Kolageno papildai – patys populiariausi

BIOFITUS siūlo platų maisto papildų asortimentą, kuris yra mėgstamas pirkėjų, tačiau dovanų kontekste, pasak V. Mikašausko, neabejotinai išsiskiria BIOFITUS Kolagenas ir hialurono rūgštis. Pasirodo, šis papildas jau kelerius metus iš eilės yra pats perkamiausias. Jį itin vertina moterys ir perka dovanų tiek sau, tiek kitoms.

Šie maisto papildai – tarsi palinkėjimas būti gražiai. BIOFITUS kolageno ir hialurono rūgšties komplekso sudėtyje yra I ir III tipo kolageno, o taip pat ir odos, plaukų bei nagų grožiui vertingų elementų. Puikia sudėtimi šie papildai išsiskiria iš konkuruojančių produktų, be to, skystus papildus itin patogu vartoti.

Dovanų moterims idėjos

Taip pat didelio pirkėjų dėmesio susilaukia ir BIOFITUS Vitaminai plaukams. V. Mikašauskas, BIOFITUS vadovas, pastebi, kad šie papildai taip pat dažnai perkami su tikslu dovanoti. Ir iš tikrųjų – tai puiki dovanos idėja. Nors BIOFITUS vitaminai plaukams tinka tiek vyrams, tiek moterims, dažniau plaukams daugiau dėmesio skiria moterys. Net iš 12 veikliųjų medžiagų sudaryti BIOFITUS vitaminai plaukams yra puiki dovanos draugei, sesei, mamai ar net darbo kolegei idėja. Juk tik pamaitinti plaukai atrodo sveiki ir žvilgantys.

Kiti maisto papildai, kurie taip pat dažnai atsiduria moterims skirtų dovanų maišeliuose – tai BIOFITUS selenas. Šis maisto papildas gali padėti įveikti tokias problemas kaip silpni, lūžinėjantys nagai. Kiekvieną moterį tokia kalėdinė dovana maloniai nustebins, o V. Mikašauskas džiaugiasi, kad lietuvės rūpinasi savo grožiu – mat BIOFITUS selenas yra vienas labiausiai perkamų maisto papildų plačiame įmonės asortimente.

Dovanų vyrams idėjos 

Dovanos vyrams dažnai kelia problemų – sudėtinga išrinkti tai, kas juos tikrai nudžiugintų. Tačiau su maisto papildais tikrai neprašausite pro šalį. Tarp labiausiai dovanoms perkamų BIOFITUS maisto papildų yra Ašvaganda. Šis natūralus maisto papildas, atkeliavęs iš tolimosios Indijos, padės kiekvienam įveikti prastą nuotaiką ir slogutį. Tai galingas maisto papildas, energijos trūkumui pažaboti, kai jos labiausiai reikia. Šiuos papildus gali vartoti kiekvienas, todėl tai puiki dovanos tėvui, vyrui, broliui ar draugui idėja.

Dovanos vyresnio amžiaus žmonėms

BIOFITUS vadovas pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms maisto papildai yra dovanojami itin dažnai. Jie pasirenkami gana įvairūs, priklausomai nuo sveikatos problemų, tačiau kaip vyraujančius būtų galima išskirti BIOFITUS gliukozaminą ir chondroitiną. Tai sąnariams skirtas maisto papildas, kurį taip pat renkasi ir profesionalūs sportininkai. Sąnarių bėdos – dažnai vyresnio amžiaus žmones kamuojanti problema, tad tokią dovaną jie tikrai įvertins. Tai puiki dovanos idėja, jei nežinote, ką padovanoti seneliams ar tėvams.

Maisto papildai imunitetui – dovana kiekvienam

Sveikata ir gera savijauta yra geriausia dovana kiekvienam. V. Mikašauskas pastebi, kad dažnai dovanoms ieškoma maisto papildų imunitetui stiprinti. Daug pirkėjų dėmesio sulaukia BIOFITUS ciberžolė su imbieru, vitaminas C, multivitaminai. Su tokia dovana niekada neprašausi pro šalį: vertingų medžiagų reikia kiekvieno mūsų organizmui, tad maisto papildas imunitetui stiprinti bus puikia dovana tiek draugams, tiek šeimos nariams.

Ieškote kalėdinių dovanų artimiesiems? Užsukite į BIOFITUS.LT – čia tikrai išsirinksite kažką naudingo sau ir brangiems žmonėms. Dovanodami maisto papildus parodome savo rūpestį ir šilumą.

Perspektyvi vitaminų terapija

Maisto papildų žmonės paprastai griebiasi tuomet, kai nepavyksta reikalingomis medžiagomis organizmo aprūpinti su maistu. Visgi mokslininkai mano, kad vitaminus vartojant kaip terapines priemones galima apsisaugoti nuo kai kurių lėtinių ar net onkologinių ligų. Mat moksliniais tyrimais įrodyta, kad didelės dozės skirtingų vitaminų daro poveikį skirtingų rūšių vėžiui. Net 11 m. trukęs eksperimentas JAV parodė, kad specifinis multivitaminų kompleksas padeda sumažinti prostatos ir gaubtinės žarnos vėžio riziką vyresniems nei 50-ies vyrams. Tyrime dalyvavo net 14 000 amerikiečių, kurių bendra rizika susirgti bet kokios rūšies vėžiu sumažėjo penktadaliu ir daugiau. Tuo pat metu Europos perspektyvinis vėžio ir mitybos tyrimų programos (EPIC) specialistai tyrė B grupės vitaminų įtaką vėžio rizikos lygiui. Pastebėta, kad tiems, kurių kraujyje rasta didesnė vitaminų B6 ir B9 bei metionino koncentracija, tikimybė susirgti plaučių vėžiu buvo net 50 % mažesnė nei patiriantiems šių vitaminų trūkumą. Plaučių vėžio riziką mažina ir vitaminas E. Jo nestokojant tikimybė susirgti sumažėja 35–53 %. O štai vitaminas D, manoma, gali padėti esant gaubtinės, storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio rizikai. Krūties vėžiu sergančioms moterims didelės vitamino D dozės padeda ilginti gyvenimo trukmę. Tai atskleidė Vokietijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 1300 onkologinių pacienčių. Sergantiems vėžiu labai reikšmingas ir vitaminas C. Tyrimai rodo, kad onkologinių pacientų, kuriems skiriama speciali dieta ir 40–75 g vitamino C per savaitę, augliai gali reikšmingai sumažėti, kartais net iki 50 %.

Reikšmingas vitamino C poveikis

Pirmą kartą naudoti vitaminą C kaip vieną onkologinių ligų gydymo priemonių pasiūlyta dar XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Pirmiausia jo nauda sieta su kolageno gamybos skatinimu ir ląstelių apsauga. Iškelta hipotezė, kad šis vitaminas gali apsaugoti sveikus audinius nuo auglių invazijos ir metastazių. Be to, atkreiptas dėmesys, kad sergantiems vėžiu dažnai reikšmingai trūksta vitamino C. Tad šį vitaminą pradėta rekomenduoti vartoti papildomai tam, kad sustiprėtų onkologinio ligonio imunitetas ir bendra būklė. Vėlesni tyrimai parodė, kad vitaminas C iš tiesų pagerina onkologinėmis ligomis sergančių pacientų išgyvenamumą. Taip pat pastebėta, kad vitaminas C vėžio ląstelėms yra nuodingas. Tad gali apsaugoti nuo naujų kraujagyslių, maitinančių auglį ir padedančių jam augti, formavimosi. Galiausiai išsiaiškinta, kad itin didelės vitamino C dozės gali kauptis auglyje ir trukdyti jam augti. Visgi tam, kad šios didelės vitamino C dozės galėtų patekti į organizmą ir būti tinkamai įsisavintos, vien valgyti citrinų nepakanka. Jo turi būti suleidžiama tiesiai į paciento kraują. Įvairūs tyrimai parodė, kad leidžiamasis vitaminas C turi nuo vėžio saugančių savybių, gerina pacientų savijautą, mažina uždegimo požymius ir lėtina auglio augimą. Be abejo, terapinės šio vitamino dozės gali turėti tam tikrą nepageidaujamą poveikį, tačiau dažniausiai nežymų. Tai papildoma apkrova inkstams, taip pat pastebimi odos bėrimai. Tradiciškai sutariama, kad bet kokia tiesioginė intervencija, kai praduriama oda, didina infekcijų riziką. Visgi tik tuomet, kai tai atliekama neprofesionaliai ir ne gydymo įstaigoje.

Naujausi tyrimai

Leidžiamojo vitamino C terapija itin domina mokslininkus, ieškančius būdų įveikti onkologines ligas. Mat ši medžiaga, skirtingai nei chemoterapiniai vaistai, nežalinga visam organizmui ir gali būti naudojama paveikti tik konkretų taikinį, t. y. auglį. Tai dar 2012 m. pamėgino padaryti grupė mokslininkų iš Otago universiteto (Naujoji Zelandija), o tyrimo išvadomis pasidalijo žurnale „Free Radical Biology and Medicine“. Tyrėjai nustatė, kad didelės vitamino C dozės pažeidžia DNR ir taip sunaikina vėžines ląsteles. Eksperimentams naudotos smegenų vėžio ląstelės, kurios kai kada visiškai atsparios radioterapijai. Naujojoje Zelandijoje atlikti laboratoriniai eksperimentai su gyvūnais taip pat parodė, kad didelės vitamino C dozės padeda sunaikinti įvairių rūšių vėžio ląsteles. Leidinyje „Nature Communications“ Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad taikant specifinę ir saugią onkologiniams pacientams mažo kaloringumo dietą bei vitamino C terapiją pasiekiami itin reikšmingi rezultatai kovojant su onkologiniais susirgimais. Pirmiausia paaiškėjo, kad suvartojant mažai kalorijų ir valgant tik augalinį maistą organizmas pradeda kurti augliui nepalankią terpę. O tokiomis sąlygomis vitamino C terapijos poveikis dar labiau sustiprėja. Didžiausią efektą toks gydymo būdas turėjo vėžinėms ląstelėms su geno KRAS mutacija. Geno KRAS mutacija lemia, kad kūnas priešinasi daugumai vėžio gydymo metodų ir mažina tikimybę, jog pacientas išgyvens. Šios mutacijos sutinkamos maždaug 25 % visų žmogaus vėžinių susirgimų ir pusėje kolorektalinio vėžio atvejų.

Naudinga žinoti

• Žmogus pats nepajėgus sintetinti vitamino C, todėl jo turi gauti su maistu ir / ar maisto papildais.
• Vitaminas C tirpsta vandenyje, todėl organizme nesusidaro jo atsargų.
• Savaitę kasdien geriant po 2 tabletes aspirino, vitamino C koncentracija organizme sumažėja perpus.
• Kiekvieno asmens organizme vitamino C koncentracija skiriasi, nors paprastai sudaro 2 g. Jei organizme tėra 300 mg vitamino C, žmogus serga skorbutu ir kyla pavojus gyvybei.
• 83,5 mg – vidutinė vitamino C paros dozė moterims; 90 mg – įprastinė paros dozė suaugusiesiems; 105,2 mg – vidutinė paros dozė vyrams; 250 mg–1 g – dozė, profilaktiškai sauganti nuo peršalimo; 1 g geriant kaip askorbo rūgštį gali kilti skrandžio problemų; 2 g – didžiausia saugi geriama dozė, nesukelianti viduriavimo ar šlapimo nelaikymo; 5 g – dozė, nuo kurios pradedama intraveninė vitamino C terapija; 10–100 g – standartinė intraveninės vitamino C terapijos dozė.
• Vitamino C taikymas didelėmis dozėmis padeda išvengti širdies ligų ir insulto.
• Mokslininkų manymu, ateityje gydant vėžį prioritetas bus skiriamas mažai toksiškiems preparatams. Panašiai kaip infekcijoms gydyti naudojami ne plataus spektro, o tik tam tikras bakterijas naikinantys antibiotikai.

Pavadintos princesės vardu

Senovės romėnai citrinines verbenas (Lippia) vadino Veneros augalu. Mat tikėjo, kad jų kvapas gali įžiebti aistrą, net atgaivinti blėstančią meilę. Šiuo augalu romėnės stiprindavo savo žavesį, o daugelio pobūvių salių oras būdavo tiesiog prisodrintas žaižaruojančio verbenų dvelksmo. Nuo seno žinomos kaip šventoji keltų žolė. Citrusų kvapą skleidžiantis augalas stiprina laimės pojūtį ir ramina. Be to, citrininis jų aromato šleifas padeda įveikti apatiją, nuovargį, sužadina energiją ankstų rytmetį, vakare – atpalaiduoja, švelnina įtampą ir prišaukia miegą. Dažnai vadinamos raganų ir apžavų augalu, galinčiu jų mėgėjams atnešti stulbinamą sėkmę. Iš verbenų lapų gaminti meilės eliksyrai, o eterinis aliejus iki šių dienų laikomas afrodiziaku. Ispanijos botanikai šį augalą pavadino Parmos princesės Luizos Teresos vardu (Aloysia citriodora). Šiandien, be visa kita, šis augalas daugelio kulinarų vertinamas kaip puikus prieskonis, tinkantis žuvų, ėrienos ir grybų patiekalams gardinti.

Provanso pasididžiavimas

Citrininių verbenų krūmeliai gali užaugti net iki 3 m aukščio. Jų žiedai – nuo baltos iki švelniai violetinės spalvos. Švelniai patrynus tarp pirštų, pakvimpa citrinomis. Didžiulėmis šių augalų plantacijomis garsėja Provanso regionas Prancūzijoje. Gegužę Provanso turguose verbenos tiesiog karaliauja. Mat gegužę, prieš joms žydint, nupjaunami smailėjantys į apačią lapeliai, iš kurių gaunamas verbenų ekstraktas. Džiovinami akylai saugant nuo šviesos. Išdžiūvę mirkomi alkoholio mikstūroje – taip gaunamas verbenų ekstraktas, įeinantis į daugelio kosmetikos priemonių sudėtį. Jos odą švelnina, ramina, o kūną atpalaiduoja nuo kasdienio streso. Kremai, kurių sudėtyje yra verbenų ekstrakto, tinka gyvybingumo netekusios, vystančios, blyškios veido odos priežiūrai. Iš verbenų taip pat distiliuojamas gaivaus, lengvo aromato hidrolatas (augalinis vanduo). Dar viena šių augalų dovana kūnui – priemonės celiulito pažeistai odai atkurti. Sakoma, kad vien tik citrininių verbenų kvapas malšina skausmą ir depresiją, mažina pilvo dieglius.

Retas ir vertingas aliejus

Iš žydinčių augalų stiebelių išgaunamas žalsvai gelsvas eterinis aliejus. Distiliuojant garais jo pagaminama palyginti nedaug, šis aliejus yra retas ir brangus, be to, dažnai klastojamas. Pigesnis citrinžolių aliejus skiedžiamas citrininių verbenų aliejumi. Neretai maišomas su vaistinių verbenų (Verbena officinalis) aliejumi ir parduodamas prancūzišku verveine pavadinimu. Parfumeriai taip pat mėgsta, vertina ir kurdami kvepalus naudoja būtent citrusinių verbenų eterinį aliejų. Jis tinka masažui siekiant šalinti įtampą, nerimą ir nemigą. Dėl to laikomas vienu geriausių aliejų miegui prišaukti. Norint greičiau užmigti, patariama 2 lašus citrininių verbenų eterinio aliejaus sumaišyti su 2–4 lašais levandų eterinio aliejaus ir tokiu mišiniu kvėpinti patalynę arba servetėlę, padėtą šalia lovos, pvz., ant naktinio staliuko. Siekiant nurimti ar nuraminti sukilusias emocijas, eterinio aliejaus verta įkvėpti tiesiog iš buteliuko.

Arbatos nauda

Verbenų lapų arbata gerina virškinimą, malšina pilvo skausmus, taip pat tonizuoja ir stiprina nervų sistemą. Be to, tai itin gaivus gėrimas, todėl tinka gerti vasarą. Naudinga kaip švelniai mažinanti karščiavimą priemonė. Graikės verbenų arbatą naudoja kaip toniką odai puoselėti. Augalo lapelių galima įberti į vonios vandenį. Prancūzai gamina verbenų likerį, kuris, kaip jie tikina, tinka… kamuojant pagirioms. Tvyrant vasaros karščiams, Prancūzijoje ir Italijoje siūloma mėgautis gaiviais verbenų šerbeto ledais. Mūsų krašte verbenas galima auginti kaip dekoratyvinius augalus, nors turime ir vietinių citrinomis dvelkiančių žolinių augalų. Tai melisos ir katmėtės. Šių kvapas kiek šiurkštesnis nei melisų. Abu augalai tinka ne tik arbatai ruošti, bet ir kepiniams, varškės gaminiams, nors jų aromatas kiek mažiau malonus nosiai ir gomuriui nei verbenų. Be to, ir melisos, ir katmėtės gerai slopina prakaito kvapą.

Įsivaizduokite, kad toks košmariškas scenarijus pildosi jūsų gyvenime. Pastaruosius kelerius metus jūsų mama susidūrė su rimtomis atminties problemomis. Ji sutrikdavo vairuodama, vėl ir vėl kartodavo tuos pačius klausimus. Jai sunkiai sekėsi įsisavinti naują informaciją, o sakinio viduryje dažnai pamiršdavo, ką norėjo pasakyti. Atlikus kompiuterinę tomografiją, diagnozuota ankstyva Alzheimerio ligos forma. Gydytojai išrašė receptą vaistams ir suteikė šiek tiek vilties, jog jie suveiks. Ar pasijutote nusivylę?

Nauja Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) JAV ir Bucko senėjimo tyrimų instituto programa suteikia vilčių išgirdusiems Alzheimerio ar demencijos diagnozę. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime mokslininkai įrodė, kad natūralūs gydymo būdai gali ne tik sulėtinti demencijos progresą, bet ir iš tikrųjų jį pakeisti. Straipsnyje „Kognityvinio sutrikimo atšaukimas: nauja terapinė programa“ daktaras Dale‘as Bredesenas parodė, kaip 9 iš 10 tiriamųjų, kuriems diagnozuota demencija, atgavo kognityvines funkcijas. Dr. D. Bredesenas yra neurologijos profesorius ir Easton Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele direktorius. Jis taip pat darbuojasi ir jau minėtame Bucko institute. O naujausią jo tyrimą rėmė dar kelios institucijos, įskaitant ir JAV nacionalinį sveikatos institutą.

Kognityvinis sutrikimas – pagrindinė rizika, kuri itin baugina senstant. Pasak Alzheimerio asociacijos specialistų, „demencija yra bendras atminties ir kitų protinių gebėjimų praradimą, kuris pakankamai stiprus, kad trukdytų kasdieniam gyvenimui, apibūdinantis terminas“. Alzheimerio liga – tik viena iš daugelio demencijos formų. Visgi ji sudaro 60–80 % demencijos atvejų. Šia liga serga apie 5,4 mln. amerikiečių ir 30 mln. žmonių visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 160 mln., įskaitant 13 mln. amerikiečių. Deja, veiksmingo Alzheimerio ligos gydymo nėra, ir tai jau tapo trečia pagrindine mirties priežastimi JAV.

Dr. D. Bredesenas mano, kad demencijos ir Alzheimerio ligos vystymuisi įtakos turi daugybė veiksnių. Nedidelio tyrimo metu jis su kolegomis sukūrė individualizuotus ir išsamius protokolus, skirtus 10 pacientų atminties praradimui sustabdyti ir pakeisti. Šių protokolų pritaikymo rezultatai buvo nuostabūs. Devynių iš 10 dalyvių atmintis pagerėjo per 3–6 mėn. nuo programos pradžios. Iki projekto pradžios 6 pacientai buvo priversti atsisakyti darbo arba patyrė didelių sunkumų atlikdami kasdienes užduotis darbe. Po projekto visi jie galėjo grįžti į darbą arba tęsti jį gaudami daug geresnius rezultatus. Tarp tiriamųjų buvo 5 pacientai, kurių atminties praradimas susijęs su Alzheimerio liga. Kiti turėjo lengvą amnezinį pažinimo sutrikimą ir subjektyvų pažinimo sutrikimą. Tik vienam pacientui, kuriam diagnozuota vėlyvoji Alzheimerio liga, būklės individualizuoti protokolai nepadėjo pagerinti atminties ir kitų kognityvinių funkcijų.

Gydytojai, gydydami pacientus, naudojo sisteminį metodą. Jie sukūrė sudėtingą 36 punktų terapinę programą, apimančią visapusiškus mitybos pokyčius, smegenų stimuliavimą, mankštą, miego režimo optimizavimą, specifinius vaistus ir vitaminus bei kelis papildomus veiksmus, turinčius įtakos smegenų biochemijos procesams. Pranešime spaudai dr. D. Bredesenas išdėstė:

„Dabar vartojami vaistai nuo Alzheimerio ligos pasiekia tik vieną taikinį, tačiau šis sutrikimas gerokai sudėtingesnis. Įsivaizduokite, kad turite stogą, kuriame yra 36 skylės, o jūsų vaistas labai gerai užtaisė tik vieną skylę. Deja, jūs vis tiek turite 35 kitas properšas, todėl bendras atminties ir kitų kognityvinių procesų praradimas nėra sustabdytas. Tad liga progresuoja toliau.“

Dr. D. Bredeseno metodas grįstas išsamiais kiekvieno paciento tyrimais siekiant nustatyti, kas konkrečiai veikia jo smegenų signalizacijos tinklą. Tada protokolas suasmeninamas konkrečiam pacientui. Vieno iš jo tyrime dalyvavusių pacientų pavyzdiniame protokole pateikiama tokia seka:

• Iš mitybos pašalinti visus paprastuosius angliavandenius;
• Atsisakyti glitimo turinčių ir perdirbtų produktų;
• Padidinti suvartojamų daržovių, vaisių ir laisvėje sugautos žuvies kiekį kasdienėje mityboje;
• Taikyti streso mažinimo praktikas ir meditaciją;
• Kiekvieną vakarą vartoti melatonino papildų;
• Miegoti ne trumpiau kaip 7–8 val. per naktį;
• Kiekvieną dieną vartoti metilkobalamino (vitaminą B12), vitamino D, kofermento Q10 ir žuvų taukų;
• Optimizuoti burnos higieną naudojant tarpdančių siūlą ir elektrinį dantų šepetėlį;
• Taikyti pakaitinę hormonų terapiją;
• Praktikuoti protarpinį badavimą, kai tarp vakarienės ir pusryčių išlaikomas 12 val. tarpas;
• Nevalgyti likus 3 val. iki miego;
• 4–6 kartus per savaitę mankštintis bent po 30 min.

Ši programa yra sudėtinga, nes pacientas priverstas stipriai keisti kasdienius įpročius. Visgi dr. D. Bredsenas pažymi, kad vienintelis jo sukurto protokolo šalutinis poveikis yra „geresnė sveikata bei optimalus kūno masės indeksas, o tai labai skiriasi nuo tų šalutinių poveikių, kurie atsiranda vartojant daugelį Alzheimerio ligai ir demencijai skirtų kontroliuoti vaistų.“

Ką daryti, kai diagnozuojamas kognityvinis sutrikimas, demencija ar Alzheimerio liga?

Alzheimerio tyrimų centro prie Kalifornijos universiteto Los Andžele protokolai sukurti pripažįstant faktą, jog šis sutrikimas gali turėti daug priežasčių, o tos priežastys dažnai yra grįžtamosios. „Sharp Again Naturally“ (www.sharpagain.org) – ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2012 m., siekiant šviesti visuomenę ir medikų bendruomenę apie grįžtamąsias demencijos priežastis. Štai septynios sritys, kurias „Sharp Again Naturally“ siūlo ištirti prieš priimant demencijos ar Alzheimerio diagnozę ir pasirenkant gydymo būdą. Šios sąlygos gali sukelti atminties praradimą ir demenciją, visgi jas galima pakeisti:

• Mitybos disbalansas ir trūkumai. Omega-3, vitamino B12, vitamino C, magnio, seleno, probiotikų ir kitų maistinių medžiagų trūkumas dažnai sukelia Alzheimerio ligos bei demencijos simptomus. Minėtų medžiagų gausios subalansuotos Viduržemio jūros regiono dietos laikymasis susijęs su mažesniu kognityvinio sutrikimo pasireiškimu. Taip pat sietinas su sumažėjusia Alzheimerio ligos rizika. Tyrimai rodo, kad mažas vitamino D kiekis susijęs su Alzheimerio liga. Mažas folio rūgšties kiekis (vitamino B9) taip pat gali sukelti kognityvinių funkcijų pablogėjimą. Papildomai vartojamas kokosų aliejus gali padėti sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Ir taip pat yra žinoma, kad ciberžolė pagerina darbinę atmintį suvartojus vos vieną terapinę dozę.

• Dirbtiniai maisto dažikliai, skoniai ir saldikliai. Visų rūšių dirbtiniai maisto priedai gali sukelti demencijos simptomus. Tyrimai rodo, kad dirbtinis saldiklis aspartamas pablogina pažinimo funkciją ir sukelia atminties praradimą.

• Receptinių vaistų šalutinis poveikis. Kai kurie vaistai, ypač skirti stipriam skausmui malšinti, taip pat psichotropiniai preparatai gali sutrikdyti kognityvines funkcijas. Ypač kenksmingi statinai – vaistų grupė, pasižyminti cholesterolio koncentraciją kraujyje mažinančiu poveikiu. Viename Kalifornijos universiteto atliktame tyrime 90 % pacientų, kurie nustojo vartoti statinus, pranešė, jog per kelias savaites pagerėjo jų kognityvinės funkcijos. Kai kuriems pacientams net buvo pakeista demencijos arba Alzheimerio ligos diagnozė. Kitas tyrimas parodė, kad miegui gerinti skirtas vaistas „Ambien“ padidino senyvų pacientų demencijos riziką.

• Uždegimas dėl žemo lygio infekcijų, pelėsių, alergijos maistui ir Laimo ligos. Bendras uždegimas – tai organizmo bandymas atsikratyti toksiško elemento ar patogeno, todėl jis atsiranda įvairiose situacijose, net esant dantų šaknų kanalų ir šlapimo takų infekcijoms. Tyrimai rodo, kad psichikos sutrikimai gali atsirasti dėl neurouždegimo.

• Stresas ir nejudrumas. Stresas padidina hormono kortizolio kiekį, sukelia uždegimą ir, savo ruožtu, hormonų disbalansą, taip pat kognityvinių funkcijų sutrikimus, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, hipertenziją, lėtą gijimą ir jautrumą ligoms. Kūno savigydos mechanizmai priklauso nuo netrukdomo limfos, kraujo ir kitų skysčių tekėjimo, o visa tai skatina mankšta. Priešingai, nejudrumas sutrikdo natūralius ląstelių veiklos mechanizmus, visą organizmo veiklą ir neleidžia jam gyti. Vienas tyrimas parodė, kad jaunesniems nei 65 m. amžiaus pacientams 41 % demencijos diagnozių buvo neteisingos. Klaidinga diagnozė dažniausiai pasitaikydavo sergantiems depresija arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu.

• Skydliaukės ir kitų hormonų disbalansas. Daugelis žmonių, kuriems diagnozuotas Alzheimerio liga arba demencija, tiesiog turi mažą T3 skydliaukės hormono kiekį. Tačiau standartiniai skydliaukės tyrimai neparodo T3 lygio, o įprastas hormono T4 lygio nustatymas šiuo atveju nereikšmingas. Apskaičiuota, kad 10–15 % visų slaugos namų gyventojų gali ten būti būtent dėl itin žemo T3 hormono lygio, sutrikdančio jų kognityvines funkcijas.

• Apsinuodijimas gyvsidabriu ir kitais sunkiaisiais metalais. Amalgamos plombose, kurios anksčiau buvo itin plačiai naudojamos, yra net 50 % gyvsidabrio. Šis elementas nėra stabilus, tačiau ir neinertiškas. Jis pašalina dujas iš ląstelių, gali pasiekti smegenis net netiesiogiai per kraują ir sunaikinti jų neuronus. Šias plombas būtina pašalinti laikantis saugaus protokolo. Kasmetiniai skiepai nuo gripo – dar vienas šių toksinų šaltinis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skiepijosi nuo gripo 5 m. iš eilės, turėjo 10 kartų arba 1000 % didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei tie, kurie skiepijosi nuo gripo tik 1–2 kartus. Nors vakcinose gyvsidabrio kiekis yra labai mažas, tačiau per ilgus dešimtmečius jų naudojimo organizme gali susikaupti tam tikras gyvsidabrio ir aliuminio kiekis.

Dauguma pacientų ir gydytojų nežino apie šias būkles, sutrikdančias kognityvines funkcijas. Tad „Sharp Again Naturally“ kuriama konsultacinė tarnyba siekia, kad kuo daugiau žmonių būtų apie tai informuoti. Taip pat siekiama sukurti funkcinės medicinos specialistų, natūropatų ir gydytojų tinklą, kurie praktikuotų integruotą mediciną ir padėtų žmonėms atgauti prarastas pažinimo bei atminties funkcijas.

Parengta pagal:

„© [„7 Conditions Masquerading As Dementia“ GreenMedInfo Reporter. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. gegužės 30 d.].

Augalai, kurie lieka receptų paraštėse

Kai XX a. išrado pirmuosius antibiotikus, neilgai trukus žmonės prie jų taip priprato, kad pamiršo protėvių puoselėtą sveikatos stiprinimo būdą – gamtos teikiančius naudingus augalus. Kaip teigia fitoterapeutas V. Skirkevičius, vos prasidėjus cheminių antibiotikų gamybai, net įtarti negalėjome, kad cheminės medžiagos, kurios jungiasi prie receptorių, gali daryti poveikį organizmui. Deja, ilgainiui dėl dažno nenatūralių antibiotikų vartojimo atsirado vaistams atsparių bakterijų ir kitų infekcijų, kurios vystosi greičiau nei mokslininkai spėja tirti. Todėl su jomis kovoti kur kas sunkiau. Daugiau dėmesio skiriant augalams, gydytis nuo įvairių susirgimų galima ir nekenkiant sau.

Fitoterapinėmis savybėmis pasižymintys augalai ypač svarbūs vyresniems žmonėms, kuriems pasiekus 42 m. amžių prasideda senatviniai procesai – keičiasi medžiagų apykaita, išsivysto gretutinių ligų.Deja, požiūris į augalų veiksmingumą ligoms gydyti vis dar kritiškas: „Į čiobrelius žiūrime kaip į šventą vandenėlį – kuo jie gali padėti? Išgėrėme arbatėlės su medumi, be medaus… Kuo jis gali padėti? – Dažnai girdima kritika dalinasi specialistas. – Tačiau gydyti infekcijas gali daug augalų: melisos, saldymedžiai, mėtos, rozmarinai, veikiantys pūslelinės sukėlėją. Jeigu yra rotavirusas, puikiausiai veikia sidabražolės, citrinos ar klasikinė kamelijų arbata. Jeigu pasireiškia Helicobacter pylori bakterija, padėti gali česnakas, imbieras, mėtos, rozmarinai bei čiobreliai. Virusinėms infekcijoms gydyti vėlgi – čiobreliai, ženšenis, cinamonas, bruknės, medetkos“, – gydomųjų savybių turinčius augalus įvardija fitoterapeutas.

Nepaisant to, kad yra gausybė sveikatai padėti galinčių augalų, kurie gajūs įveikti įvairias bakterijas ir virusus, apsiribojame tik keliais populiariausiais: česnakais, čiobreliai, imbieru ar kt. Nepelnytai paraštėse paliekame lengvai prieinamus ir naudingus augalus. „Medetkos – stiprus augalas, veikiantis gilumines žaizdas. Jos stipriai dezinfekuoja gydant tiek išorines, tiek vidines žaizdas, stipriai skatina regeneracijos procesus, – apie medetkų gydomąsias savybes tikina V. Skirkevičius. – Medetkų vartoti rekomenduojama, kai negyja paviršinės žaizdos. Kai žaizda užgyja labai greitai, po ja lieka pūlinys, o medetkos to nepalieka.“ Pasak specialisto, kai kuriuos naudingus augalus galima rinktis ir pagal skonį. Mat augalai, kurie turi kartų, aštrų skonį (kaip medetkos), visada turi antibakterinių, antivirusinių savybių, dėl to ir pelynai, ir kiečiai, ir peletrūnai vartojami nuo uždegimų.

Dėmesys vartojimo taisyklėms

Kad ir kaip teigiamai sveikatai pristatomi gamtos antibiotikai, tačiau net juose slypi tam tikrų pavojų. Todėl jų vartojimas privalo būti lygiai toks pats atsakingas, kaip ir kitų vaistų. V. Skirkevičiaus teigimu, net prieš vartojant tokius augalus reikia atsižvelgti į žmogaus konstitucinius tipus, kurie skirstomi į Vata, Pita ir Kapa. Mat ne visiems tie patys augalai tinka vienodai. Jeigu konkrečiam žmogui netinkamai parenkamas konkretus augalas, jo vartojimas gali daugiau pakenkti nei padėti. „Pavyzdžiui, česnakas, kuris turi 4000 metų tradiciją ir vartojimo istoriją, tinkamiausias vartoti tik sudžiūvusiam, susiraukšlėjusiam žmogui – ajurvedui. Česnake yra komponentų, kurie netinka žmogui, turinčiam tulžies konstitucijos, tulžies apykaitos problemų, pražilusiems, praplikusiems ar net strazdanotiems asmenims. Mes niekada nežiūrime į žmogų, tik į ląsteles, organus ir ligą. Toks nežiūrėjimas į žmogų sukelia tik daugiau problemų“, – apie augalų derinimą pagal žmogaus konstitucinį tipą pasakoja V. Skirkevičius.

Norint išvengti augalų vartojimo grėsmių, bene viena palankiausių išeičių – augalų maišymas. Vertėtų naudoti papildomus augalus, kad vyktų kompleksinis, energinis veikimas. Norint, kad jie tarpusavyje derėtų, sustiprintų ir, svarbiausia, pašalintų blogąjį poveikį, pavyzdžiui, jau aptarto česnako. Pasak V. Skirkevičiaus, česnakas kai kuriems gali dirginti žarnyną, sukelti nervų sistemos ligų ir kt. „Atsižvelgiant į augalo chemiją, reikia suprasti, kad jo vartojimas turi būti atsargus, reikia žiūrėti ir į tai, kaip žmogus atrodo, ne tik į užklupusią ligą. Pagal išsiaiškintą konstitucinį tipą galima tiksliau ieškoti sau tinkančių gydomųjų augalų“, – pasakoja specialistas. Paprastesniam ir grėsmės nekeliančiam augalų mišiniui fitoterapeutas rekomenduoja išbandyti 5 ingredientus, kurie daromi iš skirtingų kategorijų augalų: grybų (šitakių, kazlėkų, voveraičių, įžulniųjų skylenių ir kt.); dumblių; laukinių uogų (putinų, šeivamedžių, bruknių, erškėtrožių, šermukšnių, aronijų); lapuočių (dilgėlių, kiaulpienių, garšvų, juodųjų serbentų lapų ir pan.) Minėtų kategorijų ingredientai išdžiovinami, sumalami ir sumaišomi. Kiekvieną rytą šaukštelį tokio mišinio suplakti su vandeniu ir išgerti. „Tai ekologiškas mišinys, kuris gausus antioksidantų, pasižyminčių uždegimus slopinančiu, virškinimą gerinančiu ir organizmą maitinančiu poveikiu, – teigia V. Skirkevičius. – Tie augalai, kurie skirti masinei gamybai, yra be vadinamojo turinio.“ Dėl šios priežasties geriau rinktis ekologiškus ir kuo natūralesnius augalus.

Detaliau pasakodamas apie mišinius ir jų tinkamumą fitoterapeutas pabrėžia, kad, pavyzdžiui, debesylai labai vertingi gydant tuberkuliozę bei kosulį, bet tinka ne visiems. „Debesylai tinka tik stambiam žmogui. Nei smulkaus, nei vidutinio sudėjimo asmuo jų negali vartoti, nes patirs pernelyg erzinantį poveikį, o tai neduos naudos. Bet jeigu sumaišytume su kitu augalu – varnalėšomis, imbieru ar ežiuolių šaknimis, išeitų pradinis mišinys, tinkantis visiems. Mišinių reikia dėl saugumo ir geresnio poveikio. Gamta sukūrusi visus receptus“, – dalinasi specialistas.

Visgi, V. Skirkevičiaus manymu, kita dažnai pasitaikanti vaistinių augalų vartojimo problema – pačių augalų nuvertinimas. „Augalus nuvertiname dėl to, kad vartojame tik 3–4 dienas, pavyzdžiui, čiobrelių arbatą. Tai labai trumpas laikas. Augalus derėtų vartoti mažiausiai 3 savaites. Vaikams užtektų 10 dienų“, – pataria fitoterapeutas. Jo teigimu, kenčiant nuo lėtinių infekcinių ligų, tokių kaip tuberkuliozė, 21 dienos vartojimas iki 3 mėnesių ir dozės yra itin svarbūs, nes žmogaus kraujas kas 3 mėnesius keičiasi. Todėl tik laikantis rekomenduojamo vartojimo periodo galima pajusti pagerėjimą.

Ne maisto, o vaistų papildai

Kaip ir įprastų vaistų, taip ir gaunamų iš gamtos nevalia vartoti bet kada. Net lengvą poveikį turinčius augalus rekomenduojama vartoti tik pasireiškus atitinkamiems negalavimams. Jei prioritetą skiriate gydymuisi ne gamtos antibiotikais, o cheminiais, fitoterapeutas rekomenduoja apsvarstyti kai kurių jų vartojimą drauge. „Augalus svarbu vartoti net su antibiotikų kursu. Čiobrelių ar liepžiedžių arbatas, kad organizmo bakterijos neprisitaikytų prie cheminių antibiotikų, kuriuos 5–7 dienas vartojame dėl tam tikrų priežasčių. Tai irgi savotiška apsauga, neleidžianti bakterijoms prisitaikyti. Nuo antibiotikų bakterijos darosi daug jautresnės, todėl jeigu kartu vartosime čiobrelių ar liepžiedžių, turėsime mažesnį šalutinį poveikį kepenims ir inkstams.“

Būtent dėl augalų apsauginių savybių juos vertėtų vadinti ne maisto, bet vaistų papildais. „Labai svarbu tai, kad augalai nekenkia imuninei sistemai. Jie, veikdami su įprastais antibiotikais, nenaikina mikrofloros, ką daro išgrynintos medžiagos, paimtos iš tų pačių augalų“, – pasakoja V. Skirkevičius. Augalai tausoja mikroflorą, todėl sergant neskubėti griebtis vaistų. „Sergančiajam reikia išprakaituoti ir daug šlapintis. Nereikia vaistais mušti temperatūros, jeigu ji neviršija 39 ºC. Leisti pačiam organizmui pakelti temperatūrą, kad sukiltų visas imunitetas ir sunaikintų ligos sukėlėją“, – tikina V. Skirkevičius.

Visgi, kad organizmas neperkaistų, būtina vartoti skysčius ir augalus, kurie pasižymi uždegimus slopinančiu poveikiu, skatina prakaitavimą, šlapinimąsi, o ne griebtis vaistų nuo skausmo, dėl kurių ilgainiui prarandamas imunitetas“, – įspėja fitoterapeutas.

Kas yra NK ląstelės?

Ląstelės „natūralios žudikės“ yra limfocitų, arba baltųjų kraujo kūnelių, tipas. Tai natūrali limfinės sistemos dalis. NK ląstelės atlieka svarbų darbą – „patruliuoja“ kraujyje ir nuolat ieško svetimkūnių, kitų įsibrovėlių ir piktybinių ląstelių. Šios ląstelės susidaro kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, tonzilėse, užkrūčio liaukoje ir blužnyje, taip pat kepenyse, žarnyne, odoje bei plaučiuose. Daugelis nė neįtaria, kad jų kūnuose bet kurią akimirką gali pradėti vystytis vėžinės ląstelės. Visgi tuomet, kai žmogaus NK ląstelės yra sveikos, stiprios ir gausios, jam nėra ko jaudintis. Remiantis išsamia ataskaita, paskelbta „Biomed Biotechnology“ žurnale 2011 m., NK ląstelės gali „kontroliuoti vietinio naviko augimą ir metastazes“. Metastazės reiškia vėžinių ląstelių plitimą iš vienos kūno dalies į kitą. Tai dažniausiai vyksta būtent per limfinę sistemą ir kraują. NK ląstelės blokuoja vėžio augimą ir plitimą, nes gali tiesiogiai sukelti ląstelių citotoksiškumą ir vėžinių ląstelių mirtį.

NK ląstelių veikimo mechanizmas:

• NK ląstelės nuolat cirkuliuoja visuose audiniuose ir kraujyje, ieškodamos blogųjų ląstelių ir svetimkūnių, įskaitant virusus, bakterijas ir, žinoma, vėžines ląsteles.
• Kai NK ląstelė aptinka pakitimų, ji perduoda signalą kitoms tos pačios rūšies ląstelėms veikti. Susidariusi NK ląstelių grupė toksine medžiaga paveikia konkrečią nesveiką ląstelę ar svetimkūnį.
• Ši toksiška medžiaga, pasiekusi tikslą, prasiskverbia pro svetimkūnio arba vėžinės ląstelės membraną, todėl ji „sprogsta“.
• Galiausiai NK ląstelė išskiria hormoną, kuris iškviečia kitas imuninės sistemos ląsteles. Jos atkeliauja į pažeistos ląstelės vietą ir surenka svetimkūnio ar nesveikos ląstelės likučius bei pašalina juos per limfinę sistemą.

Kaip NK ląstelė žino skirtumą tarp sveikos ląstelės, kuri yra normali kūno dalis, ir vėžinės ląstelės? 

NK ląstelės turi genetiškai užprogramuotą aptikimo ir komunikacijos sistemą. Tai leidžia joms ištirti įtarimą keliančios ląstelės branduolį, kad išsiaiškintų, ar ji normali, ar nesveika. Remiantis gauta informacija, NK ląstelės arba reaguoja, arba ne. „Natūralios žudikės“ – iš tiesų protinga imuninės sistemos dalis!

(Pastaba: branduolys yra kiekvienos kūno ląstelės, įskaitant vėžines, valdymo centras. Jame yra DNR, jis kontroliuoja ląstelės genų bei baltymų gamybą.)

Gana ilgai net mokslininkai negalėjo pasakyti, kaip tiksliai NK ląstelės aptinka nesveikas ląsteles ir nepakenkia sveikosioms. Nors jau padaryta didelė pažanga siekiant išsiaiškinti, kas paverčia šias ląsteles tokiomis unikaliomis, atliekant išsamius tyrimus nuolat sužinoma kas nors naujo. Vėžį tiriantys mokslininkai tikisi, kad NK ląstelių tyrimai padės sukurti naujas strategijas, kaip efektyviau kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

Štai dešimt būdų, kaip išlaikyti savo NK ląsteles sveikas, stiprias ir gausias:

1. Rūpintis žarnyno sveikata. 65–70 % imuninės sistemos yra žarnyno gleivinėje, įskaitant nemažą kiekį NK ląstelių. Norint, kad imuninė sistema veiktų sklandžiai, o NK ląstelės būtų efektyvios, būtina išlaikyti žarnyno mikrofloros balansą. Tai padaryti padeda cukraus, perdirbto maisto ir angliavandenių suvartojimo ribojimas ar atsisakymas. Taip pat kasdien derėtų gauti probiotikų ir prebiotikų. Jų yra natūraliai fermentuotuose maisto produktuose bei iš kaulų išvirtame sultinyje. Manoma, kad viena pagrindinių autoimuninių ligų priežasčių yra žarnyno sutrikimai, pvz., pralaidaus žarnyno sindromas. 2013 m. Vašingtono universiteto (JAV) atliktas tyrimas nustatė aiškų ryšį tarp autoimuninių problemų ir sutrikusios NK ląstelių gamybos bei mažo NK ląstelių funkcionalumo.

2. Sumažinti kenksmingą poveikį organizmui. Intensyvaus ir nenutrūkstamo streso poveikio rezultatas yra procesas, vadinamas imuninės sistemos senėjimu. Tai lemia bendros imuninės sistemos funkcijos sumažėjimą. Tipiškas imuninės sistemos senėjimo pavyzdys – vėjaraupių viruso suaktyvėjimas vyresniam žmogui, kai šis suserga juostine pūsleline. Dalis su amžiumi susijusio imuninės sistemos susilpnėjimo tikriausiai atsiranda dėl mažesnio NK ląstelių aktyvumo ir jų gamybos. Kai kurių neišvengiame senstant, tačiau taip pat galima padaryti daug dalykų išlaikant imuninės sistemos vientisumą ir NK ląsteles. Visų pirma, prisiminkite apie kenksmingą streso poveikį ir tai, kaip reaguojate į streso faktorius. Atsakas į stresą – hormonų balanso pakitimai. O tai gali sukelti tiesioginį imuninės sistemos susilpnėjimą. Tad į kasdienę rutiną derėtų įtraukti streso valdymo praktikų – meditacijos, maldos, emocijų paleidimo, jogos, pasivaikščiojimų gamtoje ir atleidimo praktikų. Stresą taip pat didina fiziškai veikiantys išoriniai faktoriai: sunkiųjų metalų turinčios dantų plombos, agresyvi kosmetika ir buitinė chemija. Juos reikėtų pašalinti iš aplinkos ir bent laikinai laikytis detoksikacijos režimo. Tai padaryti padeda švelnus organizmo valymas ir pirties seansai.

3. Subalansuoti melatonino lygį organizme. Melatoninas – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka. Jis pats savaime yra stiprus vėžio inhibitorius, ypač krūties vėžio atvejais. Tyrimai parodė, kad melatoninas turi galimybę tiesiogine prasme užmigdyti vėžines ląsteles. Remiantis 2016 m. Brazilijoje atliktu tyrimu, paskelbtu recenzuojamame medicinos žurnale „Plos One“, šis hormonas taip pat turi įtakos vėžio kamieninėms ląstelėms. Tad kokybiškas miegas – geriausia, ką galite padaryti norėdami stabilizuoti melatonino lygį. Jei manote, kad jums gali trūkti melatonino, būtinai reguliariai tikrinkite jo lygį ir prireikus vartokite kokybiškų maisto papildų. Jie būtini, jeigu vargina nemiga ar kiti miego sutrikimai.

4. Valgyti daugiau ekologiškų mėlynių. Bendru trijų JAV universitetų tyrimu nustatyta, kad kasdien valgant mėlynių mažėja oksidacinis stresas ir didėja priešuždegiminių citokinų kiekis.

(Pastaba – citokinai yra maži baltymai, išskiriami imuninių ląstelių. Jie aktyviai veikia kitas kūno ląsteles.)

5. Į meniu įtraukti daugiau prieskonių. Pastebėta, kad juodųjų pipirų ir kardamono ekstraktai itin sustiprina NK ląstelių citotoksinį aktyvumą, o tai rodo galimą jų priešvėžinį poveikį.

6. Padidinti beta karoteno kiekį. Maistas, kuriame daug beta karoteno, pavyzdžiui, batatai, morkos, kopūstai, špinatai ir spirulina, gali skatinti NK ląstelių aktyvumą. Beveik prieš 20 m. atliktas ir Tarptautiniame maisto mokslų ir mitybos žurnale paskelbtas tyrimas palygino NK ląstelių, apdorotų beta karotenu ir vitaminu E, veiksmingumą, kai šios NK ląstelės sąveikavo su žmogaus ir pelės modelio limfomos ląstelėmis. Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad tiek vitaminu E, tiek beta karotenu infuzuotos NK ląstelės padidino citotoksinį aktyvumą prieš plaučių vėžio ląsteles.

7. Valgyti daugiau česnakų ir grybų. Česnakuose gausu ajoeno, alicino ir tiosulfinatų – visų sieros turinčių junginių, kurie gali sustiprinti imuninę sistemą. Tarbiat Modares universitete (Iranas) atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „International Immunopharmacology“, parodė, kad česnakuose esantys sieros junginiai gali paskatinti NK ląstelių gamybą ir aktyvumą. Taip pat nustatyta, kad tam tikri česnako junginiai tiesiogiai blokuoja krūties vėžio ląstelių augimą pelėms. Grybuose, ypač jų ekstraktuose, yra daug beta gliukanų, kurie, kaip įrodyta, didina T ląstelių skaičių ir NK ląstelių gamybą. T ląstelės yra kita limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių) rūšis. Šios ląstelės itin svarbios imunitetui. 2009 m. Honkongo universitete atliktas tyrimas parodė, kad beta gliukanai gali suaktyvinti keletą imuninių receptorių, įskaitant esančius makrofaguose ir NK ląstelėse. 2014 m. tyrimo rezultatai, paskelbti Tarptautiniame onkologijos žurnale, rodo, kad imunitetą stiprinančios beta gliukanų savybės padeda slopinti endokrininei sistemai atsparų krūties vėžį, reguliuojant jo genų ekspresiją. Daugelio tyrimų metu taip pat pastebėta, kad skirtingi beta gliukanų šaltiniai pasižymi skirtingu poveikio intensyvumu. Tad renkantis beta gliukanus kaip maisto papildus derėtų ieškoti jų be priedų ir užpildų.

8. Užtikrinti deramą seleno kiekį. Mitybą papildžius selenu padidėja NK ląstelių lizinio ciklo aktyvumą. Tai susiję su seleno poveikiu interleukino-2 (IL-2) receptoriams. Taip padedama imuninės sistemos ląstelėms bendrauti tarpusavyje ir skatinamas imuninių ląstelių judėjimas link uždegimo vietų, įskaitant sritis, kuriose gali būti vėžinių ląstelių.

9. Išmėginti fermentais modifikuotų ryžių sėlenas. Remiantis išsamia ataskaita, kurią 2015 m. sausį paskelbė „Life Extension International“, fermentais modifikuotos ryžių sėlenos (EMBR) padidina NK ląstelių aktyvumą iki 84 %. 2013 m. Europos vėžio tyrimų instituto atliktame tyrime daugiausia dėmesio skirta medžiagos MGN-3, esančios EMBR, poveikiui pacientams, sergantiems daugybine mieloma (mieloma yra vėžio rūšis, paveikianti kraujo plazmą). Tyrėjai nustatė „aiškų NK aktyvumo padidėjimą MGN-3 gydytiems pacientams, palyginti su placebo grupe“. Be to, Tokijuje (Japonija) įsikūrusios natūralių produktų bendrovės „Daiwa Pharmaceutical Co.“ atliktas nepaskelbtas vidinis tyrimas parodė, kad sveikų 45–55 m. eksperimento dalyvių, vartojusių 500 mg per dieną EMBR dozę, NK ląstelių aktyvumas padidėjo triskart vos per 3 savaites, be jokio nustatyto šalutinio poveikio.

10. Pasitelkti natūralius NK ląstelių stimuliatorius. Vitaminas C – gerai žinomas imuninės sistemos stipriklis. Remiantis žurnale „Immunopharmacology and Immunotoxicology“ paskelbta ataskaita, „78 % pacientams, kurie iš pradžių gavo didelį toksinų kiekį, vitaminas C, vartojamas didelėmis dozėmis, galėjo padidinti NK aktyvumą iki dešimties kartų“. Taip pat NK ląstelių stimuliatoriais pripažįstama ežiuolė ir ženšenis.

Galima neabejoti, kad maždaug 2 mlrd. NK ląstelių, kurios šiuo metu cirkuliuoja jūsų organizme, yra tikrosios imuninės sistemos superžvaigždės. Nesvarbu, su kokiu sveikatos iššūkiu susiduriate ar tiesiog norite imtis iniciatyvos prevencijos srityje, natūraliai padidinę NK ląstelių kiekį aprašytais metodais, ne tik sustiprinsite bendrą imunitetą, bet ir padėsite užkirsti kelią vėžiui.

Parengta pagal:

„©[„Natural Killer Cells: How to Keep Them Healthy So They Can Protect You From Cancer“ Veronique Desaulniers, Dr. Publikuota: The Truth About Cancer LLC 2018 m. birželio 25 d.].

Gaivina, prausia, gydo

Vanduo – gyvybės šaltinis. Jis sudaro apie 90 % naujagimio kūno masės. Laikui bėgant mažėja. Suaugusio žmogaus kūne vandens kiekis sudaro apie 70 %.

Vanduo nuo žilos senovės apipintas mitais apie dievišką gyvybinę galią. Senuosiuose šaltiniuose rašoma, kad pirmas hidroterapeutas galėjęs būti Gajaus Julijaus Cezario asmeninis gydytojas, kuris Romos imperatorių gydė tuomet neįprastais šaltais kompresais. Mūsų proseneliai vandeniu gaivinosi, prausėsi ir gydėsi. Šiais laikais teigiama, kad vandens procedūros gali būti profilaktinės, estetinės, gydomosios ar skirtos reabilitacijai. Jos tinka visiems, tik reikia atsirinkti tas, kurios teiktų daugiausia naudos.

Šis gydymo metodas unikalus tuo, kad yra paprastas, bet veiksmingas. Taikant jį nereikia didelių išlaidų, apsieinama ir be instrumentų. Tik reikia žinoti vandens terapijos būdus ir tinkamai juos taikyti.

Gydomasis dušas – nuo daugelio ligų

Viena populiaresnių hidroterapijos procedūrų – gydomasis dušas: šaltas, šiltas ar karštas. Bet taikant šią procedūrą svarbi ne tik vandens temperatūra, bet ir srovės stiprumas. Atsižvelgiant į norimą poveikį, gydomasis dušas gali būti cirkuliarinis (tinka sergant neuroze, jaučiant nuovargį, per menopauzę, turint antsvorio, kankinant nemigai), Šarko (stipria srove masažuojamas visas kūnas, tinka esant per mažam kraujospūdžiui, nuovargiui, vidurių užkietėjimui, sąnarių artrozei), kontrastinis (stipriai stimuliuoja organizmą, nes naudojamas dviejų skirtingų temperatūrų vandens srovių derinys, o tai grūdina kūną, spartina medžiagų apykaitą, didina darbingumą). Kontrastinio dušo procedūras galite taikyti ir namuose.

Gydomosios vonios – ir šaltos, ir karštos

Sveikatai palankios įvairios vonios. Gydomųjų vonių poveikį galima suskirstyti į šiluminį, mechaninį ir cheminį. Šiluminis gydomųjų vonių poveikis organizmui – kraujotakos gerinimas. Gerėjant kraujotakai, geriau deguonimi aprūpinami tiek sveiki, tiek pažeisti audiniai, dėl to greičiau vyksta medžiagų apykaita ir metabolizmo produktų pašalinimas iš organizmo. Be to, šiluma atpalaiduoja raumenis, slopina skausmą.

Gydomųjų vonių vandens temperatūra gali skirtis. Pagal temperatūrą vonios skirstomos į šaltas – mažiau nei 20 ºC, vėsias – 20–34 ºC, indiferentines – 35–37 ºC, šiltas – 38–39 ºC ir karštas – 40 ºC ir daugiau. Karštos vonios rekomenduojamos tik visiškai sveikiems žmonėms.

Kada pasitarti su gydytoju

Sanatorijose pagal poreikį ir nusiskundimus galite išbandyti įvairias vonias: mineralines, vaistažolių, sūkurines, terpentino, purvo… Renkantis geriau pasitarti su gydytoju. Štai terpentino vonios priskiriamos prie intensyvių, ypač tinka judamojo aparato ligoms gydyti. Gulint vonioje, terpentino mišinių sudedamosios dalys veikia viso organizmo uždarus kapiliarus ir skatina juos atsiverti. Taip smarkiai pagerėja visų organų ir audinių kraujo mikrocirkuliacija.

Vandens procedūros tinka tiek sveikiems žmonėms kaip profilaktikos priemonė, tiek ir sergantiems. Ypač veiksmingos sergant hipertonija, venų varikoze, plaučių ligomis, neurozėmis, sutrikus virškinimui ar menstruaciniam ciklui, turint odos problemų, hemorojų, celiulitą, jei vargina migrena, nemiga, stresas. Kita vertus, kad ir koks nekenksmingas bei veiksmingas gali atrodyti gydymas vandeniu, jei turite didesnių sveikatos problemų, visada reikėtų dėl bet kokio papildomo gydymo konsultuotis su gydytoju.

Sergant judamojo aparato ligomis, kai vargina nervų sistemos sutrikimai, osteoporozė ar odos problemos, itin padeda radono vanduo. Dėl jo žmonės traukia į Čekiją, kur seniai šachtininkai aptiko tokio vandens versmę. Pastebėta, kad nusiprausus šiuo vandeniu itin greitai užgyja žaizdos, aprimsta skausmas. Gydytojai tik patvirtino, kad radono vanduo didina sąnarių elastingumą, malšina skausmą, stimuliuoja judamojo aparato atsinaujinimą.

Namų sąlygomis

Terapinę vonią galima pasidaryti ir namuose. Jeigu rytais ilgai jaučiatės mieguisti, pasiruoškite vonią su eteriniu rozmarino aliejumi. Kelis lašus aliejaus užlašinkite ant poros šaukštų druskos ir supilkite viską į 37–38 ºC šiltumo vonią. 10–15 min. joje pagulėję jausitės tikrai žvaliau. Vakarais lengviau užmigti padės vonia su levandų aliejumi ar apynių nuoviru.

Susirgus peršalimo ligomis naudinga vonia su liepžiedžių nuoviru. Populiariausia naminė vonia – su druska. Ji tinka, kai po aktyvios veiklos vargina raumenų ar sąnarių skausmai. Į vonią reikėtų suberti apie 1 kg druskos.

Namuose palanku lepintis vonelių teikiama nauda. Su įvairiais priedais ruošiamos šalto ar karšto arba kontrastingo vandens vonelės padeda suminkštinti kojų ir rankų odą. Kontrastingo vandens vonelės rekomenduojamos, jei šąla kojos. Rankų odą palepinsite į šiltą vandenį įbėrę žiupsnį sodos. Tačiau jei nagai minkšti, geriau pilkite aliejaus arba berkite druskos.

Veikia visą organizmą

Visų vandens procedūrų pagrindas – imuninės sistemos stimuliavimas. Terminis, mechaninis ir cheminis vandens poveikis tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą, gerina metabolizmo procesus, stimuliuoja kraujotaką, taigi veikia visas organizmo sistemas. Šiltas ir karštas vanduo ramina, mažina skausmą, raumenų tonusą. Šalto vandens procedūros labiau susijusios su kraujagyslių pokyčiais. Pirmiausia jos susitraukia, o tada išsiplečia. Dėl to pagerėja kraujotaka, stimuliuojamas hormonų adrenalino ir tiroksino išsiskyrimas, treniruojami mikrocirkuliacijos procesai. Tuomet sunormalėja kraujospūdis, stimuliuojama medžiagų apykaita.

Geriamojo vandens nauda

Nors dažnai pabrėžiama, kad hidroterapija – išorinis sveikatinimo būdas. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir vidinės hidroterapijos. Siekiant išvalyti organizmą nuo teršalų, lėtinių ligų ar profilaktikos tikslais, geriamas švarus tirpsmo, aktyvuotas ar mineralinis vanduo. Pas mus šį metodą taiko daugiausia netradicinės medicinos specialistai, o tokiose šalyse kaip Japonija ir Indija jis skiriamas nuo įvairiausių ligų. Teigiama, kad laikantis vandens gėrimo rekomendacijų, galima padidinti vaistų, kitų sveikatos procedūrų efektyvumą. Vanduo geriamas nedideliais kiekiais, mažais gurkšneliais ir nešaltas. Visgi medikai įspėja, kad be gydytojo konsultacijos savarankiškai gydytis sunkių ligų vandeniu nereikėtų.

Rytą pradėkite nuo vandens

Kas vyksta ryte geriant vandenį? Po miego dėl skysčių trūkumo kraujas sutirštėja. Jei atsikėlę ryte geriate kavą ar arbatą, šie gėrimai varo skysčius iš organizmo, kraujas dar labiau tirštėja. Be to, žarnynas negauna skysčių, taip reikalingų virškinti maistą. Štai ir problemos dėl užkietėjusių vidurių.

Ryte įpraskite išgerti stiklinę vandens su griežinėliu citrinos. Šis įprotis skatins žarnyno veiklą, o dar labiau ją suaktyvins šiltas vanduo. Citrinos ir vandens derinys stiprina imuninę sistemą. Vitaminas C ir kalis stimuliuoja nervų sistemą, palaiko tinkamą kraujospūdį, taip pat skrandžio rūgščių pusiausvyrą, todėl ypač tinka, jei padidėjęs rūgštingumas.

Aktyvuotas ir tirpsmo vanduo

Stiprinant sveikatą palanku gerti aktyvuotą, taip pat tirpsmo vandenį. Norint pasigaminti aktyvuoto vandens, reikia taikant elektrolizę pasigaminti rūgštinio (negyvojo) ir šarminio (gyvojo) vandens. Pravartu susipažinti, kada kuris tinka. Rūgštinis aktyvuotas vanduo ramina, lėtina organizmo biologinius procesus, gerina miegą, mažina skausmus, dezinfekuoja, gydo slogą, stabdo viduriavimą. Šarminis vanduo spartina biologinius procesus, suteikia energijos, žvalumo.

Kai kurie specialistai įvairias ligas, taip pat ir lėtines, gydo tirpsmo vandeniu. Kasdien geriant tokį vandenį sumažėja nuovargis, pagerėja savijauta, pradeda trauktis ligos. Kaip jo pasigaminti? Vandenį šaldykite stikliniame inde. Nereikia jo užšaldyti viso: apie 8 % vandens, kuris dar nespėjo užšalti duobutėje, reikėtų išpilti. Tai nuosėdos ir nešvarumai. Atitirpinę užšaldytą vandenį turėsite sveiką ir naudingą kasdienį gėrimą. 

Naudingi patarimai

• Bendram nuovargiui ar peršalimui įveikti tiks pušų vonia. Ji ne tik tonizuoja, bet ir gydo. Beržų pumpurų ir lapų vonia tinka spuoguotai odai gydyti.
• Jei sumanysite pagulėti vonioje su eteriniais aliejais, turite prisiminti, kad tiesiai į vonią aliejaus lašinti nevalia. Keletą eterinio aliejaus lašų užlašinkite ant žiupsnelio druskos ir viską supilkite į vandenį.
• Po procedūros neturėtumėte jaustis be jėgų. Vonia turi teikti malonumą.
• Ryte labiau tinka vėsesnė vonia, o vakare – tik šilta, kuri maloniai atpalaiduos.
• Vonioje negalima gulėti ilgiau nei 20 min. Jei užsibūsite ilgiau, galite sulaukti ir priešingo rezultato – sveikata pablogės.
• Gydomųjų vonių kursas – nuo 8 iki 12 procedūrų. Gulint tokioje vonioje vanduo turi būti iki krūtinės.
• Jei atostogaujate šiltuose kraštuose, nepraleiskite progos išsimaudyti jūroje. Maudymasis jūroje ramina nervus, valo odą ir mažina įvairių negalavimų simptomus. Jūros vandenyje apstu kalcio, kalio, natrio, magnio, fosforo, geležies, vario, azoto, nikelio, jodo ir dar daug kitų elementų, kurie į organizmą patenka per odos poras. Kuo didesnė koncentracija, tuo stipresnis poveikis sveikatai. Šiuo atveju nepralenkiama Negyvoji jūra Izraelyje.

Vilija, kaip niekada nesusidūrusiam asmeniui paaiškinate apie osteopatiją?

Osteopatija – tai medicinos sritis, skirta atkurti ir palaikyti žmogaus sveikatą. Ją galima vadinti manualinės medicinos šaka, nes osteopatijos procedūra atliekama rankomis. Tačiau tai nėra įprastinė manualinė terapija. Šios terapijos specialistas, radęs netinkamai stovintį slankstelį, stengsis jį atitaisyti į pirminę, teisingą padėtį. Osteopatas visų pirma ieškos priežasties organizme, kodėl tas slankstelis netinkamai stovi, o tik tuomet imsis vienokios ar kitokios korekcijos. Neradus pirminių sutrikimo priežasčių, net panaikinus disfunkciją, ji bus linkusi sugrįžti. Kitaip tariant, osteopatija grįsta holistiniu požiūriu į visą kūną, o ne į konkrečią probleminę sritį.

Osteopato užduotis – sukurti žmogaus organizmui sąlygas, reikalingas normaliai funkcionuoti, atkuriant mikro- ir makrostruktūrų judesį bei paslankumą. Visas kitas gydymosi aktas – tai paties organizmo, turinčio nerealias savigydos galimybes, prerogatyva. Todėl po kiekvieno osteopatijos seanso kūnas toliau pats įjungia adaptacinius savireguliacijos mechanizmus. Tolesnė osteopato užduotis – tik kontroliuoti ir, jei reikia, koreguoti šį procesą.

Kur mokėtės osteopatijos? Ar šios medicinos šakos studijos galimos Lietuvoje?

Bendrąja prasme skiriamos Prancūzijos ir Britanijos mokyklos. Kelios yra Rusijoje, nemažai JAV. Lietuvos aukštosios mokyklos osteopatų kol kas neruošia. Aš osteopatijos mokiausi Rygos osteopatinės medicinos mokykloje, kuri artima prancūziškajai krypčiai. Beje, jau keletą metų ši mokykla renka grupes ir Lietuvoje. Visgi tai nėra lietuviškas diplomas.

Lietuvoje pernai pagaliau įkurta osteopatų asociacija, kurios tikslas – jungti šios srities specialistus ir įteisinti osteopatiją mūsų šalyje. Gal tuomet ši disciplina atsiras ir universitetuose, nes iki šiol kaip pagrindinės specialybės tokios nėra.

Kaip atliekama osteopatijos procedūra?

Osteopatas dirba rankomis su visomis kūno anatominėmis struktūromis, (ne)tiesiogiai paveikdamas jas, sugrąžindamas judesį, paslankumą ir kūno harmoniją. Kiekvienas osteopatas procedūrą atliks šiek tiek skirtingai. Bet visada pacientas apklausiamas, išklausomas, apžiūrimas, atliekami specifiški osteopatiniai, neurologiniai ir paslankumo testai. Per procedūrą osteopatas minkštais rankų prisilietimais ir judesiais ieško nusiskundimo priežasties, atpalaiduoja ir koreguoja kūną. Skirtingai nei manualinė terapija, osteopatijos procedūra nėra skausminga.

Jau minėjau apie holistinį požiūrį – vienas pagrindinių osteopatijos principų sako, kad mūsų kūnas vientisas, nėra atskiros dalies susirgimo, yra viso žmogaus, viso organizmo būsena. Dažniausiai skaudama vieta nėra probleminė vieta. Todėl gali būti, kad žmogus atėjo pas mane skųsdamasis nugaros skausmais, o aš apžiūrėjusi imu už galvos ar rankos.

Ar einant pas osteopatą reikia kaip nors specialiai ruoštis?

Visų pirma, reikėtų nusiteikti tapti sveikesniam. Kai kurie osteopatai prašo nusirengti, kad galėtų įvertinti odos spalvą, temperatūrą, drėgnumą, kaulų padėtį, audinių įtampą. Kiti specialistai nusirengti neprašo, tačiau tuomet rekomenduojama atvykti vilkint lengvus elastingus rūbus. Gerai, kai žmogus atsineša anksčiau darytų tyrimų rezultatus, nuotraukas – tuomet visuomet galiu pasitikrinti, ar tai, ką čiuopiu ir matau savo rankomis, atitinka anksčiau darytus tyrimus.

Su kokiais nusiskundimais dažniausiai į jus kreipiamasi?

Žmonės kreipiasi turėdami įvairių nusiskundimų. Visgi dažniausias – bet kurios kūno dalies skausmas, visus priverčiantis ieškoti pagalbos. Dažniausiai mane pasiekia tie, kurie jaučiasi prastai, o gydytojai neranda jokios patologijos, tyrimai nieko blogo nerodo.

Būtų puiku, kad supratimas apie osteopatiją plėstųsi, tai nebūtų tik problemų sprendimo metodas. Norėčiau, kad osteopatija sąmonėje visų pirma iškiltų kaip profilaktinė medicina. Kai kurie žmonės jau taip ir elgiasi. Pralinksmina, kai paskambinę vyriškiai sako: „Noriu ateiti techninei apžiūrai.“

Kokie dalykai stebina pas jus apsilankiusius pacientus?

Pacientus labiausiai nustebina stebuklas, kad tam tikros vietos skausmas praeina net neprisilietus prie jos. Žmonės įpratę, kad šildoma, maigoma, gydoma ten, kur skauda. Tačiau osteopatija veikia visai kitu principu. Todėl nustembama, kai, pavyzdžiui, dirbant su galva ar koja, ima ir sutrakši, į vietas sustoja stuburo slanksteliai.

Kaip dažnai tenka lankytis pas osteopatą norint pasiekti rezultato?

Kiekvienas gali rinktis savo dažnumą. Osteopatija mane žavi tuo, kad leidžia žmogui geriau įsiklausyti į savo kūną ir jį pajausti. Todėl tikrai būna, kad pakanka vieno susitikimo, ir problema išsprendžiama. Kartais prireikia kelių. Tačiau osteopatija – ne masažas, kai rekomenduojama, pavyzdžiui, 10 procedūrų. Atsisveikindama žmonėms dažniausiai sakau, kad ateikit, kai pajausit, kad norit / reikia susitikti.

Kartą pas mane apsilankė mama su maždaug 3 metukų labai judriu berniuku. Šis straksėjo ir nesileido, kad su juo dirbčiau. Pasakiau, jog ateitų, kai vaikas pats norės. Po kokių 10 dienų paskambino nustebusi mama ir pasakė, kad sūnus pasiprašė „važiuoti pas tą tetą“. Ir mes puikiai su juo padirbėjome. Taip dar kartą įsitikinau, kad žmogaus kūnas jam daug sako, tereikia mokėti, leisti sau išgirsti. Tai gali padaryti net vaikai. Iki šiol šiuo patarimu naudojuosi. Beje, jis veikia net didžiausiems skeptikams, kurie iš pradžių tuo netiki.

Ar tiesa, kad yra atskiros osteopatijos kryptys? Kokios jos?

Kaip ir kiekvienas mokslas, osteopatija išskaidyta, kad būtų lengviau studijuoti ir suprasti. Skiriama struktūrinė osteopatija, kurioje mokoma, kaip dirbti su judamuoju atramos aparatu, t. y. kaulais, sąnariais, raumenimis. Visceralinė osteopatija – darbas su vidaus organais. Kraniosakralinė osteopatija – sritis, kurioje akcentuojamas darbas su galva (cranium) ir dubeniu, kryžkauliu (sacrum). Čia aiškinama apie galvos kaulus, nervų sistemą, apie galvoje esančius jutimo organus, jų darbą, maitinimą, inervaciją.Visgi paprastai osteopatas nebus tam tikros vienos srities specialistas, nes tai prieštarautų vienam pagrindinių osteopatijos principų apie kūno vienovę. Geras osteopatas dirbs su visu organizmu.

Žinau, kad būtent per osteopatiją tėvai dažnai renkasi spręsti įvairiausias vaikų sveikatos problemas. Kodėl?

Manau, kad kūdikio ar vaikučio apsilankymas pas osteopatą itin svarbus. Prancūzijoje yra gimdymo namų, kurie turi savo osteopatą. Ten kūdikis apžiūrimas per pirmąsias 5 gyvenimo dienas. Kūdikis turi didžiulį augimo ir vystymosi potencialą, tačiau gimimas – sunkus procesas, paliekantis didesnių ar mažesnių traumų. Šios gali pasireikšti ne iš karto, o vaikui augant. Osteopatas priėmimo metu įvertins subtilius organizmo pokyčius ir juos pašalins.

Pati rekomenduoju, kad į osteopatą verta kreiptis per pirmas 2–3 kūdikio gyvenimo savaites. Tėvai dažnai kreipiasi dėl nesimetriškos galvytės, lėtesnio vystymosi arba tiesiog, jei kūdikis yra neramus, dirglus, daug verkia, blogai žinda. Taip pat verta pasirodyti, jei mažylis turi per aukštą ar per žemą raumenų tonusą arba atėjo į pasaulį atlikus cezario pjūvį. Osteopatai gelbsti ir specialių poreikių vaikams, padeda jiems atpalaiduoti, nurimti, sumažina ar pašalina epilepsijos priepuolius.

Kūdikių bumo kartos asmenys, gimę tarp 1946 ir 1964 metų, šiuo metu pasiekė tą amžiaus ribą, kai patiria didžiausią riziką susirgti amžine geltonosios dėmės degeneracija. Šis susirgimas – pagrindinė 50-mečių ir vyresnių žmonių regėjimo praradimo priežastis. JAV ja serga daugiau nei 1,75 mln. žmonių. Laimei, vienas senovinis prieskonis gali suteikti su šia rizika susiduriantiems žmonėms reikiamą apsaugą.

Geltonoji dėmė (lot. macula) yra nedidelis taškelis, išsidėstęs netoli akies tinklainės centro. Ši zona regėjimui labai reikšminga, mat dėl jos centrinis regėjimas geba užfiksuoti objektus, esančius tiesiai prieš akies vyzdį. Atsiradus geltonosios dėmės pažeidimų, stipriai apribojamas gebėjimas matyti centrinėje regėjimo linijoje esančius objektus.

Progresuojant amžinei geltonosios dėmės degeneracijai, šalia regėjimo centro susidaro neryški sritis. Be to, esant šiam regėjimo sutrikimui, tampa sunku įžvelgti aiškius objektų kontūrus. Spalvos atrodo išblukusios. Šis centrinio regėjimo praradimas gali trukdyti kasdienei veiklai, pavyzdžiui, atpažinti veidus, skaityti, vairuoti, dirbti, gaminti maistą ar žiūrėti televizorių.

Be amžiaus, didžiausias amžinės geltonosios dėmės degeneracijos rizikos veiksnys yra rūkymas. Kiti rizikos veiksniai – ultravioletiniai spinduliai, aukštas kraujospūdis ir nutukimas.

Tačiau taip pat žinoma, kad žmonės, kurie sportuoja ir valgo daug žalių lapinių daržovių bei žuvies, susiduria su mažesne rizika susirgti šia liga.

Naujausi tyrimai atskleidė, kad yra natūralių maistinių medžiagų, galinčių apsaugoti nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos progresavimo.

Nacionalinio akių instituto (JAV) mokslininkai atliko du su amžiumi susijusių akių ligų tyrimus – AREDS ir AREDS2.

Pirmasis AREDS tyrimas parodė, kad vitaminų C ir E, beta karoteno, cinko bei vario derinys sumažina vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką 25 %.

AREDS2 tyrimo metu nustatyta, kad liuteino ir zeaksantino derinys su vitaminais C ir E, cinku ir variu dar labiau sumažino vėlyvosios stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Kiti tyrimai rodo, kad rozmarinų aktyviosios medžiagos gali apsaugoti nuo geltonosios dėmės degeneracijos.

O štai Australijos ir Italijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad Viduržemio jūros regionui būdingas prieskonis šafranas padeda sulėtinti šios sudėtingos ligos progresavimą ir net pagerinti regėjimą.

Tyrėjai atliko atsitiktinių imčių, dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą žmonių, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, tyrimą. Vienai grupei buvo skirta 20 mg šafrano per dieną. Vos po 90 dienų tyrėjai pastebėjo reikšmingą šafrano grupei priklausančių žmonių būklės pagerėjimą.

Tuomet mokslininkai ištyrė kitą 55–85 m. amžiaus 29 pacientų, sergančių ankstyvos stadijos amžinės geltonosios dėmės degeneracija, grupę. Pacientai gavo 20 mg šafrano per dieną. Jį kaip maisto papildą tiriamieji vartojo maždaug 14 mėnesių.

Tyrėjai nustatė ženklų šafrano papildų vartojusių tiriamųjų klinikinių ligos matavimų pagerėjimą. Be to, visi pacientai pranešė, kad pagerėjo regėjimo kokybė. Jie patyrė kontrasto ir spalvų suvokimo, skaitymo ir regėjimo pagerėjimą esant silpnam apšvietimui. Ir tai itin pagerino pacientų gyvenimo kokybę.

Kokios šafrane esančios medžiagos saugo akis?

Tyrėjai pastebėjo, kad šafranas – iš daržinio kroko (lot. Crocus sativus) purkų išgaunamas prieskonis, turi cheminių junginių, vadinamų krocinu ir crocetinu (apokarotinoido dikarboksirūgštimi). Tai antioksidaciniai karotinoidų dariniai. Krocinas apsaugo akyje esančius fotoreceptorius nuo šviesos sukeltos pažaidos. Crocetinas didina deguonies prieinamumą ląstelėms.

Šafrane taip pat yra daugiau nei 150 lakiųjų ir aromatinių junginių, kurie prisideda prie daugybės kitų mokslo įrodytų šafrano naudų sveikatai.

Kontroliuojant Alzheimerio ligą šafranas gali būti veiksmingesnis nei populiariausias vaistas

22 savaites trukęs atsitiktinių imčių, dvigubai aklas kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip donepezilu (JAV parduodamas su „Aricept“ prekės ženklu) gydyti lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

Kitas 16 savaičių atsitiktinių imčių ir placebu kontroliuojamas tyrimas parodė, kad du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano saugu ir veiksminga gydant lengvą ar vidutinio sunkumo Alzheimerio ligą.

Gydant depresiją šafranas toks pat veiksmingas, kaip vaistai „Prozac“ 

Žurnale „Progress in Neuropsychopharmacology and Biological Psychiatry“ paskelbtame dvigubai aklo tyrimo ataskaitoje nurodoma, jog du kartus per dieną vartoti 15 mg šafrano taip pat veiksminga, kaip ir „Prozac“ – populiariausią vaistą depresijai gydyti. Vartojant šafrano remisija siekia net 25 %. Taip pat įrodyta, kad šafranas padeda išvengti seksualinės disfunkcijos ir libido sumažėjimo, kurie yra dažni vaisto „Prozac“ nepageidaujami poveikiai.

Kitas tyrimas parodė, kad šafranas yra toks pat veiksmingas, kaip depresijai gydyti skirtas cheminis junginys imipraminas, parduodamas „Tofranil“ pavadinimu. O metaanalizė atskleidė, kad šafranas veiksmingas gydant pagrindines depresijos formas.

Kitos moksliškai įrodytos šafrano naudos sveikatai:

• Spartina sotumo pojūtį, todėl naudingas siekiantiems sumažinti kūno svorį.
• Padeda sumažinti skausmą geriau nei įprasti be recepto parduodami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
• Lengvina priešmenstruacinį sindromą.
• Yra duomenų, kad šafranas turi priešvėžinių savybių.

Kiti tyrimai rodo, kad šafranas gali padėti apsaugoti kraujagysles, išvengti diabeto komplikacijų ir pagerinti dėl amžiaus susilpnėjusias kognityvines funkcijas.

Kaip naudoti šafraną?

Šafranas gaunamas iš džiovintų tamsiai raudonų arba geltonų purkų, esančių daržinio kroko žiedo centre. Tačiau daugelis gaminančių namuose vengia šio sodraus skonio prieskonio dėl jo kainos. Sakoma, kad tai brangiausias prieskonis pasaulyje. Kiek mažiau nei pusė kilogramo šafrano kainuoja maždaug 1000 JAV dolerių.

Taip yra todėl, kad, norint pagaminti vos 100 g džiovintų šafrano siūlelių, reikia apie 15 000 žiedų. O krokai žydi tik vieną savaitę per metus ir visos purkos turi būti surenkamos rankomis.

Laimei, gaminant maistą šafrano reikia labai nedaug. Išskirtinį skonį ir spalvą suteikia nedidelis žiupsnelis šio prieskonio – apie 20 siūlelių. Rekomenduojama rinktis nesmulkintą šafraną. Nors šafrano milteliai gerokai pigesni, tačiau yra rizika, kad toks prieskonis nebus grynas, o maišytas su pigesniais priedais, pavyzdžiui, ciberžole.

Prieš gardinant patiekalus šafranu rekomenduojama 5–20 min. siūlelius pamerkti į karštą vandenį ar sultinį. Taip geriau atsiskleidžia šio prieskonio skonis ir aromatas, taip pat išlaisvinamos veikliosios medžiagos. Šafranu gardinami ryžių patiekalai, pavyzdžiui, rizotas. Taip pat puikiai dera prie jūrų gėrybių patiekalų, tokių kaip Provanso žuvies troškinys bujabesas ar ispaniškas ryžių ir jūrų gėrybių troškinys paelija. Šafraną galima naudoti ruošiant jautienos troškinius ar pomidorų padažus.

Įsigijus kokybiško šafrano jį derėtų laikyti sausoje talpoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Prieskonis tinkamas naudoti išlieka metų metus.

Parengta pagal:

„© [„Saffron Protects Against Macular Degeneration“ Margie King. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2021 m. gruodžio 22 d.].

Trumpa vis gausėjančių žinių apie vitaminą D apžvalga

Harvardo universitetas (JAV) neseniai pasidalijo jo mokslininkų atlikto vitamino D ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega–3 tyrimo rezultatais. Jie rodo net 22 % siekiantį ir statistiškai reikšmingą autoimuninių ligų pasireiškimo sumažėjimą. Atliekant tyrimą vertinti vyresnio amžiaus asmenys, vartoję 2000 TV (50 mcg) vitamino D per dieną penkerius metus. Plačios apimties tyrime dalyvavo net 12 786 50 m. ar vyresni vyrai bei 13 085 55 m. ar vyresnės moterys. Apibendrindami šį atsitiktinių imčių dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą tyrimą „British Medical Journal“ ekspertai pažymėjo: „Šio tyrimo klinikinė svarba itin didelė, nes vitaminas D yra gerai toleruojamas, netoksiškas maisto papildas. Be to, vis dar trūksta veiksmingų gydymo būdų, padedančių sumažinti autoimuninių ligų pasireiškimą.“ 2017 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) apskaičiavo, kad 23,5 mln. amerikiečių, daugiau nei 7 % visos šalies populiacijos, serga autoimuninėmis ligomis. NIH specialistai taip pat pažymėjo, kad šių ligų paplitimas sparčiai auga.

Amerikiečių tyrimas atskleidė dar šį tą – milžinišką vitamino D trūkumo mastą JAV. 13 % tyrimo dalyvių tyrimo pradžioje nustatyta < 20 ng/mL (50 nmol/L) vitamino D koncentracija kraujyje, o 45 % – 30 ng/ml (75 nmol/l). Atskiro tyrimo dalyvių pogrupio (1644 asmenų) vitamino D kiekis kraujyje matuotas vienus metus. Visgi svarbiausi rezultatai buvo pasiekti įvertinus vartojusiųjų po 2000 TV vitamino D kraujo tyrimus. Jų organizmuose šio vitamino kiekis tyrimo metu padidėjo net 40 %, iki 41,8 ng/mL (104,5 nmol/L). Vartojusių placebą – sojų aliejaus kapsules, vitamino D kiekis kraujyje išliko panašus, kaip tyrimo pradžioje, bei siekė 30,7 ng/ml (77,1 nmol/l). Mokslininkai įsitikinę, kad naujo Harvardo universiteto inicijuoto tyrimo didžiausi pranašumai – itin plati imtis ir įvairovė. Beje, placebu kontroliuojamas, atsitiktinių imčių tyrimas laikomas auksiniu standartu tiriant vaistų ir maisto papildų efektyvumą. Gautų rezultatų patikimumą rodo ir tai, kad vitamino D koncentracija dalyvių kraujyje matuota ne tik tyrimo pradžioje ir pabaigoje. Tikslios vertės buvo nustatomos ir tyrimo eigoje, o ne tik kliaujamasi suvartojamomis vitamino D dozėmis. Tai iš tiesų padėjo įvertinti, kokios vitamino D dozės yra prasmingos bei saugios. Ir jos, beje, yra daugiau nei dvigubai didesnės, nei įprastai rekomenduojama. Tyrimo dalyviai vitaminą D papildomai vartojo ir buvo stebimi net 5,3 metų.

Pakankamo ir terapinio vitamino D lygio palaikymo trukmė

Gerai žinoma, kad vitaminas D turi platų epigenetinį poveikį. Jis daro įtaką daugiau nei 3000 genų. Nustatyta, kad net 3–4 % genomo susiję su vitaminu D. O šio vitamino įtaka itin reikšminga vystantis vaisiui. Aktyvios vitamino D formos pusinės eliminacijos (laikas, kurio organizmui prireikia suskaidyti ir pašalinti iš kraujo pusę aktyviosios medžiagos dozės) trukmė yra apie 4 val., o prehormoninio vitamino D – 2–3 savaitės. Tačiau gali prireikti ir gerokai daugiau laiko, kol vitamino D veikiami genų produkuojami baltymai suteiks realų biologinį poveikį. Apie tai kalbama ir garsiojoje Bruce‘o Ameso „ilgaamžiškumo baltymų“ koncepcijoje. Ji byloja, kad esant visaverčiam maistinių medžiagų (nutrientų) spektrui, ląstelės gali produkuoti ne tik išgyvenimui būtinus baltymus, bet ir vadinamuosius ilgaamžiškumo baltymus. Būtent dėl šios priežasties svarbu nuolat palaikyti optimalų vitamino D kiekį, o ne laukti, kol atsiras ženklus trūkumas ir jo sąlygotas susirgimas.

Vitamino D įtaka imuninei sistemai

Harvardo mokslininkų tyrimas dar kartą patvirtino vitamino D svarbą imuninei sistemai. Beveik visos kūno ląstelės turi vitamino D receptorius (VDR). VDR receptorių lygis ypač didelis žarnyno, kaulų, inkstų, prieskydinės liaukos ir, ne mažiau svarbu, imuninėse ląstelėse – T ląstelėse, B ląstelėse, dendritinėse ląstelėse, makrofaguose. Vitaminas D turi didelę įtaką įgimtai imuninei sistemai, nes veikia antimikrobinių peptidų gamybą ir daugelį antikūnų negaminančių imuniteto aspektų. Tačiau taip pat šis vitaminas susijęs ir su imuniteto sistemos adaptyvia dalimi (įgyjamu imunitetu). Adaptyvi imuninės sistemos dalis turi dvi pagrindines fazes: efektoriaus fazėje gaminami antikūnai, o reguliavimo fazė apima antikūnus gaminančių B ląstelių funkciją ir tiesiogiai veikia patogeno ar pažeistos ląstelės pašalinimą. Visgi mokslininkams yra žinoma, kad antikūnai ir antigenai ne visada veikia tiksliai. Net ir su ligos sukėlėju nesusidūrusių žmonių organizme yra savaime reaguojančių B ląstelių klonų. Tad jos gali savas ląsteles supainioti su patogenu. Mat klaidingai identifikuoja kurios nors organizmo ląstelės membranos dalį kaip svetimkūnį. Tokia klaida lemia masinį B ląstelių dalijimąsi ir antikūnų gamybą. Galiausiai aktyvuojama pažeistų ląstelių naikinimo funkcija ir taip bent iš dalies sumažėja žala organizmui. Tokia adaptyvaus imuninio atsako disfunkcija ir lemia daugelio autoimuninių ligų išsivystymą. Visgi keliose jautriose kūno vietose – smegenyse, akyse ir sėklidėse, adaptyvus imuninis atsakas išvis neatsiranda. Tad itin padidėja pažeidimų rizika.

Aktyvios vitamino D formos:

• didina katelicidino ir defenzinų gamybą;
• didina citokino IL-10 gamybą;
• didina imuninės atminties ląstelių gamybą ir palaikymą;
• lemia stipresnį įgimtą imuninį atsaką ir saugesnį adaptyvų imuninį atsaką.

Trumpa klinikinių vitamino D tyrimų istorija:

• 1903 m. Nielsas Rybergas Finsenas gavo Nobelio medicinos premiją „už indėlį gydant ligas koncentruota šviesos spinduliuote, kuria jis atvėrė naują medicinos mokslo kryptį“.

• Sanatorinis gydymas ir menkių kepenėlių aliejus (lemiantys vitamino D kiekio padidėjimą) daugelį dešimtmečių buvo įprasti tuberkuliozės ir kitų infekcijų gydymo būdai.

• Du JAV, Pietų Karolinoje, per pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai parodė reikšmingą priešlaikinio gimdymo rizikos sumažėjimą (57 %) besilaukiančioms moterims, kurių vitamino D kiekis yra ≥ 40 ng/ml, palyginti su moterimis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

• Bendra daugiau nei 2300 55 m. ar vyresnių moterų atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo ir perspektyvaus kohortos tyrimo analizė parodė, kad dalyvėms, kurių vitamino D kiekis buvo ≥ 40 ng/ml, rizika susirgti invaziniu vėžiu buvo 67 % mažesnė, palyginti su vitamino D nevartojusiomis dalyvėmis, kurių organizme vitamino D kiekis siekė < 20 ng/ml. Panašūs rezultatai pastebėti tiriant krūties vėžio riziką. Tuomet moterys, kurių vitamino D kiekis >60 ng/ml, buvo lyginamos su dalyvėmis, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml.

• 2018 m. tyrimo grupė paskelbė išvadą, kad 2000 TV papildomo vitamino D per dieną neturėjo įtakos vėžio rizikai. Visgi ilgalaikio stebėjimo duomenys rodo, kad po pirmųjų 2 tyrimo metų vėžio rizika sumažėjo 25 %.

• 2014 m. paskelbta 32 tyrimų metaanalizė, rodanti didesnę mirtingumo dėl visų priežasčių riziką žmonėms, kurių vitamino D lygis = 30 ng/mL, palyginti su tais, kurių vitamino D lygis buvo didesnis nei 30 ng/ml.

Nuo tuberkuliozės iki COVID-19:

• Du neseniai Ispanijoje atlikti ūminio COVID-19 gydymo tyrimai parodė vitamino D veiksmingumą mažinant hospitalizacijų skaičių bei mirtingumą.

• 2022 m. vasarį Izraelyje atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame dalyvavo ligoninėje nuo SARS-CoV-2 infekcijos gydomi 253 suaugusieji, parodė, jog rizika sirgti sunkiai (48,1 % ir 10 %) ir mirti (25,6 % ir 5 %) patiria tie, kurių vitamino D kiekis < 20 ng/ml, palyginti su ≥ 20 ng/ml. Vitamino D matavimai atlikti iki priėmimo ligoninėje likus 14–730 d. Tad vitamino D trūkumas dabar oficialiai susiejamas su didesne COVID-19 komplikacijų rizika. Trijose skirtingose šalyse atlikti tyrimai parodė ryšį tarp seleno trūkumo ir sunkios SARS-CoV-2 infekcijos. Nors dabar nustatytas ryšys tarp vitamino D ir seleno proteinų, nepaskelbta jokių tyrimų, kuriuose būtų matuojamas tiek selenas, tiek vitaminas D SARS-CoV-2 sergantiems pacientams.

• 2022 m. vasarį Meksikoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad didelės rizikos SARS-CoV-2 pacientų, paguldytų į ligoninę, išgyvenamumas pagerėjo, kai pakoreguota jų mityba. 7 (17,5 %) iš 40 pacientų, kuriems suteikta standartinė priežiūra, mirė, ir tik 1 (2,5 %) iš 40 pacientų, kuriems pritaikyta speciali dieta, mirė. Dieta papildyta: B grupės vitaminų kompleksu – 10 mg cianokobalamino, 100 mg tiamino ir 100 mg piridoksino, švirkščiant į raumenis kas 24 val. pirmąsias 5 d.; vitaminų ir augalinių maisto papildų kompleksu, vartojamu kasdien po pusryčių su 400 ml vandens 21 d. Kiekvienos dienos dozę sudarė spirulina, folio rūgštis, glutaminas, augaliniai baltymai, alaus mielės, burnočių sėklos, vitaminas C, cinkas, selenas, vitaminasD3, omega-3, L-argininas, inulinas ir magnis. Taip pat papildomai sergantiesiems 6 d. duota po 500 mg Saccharomyces boulardii.

• Išsamioje 2021 m. publikacijų serijoje parodyta vitamino D nauda sergant COVID-19 ir kitoms ligoms. Pasak mokslų daktaro Williamo B. Granto, tai svarbūs šio vitamino privalumai, kurių, deja, nepaisoma, kai to labiausiai reikia.

Vitaminas D svarbus daugeliui žmogaus biologinių funkcijų nuo pat gyvybės užsimezgimo motinos įsčiose. Dabar turime dar daugiau įrodymų, jog būtina išlaikyti vitamino D lygį 40–60 ng/ml diapazone ir palaikyti reikalingą kitų sinerginių maisto medžiagų kiekį. Mat tik taip įmanoma užtikrinti atsparumą infekcijoms, palaikyti sveiką imuniteto funkciją ir užkirsti kelią itin skaudžių pasekmių sukeliančioms autoimuninėms ligoms.

Parengta pagal:

„©[„It‘s Official: Vitamin D Reduces the Incidence of Autoimmunity“ Orthomolecular News Service. Publikuota: GreenMedInfo LLC 2022 m. kovo 11 d.].

Neginčijama nauda

Mokslininkai nustatė, kad šios grupės vitaminai gyvybiškai reikalingi mūsų sveikatai, nes būtini baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių (DNR) sintezei bei daugeliui kitų organizmo gyvybinių funkcijų, ypač visų ląstelių augimui ir dalijimuisi. Folio rūgštis svarbi daugeliui žmogaus organų sistemų. Mat mažina homocisteino kiekį, o šis skatina kenksmingojo cholesterolio nusėdimą ant kraujagyslių sienelių ir daro įtaką širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymui. Taigi folio rūgštis slopina cholesterolio kaupimąsi širdies raumenyje. Tad nenustebkite, jei gydytojas patars vartoti folio rūgštį miokardo infarkto profilaktikai. Taip pat rekomenduojama gimdos kaklelio, žarnyno, plaučių vėžio prevencijai. Pasak atliktų tyrimų, sergant įvairiomis lėtinėmis kepenų ligomis, pvz., lėtiniu alkoholizmu, folio rūgšties kiekis organizme sumažėja. Todėl manoma, kad ši medžiaga svarbi palaikant sveikas kepenis. Be to, folio rūgštis skatina apetitą, skrandžio sulčių sekreciją.

Reikšminga būsimo kūdikio sveikatai

Apie folio rūgšties svarbą puikiai žino ketinančios pastoti moterys. Ginekologai paprastai perspėja, kad folio rūgštį derėtų pradėti vartoti likus 2–3 mėn. iki planuojamo nėštumo. Rečiau pasiekia informacija, kad tai derėtų daryti ir vyrams. Jei nėštumas neplanuotas, folio rūgštį svarbu pradėti gerti vos sužinojus.

Pakankamas vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis nėščiosioms būtini, nes šios medžiagos saugo chromosomas nuo pakitimų, reguliuoja vaisiaus nervų sistemos formavimąsi ir sergsti būsimą naujagimį nuo smegenų bei nervų sistemos apsigimimų. Mokslinių studijų duomenimis, įgimtą stuburo ir nugaros smegenų išvaržą vidutiniškai turi 1 iš 1000 naujagimių. Tai antra pagal paplitimą įgimta patologija po Dauno sindromo. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 000 naujagimių su nervinio vamzdelio defektais. Deramas folio rūgšties kiekis nėščiosios organizme padeda užkirsti kelią šiems sutrikimams, vaisius apsaugomas nuo įvairių raidos ydų, ypač įskilo stuburo ir anencefalijos. Taip pat įrodyta, kad motinai geriant folio rūgštį sumažėja rizika naujagimiui gimti per mažo svorio.

Profilaktinė folio rūgšties dozė – 400 mcg per dieną. Jeigu moteris folio rūgšties iki nėštumo nevartojo, svarbu ją pradėti gerti kuo anksčiau ir tęsti mažiausiai pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Apskritai folio rūgštį patartina vartoti viso nėštumo metu, tik mažesnę dozę, bei po gimdymo maždaug 6 savaites arba kol mama žindo mažylį.

Profilaktiškai derėtų vartoti visiems

Lietuvoje vis dar didelis neplanuotų nėštumų skaičius, todėl gydytojai pataria šį maisto papildą vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kurios nenaudoja patikimų apsaugos priemonių. Tačiau verta žinoti, kad folio rūgšties trūkumas pavojingas bet kuriam žmogui. Pristigus šios medžiagos pažeidžiamos greitai besidalijančios ląstelės, o tai gali sutrikdyti eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) gamybą kaulų čiulpuose bei sąlygoti išsivystančią megaloblastinę anemiją (mažakraujystę). Sergant mažakraujyste sutrinka deguonies išnešiojimas po visą organizmą – žmogus jaučiasi pavargęs, nusilpęs, išsekęs, padažnėja kvėpavimas. Folio rūgštis svarbi protinei ir emocinei sveikatai bei normaliai smegenų funkcijai. Ji padeda įveikti streso ir depresijos simptomus. Trūkstant šios medžiagos silpnėja atmintis, didėja dirglumas, dažniau skauda galvą. Tad visi turėtume stengtis vartoti maisto produktus, kuriuose yra folio rūgšties.

Folio rūgšties turintys produktai

Ypač jos gausūs ankštiniai augalai: pupelės, žirniai, lęšiai. Viename puodelyje (177 g) virtų pupelių yra 131 µg folio rūgšties arba apie 33 % dienos vertės (DV). Viename puodelyje (198 g) virtų lęšių yra 358 µg folio rūgšties, arba 90 % DV. Ankštiniai augalai taip pat puikus baltymų, skaidulų ir antioksidantų šaltinis, juose apstu svarbių mikroelementų, tokių kaip kalis, magnis ir geležis. Daugelyje kultūrų šios daržovės yra pagrindinis maistas, visgi šiandien dažnai nepelnytai pamirštamos.

Neturėtų būti užmiršti ir smidrai – juose yra koncentruotas daugelio vitaminų ir mineralų kiekis, įskaitant folio rūgštį. Pusėje puodelio (90 g) virtų smidrų yra apie 134 µg folio rūgšties, arba 34 % DV. Smidruose taip pat gausu antioksidantų. Įrodyta, kad jie turi uždegimą slopinančių ir antibakterinių savybių. Be to, tai puikus širdžiai naudingų skaidulų šaltinis.

Valgant kiaušinių gaunama pagrindinių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį. Viename dideliame kiaušinyje yra 22 µg folio rūgšties, arba maždaug 6 % DV. Kiaušiniuose taip pat yra baltymų, seleno, riboflavino ir vitamino B12.

Pagrindinių vitaminų ir mineralinių medžiagų, tarp jų ir folio rūgšties, gausios visos žalialapės daržovės (salotos, porai, petražolės, špinatai, brokoliai, gražgarstės). 30 g žalių špinatų yra 58,2 µg, arba 15 % DV folio rūgšties; 100 g petražolių – 180 µg. Lapinėse daržovėse ir salotose taip pat daug skaidulų, vitaminų K ir A.

Burokėliai – nepamainomas folio rūgšties šaltinis. Be to, juose gausu mangano, kalio ir vitamino C. Viename puodelyje (136 g) žalių burokėlių yra 148 µg folio rūgšties, arba apie 37 % DV.

Mėsos mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad jaučių kepenys – vienas labiausiai koncentruotų folio rūgšties šaltinių. 100 g virtų jaučių kepenų porcijoje yra 145 µg folio rūgšties. Be to, viena jaučių kepenų porcija gali patenkinti kasdienius vitaminų A ir B12 bei vario poreikius.

Avokadai populiarūs dėl kreminės tekstūros ir sviestinio skonio. Drauge tai daugelio svarbių maistinių medžiagų, įskaitant folio rūgštį, šaltinis. Pusėje neapdoroto avokado yra 82 µg folio rūgšties, arba apie 21 % DV. Be to, avokaduose gausu kalio ir vitaminų K, C, B6.

Deja, dienos šviesoje bei apdorojant maistą karščiu, nemažai folio rūgšties suyra. Tad jos atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną. Visgi dėl folio rūgšties papildų vartojimo rekomenduojama konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Skrandžio skausmo priežastys

Skrandžio skausmas yra skausmas, kuris kyla viršutinėje pilvo dalyje. Tai labai dažna būklė, turinti daugybę galimų priežasčių. Skrandžio skausmą dažniausiai sukelia:

• virškinimo sutrikimai,
• rėmuo,
• gastroezofaginis refliuksas,
• skrandžio opos,
• skrandžio gleivinės pažeidimas po vaistų vartojimo,
• stresas,
• gastritas (kilęs dėl apsinuodijimo, žarnyno infekcijos),
• tulžies takų ligos.

Retesnės skausmo priežastys skrandžio srityje yra vėžys, aneurizma ar, pavyzdžiui, infarktas, kurio simptomus pacientai kartais apibūdina kaip pilvo skausmą. Skrandžio skausmas paprastai yra atsitiktinis, o natūralūs gydymo būdai yra labai veiksmingi jį malšinant. Taigi, pirmiausia išbandykite šiuos metodus.

1) Pipirmėtės nuo skrandžio skausmo

Pipirmėtė turi analgetinį ir atpalaiduojantį poveikį virškinamojo trakto raumenims, taip pat didina skrandžio ir tulžies sulčių išsiskyrimą, palengvina virškinimą. Šaukštelį džiovintų pipirmėčių lapelių užpilti puse stiklinės verdančio vandens, uždengti, palaukti 5 min., kol pritrauks, atvėsinti ir išgerti. Per dieną galima išgerti 3 – 4 stiklines mėtų antpilo, kuris padės atsikratyti skrandžio skausmų, sergant tokiais negalavimais kaip virškinimo sutrikimai, apsinuodijimas, skrandžio gleivinės dirginimas po vaistų, pilvo pūtimas ir stresas. Jei pilvą skaudą dėl tulžies problemų, į mėtų arbatą, galima įdėti šiek tiek dirvuolių, šventagaršvių ar cikorijų (palengvina tulžies nutekėjimą ir padeda funkcionuoti kepenims).

2) Linų sėmenų košė nuo skrandžio skausmo

Linų sėmenys padeda apsaugoti skrandžio gleivinę nuo uždegiminių reakcijų. Linų sėmenys neturi šalutinio poveikio ir gali būti vartojamos reguliariai. Linų sėmenis svarbu vartoti bent valandą prieš valgį, nes vartojant su maistu jos gali sumažinti maistinių medžiagų pasisavinimą. Kaip vartoti? Šaukštelį linų sėmenų užpilti stikline karšto vandens, gerai išmaišyti ir po 15 min. išgerti mažais gurkšneliais. Šį kiekį galima padalyti į mažesnes porcijas ir suvartoti per 4 – 5 kartus, kad neapkrautumėte virškinimo sistemos.

3) Valerijonų lašai nuo skrandžio skausmo dėl streso

Valerijonų lašai arba tinktūra gaminama iš augalų, kurie turi raminančių ir atpalaiduojančių savybių. Tokį poveikį suteikia augale esantys valepotriatai, terpeno junginiai (valerijonų rūgštis) ir eteriniai aliejai. Valerijonų lašus vartoti taip, kaip nurodyta instrukcijoje ant pakuotės. Iš valerijonų šaknų galima ruošti užpilus, kurie taip pat veiksmingai mažins pilvo skausmus. Bet kokie nusiraminimo ir atsipalaidavimo metodai yra naudingi, esant įtemptam pilvo skausmui. Pavyzdžiui, rekomenduojama vonia su levandų eteriniu aliejumi (į vandenį įlašinti 10 – 15 lašų eterinio aliejaus), kitais raminančiu poveikiu pasižyminčiais augalais, pavyzdžiui, melisų lapais, apyniais ir ramunėlių žiedais.

4) Soda nuo skrandžio skausmo

Soda yra šarminė, todėl rekomenduojama nuo acidozės ir rėmens, kurie dažnai sukelia skrandžio skausmą. Sumaišyta su vandeniu soda neutralizuoja skrandyje esančią druskos rūgštį ir dujas. Norėdami atsikratyti skrandžio skausmo  galite pusę stiklinės drungno vandens sumaišyti su puse šaukštelio maistinės sodos, išmaišyti ir išgerti. Jei skausmas grįžo, galima tokio mišinio išgerti dar kartą, bet ne anksčiau nei po 2 val. Dėmesio! Sodos, kaip priemonės nuo skrandžio negalavimų, negalima naudoti per dažnai ir per daug. Sodos gėrimo nevartoti, kai skrandis pilnas maisto ir gėrimų, nes ji gali pažeisti jūsų kūno audinius.

5) Šildantis kompresas pilvui

Viršutinės pilvo dalies pašildymas gali padėti sumažinti skrandžio skausmą. Tam prireiks plaukų džiovintuvo. Tereikia šilto oro srovę nukreipti į skrandžio sritį, bet ne per arti, kad nenudegintumėte odos. Kelias minutes palaikyti kūną šiltai. Taip pat galima naudoti karšto vandens buteliuką. Ant pilvo uždėkite rankšluostį, o ant viršaus – karšto vandens buteliuką. Taip 15 – 30 min. pagulėti. Taip atpalaiduosite įsitempusius raumenis, todėl skausmas gali sumažėti.