Funkcinė mada 

Hidrokoloidiniai pleistrai nuo spuogų išpopuliarėjo Pietų Korėjoje apie 2012 m. Jie buvo pristatomi kaip lipdukai, saugantys atvirus spuogus ar pūlinukus nuo išorinio poveikio – dulkių, teršalų ir mechaninių pažeidimų. Pleistrai sugeria išskyras ir padeda greičiau gyti odai. Tuo metu pirmaujantys prekės ženklai „COSRX“ ir „Hero Cosmetics“ siūlė diskretiškus, skaidrius, beveik nepastebimus pleistrus.

2019 m. bendrovė „Starface“ sukėlė tikrą revoliuciją rinkoje, pristatydama legendinius geltonus žvaigždės formos pleistrus. Kaip rašė „Vogue Business“, jie tapo savotišku statuso simboliu. Gamintojai siekė pakeisti požiūrį į odos priežiūrą – iš nuobodžios, klinikinės procedūros paversti ją smagia kasdienybės dalimi. Tai skatino jaunus žmones į spuogus žvelgti be gėdos ar savęs smerkimo, o su didesniu rūpesčiu ir priėmimu. Animaciniais motyvais dekoruoti pleistrai ypač išpopuliarėjo po to, kai jais socialiniuose tinkluose pasidalijo žinomi nuomonės formuotojai. Netrukus daugelis juos ėmė naudoti ne tiek kaip gydomąją priemonę, kiek kaip veido aksesuarą.

Vis dėlto kilo klausimas, ar tokie produktai iš tiesų padeda kovoti su akne, ar tai tik sėkmingas rinkodaros sprendimas? „New York Magazine“ sudarytame devynių geriausių pleistrų nuo spuogų sąraše „Starface“ aukštą vietą užėmė tik spalvotų pleistrų kategorijoje. Pirmą vietą pelnė skaidrūs „Hero Cosmetics“ pleistrai. Tai rodo, kad veiksmingiausi produktai dažnai būna beveik nepastebimi ant odos, o didžiausio populiarumo sulaukia ryškūs, žaismingi pleistrai, kurių gydomasis poveikis neretai minimalus.

Kas per daug – nesveika

Dermatologai susirūpinę, kad sveikata vis dažniau painiojama su mada. Daugelį odos problemų sukelia netinkamas pleistrų naudojimas – dažniausiai jie klijuojami per dažnai, tikintis stipresnio poveikio. Anot specialistų, pacientai skundžiasi, kad aknė ilgai nepraeina, tačiau paaiškėja, jog pleistrus jie nešioja beveik visą parą. Be to, juos klijuoja ne tik ant spuogų, bet ir ant įvairių dėmelių ar kitų odos netobulumų. Dauguma hidrokoloidinių pleistrų skirti tik paviršiniams, skysčių pripildytiems spuogams, o ne giliems, cistiniams ar ankstyvos stadijos uždegiminiams bėrimams. Netinkamai naudojami gali sulėtinti gijimą ir sudaryti klaidingą įspūdį, kad problema sprendžiama, nors iš tiesų ji tik užmaskuojama.

Per dažnai klijuojant pleistrus toje pačioje vietoje, oda gali sudirgti, susilpnėja natūralus apsauginis barjeras. Kartais po pleistru esanti oda ima šusti, tampa pernelyg drėgna ir jautri, todėl gali sustiprėti paraudimas ar atsirasti pigmentinių dėmių. Taip susidaro užburtas ratas – nuolatinis odos defektas vis bandomas slėpti tuo pačiu pleistru.

Dermatologų teigimu, problema nėra vien fizinė. Pleistrų populiarumas atskleidžia ir jaunosios kartos elgesio tendencijas – polinkį kliautis greitais, laikinais sprendimais, užuot ieškojus tikrosios odos problemų priežasties. Riebalų pertekliaus kaupimąsi ir porų kimšimąsi gali lemti hormonų disbalansas, mityba, netinkama odos priežiūra, nešvarūs makiažo šepetėliai ar net netinkamai parinktos kosmetikos priemonės.

Reikalingas saikas

Dermatologai rekomenduoja pleistrus nuo spuogų naudoti kaip apsauginį barjerą dienos metu, ypač jei žmogus turi įprotį nuolat liesti veidą arba privalo naudoti makiažą. Pleistras apsaugo pažeistą vietą nuo trinties, nešvarumų ir bakterijų. Tačiau jo nereikėtų nešioti visą parą. Grįžus namo rekomenduojama pleistrą nuimti, kad oda galėtų kvėpuoti ir natūraliai gyti. Taip pat nereikėtų jo klijuoti kiekvieną dieną ar naktį toje pačioje vietoje. Geriausia rasti pusiausvyrą tarp uždengto ir atviro spuogo.

Specialistai pataria rinktis paprastus pleistrus be stiprių kvapiklių ir kitų dirginančių medžiagų. Kai kuriuose produktuose yra veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, salicilo rūgšties, arbatmedžių ekstrakto ar centelių, kurios vieniems gali būti naudingos, o kitiems – sukelti sudirginimą. Prieš pirmą kartą naudojant rekomenduojama pleistrą išbandyti ant sveikos odos ir įsitikinti, kad jis nesukelia niežėjimo ar paraudimo. Tik tuomet jį klijuoti ant pažeistos vietos. Jautrios odos savininkams geriausiai tinka pleistrai, kurių sudėtyje yra tik hidrokoloidų. Atsargiai reikėtų naudoti arba visai vengti produktų su stipriais kvapais, eteriniais aliejais ar vaistinėmis veikliosiomis medžiagomis, nes pernelyg dažnas jų naudojimas gali sudirginti ir išsausinti odą. Svarbiausia prisiminti, kad taškinis gydymas nėra panacėja nuo spuogų.

Privalumai: tinkamai naudojami pleistrai gali pagreitinti gijimą, sumažinti bakterinės infekcijos ir randėjimo riziką, yra patogūs keliaujant, o spalvoti ar dekoruoti modeliai kai kuriems tampa ir nuotaiką pakeliančiu aksesuaru.

Trūkumai: netinka aknei gydyti, ne visada gerai laikosi ant riebios odos, nepašalina tikrosios spuogų priežasties ir dažnai yra gana brangūs.

Naudojimo gidas

• Pastebėjus pirmuosius spuogo požymius, pavyzdžiui, paraudusį iškilimą, galima naudoti pleistrą su salicilo rūgštimi, kuri padeda valyti poras ir slopinti uždegimą.
• Kai susiformuoja skysčių pripildyta ar pūlinga galvutė, geriausiai tinka hidrokoloidiniai pleistrai – jie sugeria išskyras ir skatina gijimą.
• Pleistrai nėra veiksmingi gydant inkštirus.
• Prieš klijuojant pleistrą kruopščiai nusiplaukite rankas ir veidą, odą gerai nusausinkite. Jei nagai ilgi, pleistrą patogiau klijuoti pincetu.
• Pleistrų negalima klijuoti ant atvirų žaizdų ar kraujuojančių vietų.
• Pleistro nerekomenduojama laikyti ilgiau nei 6 valandas.
• Nuimant pleistrą, prilaikykite aplinkinę odą, kad jos nepažeistumėte.
• Pleistrai yra vienkartiniai – panaudotus būtina išmesti į šiukšlių dėžę.

Nepageidaujami visais laikais

Grožio pleistrų istorija siekia XVII a. Europą. Tuomet šie veido lipdukai buvo gaminami iš popieriaus, šilko, aksomo ir net plonos gyvūnų odos. Populiariausios buvo apskritimo, žvaigždės ir pusmėnulio formos. Damos dažniausiai rinkdavosi juodus pleistrus, kurie ryškiai kontrastavo su madinga blyškia veido oda. Tokia išvaizda pabrėždavo aukštuomenės statusą ir rodė, kad moteris nedirba laukuose bei nėra įdegusi saulėje.

Grožio pleistrai rašytiniuose šaltiniuose reguliariai minimi nuo XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios. Kaip ir šiandien, jie atliko dvejopą funkciją – puošė ir maskavo odos trūkumus. Vieni juos naudojo siekdami atrodyti patraukliau, kiti slėpė šašus, opas ar randus, likusius po raupų ar sifilio. Būtent antroji paskirtis dažnai tapdavo moralistų kritikos priežastimi. 1665 m. išleistoje knygoje minima, kad karaliaus Karolio I kapelionas grožio pleistrus prilygino bibliniam Kaino ženklui. Kiti dvasininkai net tvirtino, jog tokie aksesuarai prisidėjo prie maro plitimo – esą Dievas nubaudė žmones už tuštybę ir veido puošimą dirbtiniais taškeliais.

Britų rašytojas ir valstybės tarnautojas Samuelis Pepys savo 1660–1669 m. dienoraštyje ne kartą mini moteris, užsiklijavusias grožio pleistrus. Jis aprašo gatvėse ir karietose sutiktas damas kaip madingas, linksmas, mandagias ir kalbančias keliomis užsienio kalbomis. S. Pepys taip pat pastebėjo, kad pleistrai prie veido dažnai būdavo priklijuojami sudrėkinus juos seilėmis. 1668 m. gegužės įraše jis mini karaliaus Karolio II meilužę, pareikalavusią, kad tarnaitė atiduotų jai savo veido lipduką. Šaltiniai rodo, kad grožio pleistrus kartais naudojo ir vyrai, tarp jų – Jorko kunigaikštis. Tuo metu ištekėjusios moterys neretai turėdavo gauti vyro leidimą jais puoštis, o meistrai gamino specialias sidabrines dėžutes pleistrams laikyti.

XVIII a. Europos madas diktavo Prancūzija. Juodi veido lipdukai, imituojantys apgamus, buvo vadinami mouches (musės). Visgi ne visi į šią madą žiūrėjo palankiai – dalis amžininkų pleistrus laikė vulgariu papuošalu. Ilgainiui kritikos sulaukė ir makiažas apskritai, nes buvo manoma, kad jis gundo vyrus ir skatina nedorą elgesį. Todėl XVIII a. grožio pleistrai vis dažniau buvo siejami su tuštybe ir seksualiniu palaidumu.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Tinkama atmosfera

Norint pasijusti lyg tikrame SPA, visai nebūtina turėti pilnos lentynos kosmetikos priemonių. Dažnai pakanka švaraus vonios kambario, minkšto rankšluosčio, prigesintos šviesos, gaivaus oro, vėsesnio vandens ir ramios muzikos. Vasarą verta rinktis trumpesnius, gaivinančius ritualus: vėsų dušą, lengvą kūno šveitimą, drėkinamąją veido ar kūno kaukę, pėdų vonelę, savimasažą ar plaukų kaukę.

Karštos vonios šiltuoju metų laiku vilioja mažiau, ir tam yra priežasčių. Ilgai mirkstant karštame vandenyje pašalinami natūralūs odos riebalai, todėl oda gali tapti sausesnė ir jautresnė. Jei oda linkusi sausėti, geriau rinktis šiltą, bet ne karštą vandenį, o maudynes apriboti iki 5–10 minučių. Vasaros SPA ritualui puikiai tinka trumpa, drungna vonia su švelniu prausikliu, o iškart po jos – odą drėkinanti priemonė.

Veido ritualas

Vasarą veido odai reikia ne sudėtingos priežiūros, o paprastos ir nuoseklios rutinos. Prakaitas, apsauginiai kremai nuo saulės, makiažas ir aplinkos dulkės gali kimšti poras, tačiau pernelyg dažnas prausimas ar stiprūs šveitikliai odą tik dar labiau išsausina ir sudirgina.

SPA vakarą pradėkite nuo švelnaus odos valymo. Pirmiausia pašalinkite SPF priemonių likučius, makiažą ir per dieną susikaupusius nešvarumus, o tuomet veidą nuprauskite švelniu prausikliu. Po valymo naudokite drėkinamąjį serumą arba lengvos tekstūros kremą.

Šiltuoju metų laiku svarbu rinktis priemones, kurios neužkemša porų. Net gausiai prakaituojant odą rekomenduojama ne trinti rankšluosčiu, o švelniai nusausinti. Vertėtų rinktis priemones, pažymėtas „nekomedogeninės“ arba „be aliejaus“ – jos tinka ne tik veidui, bet ir kaklo, krūtinės bei nugaros odai. Tai ypač aktualu tiems, kuriuos vasarą dažniau beria.

SPA ritualą gali papildyti drėkinamoji, raminamoji ar vėsinamąjį poveikį suteikianti kaukė. Vasarą ypač tinka priemonės su alavijais, pantenoliu, hialurono rūgštimi, gliceroliu, niacinamidu ar keramidais. Papildomam gaivos pojūčiui kaukę galima trumpam padėti į šaldytuvą, tačiau ledo tiesiai ant veido odos dėti nereikėtų – staigus šaltis gali sudirginti jautrią odą ir kapiliarus.

Tinkamas šveitimas

Lengvas odos šveitimas gali suteikti jai glotnumo ir skaistumo, tačiau vasarą šią procedūrą reikėtų atlikti saikingai. Jei oda nudegusi saulėje, sudirgusi, suskilinėjusi ar išberta, papildomai jos dirginti nereikėtų. Šveičiant pakanka švelnių sukamųjų judesių, procedūrą atliekant apie 30 sekundžių. Vėliau odą nuplaukite drungnu ir iškart patepkite drėkinamąja priemone.

Kūnui galima rinktis švelnų cukraus, smulkios druskos ar kavos šveitiklį, tačiau veido odai tokie naminiai mišiniai būna per šiurkštūs. Saugiau naudoti specialiai veidui skirtas šveičiamąsias priemones ir neeksperimentuoti su citrina, soda, dantų pasta ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Citrina gali dirginti odą ir didinti jos jautrumą saulei, o soda pažeidžia natūralų odos pH balansą ir gali ją išsausinti.

Jei odos priežiūrai naudojate AHA ar BHA rūgštis, vasarą jas geriausia rinktis vakare ir naudoti rečiau bei atsargiau. AHA rūgštys gali sumažinti pigmentaciją ir suvienodinti odos atspalvį, tačiau kartu didina odos jautrumą UV spinduliams. Todėl kitą dieną būtina naudoti apsaugą nuo saulės.

Natūralūs šveitikliai:

Kūnui: jūros druska (50 g) + alyvuogių aliejus (50 g) arba kavos tirščiai (50 g) + kokosų aliejus (50 g) arba avižiniai dribsniai + medus (80 g).

Galvos odai: rudasis cukrus (2 šaukštai) + avižiniai dribsniai (2 šaukštai) ir maitinamasis aliejus (2 šaukštai kokosų, alyvuogių arba arganų aliejaus).

SPF – svarbiausia vasaros grožio procedūra

Jokia kaukė, serumas ar kremas negali atstoti apsaugos nuo saulės. Vasarą namų SPA ritualas turėtų prasidėti ryte, pasitepus SPF kremu. Apsauginį kremą nuo saulės rekomenduojama pakartotinai tepti kas dvi valandas būnant lauke, taip pat iškart po maudynių ar gausaus prakaitavimo. Nors daugelis priemonių žymimos kaip atsparios vandeniui, jos nėra skirtos apsaugai visai dienai – jų veiksmingumas bėgant laikui silpnėja, todėl apsaugą būtina reguliariai atnaujinti. Svarbu nepamiršti ausų, kaklo, lūpų, plaštakų ir pėdų viršaus. Būtent šios kūno sritys dažniausiai nudega saulėje.

Jeigu po dienos lauke oda parausta ar tampa jautri, ją reikėtų raminti vėsiu dušu, drėgnu kompresu ir lengvu raminamuoju kremu, pavyzdžiui, su alavijais. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių ir leisti odai pailsėti pavėsyje. Tokiu atveju vengti šveitimo, rūgštinių priemonių, retinoidų, stiprių kvapų kosmetikos, karštų vonių ar pirties procedūrų.

Lengvos pėdos

Vasarą pėdoms tenka didesnis krūvis – einame ilgesnius atstumus, dažniau liečiame skirtingus paviršius. Namų SPA pėdų ritualas gali būti itin paprastas: 10 minučių drungno vandens vonelė, švelnus kulnų nugludinimas, nagų patrumpinimas tiesia linija, neperkerpant jų per trumpai, ir maitinamasis kremas. Nakčiai galima užsimauti medvilnines kojines – ryte pėdos bus minkštesnės ir labiau sudrėkintos.

Vis dėlto rūpinantis pėdomis ypač svarbi higiena. Šilta ir drėgna aplinka sudaro palankias sąlygas grybelinėms infekcijoms, todėl pėdas reikėtų laikyti švarias ir sausas. Nagų grybelio gydymas gali užtrukti ilgai, o kartais prireikia ir receptinių vaistų. Jei nagas keičia spalvą, storėja, trupa, atsiranda skausmas ar aplink jį kaupiasi pūliai, nereikėtų maskuoti problemos laku – geriau kreiptis į specialistą. Įaugusių nagų taip pat nerekomenduojama gydyti savarankiškai, ypač jei jaučiamas stiprus skausmas, matomas uždegimas, yra pūlių, arba jei žmogus serga cukriniu diabetu ar turi kraujotakos sutrikimų – tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija.

Raminantis savimasažas

Lengvas savimasažas – puiki vasaros SPA ritualo dalis. Jį galima atlikti masažuojant pėdas, blauzdas, pečius, sprandą, plaštakas ar veidą. Judesiai turėtų būti švelnūs, nesukeliantys skausmo, ypač jei kojos linkusios tinti ar yra išryškėjusių venų. Vasarą patogu naudoti lengvos tekstūros gelį ar losjoną, o ne sunkų aliejų – taip priemonė greičiau susigeria ir nepalieka riebumo pojūčio. Visgi intensyvesnį, giluminį masažą reikėtų palikti specialistams, ypač jei jaučiamas stiprus skausmas, yra trauma ar uždegimas, neaiškios kilmės tinimas, venų ligos, padidėjusi kraujo krešulių rizika ar vartojami kraują skystinantys vaistai.

Ką palikti specialistams?

Namuose saugiausia atlikti švelnias, paviršines ir odos nepažeidžiančias procedūras. Tačiau visa, kas stipriai dirgina, giliai veikia odą, keičia jos struktūrą ar gali sukelti traumą, turėtų būti atliekama profesionalų.

Cheminiai šveitimai. Lengvi namuose naudojami rūgštiniai tonikai ar kremai nėra tas pats, kas profesionalus cheminis šveitimas. Intensyvesnio poveikio procedūros pašalina viršutinius odos sluoksnius ir gali sukelti perštėjimą, šašus, padidėjusį jautrumą. Tokios procedūros reikalauja aiškios priežiūros po jų, o vasarą jos ypač rizikingos dėl didesnio saulės poveikio ir pigmentacijos rizikos.

Mikroadatinės procedūros. Nors namuose naudojami mikroadatiniai voleliai gali atrodyti saugūs, jie vis tiek pažeidžia odą. Netinkamai naudojami prietaisai gali sukelti paraudimą, kraujavimą, kraujosruvų, tempimo jausmą, niežėjimą ar odos lupimąsi, o kartais ir infekcijų ar smulkių randelių.

Lazeriai ir intensyvios šviesos procedūros. Plaukelių šalinimas lazeriu, IPL ar kitos intensyvios šviesos procedūros, atliekamos ne specialistų, gali sukelti nudegimų, pigmentacijos pokyčių ar randų. Kraujagyslių, pigmentinių dėmių ar randų gydymas lazeriu turėtų būti patikėtas tik kvalifikuotiems specialistams.

Spuogų ir inkštirų spaudimas. Spuogų spaudimas namuose dažnai pablogina situaciją – uždegimas gali plisti giliau, didėja randų, skausmo ir infekcijos rizika. Namų SPA turėtų raminti odą, o ne palikti ilgalaikių pasekmių.

Autorė Monika Budnikienė

Dermatovenerologė Orinta Klimaitė

Gyd. Viktorija Slavinskyte-Pušlevič

Kodėl po 40-ies veido pokyčiai tampa ryškesni?

Gyd. Viktorija Slavinskytė-Pušlevič. Daugelis mano, kad sensta tik oda, tačiau pokyčiai prasideda gerokai giliau. Keičiasi poodinis riebalinis audinys, silpnėja kolageno tinklas, atsipalaiduoja raiščiai, todėl veidas palaipsniui praranda aiškų kontūrą ir proporcijas.

45–55 metų laikotarpiu mažėjantis estrogenų kiekis taip pat veikia kolageno sintezę, odos storį, elastingumą ir poodinių audinių kokybę, todėl pokyčiai dažnai tampa ryškesni ir greitesni. Veidas sensta nevienodai: vienose srityse audinių sumažėja, kitose jie nusileidžia dėl gravitacijos. Todėl vien tik „patempti odą“ ar „užpildyti raukšles“ dažnai nepakanka – svarbu išsaugoti viso veido harmoniją.

Kodėl vien odos priežiūros priemonių ilgainiui nebeužtenka?

Gyd. Orinta Klimaitė. Odos priežiūra yra svarbi, tačiau šiuolaikinė estetinė medicina gali veikti ir gilesnius audinių sluoksnius, kurių kosmetikos priemonės nepasiekia.

Šiuolaikinėje estetinėje medicinoje taikomos skirtingos technologijos veikia įvairius audinių sluoksnius, todėl jos papildo viena kitą. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienam pacientui reikia kelių procedūrų – kartais vienos visiškai pakanka konkrečiai problemai išspręsti.

Kuri veido sritis pirmiausia išduoda amžiaus pokyčius?

Gyd. V. Slavinskytė-Pušlevič. Viena pirmųjų keičiasi akių sritis. Nusileidę viršutiniai vokai ir antakiai ne tik suteikia pavargusią išvaizdą, bet kartais apsunkina ir regėjimo lauką. Kai susiformuoja ryškus odos perteklius, chirurgija leidžia atverti žvilgsnį išsaugant natūralią akių formą ir individualius veido bruožus.

Tačiau vien atjauninus akių sritį neretai labiau išryškėja pakritę skruostai, nebe toks aiškus žandikaulio kontūras ar pagurklis. Todėl šiandien vis dažniau siekiama ne koreguoti pavienę problemą, o įvertinti visą veidą ir, jei reikia, derinti skirtingus gydymo metodus.

Kaip nusprendžiama, kada pakanka nechirurginių procedūrų, o kada jau reikalinga operacija?

Gyd. V. Slavinskytė-Pušlevič. Viskas priklauso nuo to, kokie pokyčiai vyrauja. Pavyzdžiui, jei viršutiniuose vokuose susiformuoja ryškus odos perteklius, jo nechirurginiais metodais pašalinti neįmanoma.

Ankstyvas audinių pokyčių įvertinimas leidžia taikyti mažiau invazyvius sprendimus ir dažnai atitolinti chirurginės korekcijos poreikį. Kai tikslas – sutraukti nedidelį odos perteklių, pagerinti veido ovalą ar pagurklio sritį, gali būti taikoma EndoliftX® procedūra, kai operacija dar nėra būtina.

Kiek šiame procese svarbi odos kokybė?

Gyd. O. Klimaitė. Netgi atkūrus veido proporcijas, galutinį rezultatą lemia odos būklė. Kolageno stimuliacijai, odos tekstūros gerinimui ir smulkių raukšlių mažinimui gali būti taikoma LightScan™ mikroterminė lazerinė termolizė. Odos regeneracijai, uždegimo mažinimui ir greitesniam audinių atsistatymui naudojama MultiTherapy fotobiomoduliacija – po kitų procedūrų arba kaip savarankiška terapija.

Šiandien estetinė medicina siūlo daugybę galimybių. Kaip nepasiklysti tarp jų?

Gyd. O. Klimaitė. Konsultacijos metu pirmiausia nustatoma, kurie audinių sluoksniai lemia pokyčius – oda, riebalinis audinys, audinių raiščiai ar raumenys. Tik tuomet parenkamas gydymo planas.

Nėra vienos procedūros, tinkančios visiems. Skirtingos technologijos veikia skirtingus audinių sluoksnius, todėl jos papildo viena kitą. Jei problema apima odą, poodį, raiščius ar perteklinius audinius, geriausi rezultatai dažnai pasiekiami individualiai derinant skirtingus metodus.

Tačiau sprendimą visada lemia ne procedūrų skaičius, o aiški medicininė indikacija ir paciento poreikiai.

Koks šiandien yra pagrindinis estetinės medicinos tikslas?

Gyd. V. Slavinskytė-Pušlevič. Svarbiausias tikslas – išsaugoti žmogaus individualumą ir natūralią veido harmoniją. Geriausias rezultatas yra tas, kai aplinkiniai pastebi, kad žmogus atrodo geriau, bet negali pasakyti, kodėl.

Gyd. O. Klimaitė. Šiuolaikinė estetinė medicina nėra konkurencija tarp chirurginių ir nechirurginių metodų. Tinkamai parinkti jie papildo vienas kitą. Šiuolaikinės estetinės medicinos tikslas – kuo ilgiau išsaugoti tai, kas kiekvieną žmogų daro atpažįstamą: jo individualius bruožus, mimiką ir natūralią harmoniją

Sudėtingų biologinių procesų pasekmė

Vis dar gajus įsitikinimas, kad spuogai atsiranda dėl nepakankamos odos švaros. Tačiau iš tiesų tai yra lėtinė uždegiminė plauko folikulo ir riebalų liaukos liga, kurios vystymąsi lemia keli tarpusavyje susiję biologiniai procesai.

Pirmiausia, veikiant hormonams, ypač androgenams, riebalų liaukos pradeda gaminti daugiau sebumo. Tuo pat metu sutrinka natūralus odos ląstelių atsinaujinimas – negyvos epidermio ląstelės ne taip efektyviai pasišalina nuo plauko folikulo sienelių ir kartu su sebumu ima kimšti poras. Tokioje terpėje lengviau dauginasi odoje natūraliai gyvenanti bakterija Cutibacterium acnes, o organizmo imuninė sistema į tai reaguoja uždegimu. Dėl to formuojasi paraudę, skausmingi spuogai.

Šiuolaikiniai tyrimai vis daugiau dėmesio skiria ir odos mikrobiomui – milijardams ant odos gyvenančių mikroorganizmų. Sveikoje odoje jie padeda palaikyti apsauginį odos barjerą, tačiau sutrikus mikrobiomo pusiausvyrai gali sustiprėti uždegiminiai procesai. Dėl šios priežasties dermatologai vis dažniau rekomenduoja vengti agresyvių odos priežiūros priemonių, kurios pernelyg sausina ar dirgina odą, nes tai gali dar labiau pažeisti apsauginį odos barjerą.

Svarbu suprasti ir tai, kad nėra vienos spuogų atsiradimo priežasties. Didelę reikšmę turi paveldimumas, hormonų svyravimai, kai kurios ligos, vartojami vaistai, lėtinis stresas, o daliai žmonių – ir mityba. Pastaraisiais metais daugiausia mokslinių įrodymų sukaupta apie didelio glikeminio indekso produktų poveikį. Jie gali skatinti didesnį insulino ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus (IGF-1) aktyvumą, o tai siejama su intensyvesne riebalų liaukų veikla ir didesne uždegimo rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad nėra vieno produkto, kurio atsisakius spuogai išnyktų.

Kasdienė priežiūra

Neretai manoma, kad pagrindinis ginklas prieš spuogus yra stipriai veikiančios rūgštys ar koncentruoti serumai. Tačiau dermatologai pirmiausia rekomenduoja pasirūpinti trimis baziniais odos priežiūros žingsniais – švelniu valymu, drėkinimu ir apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Tik atkūrus ir palaikant sveiką odos barjerą aktyviosios medžiagos gali veikti efektyviai ir nesukelti perteklinio sudirginimo.

Viena dažniausių klaidų – pernelyg intensyvus veido prausimas. Gali atrodyti logiška, kad riebią odą reikia kuo dažniau nuriebalinti, tačiau toks požiūris neretai duoda priešingą rezultatą. Agresyvūs prausikliai ir alkoholio turintys produktai pažeidžia hidrolipidinį odos sluoksnį, todėl ji netenka daugiau drėgmės, tampa jautresnė, o kai kurių žmonių organizmas į tai reaguoja dar aktyvesne riebalų gamyba. Dėl šios priežasties veidą dažniausiai pakanka prausti du kartus per dieną – ryte ir vakare – naudojant švelnų, odos tipui pritaikytą prausiklį. Jis turėtų pašalinti riebalų perteklių, prakaitą ir nešvarumus, tačiau nepažeisti natūralios odos apsaugos.

Ne mažiau svarbus drėkinimas – viena labiausiai nuvertinamų spuogų prevencijos dalių. Riebi oda nebūtinai yra pakankamai sudrėkinta, nes drėgmės trūkumas ir padidėjusi riebalų gamyba nėra tas pats. Lengvos tekstūros, nekomedogeniniai drėkinamieji kremai padeda išlaikyti odos barjero vientisumą, mažina tempimo pojūtį ir leidžia odai geriau toleruoti aktyviąsias medžiagas, naudojamas bėrimų prevencijai.

Dar vienas svarbus kasdienės rutinos žingsnis – apsauga nuo saulės. Nors daugelis pastebi, kad vasarą oda trumpam atrodo lygesnė, ultravioletiniai spinduliai iš tiesų skatina uždegiminius procesus, silpnina odos apsauginį barjerą ir didina po spuogų liekančių pigmentinių dėmių riziką. Kasdien naudojamas plataus spektro apsauginis kremas padeda sumažinti šiuos nepageidaujamus pokyčius ir apsaugo nuo priešlaikinio odos senėjimo.

Net ir smulkūs kasdieniai įpročiai turi reikšmės. Reguliarus pagalvės užvalkalų keitimas, telefono ekrano valymas, kruopštus makiažo pašalinimas prieš miegą ir įprotis neliesti veido rankomis savaime spuogų neišgydys, tačiau gali sumažinti papildomą odos dirginimą. Spuogų spaudymas beveik visada padaro daugiau žalos nei naudos – padidina gilesnio uždegimo, randėjimo ir ilgai išliekančių pigmentinių dėmių riziką.

Veikliosios medžiagos

Susidūrę su pirmaisiais spuogais daugelis skuba į odos priežiūros rutiną įtraukti kuo daugiau aktyviųjų ingredientų. Dermatologai perspėja – svarbiausia yra ne priemonių gausa, o jų tinkamas parinkimas ir suderinamumas. Vienu metu naudojant kelias stipriai veikiančias medžiagas galima ne paspartinti rezultatą, o pažeisti odos apsauginį barjerą ir sustiprinti sudirgimą.

Viena geriausiai ištirtų veikliųjų medžiagų lengvai ir vidutiniškai į spuogus linkusios odos priežiūroje yra salicilo rūgštis. Ji priklauso beta hidroksirūgščių (BHR) grupei ir iš kitų rūgščių išsiskiria tuo, kad tirpsta riebaluose. Dėl šios savybės salicilo rūgštis prasiskverbia į plauko folikulą, kuriame formuojasi komedonai, ir padeda pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles bei riebalų perteklių. Todėl ji dažniausiai rekomenduojama žmonėms, kuriuos vargina inkštirai, užsikimšusios poros ar pavieniai uždegiminiai spuogeliai.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ir niacinamidui – vitamino B₃ formai. Tyrimai rodo, kad jis padeda stiprinti odos apsauginį barjerą, mažina paraudimą, reguliuoja riebalų išsiskyrimą ir gerina odos gebėjimą išlaikyti drėgmę. Niacinamidas paprastai gerai toleruojamas, todėl laikomas viena universaliausių veikliųjų medžiagų tiek riebiai, tiek jautresnei odai.

Jeigu po spuogų ilgai išlieka rusvų ar rausvų dėmių, naudingas pasirinkimas gali būti azelaino rūgštis. Ji pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu, padeda mažinti po uždegimo atsiradusią pigmentaciją ir dažnai rekomenduojama žmonėms, kurių oda sunkiau toleruoja stipresnius retinoidus ar rūgštis.

Svarbią vietą ilgalaikėje spuogų kontrolėje užima ir retinoidai – vitamino A dariniai. Jie normalizuoja odos ląstelių atsinaujinimą, mažina naujų komedonų formavimąsi ir veikia vieną svarbiausių spuogų vystymosi mechanizmų. Tačiau retinoidų poveikis atsiskleidžia palaipsniui. Pirmosiomis savaitėmis gali pasireikšti paraudimas, tempimo pojūtis ar pleiskanojimas, todėl specialistai rekomenduoja pradėti nuo retesnio naudojimo ir kartu skirti pakankamai dėmesio odai drėkinti.

Autorė Jūratė Survilė

SPF – būtinas, bet tik pirmas žingsnis

Apsauginiai kremai nuo saulės sukurti tam, kad sumažintų UVB spindulių sukeliamų nudegimų ir UVA spindulių daromos ilgalaikės žalos riziką. Būtent UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir yra vieni svarbiausių priešlaikinio senėjimo veiksnių. Vis dėlto SPF neatstato pažeistos odos, nesumažina dėl karščio prarastos drėgmės ir nepadeda atkurti apsauginio odos barjero. Kitaip tariant, saugo nuo vieno išorinio veiksnio, tačiau vasarą jų odą veikia gerokai daugiau.

Beje, daugelis kruopščiai tepa SPF veidą, rankas, kojas, tačiau pamiršta kaklą, dekoltė sritį, lūpas ar ausis. Būtent šiose vietose oda yra plonesnė, todėl greičiau praranda drėgmę ir jautriau reaguoja į saulės poveikį. Lūpoms verta rinktis balzamus su apsauga nuo saulės, o kaklo ir dekoltė odai naudoti tas pačias priemones, kaip ir veidui.

Sausėja, nors gausiai prakaituojame

Atrodytų, kuo daugiau prakaituojame, tuo oda turėtų būti drėgnesnė. Tačiau iš tiesų vyksta priešingas procesas. Aukštesnė oro temperatūra didina vadinamąjį transepiderminį vandens netekimą – natūralų vandens garavimą per odą. Prie to prisideda kondicionuojamos patalpos, dažnesnis prausimasis, maudynės jūroje ar baseine. Dėl to odą gali pradėti tempti, ji gali tapti šiurkšti, papilkėjusi, išryškėja smulkios raukšlelės. Dehidratuota gali būti net riebi oda. Tokiu atveju ji kartais ima gaminti dar daugiau riebalų, bandydama kompensuoti drėgmės trūkumą.

Apsauginis barjeras – ypač svarbus

Pastaraisiais metais dermatologijoje vis daugiau dėmesio skiriama odos barjerui – plonam apsauginiam lipidų sluoksniui, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir saugo nuo aplinkos dirgiklių. Saulė, sūrus vanduo, chloras, intensyvus prausimasis šį barjerą silpnina. Tuomet oda tampa jautresnė, lengviau sudirgsta, parausta ir greičiau netenka drėgmės. Todėl vasarą specialistai rekomenduoja rinktis ne tik apsauginius kremus nuo saulės, bet ir kasdien naudoti drėkinamuosius kremus ar serumus, kurių sudėtyje yra drėgmę pritraukiančių ir odos barjerą stiprinančių medžiagų: hialurono rūgšties, glicerolio, keramidų, skvalano ar augalinių aliejų.

Antioksidantai – dar viena svarbi grandis

Net tinkamai naudojant SPF, odoje vis tiek susidaro dalis laisvųjų radikalų – nestabilių molekulių, kurios skatina oksidacinį stresą ir spartina senėjimo procesus. Todėl vis daugiau dermatologų rekomenduoja vasaros priežiūros rutiną papildyti antioksidantais. Vitaminai C ir E, polifenoliai bei kitos augalinės veikliosios medžiagos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaiko natūralius odos apsaugos mechanizmus. Neatsitiktinai daugelio šiuolaikinių drėkinamųjų kremų ir serumų sudėtyje šios medžiagos derinamos su augaliniais aliejais, kurie ne tik maitina odą, bet ir padeda išlaikyti jos elastingumą.

Vakarinė rutina

Įprastai daugiausia dėmesio odai skiriama ryte, kai ruošiamasi dienai. Tuo metu ypač svarbu nepamiršti jos apsaugos nuo žalingų aplinkos veiksnių, bet dar svarbiau puoselėti vakarinę rutiną. Pirmiausia prieš ruošiantis miegui kruopščiai, bet švelniai nuvalyti apsauginių priemonių, prakaito, kosmetikos ir dulkių likučius. Paskui naudinga odą palepinti drėkinamuoju serumu, galiausiai užtepti atkuriamąjį kremą, kuris padėtų sumažinti per dieną prarastos drėgmės kiekį. Beje, dermatologai primena nepersistengti su šveitimu. Vasarą oda dažniau būna jautresnė, todėl agresyvūs šveitikliai ar rūgštys gali dar labiau pažeisti apsauginį sluoksnį.

Dermatologai sutaria, kad efektyvi vasaros odos priežiūra – ne vienas produktas, o viena kitą papildančių priemonių derinys. Kompleksiškas požiūris padeda odai lengviau prisitaikyti prie sezono iššūkių ir ilgiau išsaugoti sveiką, komfortišką, švytinčią išvaizdą.

Autorė Jūratė Survilė

Efektyvus veido šveitiklis – kelias į lygią ir skaisčią odą

Norėdama džiaugtis švelnia oda, pirmiausia turi pasirūpinti tinkamu negyvų ląstelių pašalinimu. Kokybiškas veido šveitiklis padeda atverti poras, skatina odos atsinaujinimą ir pagerina kitų kosmetikos priemonių įsigėrimą. Jeigu tavo oda yra jautri, rinkis švelnius enziminius produktus, kurie veikia efektyviai, bet nesukelia dirginimo. Naudodama šią priemonę reguliariai, greitai pastebėsi, kad odos pilkumas išnyko, o jos tekstūra tapo pastebimai lygesnė. Nepamiršk šveitimo procedūros atlikti vakare, kad per naktį oda galėtų ramiai pailsėti ir pasiruošti naujai dienai. Taip pat svarbu po šios procedūros odą gausiai sudrėkinti, kad išvengtum sausumo jausmo.Intensyvus drėkinimas – išbandyk Medik8 Liquid Peptides.

Kai oda jau išvalyta, laikas ją prisotinti veikliosiomis medžiagomis, kurios sėkmingai kovoja su pirmaisiais senėjimo požymiais. Galingas serumas Medik8 Liquid Peptides puikiai tinka tiems, kas ieško intensyvaus drėkinimo ir nori sumažinti smulkias raukšleles. Šis pažangus produktas giliai maitina odą, suteikia jai stangrumo ir padeda išlaikyti elastingumą ilgą laiką. Tu pastebėsi, kaip tavo veidas įgauna jaunatviško pilnumo, o odos barjeras tampa kur kas atsparesnis aplinkos poveikiui. Švelniai įmasažuok kelis lašus į veido bei kaklo odą prieš tepdama kremą. Tai padės pasiekti maksimalų efektą ir suteiks tavo odai prabangų komforto jausmą.

Štai keletas priežasčių, kodėl verta rinktis peptidų turinčius produktus:

• Gilus odos drėkinimas ir elastingumo atkūrimas.
• Smulkių mimikos raukšlių vizualinis sumažinimas.
• Natūralaus odos apsauginio barjero stiprinimas.
• Greitesnis epidermio regeneracijos procesas.

Kasdienė apsauga – patikimas veido kremas su SPF

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis yra apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, kurie spartina senėjimą. Kokybiškas veido kremas su SPF privalo būti tavo rytinės rutinos dalimi ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų už lango. Saulės spinduliai veikia odą net ir debesuotą dieną, sukeldami pigmentaciją bei mažindami kolageno atsargas. Pasirinkusi lengvos tekstūros priemonę, tu ne tik apsaugosi savo veidą, bet ir suteiksi jam papildomo drėkinimo visai dienai. Tai pati geriausia prevencinė priemonė, leidžianti išlaikyti jaunatvišką išvaizdą ir išvengti nepageidaujamų odos pažeidimų. Naudok šį kremą kiekvieną rytą kaip paskutinį savo priežiūros žingsnį prieš makiažą.

Savo odos priežiūros rutinos formavimas reikalauja šiek tiek kantrybės, tačiau teisingai parinkti produktai greitai džiugina akivaizdžiais rezultatais. Reguliariai valydama, drėkindama ir saugodama savo veidą, tu suteiki jam viską, ko reikia ilgalaikiam grožiui palaikyti. Įsiklausyk į savo odos poreikius, džiaukis kasdieniais ritualais ir stebėk, kai tavo veidas tampa vis šviesesnis bei gyvybingesnis. Graži oda prasideda nuo tavo kasdienių sprendimų ir nuoseklios priežiūros. Leisk sau spindėti ir mėgaukis kiekviena šio kelio akimirka.

Saulė spuogų negydo

Dažnas pastebi, kad vasarą oda atrodo lygesnė, spuogai – mažiau matomi. Įdegis vizualiai suvienodina odos spalvą ir užmaskuoja paraudimus, o saulės poveikis trumpam gali sumažinti odos riebumo pojūtį. Būtent todėl ir gimė iki šiol gajus įsitikinimas, kad saulė padeda atsikratyti spuogų. Tačiau dermatologai pabrėžia, kad toks pagerėjimas dažniausiai laikinas. Aknė vystosi dėl kelių pagrindinių veiksnių: padidėjusios riebalų gamybos, užsikimšusių porų, bakterijų dauginimosi ir uždegimo. UV spinduliai nė vieno šių procesų neišsprendžia. Priešingai – po kelių savaičių neretai pasireiškia vadinamasis atoveiksmio efektas. Saulė išsausina viršutinį odos sluoksnį, todėl organizmas, siekdamas kompensuoti drėgmės netekimą, gali pradėti aktyviau gaminti riebalus. Dėl to poros kemšasi dar lengviau, o bėrimų gali padaugėti jau pasibaigus atostogoms.

Didžiausi vasaros priešai

Nors daugelis spuogų atsiradimą sieja tik su netinkama kosmetika ar hormonų pokyčiais, vasarą odą veikia ir visa eilė aplinkos veiksnių. Aukšta temperatūra, intensyvesnis prakaitavimas bei didesnė oro drėgmė sukuria sąlygas, kurios gali paskatinti aknės paūmėjimą net ir tiems žmonėms, kurių oda didžiąją metų dalį problemų nekelia.

Karštomis dienomis riebalų liaukos dirba aktyviau, todėl oda gamina daugiau sebumo – natūralių riebalų, saugančių ją nuo išsausėjimo. Problema atsiranda, kai sebumas susimaišo su prakaitu, dulkėmis, apsaugos nuo saulės priemonių likučiais ir negyvomis odos ląstelėmis. Toks mišinys gali lengviau užkimšti poras ir sudaryti palankią terpę uždegimams.

Papildomų problemų gali sukelti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vasaros atributai. Kepurės, akiniai nuo saulės, dviračių ar paspirtukų šalmai nuolat liečiasi su oda, o dėl karščio ir prakaito atsirandanti trintis gali skatinti vadinamąją mechaninę aknę. Tokie bėrimai dažniausiai susiformuoja ten, kur oda nuolat spaudžiama ar dirginama.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aknės simptomai paūmėja esant aukštesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei. Dermatologai pastebi, kad rizika ypač išauga žmonėms, kurie daug sportuoja, dirba lauke arba aktyviai leidžia laiką gamtoje. Kuo ilgiau ant odos lieka prakaitas ir nešvarumai, tuo didesnė tikimybė, kad poros užsikimš ir atsiras bėrimų.

Atostogų kosmetinė

Ruošiantis atostogoms norisi į kosmetinę susikrauti kuo daugiau priemonių, tačiau dermatologai rekomenduoja priešingą strategiją – kuo paprastesnė ir nuoseklesnė odos priežiūra, tuo mažesnė tikimybė susidurti su netikėtais bėrimais. Ypač svarbu nepamiršti, kad kelionė nėra tinkamas metas eksperimentuoti su naujais produktais ar agresyviomis procedūromis.

Vasarą, kai oda labiau prakaituoja ir riebaluojasi, kai kurie žmonės ima ją valyti intensyviau, kad išvengtų spuogų. Tačiau pernelyg dažnas šveitimas ar stipriai sausinančios priemonės gali duoti priešingą rezultatą. Pažeidus apsauginį odos barjerą, oda tampa jautresnė, parausta, ima perštėti, atsiranda tempimo pojūtis, o kai kartais net pradeda aktyviau gaminti riebalus. Specialistai pabrėžia, kad spuoguotai odai dažniausiai pakanka švelnaus prausiklio, kuris pašalina prakaitą, riebalų perteklių ir nešvarumus, tačiau nepažeidžia natūralios apsauginės funkcijos.

Ieškant specialių priemonių spuoguotai odai, viena geriausiai ištirtų priemonių yra salicilo rūgštis. Skirtingai nei kai kurios kitos rūgštys, ji tirpi riebaluose, todėl gali prasiskverbti gilyn į poras, kur kaupiasi sebumas ir negyvos odos ląstelės. Ši rūgštis padeda atkimšti poras, mažina inkštirų ir baltųjų spuogelių susidarymą bei slopina uždegimus. Moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai naudojamos priemonės su salicilo rūgštimi gali sumažinti tiek neuždegiminių, tiek uždegiminių aknės pažeidimų skaičių. Dėl šios priežasties ji dažnai įtraukiama į prausiklių, tonikų ar serumų sudėtį.

Galiausiai į atostogų kosmetinę būtina įsidėti odos drėkinimo priemonę. Ji būtina net riebiai odai – kasdien. Kai oda išsausėja, ji gali tapti jautresnė ir pradėti dar aktyviau gaminti riebalus. Dėl to susidaro uždaras ratas: kuo labiau oda sausinama, tuo labiau ji riebaluojasi. Vasarai dermatologai rekomenduoja rinktis lengvos tekstūros drėkiklius: gelius, fluidus ar losjonus, kurie greitai susigeria ir neapsunkina odos. Ypač vertinamos priemonės su hialurono rūgštimi, gliceroliu, keramidais ar niacinamidu, padedančios palaikyti sveiką odos apsauginį barjerą ir mažinti sudirgimo riziką.

Apie apsaugą nuo saulės

Apsauga nuo saulės – viena svarbiausių priemonių odos sveikatai, tačiau žmonės, kurių oda linkusi į spuogus, neretai pastebi, kad pradėjus naudoti SPF kremą atsiranda daugiau bėrimų. Dažniausiai problema slypi ne pačioje apsaugoje nuo saulės, o netinkamai parinktoje produkto formulėje. Šiandien rinkoje galima rasti dešimtis skirtingų apsauginių kremų, tačiau ne visi jie tinka riebiai ar į aknę linkusiai odai. Dermatologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į užrašus „nekomedogeninis“ ir „oil-free“.

Nekomedogeninės priemonės kuriamos taip, kad kuo mažiau kimštų poras ir neskatintų inkštirų ar spuogų formavimosi. Štai užrašas „oil-free“ reiškia, kad produkte nėra papildomų aliejų, kurie kai kuriems žmonėms gali apsunkinti odą ir sustiprinti riebumo pojūtį.

Vasarą ypač svarbi ir produkto tekstūra. Sunkūs, tiršti, riebūs kremai ant odos ilgiau išlieka, maišosi su prakaitu bei sebumu ir gali sudaryti sąlygas poroms užsikimšti. Todėl spuoguotai odai dažniausiai rekomenduojami lengvesni fluidai, geliai arba emulsijos, kurios greičiau susigeria ir nepalieka sunkumo pojūčio.

Autorė Jūratė Survilė

Grožis reikalauja aukų

Putlinamieji blizgiai – vienas pigiausių ir neinvazinių būdų, kaip pakeisti lūpų formą be injekcijų. Nors poveikis laikinas, moterys noriai naudoja išskirtinėms progoms, pavyzdžiui, šventiniam ar fotosesijų makiažui. Produktų sudėtyje esančios medžiagos: cinamonas, mentolis, kapsaicinas (išgaunamas iš aitriųjų paprikų), net bičių nuodai, sukelia nedidelį dirginimą ir dilgčiojimo ar vėsinimo pojūtį. Paveikta zona prisipildo kraujo, parausta ir patinsta. Lūpos atrodo pilnos, iškilios ir seksualios. Rezultatas išsilaiko kelias valandas, tačiau trukmė priklauso nuo konkretaus produkto.

Kadangi reakcija į lūpas putlinantį blizgį panaši į odos alergiją, natūraliai kyla klausimas, ar saugu naudoti reguliariai. Pasak ekspertų, tai priklauso nuo produkto sudėtyje esančių komponentų.

„Lūpas putlinančius blizgius paprastai saugu naudoti, nebent esate alergiški bet kuriai sudedamajai daliai,– sako dermatologė dr. Debra Jaliman iš JAV Icahn medicinos mokyklos. – Kalbant apie lūpų blizgius, kuriuose yra dirginančių ekstraktų (pvz., cinamono, mentolio ir kapsaicino), savaime jie nėra pavojingi, tačiau būkite atsargūs ir nepersistenkite.“ Dažnas naudojimas gali sukelti sunkiai gydomą bėrimą aplink lūpas. „Dilgčiojimas, karštis ar šaldantis, jautrumą mažinantis pojūtis nereiškia, kad lūpų blizgis iš tikrųjų suteikia apimties. Požymiai gali apgauti. Manote, kad tai normalus efektas ir reikia pakentėti, bet iš tiesų prasideda odos uždegimas“, – aiškina dermatologė dr. Elaine F. Kung iš JAV Weill Cornell medicinos koledžo.

Kokios alternatyvos?

Dr. E. F. Kung siūlo lūpų blizgius, kurių sudėtyje yra kofeino arba niacino. Nors jie plečia kraujagysles, nesukelia perštėjimo. Svarbu atminti, kad vietinis kofeino ir niacino poveikis nėra gerai ištirtas, nepatvirtintas šių ingredientų, kaip lūpų putlinimo priemonių, veiksmingumas.

Invazinė, tačiau ilgalaikė alternatyva – hialurono rūgšties užpildai. Poveikis trunka kelis mėnesius, bet rezultatas palaipsniui nyksta. Lūpų užpildai veikia nuo 3 iki 12 mėn. Reguliariai tenka koreguoti lūpų formą, o tai susiję su papildomomis finansinėmis išlaidomis. „Vienas iš trūkumų – procedūros metu jaučiamas skausmas. Kelias dienas po injekcijų išsilaiko aplinkinių audinių tynis ir mėlynės“, – vardija dermatologė.

Kita lūpas putlinančio blizgesio alternatyva – šveitikliai, balzamai ir kaukės, kurių sudėtyje yra natūralių ingredientų: cukraus, medaus, kokosų aliejaus. Tinkamos drėkinamosios priemonės gali pagerinti bendrą lūpų išvaizdą, todėl jos atrodys putlesnės ir jaunatviškesnės. „Verta atkreipti dėmesį į produktus, kurių sudėtyje yra peptidų, didinančių kolageno kiekį, hialurono rūgšties, taukmedžių sviesto“, – sako dr. D. Jaliman. Abi ekspertės sutinka, kad saugiausi ingredientai kasdien (net laukiantis) yra hialurono rūgštis, peptidai, kolagenas, vitaminas E ir natūralūs aliejai, pvz., ricinos.

Analizuoti sudėtį

Dauguma moterų įsitikinusios, kad blizgios, tačiau skaidrios medžiagos – natūralesnė kosmetika, palyginti su tradiciniais lūpdažiais. Daroma prielaida, kad parduodami ir lengvai prieinami gaminiai yra saugūs naudoti kasdien, nes pagrindą sudaro vaškai ir aliejai. Tačiau verta nepamiršti kelių aspektų.

Kai kuriuose lūpų blizgesiuose yra kvapiųjų medžiagų arba konservantų, kurie gali dirginti jautrią odą. Jei pasidažius atsiranda paraudimas, niežulys ar deginimas, geriausia nutraukti naudojimą ir konsultuotis su dermatologu. Nors dauguma produktų drėkina, kai kurie sausina, ypač turintys alkoholio ir emulsiklių. Kosmetikos produktai skirti išoriniam naudojimui. Beveik visi tyrimai, siekiant įvertinti saugumą ir rizikas sveikatai, atliekami remiantis teorija, kad blizgis tepamas ant odos. Tačiau visada išlieka nurijimo rizika valgant ar apsilaižius lūpas.

Gamintojai tvirtina, kad įvairių cheminių medžiagų kiekiai itin maži, bet dažantis kasdien po kelis kartus švinas, kadmis, chromas, parabenai, ftalatai absorbuojami per odą ir kaupiasi organizme. Prieš 15 m. Kalifornijos universiteto tyrimas sukėlė revoliuciją kosmetikos pramonėje – paaiškėjo, kad tirtuose lūpų dažuose yra švino. Sunkieji metalai – tai neurotoksinai ir kancerogenai, galintys sukelti depresiją, kognityvinį nuosmukį, nevaisingumą, vėžį.

Mitybos specialistai ir gydytojai pataria valgyti tik natūralų maistą ir vengti produktų, kurių sudėtyje yra ilgas sąrašas medžiagų, pažymėtų „E“ raide. Ši taisyklė tinka vertinant kosmetikos patikimumą ir keliamą riziką.

Grėsmingas sąrašas

Lanolino aliejus ir hidrintas lanolinas. Ingredientai išgaunami iš avių odos liaukų sekreto. Įprastai apsaugo vilną nuo drėgmės ir neleidžia sušlapti. Tepant ant lūpų ir prarijus gali sukelti viduriavimą. Polibutenai ir mikrokristalinis vaškas naudojami kosmetikoje kaip rišikliai, siekiant padidinti produkto klampumą. Abu gali sudirginti odą.

Etilheksilo palmitatas išgaunamas iš palmių aliejaus kaip natūralus silikono pakaitalas. Nors šis ingredientas laikomas natūraliu, nėra tvarus dėl atogrąžų miškų naikinimo ir dirbtinių plantacijų kūrimo. Riebi medžiaga kemša poras, dirgina ir gali sukelti dermatitą.

Izopropilo miristatas – sintetinis tirštiklis, drėkinantis odą. Klasifikuojamas kaip potencialus dirginimo šaltinis.

Cerezinas. Tai mineralinis vaškas, naudojamas kaip tirštiklis, rišamoji medžiaga ir stabilizatorius gaminant lūpų dažus ir kremus. Užtepus blizgio sukuria apsauginę plėvelę, kuri saugo odą nuo išsausėjimo. Įrodyta, kad prarijus sukelia vėžį.

Propilparabenas. Įterpiamas į kosmetikos sudėtį kaip konservantas, tačiau ardo endokrininę sistemą, gali sukelti nevaisingumą, krūties vėžį. Linkęs kauptis organizme.

Sintetiniai dažikliai pasižymi sunkiųjų metalų gausa. Patekę į organizmą gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo ir galvos skausmus.

Sintetiniai kvapai. Cheminės medžiagos gali dirginti odą ir burnos gleivinę. Manoma, kad kai kurie ingredientai lemia hormonų disbalansą ir sukelia vėžį.

Sveikas pasirinkimas

Perskaityti etiketę. Atkreipti dėmesį į komponentų sąrašą. Ieškoti lūpų blizgio, pagaminto natūralių medžiagų pagrindu. Vengti produktų, turinčių stiprių cheminių medžiagų ir dirbtinių kvapų. Pirkti tik iš legalių prekybos vietų. Atidarius pakuotę paisyti galiojimo termino.

Prieš naudojimą sudrėkinti lūpas. Reguliariai naudoti lūpų balzamą, kuris palaiko optimalų drėgmės lygį ir apsauginį barjerą. Putlinamąsias priemones naudoti tik tada, kai pirmasis produktas visiškai susigėrė į odą ir ant popierinės servetėlės nelieka riebių žymių.

Atlikti lūpų blizgio testą. Išbandant naują produktą, pirmiausia užtepti nedidelį kiekį ant vidinės rankos pusės. Palaukti 24 val. ir stebėti, ar nėra alerginės reakcijos – paraudimo, bėrimo, niežėjimo.

Nesidalinti. Kosmetikos produktai skirti asmeniniam naudojimui. Dalijantis lūpų blizgesiu gresia užsikrėsti auksiniu stafilokoku ar odos grybeliu. Putlinamoji priemonė, tinkanti vienam asmeniui, gali sukelti alergiją kitam. Kritiškai vertinti nuomonės formuotojų platinamą informaciją ir kliautis asmenine patirtimi.

Nesitaikyti su diskomfortu. Nepaisant to, kad gamintojas įspėja apie galimą nemalonų putlinamųjų priemonių poveikį (deginimą ar aptirpimą), nutraukti naudojimą pasireiškus nepageidaujamoms reakcijoms. Sunerimti reikėtų, jei dirginimo pojūtis išlieka pasibaigus vizualiam efektui, pavyzdžiui, lūpų putlumas praėjo, o perštėjimas liko.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Kai oda siunčia pagalbos signalus…

Oda į kasdienius dirgiklius reaguoja greičiau nei manome. Gali pakakti vos kelių bemiegių naktų, didesnio streso, sausesnio oro ar temperatūrų svyravimų, kad ji prarastų komfortą ir sveiką išvaizdą. Dermatologai pabrėžia, kad pirmieji odos siunčiami signalai dažniausiai susiję su sutrikusiu drėgmės balansu ir susilpnėjusia apsaugine funkcija.

Vienas dažniausių požymių – tempimo jausmas po prausimosi ar dienos pabaigoje. Tai rodo, kad oda netenka drėgmės ir nebesugeba jos išlaikyti taip efektyviai, kaip įprastai. Kartu atsiranda ir papilkėjusi, pavargusi išvaizda – oda praranda skaistumą, atrodo blanki, mažiau elastinga.

Dar vienas signalas – šerpetojimas, ypač skruostų, nosies ar kaktos srityse. Tokia oda gali tapti jautresnė kosmetikai, perštėti ar nemaloniai reaguoti į aplinkos pokyčius. Paraudimas taip pat išduoda, kad nusilpęs odos apsauginis barjeras. Tai ypač būdinga po ilgesnio buvimo saulėje, stipraus vėjo, šalčio ar temperatūrų kaitos.

Drėgmės trūkumas gali išryškinti ir smulkias raukšleles. Specialistai pastebi, kad dehidratuota oda atrodo vyresnė, nors problema nebūtinai susijusi su amžiumi – tinkamai atkūrus drėgmės balansą, oda paprastai atrodo lygesnė ir gyvybingesnė.

Svarbu nepamiršti, kad oda itin jautri aplinkos pokyčiams. Šaltuoju sezonu ją veikia šaltis ir sausas šildomų patalpų oras, vasarą – UV spinduliai ir karštis, o kasdien papildomą poveikį daro stresas, nuovargis bei oro tarša. Dėl to vien kasdienės rutinos ne visada pakanka – kartais odai prireikia intensyvesnės, greitai veikiančios pagalbos, padedančios atkurti komfortą, drėgmę ir sveikesnę išvaizdą.

Skirtingos kaukės – skirtingiems poreikiams

Pastaraisiais metais veido kaukės iš papildomos grožio priemonės tapo beveik kasdienės odos priežiūros dalimi. Jas žmonės vis dažniau renkasi ne tik atsipalaidavimo ritualui namuose, bet ir kaip greitą pagalbą tada, kai oda atrodo pavargusi, išsausėjusi ar sudirgusi. Specialistai pastebi, kad skirtingos kaukių formulės leidžia gana tiksliai prisitaikyti prie konkrečios situacijos: vienos intensyviai drėkina, kitos ramina, suteikia skaistumo ar padeda greičiau atkurti komforto jausmą.

Kai oda išsausėjusi. Jei odą tempia, ji šerpetoja ar praranda elastingumą, dažniausiai jai trūksta drėgmės. Tokiu atveju naudingos drėkinamosios kaukės, kurios padeda greitai sumažinti sausumo pojūtį ir suteikia odai daugiau komforto. Specialistai rekomenduoja priemones su hialurono rūgštimi, gliceroliu, keramidais ar alavijais – šios medžiagos padeda išlaikyti drėgmę ir stiprina apsauginį odos barjerą.

Kai oda pavargusi ir papilkėjusi. Nuovargis, stresas ar miego trūkumas greitai atsispindi veide – oda tampa blanki, praranda skaistumą. Tokiu atveju rekomenduojamos skaistinamosios kaukės su antioksidantais, vitaminu C ar niacinamidu. Šios medžiagos suteikia odai gyvybingesnę išvaizdą ir vizualiai sumažina nuovargio požymius.

Kai oda jautri ar sudirgusi. Po saulės, šalčio, karščio, stipraus vėjo ar intensyvesnių kosmetinių procedūrų oda gali parausti, tapti jautresnė, perštėti. Padėtų raminamosios kaukės su alantoinu, pantenoliu, alavijais ar kitais odą nuraminti padedančiais ingredientais. Jautresnei odai specialistai taip pat pataria rinktis bekvapes priemones arba produktus, pažymėtus kaip tinkamus jautriai odai.

Kai reikia greito efekto. Prieš šventę, svarbų susitikimą ar po varginančios savaitės dažnai norisi greitai matomo rezultato. Tokiais atvejais praverstų lakštinės ir bioceliuliozinės kaukės, kurios glaudžiai priglunda prie odos ir padeda veikliosioms medžiagoms veikti intensyviau. Jos vertinamos dėl patogumo ir greito poveikio – oda dažnai atrodo labiau sudrėkinta, gaivesnė ir skaistesnė jau po vienos procedūros.

Maksimaliam efektui pasiekti

Net ir kokybiška kaukė nebus tokia veiksminga, jei bus naudojama netinkamai. Specialistai pabrėžia, kad didelę reikšmę turi ne tik priemonės sudėtis, bet ir naudojimo įpročiai.

Kaukę visada rekomenduojama naudoti ant švarios odos – taip veikliosios medžiagos geriau pasiekia odos paviršių ir veikia efektyviau. Taip pat svarbu neviršyti gamintojo nurodyto laikymo laiko. Ypač tai aktualu lakštinėms kaukėms: jei jos laikomos tol, kol visiškai išdžiūsta, gali atsirasti priešingas efektas – oda pradeda netekti drėgmės.

Po procedūros dermatologai pataria nepamiršti drėkinamojo kremo. Jis padeda užrakinti drėgmę odoje ir ilgiau išlaikyti komforto pojūtį. Prieš naudojant naują priemonę derėtų įvertinti odos jautrumą, ypač jei oda linkusi į sudirgimus ar alergines reakcijas.

Kalbant apie dažnį, specialistai rekomenduoja veido kaukes naudoti 1–3 kartus per savaitę, atsižvelgiant į odos būklę ir pasirinktos priemonės tipą. Intensyviai drėkinamosios ar raminamosios kaukės gali būti naudojamos dažniau, o stipresnio poveikio priemones reikėtų rinktis saikingai.

Kasdienės priežiūros nepakeičia

Nors veido kaukės suteikia greitai matomą efektą, specialistai pabrėžia, kad jos nėra stebuklinga vienkartinė priemonė, galinti išspręsti visas odos problemas. Oda geriausiai atrodo tuomet, kai priežiūra yra nuosekli ir reguliari, o ne apsiribojama tik pavienėmis intensyvesnėmis procedūromis.

Dermatologai primena, kad visgi svarbiausią vaidmenį atlieka bazinė rutina: švelnus odos valymas, kasdienis drėkinimas ir apsauga nuo UV spindulių. Būtent apsauga nuo saulės laikoma viena svarbiausių priemonių, padedančių ilgiau išlaikyti sveikesnę odos būklę ir atitolinti jos senėjimą.

Veido kaukės efektyviausios tada, kai naudojamos kaip papildoma pagalba odai. Jos gali padėti greičiau atkurti drėgmės balansą, sumažinti tempimo jausmą ar suteikti daugiau skaistumo, tačiau ilgalaikiam rezultatui svarbiausia išlieka nuosekli kasdienė priežiūra ir tinkamai parinktos priemonės.

Autorė Jūratė Survilė

Bendros organizmo būklės atspindys

Nagai, kaip ir plaukai, yra paskutinė kūno dalis, aprūpinama maistinėmis medžiagomis. Tad jie gauna tik tai, kas lieka pamaitinus gyvybiškai svarbius organus ir audinius. Stokojant maistinių medžiagų pirmiausia nukenčia būtent nagai ir plaukai. Laikantis ekstremalių dietų, negaunant sočiųjų riebalų rūgščių, baltymų ir vitaminų, plaukai praranda žvilgesį ir pradeda slinkti, o nagai trupa, skilinėja, sluoksniuojasi. Itin greitai nagai nukenčia dėl geležies stokos, net gali pakeisti formą ar patamsėti. Nagų būklei svarbūs B grupės vitaminai: padeda geriau įsisavinti deguonį, geležį ir kitas maistines medžiagas. Kai trūksta biotino, nagai silpnėja, sluoksniuojasi. Vitaminas A būtinas nagams augti. Vitaminas D padeda geriau įsisavinti kalcį, kitas mineralines medžiagas. Vitaminas E – irgi labai svarbus antioksidantas: saugo nagus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, slopina ar neutralizuoja daugelį kenksmingų medžiagų. Kalcis būtina tvirtumui. Cinkas ir siera padeda taisyklingai formuotis nagams. Be to, šis elementas stabdo uždegimo procesus, tad nagai ir jų odelės tampa atsparesni išoriniams veiksniams.

Sveikas nagas pasižymi lygia, rožinio atspalvio plokštele su šviesiu pusmėnuliu ties pagrindu. Bet kokie pakitimai rodo, kad organizmą kamuoja maistinių medžiagų trūkumas arba susirgimas. Verta atidžiau stebėti nagų spalvą. Jeigu atrodo itin balti, o viršutinis kraštas nenormaliai parausvėja, galima įtarti vitamino B₁₂ stygių. Gelstantys nagai įspėja apie grybelines ligas arba plaučių problemas. Vagelės ant nago plokštelės – viena dažniausių problemų. Jos ne tik gadina nago estetiką, bet ir parodo, kad organizmas patyrė stiprų stresą, dėl to sulėtėjo augimas bei susiformavo horizontalių įdubimų. Jeigu nagus išvagojo vertikalūs nelygumai, derėtų išsitirti skrandžio ir žarnyno veiklą. Mat tokių pakitimų atsiranda, kai nepavyksta tinkamai įsisavinti maistinių medžiagų. Nagų ląstelės nuolat atsinaujina, todėl jų išvaizda atspindi bendrą medžiagų apykaitos būklę. Pastebėjus ilgalaikių pokyčių, kurių nepavyksta sustabdyti mitybą papildžius vitaminais ir mikroelementais, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją išsamesniems tyrimams.

Paprastas nagų stiprinimo planas

Norint džiaugtis stipriais ir estetiškais nagais, svarbu suprasti, kad jų grožis prasideda ne nuo lako buteliuko, o nuo kūno aprūpinimo būtiniausiais resursais ir tinkamos išorinės apsaugos. Nors nagų augimo tempas yra lėtas (per mėnesį pailgėja maždaug 3 mm), vos per 30 dienų įmanoma pastebimai pagerinti jų būklę, sustabdyti sluoksniavimąsi ir suteikti sveiko spindesio. Pirmiausia siūloma pradėti vartoti biotiną, cinką ir geležį. Tai nagų „statybinės medžiagos“. Jų aptinkama kiaušiniuose, riešutuose, moliūgų sėklose ir tamsiai žalios spalvos daržovėse. Norint greitesnio efekto, veikiausiai teks rinktis maisto papildus. Beje, ieškoti derėtų tokių, kurių formulė užtikrina lėtesnį įsisavinimą. Tai svarbu, nes organizmas šias medžiagas pirmiausia naudos ne nagams, o organams sustiprinti. Ilgesnis įsisavinimo laikas užtikrina, kad bent dalis suvartotų maisto papildų pasieks ir nagus. Ne mažiau svarbi išorinė priežiūra. Kasdien, kelis kartus per dieną, į odeles ir nagų plokštelę įtrinti aliejų (pvz., simondsijų, migdolų arba arganų), kuris išlaiko keratiną lankstų ir neleidžia nagui tapti trapiam. Per šį mėnesį vengti agresyvių priemonių, ypač valiklių su acetonu, ir visus namų ruošos darbus, susijusius su vandeniu ar chemikalais, atlikti tik mūvint gumines pirštines. Mat labiausiai nago struktūrą silpnina drėgmės svyravimai.

Jei nagai itin trapūs, bent 6 savaitėms vertėtų atsisakyti gelinio lakavimo. Tai leis nago paviršiui pailsėti, atsikurs natūralus apsauginis sluoksnis. Taip pat naudoti stiprinamąsias priemones su kalciu ar baltymais, kurie sukuria laikiną apsauginį sluoksnį. Jis itin svarbus, jeigu nago paviršius mechaniškai pašalintas prieš ilgalaikį lakavimą. Beje, nagams, kaip ir odai, labai svarbus kasdien išgeriamo vandens kiekis. Jeigu organizmas dehidratuotas, išsausėja ir nagai. Manikiūro meistrai paaiškina, kad įvairios procedūros, atliekamos grožio salonuose, iš tiesų gerina rankų odos, nagų odelių ir pačių nagų būklę. Visgi geriausi rezultatai gaunami jais kasdien rūpinantis namuose. Tam tiks visiškai natūralios priemonės. Itin veiksminga šilta alyvuogių aliejaus ir citrinų sulčių vonelė. Tai viena populiariausių procedūrų nagams stiprinti ir jų spalvai gerinti. Alyvuogių aliejus giliai drėkina, o vitamino C gausios citrinų sultys šviesina pageltusius nagus, padeda atgauti tvirtumą. Tokioje vonelėje nagus patartina mirkyti kas tris dienas.

Nagus išoriškai dažniausiai žalojame patys

Manikiūro meistrai sako, kad didžiausi nagų priešai – buitinė chemija ir vanduo.Ilgas rankų mirkymas vandenyje (pvz., plaunant indus be pirštinių) priverčia nago plokštelę išbrinkti, o vėliau džiūdama ji traukiasi. Šis procesas silpnina jungtis tarp keratino sluoksnių, todėl nagai pradeda sluoksniuotis. Agresyvūs valikliai papildomai išsausina nagą ir odeles. Itin stipriai sužaloja mechaninis gelinio lako pašalinimas. Mat kartu su juo nuplėšiamas viršutinis sluoksnis. Tad nagai pastebimai suplonėja. Nagų naudojimas vietoj įrankių atidarinėjant skardines, gramdant lipdukus sukelia mikrotraumas, dėl kurių jie skyla ar lūžta. Beje, pavasarį beveik visi skundžiasi prastesne nagų būkle, nes juos veikia temperatūrų pokyčiai. Šaltas oras sutraukia kraujagysles nago guolyje, todėl sulėtėja jų maitinimas. Daugelis moterų neretai net nežino, kokia tikroji jų nagų būklė, mat nuolat atlieka profesionalų ilgalaikį lakavimą. Deja, nedarant pertraukų ar pasirinkus netinkamas priemones tiek paprastas nagų lakas, tiek ilgalaikis gali pažeisti natūralią nago plokštelę. Gelinio lakavimo didžiausias pavojus – ne lakas, o paruošimo ir nuėmimo procesas. Dažnas paviršiaus pašiaušimas dilde plonina keratiną ir gali pažeisti nago guolį.

Be to, nuolatinis UV spindulių poveikis, nors ir trumpalaikis, siejamas su ankstyvu odos senėjimu, mikrotraumų rizika. Jei gelis nenuimamas ir nauju sluoksniu nepakeičiamas laiku, tarp nago ir lako sluoksnio gali atsirasti oro kišenių, kuriose kaupiasi drėgmė. Tai ideali terpė grybelinėms infekcijoms ar bakterijoms pseudomonoms daugintis. Paprastas nagų lakas atrodo saugiausia alternatyva, tačiau pigesnėse priemonėse dažnai yra toksiškų medžiagų, tokių kaip formaldehidas, toluenas ar dibutilftalatas (vadinamasis nuodingasis trejetas). Šios medžiagos gali sukelti kontaktinį dermatitą, alergines reakcijas ar stiprų nagų išsausėjimą. Be to, nuolatinis spalvoto lako naudojimas be apsauginio pagrindo leidžia pigmentams įsigerti į nagą, todėl jis įgauna gelsvą atspalvį ir praranda natūralų spindesį. Rizikingiausia procedūra išlieka nagų priauginimas akrilu ar kietuoju geliu. Dėl dirbtinės medžiagos storio ir tvirtumo sukuriamas didelis svertas: stipriau užkliudžius priaugintą nagą, jis gali lūžti kartu su natūraliu nagu, sukeldamas skausmingą onicholizę (nago atšokimą nuo guolio). Akrilo dulkės ir stiprūs klijai – dažni alergenai, galintys sukelti negrįžtamų nagų matricos pažeidimų.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Greta Valančienė

Gyvename laikais, kai grožio produktų ir procedūrų pasirinkimas sunkiai išmatuojamas. Tačiau „Aušros Skin Clinic & Wellness SPA“ įkūrėja, gydytoja dermatovenerologė Greta Valančienė kviečia pažvelgti plačiau. Anot jos, į žmogų turėtume žiūrėti kaip į visumą – rūpintis ne tik grožiu, bet ir poilsiu, sveikata, gera savijauta.

Gydytoja dermatovenerologė pasakoja, kad holistinį požiūrį į rūpinimąsi grožiu pasirinko neatsitiktinai. „Ilgą laiką dirbdama viena ir su kosmetologėmis pastebėjau, kad žmogui labai svarbu ne tik atlikti tam tikras veido procedūras, bet ir turėti vietą, kur jaučiasi prižiūrimas, kur sudaromas individualus planas, pagal kurį rūpinamasi tiek grožiu, tiek sveikata ir poilsiu. Žmonėms patinka ateiti į savotišką oazę, kurioje jais pasirūpinama visapusiškai, – sako pašnekovė. – Taip kilo mintis įkurti medicininį SPA, kur skiriame dėmesio veido ir kūno odai, poilsiui bei sveikatai.“

Anot G. Valančienės, poilsis ir bendra savijauta glaudžiai susiję su mūsų išvaizda, nes gyvename sudėtingais, streso ir greito tempo laikais. „Kai žmogus gauna dovanų kuponą ir bent valandai ateina mėgautis kokia nors procedūra, visuomet džiaugiasi, kaip gerai pailsėjo, kaip kokybiškai juo pasirūpinta. Atrodo, kad ta viena valandėlė nuėmė streso ir nuovargio naštą – žmogus išeina su šypsena, lengvesniu žingsniu, šviesesniu veidu, – pasakoja medikė. – Nuolatinis stresas, fizinis ir psichologinis nuovargis labai sekina organizmą. Tai iškart matyti veide: patamsėję, įdubę paakiai, nusvirę lūpų kampučiai. Tad vien grožio procedūrų nepakanka, reikia poilsio, kurį suteikia masažai ir SPA procedūros.“

Procedūros visiems atvejams

G. Valančienė pažymi, kad visos procedūros ir joms atlikti reikalingi aparatai bei kosmetikos priemonės turi būti parenkami individualiai, įvertinus odos būklę, bendrą savijautą, sveikatą. „Pavyzdžiui, jei kūne esama skausmingesnių, probleminių vietų, parenkamas tikslingas masažas, mažinantis įtampą skausmingose vietose. Jei norima tik atsipalaiduoti, tam turime įvairių SPA ritualų. Žinoma, atliekame įvairias odos būklės gerinimo procedūras veidui ir kūnui. Dirbame su aukščiausio lygio, pasaulyje pripažinta kosmetika: japonų „Menard“, prancūzų „Biologique Recherche“ ir „Sothys“. Tam, kad mūsų klinikos specialistai galėtų dirbti su šiais produktais, turėjo išeiti specializuotus mokymus, išlaikyti egzaminus. Visos procedūros atliekamos pagal specialius protokolus, kad iš tiesų turėtų poveikį odai, – atskleidžia pašnekovė. – „Aušros Skin & Wellness SPA“ atliekame visas pasaulyje ir Lietuvoje populiarias procedūras: audinių užpildymą hialurono preparatais, botulino toksino injekcijas, biorevitalizaciją gintaro rūgštimi ir aminorūgštimis, injekcijas su naujais polinukleotidais, išskirtais iš lašišinių žuvų DNR ir skatinančiais odos atsinaujinimą, lazerines procedūras odos paviršiui atjauninti ir odos dariniams šalinti, radijo dažnio procedūras veido ir kūno priežiūrai, impulsinio lazerio procedūras odos raudoniui gydyti, kapiliarams mažinti, pigmentacijai šalinti ir t. t.“

Svarbu parinkti individualų planą

Kalbėdama apie holistinį rūpestį grožiu, gydytoja dermatovenerologė atkreipia dėmesį, kad vienos procedūros veidui ar kūnui nepakanka. „Nors ir tas vienas kartas, kai procedūra parenkama individualiai ir profesionaliai atliekama, yra neblogai, bet tai nepasižymi ilgaamžiškumu. Žmogaus organizmas turi ląstelių atsinaujinimo fazes, todėl, atliekant veido procedūrą, rezultatas išlieka 3–4 savaites. Atliekant kelių procedūrų kursą, paveikiama daugiau ląstelių, todėl poveikis išlieka ilgiau, – aiškina specialistė. – Vienas masažas taip pat yra malonus ir gali padėti sumažinti skausmą, bet esant lėtiniam uždegimui ar turint rimtesnių problemų, reikalingas visas kursas. Trumpai tariant, viena procedūra gali paveikti procesą teigiama linkme, bet iki galo problemos neišsprendžia ir neturi ilgalaikio efekto, todėl svarbu sudaryti individualų planą ir jo laikytis.

Specialiai parinktas planas reikšmingas, nes kiekvieno žmogaus oda, gyvenimo būdas, sveikatos būklė yra skirtinga. Taip pat įtakos turi sezoniškumas. Štai ši žiema buvo labai šalta, daug kam nužvarbo oda, todėl galėjome taikyti tik raminamąsias švelnias procedūras, o intensyvesnes stimuliuojamąsias turėjome palikti vėlesniam laikui, kai odos būklė pagerės. Visuomet reikalingas profesionalo žvilgsnis, kad įvertintų odos būklę ir pasiūlytų tai, ko tuo metu labiausiai reikia.“

Mados ir tendencijos

G. Valančienė pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje socialiniai tinklai diktuoja ne tik drabužių, makiažo, bet ir estetinių procedūrų, kosmetikos produktų madas. „Nemažą įtaką turi patys gamintojai, skirdami milžiniškas sumas reklamoms. Visgi grožio srityje vaikytis madų tikrai nepatartina, nes kas tinka vienam nuomonės formuotojui, mums gali visiškai netikti, net pakenkti. Kaip minėjau, odos poreikiai priklauso nuo daugybės faktorių – pradedant genetika, sveikatos būkle, baigiant sezoniškumu, todėl procedūros ir produktai turi būti parenkami individualiai. Be to, ekrane matomo rezultato galime nepasiekti, net jei produktas tinka: šiais laikais yra daugybė techninių galimybių, kaip patobulinti nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tad patarčiau pasitikėti tik licencijuotais profesionalais, dirbančiais licencijuotose klinikose, kurie turi tiek reikalingą įrangą, tiek svarbių žinių“, – ragina medikė.

Tarptautiniuose kongresuose besilankanti grožio srities profesionalė pastebi, kad pamažu keičiasi pasaulinės grožio tendencijos. „Injekcijoms vis dažniau pasitelkiami biostimuliantai (PRP, polinukleotidai ir kt.), kurie stimuliuoja kolageno gamybą, gerina odos kokybę – ji tampa sveika, elastinga, stangri. Mažiau leidžiama kitų užpildų, jie pasitelkiami tik veido karkasui formuoti. Grožio procedūromis stengiamasi užbėgti už akių senėjimo procesams, – pasakoja G. Valančienė. – Plačiau naudojamos kombinuotos technikos – užpildai, injekcijos, lazerinės ir radijo dažnio procedūros, šviesos terapija. Džiugu, kad Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų – turime visus naujausius aparatus ir kompetentingų specialistų.“

Kada odos būklė laikoma gera?

Visi nori džiaugtis sveika ir gražia oda, tačiau ne kiekvienas žino, kas slypi po šiais žodžiais. Gydytoja dermatovenerologė išskiria keletą svarbiausių faktorių. „Pirmiausia apie odos būklę galime spręsti iš jos išvaizdos. Gerai odos būklei būdinga tolygi spalva ir tekstūra (nėra paraudimų, dėmelių, pleiskanojimų, bėrimų). Taip pat tokia oda jaučiama komfortiškai – jos netraukia, neperšti, nėra sudirgimo. Kai kuriems žmonėms tokia odos būklė yra natūrali, nulemta geros genetikos, kitiems pasiekiama tinkamai parinkus ir taisyklingai naudojant kosmetikos priemones. Deja, kažkuriuo gyvenimo etapu daugeliui gali kilti tam tikrų odos iššūkių, kuriuos lemia hormonų pokyčiai, stresas, aplinkos veiksniai ar kt. Jei tai laikina, gali pakakti kosmetologo paslaugų, labiau pritaikyto kosmetikos krepšelio. Tačiau pastebėjus ilgiau besilaikantį raudonį, darinių, mazgelių, išsiplėtusių kapiliarų, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą“, – pažymi pašnekovė.

Pasak G. Valančienės, tinkamai parinktas kasdienės priežiūros kosmetikos krepšelis šiais laikais ypač svarbus dėl suklestėjusios elektroninės prekybos ir nuomonės formuotojų veiklos. „Nepatartina vis eksperimentuoti su naujais staiga išpopuliarėjusiais produktais, nes individualiai ir profesionaliai parinkti produktai teigiamus rezultatus suteikia jau po kelių savaičių. Vėliau pakanka reguliariai lankytis pas kosmetologą stipresnėms palaikomosioms procedūroms. Noriu pabrėžti, kad odos priežiūrai labai svarbus nuoseklumas. Tikrai matyti, kada moters oda prižiūrima nuolat, o kada tik priebėgomis“, – atskleidžia klinikos įkūrėja.

Kliautis tik licencijuotais specialistais

G. Valančienė pabrėžia, kad invazines veido procedūras, kurių metu naudojami švirkštai arba adatiniai aparatai, prasiskverbiantys pro odą, legaliai gali atlikti tik gydytojo licenciją turintys plastinės chirurgijos, veido ir žandikaulio chirurgai, gydytojai dermatovenerologai. „Taip pat svarbu žinoti, kad tokios procedūros gali būti atliekamos tik licenciją turinčiose klinikose. Deja, šiandien matome daugybę „specialistų“, kurie procedūras atlieka savo kabinetuose, neturėdami licencijos ir medicininio išsilavinimo. Pavojinga manyti, kad grožio procedūra yra smulkmena – „bakst ir viskas“. Veide yra svarbių kraujagyslių ir nervų, be to, žmogaus organizmas unikalus, gali skirtingai sureaguoti į procedūros metu naudojamus preparatus. Medikai mokomi ne tik saugiai atlikti procedūrą, bet ir atpažinti komplikacijas, tinkamai į jas reaguoti bei užtikrinti pagalbą. Labai gaila, kad atsiranda žmonių, kuriems pasipinigavimas svarbesnis už atsakomybę ir saugumo užtikrinimą, – kalba gydytoja dermatovenerologė. – Labai raginčiau visus pasidomėti, kur ir kas atliks norimą procedūrą. Reikia susirasti patikimą licencijuotą kliniką, kurioje dirba licencijuoti specialistai. Taip galėsite jaustis tikri, kad grožio procedūra neturės neigiamų pasekmių jūsų išvaizdai, savijautai ir sveikatai.“

Autorė Laima Samulė

Nepageidaujami plaukeliai

Veido plaukai gali būti dviejų tipų. Gyvaplaukiai yra beveik nematomi, ploni, trumpi, turi mažai pigmento, primena pūką ir dengia visą kūną. Tikrieji (terminaliniai) plaukai matomi plika akimi, yra storesni, ilgesni, turi tamsaus pigmento, formuoja antakius, auga ant viršutinės lūpos, smakro, žandikaulio linijos, iš apgamų.

Poreikis šalinti perteklinį veido plaukuotumą nėra naujiena, tačiau šiuolaikinės moterys pageidauja atsikratyti ir gyvaplaukių. Depiliacija vašku ir negyvų paviršinių ląstelių bei plaukelių šalinimas skalpeliu – populiariausi ir efektyviausi metodai, suteikiantys odai glotnumo, skaistumo, švytėjimo, sveiko raudonio. Abu būdai tinka tiek zoninei korekcijai, tiek visam veidui valyti.

Daugelis renkasi veido depiliaciją ne tik dėl estetikos ar psichologinių priežasčių, bet ir norėdami pagerinti odos tekstūrą bei tonusą. Manoma, kad pašalinus gyvaplaukius oda tampa lygesnė, vienodesnio atspalvio, mažėja spuogų rizika, geriau pasiskirsto ir išsilaiko makiažo priemonės. Norint apsispręsti, kas tinka labiausiai, reikia atsižvelgti į odos ir plaukelių tipą, dažymosi įpročius, suprasti kiekvienos procedūros pranašumus ir trūkumus.

Depiliacija vašku

Atliekant veido depiliaciją šalinami visi nepageidaujami elementai – terminaliniai plaukai ir gyvaplaukiai. Galima naudoti tiek skystą vašką, tiek vaško juosteles. Tai puikus pasirinkimas, jei veido plaukeliai yra tamsūs ir pastebimi, tikimasi ilgalaikio rezultato, norisi supaprastinti kasdienę grožio rutiną. Procedūrą įmanoma atlikti namuose savarankiškai, tačiau profesionalios paslaugos yra saugesnės, minimali klaidų (paliktų plaukelių) rizika, o rezultatai – patikimesni. Procedūros metu plaukas ištraukiamas iš folikulo, o lygi oda išsilaiko iki 3–4 savaičių. Reguliariai kartojant depiliaciją atauga vis silpnesni plaukeliai. Metodas tinka visoms kūno vietoms, net sunkiai pasiekiamoms. Kartu švelniai atsidalija paviršinis odos sluoksnis, todėl gerėja estetinis vaizdas, kolageno gamyba ir regeneracija. Procedūra nėra skausminga. Plėšiant vašką, kai raunami plaukeliai, galimas dilgčiojimo jausmas. Kuo kokybiškesnės medžiagos, tuo kruopščiau sutvarkomas veidas. Laikinai padidėja odos jautrumas, todėl po depiliacijos svarbu saugotis tiesioginių UV spindulių, nenaudoti produktų su eteriniais aliejais.

Mechaninis šveitimas skalpeliu

Tai švelni, neinvazinė procedūra, kurios metu nuo veido paviršiaus nugremžiamas negyvų epidermio ląstelių sluoksnis ir gyvaplaukiai. Dažniausiai naudojamas aštrus medicininis skalpelis, todėl didelį vaidmenį atlieka specialisto patirtis ir įgūdžiai. Po procedūros neturi likti įbrėžimų ir kitų odos sužalojimų. Neturi perštėti. Prireikus naudojamas jautrumą ir skausmą mažinantis kremas. Egzistuoja mitas, kad po šveitimo skalpeliu atauga storesni ir stambesni gyvaplaukiai, tačiau tai netiesa.

Šį metodą dažniausiai renkasi moterys, kurių kaktos šonai, skruostai, smakras gausiai padengti gyvaplaukiais. Jų tankis nepriklauso nuo gymio. Tiek blondinių, tiek brunečių odą gali dengti šviesus pūkas, kuris išryškėja panaudojus birios ar kreminės konsistencijos kosmetikos priemones. Procedūros tikslas – pašalinti plaukelius, kurie trukdo pasiekti norimą makiažo rezultatą. Veido paviršius tampa lygus, švelnus kaip šilkas, elastingas ir jaunatviškas. Pagerėja maitinamųjų ir drėkinamųjų odos priežiūros produktų įsisavinimas.

Šveitimas skalpeliu dažniausiai atliekamas nereguliariai, tai priklauso nuo poreikio. Moterys to pageidauja prieš svarbius gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, vestuves, kai atliekamas profesionalus makiažas. Tačiau kai kurios įpranta prie procedūros, nes ji supaprastina odos priežiūrą namuose. Svarbu naudoti apsauginį kremą su SPF.

Koks būdas tinka labiausiai?

Saugumas ir kontraindikacijos. Nors veido depiliacija vašku ir mechaninis šveitimas skalpeliu daugumai žmonių yra saugūs, prieš užsisakant procedūrą reikia atsižvelgti į individualų odos tipą ir sveikatos istoriją. Turintiems jautrią odą, sergantiems akne, uždegiminėmis ligomis (egzema ar rožine), pasireiškus alergijoms, atsiradus žaizdelių ar opų, pirmiausia reikia konsultuotis su gydytoju dermatologu. Būtina įvertinti, kad tam tikri odos priežiūros produktai, ypač tie, kurių sudėtyje yra retinoidų ar benzoilo peroksido, jautrina odą ir didina sudirgimo riziką. Koreguojant grožio rutiną prieš ir po procedūros galima sumažinti paraudimą ir išlaikyti odą sveiką. Visada rekomenduojama laikytis paslaugų teikėjo patarimų dėl veido priežiūros, nes tai užtikrina geriausius rezultatus ir apsaugo nuo komplikacijų.

Odos tipas. Turinčioms jautrią odą ir šviesius plaukus siūloma veidą šveisti skalpeliu. Išvengiama karščio poveikio, kuris plečia kapiliarus. Jeigu vargina hormoniniai sutrikimai ir padidėjęs androgeninis plaukuotumas, labiau tinka depiliacija vašku. Procedūros metu plaukeliai pašalinami su šaknimis, ilgiau neatauga. Jeigu dažnai formuojasi spuogai, išbandyti abi procedūras ir įsitikinti, kas tinka. Vienoms moterims pasiteisina šveitimas skalpeliu, nes pašalinus negyvų ląstelių sluoksnį ir riebalų perteklių rečiau kemšasi poros. Kitos teikia pirmenybę depiliacijai vašku, tačiau ji galima tik tuo atveju, jei gydoma pagrindinė problema, lemianti spuogus.

Įpročiai. Pasirinkimas priklauso ir nuo to, kaip dažnai įprastomis dienomis naudojamas makiažas. Jei moteris dažosi labai dažnai arba mėgsta glotnios odos efektą, verta rinktis šveitimą skalpeliu. Toms, kurios nenori galvoti apie veido plaukelius ir lankymąsi kosmetologo kabinete, pasiteisins depiliacija vašku – palengvina gyvenimą ilgesniam laikui.

Galima derinti abu. Nieko blogo išbandyti abi procedūras, tačiau ne vienu metu. Būtina išlaikyti pertrauką, kad oda atsigautų ir regeneruotų. Pirmiausia rekomenduojama atlikti depiliaciją vašku ir pašalinti terminalinius plaukus (šiurkščius, ilgus, tamsius). Po 2 sav. atlikti veido šveitimą skalpeliu, siekiant pašalinti seną epidermį ir gyvaplaukius.

Odos priežiūra prieš ir po

Už rezultatą atsakingas ne tik specialistas, bet ir klientas. Egzistuoja keli dalykai, kurie sustiprina procedūrų poveikį ir pasitenkinimą estetiniu vaizdu. Vakare prieš numatytą vizitą patartina nuplauti veidą švelniu prausikliu, paskui nušveisti šveitikliu, pavyzdžiui, su cukrumi, vaisiais ar baltuoju moliu. Taip pasišalins seniausias epidermio sluoksnis.

Atvykus pas specialistą atkreipti dėmesį į problemines vietas, aptarti lūkesčius ir tikslus. Atsipalaiduoti ir nusiteikti procedūrai. Depiliacija vašku paprastai trunka apie 20 min., šveitimas skalpeliu – 45 min. Procedūros pabaigoje naudojami drėkinamieji ir maitinamieji produktai, kurie pasirūpina oda, ramina, suteikia sveiko švytėjimo.

Namuose patariama naudoti odą raminantį losjoną ar aliejų, kuris mažina paraudimą ir skatina gijimą. Pirmas 24 val. būtina vengti stiprių cheminių medžiagų, saulės poveikio, netepti kosmetikos. Reguliari puoselėjanti rutina (nuo masažų iki serumų ir kaukių) užtikrina odos sveikatą, todėl gerėja procedūrų toleravimas ir atsigavimas. Kuo stipresnis natūralus odos barjeras, tuo efektyvesnis plaukų šalinimo rezultatas.

Procedūrų palyginimas

Autorė Jurgita Ramanauskienė