Dažniausi stabdžiai

Vaidmenų žaidimai. Daugelis žmonių fantazuoja apie galimybę lovoje tapti kažkuo kitu. Vaidmenų žaidimai leidžia tyrinėti skirtingas asmenybes, galios dinamiką ar fantazijas, kurios realybėje taip ir lieka neįgyvendintos. Nesvarbu, ar pora įsikūnija į mokytojos ir mokinio, vadovo ir pavaldinio vaidmenis, ar apsimeta nepažįstamaisiais, tokie scenarijai gali padėti atskleisti slaptus troškimus.

BDSM. Paklusnumas, dominavimas, tarnystė ar kontrolės perdavimas – vieni labiausiai visuomenėje nesuprastų seksualinių pasirinkimų. Nors jie neretai kelia atmetimo reakciją ar baimę, BDSM išlieka viena populiariausių erotinių praktikų. Tai ne kraštutinumas, o pasitikėjimo forma, kai vienas partneris savanoriškai perduoda kontrolę, o kitas prisiima atsakomybę už bendrą patirtį.

Gašlūs pokalbiai. Vieniems nešvankūs pokalbiai gali atrodyti nejaukūs, kitiems – itin jaudinantys. Nesvarbu, ar partneris įsakmiai taria komandas, švelniai šnabžda į ausį, ar siunčia pikantiškas žinutes, tai gali būti natūrali intymumo dalis. Svarbiausia leisti sau įsitraukti į flirtą ir atsikratyti nepagrįstos gėdos.

Ekshibicionizmas ir vojerizmas. Vienus žmones jaudina mintis būti stebimiems, kitus – galimybė stebėti. Tai nebūtinai reiškia viešą seksą ar rizikingą elgesį. Daugelis porų šiuos elementus įtraukia į savo santykius privačioje, saugioje ir abiem priimtinoje aplinkoje.

Masturbacija. Nepaisant gausių mokslinių įrodymų, kad masturbacija yra normali ir sveika seksualumo dalis, kai kurie žmonės vis dar jaučia kaltę ar gėdą. Tyrinėjant savo kūną lengviau suprasti poreikius, atrasti, kas teikia malonumą, ir tuo pasidalinti su partneriu. Abipusė masturbacija taip pat yra dažna intymumo forma, kuriai nebūtina sueitis.

Analiniai žaidimai. Šią temą vis dar gaubia įvairūs stereotipai, ypač vyrų atžvilgiu. Tačiau išangėje gausu nervinių galūnėlių, todėl jos stimuliacija daugeliui suteikia malonumą. Tokia patirtis nebūtinai turi būti susijusi su įsiskverbimu – galima pradėti nuo švelnaus tarpvietės masažo, prisilietimų ar tam skirtų sekso žaislų.

Fetišai. Natūralu, kad žmones traukia tam tikros partnerio kūno dalys. Visuomenė dažniau priima susižavėjimą krūtine, sėdmenimis ar lūpomis, tačiau skeptiškiau vertina kitas kūno vietas, pavyzdžiui, pėdas, ausis ar pažastis. Vis dėlto kūne nėra gėdingų zonų – svarbiausia, kad viskas vyktų abipusiu sutarimu.

Pagyrimas ir gėdinimas. Kai kuriuos žmones jaudina galios dinamika, susijusi su pagyrimu, drausminimu ar simboliniu pažeminimu. Tokios frazės kaip „gera mergaitė“ ar „blogas berniukas“ tam tikrame kontekste gali įgyti erotinę prasmę. Kol egzistuoja aiškus susitarimas ir abu partneriai jaučiasi saugiai, šie elementai gali tapti intymaus gyvenimo dalimi.

Seksas neįsiskverbus. Tradicinis lytinis aktas nėra vienintelė intymumo forma. Malonumą gali suteikti kūnų trintis, erotinis masažas, įvairių pojūčių (švelnių, šiurkščių, šiltų ar vėsių) žaidimai. Tokia veikla taip pat gali sukelti stiprų pasitenkinimą ar orgazmą, todėl neturėtų būti laikoma mažiau vertinga.

Fantazijų tyrinėjimas. Tokios fantazijos kaip seksas trise, svingeriavimas ar atviri santykiai neatitinka tradicinių visuomenės normų, todėl sulaukia kritikos ar pasmerkimo. Tačiau jei partnerių norai sutampa ir visi dalyvaujantys žmonės sutinka, tokiose fantazijose nėra nieko smerktino. Dar svarbiau gebėti apie jas kalbėtis, net jei jos taip ir lieka vaizduotėje.

Atstūmimo trauma

Seksualiniai kompleksai formuojasi tuomet, kai žmogus patiria patyčias, kritiką, nuvertinimą ar atstūmimą dėl savo seksualinių nuostatų. Tai gali būti pašaipūs komentarai, menkinantys juokeliai ar atviri įžeidimai dėl tam tikrų pomėgių, pavyzdžiui, BDSM, masturbacijos ar vaidmenų žaidimų.

Intymumas vis dar išlieka tabu tema, todėl visuomenėje netrūksta dezinformacijos, stereotipų ir nežinomybės baimės. Dėl to žmonės dažnai slepia savo poreikius, gėdijasi, jaučiasi keisti, sugadinti ar nevisaverčiai. Amerikiečių seksologės Bonnie Scott teigimu, daugeliui žmonių trūksta išsamių žinių apie seksualumą. Ribotas supratimas ir siauras požiūris sunkina kitokių elgesio modelių priėmimą.

„Sklando daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Kai kurios intymumo formos laikomos nesveikomis, nesaugiomis ar kenksmingomis, – teigia specialistė. – Neigiamą požiūrį dažnai formuoja ir pornografija. Žmonėms sunku patikėti, kad dominuojančio ir nuolankaus partnerio dinamika gali būti žaisminga, pagarbi ir pagrįsta pasitikėjimu, o ne brutalumu.“

Sveika seksualinė saviraiška gali turėti teigiamos įtakos emocinei ir psichinei savijautai. Priešingai – seksualinė gėda dažnai siejama su kalte, nerimu ir menkavertiškumu. Kai žmogus nejaučia saugios erdvės atsiskleisti, tampa sunkiau atvirai bendrauti su partneriu. Tarp partnerių gali atsirasti emocinis atstumas, didėti nepasitenkinimas santykiais ir savimi.

„Slopinant seksualinę saviraišką kaupiasi gėda, mažėja atvirumas ir gilėja nuoskaudos. Vienas partneris gali įgyti daugiau galios spręsti, koks bus poros intymus gyvenimas, o kitas lieka nutylėjęs savo fantazijas ir poreikius. Kai žmogus negali tyrinėti to, kas jį traukia, uždrausti dalykai dažnai tampa dar patrauklesni. Tai gali paskatinti ieškoti patvirtinimo ar supratimo už santykių ribų. Dažnai taip nutinka, kai partneris nepriima kito žmogaus seksualumo“, – aiškina B. Scott.

Nors tokia situacija gali būti emociškai ir psichologiškai sunki, seksualinį pozityvumą galima ugdyti. Svarbu kurti saugią aplinką, ieškoti patikimos informacijos ir apsupti save palaikančiais žmonėmis. Mokantis priimti savo poreikius ir atsisakant nepagrįstos gėdos, galima išsilaisvinti iš ribojančių įsitikinimų bei kurti visavertiškesnį santykį su savo seksualumu.

Kelias į save

Pažinti. Skaitykite, domėkitės ir plėskite akiratį. Kuo daugiau žinių apie seksualumą, tuo lengviau atsikratyti išankstinių nuostatų apie tai, kas yra „normalu“, o kas – nepriimtina.

Nedaryti skubotų prielaidų. Tam tikri seksualiniai pomėgiai nebūtinai kyla iš traumų, psichologinių problemų ar disfunkcijos. Pavyzdžiui, jei vyrą traukia vyresnės moterys, tai dar nereiškia motinos meilės trūkumo ar kontrolės poreikio. Seksualiniai prioritetai yra visiškai priimtini, jei jie teikia pasitenkinimą visiems dalyvaujantiems ir netrukdo kasdieniam gyvenimui.

Atsikratyti neigiamų minčių. Daugelį žmonių lydi klausimai: „Kas su manimi negerai?“ arba „Kodėl aš toks?“ Tokiais atvejais naudinga pasikalbėti su psichologu ar seksologu, stiprinti savivertę ir mokytis savęs priėmimo. Nors gėda gali aptemdyti požiūrį į save, ją įmanoma įveikti.

Suburti palaikymo komandą. Nebūtina atvirai pasakoti draugams apie savo intymų gyvenimą, tačiau verta atsiriboti nuo žmonių, kurie nuolat kritikuoja ar menkina kitoniškumą. Girdėdami smerkimą ir pašaipas kitų atžvilgiu, žmonės neretai ima taikyti tas pačias nuostatas ir sau. Palaikantys, empatiški ir atviri žmonės padeda stiprinti pasitikėjimą savimi.

Tyrinėti savo norus. Prieš kalbantis su partneriu verta geriau suprasti savo fantazijas ir poreikius. Galima jas tyrinėti vaizduotėje, skaityti erotinę literatūrą ar žiūrėti turinį, kuriame atsispindi dominantys elementai. Tai padeda aiškiau suprasti, kas iš tiesų traukia ir kokias ribas žmogus norėtų nusibrėžti.

Nesieti fantazijų su savo verte. „Daugelis žmonių nesupranta, kodėl juos traukia tam tikri dalykai. Tačiau seksualiniai pomėgiai neapibrėžia žmogaus asmenybės. Pavyzdžiui, moterį gali jaudinti nuolankios meilužės vaidmuo, nors kasdieniame gyvenime ji bus organizuota, disciplinuota ir atsakinga“, – sako B. Scott.

Pasiduoti smalsumui. Smalsumas ir noras išbandyti naujus dalykus padeda išlaikyti gyvybingumą tiek gyvenime, tiek santykiuose. „Jeigu paaiškėja, kad ilgai puoselėta fantazija realybėje nėra tokia įspūdinga, nereikia nusivilti. Visada galima ieškoti kitų patirčių, kurios teiktų džiaugsmą. Kai abu partneriai atviri naujovėms ir gerbia vienas kito pasiūlymus, didėja tikimybė kurti ilgalaikius ir pasitenkinimą teikiančius santykius“, – teigia B. Scott.

Gauti aiškų sutikimą. Viena svarbiausių taisyklių intymiame gyvenime – abipusis sutikimas. Ribas turėtų nustatyti ne visuomenė, o patys partneriai. Norint pirmą kartą pasidalyti savo fantazijomis ar pasiūlymais, verta pasirinkti tinkamą momentą, kai abu yra nusiteikę skirti dėmesio pokalbiui. Specialistai rekomenduoja kalbėti pirmuoju asmeniu, akcentuoti savo jausmus ir norus, o ne kelti reikalavimus. Taip pat svarbu pagarbiai priimti galimą neigiamą atsakymą.

Priimti partnerio poziciją. Vertėtų iš anksto nusiteikti, kad partneriui kai kurios fantazijos gali nepatikti arba jis gali nenorėti jų išbandyti. Tai nebūtinai reiškia atstūmimą ar meilės stoką – dažniausiai tiesiog skiriasi žmonių pomėgiai ir pageidavimai. Užuot susitelkus į skirtumus, verta ieškoti bendrų interesų ir kompromisų, kurie būtų priimtini abiem.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Iš kur atsirado terminai?

Idėja, kad intymumui egzistuoja tinkamas laikas, gimė ne miegamajame, o visuomenėje. Ilgą laiką santykiai buvo glaudžiai susiję su reputacija, šeimos lūkesčiais, ekonominiu saugumu. Moterims primesdavo kuklumo standartą, vyrams – iniciatyvos vaidmenį. Taip atsirado nerašytos taisyklės: „per anksti“ – rizikuojate būti pasmerkti, „per vėlai“ – galite būti palaikyti abejingais.

Praėjusio amžiaus viduryje Vakarų kultūroje išpopuliarėjo vadinamoji trečio pasimatymo taisyklė – tarsi kompromisas tarp aistros ir padorumo. Visgi tai buvo labiau socialinis susitarimas nei universali tiesa. Seksualinė revoliucija, moterų finansinis savarankiškumas ir pasikeitęs požiūris į santykius iš esmės pakoregavo šias normas.

Šiandien gyvename laikais, kai tradiciniai lūkesčiai susiduria su individualizmo kultūra. Vieni vis dar jaučia vidinį spaudimą neskubėti, kiti sąmoningai atsisako bet kokių grafikų. Svarbu suprasti: vadinamieji terminai visada atspindėjo ne meilės logiką, o laikmečio moralę.

Šiuolaikinė realybė: taisyklės byra

Pažinčių programėlės pakeitė ne tik tai, kaip susipažįstame, bet ir santykių tempą. Susirašinėjimai gali trukti savaites, o pirmasis susitikimas kartais jau kupinas artumo – emocinio ar net fizinio. Greitis tapo nauja norma, tačiau kartu atsirado daugiau neapibrėžtumo: ar tai pradžia, ar tik epizodas?

Įdomu tai, kad emocinis atvirumas nebūtinai eina koja kojon su fiziniu artumu. Galime greitai pasidalyti asmeninėmis istorijomis, bet jaustis nedrąsiai dėl kūniško suartėjimo. Arba atvirkščiai – pasiduoti aistrai dar nesupratę, ar gimsta tikras ryšys. Šiandien šie du tempai dažnai nesutampa.

Gyvename individualizmo eroje, kurioje santykių modelių – daugiau nei bet kada. Vieniems artumas pirmą vakarą atrodo natūralus, kiti sąmoningai renkasi lėtesnį kelią. Ir abu pasirinkimai gali būti brandūs, jeigu kyla iš vidinio aiškumo, o ne iš spaudimo. Todėl klausimas „po kiek pasimatymų?“ tampa vis mažiau prasmingas. Universalaus skaičiaus nėra – yra tik du žmonės, jų lūkesčiai, vertybės, pasirengimas būti atviriems ne tik kūnu, bet ir ketinimais.

Svarbiau ne „kada“, o „kodėl“

Psichologai sutaria: pats laikas nėra lemiamas veiksnys. Kur kas svarbiau – motyvacija ir emocinis kontekstas. Intymumas ankstyvoje santykių stadijoje gali tiek sustiprinti ryšį, tiek jį apsunkinti. Jei abu jaučia aiškų abipusį norą ir atvirai kalba apie lūkesčius, fizinis artumas gali tapti natūraliu artėjančio ryšio tęsiniu. Tačiau jei seksas pasirenkamas tikintis sutvirtinti santykius ar išsklaidyti neapibrėžtumą, sukuria daugiau klausimų nei atsakymų.

Svarbų vaidmenį atlieka prisirišimo stilius. Saugų prisirišimą turintys žmonės paprastai geba derinti aistrą su emociniu stabilumu – jaučiasi verti ryšio nepriklausomai nuo tempo. Nerimastingo tipo asmenys skuba suartėti iš baimės būti palikti, tikisi, kad intymumas suteiks garantijų. Vengiantys, priešingai, gali rinktis ankstyvą fizinį artumą kaip būdą išvengti gilesnio emocinio įsipareigojimo.

Ne mažiau svarbi vidinė motyvacija. Ar tai smalsumas ir natūrali trauka? Ar subtilus partnerio spaudimas? O gal vienatvės baimė ar noras pasijusti geidžiamiems? Psichologų teigimu, brandus sprendimas gimsta tada, kai žmogus gali sąžiningai atsakyti sau į klausimą: jei rytoj šis ryšys nutrūktų, ar vis tiek jausčiausi ramiai dėl savo pasirinkimo?

Rizikos ir lūkesčių neatitikimai

Didžiausia rizika – ne pats intymumas, o skirtingi jo vertinimai. Vienam žmogui fizinis suartėjimas reiškia santykių pradžią ir emocinį įsipareigojimą, kitam – tik malonų, bet lengvą etapą be pažadų. Kai šie lūkesčiai neišsakomi, nusivylimas beveik neišvengiamas.

Šiuolaikinėje pažinčių kultūroje vis dar pasitaiko ghosting – staigus dingimas po artumo. Tai gali palikti ne tiek moralinių, kiek emocinių randų, klausimą, ar per daug tikėjausi. Nors toks elgesys dažniau atspindi kito žmogaus brandą, jausmas gali būti skausmingas.

Tad svarbiausia – emocinis saugumas. Ar jaučiatės pasiruošę įvairiems scenarijams? Ar galite atlaikyti galimybę, kad šis ryšys netaps tuo, ko tikitės? Intymumas tampa mažiau rizikingas tada, kai sprendimą lydi ne iliuzijos, o aiškumas – apie save, apie kitą ir apie tai, ko iš tiesų norite.

Ką rodo tyrimai?

Nors romantiškos istorijos kuriamos be skaičiuotuvo, sociologai ir santykių tyrėjai bandė šį klausimą pamatuoti. Apklausos rodo, kad dalis žmonių intymumą renkasi per pirmuosius kelis pasimatymus, kiti laukia kelių savaičių ar net mėnesių. Vidurkiai svyruoja, tačiau aišku viena – vieno dominuojančio standarto realybėje nebėra.

Ar ankstyvas seksas trumpina santykių trukmę? Tyrimų išvados nevienareikšmės. Kai kurie duomenys rodo, kad poros, kurios prieš fizinį suartėjimą skiria laiko emociniam pažinimui, dažniau įvardija didesnį pasitenkinimą santykiais. Tačiau lemiamas veiksnys paprastai būna ne laikas, o bendravimo kokybė, vertybių suderinamumas ir abipusis aiškumas dėl lūkesčių.

Įdomu ir tai, kad žmonės dažnai mano, jog visi kiti suartėja greičiau nei jie patys. Šis įsitikinimas kuria nereikalingą spaudimą ir stiprina stereotipus. Realūs duomenys rodo daug didesnę įvairovę nei populiarioji kultūra – nuo spontaniškų pradžių iki sąmoningai lėto tempo.

Galiausiai tyrimai tik patvirtina tai, ką psichologai kartoja seniai: santykių sėkmę lemia ne skaičius kalendoriuje, o dviejų žmonių gebėjimas susitarti, ką jiems reiškia artumas.

Savęs patikrinimo klausimai

Kartais aiškumo suteikia ne patarimai iš šalies, o tylus pokalbis su savimi. Prieš žengiant į artumą verta stabtelėti ir sąžiningai atsakyti į kelis klausimus – ne tam, kad save ribotumėte, o siekiant apsaugoti emocinę gerovę.

• Ar jaučiatės saugiai? Ne tik fiziškai, bet ir emociškai – ar šalia šio žmogaus galite būti savimi be vaidmenų ir įtampos?
• Ar galite atvirai kalbėti apie apsaugą? Jei nejauku aptarti prezervatyvus ar kontracepciją, galbūt dar trūksta pasitikėjimo.
• Ar nesitikite, kad seksas automatiškai sukurs įsipareigojimą? Intymumas gali sustiprinti ryšį, bet jis nėra sutartis ar pažadas.
• Ar rytoj nesigailėsite? Įsivaizduokite save kitą rytą – ar jausitės ramiai dėl tokio sprendimo, nepriklausomai nuo to, kaip klostysis santykiai?

Šie klausimai nėra testas su teisingais atsakymais. Tai būdas patikrinti, ar sprendimą diktuoja tikras noras, o ne baimė prarasti, įtikti ar įrodyti savo vertę.

Kada verta palaukti?

Nors universalaus grafiko nėra, yra situacijų, kai sustoti – brandos, o ne baimės ženklas.

Jei jaučiamas spaudimas. Net ir subtilus – juokeliai, užuominos, tylus nusivylimas. Intymumas, kuris gimsta iš pareigos ar noro nenuvilti, retai atneša ramybę. Jei sprendimą lydi įtampa, verta sau duoti daugiau laiko.

Jei santykiai dar visai neaiškūs. Kai nežinote, ko tikisi kitas žmogus, ar mato jus kaip potencialią antrąją pusę, ar tiesiog kaip malonią pažintį, fizinis artumas gali dar labiau supainioti situaciją. Kartais keli atviri pokalbiai suteikia daugiau aiškumo.

Jei intymumas tampa būdu „prisirišti“. Mintis „jei suartėsime, ji (-s) tikrai liks“ – pavojinga iliuzija. Seksas gali sustiprinti ryšį, bet jis nesukuria įsipareigojimo iš nieko. Jei jaučiate, kad artumas tampa strategija, o ne natūraliu noru, sustojimas gali apsaugoti nuo nusivylimo.

Laukimas nėra atsitraukimas nuo aistros – tai būdas įsitikinti, kad ji kyla iš abipusio noro, o ne iš baimės prarasti. Intymumo matematika vilioja paprastumu – būtų taip patogu turėti aiškų skaičių, kuris apsaugotų nuo klaidų ir nusivylimų. Tačiau santykiai nėra formulė, o žmonės – ne kintamieji. Kiekviena istorija turi savo tempą, baimes ir troškimus. Svarbu ne tai, ar tai pirmas, trečias ar dešimtas pasimatymas. Svarbiausia – ar sprendimas gimsta iš vidinio aiškumo, pagarbos sau ir atviro dialogo su kitu. Intymumas neturi būti nei įrodymas, nei strategija, o natūrali dviejų žmonių suartėjimo tąsa.

Autorė Jūratė Survilė

Kuo ilgesnė ir platesnė varpa, tuo geriau pamalonina moterį

Galbūt moteris paveikia netiesioginis psichologinis faktorius. Susijaudina matydamos didelį penį, todėl patiria stipresnių pojūčių. Tačiau varpos ilgis ir apimtis visai nesusiję su gebėjimu suteikti pasitenkinimą. Tyrimų duomenimis, erekcijos metu vidutinio penio ilgis gali padidėti 86 %, didesnės varpos – tik 47 %. O kaip dėl apimties? Kadangi makštis yra elastinga, prisitaiko prie bet kokių vyro anatominių duomenų. Be to, apatiniame makšties trečdalyje nervinių galūnėlių mažai arba visai nėra. Greičiausiai dėl šios priežasties 80 % moterų nepatiria orgazmo vaginalinio sekso metu, reikia tiesioginės klitorio stimuliacijos. Taigi, ilga varpa – joks pranašumas.

Varpa neturi kaulo, todėl nelūžta

Tiesa, kad varpoje nėra kaulo, tačiau ją sudaro du akytkūniai, primenantys kempinę. Pritekėjus kraujui penis padidėja, sustandėja ir tai vadinama erekcija. Traumų gali įvykti mylintis, intensyvios masturbacijos metu, per aktyvias frikcijas atsitrenkus į kietus makšties raumenis, dėl smūgio buku daiktu nelaimingo nutikimo ar užpuolimo atveju. Tai retos situacijos, kurių pasitaiko 1 iš 175 tūkst. vyrų. Reikalinga skubi medicininė pagalba. Varpos lūžio požymiai: girdimas trakštelėjimas, stiprus skausmas ir patinimas, tamsios mėlynės (iš pradžių raudonos, paskui mėlynos ir juodos) arba kraujavimas. Nesikreipus į medikus gali likti negrįžtami pokyčiai: kreiva varpa, nestabilumas, seksualinė disfunkcija.

Erekcijos metu varpa turi būti tiesi

Nėra vienos taisyklingos padėties. Erekcijos metu varpa gali būti nukreipta į dešinę, kairę, žemyn arba tiesiai į priekį – galimi visi pasvyrimo variantai. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai skelbia, kad 30,9 % vyrų būdingas 60–85°, 29,6 % – 30–60°, 19,8 % – 95–120°, 9,9 % – 85–95 laipsnių erekcijos kampas. Sunerimti reikėtų, jei tam tikra padėtis lemia skausmą. Tai gali būti varpos traumos pasekmė. Taip pat egzistuoja Peirono liga (varpos fibromatozė), kuri susijusi su penio deformacija dėl randinio audinio. Nelygu stadija, taikoma medikamentinė (tabletės, injekcijos), fizinė (žemo dažnio bangų, vakuumo), chirurginė terapija.

Naktinė erekcija susijusi su erotiniais sapnais

Sveiki vyrai kiekvieną naktį gali patirti 3–5 erekcijas, trunkančias 25–35 min. Paskutinė ištinka ryte, todėl matoma prabudus, o likusios lieka nepastebėtos. Įrodyta, kad naktinė erekcija pasireiškia aktyvioje miego fazėje (REM), kai žmogus sapnuoja. Nėra žinoma, kodėl kraujas plūsta į varpą, tačiau pavyko išsiaiškinti, kad tai nebūtinai susiję su erotiniais sapnais. Panaši reakcija būdinga, jei miegant smegenys atkuria stiprius neigiamus jausmus ar būsenas (baimę, nerimą, pyktį, kančią, fizines pastangas), dėl ko išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Naktinė erekcija – tarsi penio mankšta: priteka deguonies prisotinto kraujo, išsiplečia kraujagyslės, palaipsniui įtampa atlėgsta ir organas grįžta į pirminę būklę. Gydytojai ramina, kad naktinės erekcijos yra geras požymis ir funkcionalumo įrodymas.

Pėdos dydis koreliuoja su varpos dydžiu

Tai vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų, kuris yra absoliučiai klaidingas. Londono universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkai palygino daugiau kaip 100 įvairaus amžiaus (nuo paauglių iki senjorų) vyrų. Nustatė, kad vidutinis penio ilgis – 13 cm, pėdos ilgis – 27,5–28 cm (43 batų dydis). Manoma, kad mitas atsirado iš smalsumo, ieškant vizualiai matomų požymių, galinčių apibūdinti varpos dydį.

Erekcijos disfunkcija susijusi tik su seksualine sveikata

Kartais erekcijos disfunkcija – didesnės sveikatos problemos požymis. Mat glaudžiai atspindi psichinę sveikatą, medžiagų apykaitą, kraujagyslių būklę. Žinoma, kad erekcijos sutrikimai pasireiškia sergant širdies ligomis, diabetu, Parkinsono liga, išsėtine skleroze, prostatos uždegimu, padidėjus cholesteroliui, vartojant alkoholį ir narkotikus. Vyresnio amžiaus asmenis įspėja apie infarkto ir išeminės širdies ligos riziką. Pastebėjus pirmuosius erekcijos disfunkcijos požymius, rekomenduojama atlikti klinikinius tyrimus, norint atmesti rimtesnes priežastis.

Varpos ilgis nekinta per gyvenimą

Mokslininkų duomenimis, tam tikromis aplinkybėmis vyriškasis pasididžiavimas gali nukrypti nuo standarto. Nustatyta, kad oralinio sekso metu pailgėja labiau, palyginti su erekcija, kai vyras tik įsivaizduoja lytinį aktą mintyse ir fantazuoja. Sutrikus erekcijai, kai problema trunka ilgą laiką, varpa praranda elastingumą ir gali sutrumpėti 1–2 cm. Be to, penio ilgis natūraliai mažėja nuo 30 m., sėklidės traukiasi nuo 40-ies, o procesas sustoja sulaukus 60-ies.

Yra tik vienas erekcijos tipas

Paprastai vyrai patiria trijų tipų erekciją. Refleksogeninę lemia tiesioginė penio stimuliacija, psichologinė kyla dėl matomų vaizdų, situacijų, patiriamų jausmų, fantazijų. Pasąmoninga erekcija būdinga miegant. Vienu atveju kraujas priplūsta į varpą nuo fizinio prisilietimo, kitu atveju dalyvauja tik smegenų nerviniai impulsai. Kai kada erekcija kyla sąmoningai, kartais netikėtai ir spontaniškai. Ketvirtas tipas labiausiai apipintas mitų, nes pasireiškia po mirties ir vadinamas paskutine erekcija arba „angelo geismu“. Manoma, kad kraujas teka į lytinius organus prasidėjus smegenų, ypač smegenėlių, edemai, padidėjus kraujagyslių pralaidumui ir audinių intoksikacijai.

Vyrai kontroliuoja ejakuliaciją

Daugelis gali šiek tiek sulaikyti spermos išsiveržimą, tačiau galimybės – labai ribotos. Procesą valdo smegenų dalis, kuri veikia autonomiškai nuo sąmonės. Kitaip tariant, ejakuliacija yra visiškai fiziologinis procesas, kai protas negali paskatinti ar nuslopinti. Nerviniai signalai kyla iš nugaros smegenų, kurios koordinuoja ir reguliuoja atitinkamas seksualines funkcijas. Vis dėlto egzistuoja įrodymų, kad galima atitolinti malonumą sąmoningai keičiant frikcijų pobūdį ar visiškai nutraukus varpos dirginimą.

Varpą galima padidinti tabletėmis, prietaisais ar operacijomis

Dydį lemia genetika ir nėra jokios saugios procedūros, keičiančios natūralius matmenis. Vadinamosios didinimo operacijos suluošina kūną, nes nupjaunami raiščiai, tvirtinantys penį prie gaktos kaulų, arba varpa užpildoma riebalais ar sintetinėmis medžiagomis. Didėja deformacijos, komplikacijų, seksualinės disfunkcijos grėsmė. Gydant impotenciją naudojami varpos protezai, kurie implantuojami vietoj akytkūnių, kad organas būtų ganėtinai kietas skverbiantis į makštį, tačiau natūralus dydis nekinta. JAV apklausų duomenimis, varpos išvaizda yra patenkinti 88 % vyrų ir 85 % jų partnerių, todėl aktyvi reklama išduoda ne problemos mastą, o norą parduoti paslaugą.

Per dažna masturbacija kenkia

Sklando mitas, esą per dažnai tenkinant save mažėja seksualinė energija, pasireiškia erekcijos sutrikimai, silpnėja atmintis, net slenka plaukai. Pasak urologų, vienintelė dažnos masturbacijos pasekmė – varpos odos sudirginimas ar pažeidimas dėl mechaninės trinties. Galima jausti nuovargį kaip nuo bet kokios fizinės veiklos. Masturbacija nėra sekso pakaitalas, tačiau tikrai geriau nei jokia seksualinė veikla.

Sveika susilaikyti nuo ejakuliacijos

Tikima, kad užsiimant seksualine veikla, bet nepatiriant spermos išsiveržimo, organizme sulaikomas testosteronas, todėl gerėja fizinė išvaizda, jėga, proto aiškumas, pasitikėjimas savimi. Tai nėra mediciniškai pripažinta praktika. Spermos gamyba yra pastovi, nepriklausomai nuo lytinės veiklos, o perteklius kaupiamas sėklidėse. Kai jos persipildo, ejakuliacija įvyksta naktį. Spermos neįmanoma sulaikyti fiziologiškai, todėl nėra jokios naudos priešintis gamtai. Dažnas seksas – ne tik vienas didžiausių gyvenimo malonumų, bet ir naudingas fizinei sveikatai, nuotaikai, psichologinei gerovei.

Afrodiziakai gerina libido

Nėra medicininių įrodymų, kad ispaniškos muselės, kiniškų žolelių mišiniai, raganosio rago milteliai, marihuana ir pan. skatina lytinį potraukį, stebuklingai padidina meilužio meistriškumą. Kai kurios medžiagos, tokios kaip marihuana, sukuria seksualinio pajėgumo iliuziją, nes atitolina ejakuliaciją, mažina nerimą, atpalaiduoja ir sustiprina erotinius pojūčius. Tyrimai rodo, kad neigiamas marihuanos poveikis panašus į alkoholio.

Vienu sakiniu

• Vyrai pasiekia orgazmą tik erekcijos metu? Nebūtinai, tai gali įvykti ir nesustandėjus varpai.
• Ilgalaikė erekcija – kiekvieno vyro svajonė? Sutrikus kraujo nutekėjimui iš varpos vystosi sudėtinga ir skausminga būklė, o nekrozė prasideda maždaug po 6 val.
• Spontaniška erekcija prasideda kūdikystėje? Šį reiškinį galima pamatyti gerokai anksčiau – atliekant vyriškosios lyties vaisiaus ultragarso tyrimą.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Išsimiegoti

Miego trūkumas neigiamai veikia seksualinį potraukį ir pasitenkinimą, nes didina kortizolio lygį. Šis hormonas slopina lytinius hormonus, tokius kaip testosteronas ir estrogenai. Nepakankamas poilsis ne tik mažina fizinį susidomėjimą intymumu, bet ir sukelia nuovargį, didina nerimo bei depresijos riziką. Dėl to žmonės jaučiasi pernelyg išsekę puoselėti romantiškus santykius. Miego stokai ypač jautrios moterys. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl nepavyksta kokybiškai pailsėti naktį, ir sureguliuoti miego režimą. Prireikus verta naudoti šviesą sulaikančias užuolaidas ar miego akinius. Taip pat svarbu gerbti partnerio ribas ir intymumą inicijuoti tada, kai abu jaučiatės pailsėję, pavyzdžiui, savaitgaliais.

Plaukioti

Jungtinės Karalystės kardiologų atlikti tyrimai atskleidė, kad plaukimas stiprina ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir gerina bendrą kūno ištvermę, savikontrolę, lankstumą, kraujotaką bei pilvo, nugaros ir dubens raumenų stiprumą. Fizinė veikla mažina kortizolio lygį ir didina endorfinų gamybą, todėl teigiamai veikia libido. Taip pat nustatyta, kad plaukimas tiesiogiai susijęs su geresne seksualine funkcija – erekcija, jautrumu ir susijaudinimu. Žmonės, kurie reguliariai lankosi baseine, dažniau jaučiasi labiau patenkinti intymiu gyvenimu ir jo kokybe.

Paskanauti austrių

Ne veltui jūrų gėrybės laikomos afrodiziaku. Jose gausu aminorūgšties arginino, kuris padeda reguliuoti kraujotaką. Šios medžiagos taip pat yra kai kurių preparatų, skirtų potencijai palaikyti, sudėtyje. Austrėse gausu baltymų, reikalingų testosterono gamybai ir spermos kiekiui palaikyti. Jos taip pat papildo organizmo cinko atsargas – mikroelemento, tiesiogiai susijusio su libido. Be to, omega-3 riebalų rūgštys svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai, o gera kraujotaka turi reikšmės ir seksualinei funkcijai. Nereikėtų atmesti ir psichologinio efekto. Tikėjimas, kad austrės gali sustiprinti seksualinį susijaudinimą, gurmaniška vakarienė pakelia nuotaiką, suartina partnerius ir padeda sukurti intymią atmosferą.

Blevyzgoti

JAV Kentukio universiteto mokslininkai nustatė, kad poros, kurios atvirai kalba apie seksą, dažniau jaučiasi laimingesnės ir labiau patenkintos intymiu gyvenimu. Nešvankūs ar flirtiški pokalbiai glaudžiai susiję su vaizduote – jie aktyvina smegenų sritis, atsakingas už susijaudinimą. Pasidalijus fantazijomis, abu partneriai gali įgyti daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi, o kartu padidėja motyvacija įgyvendinti bendrus norus. Pokalbiai prieš seksą taip pat skatina dopamino ir oksitocino gamybą, o atidėtas malonumas dar labiau kursto aistrą. Vis dėlto svarbiausia sąlyga – tokie pokalbiai turi būti priimtini ir malonūs abiem pusėms.

Planuoti seksą

Spontaniškumas santykiams suteikia žaismingumo ir nenuspėjamumo, tačiau realus gyvenimas dažnai pakoreguoja gražias akimirkas. Norint puoselėti intymumą, nėra nieko blogo tartis ir planuoti laiką, kada skirti dėmesio artumui. Planavimas gali būti naudingas, nes sukuria jaudinantį laukimo efektą ir didina malonių patirčių lūkestį. Jis padeda iš anksto nusiteikti artumui, pasiruošti emociškai bei fiziškai ir sąmoningai skirti partneriui kokybiško laiko. Taip pat tai gali apsaugoti nuo nusivylimo, kai vienas partneris tikisi intymumo, o kitas tuo metu yra pavargęs, užsiėmęs ar nenusiteikęs. Ilgalaikiuose santykiuose planavimas padeda palaikyti reguliarumą, atsakomybę ir tarpusavio įsipareigojimą puoselėti ryšį. Dažnas mitas, kad planuojant dingsta aistra, nėra pagrįstas. Susijaudinimas kyla ne vien iš spontaniškumo, bet ir iš dėmesio, emocinio ryšio, laukimo bei tinkamo konteksto.

Gerti kavą

Anot Ispanijos tyrėjų, išgėrus karšto gėrimo pakyla kūno temperatūra, oda lengvai parausta, todėl gali atsirasti didesnis noras fiziniam artumui ar prisiglaudimui. Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, suteikia budrumo ir energijos. Kava taip pat veikia kraujotaką, todėl gali turėti teigiamos įtakos vyrų seksualinei funkcijai ir mažinti erekcijos sutrikimų riziką. Visgi jos poveikis libido yra netiesioginis. Kofeinas skatina endorfinų išsiskyrimą ir gerina nuotaiką, todėl jis gali padėti lengviau atsipalaiduoti, būti spontaniškesniems ir labiau atsiverti intymiems impulsams. Svarbu pabrėžti, kad teigiamas kavos poveikis yra individualus ir dažniausiai siejamas su saikingu vartojimu – maždaug 1–2 puodeliais per dieną.

Sureikšminti seksą

Daugelis žmonių patenkina pirminius poreikius, pavyzdžiui, pavalgo ar išsivalo dantis, tačiau retai įtraukia seksą į savo prioritetų sąrašo viršų. Psichologas dr. Johnas Gottmanas teigia, kad poros, kurios sąmoningai skiria daugiau dėmesio intymumui ir jį puoselėja kaip svarbią santykių dalį, dažniau jaučiasi laimingesnės ir turi didesnę tikimybę išlaikyti ilgalaikį ryšį. JAV Kalifornijos universiteto atlikti tyrimai taip pat rodo, kad žmonės, kurie linkę seksualumą laikyti antraeiliu dalyku, dažniau išreiškia mažesnį pasitenkinimą tiek intymumu, tiek santykiais apskritai.

Flirtuoti

„Journal of Research in Personality“ rašoma, kad partneriai, kurie dažniau palaiko akių kontaktą, paprastai patiria stipresnį emocinį ryšį ir didesnį artumo jausmą. Ilgesnis žvilgsnis (net 1–2 minutės) siejamas su suaktyvėjusia neurochemine reakcija, kurios metu gali išsiskirti feniletilaminas, dažnai apibūdinamas kaip natūraliai stimuliuojanti medžiaga, didinanti susijaudinimo ir malonumo pojūtį. Koketavimas ir žaidybinis bendravimas kuria intrigos jausmą, didina laukimą, žadina vaizduotę ir stiprina tarpusavio ryšį. Jei santykius būtų galima palyginti su ugnimi, flirtas veiktų kaip pirmoji kibirkštis, uždeganti procesą. Svarbu ir tai, kad intymumą gali stiprinti ne tik tiesioginis fizinis kontaktas, bet ir subtilus, gundantis pokalbis telefonu ar susirašinėjimas.

Liestis

Lengvas prisilietimas prie nugaros ar rankos gali atrodyti kaip visai nekaltas gestas, tačiau jis dažnai paskatina didesnį partnerių atvirumą ir pasitikėjimą. Prancūzijos psichologų tyrimai rodo, kad moterys dažniau linkusios dalintis savo telefono numeriu su vyrais, kurie elgiasi galantiškai ir subtiliai, be aiškios seksualinės intencijos, pavyzdžiui, padeda apsivilkti paltą, prilaiko už juosmens ar paduoda ranką išlipant iš automobilio. Švelnūs prisilietimai, tokie kaip apkabinimas, gali padidinti hormono oksitocino gamybą, kuris stiprina artumo ir pasitikėjimo jausmą. Fizinis kontaktas taip pat ramina, mažina kortizolio lygį ir padeda atsipalaiduoti. Rūpestingas elgesys vienas kito atžvilgiu kuria saugumo ir priėmimo jausmą, kuris teigiamai veikia ir intymų gyvenimą. Seksologų teigimu, prisilietimas dažnai yra stipresnis už žodžius, nes padeda smegenims persijungti iš kasdienio streso būsenos į artumo ir ryšio režimą.

Bučiuotis

Moksliniame leidinyje „Journal Of Sex And Marital“ aprašomas tyrimas, kuriame nustatyta, kad poros, kurios dažniau bučiuojasi už miegamojo ribų, paprastai yra labiau patenkintos savo seksualiniu gyvenimu. Taip pat pastebėta, kad bučiniai intymių santykių metu siejami su didesniu pasitenkinimu ir dažnesniais orgazmais. Šis poveikis aiškinamas tiek hormoniniais, tiek sensoriniais mechanizmais. Bučiuojantis išsiskiria dopaminas, oksitocinas ir serotoninas – neuromediatoriai, kurie siejami su malonumu, ryšio jausmu ir nuotaikos gerėjimu. Lūpos yra jautri erogeninė zona, todėl jų stimuliacija sužadina smegenų sritis, susijusias su susijaudinimu. Bučiniai taip pat gali veikti kaip savotiška pereinamoji stadija, padedanti kūnui psichologiškai pasiruošti artumui. Be to, jie laikomi suderinamumo indikatoriumi – per juos partneriai gali suprasti vienas kito emocinę būseną ir ja užsikrėsti, sustiprindami arba, priešingai, sumažindami susijaudinimą.

Pajusti azartą

Varžymasis ir konkurencija bet kokiomis aplinkybėmis – sportuojant, žaidžiant ar net dirbant – gali sukelti tam tikrą fiziologinį suaktyvėjimą, kuris kartais siejamas ir su didesniu seksualiniu susijaudinimu. Žurnale „Evolution and Human Behavior“ rašoma, kad, nepriklausomai nuo to, kas laimi, bendras sužadinimas gali padidėti iki maždaug 25 %. Šį efektą paaiškina neurocheminiai procesai. Dopaminas stiprina malonumo pojūtį ir skatina norą kartoti patirtį, o adrenalinas didina budrumą ir aktyvina organizmo reakcijas. Tokiu metu kūnas pereina į aktyvią būseną, kuri tam tikrose situacijose gali būti interpretuojama kaip susijaudinimas. Po azartiškos ar konkurencinės veiklos poros dažnai jaučia didesnę tarpusavio trauką, nes bendras emocinis pakilimas ir „kovos“ patirtis sustiprina artumo jausmą ir emocinį ryšį.

Juokauti

Norą lemia ne tik karštas žvilgsnis ar nešvankios kalbos. Žurnale „Evolutionary Psychology“ rašoma, kad moterys, kurių partneriai pasižymi humoro jausmu, dažniau patiria didesnį pasitenkinimą intymiu gyvenimu. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie moka juokauti, apskritai laikomi patrauklesniais. Šį poveikį iš dalies aiškina dopaminas – geros savijautos neuromediatorius. Būtent jis stiprina norą būti šalia žmogaus, su kuriuo paprasta ir gera. Humoras gali atspindėti intelektą, kūrybiškumą ir socialinius įgūdžius, o juokas padeda atsipalaiduoti, mažina įtampą ir kuria artumo jausmą, nes abu partneriai patiria bendrą emociją. Įdomu tai, kad patraukliausiais dažniausiai laikomi ne tie, kurie nuolat juokauja, o tie, kurie geba prajuokinti kitus tinkamu momentu.

Paprakaituoti

Mokslininkai šį reiškinį dar vadina „susijaudinimo imitacija“. Po fizinio aktyvumo – sporto ar kitos intensyvios veiklos – suprakaitavęs žmogus gali atrodyti tarsi patyręs malonią emocinę būseną, todėl smegenyse aktyvuojami su teigiamais prisiminimais susiję ryšiai. Dėl padidėjusio dopamino ir endorfinų lygio kūnas būna atsipalaidavęs, gyvybingas ir energingas. Fizinis aktyvumas dažnai interpretuojamas kaip geros sveikatos, ištvermės ir fizinio pajėgumo ženklas. Socialiniame kontekste sportiškas kūnas neretai siejamas ir su patrauklumu. Taip pat teigiama, kad sušilusi oda išskiria subtilius cheminius signalus, kurie turi įtakos tarpasmeninei traukai. Be to, psichologiškai suprakaitavęs žmogus kartais suvokiamas kaip autentiškesnis ir natūralesnis, o tai gali sustiprinti artumo ir intymumo asociacijas.

Paragauti vyno

Nors alkoholis didesniais kiekiais slopina pojūčius ir neigiamai veikia seksualinę funkciją, Italijos mokslininkų tyrimai rodo, kad nedidelis jo kiekis, pavyzdžiui, taurė raudonojo vyno, kai kuriems žmonėms gali turėti atpalaiduojamąjį poveikį. Ypač moterims tai gali būti siejama su sumažėjusia įtampa, pagerėjusia nuotaika ir didesniu atsipalaidavimu. Raudonasis vynas dažnai asocijuojamas su romantiška vakariene, pasimatymu ir intymia atmosfera, todėl gali sustiprinti emocinį nusiteikimą ir sukurti jaukesnę aplinką artumui. Svarbu nepamiršti, kad didesnis alkoholio kiekis turi priešingą efektą – mažina susijaudinimą ir sukelia seksualinės funkcijos sutrikimus, ypač vyrams. Todėl svarbiausias veiksnys išlieka saikas.

Pabūti atskirai

Stresas – vienas didžiausių lytinio potraukio priešų, nes padidėjęs kortizolio lygis slopina aistrą tiek vyrams, tiek moterims. Todėl psichologai dažnai siūlo pirmiausia atsipalaiduoti atskirai, o vėliau susitikti jau būnant geresnės nuotaikos. Tai ypač naudinga poroms, kurių pomėgiai skiriasi. Pavyzdžiui, kol moteris mėgaujasi vonia, vyras gali išeiti pasivaikščioti į mišką ar užsiimti kita raminančia veikla. Toks laikas atskirai padeda sukurti sveiką balansą tarp artumo ir asmeninės erdvės, suteikia progą pasiilgti vienam kito. Smegenyse natūraliai sustiprėja troškimas to, ko tuo metu negalime gauti. Kai nėra nuolatinio fizinio kontakto, daugiau vietos lieka mintims, fantazijoms ir laukimui. Laikinas atstumas gali tarsi perkrauti santykius, paskatinti pažvelgti į partnerį naujomis akimis ir sugrąžinti pirminio susižavėjimo jausmą, kuriame netrūksta aistros.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Spontaniški meilužiai

Apibūdinimas. Spontaniškas seksualinis potraukis pasireiškia staigia, energinga ir charizmatiška reakcija. Galima įsivaizduoti sceną iš kino filmo, kai du veikėjai negali atsispirti traukai ir puola į glėbį nieko nelaukę. Trauka atsiranda iš niekur, o fizinio sąlyčio pakanka norint sukurti intymų saugumą ir ryšį. „Spontaniškas potraukis prasideda momentine mintimi apie seksą. Žmogus iškart susijaudina ir užsidega geismu, imasi veiksmų pasitenkinimui gauti. Potraukiui nereikia daug išorinių dirgiklių ar papildomos stimuliacijos“, – sako ginekologė ir seksualinės sveikatos ekspertė dr. Somi Javaid. Dažniau būdinga vyrams, o reakcijas lemia biologiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai. Manoma, kad už spontaniškumą atsakingas testosteronas. Kultūriškai vyrų seksualinis potraukis sulyginamas su nevaldomu instinktyviu poreikiu, nors ši perspektyva pernelyg supaprastinta.

Privalumai ir iššūkiai. Spontaniškas seksualinis elgesys atpažįstamas iš greito tempo. Abu ar vienas partneris inicijuoja seksą bet kur ir bet kada. Geismas suliepsnoja staiga, užvaldo protą ir greitai atslūgsta pasiekus orgazmą. Intensyvumą maitina mintis apie artėjantį pasitenkinimą, adrenalinas, išsiskiriantis dėl skubos, nepatogių aplinkybių, fiziniai pojūčiai. Tokie žmonės jaučia savo kūną ir supranta, kad yra pasiruošę intymumui. Santykių dinamika – gaivališka, nenuspėjama, obsesinė. Aktas trunka trumpiau, tačiau pora mylisi dažniau, palyginti su kitais stiliais. Iššūkių kyla, jei nesutampa partnerių seksualinis tempas: vienas spaudžia greičio, o kitas – stabdžio pedalą. Spontaninis partneris gali nesąmoningai didinti spaudimą mylėtis „čia ir dabar“, skubinti pasyvųjį. Tačiau gali nusivilti priverstas sulėtėti, atvėsti, neskubėti. Abu jaučiasi sutrikę, nesuprasti. Gali kilti atstūmimo jausmas. Didžiausias pranašumas – lengva pajusti ir nuslopinti geismą. Iš tiesų toks partneris turi daugiau galimybių prisitaikyti ir valdyti situaciją. Minusas – polinkis dominuoti. Negalima pulti prie partnerio kada panorėjus ir visada tikėtis laimingos pabaigos.

Rekomendacijos. Spontaniškas elgesys lemia medaus mėnesio atmosferą. Viskas smagu, nauja ir įdomu, kol netampa rutina. Dr. S. Jovaid pataria kalbėtis apie santykių dinamiką, papasakoti apie savo kūno reakcijas ir jausmus. Sekso iniciatorius turėtų kalbėti apie susijaudinimą ir ketinimus prieš lytinį aktą. Tai sukuria seksualiai stimuliuojančią atmosferą. Pasitikėjimas ir saugumas – dar vienas kertinis akmuo, padedantis suderinti poros intymumą. „Bendravimas su partneriu yra raktas į jūsų seksualinį gyvenimą ir sveikatą, – teigia ekspertė. –- Nebijokite dalytis tuo, kas (ne)patinka. Aptarkite savo spontaniškumą. Papasakokite, kaip lengvai užvaldo geismas.“ Siekiant subalansuoti poreikius, rekomenduojama įtraukti daugiau sekso žaisliukų, flirtuoti per atstumą, pavyzdžiui, garso ar teksto pranešimais, tyčia atidėti malonumą, glamonėtis be sueities, kartu žiūrėti erotinius filmus. Aktyvusis mokosi valdyti impulsus, pasyvusis – greičiau susijaudinti.

Lėtai reaguojantys asmenys

Apibūdinimas. Lėtuolių seksualinis potraukis išsiskiria tuo, kad geismas kyla tik esant tam tikroms aplinkybėms ir skleidžiasi palaipsniui. Norint susijaudinti reikalingas saugumas, atsipalaidavimas, fizinis ir emocinis intymumas, ilga preliudija. Tai visiška priešingybė spontaniniam tipui. Primena sceną iš romantinio kino filmo, kada vienas partneris švelniai glosto kito kūną, neliesdamas erogeninių zonų, tačiau palaipsniui augina įtampą, didina judesių amplitudę, stimuliuoja tol, kol atsileidžia stabdžiai. Asmuo, anksčiau buvęs pasyviu, gali tapti dominuojančiu. Šis tipas būdingesnis moterims. Pagrindinį vaidmenį atlieka jautrumas kortizoliui (sunkiau atsipalaiduoti), estrogenai ir progesteronas (nepastovus libido), oksitocinas (būtinas emocinis prisirišimas). Psichologė ir sekso terapeutė dr. Stephanie Jona Buehler šį seksualinį potraukį apibrėžia kaip atsaką į išorinį dirgiklį. „Tai gali būti emocinis ryšys per šypseną, meilius žodžius arba prisilietimus. Tokie žmonės įprastai nejaučia biologinio potraukio, neturi seksualinių minčių ar fantazijų, kol nenutinka kažkas, kas priverčia apsvarstyti galimybę turėti lytinių santykių“, – sako ji. Pora mylisi rečiau, tačiau aktas trunka ilgiau (įtraukiant preliudiją, sueitį ir atsipalaidavimo fazę).

Privalumai ir iššūkiai. Pagrindinė tokio seksualinio potraukio dovana – bendrystė, partnerystė, galimybė stengtis vienam dėl kito ir augti. Didėja tarpusavio ryšis, artumas ir pasitikėjimas. Nors santykių dinamika yra lėtesnė ir primena kopimą į kalną, ilga preliudija suteikia progą atliepti kito poreikius, skatina dėmesingumą ir pagarbą. Seksualinė temperatūra kyla palaipsniui, tačiau užtikrina ilgesnį pasitenkinimą. Apskritai gyvenime yra daugiau intymumo, tiesiogiai nesusijusio su sueitimi: bučinių, glaustymosi, rūpinimosi (masažas, maudymas, maitinimas, nurengimas / aprengimas). Iššūkių kyla, jei nesutampa partnerių seksualinis temperamentas. Karštas ir impulsyvus meilužis, esantis šalia lėtai susijaudinančios moters, gali klaidingai interpretuoti situaciją, neva iniciatyvos stoka reiškia traukos nebuvimą, nesidomėjimą, nenorą. Didėja nesaugumas, sumišimas, nusivylimas. Laukimas tampa kliūtimi, o ne jaudinančia patirtimi. Pasak dr. S. J. Buehler, asmenys, kurių geismas priklauso tik nuo dirgiklių, negali vengti atsakomybės ir pateisinti pasyvumą. „Jeigu nėra biologinio noro mylėtis, tikėtina, nebus iniciatyvumo ir pastangų suartėti. Visos kortos atiduodamos į suinteresuoto partnerio rankas, kas sukuria nelygybę. Vienas stengiasi, kitas laukia progos. Vienas nepatenkintas sekso stoka, kitam gerai bet kokiu atveju“, – pasakoja specialistė.

Rekomendacijos. Panašiai kaip spontaniško seksualinio potraukio atveju, bendravimas yra poros sąjungininkas. Nuotaika kuriama ne tik miegamajame, bet ir kasdienybėje. Kuo daugiau malonių akimirkų, tuo didesnis noras mylėti. Įrodyta, kad moters susijaudinimo greitis didėja, jeigu kiekvieną kartą sekso metu patiria orgazmą. Dr. S. J. Buehler rekomenduoja išskirti dalykus, kurie jaudina, ir be gėdos įvardinti antrajai pusei. Galbūt patinka komplimentai, dovanos, pasimatymai. Galbūt ausų lezgeliai – jautresnė erogeninė zona nei krūtų speneliai. Galbūt prieš seksą norisi patirti rūpestį be intymios potekstės, pavyzdžiui, kad partneris pakasytų nugarą. Atsiradus pripratimui potraukis silpsta, todėl svarbu keisti preliudiją ir įnešti naujovių.

Sąlyginiai partneriai

Apibūdinimas. Sąlyginis seksualinis potraukis priklauso nuo konteksto – aplinkybių, nuotaikos, libido, todėl sunkiai nuspėjamas. Būdingi abu prieš tai aptarti stiliai – spontaniškas ir lėtai reaguojantis, kurie keičia vienas kitą. Kartais partneris elgiasi pasyviai ir susijaudina tik įdėjus pastangų. Kartais pats imasi iniciatyvos ir siekia sueities be preliudijos. Dr. S. Jovaid teigimu, sąlyginis seksualinis potraukis kinta, o tai priklauso nuo santykių vystymosi. Galbūt draugystės pradžioje moteris bus aktyvi ir suinteresuota, o po 10 metų santuokos susijaudins tik stimuliuojant. Įdomu, kad tas pats žmogus su vienu meilužiu gali būti spontaniškas ir iniciatyvus, o su kitu pageidaus ilgos įžanginės sesijos, glamonių ir kitokio dėmesio.

Privalumai ir iššūkiai. Tai labiausiai suderinama intymumo forma, kuri atveria daug galimybių improvizuoti ir mažina konfliktų riziką. Partneriai gali keistis vaidmenimis, papildyti vienas kitą. Lengviau suprasti ir atliepti poreikius. Kaupiama įvairi seksualinė patirtis, gerėja savo kūno supratimas, didėja pasitenkinimas seksu. Iššūkiai susiję su nenuoseklumu, nes reakcijos į seksą keičiasi dėl sąlygų, nesusijusių su partneriu. Pavyzdžiui, moters libido sumažėja, jeigu sukritikavo darbe, nepavyko įvykdyti suplanuotų darbų, susipyko su drauge, vaikai patiria sunkumų mokykloje ir pan. Susijaudinimas gali svyruoti ir lemti skirtingus kūno signalus, o partneriui sunku įvertinti, kada prasideda ir baigiasi jo atsakomybė.

Rekomendacijos. Sąmoningumas – vienas iš būdų sustiprinti seksualinį potraukį. Atsipalaidavus, įsiklausius į kvėpavimą ir kūno pojūčius, lengviau pajausti spontaniškai kylantį geismą. Taip pat verta sutelkti dėmesį į partnerio emocinę būseną – ar jis nusiteikęs intymumui, ar verta gundyti, o gal bandyti kitą kartą. Didžiulį vaidmenį atlieka atmosfera: kambario apšvietimas, kvapai, garsai, taktiliniai pojūčiai. Geismą didina ne tik švelni preliudija, bet ir žaismingumas, humoro jausmas, drauge patiriamos atpalaiduojančios praktikos (pasivaikščiojimas, ramus pokalbis, vakarienė), dėkingumas ir pozityvumas. Potraukį lengva valdyti, tačiau įrankių ieškoti ne lovoje, o kasdienybėje.

Kaip priimti ir kalbėti apie savo poreikius?

Seksualinį temperamentą lemia biologija ir psichologiniai, socialiniai, religiniai, kultūriniai veiksniai. Norint išsiaiškinti geismo pobūdį, rekomenduojama rašyti dienoraštį ir atkreipti dėmesį, kaip dažnai noras mylėtis kyla spontaniškai, kada reikia pastangų. Verta pažymėti aplinkybes, dėl kurių keičiasi intymumas, pavyzdžiui, darbo problemos, nesėkmės, santykiai su kitais žmonėmis ir poroje. Vėliau išskirti tendencijas, kurios apibūdina konkretų stilių. Šia informacija galima pasidalinti su antrąja puse.

Nėra (ne)teisingo geismo tipo, todėl reikėtų priimti tiesą apie save be gėdos ir vertinimo. Sąmoningumas padeda pasinaudoti pranašumais ir prisiderinti prie iššūkių. Pokalbis su partneriu gali būti nepatogus, tačiau verta atverti širdį. Jeigu vienas yra spontaniškas, o kitas – reaguojantis, nesuderinamumas gali tapti skyrybų priežastimi. Pasikalbėjus ir išsiaiškinus autentiškus norus, galima ieškoti bendrų sprendimų, sustiprinti ir pagerinti santykius.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Pirmieji metai: daug aistros ir spontaniškumo

Santykių pradžia dažnai primena vadinamąjį medaus mėnesio etapą – laikotarpį, kai emocijos itin stiprios, o noras būti kartu atrodo beveik neišsenkantis. Šiuo metu partneriai intensyviai pažįsta vienas kitą, todėl fizinis artumas būna dažnesnis, spontaniškesnis ir kupinas naujų atradimų.

Psichologai aiškina, kad šį laikotarpį stipriai veikia biologija. Įsimylėjimo pradžioje organizme padidėja dopamino, oksitocino ir kitų geros savijautos hormonų lygis, todėl partnerio artumas sukelia stiprų emocinį pakilimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad pirmaisiais santykių metais poros vidutiniškai mylisi dažniau nei vėlesniais etapais. Tai siejama ne tik su aistra, bet ir su natūraliu smalsumu bei noru pažinti vienas kitą.

Svarbų vaidmenį čia atlieka ir gyvenimo ritmas. Santykių pradžioje dažniausiai dar nėra nusistovėjusios rutinos, mažiau bendrų atsakomybių ar kasdienių rūpesčių, todėl partneriai gali daugiau laiko skirti vienas kitam. Net paprasti dalykai – ilgi pokalbiai iki vėlumos, spontaniški pasimatymai ar netikėti savaitgalio planai, kuria artumą ir stiprina intymų ryšį.

Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad šis etapas nėra amžinas. Intensyvi įsimylėjimo fazė dažniausiai trunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o vėliau santykiai pereina į ramesnį, bet dažnai gilesnį artumo etapą.

Po 5 metų: į santykius ateina kasdienybė

Praėjus keleriems metams, santykiai dažniausiai įgauna stabilesnę formą. Romantiškus, spontaniškus pasimatymus vis dažniau pakeičia kasdieniai rūpesčiai: darbas, buitis, finansai, neretai ir vaikų priežiūra. Laiko vienas kitam gali likti mažiau, todėl ir intymus gyvenimas pamažu prisitaiko prie naujo ritmo.

Tyrimai rodo, kad po kelerių bendro gyvenimo metų fizinis artumas daugeliui porų tampa retesnis nei santykių pradžioje. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia prastesnę santykių kokybę. Priešingai – ilgiau kartu gyvenantys partneriai dažnai geriau pažįsta vienas kito poreikius, todėl intymumas gali tapti ramesnis, bet gilesnis ir labiau pagrįstas emociniu ryšiu.

Tačiau šiame etape santykiams vis labiau ima daryti įtaką rutina. Ilgos darbo dienos, nuovargis ar nuolat pasikartojantys buities darbai gali slopinti spontaniškumą, kuris santykių pradžioje atsirasdavo savaime. Todėl psichologai pabrėžia, kad ilgalaikiuose santykiuose artumas dažnai reikalauja daugiau sąmoningo dėmesio. Kartais pakanka visai nedidelių dalykų – bendro vakaro be telefonų, pasimatymo dviese ar paprasto švelnumo kasdienybėje. Būtent tokie momentai padeda išlaikyti ryšį, kuris bėgant metams tampa ne tik fizinis, bet ir emocinis.

Po 10 metų: stabilumas ir saugumo jausmas

Dešimt metų kartu daugeliui porų tampa savotišku santykių brandos etapu. Per tiek laiko partneriai paprastai gerai pažįsta vienas kitą – žino ne tik įpročius ar pomėgius, bet ir reakcijas, nuotaikas, net neištartus signalus. Toks artimas pažinimas dažnai sukuria stiprų saugumo ir pasitikėjimo jausmą.

Šiame etape intymumas neretai tampa mažiau spontaniškas nei santykių pradžioje, tačiau labiau susijęs su emociniu ryšiu. Psichologai pastebi, kad ilgai kartu gyvenančios poros vis dažniau vertina ne tik fizinį artumą, bet ir kitus jo aspektus – švelnumą, prisilietimus, buvimą šalia bei galimybę būti savimi šalia partnerio.

Vis dėlto dešimtmetį kartu gyvenančios poros gali pastebėti ir monotonijos šešėlį. Tas pats gyvenimo ritmas, tie patys kasdieniai darbai gali sukurti įspūdį, kad santykiai tapo pernelyg nuspėjami. Todėl specialistai pabrėžia, kad šiame etape ypač svarbus atviras bendravimas apie poreikius, lūkesčius ir jausmus. Paprasti pokalbiai apie tai, kas teikia džiaugsmą ar ko norėtųsi daugiau, gali padėti iš naujo atrasti vienam kitą net ir po daugelio kartu praleistų metų.

Po 15 metų ir daugiau: santykiai keičia formą

Praėjus 15 ar daugiau metų, santykiai dažnai įgauna dar kitokią formą. Pradinė audringa aistra tampa ramesnė, tačiau tai nereiškia, kad artumas išnyksta. Daugelis porų pastebi, kad bėgant laikui jis tampa gilesnis ir labiau susijęs su tarpusavio pasitikėjimu bei bendromis patirtimis.

Ilgalaikiuose santykiuose vis didesnę reikšmę įgauna švelnumas, prisilietimai ir kasdienis rūpestis vienas kitu. Kartais net paprasti gestai – apkabinimas, rankos suspaudimas ar buvimas šalia – tampa svarbia intymumo dalimi. Specialistai pastebi, kad būtent tokie nedideli, bet nuolat pasikartojantys artumo momentai padeda poroms išlaikyti stiprų ryšį net po daugelio kartu praleistų metų.

Šiame etape intymumas dažnai peržengia vien fizinio artumo ribas. Jis tampa glaudžiai susijęs su emociniu ryšiu, bendrais išgyvenimais, pasitikėjimu ir gebėjimu palaikyti vienam kitą. Nors santykiai gali būti ramesni nei pradžioje, daugeliui porų būtent šiame gyvenimo etape atsiranda gilesnis supratimas, kad tikras artumas gimsta ne tik iš spontaniškos aistros, bet ir iš per daugelį metų puoselėto ryšio.

Kas padeda išlaikyti artumą?

Nors bėgant laikui santykiai neišvengiamai keičiasi, pasak specialistų, artumas nebūtinai turi silpnėti. Priešingai – poros, kurios sąmoningai skiria dėmesio savo ryšiui, gali išlaikyti šilumą ir intymumą net po daugelio kartu praleistų metų.

Atviras pokalbis apie poreikius. Vienas svarbiausių dalykų ilgalaikiuose santykiuose – gebėjimas kalbėtis. Atviri pokalbiai apie jausmus, lūkesčius ir poreikius padeda geriau suprasti vienam kitą ir išvengti nutylėjimų, kurie ilgainiui gali sukurti emocinį atstumą.

Laikas tik dviese. Darbų ir atsakomybių kupinoje kasdienybėje poros kartais pamiršta skirti laiko vienas kitam. Tačiau net ir nedideli momentai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas, vakarienė dviese ar bendras savaitgalio planas, padeda atgaivinti artumą.

Maži spontaniški gestai. Kartais artumą kuria visai paprasti dalykai: netikėtas apkabinimas, šiltas žodis ar nedidelė staigmena. Tokie kasdieniai gestai primena partneriui, kad jis vis dar svarbus ir mylimas.

Naujos bendros patirtys. Anot psichologų, naujos veiklos ar patirtys gali suteikti santykiams daugiau gyvybės. Bendros kelionės, nauji pomėgiai ar net nedideli pokyčiai kasdienėje rutinoje dažnai sugrąžina santykiams gaivumo pojūtį.

Fizinio artumo puoselėjimas kasdienybėje. Intymumas nebūtinai prasideda miegamajame. Rankos padavimas, apkabinimas ar švelnus prisilietimas kasdienybėje padeda išlaikyti fizinį ryšį ir kuria artumo jausmą, kuris ilgainiui tampa svarbia santykių dalimi.

Įdomu

• Tyrimai rodo, kad poros, kurios bent kartą per savaitę skiria laiką tik dviese, dažniau jaučiasi patenkintos savo santykiais.
• Daugiau nei 60 % ilgai kartu gyvenančių porų teigia, kad emocinis artumas joms tapo svarbesnis nei santykių pradžioje.
• Tyrimai taip pat rodo, kad poros, kurios laikosi panašaus miego režimo (panašiu metu eina miegoti ir keliasi), dažniau jaučia didesnį emocinį artumą.
• Psichologai pastebi, kad poros, kurios dažnai juokiasi kartu, paprastai patiria stipresnį emocinį ryšį ir didesnį pasitenkinimą santykiais.

Autorė Jūratė Survilė

Vaidmuo santykiuose

Mamos vaidmuo santykiuose pasireiškia tuo, kad moteris daro už vyrą dalykus, kuriuos jis, kaip suaugęs žmogus, turėtų atlikti pats. Partnerė ima valdyti situacijas, planuoti ir paskirstyti užduotis, o antroji pusė lieka pasyviu vykdytoju – be iniciatyvos ir atsakomybės.

Tokios „mamos pareigos“ dažnai išduoda didelį nerimą ir stiprų poreikį kontroliuoti: dalinti patarimus, padėti, perimti darbus ir atsakomybę, apsaugoti nuo nesėkmių, net jei niekas to neprašo. „Nerimastingi, kontroliuojantys asmenys, kurie prisidengia globa ir empatija, santykių pradžioje gali atrodyti itin paslaugūs, supratingi ir geranoriški, o tai palengvina ryšio kūrimą. Jų tikslas – sukurti pasitikėjimą ir nesąmoningai įsivaikinti partnerį“, – teigia psichologai Claudia Brumbaugh ir Chrisas Fraley’us.

Pagrindiniai požymiai, išduodantys mamos vaidmenį:

• bando keisti partnerio išvaizdą: perka drabužius, primenama apie higieną;
• žino partnerio dienotvarkę ir planus geriau nei jis pats, primena, seka, kad viskas būtų atlikta;
• kontroliuoja, ką valgo ir geria;
• kišasi į santykius su draugais, kolegomis ar šeimos nariais;
• kontroliuoja leidžiamus pinigus;
• pernelyg aktyviai įsitraukia į vyro karjeros tikslus ir asmeninį tobulėjimą.

Galima manyti, kad tokį santykių modelį formuoja moteris, o vyras tik prisitaiko. Tačiau psichologai pabrėžia, kad partnerio pasirinkimą dažnai lemia ankstyvieji santykiai su tėvais ir jų elgesio modeliai. „Ankstyvieji ryšiai, ypač su mama, daro įtaką tam, kaip žmonės kuria romantinius santykius ir kokiais vidiniais scenarijais vadovaujasi. Vyrai, augę su itin globėjiškomis ir rūpestingomis mamomis, dažnai renkasi panašiai besielgiančias partneres. Tai gali rodyti tam tikrą priklausomybę, atsakomybių vengimą ir nenorą visiškai suaugti, išliekant patogioje vaiko pozicijoje“, – aiškina amerikiečių psichologė ir knygų autorė Peg Streep.

Kenkėjiška dinamika

Trūksta palaikymo. Santykiuose negali būti tik vienas žmogus, nešantis visą emocinį svorį. „Visavertėse santuokose partneriai nuolat stengiasi gilinti emocinį ryšį. Intymumas yra visaverčių ir ilgalaikių santykių šerdis“, – teigia psichologas Markas Traversas. Santykių stiprybė slypi ne tik gebėjime atlaikyti išorinius iššūkius, bet ir tame, kaip partneriai palaiko vienas kitą pažeidžiamomis akimirkomis. Moteris, prisiėmusi mamos vaidmenį, sprendimus dažnai priima viena, todėl ima jaustis gyvenanti ne su lygiaverčiu vyru, o su mažu berniuku.

Partneris – aukos pozicijoje. Vyras, kuris į pastabas ar išsakytą vienatvės jausmą reaguoja pykčiu, nuvertinimu ar bandymu sukelti gailestį bei kaltę, ilgainiui griauna intymumą. Jis tikisi, kad partnerė atspės ir patenkins jo poreikius (tiek kasdienybėje, tiek lovoje), tačiau pats nesistengia išklausyti ir suprasti, ko reikia santykių darnai. Jei santykiuose vyrauja emocinis nepriėmimas ar atstūmimas, bet išlieka spaudimas mylėtis, ryšys ima priminti išnaudojimą. Moteris įpranta rūpintis savimi ir partneriu negaudama grįžtamojo ryšio.

Nulis atsakomybės. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vyras elgiasi brandžiai, perduodamas vadovavimą žmonai. Tačiau ilgainiui toks vaidmenų pasiskirstymas ima varginti. Moteris visose situacijose priversta elgtis kaip vienintelė suaugusioji, o partneris vengia atsakomybės. Šis modelis atsiskleidžia ne tik buityje, bet ir intymiame gyvenime: vyras nesprendžia kylančių problemų, lieka pasyvaus vartotojo vaidmenyje, o moteris stengiasi įtikti ir kompensuoti trūkumus.

Piknaudžiavimas gerumu. „Klausymasis santykiuose yra svertas, skatinantis geresnį bendravimą ir konfliktų valdymą, – teigia psichologė prof. Susan Krauss Whitbourne. – Ugdant sąmoningumą didėja pasitenkinimas vienas kitu kaip pora.“ Jei moteris, spręsdama iššūkius, nuolat susiduria su apatija ir nejaučia partnerio įsitraukimo, ilgainiui ji nustoja dalintis emociniais ir praktiniais resursais. Iš pradžių nutylima svarbi informacija, vėliau priimami tik sau naudingi sprendimai, galiausiai partneris atribojamas nuo bendrų reikalų.

Savivertės problemos.Vyrai, nuolat ieškantys patvirtinimo ir nusiraminimo, dažnai kuria vienpusius santykius, kuriuose jų emocinis saugumas tampa svarbesnis už partnerės poreikius. Moteris ima rūpintis pažeidžiamu ir nelaimingu partneriu: guodžia, moko, įkvepia, augina ir viltingai laukia, kad kada nors berniukas taps lygiaverčiu vyru.

Kaltųjų paieška

Kodėl santykiai tampa disfunkciniai? Atsakymų gali būti daug. Vienas jų – įsišakniję lyčių vaidmenys. „Pažvelkite, kaip mama ir tėtis rūpinasi vaikais. Moteris dažniausiai prisiima kasdienę priežiūrą: maitinimą, migdymą, ugdymą, sveikatos ir higienos užtikrinimą. Ji tampa atsakinga už esminius vaiko gyvenimo momentus. Vyrų tėvystės vaidmuo neretai siejamas su žaidimais ir pramogomis. Toks pasiskirstymas vėliau persikelia ir į poros santykius“, – teigia psichoterapeutas, Floridos tarptautinio universiteto dėstytojas Williamas Berry.

Kitas svarbus aspektas – tarpusavio trauka. Brandžias ir kontroliuoti linkusias moteris dažnai žavi nebrandžių vyrų spontaniškumas, žaismingumas, svajingumas, nuotykių troškimas, net normų nepaisymas ar laisvamaniškumas. Tačiau santykiams rimtėjant ar sukūrus šeimą atsiranda lūkestis, kad vėjavaikis surimtės ir prisiims atsakomybę. „Ateina momentas, kai tai, kas abiem patiko santykių pradžioje, pavyzdžiui, linksmybės baruose ar spontaniški sprendimai, moteriai ima kelti nepasitenkinimą, nors vyras nenori to atsisakyti“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Partnerių vaidmenys dar labiau išryškėja gimus kūdikiui. Vyras gali pasijusti nuskriaustas, sumenkintas ar nustumtas į antrą planą. „Jei partneris nėra emociškai subrendęs ir nepasirengęs dalintis tėvystės atsakomybėmis, jis gali nesąmoningai pavydėti vaikui motinos dėmesio ir priimti aukos vaidmenį. Įdomu tai, kad kai kuriose kultūrose vyrų vaikiškumas net normalizuojamas – moteris rūpinasi sutuoktiniu tarsi dar viena atžala iki pat gilios senatvės“, – pasakoja W. Berry.

Nusivylimas ir atsitraukimas

Beveik pusė moterų nurodo patiriančios bent vieną seksualinės funkcijos sunkumą: sumažėjusį potraukį, susijaudinimo stoką, orgazmo problemas ar skausmą lytinių santykių metu. Iki trečdalio 30–59 metų moterų tam tikru gyvenimo laikotarpiu susiduria su sumažėjusiu libido.

„Romantiškasis santykių etapas, kai negalite atitraukti rankų vienas nuo kito, paprastai trunka nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Per šį laiką pora įveikia pirmuosius išbandymus, pamato vienas kito reakcijas į sunkumus, susiformuoja vaidmenys ir elgesio modeliai“, – teigia sekso terapeutė, knygos „A Tired Woman’s Guide to Passionate Sex“ autorė Laurie Mintz.

Daugelis išsigąsta manydamos, kad išblėso meilė, tačiau seksualinės apatijos priežastis gali slypėti santykių dinamikoje – perdėtoje globoje, kontrolėje ar nelygiaverčiuose vaidmenyse.

Libido natūraliai svyruoja atsižvelgiant į hormonų lygį, nuotaiką ir pasitenkinimą santykiais. „Potraukis veikia tarsi greičio ir stabdžio pedalai – jis kinta visą gyvenimą. Tačiau stresas, nerimas, depresija ir nemiga yra pagrindiniai veiksniai, mažinantys aistrą. Įrodyta, kad kortizolis slopina gebėjimą susijaudinti ir pasiekti orgazmą. Santykių problemos taip pat prisideda prie atvėsusios lovos“, – aiškina dr. Pelin Batur iš Klivlando klinikos (JAV).

Moteris, kuri su partneriu elgiasi lyg su vaiku, dažnai praranda susidomėjimą ir aistrą. Keičiasi požiūris į partnerį, kaupiasi psichologinis nuovargis, silpsta emocinis ryšys. Santuokos ir šeimos terapeutė Becky Whetstone pabrėžia energijų disbalanso svarbą. „Vyriškoji energija yra dominuojanti, direktyvi, ryžtinga ir drąsi. Moteriškoji – puoselėjanti, imli, kantri, pažeidžiama, užjaučianti ir rūpestinga. Seksualinei chemijai būtina šių polių pusiausvyra“, – teigia specialistė. Anot jos, jei partnerė pernelyg pereina į vyriškąjį polių – tampa vadovaujančia, kontroliuojančia, racionalia sprendimų priėmėja – ji gali netekti erdvės savo pažeidžiamumui ir moteriškumui. Jei užstringa vien mamos vaidmenyje, aistra taip pat blėsta.

B. Whetstone pastebi, kad dalis moterų, siekdamos profesinės sėkmės, išsiugdo stiprias lyderystės savybes ir nesąmoningai perkelia šį vaidmenį į romantinius santykius. Tuo pačiu metu vis daugiau vyrų stokoja savivertės, vengia iniciatyvos ir atsakomybės. „Moteris nesijaučia seksuali šalia vyro, kuris stiprina jos vyriškąją energiją, o ne leidžia atsiskleisti moteriškajai“, – apibendrina santykių konsultantė.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Intymumo sezonai

Apie seksą vis dar esame linkę galvoti kaip apie labai asmeninį dalyką – tokį, kuris vyksta už uždarų durų ir priklauso tik dviem žmonėms. Tačiau realybėje intymų gyvenimą kur kas labiau, nei galvojame, veikia nuo mūsų nepriklausantys veiksniai. Net to nepastebėdami perimame idėjas apie tai, kas normalu, kas jaudina, o kas, regis, jau atgyveno. Kaip ir madoje, taip ir intymume atsiranda laikotarpių, kai vieni dalykai tampa geidžiami, o kiti nustumti į šalį.

Didelę įtaką tam daro socialiniai tinklai, serialai, filmai ir vieši pokalbiai. Tai, ką matome ekrane, pamažu virsta lūkesčiais: kaip turėtų atrodyti aistra, kiek jos pakanka, kaip dažnai ir kokiu būdu žmonės turėtų būti artimi. Net jei atvirai apie tai nekalbame, palyginimas vyksta tyliai – su herojais, nuomonės formuotojų pasakojimais ar draugų užuominomis.

Klausimas tik vienas – ar šios mados išlaisvina, ar sukuria naują spaudimą? Vieniems jos padeda atrasti daugiau drąsos ir atvirumo, kitiems kelia nerimą, kad kažką daro per mažai arba ne taip. Intymumas netampa laisvesnis vien dėl to, kad atsiranda naujų tendencijų. Jis tampa laisvesnis tada, kai daugiau pasirinkimo ir mažiau pareigos sekti tuo, kas šiuo metu laikoma madinga.

Nuo „reikia“ prie „noriu“

Ilgą laiką intymiame gyvenime buvo daug nerašytų taisyklių. Kaip dažnai geisti, kaip reikia elgtis santykiuose, kas laikoma normalu. Šiandien vis daugiau žmonių nuo to pavargsta. Vietoj klausimo „kaip turėtų būti?“ atsiranda kitas – „ko iš tikrųjų noriu?“. Ir būtent tai tampa ryškiausia tendencija.

Malonumas vis dažniau suvokiamas ne kaip rezultatas, o kaip procesas. Ne skaičiai, ne scenarijai ir ne lyginimasis, o savijauta čia ir dabar. Daugiau dėmesio skiriama ne tam, kaip viskas atrodo, o tam, kaip jaučiamasi. Tai leidžia atsisakyti spaudimo būti visada pasiruošus, aistringiems ar iniciatyviems.

Kartu keičiasi ir požiūris į norą. Jis nelaikomas pareiga ar santykių kokybės matu. Leidžiama jam kisti, dingti, sugrįžti. Tokia laisvė dažnai paradoksaliai sugrąžina daugiau artumo, nei bandymas nuolat atitikti kažkieno lūkesčius. Kai „reikia“ pasitraukia, daugiau vietos atsirasti „noriu“.

Lėtas seksas ir sąmoningas artumas

Gyvenimas spartėja, todėl intymume vis dažniau ieškoma priešingybės. Skubėjimas, kuris anksčiau atrodė savaime suprantamas, pamažu praranda patrauklumą. Atsiranda poreikis sustoti, neskubėti iki pabaigos, mėgautis procesu. Lėtesnis tempas leidžia ne tik labiau jausti kūną, bet ir iš tiesų būti kartu, o ne tiesiog atlikti veiksmus.

Dėmesys krypsta į smulkmenas: prisilietimus, kvėpavimą, pauzes. Ne tai, kas turėtų įvykti, o tai, kas vyksta dabar. Kai nebėra spaudimo, atsiranda daugiau erdvės pastebėti vienam kitą, reaguoti, keisti tempą. Tokia artumo forma atima mažiau pastangų, bet suteikia daugiau buvimo, ir būtent tai daugeliui tampa vertingiausia.

Emocinis ryšys šiandien vis dažniau vadinamas nauju afrodiziaku. Saugi atmosfera, pasitikėjimas, galimybė būti savimi be vaidmenų sukuria artumą, kuris išlieka ir už miegamojo ribų. Kai jaučiamės priimti, noras kyla natūraliai – ne iš pareigos, o iš ryšio.

Atviras kalbėjimas – naujoji erotika

Ilgą laiką manyta, kad apie intymumą geriau nekalbėti, esą viskas turi vykti savaime. Tačiau šiandien vis daugiau porų atranda priešingą dalyką: pokalbiai apie ribas, norus, net fantazijas tampa nebe nejaukūs, o patrauklūs. Jie kuria artumą, kuris neatsiranda iš spėjimo ar tylėjimo. Kai galime pasakyti, kas svarbu, intymumas virsta ne vaidmeniu, o bendru susitarimu.

Atvirumas pamažu mažina gėdą. Kai jausmai ir poreikiai įvardijami garsiai, jie nustoja atrodyti keisti ar neteisingi. Atsiranda daugiau pasitikėjimo – tiek savimi, tiek kitu žmogumi. Nebereikia apsimetinėti, kad viskas gerai, bijoti būti nesuprastiems. Tokia aplinka leidžia atsipalaiduoti, o būtent iš atsipalaidavimo gimsta tikras artumas.

Intymus dialogas tampa santykių stiprikliu. Jis padeda ne tik miegamajame, bet ir kasdienybėje – sprendžiant nesutarimus, dalijantis jausmais, kuriant emocinį saugumą. Kai poroje atsiranda erdvės kalbėtis be baimės, intymumas įgauna gylį, kuris neišeina iš mados.

Kūno priėmimas vietoj tobulo vaizdo

Ilgą laiką intymumo vaizdinį formavo idealūs kūnai – lygūs, jauni, be istorijos. Tačiau šis autoritetas pamažu silpsta. Vis daugiau žmonių pavargsta lyginti save su nerealiais vaizdais ir supranta, kad jie neturi nieko bendra su tikru artumu. Tobulas kūnas gali traukti akį, bet jis nebūtinai kuria ryšį.

Į intymų gyvenimą grįžta natūralumas. Amžius, randai, kūno pokyčiai po gimdymo ar ligų vis dažniau suvokiami ne kaip trūkumas, o kaip patirties ženklai. Tai nereiškia, kad nebesinori gražiai jaustis, tiesiog grožio samprata tampa platesnė, realesnė ir žmogiškesnė.

Seksualumas vis labiau siejamas ne su išvaizda, o su būsena. Su tuo, ar leidžiame sau būti matomi, ar jaučiamės saugūs. Kai dingsta poreikis atrodyti teisingai, atsiranda daugiau laisvės jausti. O būtent iš šio jausmo gimsta tikras artumas.

Technologijos miegamajame: pagalba ar trikdis?

Technologijos neišvengiamai randa kelią ir į intymų gyvenimą. Programėlės, išmanieji žaislai, dirbtinio intelekto priemonės žada daugiau malonumo, artumo ar net geresnį ryšį. Dalis šių sprendimų iš tiesų pasilieka – ypač tie, kurie padeda geriau pažinti save ar atviriau kalbėtis. Kiti lieka tik trumpalaikėmis madomis, kurios sužavi naujumu, bet nekuria gilesnės patirties.

Technologijos gali būti naudingos tada, kai papildo ryšį, o ne jį pakeičia. Kai padeda įvardyti norus, drąsiau pradėti pokalbį ar įnešti žaismingumo. Tačiau jos tampa trikdžiu, jei ima užpildyti tai, kas turėtų būti kuriama tarp dviejų žmonių – dėmesį, buvimą kartu, emocinį artumą. Intymumas sunkiai dera su nuolatiniu tarpininku.

Atsirinkti padeda paprastas klausimas: ar tai mane priartina prie savęs ir kito žmogaus, ar atitraukia? Ne viskas, kas nauja, būtina. Intymus gyvenimas nėra sritis, kurioje reikėtų suspėti paskui kiekvieną naujovę. Svarbiausia – ne technologijų kiekis, o tai, kaip jos dera su jūsų tempu ir poreikiais.

Asmeninės tendencijos niekada neišeis iš mados

Intymumo tendencijos gali įkvėpti, bet jos nėra universalios. Tai, kas vienus išlaisvina, kitiems gali kelti įtampą ar net svetimumo jausmą. Ne visos mados sukurtos tam, kad tiktų visiems. Ypač tai svarbu prisiminti kalbant apie artumą. Intymus gyvenimas nėra vieta, kur reikėtų taikytis prie bendrų standartų.

Spaudimas būti moderniems dažnai kyla tyliai. Iš to, ką skaitome, girdime ar matome aplink. Atrodo, kad reikėtų kažką išbandyti, keistis, neatsilikti. Tačiau tikrasis modernumas intymume – gebėjimas pasakyti sau, kas (ne)tinka. Atsisakyti to, kas kelia daugiau nerimo nei džiaugsmo, yra brandos ženklas.

Intymumas be palyginimų grąžina ramybę. Kai nustojame matuoti save kitų patirtimis, atsiranda daugiau vietos tikrumui. Kiekvienas ryšys turi savo ritmą, kalbą ir artumo formą. Būtent ši unikali patirtis, o ne madingi scenarijai, ilgainiui tampa vertingiausi.

Kad ir kiek tendencijų keistųsi, intymiame gyvenime viena lieka pastovi – saugumo jausmas. Kai jaučiamės ramūs, priimti ir galintys pasakyti „taip“ ar „ne“ be baimės, noras kyla natūraliai. Be spaudimo, be palyginimų, be bandymo atitikti kažkieno lūkesčius. Tai mada, kuri nepriklauso nuo sezonų.

Triukšmo aplink daug: patarimai, istorijos, neva teisingi būdai ir nuolat kintančios normos. Kartais nuo to pavargstame ir pradedame abejoti savimi. Grįžti prie savęs padeda paprasti klausimai – „ar man tai tinka?“, „ar man gera“? Intymumas neprivalo būti įspūdingas, kad būtų tikras. Jam užtenka būti savitam. Svarbiausia šiandieninė tendencija – leisti sau gyventi ne pagal madas, o pagal jausmą. Nes tai, kas kyla iš tikro noro, niekada neišeina iš mados.

Autorė Jūratė Survilė

Pirkėjus atgrasys didesnės baudos?

Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo ženkliai didinti baudas prostitucijos paslaugų pirkėjams. Parlamentarė parengė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1 tūkst. iki 1,6 tūkst. Eur, o pakartotinis nusižengimas – nuo 1,6 tūkst. iki 3,5 tūkst. Eur. „Baudos būtų didinamos būtent paslaugos pirkėjams“, – sakė B. Vėsaitė. Jos nuomone, šiuo metu už tai numatytos 90–300 Eur siekiančios baudos atrodo niekingos ir juokingos. „Projekto rengimą paskatino būtinybė sustiprinti valstybės taikomas sankcijas už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Galiojantis administracinės atsakomybės modelis, numatantis nedideles baudas prostitucijos pirkėjams, neatlieka pakankamos prevencinės ir atgrasomosios funkcijos“, – mano socialdemokratė B. Vėsaitė. Jos teigimu, projektu siekiama ne bausti pažeidžiamus asmenis, kurie dalyvauja prostitucijoje, bet nukreipti valstybės poveikį į tuos, kurie savo veiksmais palaiko ir finansuoja seksualinio išnaudojimo rinką. Pasak B. Vėsaitės, baudų už naudojimąsi prostitucijos paslaugomis didinimui pritaria ir nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur. Už šį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, numatyta 140–300 Eur siekianti bauda. Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę. Taip pat atsakomybė netaikoma tam, kuris įtrauktas į prostituciją nepilnametis, nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Kol kas dar neaišku, ar ši pataisa bus priimta, o dar mažiau aiškumo, ar tai iš tiesų padės pagerinti esamą situaciją.

Pilkoji zona

Nesunku suprasti, kad situacija ne tik bauginanti, bet ir kurioziška. Lietuvoje prostitucija ar eskorto paslaugos yra draudžiamos ir baudžiamos, tačiau individualiosios veiklos sąrašuose galima rasti kodą, skirtą užsiimantiems būtent tokiomis veiklomis. 2025 m. sąrašą atnaujinusi Valstybės duomenų agentūra sako, kad tai tarptautinis sąrašas, todėl į jį įtrauktos ir kitose šalyse galimos veiklos. Esą pats kodas nepadaro veiklos legalia. Veiklos kodas 96.99, skirtas asmenims aptarnauti, nurodo, kad šį kodą gali rinktis ir tie, kurie užsiima astrologija, spiritizmu, vykdo socialines paslaugas, tokias kaip eskorto, teikia ar organizuoja seksualines paslaugas, su jomis susijusius renginius, vykdo prostitucijos įstaigų veiklą. Valstybės duomenų agentūros Standartų skyriaus atstovai paaiškina, kad klasifikatorius sudarytas taip, kad bet kokią veiklą, nepriklausomai nuo to, ar vykdoma (ne)legaliai, būtų įmanoma identifikuoti. Buhalterių asociacijos atstovai sako, kad toks klasifikavimas, net ir nelegalių veiklų, pasitarnauja renkant mokesčius. Nesvarbu, ar pajamos įgytos (ne)legaliai, jos apmokestinamos.

Lietuvoje net užfiksuotas atvejis, kai iš sulaikyto sąvadautojo teisėtvarka konfiskavo apie 100 tūkst. Eur ir nuo šios sumos jam teko sumokėti mokesčius. Valstybinė mokesčių inspekcija sako, kad gyventojų veiklas vertina tik iš mokestinės pusės, t. y. ar mokami priklausantys mokesčiai, o ne konkreti veikla. Be to, inspekcija pažymi, kad gyventojas gali užsiimti bet kokia įstatymų nedraudžiama veikla ir pats prisiima atsakomybę už jos legalumą. Beje, toje pačioje pilkojoje zonoje atsiduria ir prenumeruojamo turinio platformos „Only Fans“ kūrėjai. Nors platforma naudojama įvairiai, labiausiai išgarsėjo dėl suaugusiesiems skirto pornografinio turinio. Beje, vieša paslaptis, kad ši platforma itin dažnai naudojama siūlant prostitucijos paslaugas.

Prostitutės portretas

Tad kur yra riba tarp to, prieš ką visuomenė ir teisėsauga linkusi užmerkti akis (kol sumokami mokesčiai), bei to, kas iš tiesų užtraukia administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę? Atsakyti į šį klausimą sunku, bet visgi įmanoma. Mat, kaip ir kiekvieno įstatymo ar moralinės nuostatos atveju, viskas priklauso nuo politinės valios ir požiūrio į prostitucija užsiimančius asmenis. Jeigu prostitucija besiverčiantis pilnametis asmuo (moteris ar vyras) tokią veiklą pasirenka laisva valia, veikiausiai galima manyti, kad prekiauti kūnu – tas pats, kas atlikti atpalaiduojamąjį masažą. Juk net mokslininkai seksą prilygina sportui. Jie skaičiuoja, kiek tokia veikla sudegina kalorijų ir paaiškina, kokią naudą suteikia lytinis pasitenkinimas. Apsimetinėti, kad sueitis – vien tik meilės aktas, turbūt jau nebėra prasmės. Moralinis aspektas greičiausiai glūdi ne santykyje tarp kliento ir paslaugos tiekėjo, o kitur. Skaudi visuomenės problema – tai, kaip žmonės atsiduria šiame „versle“. Teigiantys, kad sekso paslaugas reikia legalizuoti, neva taip užtikrinant šio „verslo“ darbuotojų teises ir suteikiant galimybę mokėti mokesčius, gauti soc. draudimą, teisūs tik iš dalies. Laisvai pasirenkančių šią „profesiją“ tikrai nedaug. Merginos ir jauni vyrai į prostitucijos tinklą įtraukiami (ne)tiesioginio spaudimo būdu. Tyrimai rodo, kad lyčių nelygybė, globalizacija, skurdas ir moterų ekonominio stabilumo praradimas sudaro sąlygas, dėl kurių daugybė moterų įtraukiamos į prekybą sekso paslaugomis. Analizė taip pat atskleidžia, kad jauni asmenys, gyvenantys skurde, netekę šeimos narių, tampę benamiais ar pradėję vartoti narkotikus, tampa pažeidžiami ir lengvai įtraukiami į prostituciją. Kitas svarbus aspektas – ankstyvos fizinio ir seksualinio smurto patirtys. Sekso darbuotoja (-as) beveik visada yra auka.

Kas ir kodėl perka seksą?

Jeigu yra auka, visada atsiranda ir budelis. Šiuo atveju pirmosiose eilėse stovi pavieniai sąvadautojai ar nusikalstamos grupuotės. Būtent šie asmenys įkalina žmones prekybos seksualinėmis paslaugomis „versle“. Iš tokio „darbuotojo“ atimami dokumentai, ribojama laisvė laisvai judėti ar net pasirinkti klientus. Išprievartavimai, seksualinis ir fizinis smurtas sekso paslaugų rinkoje plačiai paplitęs. Moterys verčiamos atlikti lytinius aktus, kurie žaloja jų fizinę, seksualinę ir psichinę sveikatą. Tai ne paslaugos teikimas, o smurtas. Tik šiuo atveju smurtautojai tiek savo pačių, tiek ir dalies visuomenės akyse jaučiasi teisūs ir nenusikaltę. Mat sumokėjo pinigus. Beje, sekso paslaugų pirkėjai domina psichologus ir psichiatrus. Siekiama išsiaiškinti, kodėl vyrai (ir nedidelė dalis moterų) perka seksą. Viliamasi, kad tai sužinojus pavyktų išspręsti prostitucijos problemą per paklausos mažinimą, o ne pasiūlos užkardymą. Atlikus plataus masto tarptautinius tyrimus pavyko išsiaiškinti, kad daugelyje pasaulio šalių 16–39 % vyrų nuo 18 iki 75 m. bent kartą naudojosi prostitučių paslaugomis. Dalis klientų iš tiesų sekso paslaugas perka vien tam, kad patenkintų lytinę aistrą. Ir visai nesvarbu, ar vyras turi nuolatinę partnerę, ar vienišas. Visgi pasitaiko tokių, kuriems rimti santykiai atrodo per daug rizikingi, juos gąsdina emocinis ryšys. Seksas su prostitute bejausmis, tarsi sporto treniruotė. Deja, nemažai ir tokių vyrų, kurie prostitučių paslaugas perka, nes nekenčia moterų. Šie vyrai trokšta, kad moterys jiems paklustų, sekso metu jas žemina. Psichologų teigimu, beveik visada į „raudonųjų žibintų kvartalą“ atveja tam tikras nepasitenkinimas. Dažniausiai ieškoma ne malonumo, o fizinės ir emocinės iškrovos. Ir nė kiek nerūpi, kaip jausis tos iškrovos „sugertukas“.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Vis dar nepatogus klausimas

Apie moters seksualumą po 40-ies vis dar kalbama atsargiai, tarsi tai būtų kažkas ne visai deramo. Jaunystėje moters geidžiamumas laikomas savaime suprantamu, o brandoje dažnai nutylimas arba nustumiamas į šešėlį. Viešojoje erdvėje brandi moteris dažniau vaizduojama kaip mama, partnerė ar profesionalė, bet retai kaip seksualinė būtybė, turinti norų, fantazijų ir teisę į malonumą.

Visuomenėje gajus mitas, kad seksualumas tiesiogiai susijęs su jaunyste, stangria oda ir energija be nuovargio. Lyg geismas turėtų galiojimo laiką, o perkopus tam tikrą amžių jis savaime išsijungtų. Tačiau toks požiūris atspindi kultūrines nuostatas, o ne realų moters patyrimą. Daugybė moterų būtent po 40-ies pradeda jaustis labiau savimi ir labiau norinčios kūniško malonumo.

Kontrastas ypač ryškus lyginant moters ir vyro seksualinį amžių. Brandus vyras dažnai vadinamas patraukliu, solidžiu, net seksualiai subrendusiu, o brandi moteris vis dar susiduria su nebylia žinute, kad jos seksualumas turėtų tylėti. Ši dviguba norma formuoja gėdą ir verčia abejoti savimi net tada, kai kūnas ir jausmai sako ką kita.

Kas keičiasi fiziškai ir kas ne?

Peržengus 40-metį moters kūne pradeda vykti hormonų pokyčiai, tačiau jie nebūtinai reiškia seksualumo pabaigą. Estrogenų lygis ima svyruoti, o vėliau palaipsniui mažėti, dėl to gali keistis makšties gleivinės būklė, pojūčiai lytinių santykių metu ar menstruacinio ciklo reguliarumas. Tuo pačiu metu svarbų vaidmenį ima atlikti ir testosteronas – hormonas, tiesiogiai susijęs su lytiniu potraukiu. Jo kiekis mažėja lėčiau, todėl kai kurioms moterims libido išlieka stabilus arba net sustiprėja.

Natūralu, kad keičiasi ir kūno reakcijos. Makštis gali tapti jautresnė, kartais – sausesnė, susijaudinimui gali prireikti daugiau laiko. Tai nėra liga ar sutrikimas, o normali biologinė raida. Daugeliu atvejų šiuos pokyčius galima sušvelninti – nuo intymios priežiūros priemonių iki atviresnio bendravimo su partneriu ir didesnio dėmesio pačiam procesui, o ne rezultatui.

Paradoksalu, bet dalis moterų po 40-ies pastebi, kad seksualinis noras ne mažėja, o auga. Tam įtakos turi ne tik hormonai, bet ir gyvenimo patirtis: sumažėjęs nėštumo baimės veiksnys, atsiranda didesnis savęs pažinimas, aiškesni poreikiai ir mažiau kompleksų. Seksualumas tampa labiau sąmoningas, o ne pagrįstas vien spontanišku impulsu.

Svarbiausia suprasti, kad kūnas po 40-ies nėra prastesnis, jis tiesiog kitoks. Intymumas šiame etape dažniau grįstas lėtumu, jautrumu, prisilietimais ir emociniu ryšiu. Tai ne praradimas, o transformacija, kuri daugeliui moterų atveria naują, brandesnį ir gilesnį seksualumo lygmenį.

Psichologinis lūžis: mažiau baimės, daugiau savęs

Vienas ryškiausių pokyčių po 40-ies vyksta ne kūne, o galvoje. Su amžiumi daugeliui moterų keičiasi santykis su kūnu: jis vis rečiau vertinamas tik per veidrodžio ar kitų žvilgsnio prizmę. Nors išvaizdos pokyčiai neišnyksta, jie nebėra vienintelis savivertės matas. Atsiranda daugiau atjautos sau, mažiau nuolatinio savęs taisymo ir lyginimo.

Kartu silpnėja ir poreikis patikti bet kokia kaina. Jaunesniais metais seksualumas dažnai būna susijęs su noru būti geidžiamai, patvirtintai, pastebėtai. Brandoje šį norą pamažu keičia kitas – noras jausti, patirti, būti tikroje, o ne suvaidintoje būsenoje. Seksualumas tampa labiau nukreiptas į vidinį pojūtį, o ne į išorinį įspūdį.

Būtent todėl pasitikėjimas savimi šiame etape dažnai tampa stipriausiu afrodiziaku. Ne tas pasitikėjimas, kuris demonstruojamas, o tas, kuris jaučiamas tyliai – kai moteris žino savo ribas, poreikius ir nebebijo jų įvardyti. Tokia laikysena natūraliai traukia, nes joje mažiau įtampos ir daugiau gyvo buvimo.

Seksualumas po 40-ies vis rečiau grindžiamas vaidmenimis ir lūkesčiais. Nebereikia kažkaip atrodyti, atitikti tam tikrų standartų, pateisinti neįmanoma. Atsiranda erdvės autentiškumui ir laisvei.

Brandi moteris vyro akimis

Nors viešojoje erdvėje vis dar dominuoja jaunystės kultas, įvairios apklausos ir psichologiniai tyrimai rodo kiek kitokį vaizdą. Vyrai, ypač perkopę 40-metį, patrauklumą vis dažniau sieja ne su amžiumi ar kūno proporcijomis, o su emociniu ryšiu, moters buvimu savimi ir gebėjimu atvirai bendrauti. Jaunystė imponuoja akiai, tačiau ilgalaikiam artumui dažniau ieškoma gylio.

Emocinis stabilumas, aiškumas ir gyvenimiška patirtis dažnai minimi kaip savybės, kurios brandžią moterį daro ypač patrauklią. Ji dažniau žino, ko nori, moka pasakyti „ne“ ir nebesiekia patvirtinimo bet kokia kaina. Tokia laikysena suteikia saugumo jausmą ir leidžia santykiams būti lygiaverčiams, be žaidimų ir manipuliacijų.

Seksualinis ryšys su brandžia moterimi dažnai neapsiriboja vien išvaizda. Jame daugiau dėmesio skiriama emocijoms, bendravimui, prisilietimams ir intymiam dialogui. Daugelis vyrų pabrėžia, kad būtent ši visuma – jausmų, proto ir kūno dermė – sukuria stipresnį potraukį nei vien vizualinis efektas.

Neatsitiktinai brandi moteris kartais apibūdinama kaip pavojingai patraukli. Ji nebesistengia įtikti, nebijo būti savimi ir nepraranda savęs dėl kito. Ši vidinė laisvė, kartu su patirtimi ir savęs pažinimu, kuria magnetizmą, kuris veikia tyliai, bet stipriai.

Seksas po 40-ies: daugiau kokybės, mažiau skubėjimo

Seksualinių santykių dinamika po 40-ies dažnai keičiasi natūraliai, be sąmoningų pastangų. Mažėja skubėjimo, įrodinėjimo ir lūkesčio, kaip turi būti. Vietoj to atsiranda daugiau dėmesio pačiam procesui – ne tik fiziniam veiksmui, bet ir tam, kas vyksta tarp dviejų žmonių. Seksas vis dažniau tampa ne rezultatu, o patyrimu.

Didesnį vaidmenį ima atlikti pojūčiai, ryšys ir bendravimas. Prisitaikymas prie kūno pokyčių skatina daugiau kalbėtis, aiškiau išsakyti, kas (ne)malonu ir nebijoti lėtesnio tempo. Šis atvirumas dažnai stiprina intymumą, nes artumas kuriamas ne per greitį, o per buvimą kartu.

Ne viena moteris pastebi, kad orgazmas po 40-ies tampa gilesnis – nebūtinai intensyvesnis fiziškai, bet labiau apimantis visą kūną ir emocijas. Tai siejama su didesniu atsipalaidavimu, mažesne savikritika ir geresniu savo kūno pažinimu. Kai dingsta spaudimas pasirodyti, atsiranda erdvės tikram malonumui.

Kartu atsiranda ir daugiau atvirumo eksperimentams be gėdos. Sulaukus brandos lengviau atsisakyti to, kas neveikia, ir drąsiau išbandyti naujas formas. Ne dėl mados ar partnerio lūkesčių, o dėl smalsumo ir noro patirti. Seksualumas tampa gyvesnis, kai jis grindžiamas laisve, o ne baime suklysti.

Iššūkiai, apie kuriuos verta kalbėti atvirai

Nors brandus seksualumas dažnai įgauna daugiau gylio, jis nėra apsaugotas nuo iššūkių. Libido svyravimai po 40-ies yra dažni, bet nebūtinai reiškia problemą. Nuovargis, ilgalaikis stresas, miego stoka ar kai kurie vaistai gali pastebimai sumažinti norą, net jei emocinis ryšys išlieka stiprus. Svarbu suprasti, kad tai – ne asmeninė nesėkmė, o gyvenimo etapo realybė.

Ilgalaikių santykių iššūkiu tampa ir rutina. Kai kasdienybė užgožia artumą, seksualumas gali tapti nuspėjamas arba atsidurti antrame plane. Tai nebūtinai reiškia jausmų išblėsimą, dažniau tai signalas, kad intymumui reikia sąmoningo dėmesio, o ne tik spontaniškumo.

Vienas didžiausių pavojų šiame etape – tylėjimas. Neišsakytas nusivylimas, neįvardyti poreikiai ar gėda kalbėti apie kūno pokyčius dažnai didina atstumą tarp partnerių. Atviras pokalbis, net jei jis nepatogus, dažnai tampa pirmu žingsniu link sprendimų ir artumo atkūrimo.

Yra situacijų, kai verta ieškoti profesionalios pagalbos. Jei seksualinis diskomfortas ar potraukio stoka kelia įtampą, trunka ilgą laiką ar veikia santykių kokybę, naudinga pasitarti su gydytoju, ginekologu ar seksologu. Kartais užtenka nedidelio medicininio ar psichologinio koregavimo, kad seksualumas vėl taptų natūralia ir džiugia gyvenimo dalimi.

Autorė Jūratė Survilė

Meilė sklando ore

Vaikai dažnai svajoja apie dovanas iš Kalėdų Senelio, pildo ilgus norų sąrašus, o tėvai primena, kad duoti – geriau nei gauti. Tas pats pasakytina ir apie romantiškus santykius: svarbu mokėti apdovanoti antrąją pusę prasmingu, jausmus atskleidžiančiu būdu. Kiekviena pora turi savitą meilės kalbą, kurioje susipina švelnūs žodžiai, rūpestis, prisirišimas ir bendras laikas. Pasak žymaus psichologo dr. Johno Gottmano, kuo atidžiau partneriai pastebi ir išpildo vienas kito norus bei poreikius, tuo tvirtesnis jų ryšys. Tačiau santykiuose duoti ir gauti dažnai yra sudėtingiau nei tiesiog padėti dovaną po eglute. Atsiduodant kitam tampame pažeidžiamesni, lengviau pajuntame atstūmimą, neįvertinimą ar net išnaudojimą. Lygiai taip pat svarbu mokėti priimti dovanas, ypač kalbant apie seksualinį artumą.

Kai kuriems žmonėms lengviau išpildyti intymius partnerio poreikius ir taip jaustis reikalingiems, nei garsiai įvardyti savo slaptas svajones. Asmeniniai troškimai neretai nustumiami į antrą planą dėl menkesnės savivertės, drovumo, baimės ar auklėjimo įtakos. Nenoras gauti malonumo iš lytinių santykių gali pasireikšti abiem partneriams, tačiau dėl stereotipinių lūkesčių dažniau būdingas moterims. Vis dar gajus įsitikinimas, kad vyrai „visada nori“ sekso ir dažniausiai jį inicijuoja, o moters „pareiga“ – suteikti partneriui pasitenkinimą. Tokios pasenusios nuostatos sukuria klaidinančią situaciją, kurioje vienas partneris neva dovanoja save, nieko nesitikėdamas atgal. Dėl to verta savęs paklausti:

• Ar man patogu tiek duoti, tiek gauti malonumą sekso metu? Jei ne, ar galiu tai aptarti su partneriu?
• Ar yra kažkas, kas neleidžia visiškai atsipalaiduoti ir atsiduoti? Ar galiu su tuo susidoroti pats, ar reikėtų pasikalbėti su partneriu?
• Ar yra priežasčių, dėl kurių vengiu lytinių santykių? Kaip galėčiau su tuo tvarkytis – savarankiškai ar su partnerio pagalba?
• Kai suteikiu malonumą partneriui, ar galvoju apie jį, ar apie save?
• Kai partneris stengiasi dėl manęs, ar gebu priimti jo pastangas?
• Ar kartais seksas man atrodo kaip pareiga ar susitarimas, o ne noras, trauka ar geismas?

Moralinė pusė

Dovana vadinamas savanoriškai, neatlygintinai duodamas daiktas arba nefiziniai dalykai: laikas, gerumas, patirtys, veiklos, malonūs išgyvenimai. Tačiau ar įmanoma dovanoti seksą, siekiant suteikti malonumą, džiaugsmą ar tiesiog pagerinti kito žmogaus savijautą? Psichologai ir seksologai pabrėžia, kad seksas – tai abipusė patirtis ir meilės išraiška. Todėl mylėtis su žmogumi, kuris nenori ar jaučiasi sutrikęs, nėra tinkama. Ar moralu „dovanoti“ seksą partneriui (skirti jam savo laiką, energiją, kūną) norint išreikšti jausmus ir suteikti džiaugsmo? Ar tokį intymumą galima prilyginti kitoms veikloms, kurias vienas partneris daro nenoriai, bet vis tiek dovanoja? Pavyzdžiui, kartu eina į krepšinio varžybas, nors nemėgsta sporto, ar iškepa kotletų, nors pats mėsos nevalgo. Tokias dovanas priimti nėra nieko blogo. Tačiau intymiuose santykiuose kyla papildomas klausimas: ar galima dovanoti savo kūną nesitikint malonumo?

Daugeliui žmonių nerimą kelia mintis apie seksą be entuziazmo, nors ir su abipusiu sutikimu. Seksas yra itin intymi patirtis, glaudžiai susijusi su kūniškumu, o daugelis vis dar jaučiasi nejaukiai sakydami „ne“. Todėl seksas, kaip partnerio pamaloninimas, gali atrodyti neetiškas. Visgi nieko blogo, jei vienas partneris sąmoningai nusprendžia mylėtis, t. y. laisva valia pasirenka duoti nesitikėdamas nieko mainais. Svarbiausia, kad sprendimas būtų priimtas be spaudimo ar kaltės jausmo.

Kitas sudėtingas aspektas – mintis apie „kūno dovanojimą“. Kūnas nėra daiktas: jis neatsiejamas nuo asmenybės, ribų, savivertės. Ar galima siūlyti savo kūną tam, kad kitas galėtų juo mėgautis? Ar tokia seksualinė veikla reiškia, kad malonumą patiria tik gavėjas, o teikėjas pasitenkina emocine dovanojimo prasme? Situacija tampa ypač jautri, jei pora kartu labai trumpai, santykius temdo nesutarimai, trūksta pasitikėjimo ar saugumo jausmo.

Psichologai sutaria: seksą galima vadinti dovana tik tada, kai jis nėra žalingas tam, kuris ją „dovanoja“. Jei dovana reikalauja aukos, kenkia psichinei ar fizinei sveikatai, tai – blogas sprendimas. Ilgalaikis seksas be noro, vien iš pareigos, gali turėti rimtų pasekmių emocinei savijautai.

Seksas kaip dovana gali būti prasmingas tik tada, kai partneriai turi skirtingus seksualinius poreikius, tačiau atvirai susitaria, kaip vienas kitą abipusiai apdovanoti. Tačiau dovanojimo sąvoka visiškai netinka, kai kalbama apie nekaltybę ar sutikimą manipuliacijų kontekste – tokios situacijos negali būti laikomos dovanomis.

Idėjos intymiai dovanai

• Staigmena. Daugeliui žmonių patinka, kai nereikia siūlyti ar įkalbinėti, o partneris pats imasi iniciatyvos ir dominuoja lovoje. Apklausos rodo, kad apie 61 % amerikiečių vyrų didžiausia svajone įvardija tiesiog tai, kad antroji pusė norėtų lytinių santykių. Tad puiki dovana – žengti pirmą žingsnį, kai partneris to mažiausiai tikisi: parašyti pikantišką žinutę per šventinę vakarienę, pasitikti grįžus iš kelionės, švelniai pažadinti naktį ir pan. Staigmena pavyks, jei intymi veikla bus nenumatyta, neįprastoje aplinkoje ar dar nepatirta.

• Penas akims. Nors dažnai sakoma, kad seksualiausia moteris – nuoga, nėriniuotas apatinis trikotažas turi ypatingų galių. Liemenėlės, kelnaitės, korsetai, prisegamos kojinės, naktinukai ar chalatai – viskas, kas sukurta ne miegui, o erotikai. Vertėtų prisiminti, kokias spalvas, modelius ar detales mėgsta partneris, ir nudžiuginti jį reginiu. Jutimus sužadina ir neįprastos faktūros: slidus šilkas, karoliukų ar žvynelių siuvinėjimai, dirbtinė oda ar plunksnos. Dovanos dalimi gali tapti erotinis šokis ar, pavyzdžiui, žaidimas kortomis nusirenginėjant.

• Fizinis kontaktas. Kuo ilgesnis laukimas, tuo stipresnis malonumas. Preliudiją galima palyginti su dovanos įpakavimu – gavėjas plėšia vieną sluoksnį po kito ir vis dar nepasiekia to, ko trokšta. Intymioje realybėje tai gali būti įvairios atpalaiduojančios, ne iš karto su seksu susijusios veiklos: partnerio nurengimas, maudymas vonioje, aprengimas, pamaitinimas, masažas. Atmosferą sustiprins muzika, apšvietimas, kvapai. Rūpinimasis turėtų būti erotiškas ir viliojantis, o įdomumo dėlei galima užrišti partneriui akis.

• Sekso žaidimai. Nors intymūs žaislai tradiciškai dovanojami per Valentino dieną, Kalėdos – taip pat tinkama proga, būtent dėl netikėtumo. Žinoma, tokią dovaną geriausia išpakuoti dviese. Prie žaisliukų priskiriami ne tik vibratoriai, bet ir erotiniai filmai, sekso technikų knygos, BDSM atributika, lubrikantai. Galima pasiūlyti ir vaidmenų žaidimus, kuriuose gavėjas tampa pasyvesnis, o teikėjas – dominuojantis. Svarbiausia – sukurti išskirtinę patirtį, pranokstančią kasdienius įpročius.

• Oralinis seksas arba petingas. Tai veiklos, kuriose vienas partneris aktyviai teikia malonumą, o kitas lieka gavėjo pozicijoje. Apklausos rodo, kad moterys daug dažniau apdovanojamos oraliniu seksu nei vyrai, tad verta atkurti pusiausvyrą. Seksologų teigimu, tokios veiklos stiprina ryšį, pasitikėjimą savimi ir atsidavimą. Glamonės ir oralinis seksas mažina įtampą bei stresą, todėl gali padėti atsipalaiduoti ir geriau išsimiegoti. Tokia dovana naudinga abiem partneriams – ji kuria artumą, stiprina tarpusavio ryšį. Oralinis seksas ir glamonės malšina stresą, todėl mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Naudos išpeš ir moterys. Spermoje yra melatonino. Nesvarbu, kokiu būdu jis patenka į organizmą, tikėtina, jog po sekso pavyks gerai išsimiegoti.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Subtili problema

Medicinos vadovėliuose erekcijos disfunkcija apibrėžiama kaip nuolatinis arba retkarčiais pasireiškiantis sunkumas pasiekti ar išlaikyti erekcijos būseną, pakankamą norimai seksualinei veiklai. Manoma, jog su problema susiduria nuo 3 iki 76 % vyrų. Remiantis naujausiais duomenimis, 2025 m. pacientų skaičius visame pasaulyje perkopė 322 milijonus.

Erekcijos disfunkcijos priežastys gali būti psichologinės, fizinės (neurologinės, hormoninės, arterinės, onkologinės, farmacinės) arba mišrios. Tyrimai atskleidžia, kad vyrų seksualinės problemos glaudžiai susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Erekcijos disfunkcija laikoma svarbiu požymiu, leidžiančiu anksti prognozuoti tam tikrus susirgimus, pavyzdžiui, vainikinių arterijų užsikimšimą, insultą, širdies nepakankamumą ir net ankstyvą mirtingumą. Sąsajas paaiškina anatominės ypatybės. Varpoje kraujagyslės yra siauresnio skersmens, palyginti su bet kurioje kitoje kūno vietoje esančiomis, todėl kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, dėl aterosklerozės (arterijų sienelės elastingumo ir spindžio sumažėjimo), pasireiškia pirmiausia. Erekcijos disfunkcija įspėja, kad nesiimant jokių priemonių aterosklerozė palies gyvybiškai svarbias arterijas širdyje ir smegenyse.

Seksualinio pajėgumo sumažėjimas dėl varpos arterijų pokyčių yra viena dažniausių priežasčių, greta psichologinių problemų (nerimo, depresijos, nemigos, emocinio perdegimo). Būklę lemia vidinės kraujagyslių sienelės pokyčiai. Spindį dengiančios endotelio ląstelės gamina azoto oksidą, kuris atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, plečia spindį ir leidžia kraujui tekėti. Jei sutrinka azoto oksido išskyrimas, ant sienelių kaupiasi toksinai, sumažėja kraujo pritekėjimas į varpą ir sutrinka erekcija. Papildomi rizikos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, nutukimas.

Mitybos vaidmuo

Neseniai mokslo leidinyje „The Journal of Nutrition“ paskelbtame apžvalginiame straipsnyje Granados universiteto (Ispanija) tyrėjai pateikė įrodymų, kaip augalinė mityba, apimanti minimaliai apdorotą augalinį maistą, gali sumažinti erekcijos disfunkciją, pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

Visavertis augalinis maistas apibrėžiamas kaip augaliniai maisto produktai (vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai, gumbai, šaknys, ankštiniai augalai, riešutai, sėklos), iš kurių nebuvo pašalinta jokia valgomoji dalis ir nebuvo pridėta nesveikų dalykų. Nesveikais augaliniais maisto produktais vadinami perdirbti gaminiai arba ingredientai, iš kurių pašalinta viena ir daugiau valgomųjų dalių. Šiai kategorijai priskiriamos vaisių sultys, pagamintos iš koncentrato (pašalintos maistinės skaidulos), gruzdintos bulvytės (pridėta aliejaus ir druskos), salotos su majonezu (pridėta sočiųjų riebalų), uogienės ir džemai (pridėta cukraus), rafinuoti grūdai (pašalintos sėlenos) ir kt.

Mokslininkai pastebėjo, kad augalinės dietos besilaikantiems asmenims (veganams, vegetarams) sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, vėžio, inkstų ligų, net ankstyvo mirtingumo rizika. Įrodyta, kad gyvūninius produktus (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieną) ir nesveikus augalinius produktus (perdirbtus, su pridėtiniu cukrumi ir druska, keptus riebaluose) pakeitus natūraliais augaliniais ingredientais, organizme sumažėja uždegimas, blogojo cholesterolio kiekis, atsparumas insulinui. Mažai riebalų turinti augalinė (daugiausia visaverčio maisto) dieta ne tik sumažina kardiologinių ligų riziką, bet ir apsaugo nuo vainikinių arterijų aterosklerozės bei užsikimšimo. Poveikis kraujagyslių sveikatai leidžia daryti prielaidą, kad augalinė dieta gali pagerinti varpos erekcija bei vyro potenciją.

Vien tik naudos

• Vyrai, įpratę valgyti riebiai ir sočiai (kepsnių, dešrų ir rūkytų lašinių, kiaušinienės, majonezo mėgėjai), dažniau skundžiasi erekcijos sutrikimais. Pasirinkus augalinę dietą, organizme mažėja mažo tankio lipoproteinų MTL (blogojo cholesterolio) koncentracija. Didelis šių riebalinių medžiagų kiekis susijęs su kraujagyslių pažeidimais dėl nepakankamos azoto oksido gamybos, toksinų kaupimosi ant sienelių ir oksidacinio streso.
• Gyvūninius baltymus ir riebalus pakeitus augaliniais baltymais, sojomis, riešutais, aliejais ir daug skaidulų turinčiu maistu, kraujyje mažėja blogojo cholesterolio kiekis ir uždegimas. Manoma, kad ląstelienos gausi dieta atlieka šluotos funkciją, yra veiksminga kaip farmaciniai staninai. Visaverčiame augaliniame maiste gausu skaidulų ir sveikų nesočiųjų riebalų, kurie padeda pašalinti iš organizmo cholesterolio perteklių.
• Vartojant gyvūninius produktus, ypač raudoną mėsą, pasigamina glikacijos galutiniai produktai (GGP). Tai junginiai, kurie susidaro organizme, kai cukrus reaguoja su baltymais ar riebalais be fermentų pagalbos. Skatina uždegimą ir senėjimo procesus, todėl pažeidžia kraujagysles. Augalinė dieta veikia trejopai: sumažina GGP patekimą į organizmą iki 75 %; padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje; papildo fitino rūgšties, kuri slopina GGP susidarymą, atsargas.
• Trimetilamino N-oksidas susidaro žarnyne iš gyvūninio maisto, pavyzdžiui, raudonos mėsos ir kiaušinių, arba randamas paruoštose žuvyse ir jūrų gėrybėse. Junginys pažeidžia kraujagyslių vidines sieneles ir sumažina jų elastingumą. Įrodyta, kad veganų ir vegetarų žarnyne yra mažiau bakterijų, kurios perdirba gyvūninį maistą ir taip skatina toksinių junginių susidarymą.
• Vartojant gyvūninius riebalus, po valgio padidėja trigliceridų kiekis kraujyje. Tai laikinai sustandina arterijas ir sumažina azoto oksido gamybą. Augaliniai riebalai (aliejus, riešutai, sėklos, avokadai) neturi tokio žalingo poveikio. Atvirkščiai, sustiprina kraujagyslių funkcijas, nes padeda įsisavinti vitaminus, antioksidantus, skaidulas.
• Visavertis augalinis maistas natūraliai suteikia vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai (iš burokėlių ir lapinių žalumynų), L-argininas (iš sėklų ir riešutų), L-citrulinas (iš arbūzų) ir polifenoliai (iš kakavos, daržovių, vaisių). Šie junginiai padidina azoto oksido kiekį, mažina uždegimą ir pagerina kraujotaką, todėl apsaugo nuo erekcijos disfunkcijos.
• Didelis homocisteino kiekis yra širdies ir kraujagyslių ligų, insulto, demencijos rizikos veiksnys. Medžiaga pažeidžia kraujagysles, todėl lemia seksualines problemas. Normaliam apykaitos procesui rekomenduojama vartoti daugiau B grupės vitaminų, tokių kaip folio rūgštis, B₆ ir B₁₂. Augalinis maistas suteikia visko, ko reikia, išskyrus vitaminą B₁₂. Veganai ir vegetarai turėtų vartoti papildus, kad išvengtų B₁₂ trūkumo.
• Druskos perteklius perdirbtame maiste standina arterijų sieneles, skatina kraujagyslių susiaurėjimą ir kraujo spaudimo didėjimą. Visavertė augalinė mityba, kurioje natūraliai mažai natrio chlorido, apsaugo kraujagyslių sieneles ir palaiko gerą erekciją.

Rekomendacijos

Granados universiteto mokslininkai pateikė išvadas, kad gausesnis neapdirbtų augalinių produktų vartojimas, laikantis bendrų sveikos gyvensenos gairių, susijęs su mažesne erekcijos sutrikimų rizika. Nauda pasireiškia net tada, jei vyras vartoja gyvūninius produktus (liesą mėsą, lieso pieno produktus), atsisako pusgaminių ir padidina daržovių bei vaisių kiekį lėkštėje. Daroma prielaida, kad geriausių rezultatų turėtų sulaukti veganai ir vegetarai, tačiau tiesioginių tyrimų neatlikta. Mokslininkai taip pat pastebėjo, jog jauniems vyrams augalinės dietos efektas yra silpnesnis, palyginti su vyresniais. Jiems erekcijos problemas dažniau lemia ne kraujagyslių pokyčiai, o psichologiniai veiksniai (stresas, perdegimas). Tačiau seksualinė disfunkcija pasireiškia vis anksčiau. Amžius nėra rodiklis imtis permainų. Rūpintis savimi reikia visą gyvenimą, o ne tada, kada gėda gultis į lovą. Ispanų mokslininkai atkreipia dėmesį į grėsmingą faktą, jog vyrams, kuriems sutriko erekcija, būtina kreiptis ne tik urologą, bet ir į šeimos gydytoją. Kraujotakos sutrikimai varpoje perspėja, kad bėgant laikui kraujagyslių pažeidimų gali atsirasti širdyje, smegenyse ar inkstuose. Taigi, visavertė augalinė mityba gali apsaugoti nuo ligų, pagerinti gyvenimo kokybę ir trukmę.

Autorė Jurgita Ramanauskienė