogeninių savybių.

Šį sąrašą neseniai papildė sulforafanas – neįtikėtinai galinga sieros turinti biomolekulė. (Biomolekulė yra laisvai vartojamas terminas, apibūdinantis organizmuose esančias molekules, kurios būtinos vienam ar keliems tipiškiems biologiniams procesams užtikrinti). Šios medžiagos daugiausia aptinkama kryžmažiedėse daržovėse. Atlikta daugybė tyrimų, kurių rezultatai nurodo, jog sulforafanas gali būti prevenciškai naudingas arba tiesiogiai padėti gydyti net 200 skirtingų susirgimų. Su naujausia moksline sulforafano apžvalga galima susipažinti straipsnyje anglų kalba „Top 10 Reasons to Eat Your Cruciferous Veggies“, publikuojamame interneto puslapyje www.greenmedinfo.com.

Žurnale „Genesis“ („Genetics and Development Journal“ yra recenzuojamas genetikos ir raidos biologijos mokslo žurnalas) paskelbtas tyrimas „Sulforafano poveikis kamieninių nervų ląstelių proliferacijai ir diferenciacijai“ (Effects of Sulforaphane on Neural Stem Cell Proliferation and Differentiation) atskleidžia, kad sulforafanas gali turėti reikšmingų savybių saugant kamienines nervines ląsteles nuo pagrindinių patologinių sutrikimų, įprastai būdingų neurodegeneracinėms ligoms. Tai padidėjęs oksidacinis stresas, uždegimas, sutrikusi kalcio homeostazė ir neuronų mirtis. Tyrimo autoriai teigia, kad sulforafanas gali sušvelninti šiuos veiksnius, kartu stimuliuodamas kamieninių nervinių ląstelių (angl. NSC) veiklą. Taip pat nemažai tyrimų rodo, kad sulforafanas turi tokį naudingą farmakologinį poveikį:

• Branduolio faktoriaus (eritroidinės kilmės 2)-tipo 2 (Nrf2) reguliavimas, paskatinantis įgimtus antioksidacinius mechanizmus.
• Interleukino-1b (IL-1b) slopinimas, siekiant sužadinti uždegimą slopinantį poveikį.

O štai naujausiame tyrime buvo siekiama įvertinti, ar sulforafanas gali apsaugoti ir reguliuoti kamienines nervines ląsteles taip, kad šiose suaktyvėtų neuroprotektinės savybės. Taip pat siekta nustatyti, ar sulforafano terapinis poveikis tam tikru būdu priklauso nuo Wntsignalo kelių (Wnt signalo keliai yra grupė signalo perdavimo būdų, kurie prasideda nuo baltymų, o šie per ląstelės paviršiaus receptorius perduoda signalus į ląstelę). Mat jie laikomi pagrindiniu molekulinio lygo būdu paveikti audinių regeneraciją.

Daug žadantys tyrimo rezultatai

Pirma, mokslininkai jau nustatė optimalų sulforafano koncentracijos diapazoną, skatinantį kamieninių nervinių ląstelių (NSC) augimą nepažeidžiant neuronų. Tyrėjai įrodė, kad „mažesnės nei 5 mM molinės koncentracijos nesukelia citotoksinio (ląsteles žudančio) poveikio, bet gali paskatinti NSC augimą“.

Antra, mokslininkai nustatė, kad sulforafanas iš tikrųjų modifikuoja genus WnT signalo kelyje.

Galiausiai jie patvirtino, kad sulforafano poveikis paskatino NSC diferenciaciją į neuronus. O tai patvirtina hipotezę, kad sulforafanas gali paskatinti smegenų atsistatymą.

Tyrėjai padarė išvadą:

„Apibendrinant – parodėme, kad iš kryžmažiedžių daržovių išgautas sulforafanas gali veiksmingai stimuliuoti NSC proliferaciją ir diferenciaciją, modifikuodamas genus Wnt signalo kelyje. Dėl savo lipofilinių savybių ir mažos molekulinės masės sulforafanas lengvai įsisavinamas vartojant per burną kaip vaistą (Houghton, Fassett & Coombes, 2013). Sulforafanas yra tas natūralus iš maisto produktų išgautas junginys, kuris lengvai gali būti perkeliamas iš laboratorijų į klinikas. (Bahadoran ir kt., 2012). Galima tikėtis, kad sulforafano klinikinis kelias į rinką bus trumpesnis. Mūsų duomenys rodo, kad šis junginys yra ne tik Nrf2 induktorius, bet ir Wnt aktyvatorius, dėl kurio sulforafanas patenka į kategoriją, besiskiriančią nuo kitų fitocheminių medžiagų. Sulforafano poveikis atkuriant Wnt signalą suteikia daugybę galimybių gydyti su kamieninėmis ląstelėmis susijusias ligas, kurioms būdingas slopinamas Wnt signalizavimas. Norint patvirtinti neuroprotekcinį sulforafano poveikį pacientams, reikalingi tolesni klinikiniai tyrimai.“

Pastarasis tyrimas pateikė įtikinamų įrodymų, kad sulforafano turinčių maisto produktų vartojimas gali daryti teigiamą poveikį gydant smegenų degeneracinius sutrikimus. Atsižvelgiant į tai, kad sulforafanas yra natūrali biomolekulė, kuri buvo žmogaus mitybos dalis nuo neatmenamų laikų, tikėtina, kad reguliariai vartojant sulforafano turinčių produktų gaunami fiziologiškai reikšmingi bei saugus jo kiekiai. Jie gali tapti veiksminga ligų prevencijos dalimi. Be to, stulbinanti šios biomolekulės savybė yra ta, kad ji potencialiai vertinga užkertant kelią ir (arba) gydant apie 200 skirtingų sveikatos būklių. O tai reiškia, kad sulforafano vartojimas yra prasmingas ne tik mėginant susidoroti su viena konkrečia problema. Dėl itin plataus poveikio jis organizmui gali suteikti gretutinių naudų. Tai puiki žinia tiems, kurie suvokia gydymosi natūralia mityba principus. Sulforafano nauda per didelė, kad jis būtų vartojamas siekiant sumažinti tik vienos ar kelių ligų riziką.

Kokiuose produktuose sulforafano daugiausia?

Nors visose kryžmažiedėse daržovėse (brokoliuose, kininiuose ir briuseliniuose kopūstuose, kaliaropėse, baltagūžiuose, žiediniuose, lapiniuose kopūstuose, garstyčiose, ridikuose, griežčiuose ir jų lapuose bei rėžiukuose) yra daug sulforafano, ypač vertingu šaltiniu laikomi brokolių sėklos bei daigai. Juose sulforafano koncentracija gramais yra keliskart didesnė nei subrendusiuose brokoliuose.

Parengta pagal:

„©[„Broccoli Can Stimulate Brain Regeneration, New Research Suggests“, GreenMedInfo Research Group. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2019 m. gegužės 12 d.].

Besirūpinantiems savo kūnu rekomenduojamas vitaminas C iš mrbiceps.lt. Labai svarbu jį vartoti reguliariai. Tiek kūno sveikatai, tiek grožiui. Galiausiai – sielai, kadangi kai žmogus jaučiasi gerai – tuo pačiu yra ir kur kas laimingesnis.

Kas yra vitaminas C?

Vitaminas C dar kitaip atpažįstamas kaip L-askorbo rūgštis. Tai yra vandenyje tirpus vitaminas, kuris labai svarbus žmogaus organizmui. Nors jo galima rasti daugelyje maisto produktų, tačiau dėl prastos mitybos – atsargos dažniausiai per menkos, tad jas papildyti sintetiniais vitaminais reikia beveik visiems.

Vitaminas C reikalingas beveik visiems organams, tam, kad kiekvienas jų – tinkamai funkcionuotų. Jis taip pat padeda odai būti gražesnei, dantims – sveikesniems, žmogaus imuninei sistemai – stipresnei, tad tuo pačiu padeda išvengti ir taip dažnai kiekvieną sezoną kankinančių peršalimo ligų.

Trūkumo požymiai

Kadangi žmogaus organizmas pats vitamino C nepasigamina – reikia, kad jo netrūktų su maistu arba papildais.

Dažniausiai trūkumą išduoda šie keli požymiai:

• Kai jo trūksta – sutrinka kolageno sintezė.
• Žmogus serga skorbutu.
• Trūkumas daro įtaką jungiamojo audinio susidarymui, tad dėl to kyla daugelis ligų.
• Gali pasireikšti dantenų kraujavimas.
• Ant odos išryškėja kraujosruvos.
• Mažakraujystė.
• Dažniausiai būdingas lėtas žaizdų gijimas.
• Ir t.t.

Žinoma, geriausiai trūkumą įrodo pojūčiai kurie buvo iki pradėjimo gerti vitaminą C papildomai ir po jo. Dažniausiai skirtumas matomas jau greitai. Žmogus tampa energingesnis, turi daugiau pozityvo, gražiau atrodo.

Vitamino C šaltiniai

Nors šiuo metu sintetinis vitaminas C yra greičiausias gaunamas, tačiau yra ir kelios alternatyvos maiste, kurios gali pasigirti gana dideliais vitamino C kiekiais.

• Jų yra pomidoruose.
• Brokoliuose.
• Citrusiniuose vaisiuose.
• Kopūstuose.
• Dideli kiekiai – serbentuose.
• Braškėse.
• Papajuose.
• Ir t.t.

Kadangi daugelis mūsų nesuvartoja tiek daržovių ir vaisių per parą, kiek rekomenduoja specialistai, dažniausiai papildai tampa pagalba, kurią turėtų išbandyti kiekvienas. Gera, kad būti sveiku yra taip paprasta.

Kaip jis veikia mūsų organizmą?

Vitamino C naudos yra įrodytas mokslininkų, tad remkitės jų tyrimais, o ne gandais bei mitais.

Šis vitaminas gali padėti Jums:

• Išvengti peršalimo ligų, tad vėsiuoju metų laiku – gerti reikia reguliariai.
• Jis padeda kur kas geriau įsisavinti geležį. Taigi, turi būti itin aktyviai vartojamas tų, kurie serga anemija.
• Tyrimai rodo, kad jis padeda tinkamai funkcionuoti sausgyslėms ir tuo pačiu raiščiams.
• Apie naudą odai – turbūt net nereikia kalbėti. Visi puikiai žino, kokios stebuklingos yra vitamino C ampulės.

Pasirūpinkite savo kūnu

Nors yra labai daug skirtingų medžiagų, kurios reikalingos žmogui – kai kurioms reikia tikrai skirti daugiau dėmesio ir tuo pačiu jas vartoti dažniau. Tai ir minėtas vitaminas C ir dažniausiai geriausias jo draugas D, žinoma, kreatinas (jį galite įsigyti čia:https://www.mrbiceps.lt/maisto-papildai/papildai/kreatinas-produktai/), akims taip pat būtinas vitaminas A. Kad ir ko reikia ir kad ir kas atrodo Jums reikalinga – būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju ir atsakingai rinkitės prekybos vietas, kuriose siūlomi papildai. Jos turi būti legalios, sertifikuotos, kadangi tik tai leis būti ramiu dėl papildo, vitamino kokybės.