SPF – būtinas, bet tik pirmas žingsnis

Apsauginiai kremai nuo saulės sukurti tam, kad sumažintų UVB spindulių sukeliamų nudegimų ir UVA spindulių daromos ilgalaikės žalos riziką. Būtent UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir yra vieni svarbiausių priešlaikinio senėjimo veiksnių. Vis dėlto SPF neatstato pažeistos odos, nesumažina dėl karščio prarastos drėgmės ir nepadeda atkurti apsauginio odos barjero. Kitaip tariant, saugo nuo vieno išorinio veiksnio, tačiau vasarą jų odą veikia gerokai daugiau.

Beje, daugelis kruopščiai tepa SPF veidą, rankas, kojas, tačiau pamiršta kaklą, dekoltė sritį, lūpas ar ausis. Būtent šiose vietose oda yra plonesnė, todėl greičiau praranda drėgmę ir jautriau reaguoja į saulės poveikį. Lūpoms verta rinktis balzamus su apsauga nuo saulės, o kaklo ir dekoltė odai naudoti tas pačias priemones, kaip ir veidui.

Sausėja, nors gausiai prakaituojame

Atrodytų, kuo daugiau prakaituojame, tuo oda turėtų būti drėgnesnė. Tačiau iš tiesų vyksta priešingas procesas. Aukštesnė oro temperatūra didina vadinamąjį transepiderminį vandens netekimą – natūralų vandens garavimą per odą. Prie to prisideda kondicionuojamos patalpos, dažnesnis prausimasis, maudynės jūroje ar baseine. Dėl to odą gali pradėti tempti, ji gali tapti šiurkšti, papilkėjusi, išryškėja smulkios raukšlelės. Dehidratuota gali būti net riebi oda. Tokiu atveju ji kartais ima gaminti dar daugiau riebalų, bandydama kompensuoti drėgmės trūkumą.

Apsauginis barjeras – ypač svarbus

Pastaraisiais metais dermatologijoje vis daugiau dėmesio skiriama odos barjerui – plonam apsauginiam lipidų sluoksniui, kuris padeda išlaikyti drėgmę ir saugo nuo aplinkos dirgiklių. Saulė, sūrus vanduo, chloras, intensyvus prausimasis šį barjerą silpnina. Tuomet oda tampa jautresnė, lengviau sudirgsta, parausta ir greičiau netenka drėgmės. Todėl vasarą specialistai rekomenduoja rinktis ne tik apsauginius kremus nuo saulės, bet ir kasdien naudoti drėkinamuosius kremus ar serumus, kurių sudėtyje yra drėgmę pritraukiančių ir odos barjerą stiprinančių medžiagų: hialurono rūgšties, glicerolio, keramidų, skvalano ar augalinių aliejų.

Antioksidantai – dar viena svarbi grandis

Net tinkamai naudojant SPF, odoje vis tiek susidaro dalis laisvųjų radikalų – nestabilių molekulių, kurios skatina oksidacinį stresą ir spartina senėjimo procesus. Todėl vis daugiau dermatologų rekomenduoja vasaros priežiūros rutiną papildyti antioksidantais. Vitaminai C ir E, polifenoliai bei kitos augalinės veikliosios medžiagos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir palaiko natūralius odos apsaugos mechanizmus. Neatsitiktinai daugelio šiuolaikinių drėkinamųjų kremų ir serumų sudėtyje šios medžiagos derinamos su augaliniais aliejais, kurie ne tik maitina odą, bet ir padeda išlaikyti jos elastingumą.

Vakarinė rutina

Įprastai daugiausia dėmesio odai skiriama ryte, kai ruošiamasi dienai. Tuo metu ypač svarbu nepamiršti jos apsaugos nuo žalingų aplinkos veiksnių, bet dar svarbiau puoselėti vakarinę rutiną. Pirmiausia prieš ruošiantis miegui kruopščiai, bet švelniai nuvalyti apsauginių priemonių, prakaito, kosmetikos ir dulkių likučius. Paskui naudinga odą palepinti drėkinamuoju serumu, galiausiai užtepti atkuriamąjį kremą, kuris padėtų sumažinti per dieną prarastos drėgmės kiekį. Beje, dermatologai primena nepersistengti su šveitimu. Vasarą oda dažniau būna jautresnė, todėl agresyvūs šveitikliai ar rūgštys gali dar labiau pažeisti apsauginį sluoksnį.

Dermatologai sutaria, kad efektyvi vasaros odos priežiūra – ne vienas produktas, o viena kitą papildančių priemonių derinys. Kompleksiškas požiūris padeda odai lengviau prisitaikyti prie sezono iššūkių ir ilgiau išsaugoti sveiką, komfortišką, švytinčią išvaizdą.

Autorė Jūratė Survilė

Kodėl pritrūkstame energijos?

Energijos stoką gali lemti daugybė veiksnių, įskaitant prastą miegą, stresą, nevisavertę mitybą ar įvairias sveikatos problemas. Maisto papildų gamintojai „Centralsun“ teigia, kad sveikos energijos palaikymas prasideda nuo bazinių įpročių: kokybiško miego, tinkamo poilsio, reguliaraus fizinio aktyvumo, maistinių medžiagų gausios mitybos ir geros psichologinės savijautos. Taip pat, siekiant palaikyti sveiką energijos lygį ir bendrą savijautą, naudingi gali būti ir streso valdymo būdai, tokie kaip meditacija ar laikas gamtoje.

„Maisto papildai turėtų papildyti šiuos sveikus įpročius, o ne juos pakeisti, – pažymi „Centralsun“ bendrakūrėjis Tarmo Valingas. – Sveikatos problemų neturintiems žmonėms, siekiantiems palaikyti normalų energijos lygį, gali būti naudingi vitaminas B₁₂, magnis, cinkas ir geležis (tuo atveju, kai jos trūkumas nustatomas kraujo tyrimais). Be vitaminų ir mikroelementų, „Centralsun“ siūlo platų ekologiškų vaistinių grybų miltelių asortimentą, įskaitant juodojo beržo grybą (čagą), liūto karčius, kuokštinę grifolę, valgomąjį dantenį, tikrinį blizgutį ir kordicepsą. Šie produktai tampa vis populiaresni tarp žmonių, siekiančių paįvairinti mitybą natūraliais, maistinėmis medžiagomis gausiais produktais.“

Kuo natūralesni ir grynesni

Renkantis maisto papildus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į sudėtį, bet ir į gamybos būdą. „Centralsun“ įmonė daugiausia dėmesio skiria kuo natūralesniems ir grynesniems produktams. Dauguma vaisių ir daržovių yra liofilizuojami, nes džiovinimas šalčiu laikomas vienu švelniausių konservavimo būdų. Vanduo pašalinamas esant labai žemai temperatūrai, todėl vaisių ir daržovių spalva, skonis bei maistinės savybės išsaugomos geriau nei taikant įprastus džiovinimo metodus. Taip gaminami produktai išlieka artimi natūraliems, tačiau pasižymi ilgu galiojimu ir jiems nereikia konservantų.

Visi liofilizuoti „Centralsun“ produktai sudaryti tik iš vieno ingrediento – be priedų, konservantų, dirbtinių dažiklių, kvapiųjų medžiagų, saldiklių ar kitų nereikalingų priedų.

„Kurdami maisto papildus, kiek įmanoma kruopščiau atrenkame biologiškai prieinamas vitaminų ir mikroelementų formas. Taip pat teikiame pirmenybę grynoms formulėms su kuo mažiau nereikalingų ingredientų, – pasakoja T. Valingas. – Vienas pagrindinių mūsų principų – kokybė, o ne kiekybė. Bendradarbiaujame su patikimais tiekėjais visame pasaulyje ir renkamės žaliavas pagal grynumą, kokybę ir maistinę vertę, o ne mažiausią kainą.“

Supermaistas

Vis dažniau girdime šį terminą, kuriuo apibūdinami produktai, kurių sudėtyje yra itin didelė vitaminų, mikroelementų, antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų koncentracija, tenkanti vienai kalorijai. Supermaistu laikomi kai kurie vaisiai ir uogos, sėklos, žalumynai, dumbliai, šaknys ir kt. Įtraukus juos į mitybą, galima gauti daug vertingų medžiagų, kurios prisideda prie geresnės savijautos ir gali padėti palaikyti energijos lygį.

„Centralsun“ asortimentą sudaro liofilizuoti vaisių ir daržovių milteliai, supermaistas, vaistiniai grybai, jūrų dumbliai ir maisto papildai. Kai kurie produktai jau kurį laiką yra pelnę vartotojų simpatijas. „Vieni populiariausių mūsų produktų yra laukinių Kanados mėlynių milteliai, ekologiškų miežių želmenų sulčių milteliai, ekologiški Atlanto raudonieji dumbliai Dulse, Havajų vingrūnės, liofilizuoti mangų milteliai, liofilizuoti rausvųjų kertuolių (drakono vaisiaus) milteliai ir platus kitų liofilizuotų vaisių, uogų bei žolelių miltelių asortimentas, – vardina pašnekovas. – Mūsų maisto papildų kategorijoje dabar yra per 100 skirtingų produktų – nuo būtiniausių vitaminų ir mikroelementų iki botaninių ekstraktų ir specializuotų papildų. Kai kurie iš populiariausių papildų yra magnio glicinatas, cinko sulfatas, vitaminas B₁₂, veganiškos omega-3-6-9 riebalų rūgštys, Havajų astaksantino kapsulės ir skystas mumijus.

Nuolat plečiame asortimentą, daugiausia dėmesio skirdami aukštos kokybės natūraliems produktams ir kruopščiai atrinktiems ingredientams. Visus mūsų produktus galite įsigyti interneto svetainėje www.centralsun.com/lt.“

Plačios vartojimo galimybės

Nemažą dalį „Centralsun“ maisto papildų sudaro supermaistu laikomų produktų milteliai, kurie yra itin universalūs ir gali būti dedami į kokteilius, sultis, jogurtą, košes arba netgi naudojami gaminant karštus patiekalus. „Daugelis klientų naudoja mūsų aukštos kokybės ekologiškų miežių želmenų sulčių miltelius, havajietiškas vingrūnes, ekologiškus Atlanto raudonuosius dumblius Dulse ir laukinių Kanados mėlynių miltelius, kad paruoštų maistingus kokteilius, įskaitant gerai žinomą sunkiųjų metalų šalinimo kokteilį, kurį sukūrė medicinos mediumas Anthony Williamas, – atskleidžia T. Valingas. – Žmonės taip pat mėgsta kurti savo kokteilių receptus, atsižvelgdami į asmeninius poreikius ir mitybos tikslus.

Svarbu įsidėmėti, kad maisto papildus visada reikėtų vartoti laikantis rekomenduojamos paros dozės. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų – manyti, kad daugiau visada yra geriau. Svarbu laikytis rekomenduojamos paros dozės, nebent sveikatos priežiūros specialistas patartų kitaip. Kita dažna klaida – tikėtis greitų rezultatų. Kaip ir daugelis sveikatos problemų vystosi palaipsniui, taip ir organizmo palaikymui reikia kantrybės ir nuoseklumo. Maisto papildai paprastai veiksmingiausi, kai vartojami kaip ilgalaikio sveiko gyvenimo būdo dalis, o ne kaip greitas sprendimas.

Kada bus pastebimi rezultatai, priklauso nuo žmogaus, jo gyvenimo būdo ir paties produkto. Kai kurie žmonės pokyčius pastebi per kelias dienas ar savaites, o kitiems gali prireikti daugiau laiko. Maisto papildai dažniausiai skirti ilgalaikei sveikatai palaikyti, o ne momentiniam poveikiui, todėl rezultatai kiekvienam gali skirtis.“

Kodėl vien maisto nepakanka?

Vartojant papildus reikėtų įsidėmėti auksinę taisyklę – papildai turėtų papildyti, o ne pakeisti subalansuotą mitybą ir sveikus įpročius. Būtent subalansuota mityba visada turėtų būti pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis. „Tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai pasižymi įtemptu grafiku, perdirbtu maistu ir ribota kasdienių patiekalų įvairove, – pastebi pašnekovas. – Be to, intensyvi ūkininkavimo praktika ir plačiai paplitęs sintetinių trąšų naudojimas kelia susirūpinimą dėl maistinių medžiagų kiekio žemės ūkio paskirties dirvožemiuose, o tai gali turėti įtakos kai kurių maisto produktų maistinei kokybei. Taip pat manome, kad šiuolaikinė visuomenė vis labiau atitrūksta nuo gamtos. Žmonės yra vienintelė rūšis, kuri sąmoningai keičia ir chemiškai apdoroja didelę dalį savo maisto prieš jį vartodama. Grįžimas prie paprastesnių, mažiau perdirbtų ir natūralesnių maisto produktų gali būti svarbus žingsnis geresnės mitybos link.“

„Centralsun“ bendrakūrėjis atkreipia dėmesį, kad nusprendus vartoti maisto papildus, reikėtų suprasti, kad kai kurie vitaminai ir mikroelementai gali paveikti vienas kito įsisavinimą, o tam tikri papildai taip pat gali sąveikauti su vaistais. „Dėl šios priežasties svarbu laikytis rekomenduojamos dozės ir, vartojant kelis papildus, patikrinti, ar juos geriausia vartoti kartu, ar atskirai. Kiekvienas, vartojantis receptinius vaistus ar sergantis tam tikra liga, taip pat nėščios moterys, prieš pradedant vartoti naujus papildus, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. „Centralsun“ visada skatina žmones priimti informacija pagrįstus sprendimus ir, kai reikia, kreiptis į specialistus, kad papildai būtų vartojami saugiai ir veiksmingai“, – sako T. Valingas.

Skaityti etiketes

Šiuo metu įvairių maisto papildų, vitaminų ir supermaistu priskiriamų produktų pasirinkimas yra milžiniškas, todėl ieškantieji, kaip atgauti jėgas ir tapti energingesni, gali pasimesti. „Centralsun“ pataria rinktis produktus su skaidriais ingredientų sąrašais ir, kiek įmanoma, vengti nereikalingų priedų.

„Rinkitės prekės ženklus, kurie atvirai nurodo, iš kur gaunami jų ingredientai ir kaip gaminami jų produktai. Taip pat rekomenduojame rinktis gamintojus, kurie veikia pagal tarptautiniu mastu pripažintus maisto saugos ir kokybės valdymo standartus, tokius kaip BRCGS, HACCP ir ISO sertifikatai, nes tai suteikia papildomą kokybės ir gamybos standartų užtikrinimą, – dalijasi pašnekovas. – Nepriklausomi trečiųjų šalių laboratoriniai tyrimai yra dar vienas svarbus veiksnys, nes jie padeda patikrinti produkto kokybę ir saugą. „Centralsun“ nuolat plečia trečiųjų šalių atliekamų tyrimų apimtį visam mūsų produktų asortimentui, nes tikime, kad skaidrumas kuria pasitikėjimą.

Svarbiausia nepamiršti, kad joks papildas negali pakeisti sveikos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo, pakankamo miego ir sveiko gyvenimo būdo. Maisto papildai ir supermaistas turėtų būti laikomi viena subalansuoto požiūrio į ilgalaikę gerovę dalių.“

Svarbu! Jaučiant nuolatinį nuovargį, visada patartina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta pagrindinė jo priežastis.

Autorė Laima Samulė

Kūno rėmai

Rengimosi pagal kūno tipą idėja formuoja nuomonę apie save, nes sutelkia dėmesį į krūtinės, juosmens, klubų proporcijas, siekia subalansuoti figūrą arba paryškinti tam tikras zonas. Maža krūtinė, atsikišęs pilvukas ar storos šlaunys laikomi trūkumais, kuriuos reikia maskuoti, kitaip kūnas neatitinka vizualinių standartų.

Apstu patarimų, kaip nustatyti figūros tipą.Jei klubai yra platesni už krūtinės apimtį, tikriausiai esate kriaušė. Jei dominuoja viršutinė kūno dalis, o dubens kaulai – siauri, tikėtina, kad esate apversto trikampio tipas. Tos, kurių kūnas – labai moteriškas, išreikšta krūtinė, juosmuo ir klubai, priskiriamos smėlio laikrodžio atstovėms. Paaugliška figūra patenka į stačiakampio kategoriją, o antsvoris, ypač pilvo zonoje, atitinka obuolio aprašymą. Kiekvienam tipui pateikiamas gairių rinkinys, kaip priartėti prie etalono, t. y. smėlio laikrodžio.

Klasifikacija įspraudžia į siaurus rėmus, atima teisę rinktis, improvizuoti, išreikšti save. Šios gairės neskatina priimti savo kūno, atvirkščiai, moko slėpti menamus trūkumus ir netiesiogiai palaiko gėdijimąsi. Žvelgiant iš šiuolaikinės perspektyvos, rengimosi patarimai pagal figūros tipą yra pasenę ir neaktualūs. Specialistai siūlo kreipti dėmesį ne į kūną, o į drabužį.

Metas keisti mąstymą

„Nepaisant rekomendacijų, kas tinka konkrečiai figūrai, stiliaus pojūtis nepriklauso nuo krūtinės dydžio ar klubų pločio. Mes esame daugiau nei kūno formos. Kalbant apie madą, negali būti taisyklių. Laisvė suteikia galią rinktis, vadovautis protu ir širdimi“, – sako asmeninė stilistė ir tvarios mados edukatorė Lakyn Carlton.

Mados psichologė, Mados ir technologijų instituto (JAV) docentė ir knygos „Dress Your Best Life“ autorė dr. Dawnn Karen taip pat pasisako prieš kūno standartizavimą: „Žmonės turėtų rengtis pagal emocinę pajautą. Jeigu drabužių pasirinkimą lemia tik tai, kaip gerai atrodo kūnas arba dar blogiau – norima pridengti save neatsižvelgiant į jausmus, visa tai kenkia savigarbai. Ypač žalinga, jei rengimosi gairės skatina dėvėti tai, kas nepatinka. Moteris nepasijus geriau apsivilkusi palaidinę pūstomis rankovėmis ar plačias kelnes, jei rūbai prieštarauja asmeniniam skoniui.“

Stilistė ir meninė konsultantė Carly Landig įžvelgia tam tikrą minėtos sistemos vertę, tačiau pataria nekopijuoti aklai: „Kad ir koks ydingas būtų kūno palyginimas su vaisiais ar geometrinėmis formomis, skirstymas padeda suprasti, kokie rūbai tinka labiausiai. Šiais laikais rinka yra perpildyta, todėl naudinga turėti orientyrus. Rengimosi gairės pagal figūros tipą gali nukreipti tinkama linkme.“ Specialistė pataria nevertinti patarimų labai rimtai, tačiau atkreipti dėmesį į dalykus, kurie patinka ir yra pritaikomi. „Rekomendacijos – labiau atspirties taškas, ne tikslas. Kiekvienas kūnas yra unikalios formos, o asmeninis stiliaus pojūtis išreiškiamas individualiai. Galime pasisemti įkvėpimo, kaip išryškinti, kas iš tiesų mums patinka, ar paslėpti, ko nenorime matyti pačios“, – įsitikinusi C. Landig.

Mobingas madoje

Universalios rekomendacijos neatsižvelgia į tai, kad tendencijos keičiasi, todėl greitai išeina iš mados. „Labiausiai kenkia griežtos taisyklės ir visuomenės primetami standartai. Sistema yra ydinga, nes siekia suvienodinti skirtingus žmones. Lūkesčiai patikti vyrams, kultūriniai aspektai, retušuotos nuotraukos socialiniuose tinkluose, reklamos kompanijos – daugybė veiksnių apibrėžia grožio suvokimą, kuris realybėje pasiekiamas vos 0,001 % planetos gyventojų“, – sako C. Landig.

Visa tai lemia, kodėl patarimai, skirti konkretiems figūros tipams, tiesiog neveikia. Jeigu neatsižvelgiama į jausmus, nuotaiką, individualų stiliaus pojūtį, lieka tik beasmenė uniforma. Nė viena nenori atrodyti lyg klonas. „Neturėtumėte švaistyti laiko ir pinigų drabužiams, kurie nepatinka. Kliaukitės savo supratimu, intuicija, vidiniu vedliu ir ieškokite idealaus stiliaus. Gyvenimas per trumpas, kad apranga būtų amžina“, – tvirtina L. Carlton.

Viena iš priežasčių, kodėl vis dar gyvuoja panašūs aprangos gidai, yra kognityvinis nuovargis. „Skirstymas į kategorijas sukuria saugumo ir organizuotumo jausmą. Jei nežinome, ko norime ir kaip jaučiamės, džiaugiamės, jog kažkas pasako, kaip rengtis, – pasakoja dr. D. Karen. – Daugeliui per dieną tenka priimti daugybę sprendimų. O rengimosi taisyklės padeda apsispręsti greitai ir negalvojant. Deja, standartai užveria galimybę išbandyti kažko naujo.“ Jeigu moteris matuosis tik tuos drabužius, kurie neva tinka figūrai, užuot apsirengusi tuo, kas miela širdžiai, jausis nepatenkinta ir patirs stresą. Neįmanoma pamilti per prievartą.

Kompromiso kelias

Rasti įkvėpimą. Pirmas žingsnis ieškant savo stiliaus – nuspręsti, kas patinka. L. Carlton siūlo panaršyti socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Pinterest“, išsiaiškinti, kokia spalvų paletė, aksesuarai, konkretūs rūbų deriniai patinka. Naudinga analizuoti pramogų pasaulio žvaigždžių ir kitų viešų asmenų stilių. Antras žingsnis – eksperimentuoti su šiais įvaizdžiais ir išmokti, kaip įtraukti į savo garderobą. Neverta galvoti apie kūno tipą ir proporcijas. Tereikia eiti į parduotuvę, matuotis ir kaskart klausti, ar norisi dėvėti drabužį. Procesas turėtų būti lyg smagus žaidimas, o ne sudėtinga užduotis.

Akcentuoti mėgstamas dalis. Natūralu, kad norisi rengtis taip, jog jaustumės gerai. Tad verta orientuotis į tai, kas patinka asmeniškai, o ne tai, kas atitinka visuomenės idealus ar taisykles. „Klientėms patariu pabrėžti gražiausią kūno vietą, – sako C. Landig. – Pasitaiko žmonių, kurie nemėgsta tam tikrų zonų, ir tai yra normalu. Galima apsirengti taip, kad problemos nekristų į akis“. Kiekviena moteris iš prigimties pažįsta savo kūną ir supranta, kada jaučiasi geriausiai. Turėtume į tai įsiklausyti, nepriklausomai nuo dabartinių mados tendencijų ar figūros ypatybių.

Rengtis pagal nuotaiką. Savo knygoje „Dress Your Best Life“ D. Karen rašo apie rytinę proto mankštą, kurią reikia atlikti prieš atsikeliant iš lovos. „Pagalvokite, kaip norėtumėte išreikšti save atsižvelgiant į savijautą, planus, įvykius. Įsivaizduokite savo geriausią versiją. Pasvajokite, kokia apranga įkvėptų darbui ar nuotykiams, padidintų dopamino kiekį organizme ir pasitenkinimą. Apranga gali suteikti pasitikėjimo, reikalingo susidūrus su išoriniu pasauliu“, – teigia autorė. Išvaizda – pirmoji komunikacijos linija, todėl naudinga išnaudoti savo tikslams.

Pritaikyti madą sau. Aktualūs stiliai ir rūbų modeliai kinta pagal sezoną, todėl dažnai nutinka, kad atiduoda duoklę vienam kūno tipui, tačiau nuskriaudžia kitus. Tai nereiškia, kad neįmanoma dėvėti madingų rūbų, esą modeliai nesutampa su fiziniais duomenimis. „Nėra nė vienos tendencijos, kurios negalėtų prisitaikyti moteris, nesvarbu, ar figūra primena obuolį, ar trikampį. Svarbiausia, kaip jaučiamės patogiausiai, ar patinka atvaizdas veidrodyje“, – primena C. Landig. Stilistė atkreipia dėmesį, kad įsitikinimas, neva drabužiai netinka, labiau susijęs ne su mada, o su pasitikėjimo stoka ir savikritika. „Lengviausias būdas sugadinti įvaizdį – nerimauti dėl išvaizdos, tampyti rūbus, kūprintis, kryžiuoti rankas. Tikrasis grožis – pasitikėjimas savimi“, – įkvepia ji.

Kliautis asmeniniu skoniu. Užuot stilizavę save, kad paslėptumėte ar užmaskuotumėte menamus defektus, išsiaiškinkite, ką norite parodyti visuomenei, net pasididžiuoti ir akcentuoti. L. Carlton siūlo vadovautis pusiausvyros taisykle: „Jeigu norite kažką paslėpti ar sumažinti apimtis, kitaip tariant – patraukti į antrą planą, turite antra tiek išstumti į pirmą planą.“ Pažvelgus į save veidrodyje pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kas patinka kūne. Tą patį įgūdį pritaikyti matuojantis naujus drabužius. „Jei abejojate, vienintelė mados taisyklė, kurios turėtumėte laikytis: dėvėkite tai, kas leidžia jaustis gerai emociškai ir fiziškai. Kita nuomonė nėra svarbi“, – reziumuoja ekspertė.

Autorė Jurgita Ramanauskienė

Efektyvus veido šveitiklis – kelias į lygią ir skaisčią odą

Norėdama džiaugtis švelnia oda, pirmiausia turi pasirūpinti tinkamu negyvų ląstelių pašalinimu. Kokybiškas veido šveitiklis padeda atverti poras, skatina odos atsinaujinimą ir pagerina kitų kosmetikos priemonių įsigėrimą. Jeigu tavo oda yra jautri, rinkis švelnius enziminius produktus, kurie veikia efektyviai, bet nesukelia dirginimo. Naudodama šią priemonę reguliariai, greitai pastebėsi, kad odos pilkumas išnyko, o jos tekstūra tapo pastebimai lygesnė. Nepamiršk šveitimo procedūros atlikti vakare, kad per naktį oda galėtų ramiai pailsėti ir pasiruošti naujai dienai. Taip pat svarbu po šios procedūros odą gausiai sudrėkinti, kad išvengtum sausumo jausmo.Intensyvus drėkinimas – išbandyk Medik8 Liquid Peptides.

Kai oda jau išvalyta, laikas ją prisotinti veikliosiomis medžiagomis, kurios sėkmingai kovoja su pirmaisiais senėjimo požymiais. Galingas serumas Medik8 Liquid Peptides puikiai tinka tiems, kas ieško intensyvaus drėkinimo ir nori sumažinti smulkias raukšleles. Šis pažangus produktas giliai maitina odą, suteikia jai stangrumo ir padeda išlaikyti elastingumą ilgą laiką. Tu pastebėsi, kaip tavo veidas įgauna jaunatviško pilnumo, o odos barjeras tampa kur kas atsparesnis aplinkos poveikiui. Švelniai įmasažuok kelis lašus į veido bei kaklo odą prieš tepdama kremą. Tai padės pasiekti maksimalų efektą ir suteiks tavo odai prabangų komforto jausmą.

Štai keletas priežasčių, kodėl verta rinktis peptidų turinčius produktus:

• Gilus odos drėkinimas ir elastingumo atkūrimas.
• Smulkių mimikos raukšlių vizualinis sumažinimas.
• Natūralaus odos apsauginio barjero stiprinimas.
• Greitesnis epidermio regeneracijos procesas.

Kasdienė apsauga – patikimas veido kremas su SPF

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis yra apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, kurie spartina senėjimą. Kokybiškas veido kremas su SPF privalo būti tavo rytinės rutinos dalimi ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų už lango. Saulės spinduliai veikia odą net ir debesuotą dieną, sukeldami pigmentaciją bei mažindami kolageno atsargas. Pasirinkusi lengvos tekstūros priemonę, tu ne tik apsaugosi savo veidą, bet ir suteiksi jam papildomo drėkinimo visai dienai. Tai pati geriausia prevencinė priemonė, leidžianti išlaikyti jaunatvišką išvaizdą ir išvengti nepageidaujamų odos pažeidimų. Naudok šį kremą kiekvieną rytą kaip paskutinį savo priežiūros žingsnį prieš makiažą.

Savo odos priežiūros rutinos formavimas reikalauja šiek tiek kantrybės, tačiau teisingai parinkti produktai greitai džiugina akivaizdžiais rezultatais. Reguliariai valydama, drėkindama ir saugodama savo veidą, tu suteiki jam viską, ko reikia ilgalaikiam grožiui palaikyti. Įsiklausyk į savo odos poreikius, džiaukis kasdieniais ritualais ir stebėk, kai tavo veidas tampa vis šviesesnis bei gyvybingesnis. Graži oda prasideda nuo tavo kasdienių sprendimų ir nuoseklios priežiūros. Leisk sau spindėti ir mėgaukis kiekviena šio kelio akimirka.

Jaunystę lemia ne genai, o maistas?

Mitybos specialistai sutaria, kad tai, ką valgome kasdien, daro didelę įtaką sveikatai, savijautai ir senėjimo procesams. Genai taip pat svarbūs, tačiau jie nėra vienintelis veiksnys, lemiantis, kaip jaučiamės ir kaip greitai organizme vyksta su amžiumi susiję pokyčiai. Ne mažiau reikšmingas yra gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso lygis, žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai.

Vienas procesų, apie kurį dažnai kalbama senėjimo ir sveikatos kontekste, yra oksidacinis stresas. Jis susijęs su laisvaisiais radikalais – nestabiliomis molekulėmis, kurios natūraliai susidaro organizme kvėpuojant, gaminant energiją ląstelėse, vykstant uždegiminėms reakcijoms ar imuninei sistemai kovojant su infekcijomis. Tiesa, laisvieji radikalai nėra vien tik žalingi – tam tikras jų kiekis organizmui reikalingas. Problemų kyla, kai jų susidaro per daug ir organizmo apsauginės sistemos nebespėja jų neutralizuoti. Tokia būsena vadinama oksidaciniu stresu. Jį gali skatinti rūkymas, alkoholis, oro tarša, UV spinduliai, infekcijos, toksinių medžiagų poveikis, kai kurios cheminės medžiagos ar intensyvus fizinis krūvis. Ilgainiui oksidacinis stresas gali pažeisti ląsteles, prisidėti prie uždegiminių procesų, greitesnio senėjimo ir kai kurių ligų rizikos. Jis taip pat gali atsispindėti išvaizdoje ir savijautoje: prastėti odos būklė, mažėti energijos lygis, silpnėti organizmo atsparumas ligoms.

Vis dėlto organizmas nėra visiškai priklausomas tik nuo išorinių veiksnių ar to, ką gauname su maistu. Dalį antioksidacinės apsaugos jis pasigamina pats – tam veikia įvairios fermentinės sistemos ir junginiai, padedantys palaikyti pusiausvyrą ląstelėse. Tačiau mityba šiai apsaugai taip pat labai svarbi, nes iš maisto gauname vitaminų, mineralinių medžiagų ir augalinių junginių, kurie padeda organizmui kovoti su oksidaciniu stresu.

Kūną veikiantys antioksidantai

Vitaminas C– vandenyje tirpus antioksidantas, kurio žmogaus organizmas pats nepasigamina, todėl jo būtina gauti su maistu. Svarbus kolageno gamybai, imuninei funkcijai, žaizdoms gyti, baltymų apykaitai ir geležiai įsisavinti iš augalinių produktų. Taip pat padeda regeneruoti kitus antioksidantus, pavyzdžiui, vitaminą E. Jo gausu raudonosiose ir žaliosiose paprikose, citrusiniuose vaisiuose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, brokoliuose, kopūstuose, pomidoruose ir bulvėse. Vitaminas C tirpsta vandenyje ir yra jautrus ilgam kaitinimui, todėl daržoves vertėtų valgyti ne tik virtas, bet ir šviežias arba trumpai termiškai apdorotas.

Vitaminas E – tai ne viena medžiaga, o riebaluose tirpių junginių grupė. Svarbiausia žmogaus organizmui forma laikoma alfa tokoferolis. Vitaminas E tirpsta riebaluose, todėl jis ypač svarbus ląstelių membranoms – padeda saugoti riebalines struktūras nuo oksidacinės pažaidos. Be antioksidacinio poveikio, dalyvauja imuninės sistemos veikloje ir kai kuriuose ląstelių signalų perdavimo procesuose. Geriausi vitamino E šaltiniai yra kviečių gemalų, saulėgrąžų, dygminų ir kiti augaliniai aliejai, taip pat migdolai, lazdynų riešutai, saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, avokadai, špinatai ir brokoliai.

Karotenoidai – augaliniai pigmentai, suteikiantys vaisiams ir daržovėms geltoną, oranžinę, raudoną ar sodriai žalią spalvą. Jiems priklauso beta karotenas, alfa karotenas, beta kriptoksantinas, likopenas, liuteinas ir zeaksantinas. Kai kurie karotenoidai, pavyzdžiui, beta karotenas, organizme gali virsti vitaminu A, kuris svarbus normaliam regėjimui, imuninei sistemai, odai, gleivinėms, augimui ir reprodukcinei funkcijai. Tačiau ne visi karotenoidai virsta vitaminu A – likopenas, liuteinas ir zeaksantinas veikia kitais keliais. Karotenoidų gausu morkose, moliūguose, batatuose, raudonosiose paprikose, manguose, abrikosuose, špinatuose, lapiniuose kopūstuose, brokoliuose, pomidoruose. Karotenoidai tirpsta riebaluose, todėl jų įsisavinimą gali pagerinti nedidelis kiekis riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus salotose.

Likopenas – vienas iš karotenoidų, suteikiančių raudoną ar rausvą spalvą pomidorams, arbūzams, rausviesiems greipfrutams, papajoms ir abrikosams. Dažniausiai siejamas su pomidorais ir jų produktais. Likopenas iš termiškai apdorotų pomidorų produktų, pavyzdžiui, pomidorų tyrės ar padažo, gali būti lengviau įsisavinamas nei iš žalių pomidorų, ypač jei valgomas su trupučiu riebalų. Tyrimai rodo ryšį tarp didesnio pomidorų ar likopeno turinčių produktų vartojimo ir geresnių širdies bei kraujagyslių sveikatos rodiklių.

Liuteinas ir zeaksantinas taip pat priklauso karotenoidams, tačiau jie labiausiai žinomi dėl reikšmės akių sveikatai. Šių medžiagų esama akies tinklainėje, ypač geltonojoje dėmėje, todėl dažnai siejami su apsauga nuo oksidacinės pažaidos ir šviesos poveikio. Didesnis liuteino ir zeaksantino kiekis maiste siejamas su palankesne akių sveikata, ypač kalbant apie su amžiumi susijusią geltonosios dėmės degeneraciją. Geriausi jų šaltiniai – tamsiai žalios lapinės daržovės: lapiniai kopūstai, špinatai, lapiniai burokėlai, ropiniai kopūstai, brokoliai, žirneliai, kukurūzai, kiviai ir kiaušinių tryniai.

Selenasišsiskiria tuo, kad pats nėra antioksidantas įprasta prasme, tačiau jis būtinas antioksidacinių fermentų veiklai. Selenas įeina į selenoproteinų sudėtį, o šie dalyvauja skydliaukės hormonų apykaitoje, DNR sintezėje, reprodukcinėje funkcijoje, apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir padeda imuninei sistemai. Seleno galima gauti iš žuvų, jūrų gėrybių, mėsos, paukštienos, kiaušinių, pieno produktų, grūdų, kruopų ir kai kurių riešutų. Ypač daug seleno turi bertoletijos, tačiau jomis nereikėtų elgtis piktnaudžiauti: viename riešute gali būti 68–91 mg seleno, o suaugusiesiems rekomenduojama paros norma yra 55 mg. Dėl to šių riešutų nereikėtų valgyti kasdien – per daug seleno gali sukelti plaukų slinkimą, nagų trapumą, metalo skonį burnoje, pykinimą, nuovargį ir kitus nepageidaujamus simptomus.

Polifenoliai – labai plati augalinių junginių grupė, kuriai priklauso flavonoidai, antocianinai, katechinai, kvercetinas, resveratrolis ir kitos medžiagos. Jie nėra būtinos maistinės medžiagos tokia prasme kaip vitaminai ar mikroelementai, tačiau laikomi svarbiais bioaktyviais junginiais. Polifenoliai gali veikti kaip antioksidantai, bet jų poveikis organizme neapsiriboja vien laisvųjų radikalų neutralizavimu – jie gali būti susiję ir su uždegiminių procesų, kraujagyslių funkcijos, gliukozės apykaitos bei žarnyno mikrobiotos reguliavimu. Jų esama uogose, obuoliuose, vynuogėse, svogūnuose, citrusiniuose vaisiuose, ankštiniuose produktuose, visų grūdo dalių gaminiuose, riešutuose, kakavoje, žaliojoje ir juodojoje arbatoje, kavoje, alyvuogių aliejuje, prieskoniuose ir žolelėse.

Glutationasdažnai vadinamas vienu svarbiausių vidinių organizmo antioksidantų. Veikia ląstelių viduje, padeda palaikyti oksidacijos ir redukcijos pusiausvyrą, dalyvauja detoksikacijos procesuose ir padeda atkurti kai kurių kitų antioksidantų aktyvumą. Nors glutationo yra maiste, organizmui ne mažiau svarbu gauti medžiagų, iš kurių jis pats gali jį pasigaminti. Tam reikalingi pakankami baltymų šaltiniai ir sieros turintys junginiai. Glutationo arba jo sintezę palaikančių medžiagų galima gauti valgant brokolius, briuselinius kopūstus, gūžinius kopūstus, česnakus, svogūnus, špinatus, avokadus, smidrus, ankštinius produktus, kiaušinius, žuvį, paukštieną ir kitus baltymingus produktus.

Alfa lipoinė rūgštis yra dar vienas organizme natūraliai susidarantis junginys, dalyvaujantis energijos gamyboje mitochondrijose. Ji išskirtinė tuo, kad gali veikti tiek vandeninėje, tiek riebalinėje ląstelės aplinkoje, o jos redukuota forma – dihidrolipoinė rūgštis – gali padėti atkurti kitų antioksidantų, pavyzdžiui, vitaminų C ir E, glutationo ar kofermento Q₁₀, aktyvumą. Natūraliai alfa lipoinės rūgšties nedideliais kiekiais yra špinatuose, brokoliuose, pomidoruose, žirneliuose, briuseliniuose kopūstuose, ryžių sėlenose, taip pat kai kuriuose gyvūniniuose produktuose, ypač organų mėsoje. Papildai turėtų būti vartojami atsargiai, ypač sergant cukriniu diabetu ar vartojant gliukozės kiekį kraujyje veikiančius vaistus, nes alfa lipoinė rūgštis gali turėti įtakos gliukozės apykaitai.

Kada gali kilti rizika?

Vis dėlto antioksidantų nauda geriausiai atsiskleidžia tada, kai jų gaunama su visaverčiu maistu. Vaisiai, daržovės, riešutai, sėklos ir visų grūdo dalių produktai aprūpina ne tik antioksidantais, bet ir skaidulomis, mikroelementais, vitaminais, sveikatai palankiais riebalais, augaliniais pigmentais bei kitais biologiškai aktyviais junginiais, kurie veikia kaip visuma.

Nors antioksidantų gausus maistas laikomas sveikos mitybos pagrindu, didelės antioksidantų papildų dozės ne visada naudingos, o kartais gali būti net žalingos. Nerekomenduojama beta karoteno ar vitamino E papildų vartoti širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai. Taip pat svarbu atsargiai vartoti beta karoteno papildus: tyrimai rodo, kad rūkaliams arba tiems, kurie buvo veikiami asbesto, didelės jo dozės gali būti susijusios su padidėjusia plaučių vėžio rizika.

Vitaminas E dideliais kiekiais gali didinti kraujavimo riziką, ypač vartojant kraują skystinamuosius ar trombocitų funkciją veikiančius vaistus. Taip pat pastebėta, kad didelės vitamino E papildų dozės, pavyzdžiui, 400 TV per dieną sintetinio vitamino E, gali būti siejamos su padidėjusia prostatos vėžio rizika.

Didelės vitamino C dozės dažniausiai sukelia virškinimo sutrikimus: viduriavimą, pykinimą, pilvo spazmus, o kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems hemochromatoze, gali sutrikdyti geležies apykaitą.

Antioksidantų papildus reikėtų vartoti atsargiai onkologiniams ligoniams. Kai kurie vėžio gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija ar spindulinė terapija, veikia sukeldami oksidacinę pažaidą vėžinėse ląstelėse, todėl didelės antioksidantų papildų dozės teoriškai gali sumažinti šio gydymo efektyvumą.

Autorė Monika Budnikienė

Metabolizmas: daugiau nei tik „greitas“ ar „lėtas“

Dažnai sakoma: „Mano lėtas metabolizmas.“ Tačiau medžiagų apykaita nėra fiksuotas dydis, ji kinta pagal tai, kaip gyvenate ir maitinatės. Vienas svarbiausių mechanizmų – organizmo gebėjimas prisitaikyti prie kalorijų trūkumo. Ilgą laiką valgant per mažai, kūnas tai interpretuoja kaip grėsmę ir pradeda taupyti energiją. Lėtėja medžiagų apykaita, mažėja spontaniškas judėjimas, gali kristi net kūno temperatūra. Tai vadinama adaptaciniu atsaku – savotišku išgyvenimo režimu. Paradoksalu, bet būtent per griežtos dietos dažnai tampa priežastimi, kodėl svoris nustoja kristi.

Hormonai, kurie valdo alkį ir sotumą

Apetitas nėra vien valios klausimas – jį reguliuoja hormonai. Du svarbiausi – leptinas ir grelinas. Leptinas siunčia signalą, kad esate sotūs, o grelinas skatina alkį. Tačiau laikantis dietų šių hormonų pusiausvyra sutrinka: leptino mažėja, grelino daugėja. Rezultatas – nuolatinis alkis, net jei objektyviai maisto pakanka.

Prie šio proceso prisideda stresas. Padidėjęs kortizolio kiekis ne tik skatina potraukį prie saldumynų, bet ir skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje. Miego trūkumas veikia panašiai – jau po kelių prastų naktų organizmas ima reikalauti greitos energijos.

Tai paaiškina, kodėl vien tik susitvardyti dažnai nepavyksta – kūnas siunčia stipresnius signalus nei sąmoningas sprendimas.

Cukraus svyravimai – nematomas kliuvinys

Dar viena dažnai nepastebima priežastis – staigūs gliukozės kiekio kraujyje svyravimai. Suvalgius daug greitųjų angliavandenių, cukraus lygis greitai pakyla, tačiau netrukus taip pat staigiai krenta. Tuo metu atsiranda energijos stoka, silpnumas ir vėl norisi valgyti – dažniausiai kažką saldaus. Taip susiformuoja užburtas ratas: trumpas sotumas keičiamas nuolatiniu alkiu. Ilgainiui tai ne tik apsunkina svorio mažinimą, bet ir gali veikti bendrą savijautą: atsiranda nuovargis, dirglumas, sunkiau susikaupti.

Žarnynas ir svoris: naujas požiūris

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai – trilijonams bakterijų, gyvenančių mūsų virškinimo sistemoje. Tyrimai rodo, kad jos gali turėti įtakos ne tik virškinimui, bet ir svorio reguliavimui. Tam tikri mikroorganizmų tipai gali skatinti efektyvesnį energijos išgavimą iš maisto, kiti – veikti uždegiminius procesus organizme. Jei mikrobiota išsibalansavusi, atsiranda virškinimo problemų, sunkiau kontroliuojamas svoris. Būtent todėl vis dažniau kalbama ne tik apie tai, kiek valgome, bet ir apie tai, kaip organizmas tą maistą apdoroja.

Kas tinka visiems, netinka niekam

Internete gausu universalių sprendimų – nuo dietų su mažai angliavandenių iki įvairių mitybos planų. Tačiau realybėje žmonių organizmai skiriasi: genetika, hormonų būklė, gyvenimo tempas, net miego kokybė daro įtaką tam, kaip reaguojama į tą pačią dietą. Tai, kas vienam padeda greitai numesti svorio, kitam gali neduoti jokio rezultato. Tad vis labiau akcentuojama personalizuota prieiga – stebėti savo organizmą, o ne aklai sekti bendras rekomendacijas.

Ką iš tikrųjų verta keisti?

Vietoj radikalių ribojimų vis daugiau dėmesio skiriama stabilumui. Subalansuoti valgiai, kuriuose yra baltymų, sveikųjų riebalų ir skaidulų, padeda išlaikyti tolygesnį cukraus lygį kraujyje ir mažina alkio svyravimus.

Ne mažiau svarbus kokybiškas miegas: 7–8 valandos per parą tiesiogiai susijusios su hormonų pusiausvyra. Taip pat ir streso valdymas: net paprasti dalykai, kaip reguliarūs pasivaikščiojimai ar trumpas poilsis dieną, gali turėti realų poveikį.

Vis dažniau kalbama apie papildomus sprendimus, pvz., specialius maisto papildus, kurie padeda palaikyti organizmo sveikatą – ypač tais atvejais, kai vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka. Svarbiausia, kad jie būtų parenkami tikslingai, įvertinus individualią situaciją.

Jei svoris nejuda nepaisant nuoseklių pastangų, verta žiūrėti plačiau. Nuolatinis nuovargis, stiprus potraukis prie saldumynų, virškinimo sutrikimai ar miego problemos gali rodyti, kad organizme vyksta kažkas rimčiau. Tokiais atvejais naudinga atlikti išsamesnius tyrimus ar pasitarti su specialistais. Kartais atsakymas slypi ten, kur mažiausiai tikimasi – tai hormonų pusiausvyra, mikroelementų trūkumas ar net žarnyno veikla.

Svorio mažinimas nėra vien valios klausimas. Tai procesas, kuriame dalyvauja hormonai, nervų sistema, medžiagų apykaita ir net žarnyno mikroorganizmai. Tad ilgalaikiai rezultatai pasiekiami ne tada, kai save spaudžiame, o tada, kai pradedame suprasti, kaip veikia mūsų kūnas.

Autorė Jūratė Survilė

Nuo nostalgijos iki tvarumo

Norint suprasti, kodėl jaunimas staiga pamėgo storus, rombų raštais margintus megztinius ir sunkius tvido švarkus, reikia pažvelgti giliau nei vien į estetinį vaizdą. Gyvenant technologijų pertekliaus ir nuolatinio neapibrėžtumo dėl politinės ir ekonominės situacijos laikotarpiu, žmonės natūraliai pradėjo ieškoti jaukumo, saugumo bei to, ką psichologai vadina „emociniu inkaru“. Senelių namų estetika – nertos staltiesės, minkšti audiniai, šiltos arbatos puodelis ir pažįstami raštai – pasąmoningai asocijuojasi su nerūpestinga vaikyste ir ramybe. Kitas itin stiprus šio savotiško praeities atgimimo variklis yra masinis vertybių lūžis ir aktyvus judėjimas už tvarumą.

Vartotojai, ypač Z karta, vis garsiau sako „ne“ greitajai madai ir nekokybiškiems sintetiniams drabužiams, kurie suyra vos po kelių skalbimų. „Močiutės spintos“ filosofija aukština daiktus, kurie buvo sukurti tarnauti dešimtmečius. Natūrali vilna, sunkus velvetas, tikras šilkas ir rankų darbo nėriniai reikalauja pagarbos. Ši tendencija skatina ne pirkti naują, o ieškoti unikalių perlų antrų rankų (second-hand) parduotuvėse, vintažiniuose turgeliuose arba tiesiog peržiūrėti šeimos palikimą. Rezultatas – visiškai unikalus įvaizdis, kurio neįmanoma tiesiogiai nukopijuoti ar sutikti gatvėje ant kito praeivio.

Mados gigantai pavertė retro keistumą prabanga

Šis judėjimas nebūtų pasiekęs tokio masto, jei jo nebūtų palaiminę garsiausi mados namai, pavertę vintažinį ekscentriškumą geidžiamiausia prabanga. Didžiausiu šios estetikos ambasadoriumi neabejotinai laikomi mados namai „Miu Miu“. Jų dizainerė Miuccia Prada reguliariai drebina mados savaites, į mados olimpą iškeldama jaukius megztus kardiganus, storas vilnones kojines ir moksliukiškus akinius storais rėmeliais.

„Miu Miu“ netgi žengia dar toliau – kuria specialias „Miu Miu Upcycled“ kolekcijas, kuriose prikelia antram gyvenimui vintažinius audinius bei odą. Neatsilieka ir kiti mados gigantai. „Gucci“ jau kurį laiką propaguoja maksimalistinį retro įvaizdį, kuriame ant to paties modelio derinamos šilkinės skaros po smakru, stambios vintažinės sagės ir drąsūs floristinių raštų audiniai. Niujorko mados ženklas „Bode“ tapo kultiniu dėl drabužių, siuvamų iš autentiškų XX a. lovatiesių, staltiesių ir rankomis siuvinėtų skiautinių. Tuo tarpu „Chanel“ ir „Prada“ į šį renesansą žvelgia per elegancijos prizmę – jų kolekcijose karaliauja klasikiniai tvido švarkai, A silueto sunkūs vilnos sijonai iki žemės ir masyvūs perlų vėriniai.

Aukštoji mada aiškiai transliuoja žinutę: elegancija ir stilius neturi amžiaus cenzūros, o madingiausias šių dienų aksesuaras yra intelektuali nostalgija.

Nuo podiumo į gatvę

Geriausia dalis yra ta, kad ši tendencija žaibiškai persikėlė į masinės gamybos ženklų, tokių kaip „Zara“, „Mango“ ar „& Other Stories“, kolekcijas, todėl norint atrodyti stilingai nereikia išleisti tūkstančių. Šį sezoną mados viršūnėje atsidūrė konkretūs drabužiai, kuriais verta papildyti savo garderobą:

• Tekstūriniai mezginiai ir kardiganai. Storų siūlų pynėmis marginti megztiniai, vąšeliu nertos liemenės (crochet) ir purūs moherio kardiganai su didelėmis retro sagomis.
• Žakardiniai raštai ir rombai. „Mango“ savo naujausiose gairėse pabrėžia tradicinius rombų raštus (argyle) ir stambius škotiškus langelius, kurie idealiai tinka rudens ir žiemos sezonams. O vasarai šis prekės ženklas siūlo lengvos medvilnės marškinius, sijonus ir asimetriškas sukneles iš specialiai blukinto, pastelinių atspalvių langelių rašto audinių.
• Velvetas ir tvidas. Tiesaus kirpimo velvetinės kelnės aukštu liemeniu ir oversized tvido švarkai, kurie atrodo lyg pasiskolinti iš senelio profesoriaus spintos. Tai tradiciškai šaltojo sezono rūbai, kurie vasarą tarnauja kaip švarkas ar striukė lietingu oru.
• Ilgi sijonai ir suknelės. Griežtesnio kirpimo sijonai bei smulkiomis gėlytėmis margintos suknelės uždaromis apykaklėmis tampa vienais madingiausių šių metų drabužių. Beje, vis dažniau ištrinama sezonų riba – tą pačią suknelę galima dėvėti visais metų laikais, jei pasitelkiamas sumanus sluoksniavimas.
• Aksesuarai. Čia taip pat dominuoja retro dvasia. Visuotinio susižavėjimo sulaukė klasikiniai bateliai stambiu, neaukštu kulnu („Mary Jane“ modelis) bei odiniai loaferai, derinami prie baltų medvilninių kojinių. Rankinių madoje karaliauja nedidelės struktūriškos rankinės trumpomis rankenomis, nešiojamos rankoje arba ant alkūnės linkio. Įvaizdį vainikuoja dideli kvadratiniai akiniai su madinga marmuro tekstūra bei masyvios metalinės vintažinio stiliaus sagės, kuriomis segami švarkų atvartai ar marškinių apykaklės.

Kaip dėvėti „močiutės stilių“ kasdienybėje ir neatrodyti lyg karnavale?

Didžiausias iššūkis pritaikant šią tendenciją kasdienybėje – išlaikyti balansą. Tikslas yra sukurti stilingą, modernios miesto moters įvaizdį, o ne atrodyti taip, lyg dalyvautumėte teminiame retro vakarėlyje.

Pagrindinė stiliaus taisyklė čia skamba paprastai: proporcija 50 / 50. Jei renkatės vieną ryškų vintažinį ar nostalgišką drabužį, visi kiti aprangos elementai turėtų būti pabrėžtinai modernūs, griežti ir šiuolaikiški.

Pavyzdžiui, jei nusprendėte pasipuošti stambiu, rombais margintu močiutės stiliaus megztiniu, nederinkite jo su senu vintažiniu sijonu. Vietoj to rinkitės modernius, plataus kirpimo tiesius mėlynus džinsus, minimalistinius odinius aulinukus smailiu priekiu ir griežtos formos modernią rankinę.

Jei vilksitės romantišką, smulkiomis gėlytėmis margintą retro suknelę, sušvelninkite jos saldumą ant pečių užsimesdamos grubią oversized odinę striukę arba griežtą švarką.

Skarelės, rišamos po smakru, puikiai atrodys ne su retro stiliaus švarkais, o su moderniais, pūstais sportinio stiliaus džemperiais ar minimalistiniais lietpalčiais.

Leiskite seniesiems daiktams būti pagrindiniais jūsų aprangos akcentais, o šiuolaikinė bazė padės jiems suskambėti visiškai naujoje, modernioje šviesoje.

Įdomu

• Nors dabar „Grandmacore“ matomas ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir prestižiniuose mados žurnaluose, tendencijos pamatas buvo paklotas 2020–2021 m. pandemijos laikotarpiu. Užstrigę namuose jauni žmonės pradėjo masiškai megzti ir nerti vąšeliu (vien Jungtinėje Karalystėje siūlų pardavimai 2020 m. padidėjo daugiau kaip 30 %). Šis namų jaukumo ieškojimas tiesiogiai transformavosi į drabužių estetiką.
• Mados kritikai pastebi įdomų paradoksą: „močiutės stilius“ laikomas madingu ir skoningu tik tol, kol jį dėvi jauni žmonės (pavyzdžiui, Z kartos modeliai). Tam pačiam drabužiui atsidūrus ant vyresnio žmogaus kūno, visuomenė jį dažnai nurašo kaip „pasenusį“ ar „nebemadingą“. Dėl to šis renesansas dabar stipriai skatina diskusijas apie amžėjimą mados industrijoje.
• Pasaulinis skarelių (žargoniškai vadinamu „Babushka“) judėjimas yra vienas keisčiausių šios mados elementų. Šią tendenciją populiarino ne tik popžvaigždės, tokios kaip Billie Eilish ar Kendall Jenner, bet ir žinomi vyrai (pavyzdžiui, reperis A$AP Rocky). Be to, šį sezoną itin išpopuliarėjo ne šilkinės, o rankomis megztos šiltos skarelės. Jos tarnauja ir kaip diržai, ir kaip švarko alternatyva vėsesniais vakarais.
• Egsiztuoja subkategorija „Pajūrio močiutė“ (Coastal Grandmother). Tai ne šiaip retro drabužiai, o įvaizdis, įkvėptas turtingos vyresnio amžiaus moters, kuri leidžia vasaras prabangiame name prie vandenyno. Čia dominuoja lininės kelnės, balti bei smėlio atspalviai, prabangus kašmyras ir jaukios šiaudinės kepurės.
• Vintažinių drabužių medžiotojai pastebi, kad tikriausi šios tendencijos perlai randami ne masinėse parduotuvėse, o dėvėtų rūbų turgeliuose, kur galima aptikti drabužių su tikrais praeities savininkų rankų darbo patobulinimais (pavyzdžiui, rankomis prisiūtu gėlėtu pamušalu ar unikaliais siuvinėjimais).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Organizmas vis dar gyja

Nors chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija ar chirurginis gydymas skirti navikinėms ląstelėms naikinti, jų poveikį jaučia visas organizmas. Dalis pacientų dar ilgai po gydymo susiduria su nuovargiu, sumažėjusiu apetitu, skonio pokyčiais, virškinimo sutrikimais ar energijos stoka. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad su vėžiu susijęs nuovargis – vienas dažniausių ilgalaikių simptomų. Kai kuriems žmonėms jis išlieka net keletą metų po aktyvaus gydymo pabaigos. Tai susiję ne tik su pačia liga, bet ir su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais, pakitusia medžiagų apykaita, sumažėjusiomis organizmo atsargomis. Būtent todėl sveikstant svarbus ne tik kalorijų kiekis, bet ir maisto kokybė. Organizmui reikalingos medžiagos, kurios dalyvauja ląstelių regeneracijos, energijos gamybos ir apsauginių mechanizmų veikloje.

Baltymai – svarbiausia organizmo atkūrimo medžiaga

Vienas didžiausių iššūkių po onkologinio gydymo – raumenų masės išsaugojimas ir atkūrimas. Moksliniai duomenys rodo, kad dalis pacientų gydant netenka reikšmingos dalies raumeninio audinio, o tai gali turėti įtakos fiziniam pajėgumui, savarankiškumui, net ilgalaikei sveikatos prognozei.

Baltymai – pagrindinė organizmo statybinė medžiaga. Jie reikalingi ne tik raumenims, bet ir fermentams, hormonams, imuninei sistemai, pažeistų audinių regeneracijai. Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugija (ESPEN) pabrėžia, kad onkologiniams pacientams baltymų poreikis dažnai būna didesnis nei sveikiems žmonėms. Todėl po gydymo rekomenduojama reguliariai vartoti kokybiškų baltymų šaltinius: žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius augalus, liesą mėsą, riešutus ir sėklas. Svarbu baltymus paskirstyti tolygiai per dieną, nes organizmas juos naudoja nuolat vykstantiems atsistatymo procesams.

Augalinis maistas padeda kovoti su uždegimu

Pastaraisiais dešimtmečiais sukaupta daug mokslinių įrodymų, kad mityba, kurioje gausu augalinių produktų, siejama su geresniais sveikatos rodikliais ir mažesne įvairių lėtinių ligų rizika. Daržovės, vaisiai, uogos, ankštiniai augalai, riešutai ir visų grūdo dalių produktai aprūpina organizmą vitaminais, miikroelementais, skaidulomis bei tūkstančiais biologiškai aktyvių junginių. Daugelis jų pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia – ne pavienės medžiagos ar supermaistas, o bendras mitybos modelis. Tyrimai rodo, kad didžiausią naudą teikia įvairi ir subalansuota mityba, kurioje kasdien gausu skirtingų spalvų daržovių bei vaisių.

Žarnyno mikrobiota – naujas sveikimo veiksnys

Mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad trilijonai žmogaus žarnyne gyvenančių mikroorganizmų daro įtaką ne tik virškinimui, bet ir imuninei sistemai, medžiagų apykaitai, bendrai savijautai. Kai kurie onkologinio gydymo metodai gali paveikti mikrobiotos sudėtį, todėl sveikstant svarbu sudaryti sąlygas jos pusiausvyrai atsikurti.

Vienas svarbiausių veiksnių – normalus skaidulų kiekis. Skaidulos tampa maistu naudingosioms bakterijoms, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis – junginius, svarbius žarnyno gleivinės būklei ir normaliam imuninės sistemos funkcionavimui. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja reguliariai vartoti daržovių, vaisių, ankštinių augalų ir visų grūdo dalių produktų. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama fermentuotiems maisto produktams, kurie gali prisidėti prie mikrobiotos įvairovės palaikymo.

Svarbus gyvenimo būdas

Mityba – vienas svarbiausių sveikimo ramsčių, bet ji neveikia izoliuotai. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant subalansuotą mitybą su reguliariu fiziniu aktyvumu, kokybišku miegu ir emocinės sveikatos priežiūra. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, fizinis aktyvumas po gydymo gali padėti mažinti nuovargį, gerinti fizinę funkciją ir gyvenimo kokybę. Net ir saikingas judėjimas – vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ar individualiai parinkti pratimai – padeda greičiau atgauti jėgas. Ne mažiau svarbus poilsis. Miegant vyksta daugybė organizmo atkūrimo procesų, todėl nuolatinis miego trūkumas gali apsunkinti sveikimą.

Šiuolaikinė onkologija vis dažniau kalba ne tik apie išgyvenamumą, bet ir apie gyvenimo kokybę po gydymo. Specialistai pabrėžia, kad organizmo atsigavimas nėra sprintas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbus kiekvienas kasdienis pasirinkimas.

Autorė Jūratė Survilė

Vos kelios paprastos taisyklės

Pastangų nereikalaujantis (effortless) įvaizdis mados pasaulyje išlieka viena geidžiamiausių krypčių, kurios ištakos siekia dar XX a. vidurį. Anuomet prancūzų mados ikonos, o vėliau minimalizmo kūrėjai išpopuliarino idėją, kad tikrasis stilius išlaisvina nerūpestingumą ir charizmą. Tokia tendencija išlaiko populiarumo viršūnę ir šią vasarą, nes šiuolaikinė visuomenė vis labiau vertina autentiškumą, praktiškumą, judėjimo laisvę. Karštuoju metų laiku šis stilius tampa tiesiog nepakeičiamas, nes aukšta oro temperatūra natūraliai reikalauja lengvumo, o bet koks dirbtinumas, perteklinis dekoras ar griežta aprangos struktūra sukelia fizinį diskomfortą. Pagrindinė šio įvaizdžio taisyklė – vizualinė dermė tarp laisvų siluetų ir nepriekaištingos kokybės audinių. Drabužiai privalo natūraliai judėti kartu su kiekvienu judesiu, leisdami odai kvėpuoti ir sukurdami madingo atsainumo įspūdį. Itin svarbų vaidmenį atlieka medžiagų tekstūra: lengvas pasiglamžymas ar netobulumas nėra slepiamas, priešingai – demonstruojamas kaip prabangaus gyvenimo būdo ir laisvės ženklas. Kita esminė taisyklė – griežtas saikas renkantis detales ir spalvų gamą. Pirmenybė teikiama ramiems, prislopintiems tonams, leidžiantiems išvengti vizualinio triukšmo. Žvelgiant iš šalies, žmogus atrodo taip, tarsi būtų apsirengęs per kelias minutes iš to, ką pirmiausia rado spintoje. Tačiau bendras vaizdas spinduliuoja geru skoniu ar net prabanga. Tai nėra trumpalaikė mados tendencija, veikiau filosofija, įrodanti, kad dėl tikrosios elegancijos niekada nereikia aukoti grožio.

Madinga beveik be pastangų

Norint sukurti nepriekaištingą „be pastangų“ efektą, svarbu rinktis drabužių derinius, kurie harmoningai sujungia funkcionalumą, patogumą ir subtilią eleganciją:

• Ankstyviems vasaros rytams mieste puikiai tiks laisvai krintantys, padidinto (oversized) kirpimo lininiai marškiniai ir plačios, lengvo audinio palazzo kelnės su elastinga juosmens juosta. Švelniai prasegti marškiniai, vilkimi ant paprastų baltų medvilninių marškinėlių, papildyti minimalistinėmis odinėmis įsispiriamomis šlepetėmis, akimirksniu sukuria rafinuotą, bet neįpareigojantį įvaizdį.
• Popietės susitikimams ar pasivaikščiojimams pajūryje stilistai rekomenduoja derinti lengvai krintantį satino arba šilko midi ilgio sijoną su kokybiškais tankaus audinio, tiesaus kirpimo marškinėliais trumpomis rankovėmis. Šis derinys žavi tekstūrų kontrastu: šilko blizgesys atsveria medvilnės kasdieniškumą, o bendrą vaizdą vainikuoja retro stiliaus balti sportbačiai ir dideli saulės akiniai.
• Vienspalvis ansamblis iš elegantiškų bermudų aukštu juosmeniu ir kostiuminės liemenės, dėvimos tiesiai ant nuogo kūno, tinka tiek dienai, tiek vakarui. Toks derinys spinduliuoja modernia klasika, o jam užbaigti pakanka plonais dirželiais puoštų basučių ir pintos šiaudinės rankinės. Taip miesto elegancija persipina su atostogų dvasia.
• Vasaros vakarais nepakeičiama minimalistinė slip stiliaus suknelė plonomis petnešėlėmis, ant pečių nerūpestingai užmestas laisvas medvilninis švarkas. Šis sluoksniavimas ne tik apsaugo nuo vėsaus vakaro vėjo, bet ir suteikia įvaizdžiui paslaptingo atsainumo, ypač jei priderinamos klasikinės žemakulnės įsispiriamos basutės.
• Maksimaliam komfortui karštą dieną verta suderinti laisvą medvilninį kombinezoną ir grubias odines basutes su platforma. Tokį įvaizdį tereikia papildyti neutralių tonų plona skarele, nerūpestingai įpinta į plaukus arba užrišta ant rankinės. Taip sukuriama bohemiško žavesio ir miesto prašmatnumo sintezė.
• Balti džinsai ir kokybiškos medvilnės marškinėliai – vasaros uniforma, idealiai tinkanti savaitgalio pusryčiams mieste ar pasivaikščiojimams. Šio derinio paslaptis – lengvas proporcijų žaismas, kai marškinėliai priekyje nerūpestingai įkišami į džinsus, taip subtiliai pabrėžiant liemens liniją, bet išlaikant bendrą silueto laisvumą. Madingas denimas be jokių plėšymų ar papildomų detalių. Toks įvaizdis akimirksniu įgyja švarios, prabangios estetikos pojūtį, kurį dar labiau sustiprina minimalistinės rudo atspalvio odinės šlepetės ir vėžlio kiauto rašto saulės akiniai.

Spalvų ir raštų dilema

Kuriant įvaizdį „be pastangų“, spalvų ir raštų pasirinkimas atlieka kritinį vaidmenį, nes būtent tinkama paletė padeda išvengti vizualinės perkrovos ir sukuria tą išsvajotą natūralios elegancijos pojūtį. Šios estetikos pagrindas – neutralūs, žemiški ir prislopinti tonai: dramblio kaulo, smėlinė, švelni pilka, alyvuogių, gili tamsiai mėlyna, klasikinė balta ir juoda. Šios spalvos lengvai derinamos tarpusavyje, o kuriami monochrominiai deriniai visada atrodo prabangiai, ramiai ir harmoningai, tarsi drabužiai būtų idealiai pritaikyti be jokių ilgų svarstymų. Jei norisi raštų, vertėtų kliautis nesenstančia klasika: subtiliais jūreiviškais dryžiais, asimetriškais langučiais ar neryškiais retro taškeliais. Siekiant išlaikyti šį nerūpestingą žavesį, primygtinai rekomenduojama atsisakyti ryškių neoninių spalvų, itin kontrastingų, stambių geometrinių figūrų ir margų leopardo kailio ar gyvatės odos motyvų. Tokie elementai akimirksniu sunaikina lengvumo iliuziją, paversdami derinį pernelyg dramatišku ir teatrališku. Saikas ir spalvinė ramybė tampa svarbiausiu stiliaus kompasu.

Dėmesys aksesuarams

• Minimalistinės odinės įsispiriamos šlepetės (mules) – madingiausias pasirinkimas. Kuo paprastesnės (be blizgių sagčių ar logotipų), tuo geriau.
• Klasikiniai, odiniai ar tekstiliniai sportbačiai plonu padu puikiai atsveria romantiškus sijonus ar elegantiškas kelnes, sukurdami madingą atsainumo įspūdį.
• Pakanka vos vieno ar dviejų akcentų, pavyzdžiui, storų auksinių auskarų arba vienos stambios grandinėlės. Tokie papuošalai suteikia įvaizdžiui išbaigtumo, bet jo neperkrauna.
• Pintos šiaudinės arba didelės odinės tote rankinės žavi natūralia tekstūra ir minkšta forma, kuri asocijuojasi su lengva atostogų nuotaika ir praktiškumu.
• Juodi arba vėžlio kiauto rašto akiniai sukuria paslaptingumo efektą ir akimirksniu net paprasčiausią derinį pakelia į aukštesnį lygį.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Sveika mada

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis daugiau šeimų atranda šviežiai spaustas sultis, yra didėjantis visuomenės susidomėjimas sveika gyvensena. Žmonės vis dažniau skaito etiketes, domisi produktų sudėtimi ir stengiasi rinktis kuo natūralesnius maisto produktus.

Šviežiai spaustos sultys daugeliui atrodo patrauklios dėl savo paprastumo. Jų sudėtis aiški ir suprantama – vaisiai, daržovės ar jų deriniai. Toks skaidrumas ypač svarbus vartotojams, kurie nori žinoti, ką iš tiesų gauna jų organizmas.

Prie šios tendencijos prisideda ir augantis vaisių bei daržovių vartojimo skatinimas. Mitybos specialistai nuolat primena, kad daugeliui žmonių kasdien vis dar trūksta augalinių produktų, todėl įvairūs būdai jų vartoti tampa vis populiaresni.

Kodėl tokios patrauklios?

Galima sakyti, kad šviežiai spaustos sultys išgyvena savotišką renesansą ir tam yra net kelios svarios priežastys.

Natūralus skonis ir aromatas. Šviežiai spaustos sultys išsiskiria ryškiu skoniu ir aromatu. Jose atsiskleidžia natūralios vaisių bei daržovių savybės, todėl kiekvienas ingredientas gali suteikti savitą skonio niuansą. Dėl šios priežasties žmonės vis dažniau eksperimentuoja su įvairiais deriniais: nuo tradicinių obuolių ir morkų iki egzotiškesnių vaisių, žalialapių daržovių ar imbiero mišinių.

Patogumas. Nors dalis šeimų mėgsta sultis spausti namuose, šiuolaikinis gyvenimo tempas ne visada leidžia tam skirti laiko. Todėl populiarėja ir galimybė rinktis jau paruoštas šviežiai spaustas sultis, kurios leidžia mėgautis natūraliu produktu be papildomų rūpesčių.

Naudingumas. Vaisiai ir daržovės – svarbi subalansuotos mitybos dalis. Juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų, padedančių palaikyti normalią organizmo veiklą. Šviežiai spaustos sultys gali būti patogus būdas papildyti mitybą dalimi šių vertingų medžiagų, ypač tiems, kurie kasdien nesuvartoja rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių.

Kaip pasirinkti kokybiškas?

Renkantis šviežiai spaustas sultis verta atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Kuo ji trumpesnė ir aiškesnė, tuo geriau. Kokybiškam produktui dažniausiai nereikia ilgo ingredientų sąrašo, pridėtinio cukraus, dirbtinių kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų. Geriausia, kai etiketėje nurodomi tik vaisiai, daržovės ar jų mišinys. Taip pat svarbu įvertinti vaisių daržovių santykį. Specialistai rekomenduoja nepamiršti daržovių, nes jos padeda sumažinti bendrą natūralių cukrų kiekį ir suteikia daugiau skaidulų, vitaminų, mikroelementų bei biologiškai aktyvių junginių. Pavyzdžiui, morkų, burokėlių, salierų ar špinatų sultys gali papildyti mitybą medžiagomis, kurių dažnai trūksta kasdienėje mityboje.

Verta atkreipti dėmesį ir į porcijos dydį. Nors šviežiai spaustos sultys gali būti vertingas vitaminų šaltinis, jose esantys natūralūs cukrūs organizme įsisavinami greičiau nei valgant visą vaisių. Dėl šios priežasties mitybos specialistai dažniausiai pataria sultis vartoti saikingai ir nelaikyti jų visaverčiu vaisių ar daržovių pakaitalu.

Svarbus ir sulčių šviežumas. Kuo trumpesnis laikas praeina nuo sulčių išspaudimo iki vartojimo, tuo geriau išsaugomos kai kurios jautrios maistinės medžiagos, ypač vitaminas C. Jei sultys perkamos iš prekybos vietos, verta pasidomėti jų pagaminimo data ir laikymo sąlygomis.

Spaudžiant namuose…

Spaudžiant sultis namuose reikėtų rinktis kuo įvairesnius vaisius ir daržoves. Nors dažniausiai sultys spaudžiamos iš obuolių, apelsinų ar kitų saldesnių vaisių, mitybos specialistai rekomenduoja dalį jų pakeisti daržovėmis – morkomis, salierais, agurkais, burokėliais, lapiniais žalumynais. Tokie deriniai padeda sumažinti natūralių cukrų kiekį ir suteikia platesnį spektrą organizmui naudingų medžiagų.

Prieš spaudžiant sultis, vaisius ir daržoves būtina kruopščiai nuplauti, o prireikus – nulupti ar pašalinti pažeistas vietas. Taip pat verta nepamiršti, kad skirtingų spalvų vaisiai ir daržovės pasižymi skirtingais naudingaisiais junginiais, todėl kuo įvairesnės sudėties sultys, tuo daugiau vertingų medžiagų galima gauti.

Išspaustas sultis geriausia suvartoti iš karto arba per kelias valandas. Ilgiau laikant, ypač kambario temperatūroje, mažėja kai kurių vitaminų kiekis, keičiasi skonis ir aromatas. Jei sultis tenka laikyti, rekomenduojama jas supilti į sandarų indą ir laikyti šaldytuve.

Autorė Jūratė Survilė

Lengvai transformuojami įvaizdžiai

Šiuolaikinė vasaros mada vis labiau tolsta nuo griežtų aprangos taisyklių, todėl viena ryškiausių šio sezono tendencijų – paplūdimio drabužių daugiafunkciškumas. Šiandien nebereikia grįžti į viešbutį ar namus vien tam, kad po maudynių persirengtumėte – tinkamai parinkti drabužiai ir aksesuarai leidžia akimirksniu paversti pajūrio įvaizdį stilingu miesto deriniu, tinkančiu pasivaikščiojimui, pietums kavinėje ar vakarui terasoje.

Svarbiausiu tokios transformacijos elementu tampa vientisas maudymosi kostiumėlis, kuris, priderinus kitus garderobo akcentus, lengvai atstoja elegantišką glaustinukę. Universalumui sukurti verta rinktis laisvo kirpimo, lengvai krintančias linines ar šilkines aukštu liemeniu kelnes, suteikiančias įvaizdžiui struktūros ir santūrios elegancijos. Ne mažiau praktiški ir dideli lengvo audinio sarongai, kuriuos galima įvairiai rišti, akimirksniu paverčiant midi sijonu ar asimetriška suknele. Ant pečių užmesta oversized stiliaus palaidinė ar lengvai prasegti lininiai marškiniai suteikia nerūpestingos elegancijos bei apsaugo nuo kaitrios saulės ar vakarinio vėjo. Miesto įvaizdžiui svarbi ir tinkamai parinkta avalynė – paprastas paplūdimio šlepetes pakeitus kokybiškomis odinėmis įmaunamomis šlepetėmis (mules), pinto pado basutėmis ar minimalistiniais sandalais, visas derinys akimirksniu atrodo rafinuočiau. Įvaizdį užbaigia talpi, tačiau estetiška paplūdimio rankinė. Šį sezoną ypač populiarūs dideli tekstūriniai krepšiai iš rafijos, šiaudų ar natūralios drobės su odinėmis detalėmis. Jie ne tik talpina būtiniausius paplūdimio atributus, bet ir puikiai dera miesto aplinkoje. Toks apgalvotas funkcionalumas leidžia sutaupyti vietos lagamine, mažina poreikį vežtis papildomų drabužių ir užtikrina komfortą bei stilių visos dienos metu.

Šiuolaikiškas retro

Jei 2025-ųjų vasarą mados kūrėjai retro stilistikos akcentus demonstravo dar gana atsargiai, šį sezoną jie tapo viena ryškiausių paplūdimio mados tendencijų. Retro estetika meistriškai sujungia nostalgišką XX a. vidurio eleganciją su šiuolaikinėmis audinių technologijomis ir komfortu. Be to, tai viena universaliausių krypčių, tinkančių įvairiems figūrų tipams. Skirtingai nei daugelis itin atvirų šiuolaikinių modelių, retro kirpimai sukurti taip, kad subtiliai formuotų siluetą, suteiktų atramą ir išryškintų moteriškus kūno linkius. Šio stiliaus maudymosi kostiumėliams būdingos aiškios, struktūriškos detalės: aukšto liemens (high-waisted) kelnaitės, vizualiai ilginančios kojas ir dailinančios liemens liniją, taip pat formuoti kaušeliai su lankeliais ar platesnėmis petnešėlėmis, užtikrinančiomis komfortą bei patikimą atramą. Tokie sprendimai gali padėti subtiliai pakoreguoti proporcijas ir suteikti figūrai daugiau harmonijos. Retro estetikai taip pat būdingos kvadratinės arba širdelės formos iškirptės, elegantiški audinio paraukimai, dekoratyvinės sagos, platūs diržai su sagtimis bei klasikiniai raštai – taškeliai, jūreiviški dryžiai ir smulkūs langeliai. Tačiau ši tendencija neapsiriboja vien dviejų dalių bikiniais. Ne mažiau svarbią vietą užima ir vientisi maudymosi kostiumėliai, dažnai primenantys prašmatnią XX a. 7-ojo dešimtmečio kurortų madą. Tokie modeliai dažniausiai pasižymi santūresniu šlaunų iškirpimu, tiesia viršutine linija be petnešėlių (bandeau) arba elegantišku rišimu aplink kaklą. Jie padeda sukurti proporcingesnį siluetą, suteikia įvaizdžiui rafinuotumo ir išskirtinio moteriškumo. Vis dėlto verta nepamiršti, kad šie modeliai ne visada yra patogiausias pasirinkimas aktyviam laisvalaikiui. Nardymui, ilgesniam plaukiojimui ar sportui paplūdimyje geriau rinktis sportinio stiliaus vientisą maudymosi kostiumėlį.

Madingos tekstūros, spalvos ir raštai

Šių metų vasaros sezono maudymosi kostiumėlių madoje dominuoja sensorinis patyrimas, kurį diktuoja itin išraiškingos audinių tekstūros, rafinuoti raštai, žemiška spalvų paletė ir juvelyrinio kruopštumo reikalaujančios dekoratyvios detalės. Tradicinius lygius sintetinius paviršius užtikrintai keičia reljefiniai 3D efektą kuriantys audiniai, tarp kurių ryškiausi – gofruotas, banguotas „crinkle“ audinys, prabangus ripsas bei bohemiška tekstūra dvelkiantys nerti (crochet) motyvai. Šios tekstūros ne tik atrodo estetiškai ir moderniai, bet ir atlieka praktinę funkciją, nes vizualiai paslepia odos nelygumus ir suteikia papildomo tvirtumo.

Kalbant apie spalvas, mados olimpe karaliauja rami, gamtos įkvėpta estetika, kurioje dominuoja šilti žemės tonai: sodri šokoladinė (mocha), prislopinta terakota, kreminė sviesto geltonumo bei gili mėlyna (midnight blue), kurios ypač efektingai išryškina vasarišką įdegį. Visgi ieškančioms dinamikos dizaineriai siūlo drąsius gyvūnų kailio raštus – ypač madingas grafiškas zebro motyvas, klasikiniai gyvatės odos elementai, o romantiškesnio stiliaus gerbėjoms siūlomi nostalgiją keliantys retro taškeliai bei prabangus spalvų blokavimas (color-blocking).

Šį sezoną maudymosi kostiumėliai vis dažniau tampa ne tik funkcionaliu paplūdimio drabužiu, bet ir savotišku įvaizdžio akcentu, primenančiu prabangų papuošalą. Dizaineriai gausiai naudoja metalines detales – auksinius ir sidabrinius žiedus, jungiančius liemenėlės kaušelius ar kelnaičių šonus, minimalistines sagtis bei subtilius dekoratyvinius karoliukus. Šie elementai suteikia modeliams išskirtinumo ir kuria prabangos įspūdį.

Ne mažiau populiarūs ir įvairūs audinio paraukimai bei klostės. Asimetriškai išdėstytos detalės ne tik pagyvina dizainą, bet ir atlieka praktinę funkciją – padeda vizualiai formuoti siluetą, pabrėžti privalumus ir subtiliai paslėpti tai, ko akcentuoti nesinori. Dėl šios priežasties tokie modeliai atrodo ne tik stilingai, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, o bendram įvaizdžiui suteikia rafinuotos elegancijos.

Stilingi aksesuarai

• Šį sezoną karaliauja itin plataus krašto skrybėlės iš natūralių šiaudų ar rafijos, kurios ne tik saugo nuo saulės, bet ir suteikia prabangos. Prie jų idealiai tinka vandeniui atsparūs, minimalistiniai aukso spalvos papuošalai: stambesnės grandinėlės, masyvūs žiediniai auskarai (hoops) bei elegantiškos grandinėlės ant kojos (anklets).
• Bohemiškam ir nerūpestingam stiliui sukurti rinkitės nertas arba drobines kibirėlio tipo kepuraites su spalvingais raštais. Prie tokio derinio geriausiai tinka žaismingi, vandenyno tematikos papuošalai iš natūralių upinių perlų, smulkių kriauklyčių bei spalvoto stiklo karoliukų vėriniai.
• Aktyvaus laisvalaikio bei minimalizmo gerbėjoms siūlomi elegantiški medžiaginiai arba pinti saulės snapeliai (visors), paliekantys atvirą viršugalvį. Juos derinkite su praktiškais papuošalais – silikoninėmis ar tekstūrinėmis apyrankėmis bei smulkiais auskarais, kurie netrukdo judėti.
• Šilkinės ar plonos medvilnės skaros, rišamos aplink galvą, sugrąžina retro prabangą. Prie šio stiliaus derinkite stambius geometrinių formų papuošalus iš dervos (resin), organinio stiklo ar natūralaus medžio.
• Drąsiam ir madingam „western“ įvaizdžiui paplūdimyje rinkitės ažūrines pinto audinio kaubojiškas skrybėles. Jas stilingai papildys papuošalai su natūraliais akmenimis, pavyzdžiui, turkiu, taip pat odinės virvelės su metaliniais pakabukais ar sidabriniai žiedai.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Saulė spuogų negydo

Dažnas pastebi, kad vasarą oda atrodo lygesnė, spuogai – mažiau matomi. Įdegis vizualiai suvienodina odos spalvą ir užmaskuoja paraudimus, o saulės poveikis trumpam gali sumažinti odos riebumo pojūtį. Būtent todėl ir gimė iki šiol gajus įsitikinimas, kad saulė padeda atsikratyti spuogų. Tačiau dermatologai pabrėžia, kad toks pagerėjimas dažniausiai laikinas. Aknė vystosi dėl kelių pagrindinių veiksnių: padidėjusios riebalų gamybos, užsikimšusių porų, bakterijų dauginimosi ir uždegimo. UV spinduliai nė vieno šių procesų neišsprendžia. Priešingai – po kelių savaičių neretai pasireiškia vadinamasis atoveiksmio efektas. Saulė išsausina viršutinį odos sluoksnį, todėl organizmas, siekdamas kompensuoti drėgmės netekimą, gali pradėti aktyviau gaminti riebalus. Dėl to poros kemšasi dar lengviau, o bėrimų gali padaugėti jau pasibaigus atostogoms.

Didžiausi vasaros priešai

Nors daugelis spuogų atsiradimą sieja tik su netinkama kosmetika ar hormonų pokyčiais, vasarą odą veikia ir visa eilė aplinkos veiksnių. Aukšta temperatūra, intensyvesnis prakaitavimas bei didesnė oro drėgmė sukuria sąlygas, kurios gali paskatinti aknės paūmėjimą net ir tiems žmonėms, kurių oda didžiąją metų dalį problemų nekelia.

Karštomis dienomis riebalų liaukos dirba aktyviau, todėl oda gamina daugiau sebumo – natūralių riebalų, saugančių ją nuo išsausėjimo. Problema atsiranda, kai sebumas susimaišo su prakaitu, dulkėmis, apsaugos nuo saulės priemonių likučiais ir negyvomis odos ląstelėmis. Toks mišinys gali lengviau užkimšti poras ir sudaryti palankią terpę uždegimams.

Papildomų problemų gali sukelti ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vasaros atributai. Kepurės, akiniai nuo saulės, dviračių ar paspirtukų šalmai nuolat liečiasi su oda, o dėl karščio ir prakaito atsirandanti trintis gali skatinti vadinamąją mechaninę aknę. Tokie bėrimai dažniausiai susiformuoja ten, kur oda nuolat spaudžiama ar dirginama.

Moksliniai tyrimai rodo, kad aknės simptomai paūmėja esant aukštesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei. Dermatologai pastebi, kad rizika ypač išauga žmonėms, kurie daug sportuoja, dirba lauke arba aktyviai leidžia laiką gamtoje. Kuo ilgiau ant odos lieka prakaitas ir nešvarumai, tuo didesnė tikimybė, kad poros užsikimš ir atsiras bėrimų.

Atostogų kosmetinė

Ruošiantis atostogoms norisi į kosmetinę susikrauti kuo daugiau priemonių, tačiau dermatologai rekomenduoja priešingą strategiją – kuo paprastesnė ir nuoseklesnė odos priežiūra, tuo mažesnė tikimybė susidurti su netikėtais bėrimais. Ypač svarbu nepamiršti, kad kelionė nėra tinkamas metas eksperimentuoti su naujais produktais ar agresyviomis procedūromis.

Vasarą, kai oda labiau prakaituoja ir riebaluojasi, kai kurie žmonės ima ją valyti intensyviau, kad išvengtų spuogų. Tačiau pernelyg dažnas šveitimas ar stipriai sausinančios priemonės gali duoti priešingą rezultatą. Pažeidus apsauginį odos barjerą, oda tampa jautresnė, parausta, ima perštėti, atsiranda tempimo pojūtis, o kai kartais net pradeda aktyviau gaminti riebalus. Specialistai pabrėžia, kad spuoguotai odai dažniausiai pakanka švelnaus prausiklio, kuris pašalina prakaitą, riebalų perteklių ir nešvarumus, tačiau nepažeidžia natūralios apsauginės funkcijos.

Ieškant specialių priemonių spuoguotai odai, viena geriausiai ištirtų priemonių yra salicilo rūgštis. Skirtingai nei kai kurios kitos rūgštys, ji tirpi riebaluose, todėl gali prasiskverbti gilyn į poras, kur kaupiasi sebumas ir negyvos odos ląstelės. Ši rūgštis padeda atkimšti poras, mažina inkštirų ir baltųjų spuogelių susidarymą bei slopina uždegimus. Moksliniai duomenys rodo, kad reguliariai naudojamos priemonės su salicilo rūgštimi gali sumažinti tiek neuždegiminių, tiek uždegiminių aknės pažeidimų skaičių. Dėl šios priežasties ji dažnai įtraukiama į prausiklių, tonikų ar serumų sudėtį.

Galiausiai į atostogų kosmetinę būtina įsidėti odos drėkinimo priemonę. Ji būtina net riebiai odai – kasdien. Kai oda išsausėja, ji gali tapti jautresnė ir pradėti dar aktyviau gaminti riebalus. Dėl to susidaro uždaras ratas: kuo labiau oda sausinama, tuo labiau ji riebaluojasi. Vasarai dermatologai rekomenduoja rinktis lengvos tekstūros drėkiklius: gelius, fluidus ar losjonus, kurie greitai susigeria ir neapsunkina odos. Ypač vertinamos priemonės su hialurono rūgštimi, gliceroliu, keramidais ar niacinamidu, padedančios palaikyti sveiką odos apsauginį barjerą ir mažinti sudirgimo riziką.

Apie apsaugą nuo saulės

Apsauga nuo saulės – viena svarbiausių priemonių odos sveikatai, tačiau žmonės, kurių oda linkusi į spuogus, neretai pastebi, kad pradėjus naudoti SPF kremą atsiranda daugiau bėrimų. Dažniausiai problema slypi ne pačioje apsaugoje nuo saulės, o netinkamai parinktoje produkto formulėje. Šiandien rinkoje galima rasti dešimtis skirtingų apsauginių kremų, tačiau ne visi jie tinka riebiai ar į aknę linkusiai odai. Dermatologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į užrašus „nekomedogeninis“ ir „oil-free“.

Nekomedogeninės priemonės kuriamos taip, kad kuo mažiau kimštų poras ir neskatintų inkštirų ar spuogų formavimosi. Štai užrašas „oil-free“ reiškia, kad produkte nėra papildomų aliejų, kurie kai kuriems žmonėms gali apsunkinti odą ir sustiprinti riebumo pojūtį.

Vasarą ypač svarbi ir produkto tekstūra. Sunkūs, tiršti, riebūs kremai ant odos ilgiau išlieka, maišosi su prakaitu bei sebumu ir gali sudaryti sąlygas poroms užsikimšti. Todėl spuoguotai odai dažniausiai rekomenduojami lengvesni fluidai, geliai arba emulsijos, kurios greičiau susigeria ir nepalieka sunkumo pojūčio.

Autorė Jūratė Survilė