Archajiška būrimo forma

Žmogaus ryšys su akmenimis siekia labai senus laikus. Dar gerokai prieš tai, kai akmenys pradėti naudoti būrimui, jie užėmė svarbią vietą kasdienybėje ir apeigose. Akmenimis buvo žymimos kapavietės ir teritorijų ribos, jie naudoti šventvietėse, nešioti kaip apsaugos ženklai, dėliojami ritualų metu. Akmenys buvo siejami su žeme, protėviais, pastovumu ir atmintimi.

Litomancija dažniausiai apibūdinama kaip būrimo forma, kai ženklai ar atsakymai aiškinami pasitelkiant akmenis. Pats terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių lithos (akmuo) ir manteia (būrimas, pranašavimas). Vis dėlto litomancija neturi vienos aiškiai apibrėžtos ar visur vienodos sistemos. Egzistuoja įvairūs būrimo būdai: vienais atvejais reikšmė suteikiama akmenų kritimo vietai, kitais – jų spalvai, formai, paviršiui, tarpusavio padėčiai ar net šviesos atspindžiams.

Kai kur akmenys metami ant audinio, lentos ar nubrėžto rato, kitur – traukiami iš maišelio, dėliojami tam tikromis pozicijomis arba aiškinami pagal tai, kaip susigrupuoja po metimo. Būrimo metu svarbus ne tik pats akmuo, bet ir klausimas. Dažnai žmogus pirmiausia suformuluoja rūpimą klausimą – apie santykius, kelionę, sprendimą, galimą pavojų ar ateities kryptį. Tuomet akmenys metami arba dėliojami tam tikroje erdvėje, o jų išsidėstymas interpretuojamas pagal nustatytas reikšmes. Svarbu, ar akmuo nukrito arti centro, ar pakraštyje, ar atsidūrė šalia kitų akmenų, ar liko atskirai. Taip atsitiktinis akmenų išsidėstymas virsta ženklų žemėlapiu, kurį reikia perskaityti.

Kai kuriose šiuolaikinėse litomancijos praktikose kiekvienam akmeniui suteikiama konkreti reikšmė. Vienas gali simbolizuoti žmogų, kitas – kliūtį, trečias – meilę, pinigus, sveikatą, kelionę ar dvasinę apsaugą. Reikšmės neretai siejamos ir su spalvomis: šviesūs akmenys gali simbolizuoti aiškumą ar naują pradžią, tamsūs – paslaptį, uždarumą arba apsaugą, žali – augimą, gamtą ar gijimą, o raudoni – gyvybinę jėgą, aistrą ar įtampą.

Egzistuoja ir būrimai, kuriuose naudojamas nustatytas akmenų skaičius, pavyzdžiui, trylikos akmenų rinkinys. Kiekvienas akmuo turi savo paskirtį, o atsakymas gaunamas stebint, kaip jie išsidėsto vienas kito atžvilgiu. Tokia sistema primena kitas metimo principu grįstas būrimo formas – runas, kauliukus, kriaukleles ar kortas. Tačiau litomancijoje ypatingą reikšmę turi pati medžiaga: akmuo siejamas su žeme, tvirtumu, tyla ir ilgaamžiškumu.

Paslaptinga akmenų kalba

Litomancijoje akmenims priskiriamos įvairios simbolinės reikšmės – jie gali būti siejami su likimu, magija, meile, žiniomis, asmeniniu gyvenimu, net dangaus kūnais: Merkurijumi, Venera, Marsu, Jupiteriu, Saturnu, Saule ir Mėnuliu. Akmenys aiškinami ne tik pagal jų padėtį, bet ir pagal išvaizdą, spalvą, svorį, formą, paviršių ar net pojūtį laikant delne.

Viena svarbiausių reikšmių litomancijoje dažniausiai suteikiama spalvai. Juodi ar labai tamsūs akmenys gali būti siejami su paslaptimi, apsauga, uždarumu, nežinomybe arba tuo, kas dar neatskleista. Skaidrūs, balti ar šviesūs akmenys laikomi aiškumo, tiesos, naujos pradžios ar vidinės švaros simboliais. Raudoni akmenys gali reikšti gyvybinę jėgą, aistrą, drąsą, pyktį ar stiprų emocinį impulsą. Žali atspalviai siejami su augimu, gamta, gijimu, širdies reikalais ar atsinaujinimu, o melsvi ar pilkšvi tonai – su ramybe, apmąstymu, intuicija, tyla ar emociniu atsitraukimu.

Ne mažiau svarbi ir akmens forma. Apvalus, nugludintas akmuo gali simbolizuoti užbaigtumą, susitaikymą ar švelnesnę įvykių tėkmę. Aštrus, kampuotas ar skilęs akmuo dažnai aiškinamas kaip įtampos, konflikto, kliūties ar netikėto lūžio ženklas. Pailgas akmuo gali būti siejamas su judėjimu, keliu ar kryptimi, o labai mažas – su pradžia, smulkmena ar dar tik bręstančiu procesu. Didelis ir sunkus akmuo neretai simbolizuoja naštą, tvirtumą arba situaciją, kuriai reikia daugiau laiko ir pastangų.

Simbolinę reikšmę turi ir akmens paviršius. Lygus gali kelti ramybės, aiškumo ar priimto sprendimo įspūdį. Šiurkštus, gruoblėtas ar įtrūkęs paviršius gali priminti vidinę įtampą, neišspręstus klausimus, patirtą sužeidimą ar sudėtingesnį gyvenimo etapą. Blizgūs kartais siejami su viltimi, dėmesį traukiančiais dalykais ar galimybe pažvelgti į situaciją kitu kampu, o matiniai gali simbolizuoti nuovargį, užsisklendimą ar laikotarpį, kai atsakymai dar nėra aiškūs.

Ką akmenys nori pasakyti?

Buriant akmenimis svarbu ne tik tai, kaip akmenys bus mesti ar išdėlioti, bet ir pasiruošimas pačiam procesui. Ypatingą reikšmę turi aplinka, žmogaus nusiteikimas ir klausimas, su kuriuo kreipiamasi į akmenis. Pirmiausia pasirenkami akmenys. Jie gali būti rasti gamtoje, nugludinti upės vandens, pusbrangiai mineralai arba specialiai tam skirtas rinkinys. Svarbiausia, kad kiekvienas akmuo turėtų aiškią reikšmę arba bent jau skirtųsi nuo kitų spalva, forma, dydžiu ar paviršiumi. Kai kurie praktikuotojai naudoja vos kelis akmenis, pavyzdžiui, šviesų ir tamsų, simbolizuojančius „taip“ ir „ne“, palankumą ir kliūtį. Kiti renkasi platesnius rinkinius, kuriuose vienas akmuo gali reikšti meilę, kitas – pinigus, trečias – sveikatą, kelionę, pavojų, apsaugą ar patį klausiančiąjį.

Prieš būrimą paruošiama ir pati erdvė. Akmenys gali būti metami ant audinio, stalo, žemės ar į specialiai nubrėžtą ratą. Kartais paviršius padalijamas į zonas: centras gali simbolizuoti dabartį arba pagrindinę klausimo esmę, kraštai – tolimesnes aplinkybes, ateities kryptį ar išorinius veiksnius. Kai kuriose sistemose viena pusė siejama su praeitimi, kita – su ateitimi, viršutinė dalis – su mintimis ar dvasiniu lygmeniu, o apatinė – su praktiniais, kasdieniais reikalais.

Litomancijoje svarbu, kad klausimas būtų kuo aiškesnis. Vietoj klausimo „Ar tai įvyks?“ prasmingiau klausti: „Kokia kryptimi juda ši situacija?“, „Ką svarbu suprasti apie šį ryšį?“, „Kokių kliūčių gali pasirodyti?“ arba „Į ką turėčiau atkreipti dėmesį?“ Tokie klausimai leidžia ne tik ieškoti vienareikšmio atsakymo, bet ir pažvelgti į situaciją plačiau.

Būrimo metu akmenys laikomi rankoje, maišelyje ar dubenyje, o vėliau metami arba traukiami ir išdėliojami ant paruošto paviršiaus. Tuomet stebima, kur jie atsidūrė. Ar kuris nors akmuo nukrito pačiame centre? Ar keli akmenys susitelkė vienoje vietoje? Ar svarbus simbolis liko nuošalyje? Ar du akmenys priartėjo vienas prie kito, tarsi rodydami ryšį, o gal atsidūrė skirtinguose kraštuose, tarsi simbolizuotų atstumą, konfliktą ar nesutapimą?

Aiškinant išsidėstymą svarbu žvelgti ne į vieną akmenį atskirai, bet į visą vaizdą. Pavyzdžiui, meilę simbolizuojantis akmuo, nukritęs šalia kliūtį ar sunkumą reiškiančio akmens, gali būti suprantamas visai kitaip nei tas pats akmuo, atsidūręs prie apsaugos, aiškumo ar augimo simbolio. Jei klausiančiojo akmuo lieka centre, tai gali rodyti, kad situacija priklauso nuo jo paties sprendimų. Jei jis nukrinta pakraštyje, galima manyti, kad žmogus jaučiasi atitolęs nuo įvykių arba ne viską kontroliuoja. Litomancijoje akmenų išsidėstymas nelaikomas galutiniu atsakymu. Veikiau tai būdas interpretuoti ženklus, pažvelgti į situaciją iš šalies, geriau suprasti savo mintis, jausmus ir vidinę būseną.

Autorė Monika Budnikienė

Vaikystės patirtys

Pasak psichologų, santykis su pinigais pradeda formuotis vaikystėje, kai tarsi kempinės sugeriame tėvų, senelių, mokytojų ir kitų suaugusiųjų žodžius apie finansus. Galime prisiklausyti įvairių pasvarstymų ar net nuolat kartojamų „tiesų“ apie pinigus:

• niekas mūsų šeimoje negyveno turtingai, nėra ko tikėtis, kad tau bus kitaip;
• pinigai ant medžių neauga, juos uždirbti galima tik aukojantis;
• daug pinigų turintis žmogus greičiausiai užsiima nešvariais dalykais;
• dideli pinigai sugadina žmones;
• turtingo gyvenimo kaina – prasti santykiai, prarasta sveikata ar sąžinė ir kt.

Nuolat girdint panašius pasakymus, nuo ankstyvo amžiaus pradeda formuotis pasąmoningas blokas „pinigai yra blogis“, kuris vėliau neleidžia užsidirbti ir oriai gyventi. Jeigu tikime, kad uždirbdami daugiau prarasime draugus ir artimuosius, turėsime aukoti sveikatą arba paminsime moralės principus, nenuostabu, kad atsiradus galimybėms padidinti savo pajamas, kišime pagalius sau į ratus, arba sieksime kuo greičiau atsikratyti uždirbtų / paveldėtų / laimėtų pinigų, nes juos siesime su našta ir kalte. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 70 % loterijos laimėtojų per trejus metus sugrįžta į pradinį tašką.

Ką daryti? Atidžiai pasižiūrėti į savo šeimos narius (ypač vyresnės kartos) ir įsigilinti, koks jų santykis su pinigais bei finansinės galimybės. Tai padės lengviau suvokti, kodėl ir mums nelabai sekasi. Kai atrasime, kas lėmė finansinį bloką, galėsime jo atsikratyti perprogramuodami savo mąstymą. Pasvarstykime, ką būtent mums reiškia pinigai, kiek norėtume uždirbti, kaip leisti, kad jaustumės laimingi, saugūs, sotūs?

Baimės jausmas

Baimė yra paralyžiuojanti emocija, kuri užkerta kelią galimybėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Pinigų baimė gali būti susijusi su vaikystėje įgytais įsitikinimais, taip pat patirtomis didesnėmis ar mažesnėmis finansinėmis traumomis, kurios gali ištikti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Sudėtingiausia, kad pinigų baimė pasireiškia ir veikia netiesiogiai. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo bendraamžių ar kitų žmonių pašiepiamas dėl nepritekliaus, ateityje jis gali arba atkakliai siekti gyventi pasiturinčiai, arba jausti baimę pinigams, pasąmoningai sieti juos su pažeminimu, atstūmimu. Jei žmogus buvo apvogtas, patyrė didelių finansinių nuotolių, bankrutavo, jis gali jausti baimę vėl praturtėti, nes kyla rizika visko netekti – galbūt ramiau jausis, jei turės mažiau. Dar viena patirčių, kurios sukuria baimę pinigams, yra darbo praradimas. JAV atlikta paklausa parodė, kad atleidimas iš darbo yra viena iš penkių labiausiai stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime (aukščiau tik netektys, sunkios ligos, karas ir skyrybos). Netekęs darbo, kartu ir finansinio stabilumo, žmogaus patiria didelį nesaugumą, kuris gali virsti pasąmoninga pinigų baime.

Ką daryti? Įvardyti sau, kokios buvo trys labiausiai neigiamos patirtys, susijusios su pinigais. Išskirti, kokios emocijos tas patirtis lydėjo (gėda, kaltė, pyktis, neviltis ar kt.). Stengtis tas emocijas paleisti. Tai padeda padaryti tvirtas įsisąmoninimas, kad pasaulis dėl to nesugriuvo, kad gyvenimas tęsėsi ir po tų patirčių, kad neigiamas emocijas pakeitė teigiamos. Svarbiausia – susitelkti į šviesiąją pusę ir aiškiai pamatyti, kad tos šviesos gyvenime tikrai turime.

Žema savivertė

Tai, kaip mes save vertiname, yra glaudžiai susiję su finansine sėkme. Jei mūsų gyvenime vyrauja žema savivertė, kaltė uždirbant ir gyvenant geriau nei šeima ir draugai, materialinė gerovė yra slopinama. Jei matydami turtingai gyvenančius žmones jaučiame pavydą ir kartėlį, kad mes taip niekada nesugebėsime, kad esame neuždirbantys nevykėliai, finansinė sėkmė tikrai neatsigręš į mūsų pusę. Pinigų srautas nutrūksta ar nepradeda tekėti mūsų link ne todėl, kad neturime galimybių, o todėl, kad viduje nėra leidimo tomis galimybėmis naudotis. Kuo blogiau save vertiname, tuo prasčiau mums sekasi, todėl šio finansinio bloko reikia atsikratyti kuo greičiau.

Ką daryti? Pirmiausia suprasti, kad žmogus vertas jaučiasi tada, kai atliepiami jo fiziologiniai ir emociniai poreikiai, kai jis jaučia meilę, rūpestį, kai turi kur save realizuoti, gali laisvai reikšti mintis ir jausmus. Kol esame maži, sąlygas tam turi užtikrinti tėvai, tačiau suaugusiame amžiuje viskuo pasirūpinti turime patys. Pradėti reikėtų nuo svarbiausių poreikių atliepimo, todėl negali likti vietos tokioms mintims kaip „nespėjau pavalgyti“, „neturiu galimybių sportuoti“, „sėdžiu tarp keturių sienų“. Sukurkime sau visavertį gyvenimą ir su kiekviena diena, kai jausimės pasirūpinę savimi, suteikę sau meilės, savivertė tik augs. Dar vienas svarbus dalykas – suvokti, kad nėra tobulų žmonių ir garsiai įsivardyti savo teigiamas savybes, stiprybes, gebėjimus. Itin naudinga tai surašyti ir palikti matomoje vietoje, kad kasdien pakartotumėte.

Finansinio raštingumo stygius

Lietuvos banko duomenimis, lyginant su kitomis ES narėmis, pagal finansinio raštingumo lygį Lietuva užima gana žemą vietą. Iš tiesų reta šeima skiria pakankamai dėmesio vaikų santykio su pinigais formavimui. Dažnai tėvai prisiima visą atsakomybę už vaikų gerovę ir materialinį saugumą, todėl vaikai nei patiria, nei supranta, o ilgainiui ir nesigilina į pinigų kilmę bei vertę. Taip formuojasi ydingas santykis su pinigais: atrodo, kad jų tiesiog yra, o kai pritrūksta, tikimasi, jog jie kažkaip atsiras. Jei neatsiranda, tai neatrodo didelė problema, nes aplinkiniai taip pat kažkaip išsisuka. Tokios nuostatos gali lemti pasyvesnį požiūrį į finansus ir mažesnę motyvaciją aktyviai siekti didesnių pajamų. O susidūrus su realiais finansiniais sunkumais išryškėja ir kiti sunkumai – nerimas, nepasitikėjimas savimi.

Ką daryti? Tėvams verta nuo mažens mokyti vaikus jų amžiui suprantama kalba ir per praktinius pavyzdžius, kaip uždirbami pinigai, kaip juos atsakingai leisti, kas yra taupymas. Suaugusiesiems, jaučiantiems finansinio raštingumo spragas, naudinga skirti dėmesio saviugdai: skaityti finansų valdymo knygas, lankyti kursus, konsultuotis su asmeninių finansų specialistais. Svarbiausia suprasti, kad pinigai nėra savaime atsirandantis ar dingstantis reiškinys – jie yra mūsų sprendimų ir veiksmų rezultatas. Todėl tiek uždirbimas, tiek išleidimas turėtų būti sąmoningas ir apgalvotas.

Kas dar padeda griauti blokus?

Gausos mąstymas

Jau išsiaiškinome, kad mūsų gerovė ir gausa tiesiogiai priklauso nuo minčių, nes jos linkusios materializuotis. Jei nuolat galvosime apie tai, kaip trūksta pinigų, kaip prastai gyvename palyginti su kažkuo kitu, iš tiesų negalėsime pasigirti pritekliumi. Taip pat kenksminga skųstis mokesčiais, negrąžinti skolų, neskolinti doram žmogui, neaukoti labdarai. Pinigai yra energija, kuri turi ateiti ir išeiti iš mūsų namų bei piniginės: jei užlaikysime, nauji pinigai neateis, o turimų nuolat trūks.

Gausos mąstymas vyksta tada, kai esame nusiteikę, kad viskam pakanka pinigų. Kai išleisdami pinigus (net jei tai mokesčių mokėjimas) jaučiame pasitenkinimą. Kai negailime leisti sau, artimam, svetimam. Kasdien turime bent kartą susitelkti ir pagalvoti apie tai, kad turime užtektinai, kad mums nieko netrūksta. Taip pat pasidžiaugti gavus pinigų, simboliškai išleisti, tarsi atšvenčiant, kad su pinigais sietųsi teigiama emocija. Galvodami, kad visko pakanka, taip ir bus. Žinoma, tai galioja žmonėms, kurie ne tik galvoja apie gausą, bet ir žengia konkrečius žingsnius, kad kurtų savo gerovę.

Pagarbus elgesys su pinigais

Nuo mūsų požiūrio į pinigus priklauso, kiek jų turėsime. Jei norime būti verti finansinės sėkmės, turime ir patys vertinti pinigus (tiek pačių uždirbtus, tiek svetimus). Tai visų pirma pasireiškia per pagarbą turimam turtui, kai elgiamės tvarkingai, atsakingai, saugome daiktus, įrenginius, namus. Neišmeskime, nesušluokime į šiukšles net vieno cento. Pinigus laikykime piniginėje, o didesnes sumas – medinėje dėžutėje arba banko sąskaitoje. Neglamžykime banknotų ir nekiškime jų tiesiai į kišenes, nepalikime pinigų dulkėti ant stalo ar kitoje matomoje vietoje. Gavę pinigų, skirkime minutę sąmoningai padėkoti už juos ir pasidžiaugti. Netaupykime pinigų juodai dienai ar laidotuvėms, nes pasąmoningai tai prišauksime. Taupykime atostogoms, mokslams, pirkiniams, bet ne bėdai.

Įdomu

• Seniausia valiutos forma visame pasaulyje buvo galvijai. Kai kuriose Afrikos valstybėse karvėmis atsiskaitydavo iki XIX a. vidurio.
• Pirmasis popierinis pinigas pagamintas senovės Kinijoje maždaug prieš 1400 metų.
• Žaidimo „Monopolis“ banknotų kasmet išspausdinama daugiau negu tikrų pinigų.
• Kuo mažesnio nominalo banknotas, tuo greičiau susidėvi.
• Didžiausi banknotai (A4 formato) išspausdinti 1998 m Filipinuose, švenčiant nepriklausomybę nuo Ispanijos.
• 1967 m. Londone pastatytas pirmasis bankomatas, Lietuvoje – 1995 m.

Autorė Laima Samulė

Vidinių kodų dešifravimas 

Skaitmeninė psichologija yra inovatyvus savęs pažinimo metodas, kuris į gimimo datą žvelgia kaip į individualią žmogaus psichologinę matricą. Skirtingai nuo tradicinės numerologijos, kuri dažnai apsiriboja mistinėmis interpretacijomis, skaitmeninė psichologija analizuoja skaičius kaip energijos dažnius ir elgsenos šablonus. Kiekvienas skaitmuo žmogaus gimimo datoje atstovauja tam tikroms charakterio savybėms, mąstymo modeliams ir emocinėms reakcijoms. Šis mokslas padeda suprasti, kad žmogus gimsta turėdamas „gamyklinį nustatymą“ – stipriąsias ir silpnąsias puses. Pavyzdžiui, žmonės, kurių gimimo datoje dominuoja vienetai, pasižymi stipria lyderystės energija, tačiau kartu gali susidurti su egocentrizmu ar vienatvės baime. Dvejetų savininkai yra puikūs diplomatai, tačiau jiems dažnai sunku priimti savarankiškus sprendimus. Skaitmeninė psichologija neigia fatalizmą; ji neteigia, kad asmens likimas yra iškaltas akmenyje. Priešingai – ji suteikia įrankius suprasti savo ego veikimo principus. Kai suvokiame, kodėl vienaip ar kitaip reaguojame, nustojame būti savo pasąmoninių impulsų įkaitais ir pradedame sąmoningai valdyti savo gyvenimą, transformuodami silpnybes į resursus. 

Gyvenimo ciklai ir pasikartojantys scenarijai 

Vienas įdomiausių skaitmeninės psichologijos aspektų yra gebėjimas identifikuoti asmeninius gyvenimo ciklus ir juose besikartojančius scenarijus. Turbūt daugelis pastebėjo, kad kas 7-erius ar 9-erius metus gyvenime įvyksta kardinalių pokyčių. Tai nėra sutapimas. Žmogaus gyvenimas juda spiralėmis, o kiekvienas etapas turi specifinę užduotį ir energetinį foną. Skaitmeninė psichologija leidžia apskaičiuoti asmeninių metų skaičių, kuris veikia tarsi dvasinis ir socialinis „orų prognozės“ žemėlapis. Jei žmogus išgyvena devintuosius ciklo metus, o bando pradėti visiškai naują verslą, jis gali susidurti su didžiuliu pasipriešinimu. Kodėl? Todėl, kad devintieji metai skirti transformacijai, atsisveikinimui su praeitimi ir apsivalymui, o ne naujoms sėkloms sėti. Priešingai – pirmaisiais ciklo metais pradėti projektai gauna galingą impulsą keleriems metams į priekį. Ignoruodami šiuos dėsningumus toesiog eikvojame energiją kovai su srove. Supratus savo ciklą, išmokstama sinchronizuotis su gyvenimo tėkme. Taip pat skaitmeninė psichologija paaiškina, kodėl žmogus nuolat pritraukia panašius partnerius ar patenka į identiškas konfliktines situacijas darbe – tai vyksta tol, kol išmokstama konkretaus skaičiaus atnešta pamoka. 

Vidinės pamokos ir asmeninio augimo kryptis 

Kiekviena gimimo data savyje slepia ne tik talentus, bet ir vadinamąją sielos užduotį, arba didžiąją gyvenimo pamoką. Skaitmeninėje psichologijoje tai siejama su skaičių trūkumu arba jų disbalansu matricoje. Šios pamokos dažniausiai pasireiškia per didžiausius asmeninius iššūkius, krizes ir nepatogumo zonas. Pavyzdžiui, žmogui, kurio skaitmeniniame kode užkoduota poreikio kontroliuoti pamoka, gyvenimas nuolat kels situacijas, kuriose viskas vyks ne pagal planą, kol jis išmoks pasitikėjimo ir lankstumo. Asmeninis augimas prasideda tada, kai nustojama kaltinti aplinkybes ir paklausiama savęs: „Ko ši situacija bando mane išmokyti?“ 

Gimimo datos analizė padeda pamatyti asmenybės akląsias zonas – tuos elgesio aspektus, kurių patys nepastebime. Žinodamas savo skaičių kombinacijas, žmogus gauna tiesiausią gairę į savo potencialo realizavimą. Jis pradeda suprasti, kokia profesinė kryptis atneš ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinį pasitenkinimą. Tai padeda atrasti autentišką gyvenimo kryptį, kurioje nelieka vietos lyginimuisi su kitais, nes suvokiama, kad individualus tobulėjimo kelias ir tikslai yra visiškai unikalūs. 

Autorė Eglė Stratkauskaitė 

NORŲ ŽEMĖLAPIS

Tai magijos atributas, pagrįstas minčių vizualizacijomis ir afirmacijomis, kilęs iš fengšui mokymų. Kuriant žemėlapį svarbu atsižvelgti į bagua lentelės struktūrą. Jos centre – žmogus, o aplink jį išsidėsčiusios pasaulio kryptys žymi svarbiausias gyvenimo sritis: sveikatą, meilę, gerovę ir kt.

• Šiaurė (lapo apačioje) – karjera
• Pietūs (lapo viršuje) – sėkmė, saviraiška
• Rytai (kairėje lapo dalyje) – šeima ir sveikata
• Vakarai (dešinėje lapo dalyje) – vaikai ir kūryba
• Pietryčiai – pinigai, materialinė ir dvasinė gerovė
• Šiaurės rytai – žinios, išmintis
• Pietvakariai – meilė, santuoka
• Šiaurės vakarai – kelionės, naudingi ryšiai, globėjai

Pirmas žingsnis – pasiimti didesnį popieriaus lapą arba naudoti magnetinę lentą ir atitinkamai suskirstyti jį šiomis zonomis. Tuomet, atsižvelgiant į savo troškimus – ar tai gražesni namai, tvirta šeima, geras darbas, ar tiesiog ramybė – sudėliokite savo norimų dalykų vaizdinius šiose srityse.

Kruopštus ir raminantis procesas

Norų žemėlapio kūrimas prasideda nuo savęs įsivertinimo – svarbu aiškiai suprasti, ko iš tiesų norite, ir periodiškai apie tai pagalvoti. Kurdami žemėlapį apmąstykite, kaip išsipildžiusios svajonės pakeistų jūsų gyvenimą ir ar tam esate pasiruošę. Peržvelkite visas bagua lentelės sritis ir užsirašykime, ko jose jums trūksta. Savo troškimų neribokite – tiek kalbant apie materialius dalykus, tiek apie asmeninį tobulėjimą ar santykius, svarbu, kad norai kiltų iš pačios širdies. Kai pasižymėsite troškimus, ieškokite kuo labiau juos atitinkančių iliustracijų. Žemėlapio centre pirmiausia įklijuokite savo pačių atvaizdą – nuotrauką, kurioje atrodote laimingiausi arba labiausiai sau patinkate, nes norų žemėlapis pagrįstas viltimi ir svajonių pildymusi. Toliau pridėkite kitų vizualinių simbolių: tai gali būti iškarpos iš žurnalų apie gyvenimo būdą, madą, sveikatą ar interjerą, taip pat lipdukai, tiesiogiai ar simboliškai reiškiantys jūsų norus. Jei tokios vizualizacijos nepavyksta surasti, visada galima jas nusipiešti patiems tiesiai ant žemėlapio. Patogiau, jei norų atvaizdai žemėlapyje būtų lengvai keičiami, pavyzdžiui, priklijuoti dvipuse lipnia juostele, kad jau išsipildžiusius norus būtų galima lengvai pakeisti naujais.

Kaip dėlioti žemėlapį?

Nebūtina stengtis užpildyti viso žemėlapio vienu metu – pasižymėkite tik tai, ko jums reikia šiuo gyvenimo etapu. Tokiu būdu didesnę vidinę intenciją ir visatos energiją siųsite svarbiausiems troškimams įgyvendinti. Aplink centre įklijuotą geriausią savo nuotrauką dėliokite paveikslėlius, atitinkančius jūsų svajones: jei siekiate lieknesnės figūros, Rytuose galite nupiešti dailų siluetą arba iškirpti iš žurnalo patinkančią figūrą ir pritvirtinti savo veidą; jei norite surasti antrąją pusę ar ištekėti, Pietvakarių zonoje priklijuokite laimingos poros nuotrauką arba meilės simbolių – širdelių, žiedų ir pan.; jei puoselėjate laimingą santuoką, tiesiog priklijuokite savo su vyru ar žmona nuotrauką. Pinigų zonoje galima pritvirtinti tikrų monetų ar popierinių kupiūrų, o jei svajojate apie namą ar vilą prie jūros – jų iliustracijas. Tokiu būdu pamažu užpildysite visas jums svarbias žemėlapio zonas. Patartina rinktis kuo gražesnius, ryškesnius ir įtaigesnius paveikslėlius, lipdukus ar smulkmenėles, kad kiekvieną kartą žiūrint į norų žemėlapį užplūstų geros emocijos. Žemėlapiu pasigrožėti naudinga kiekvieną dieną, kad troškimams pildytis skleistumėte nenutrūkstamą energiją. Taip pat pravartu susidaryti veiksmų planą, padėsiantį siekti užsibrėžtų tikslų, o dienos pabaigoje pagirkite save už nuveiktus darbus ir artėjimą prie savo troškimų.

MANIFESTACIJOS

Manifestacija – tai daugiau nei paprastas noras; tai apgalvota, aktyvi praktika, padedanti sujungti mintis, emocijas ir veiksmus su giliausiais troškimais. Sėkmingas manifestavimas susideda iš kelių svarbių etapų, kuriuos būtina įgyvendinti, kad norai pildytųsi:

1. Jauskite dėkingumą už tai, ką jau turite

2. Išsiaiškinkite, ką tiksliai norite manifestuoti, kokie yra jūsų tikrieji troškimai

3. Pašalinkite viską, kas blokuoja ar trukdo svajonėms išsipildyti

4. Identifikuokite galimas kliūtis ir iššūkius bei raskite jiems sprendimus

5. Sukurkite konkretų ir aiškų veiksmų planą, kad tiksliai žinotumėte, koks bus kitas žingsnis

6. Išmokite pasiduoti tėkmei ir leiskite visatai vesti jus už rankos

Šiek tiek plačiau apžvelkite kiekvieną iš šių etapų, kad geriau suvoktumėte, kaip tinkamai manifestuoti ir užtikrinti, jog norai pildytųsi.

Dėkingumo praktika

Išmintis byloja: „Jei nevertini to, ką turi, vadinasi, turi daugiau, negu esi vertas.“ Jei neįvertinate to, ką turite šiandien, vargu ar nusipelnėte gauti dar daugiau. Todėl labai svarbu reguliariai užsiimti dėkingumo praktika. Vakare, prieš miegą, peržvelkite savo dienos įvykius ir raskite, už ką galite padėkoti Dievui, likimui, visatai ar patys sau. Kiekvieną dieną neįvyksta būtį keičiančių dalykų, todėl svarbu įvertinti net pačias smulkiausias akimirkas, pavyzdžiui, nelijo, nepavėlavote į darbą, šeimoje visi sveiki, skaniai pavalgėte, grįžote į šiltus namus ir pan. Jei esate plunksnos žmogus, dėkingumo momentus galite surašyti darbo kalendoriuje arba specialiame dėkingumo dienoraštyje. Kai įprasite kasdien padėkoti už paprastus momentus, galite pereiti prie sudėtingesnės dėkingumo praktikos, susidedančios iš trijų dedamųjų:

Padėka sau – surasti dienos momentų, kai buvote geri, ryžtingi, atsakingi, dėmesingi: ką nors gero padarėte, pasakėte komplimentą, padėjote išspręsti problemą, nesusierzinote per konfliktą, neatidėjote darbo, pamaitinote šeimą, pasportavote ir pan.

Globali padėka – padėkoti už tai, kad esate gyvi, už gamtą, tyrą orą, švarų vandenį, metų laikų kaitą, taiką, sveikatą, aštrų protą ir šalį, kurioje gimėte.

Padėka aplinkai – dėkoti supantiems žmonėms, kurie prisideda prie gyvenimo kokybės: šeimai, draugams, giminaičiams, taip pat ir nepažįstamiems, pavyzdžiui, už šypseną gatvėje, teisingą gydytojo diagnozę ar kelyje užleidusį vairuotoją.

Norų išgryninimas

Neretai tiksliai nežinome, ko norime iš gyvenimo ir pačių savęs, nes mūsų norus formuoja daugybė veiksnių. Vienas jų – asmeninės būdo savybės: vieniems žmonėms iš prigimties norisi siekti daugiau, nueiti toliau, kiti labiau linkę likti komforto zonoje. Svarbi įtaka tenka ir savivertei bei pasitikėjimui savimi: kuo jie didesni, tuo drąsiau žmogus svajoja ir sėkmė lydi įvairiose gyvenimo srityse. Norams įtaką daro ir supanti aplinka, kuri gali būti skatinanti ir auginanti arba priešingai – gniuždanti ir ribojanti, neleidžianti pakilti nuo žemės.

Dažnai galvodami, ko trokštate, nejučia verčiate save siekti to, ką aplinka jums įteigė kaip teisingą, pavyzdžiui, studijuoti tėvų pageidaujamą profesiją ar dirbti nuo 8 iki 17 val., nors tai jums visiškai netinka. Todėl svarbiausias žingsnis sėkmingos manifestacijos link – atsiriboti nuo aplinkos, užtildyti pašalinį triukšmą ir įsiklausyti į save, pajusti tikrąjį savo pašaukimą bei tikruosius norus. Juos naudinga pasižymėti ir nuolat sau apie tai priminti.

Blokų pašalinimas

Gyvename informacinio triukšmo laikais, kai smegenis kas sekundę pasiekia apie 2000 bitų informacijos. Ši informacija filtruojama pagal tai, ko išmokote per gyvenimą, tačiau didžiąją dalį apdorojimo įgūdžių įgijote iki pilnametystės. Todėl viską leidžiate per filtrus, kuriems įtaką darė tėvai, mokytojai, kiti autoritetai, įvairios traumos, neigiamos patirtys bei vėliau – visuomeninės nuostatos. Norint sėkmingai manifestuoti, reikia pašalinti visas kliūtis, kurios riboja jūsų realybės suvokimą. Tai gali būti net artimos aplinkos žmonės, kurie kasdien primena, kur „yra jūsų vieta“ ir kaip turite gyventi „normaliai“. Norams išsipildyti labai svarbi vidinė laisvė ir susiliejimas su pačiu savimi, todėl būtina į dienos šviesą ištraukti ribojančius įsitikinimus bei juos sukūrusias emocines traumas. Tik keičiant šiuos trikdžius atsiversite naujoms galimybėms ir pokyčiams gyvenime. Turite būti atviri, drąsūs ir laisvi, kitaip norimi pokyčiai neįvyks.

Kliūčių įveikimas

Ne tik pasakose, bet ir realiame gyvenime norint pasiekti tikslus reikia įveikti įvairius išbandymus ir pašalinti kliūtis. Ankstesniame etape sprendėte vidines kliūtis, dabar metas atkreipti dėmesį į išorines, kurios taip pat riboja jūsų potencialą. Siekti norų gali trukdyti įvairūs veiksniai, tačiau dedant užtektinai pastangų juos galima įveikti. Pirmiausia reikėtų atidžiai įvertinti savo norus ir identifikuoti, kas šiuo metu neleidžia jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, jei svajojate dirbti visiškai kitą darbą, dažniausios kliūtys – trūkstamos žinios ar įgūdžiai. Svajojate apie ramų gyvenimą užmiestyje, bet šiuo metu gyvenate sostinėje – kliūtis čia yra gyvenamoji vieta ir būstas. Norite susirasti antrąją pusę, bet būdami introvertais namisėdomis susiduriate su netinkamu gyvenimo būdu. Todėl svarbu logiškai įvertinti esamą padėtį, savo troškimus ir identifikuoti neigiamus aspektus, trukdančius jiems įgyvendinti, bei rasti sprendimus, kurie dažnai yra lengviau pasiekiami, nei iš pradžių atrodo.

Veiksmų planas

Dideli tikslai gali atrodyti bauginantys, o mintys apie juos kartais sustabdo nuo pirmo žingsnio trokštamų pokyčių link. Todėl naudinga savo kelią suskaidyti į etapus, kuriuose užsibrėžiami tarpiniai tikslai ir užduotys. Taip savęs neišgąsdinsite, priešingai – motyvuosite pradėti keisti gyvenimą. Veiksmų plane numatyti etapai gali būti tiek trumpesnės, tiek ilgesnės trukmės, atsižvelgiant į siekiamus tikslus. Pavyzdžiui, kasdienis tikslas gali būti išmokti po 10 užsienio kalbos žodžių, o tam tikrų kursų lankymas gali trukti kelis mėnesius ar net pusmetį. Svarbu už kiekvieną plane pažymėtą ir įgyvendintą užduotį save apdovanoti. Tai gali būti geras žodis, skanumynas ar bet koks dalykas, suteikiantis džiaugsmo ir motyvacijos judėti toliau. Taip pat labai motyvuoja iš sąrašo išbrauktas įgyvendintas tikslas ar prie jo padėta varnelė – su kiekvienu žingsniu auga pasitikėjimas savo jėgomis, savivertė ir noras siekti dar daugiau.

Autorė Laima Samulė

Plaukai ir nagai – (ne)sėkmės simboliai

Daugelyje vakarietiškų tradicijų plaukai ir nagai suvokiami ne tik kaip išvaizdos detalės, bet ir kaip gyvybingumo bei tapatybės ženklai. Jie nuolat auga, keičiasi, juos galime sąmoningai trumpinti ar formuoti – tarsi valdytume dalį savo gyvenimo.

Plaukai nuo seno siejami su jėga, patirtimi, asmenine istorija. Nagai – su apsauga, ribų brėžimu ir gebėjimu atlaikyti spaudimą. Kirpimas dažnai suprantamas ne tik kaip grožio procedūra, bet ir kaip simbolinis veiksmas: senos energijos paleidimas ir naujo etapo pradžia. Skirtingose šalyse ir kultūrose plaukų kirpimas neretai laikomas perėjimo ženklu. Europoje plaukų kirpimas neretai žymėjo perėjimą į naują gyvenimo tarpsnį – vaikystės pabaigą, tarnybos pradžią, gedulą ar religinį apsisprendimą. Vienuolynuose tonzūra (dalinis galvos skutimas) simbolizavo pasaulietiškumo atsisakymą ir atsidavimą dvasinei disciplinai. Šiandien tai matome kasdienybėje: po skyrybų, sunkaus laikotarpio ar didelės transformacijos žmogus dažnai pirmiausia keičia šukuoseną. Keltų ir kitų senųjų Europos tautų pasakojimuose plaukai buvo siejami su laisve ir statusu – jų nukirpimas galėjo reikšti pažeminimą ar prievartą. Todėl plaukai imti suvokti kaip autonomijos simbolis. Kai kuriose Šiaurės Amerikos čiabuvių tautose plaukai tradiciškai laikyti dvasinės tapatybės dalimi. Ilgi plaukai sieti su stiprybe ir ryšiu su protėviais, o jų kirpimas – su gedulu ar dideliu gyvenimo lūžiu. Rytų Azijoje plaukų priežiūra taip pat turi socialinę prasmę. Pavyzdžiui, Japonijoje tvarkinga išvaizda laikoma pagarbos sau ir kitiems ženklu, todėl kirpimas dažnai suvokiamas kaip pasiruošimas naujam etapui – egzaminams, darbui ar svarbiam gyvenimo pokyčiui.

Kalbant apie nagus, jie greitai išduoda gyvenimo būdą. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje tvarkingi nagai istoriškai siejami su higiena, statusu ir patikimumu. Kai kuriose Rytų Azijos kultūrose ypač ilgi nagai buvo statuso ženklas, t. y. jie rodė, kad žmogui nereikia dirbti fizinio darbo. Vėliau tai tapo estetikos ir įvaizdžio dalimi.

Kurią savaitės dieną kirpti plaukus?

Pirmadienis – Mėnulio diena. Siejama su emocijomis, intuicija ir vidiniu saugumu. Tinka švelniam atsinaujinimui – galiukams patrumpinti, raminamosioms procedūroms. Drastiškiems pokyčiams gali pritrūkti ryžto.

Antradienis – Marso diena. Veiksmo, valios ir impulso energija. Puiki diena ryžtingiems pokyčiams, jei jaučiatės stiprūs. Tačiau įtampa ar pyktis gali sustiprėti, todėl svarbi vidinė būsena.

Trečiadienis – Merkurijaus diena. Komunikacijos, idėjų ir lengvumo metas. Kirpimas gali simboliškai išlaisvinti mintis, padėti geriau save pristatyti. Tinka, jei siekiate kūrybinio produktyvumo ar geresnio įspūdžio.

Ketvirtadienis – Jupiterio diena. Augimo, gausos ir autoriteto energija. Palanki diena tiems, kurie nori sustiprinti karjeros kryptį ar reputaciją. Pokytis suvokiamas kaip strateginis žingsnis.

Penktadienis – Veneros diena. Grožio, harmonijos ir santykių diena. Viena palankiausių estetinėms procedūroms. Tinka, jei norite pritraukti dėmesį, simpatiją, lengvumo energiją.

Šeštadienis – Saturno diena. Disciplinos ir struktūros metas. Tinka minimalistiniam, tvarkingam kirpimui, ilgalaikiam rezultatui. Jei jaučiate nuovargį ar savikritiką, venkite radikalių sprendimų.

Sekmadienis – Saulės diena. Gyvybingumo ir matomumo simbolis. Vienose tradicijose laikomas nepalankiu („nukirpsi savo spindesį“), kitose priešingai – tinkamu sąmoningai formuoti įvaizdį. Svarbiausia – vidinė harmonija.

(Ne)sėkmę lemia Mėnulio fazės

Priešpilnis. Šis laikotarpis siejamas su energijos augimu, kūryba ir ambicija. Manoma, kad priešpilnis palankus tuomet, kai norisi plaukų augimo, gyvybingumo ir šviežumo efekto. Kirpimas šiuo metu simboliškai suvokiamas kaip sėkmės pritraukimas per plėtrą – geresnius darbo rezultatus, naujas pažintis, daugiau klientų ar idėjų. Nagų kirpimas per priešpilnį taip pat laikomas pasiruošimo ženklu – tarsi nušlifuojamos detalės prieš naują etapą, kad į jį būtų žengiama tvarkingai ir pasirengus priimti daugiau.

Pilnatis. Pilnaties metu emocijos sustiprėja, o vidiniai išgyvenimai tampa ryškesni. Vieniems tai itin palankus metas – pilnatis simbolizuoja gausą, matomumą ir spindesį, todėl kirpimas gali tapti savotišku savęs pristatymo ritualu. Tačiau kitiems šis metas gali būti per intensyvus: padidėjęs impulsyvumas skatina drastiškus sprendimus, dėl kurių vėliau galima suabejoti. Jei siekiama stabilios, ilgalaikės sėkmės, pilnatis gali būti ne pats tinkamiausias laikas. Ji labiau tinka ryškiam, šventiškam pokyčiui nei ramiai transformacijai. Nagų tvarkymas per pilnatį dažnai siejamas su užbaigimu ir švara, tačiau svarbu vengti skubos.

Delčia. Tai – mažėjimo ir paleidimo fazė. Ji siejama su apsivalymu, atsisakymu ir procesų užbaigimu. Kirpimas šiuo metu rekomenduojamas tiems, kurie nori atsikratyti nualintų galiukų, sunkumo jausmo ar emocinių „uodegų“, trukdančių judėti į priekį. Simboliškai tai sėkmės atlaisvinimas – ne per augimą, o per vietos sukūrimą naujam. Tikima, kad per delčią kirpti plaukai atauga lėčiau, bet tampa stipresni. Nagų kirpimas šiuo laikotarpiu siejamas su siekiu susigrąžinti kontrolę ir susitvarkyti kasdienybę.

Jaunatis. Tai naujo ciklo pradžia, kai Mėnulis beveik nematomas. Simboliškai tai ketinimų, planų ir vidinio apsisprendimo metas. Kirpimas per jaunatį gali tapti sąmoningu startu – sprendimu pradėti iš naujo, pakeisti įvaizdį taip, kad jis atspindėtų naują kryptį. Tačiau jei siekiama stabilumo ir aiškumo, vertėtų palaukti, kol energija sustiprės. Nagų kirpimas jaunaties metu simbolizuoja tvarkingą, švaresnį ir sąmoningesnį naujo etapo pradėjimą.

Autorė Monika Budnikienė

Slenkstis

Vienas seniausių magiškų ritualų, susijusių su slenksčiu, buvo gyvūno, šventos relikvijos ar amuleto užkasimas po juo statant namą. Tikėta, kad taip namai bus apsaugoti nuo įvairių blogybių – nelabųjų dvasių, vagių, gaisro, skurdo ir kitų nelaimių.

Iš kartos į kartą perduodami prietarai, kurių kilmės dažnai nebežinome, tačiau pasąmoningai jais tikime, taip pat priklauso saugančiajai magijai. Slenkstis laikomas riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių, todėl su juo siejama nemažai prietarų, persmelktų atsargumo ir baimės. Buvo tikima, kad negalima nieko perduoti per slenkstį, ypač pinigų ar duonos su druska, nes taip iš namų gali pasitraukti sėkmė ir turtai. Taip pat nevalia per slenkstį bendrauti ar tiesti ranką pasisveikinti – esą tai gali baigtis rimtu susipykimu.

Manyta, kad negalima pradėti šluoti ar plauti grindų nuo slenksčio, nes taip galima prisikviesti nelabąsias dvasias. Jokiu būdu nepatarta mesti šiukšlių per slenkstį, nes tai galėjo užtraukti skurdą.

Vis dėlto pats slenkstis nėra laikomas bloga vieta. Priešingai – tikėta, kad jis gali padėti atsikratyti neigiamų emocijų, palengvinti ilgesį ar liūdesį. Dėl to patarta keletą minučių tylomis pasėdėti ant slenksčio. Vestuvių papročiuose iki šiol gyva tradicija, kai jaunasis perneša jaunąją per slenkstį – tikėta, kad tai lemia šeimos laimę, santarvę ir gerovę.

Atkreipti dėmesį į ženklus

Svarbu žinoti, kad magiškos galios priskiriamos tik pagrindiniam namų slenksčiui – tam, per kurį išeinate iš namų. Dažnai čia mėgsta prigulti katės, nes jos itin jautrios energetikai. Laikoma, kad kurį laiką pagulėjusios jos išsklaido neigiamą energiją, todėl nereikėtų jų vyti, ypač jei nėra būtinybės uždaryti durų.

Jei žmogus suklumpa ant slenksčio, tai gali būti ženklas apie nesėkmingą kelionę – kelyje gali nutikti nemalonių dalykų arba patirti sunkumų. Kai kurie tiki, kad tokiai lemčiai išvengti galima tris kartus pirmyn ir atgal peržengiant slenkstį.

Girgždantis slenkstis laikomas blogu ženklu, galinčiu pranašauti ligą ar net mirtį. Manoma, kad slenkstį reikia kuo greičiau sutaisyti, kad mirusiųjų dvasios nesušnibždėtų ir nepritrauktų nelaimių. Norint apsaugoti namus nuo blogos energijos, patariama iš lauko pusės prie slenksčio paberti druskos. Jei iš namų išeina nemalonūs žmonės, rekomenduojama iššluoti namus slenksčio kryptimi – taip neigiama energija nelieka viduje.

Kryžkelė

Nuo seniausių laikų kryžkelės laikomos ypatingomis magijos vietomis, nes jose susitelkia energijos sankaupos. Tai ypač pasakytina apie senus takų susikirtimo taškus, kuriuose per amžius keliavo tūkstančiai žmonių. Senovėje tikėta, kad eiti per patį sankryžos centrą yra blogas ženklas – galbūt dėl šios priežasties miestų kryžkelėse dažnai statomi paminklai, fontanai ar gėlynai.

Prietaringi žmonės sankryžose vengia net nusižiovauti ar numesti kokį daiktą, nes tikima, kad tai gali užtraukti nesėkmę. Kita vertus, tokias vietas kartais pasitelkdavo magiškiems ritualams – ligoms, nesėkmėms įveikti ar norams įgyvendinti. Dažnai ritualams naudodavo nuošalias kryžkeles: miškuose, senuose kaimeliuose, prie piliakalnių, kapinių ar kitose energetiškai stipriose vietose.

Todėl nereikėtų liesti daiktų, gulinčių kryžkelėje – tikėtina, kad tai kažkieno ritualo dalis, ir netyčia galite tapti jo proceso dalimi. Vis dėlto, jei randate pamestą piniginę ar kitą daiktą, jį pakeldami ir grąžindami savininkui pasielgiate tinkamai.

Sprendimų metas

Kryžkelė nuo seno asocijuojasi su svarbiais gyvenimo pasirinkimais. Daugelyje pasakų lemtis visiškai skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar herojus pasuka į kairę, ar į dešinę. Panašiai ir tikrame gyvenime – ne kartą atsiduriame „kryžkelėje“, kai reikia priimti reikšmingą sprendimą.

Jei nežinote, ką rinktis, gali padėti kryžkelės metodas. Ant lapo nupieškite kryžkelę, kur kiekvienas kelias atitinka vieną pasirinkimo variantą. Prie kiekvieno kelio surašykite, kas laukia pasukus juo. Be teigiamų aspektų, nepamirškite įvardyti ir neigiamų. Taip galėsite aiškiai matyti, kuris pasirinkimas būtų palankiausias. Svarbu pažymėti ir tai, kas nutiktų, jei liktumėte vietoje – galbūt dar reikia laiko, o dabartinė situacija yra geriausias pasirinkimas.

Jeigu net logiškai įvertinus privalumus ir trūkumus nuspręsti sunku, galima pasitelkti būrimą. Į tarp delnų pašildytą adatą įverkite savo plauką ir laikydami leiskite laisvai siūbuoti. Pastebėsite, kad adatėlė linksta į vieną pusę. Skeptikų teigimu, pasąmoningai patys ją nuvesite ten, kur norite eiti. Tai puiku – intuicija visuomet verta pasitikėti.

Atpažinti ritualus

Sankryžose dažnai atliekami įvairūs magiški ritualai, kuriems naudojami specifiniai atributai. Jei tokias smulkmenas randate kelių susikirtimo vietose, geriausia jų neliesi – palikti ramybėje.

Įvairūs daiktai dažnai naudojami norint atsikratyti skurdo arba perleisti neigiamą energiją kitiems. Brangūs papuošalai gali simbolizuoti šeiminių rūpesčių perkėlimą, išpirkas dvasioms po meilės ritualų ir panašiai. Drabužių atributai dažnai naudojami ligai, vienatvei perduoti ar grožiui perimti. Šalikai, karoliukai, apyrankės – tai meilės burtai, skirti žmogui susaistyti. Laikrodis dažnai siejamas su mirties ritualais.

Svarbu suprasti, kad net jei magija nebuvo nukreipta prieš jus, paėmę ritualiniam tikslui skirtą daiktą galite perimti neigiamą energiją – ligą, santykių problemas ar kitą blogį, kuris persikels į jūsų gyvenimą. Jei daiktas paliktas kaip auka, kad išsipildytų noras, jį paėmę tampame „donoru“ – jūsų gyvenimas toje srityje gali pablogėti, o burtą atlikusiam žmogui pagerės. Dėl šios priežasties sankryžose nepatartina atlikti jokių magiškų ritualų. Čia tvyranti energija itin stipri, todėl rizikuojate tapti dalimi proceso, iš kurio sunku išeiti be pasekmių.

Kampas

Kampai nuo seno laikomi tyliais namų energijos sargais – jie gali tiek atimti jėgas, tiek jas grąžinti, atsižvelgiant į tai, kaip juos naudojate. Bioenergetikų teigimu, kampai pasižymi gebėjimu sugerti energiją ir nukreipti ją į išorę – juose nuolat sukasi nematomas srautas, valantis ir tvarkantis erdvę. Dėl šios priežasties kampų nereikėtų užstatyti baldais: lova, sofa ar darbo stalas kampe nėra geras pasirinkimas, nes net skaitant mėgstamą knygą kampas tyliai pasiima energiją.

Suaugusiam žmogui energiją atgauti sunkiau nei vaikui, todėl miegoti ar ilsėtis derėtų atviresnėse erdvėse, kur energija gali laisvai cirkuliuoti. Kampe galima pabūti tik tam tikrą laiką, t. y. kol išvaloma energija, o tada iš jo atsitraukti, nes nuolatinis energijos srautas gali išvarginti. Jei grįžtate pavargę ar kupini neigiamų įvykių, verta pastovėti kampe – tegul jis pasiima negatyvą ir nuramina.

Ne veltui senovėje naudotas auklėjimo būdas, kai vaikui liepdavo pastovėti kampe: čia jis nurimsta, susidėlioja mintis, pergalvoja elgesį. Taip pat nuo seno tikima, kad netekėjusioms moterims ir nevedusiems vyrams nepatartina sėdėti prie stalo kampo, nes tai gali pritraukti ilgus metus vienatvės.

Norint išvalyti namų energiją, rekomenduojama su degančia žvake apeiti visus namų kampus ir kiekviename pastovėti keletą sekundžių.

Pinigų kampas

Kampai gali būti naudojami ne tik namų energijai valyti, bet ir finansinei sėkmei pritraukti. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą kampą. Pinigus nešantis kampas tradiciškai laikomas tolimiausiu kairiuoju kampu, stovint prie pagrindinių įėjimo durų į namus. Nesvarbu, kuriame kambaryje jis yra, jame turi būti palaikoma ypatinga tvarka: negali būti sudžiūvusių augalų ar džiovintų gėlių, purvo, dulkių, netvarkos, sudužusių ar sulūžusių daiktų, nereikalingų rakandų, senų sąskaitų ar skolų dokumentų. Visa tai energetiškai trukdo pinigų srautui ateiti į gyvenimą.

Pinigų kampe galima laikyti simbolius, kurie pritraukia turtus. Raudona spalva laikoma aktyvia ir skatinančia sėkmę, todėl ant stalelio ar spintelės galima padėti raudoną vokelį su 1–2 eurais arba kiniškomis monetomis, surištomis raudonu siūlu. Beje, pinigų, piniginės ar rankinės nedera dėti tiesiai ant žemės.

Taip pat čia tinka deginti žvakę arba laikyti kristalą, ypač citrinitą – gausos akmenį. Naudingas ir nedidelis veidrodėlis, kad „padaugintų“ tai, ką atspindi. Fengšui filosofijoje pinigų srautą simbolizuoja vanduo, todėl puikiai tinka nedidelis fontanėlis, akvariumas ar paveikslas su tekančiu vandeniu.

Pinigų kampo energijai stiprinti rekomenduojama įkurdinti augalą – žaluma simbolizuoja augimą, klestėjimą ir gyvybingumą. Ypač tinka vadinamasis pinigų medis, storlapis ar bambukas.

Autorė Laima Samulė

Žvakės liepsna

Daugybė magiškų ritualų atliekama pasitelkus valančią ir gydančią žvakės liepsną. Pasak ezoterikų, ji puikiai tinka ir kovojant su žalingais įpročiais. Geriausia šį ritualą atlikti per delčią, nes kartu su dylančiu Mėnuliu nyksta ir blogas įprotis, kurio norima atsikratyti.

Pasirinkite žvakę, kurią deginsite visą savaitę – iki pasikeis Mėnulio fazė. Ji gali būti ir kvapi, pavyzdžiui, cinamono. Tyloje ir vienumoje patogiai atsisėskite kambario centre, susikoncentruokite į įprotį, kurio norite atsikratyti. Apsvarstykite, kaip jis jums kenkia, kodėl norite jo atsisakyti, kas sulaiko, kaip pasikeistų kasdienybė, jei jo nebeturėtute.

Uždekite žvakę ir žiūrėkite į liepsną galvodami apie savo įprotį. Nebūtina kalbėti jokių burtažodžių – nebent turite susikūrę specialiai šiam ritualui. Įsivaizduokite, kaip liepsna kyla, auga, skverbiasi į jūsų vidų ir apvalo nuo žalingo įpročio. Po kelių minučių užpūskite žvakę ir padėkite ją saugioje vietoje, kad niekas jos neuždegtų. Kitą vakarą ritualą kartokite toje pačioje vietoje, ir taip septynis vakarus iš eilės. Paskutinį vakarą žvakę reikia sudeginti iki galo, kartu su dagtimi. Likusius pelenus ar nesudegusią dalį užkaskite į žemę. Jei po pirmosios ritualo savaitės įpročio atsikratyti vis dar nepavyko, procedūrą galima pakartoti per kitą delčią.

Hipnozės seansai

Hipnozė gali padėti atsikratyti blogų įpročių, nes leidžia specialistui dirbti su gilesnėmis priežastimis, lemiančiomis tokį elgesį. Hipnoterapijos tikslas – ne tik sukurti naują įprotį, bet ir išskaidyti senąjį. Pavyzdžiui, rūkymo atveju hipnozė padeda geriau suprasti, kodėl apskritai buvo pradėta rūkyti ir kas trukdo mesti. Seanso metu terapeutas gali padėti pakeisti mąstymą bei susiplanuoti naują elgesį – sąmoningai apibrėžti priežastis, dėl kurių norima atsisakyti įpročio. Tai gali būti ne tik su sveikata susiję motyvai, bet ir tolimesni siekiai: lengvai užkopti į kalną, sulaukti anūkų būnant sveikam ir pan. Labai svarbu pasirinkti kvalifikuotą hipnoterapeutą, kuris gebėtų padėti išspręsti praeities problemas, lėmusias žalingus įpročius. Kai jų neliks, kartu išnyks ir priklausomybė.

Hipnozė taikoma ir vadinamojo kodavimo nuo alkoholizmo metu. Įdomu tai, kad stipriai paveikti savo pasąmonę galite ir patys. Tiesa, tai reikėtų daryti labai atsargiai, kad nepakenktumėte sau. Bet kokį blogą įprotį verta susieti su fiziškai nemaloniu pojūčiu, pavyzdžiui, galvos ar gerklės skausmu, skausmingu kosėjimu ar pan. Kitąkart, panorėję pasiduoti įpročiui, pasąmoningai pajusite diskomfortą ir jo vengsite.

Vizualizacijos

Šį metodą galima laikyti švelnesne hipnozės forma, nes jo metu taip pat stengiatės paveikti savo pasąmonę ir užprogramuoti joje norimus pokyčius. Tam reikalinga lakesnė vaizduotė ir gebėjimas susitelkti. Kasdien skirkite iki 10 min. vienumoje konkrečiai įsivaizduodami, kaip atrodo jūsų gyvenimas, kai nebeturite žalingo įpročio. Pavyzdžiui, jei blogas įprotis yra nagų kramtymas, įsivaizduokite gražius, tvarkingus nagus, puoštus svajonių manikiūru. Jei pernelyg dažnai naudojatės socialiniais tinklais, vizualizuokite, kiek daug galėtumėte nuveikti su laisvu laiku, kuris atsirastų: sportas, pasivaikščiojimai, stalo žaidimai su šeima, vakarienės su draugais, knygų skaitymas, nauji hobiai ir pan.

Padeda ir vizualizacijos, susijusios su emocijomis – įsivaizduokite, kaip jaučiatės, kai pagaliau nugalite žalingą įprotį. Jei anksčiau, pasidavę įpročiui, jausdavote kaltę ar menkesnę savivertę, tai atsikratę jo jausitės išdidžiai, labiau pasitikėsite savimi, galbūt sulauksite artimųjų įvertinimo ir įgausite daugiau motyvacijos siekti naujų tikslų.

Afirmacijų nauda

Afirmacijos – tai trumpi, pozityvūs teiginiai, padedantys keisti mąstymo modelius ir siekti užsibrėžtų tikslų. Jos gali sustiprinti savivertę, padėti įveikti baimes bei ugdyti pasitikėjimą savimi. Nuosekliai kartojamos afirmacijos kuria pozityvesnį vidinį dialogą, padeda nusiteikti dienai ir išlaikyti vidinę ramybę. Šie teiginiai gali apimti įvairias gyvenimo sritis: karjerą, santykius, sveikatą, gyvenimo būdą. Būtent todėl afirmacijos puikiai tinka ir kovai su blogais įpročiais. Jas galima kartoti garsiai, žiūrint į veidrodį, tačiau praktika rodo, kad žmonės dažnai pamiršta tai daryti. Todėl verta pasiruošti afirmacijų korteles, raštelius ar lipdukus ir juos pritvirtinti gerai matomose vietose arba ant daiktų, kurie siejasi su blogu įpročiu. Pavyzdžiui, jei kavos puodelis skatina norą parūkyti, ant jo galima priklijuoti lipduką su užrašu „Aš galiu nerūkyti“ ar pan.

Afirmacijų tekstai turėtų būti asmeniški, t. y. pritaikyti pagal jūsų silpnybes, charakterį ir net humoro jausmą. Todėl čia tinka ir švelnus sarkazmas, ir lengvas pabarimas, ir hiperbolizavimas. Vis dėlto nepamirškite pagrindinio principo – afirmacijos turi būti pozityvios. Jose negali būti jokio savęs menkinimo ar neigiamų žodžių.

Nauji įpročiai

Atsikratyti blogų įpročių galima juos keičiant naujais. Nors tame mažai magijos, kartais prireikia tarsi antgamtiškų galių, kad įprastą rutiną pakeistumėte nauja. Be to, čia esama ir skaičių magijos – moksliniai tyrimai rodo, kad nauji įpročiai susiformuoja per 21 dieną. Šiame skaičiuje užkoduotas magiškas trejetas: 21 diena – tai 3 savaitės, be to, 2 + 1 = 3. Trejetas simbolizuoja kūrybinę galią, augimą, judėjimą į priekį ir Švenčiausiąją Trejybę. Daugelyje ritualų tam tikri veiksmai pakartojami tris kartus, kad būtų užtvirtinti. Visose religijose ir kultūrose trejetas laikomas pirmuoju skaičiumi, apibūdinančiu baigtumą. Todėl jis gali simbolizuoti ir blogų įpročių pabaigą.

Kaip pakeisti vieną įprotį kitu? Pavyzdžiui, kaskart norint užsirūkyti – padaryti 10 atsispaudimų. Už kiekvieną pusvalandį ekrane – perskaityti 20 knygos puslapių. Jei kyla noras kramtyti nagus – užimti rankas: sutvarkyti darbo stalą, sudėti indus į indaplovę ar pan. Jei blogas emocijas norisi skandinti kokteilio taurėje – geriau išeiti pabėgioti: taip pasigaminsite daugiau laimės hormonų ir jausitės puikiai tiek tą, tiek kitą dieną.

Svarbu, kad blogą įprotį geru keistumėte kasdien net tris savaites, kol naujas įprotis taps įprasta rutina.

Dirgiklių pašalinimas

Dauguma blogų įpročių susiformuoja dėl tam tikrų dirgiklių, dažnai – streso ar neigiamų emocijų. Ypač tai pasakytina apie įpročius, kurie slopina emocijas ar dirbtinai skatina laimės hormonų veiklą, pavyzdžiui, alkoholio ar tabako vartojimą bei emocinį valgymą. Visų šių įpročių nepavyks atsikratyti, jei toliau būsite nuolat dirginami. Reikėtų atidžiai įvertinti, dėl kokių aplinkybių ir su kokiais žmonėmis būnant labiausiai linkstate pasiduoti blogiems įpročiams. Geriausia būtų eliminuoti šiuos dirgiklius. Pavyzdžiui, jei darbas sukelia itin didelį stresą, dėl fizinės ir psichinės sveikatos verta apsvarstyti kitos darbovietės paiešką arba darbo profilio keitimą. Jei didžiulę įtampą kelia bendravimas su tam tikrais žmonėmis, geriau sumažinti bendravimą iki minimumo arba, jei reikia, visiškai nutraukti saitus. Kartais patys artimiausi žmonės, to nesuvokdami, skatina blogus įpročius keldami įtampą, kritikuodami, pašiepdami ar užduodami netinkamų klausimų. Pirmas žingsnis – su jais pasikalbėti. Jei situacija nesikeičia, verta atsiriboti.

Naudinga praktikuoti įvairias nusiraminimo praktikas bei atrasti malonumą teikiančių fizinių ar intelektualių veiklų.

Atsisveikinimo būdai

Su blogais įpročiais galima simboliškai atsisveikinti ir pradėti naują etapą – gyventi sveikiau, šviesiau, švariau. Ezoterikoje atsisveikinimo ar paleidimo ritualai dažnai susiję su stichijomis: Ugnimi, Vandeniu, Žeme, Vėju. Jas pasitelkus galima pabandyti paleisti ir žalingus įpročius. Paprastiau tai padaryti, jei įprotis susijęs su tam tikru objektu. Pavyzdžiui, cigaretes galima sudeginti ir pelenus užkasti; jas galima sutrupinti ir paleisti pavėjui. Alkoholį galima išpilti į kriauklę ar unitazą. Su kitais įpročiais nėra taip paprasta, bet pasitelkus išmonę tai tikrai įmanoma. Paprasčiausias būdas – blogą įprotį simboliškai užrašyti ant lapo. Tai gali būti vienas žodis, pavyzdžiui, „Persivalgymas“, „Apkalbos“, „Buvusiojo persekiojimas socialiniuose tinkluose“ ir pan. Tą lapelį galima sudeginti ir pelenus išbarstyti ar užkasti, suplėšyti ir paleisti pavėjui arba upės tėkmėje.

Svarbiausia – intencija. Atliekant atsisveikinimo ritualą reikia sąmoningai suvokti, kad nuo šios akimirkos esate pasiryžę keistis, nenorite grįžti atgal, esate stiprūs ir valingi, todėl galite atsisakyti dalykų, kurie galbūt ilgą laiką buvo kasdienybės dalis. Viskas prasideda nuo nuoširdaus noro keisti gyvenimą. Ir pasikeisti gali kiekvienas.

Jei anksčiau, pasidavę įpročiui, jausdavote kaltę ar menkesnę savivertę, tai atsikratę jo jausitės išdidžiai, labiau pasitikėsite savimi, galbūt sulauksite artimųjų įvertinimo ir įgausite daugiau motyvacijos siekti naujų tikslų.

Autorė Laima Samulė

Sumaniai pasirinkti rūbai

Naujųjų metų išvakarėse raudoni drabužiai vilkimi ne šiaip sau. Sakoma, kad šis paprotys kilęs iš senovės Kinijos mitologijos. Pagal legendą, Naujųjų metų išvakarėse iš jūros išlįsdavo pabaisa, vardu Nianas – milžiniškas padaras ilga galva ir aštriais ragais, puolantis žmones ir gyvulius. Siekdami apsisaugoti, žmonės puošdavo namus raudonais žibintais, vėliavėlėmis ir drabužiais, nes tikėta, kad ši spalva atbaido pabaisą. Raudona Kinijoje iki šiol laikoma laimės, džiaugsmo ir sėkmės simboliu, todėl šis paprotys išliko gyvas iki šių dienų – tiek švenčiant kinų Naujuosius metus, tiek sutinkant naujų metų pradžią kitose kultūrose.

Raudonų drabužių, ypač apatinių, dėvėjimas tapo ir italų bei kai kurių Lotynų Amerikos šalių tradicija. Manoma, kad jie pritraukia meilę, aistrą, sėkmę ir finansinę gerovę. Italijoje svarbi detalė – šie apatiniai turi būti nauji ir gauti dovanų, nes tik tuomet jie iš tiesų turi magišką poveikį. Tokia tradicija populiari ne tik per Naujuosius metus, bet ir per Valentino dieną ar kitas šventines progas.

Vis dėlto raudona spalva – ne vienintelis laimės talismanas. Filipinuose naujametės aprangos kodas dažnai apima taškuotus drabužius ar aksesuarus. Kiekvienas taškelis simbolizuoja monetą, tad kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė pritraukti turtus ir klestėjimą.

Ypatingos detalės

Žvakės uždegimas. Baltos žvakės uždegimas prieš vidurnaktį simbolizuoja apsivalymą, naują pradžią ir dvasinį atsinaujinimą. Raudona žvakė, pasak senųjų tradicijų, padeda pritraukti meilę, o žalia – finansinę sėkmę bei klestėjimą.

Fejerverkai. Jie išrasti VIII a. Kinijoje, o į Europą atkeliavo XIII a., kur juos imta naudoti per karines šventes ir valdovų iškilmes. Nors šiandien jie simbolizuoja džiaugsmą ir šventę, jų prasmė yra daug senesnė – ugnies, šviesos ir triukšmo derinys turėjo atbaidyti piktąsias dvasias ir pritraukti gerąsias.

Vidurnakčio bučinys. Senas prietaras sako: jei vidurnaktį pabučiuosi širdžiai brangų žmogų ir pajusi šiurpuliukus – meilė tęsis visus metus. Populiari šio papročio versija siejama su amalo šakele. Vikingų mitologijoje amalas buvo siejamas su Frėja – meilės ir vaisingumo deive. Kitame pasakojime minima namų židinio, santuokos ir motinystės globėja Friga, kurios ašaros, virtusios raudonomis amalo uogomis, pažadino iš mirties sūnų Balderį. Iš džiaugsmo deivė Friga bučiavo visus, kurie praeidavo pro šalį – taip gimė tradicija bučiuotis po amalu kaip taikos ir meilės ženklas.

Pilnas sandėliukas ir piniginė. Naujųjų metų išvakarėse verta pripildyti virtuvės lentynas ir pinigines. Manoma, kad pilnas sandėliukas pritraukia gausą ir užtikrina, jog visus metus netrūks maisto, o pilna piniginė – finansinę sėkmę ir pastovumą. Ši tradicija paplitusi daugelyje šalių – nuo Europos iki Lotynų Amerikos – ir simbolizuoja pasirengimą klestėjimui bei saugumui ateinančiais metais.

Tuščias lagaminas. Kolumbijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse Naujųjų metų naktį žmonės vaikšto po namus ar net išeina į gatvę su tuščiu lagaminu. Tai džiaugsmingas ir šiek tiek juokingas paprotys, kuriuo tikima pritraukiant keliones, naujus nuotykius ir platesnius horizontus ateinančiais metais.

Indų ir senų daiktų mėtymas pro langą. Italijoje bei kai kuriose kitose šalyse senus metus žmonės palydi gana triukšmingai – išmeta senus daiktus pro langą. Tai simbolizuoja atsisveikinimą su praeitimi ir vietos padarymą naujiems dalykams. Dėl saugumo, stiklines ar lėkštes patariama ne mesti pro langą, o sudaužyti namuose – šukės esą neša laimę.

Orų stebėjimas. Nuo senų laikų žmonės tikėjo, kad vėjas Naujųjų metų rytą gali išpranašauti ateinančius metus. Sakoma, jog vėjas iš pietų pranašauja gerovę ir sėkmę, iš šiaurės – sunkumus bei finansinius iššūkius. Vėjas iš rytų laikomas nepalankiu, nešančiu nelaimes, o vakarų vėjai – dosnūs, žadantys turtus ir derlingus metus.

Trijų NE taisyklė

NEverkti. Kad ir kokios emocijos užplūstų, sausio 1-ąją verkti nerekomenduojama. Šis paprotys turi senas šaknis Azijos ir Europos kultūrose, kuriose manyta, kad pirmoji metų diena nulemia visų metų nuotaiką ir likimą. Sakoma, jog ašaros Naujųjų metų dieną pritraukia liūdesį ir nesėkmes, todėl šią dieną geriau pasitikti su šypsena – net jei viduje viskas neatrodo taip šviesu. Džiaugsmas ir optimizmas, priešingai, laikomi geriausiais talismanais ateinantiems metams.

NEtvarkyti namų. Pagal senovės kinų tradicijas, Naujųjų metų dieną draudžiama valyti namus, šluoti ar skalbti drabužius. Tikima, kad kartu su dulkėmis gali būti išnešta metų sėkmė ir gerovė. Kinijoje šis paprotys išlikęs iki šiol – daugelis žmonių generalinį tvarkymą atlieka išvakarėse, kad sausio 1-ąją viskas būtų švaru, tačiau likimas liktų namuose. Tad jei norite pradėti metus nuo švaraus lapo, šįkart geriau tą darykite simboliškai, o ne su šluota rankoje.

NEvalgyti vištienos, omarų, krabų ir krevečių. Maistas per Naujuosius metus turi gilią simbolinę reikšmę – jis gali nulemti, kokie bus ateinantys metai. Pagal kai kurias Azijos ir Pietų Europos tradicijas, Naujųjų metų dieną nereikėtų valgyti vištienos, nes jos sparnai simbolizuoja sėkmės išskridimą. Omarai, krabai ir krevetės juda atgal, todėl manoma, kad jie gali atitraukti žmogų nuo progreso ar užstrigdyti praeityje. Norint pritraukti klestėjimą ir stabilumą, geriau rinktis maistą, kuris juda pirmyn, pavyzdžiui, žuvį, simbolizuojančią gausą, arba lęšius, primenančius monetas. Šventiniam meniu verta rinktis patiekalus, simbolizuojančius judėjimą į priekį, augimą ir sėkmę.

Šiek tik magijos

Naujųjų metų pradžios ritualas

Reikės: mažo gamtos kūrinio, kurį galima saugiai sudeginti: gėlės, pagaliuko, lapo ar augalo dalies. Popieriaus juostelės ir rašiklio, žvakės, žiebtuvėlio bei peleninės arba ugniai atsparaus indo.

Pasiruošimas. Paimkite popieriaus juostelę ir rašiklį. Užrašykite viską, ką norite paleisti kartu su besibaigiančiais 2025-aisiais – tai gali būti tiek konkrečios situacijos, tiek emocijos ar mintys. Kiekvieną norą ar jausmą užrašykite atskirai, pavyzdžiui, „Aš paleidžiu savo baimę ir nerimą dėl ateities.“ Tokių eilučių galite parašyti tiek, kiek norite. Tuomet apvyniokite popieriaus juostelę aplink gamtoje rastą daiktą (akmenį, šakelę ar kankorėžį) ir padėkite jį ant naktinio stalelio. Prieš eidami miegoti mintyse paprašykite, kad jūsų išlaisvinama energija būtų perkelta iš popieriaus į šį objektą.

Ritualas. Uždekite žvakę ir pasidėkite apvyniotą daiktą šalia savęs. Jei esate lauke, pasiruoškite mažą duobutę, kurioje vėliau galėsite saugiai sudeginti popierių. Jei ritualą atliekate patalpoje, pasirūpinkite, kad daiktas būtų mažas ir tinkamas deginti peleninėje ar ugniai atspariame inde. Akimirką susitelkite į dėkingumą už praėjusius metus. Pagalvokite apie viską, kas buvo gera, net jei 2025-ieji nebuvo lengvi. Jei iš karto nekyla minčių, pradėkite nuo paprastų dalykų: stogas virš galvos, maistas, švarus vanduo, artimųjų palaikymas. Garsiai ištarkite: „Esu dėkingas už …“. Kai sąmoningai nukreipiame dėmesį į dėkingumą, mūsų energija ima keistis – pradedame pastebėti dar daugiau priežasčių džiaugtis. Tada paimkite savo gamtos objektą, trumpam palaikykite jį rankose ir garsiai pakartokite, ką paleidžiate. Užsimerkite ir įsivaizduokite savo gyvenimą be šio dalyko – kaip jaustumėtės, kokie nauji, šviesesni dalykai atsirastų vietoj to, kas jus slėgė. Pabūkite su šiuo vaizdiniu kelias minutes. Kai pasijusite pasiruošę, laikykite daiktą virš žvakės liepsnos, kol jis užsidegs, ir padėkite jį į duobutę ar ugniai atsparų indą. Stebėkite, kaip liepsna pamažu praryja popierių ir daiktą – kartu su jais išnyksta ir tai, ką norite paleisti. Kai ugnis užgęsta, užberkite duobutę žemėmis ir padėkokite žemei, kad ji priėmė jūsų naštą. Jei ritualą atlikote namuose, surinkite pelenus ir išbarstykite juos lauke ant žemės arba į kambarinio augalo vazoną – taip užbaigsite paleidimo procesą.

Autorė Monika Budnikienė

Dieviški simboliai ir tikėjimo galia

Neįprastas britės Louise elgesys tikriausiai neatrodytų komiškas milijonams japonų, indų ar kinų. Šiose šalyse vyrauja politeistinės religijos, kuriose yra dievybių, susijusių su turtu. Azijoje įprasta melstis ir prašyti pinigų ar materialinių gėrybių. Štai krikščionybėje troškimas praturtėti dažnai laikomas nuodėme. Visai kitaip yra Japonijoje. Šalyje vyrauja šintoizmas, o už turtą atsakingi net septyni dievai. Skaičius 7 Japonijoje simbolizuoja gerą lemtį. Šios dievybės ypač populiarios tarp ūkininkų, žvejų ir verslininkų. Kiekvienas dievas turi skirtingas funkcijas: saugo vaikus, globoja senatvę, suteikia laimę, sėkmę, saugo pasėlius ir pan. Iš jų galima išskirti Daikokuteną – prekybos ir klestėjimo dievą. Jis suteikia sėkmę bei saugo turtą ir namus. Su juo siejamas įdomus paprotys, vadinamas „likimo vagyste“: reikia pavogti dievo figūrėlę ar paveikslėlį taip, kad niekas nematytų. Tikima, kad tai atneša finansinę sėkmę. Daikokutenas vaizduojamas besišypsantis, su mažomis kojomis, kepure ant galvos ir maišu, pilnu gėrybių. Įdomu, kad jo atvaizdas puikavosi ant pirmųjų japoniškų banknotų– 1 jenos kupiūros, leidžiamos nuo 1885 iki 1958 m. Tikima, kad žmonės, įsigiję šį istorinį banknotą, užsitikrina gerovę sau ir savo palikuonims. Retų jenų kupiūrų ieško ne tik kolekcionieriai, bet ir tikintieji, kad dievybės atvaizdu puoštas pinigas taptų finansinės gerovės talismanu.

Kinijoje, kur vyrauja daoizmas, garbinamas dievas Cai Šenis, arba tiesiog turto dievas. Tikima, kad jis apdovanoja turtais tuos, kurie juo tiki. Kinų Naujųjų metų šventės metu deginami smilkalai jo šventykloje tikint, kad tai atneš laimę ir turtus. Žmonės vieni kitiems linki „kad kiti nauji metai būtų turtingi“. Kinijoje svarbu net dievo statulėlės įnešimo kryptis, pvz., jei jis žiūri į pietryčius, tampa dievu, atsakingu už azartinius lošimus, jei į šiaurės rytus – už auksą. Įdomu, kad šis dievas vaizduojamas dvejopai: kaip civilinis pareigūnas arba kaip karinis, kartais jojantis ant tigro. Daugelis kinų namuose laiko abu atvaizdus tikėdami, kad tai atneša dvejopą laimę.

Indijoje norint praturėti meldžiamasi ir aukojama deivei Lakšmei. Jos vardas, minimas seniausiame indų literatūros kūrinyje „Rigvedoje“, reiškia laimės ženklą. Vėliau šis žodis tapo bendriniu ir pradėtas sieti su laime, sėkme ir gera klotimi. Lakšmė vaizduojama jauna, keturrankė arba dvirankė, auksinės odos, raudonu sariu vilkinti moteris, pasidabinusi papuošalais, iš jos delnų byra aukso monetos. Daugelyje politeistinių religijų įprasta turto dievybių paveikslėlius ar statulėles nešiotis su savimi arba įrengti nedidelį altorėlį namuose – geriausia paslėptą nuo svetimų akių.

Nuo meditacijos iki turtų vazos

Melstis nepažįstamai dievybei ir nuoširdžiai prašyti gausos bei turto gali būti gana sudėtinga, ypač vakariečiams. Mūsų tikėjimo praktikose dvasinis ir materialus pasauliai tradiciškai yra atsieti vienas nuo kito, todėl mums kur kas lengviau pinigus suvokti ne kaip dievų palaimą, o per energetinių mainų prizmę.

Tokį požiūrį siūlo budizmas. Kai kuriose Indijos teritorijose ir Tibete tikima, kad užsiimant tantrinėmis praktikomis, pvz., Dzambalos praktika, palaipsniui per troškimą turėti materialinę gerovę ateinama į dvasinio tobulėjimo kelią. Budistinės gerovės praktikos nėra burtai, skirti įgyti turtą bet kokia kaina. Jos padeda išgryninti pačią gerovės sampratą žmoguje, keisti likimą, tirpdyti karmines kliūtis ir atverti kelią materialinei gerovei. Kai kliūtys pašalinamos, gerovė – dažnai pinigų pavidalu – pradeda tekėti į žmogaus gyvenimą.

Šiems pokyčiams pasiekti nebūtina sudėtinga technika. Kasdienės meditacijos, jogos ar sąmoningo kvėpavimo praktikos, trunkančios vos 5–10 min., gali išjudinti praną – gyvybinę energiją. Kai prana pradeda laisvai tekėti, gyvenimas vystosi taip, kaip iš tiesų lemta, o kartais taip, kaip trokšta pats žmogus. Tai nereiškia, kad iš dangaus pradės kristi pinigai. Laisvai tekanti prana suteikia palankių galimybių kasdienybėje: geriau mokamą darbą, tinkamas investicijas ar galimybę įsigyti tai, ko reikia už prieinamą kainą. Tam nereikia manifestacijų ar viešo norų deklaravimo. Reikia tik susitelkti į kasdienius energiją išlaisvinančius ritualus.

Tibete, siekiant reikšmingesnių pokyčių, statomos vadinamosios turtų vazos. Šios vazos teikia palaiminimus savininkui: pritraukia dvasinę ir materialinę gerovę bei saugo nuo negatyvių įtakų – tiek žmogiškų, tiek energetinių. Vaza veikia karminius ryšius, pašalindama kliūtis materialinei gerovei, ir plečia dvasingumą, taip didindama transcendentinius gebėjimus. Ji tiesiog pažadina neišsenkantį gerovės šaltinį žmoguje. Turtų vazą galima suvokti trimis lygmenimis: išoriniu – materialiu indo pavidalu, į kurį dedamos įvairios medžiagos: auksas, sidabras, ametistas, agatas, oniksas, perlas, lazuritas, koralas, žadeitas, piritas, kriauklės, turkis, grūdai (pvz., ryžiai, simbolizuojantys vaisingumą) ir dievybių atvaizdai. Vidiniu – dangiškais rūmais, kuriuose gyvena dvasinės dorybės. Jas puoselėjant žmogus pritraukia jas ir į kasdienį gyvenimą. Slaptuoju – laimingo, patenkinto proto būsena. Kuo laimingesnis vazos kūrėjas, tuo daugiau gėrybių joje telpa. Turtų vazą gali pasigaminti kiekvienas. Tai gali būti dailus indas, kuriame laikomi pinigai, keli vertingi papuošalai ir nuotraukos, vaizduojančios troškimus, pvz., naujo automobilio modelio nuotrauka.

Iš Tibeto tradicija atkeliavo ir į Kiniją, kur ją pritaikė fengšui meistrai. Fengšui turtų vazos naudojamos pinigų srautui pritraukti į namus, tačiau laikantis griežtų taisyklių:

• Indas turi būti iš porceliano, krištolo arba tauriojo metalo.
• Geriausia, kad apačia būtų platesnė nei viršus.
• Indas užpildomas tik trijis ketvirčius tūrio, kad liktų vietos gausai augti.
• Vaza turi būti uždengta dangteliu arba šilko audiniu.
• Laikoma pagarbiai vienoje vietoje – pietrytiniame namų svetainės kampe.

Vazoje laikomi būtini elementai: trys kiniškos monetos, perrištos raudonu kaspinu (pagausina pinigus 9 kartus per metus), nedidelė besišypsančio Budos statulėlė, nelyginis skaičius krištolinių rutuliukų (simbolizuoja kliūčių pašalinimą), aukso gabalėlis ir vokas su mažos vertės skirtingų šalių valiutos kupiūromis. Bent kartą per savaitę rekomenduojama uždegti natūralius smilkalus ir pasigėrėti vazos išvaizda. Mat, kaip sako tradicija, turtas mėgsta dėmesį.

Auotrė Eglė Stratkauskaitė

Jaunatis

Jaunatis – tai metas, kai ypač palanku kelti tikslus ir planuoti. Puiki proga susidaryti viso mėnesio grožio ritualų planą: nuspręsti, kada kirpsite ar dažysite plaukus, kada skirsite daugiau dėmesio odos priežiūrai, depiliacijai ar kūno formoms tobulinti. Tai ypač palanki fazė teigiamoms permainoms ir sveikiems įpročiams formuoti. Jei jau seniai svajojote pradėti sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių ar pradėti laikytis dietos – dabar tinkamiausias metas tai padaryti.

Grožis iš vidaus. Jaunatis puikiai tinka organizmui valyti – tiek fiziniam, tiek emociniam. Rekomenduojama: gerti daugiau vandens nei įprastai (apie 3 l per dieną), kad natūraliai pasišalintų toksinai; vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, kurios padeda „iššluoti“ žarnyną; išbandyti protarpinį badavimą, atsisakyti cukraus ar greitųjų angliavandenių; lankytis pirtyje – tai puikus būdas ne tik atsipalaiduoti, bet ir skatinti detoksikaciją per prakaitą.

Plaukams. Jaunatis ypač tinka plaukų galiukams pakirpti. Manoma, kad plaukų galuose kaupiasi neigiama energija, tad juos pakirpusios išsilaisvinsite ir pajusite emocinį palengvėjimą. Svarbu: šiuo laikotarpiu nepatariama eksperimentuoti su naujomis plaukų spalvomis ar dažyti plaukų – tam labiau tinka pilnatis.

Odai. Tai metas, kai oda puikiai įsisavina maistingąsias medžiagas, tad jai verta skirti ypatingą dėmesį. Maitinamosios kaukės – puikus pasirinkimas. Ypač tinka natūralūs ingredientai, tokie kaip pirmo spaudimo augaliniai aliejai. Alavijų gelis – itin veiksmingas rytinis gaiviklis paakiams, ypač jei jį prieš tai atšaldysite. Masažai ir kontrastinis dušas – padeda stangrinti odą, gerina kraujotaką ir limfos tekėjimą. Rekomenduojama kontrastinį dušą kartoti 2 kartus per dieną. Pėdų masažas – vos kelios minutės kas vakarą aktyvina biologiškai svarbius taškus, gerina viso organizmo veiklą ir padeda gražinti odą.

Priešpilnis

Priešpilnio fazė žymi augimą – tiek gamtoje, tiek žmogaus organizme. Tai puikus metas stiprinti organizmą ir išnaudoti padidėjusį procedūrų veiksmingumą. Rekomenduojama valgyti neriebų, vitaminų ir mineralų gausų maistą, daugiau judėti ir skirti dėmesio vidinei pusiausvyrai. Beje, per priešpilnį gerėja atmintis, lengviau įsimenama nauja informacija, organizmas geriau įsisavina vaistus ir papildus, veiksmingesnės tampa grožio bei gydomosios procedūros. Vis dėlto kūnas šiuo laikotarpiu taip pat linkęs kaupti – tiek skysčius, tiek svorį, tad svarbu nepiktnaudžiauti maistu ir emociniu užkandžiavimu.

Grožis iš vidaus. Mėnuliui pilnėjant, organizmas itin gerai įsisavina vitaminus ir mineralines medžiagas. Todėl tai tinkamas metas pasidaryti kraujo tyrimus ir įsivertinti, ko trūksta. Jei reikia, pradėti vartoti magnį, kalį, kalcį ar geležį. Vitaminą D rekomenduojama vartoti visus metus, o priešpilnis – puikus metas pradėti, jei dar nepradėjote. Organizmas šiuo metu linkęs kaupti skysčius, todėl gali atrodyti, jog auga svoris. Tačiau tai laikina – tiesiog svarbu išlaikyti saiką. Dėl to rekomenduojama rinktis daugiau šviežių ir fermentuotų daržovių bei vaisių, vengti perdirbtų produktų.

Plaukams. Puikus metas vizitui pas kirpėją – nukirpti plaukai ataugs greičiau, stipresni ir sveikesni. Be to, plaukų augimą skatinančios priemonės (šampūnai, serumai, vitaminai) šiuo laikotarpiu bus veiksmingesnės. Plaukų kaukės ir aliejai veiks efektyviau. Nepamirškite galvos odos masažo: kasdien 10 min. švelniais sukamaisiais judesiais masažuojant galvą gerinama kraujotaka ir folikulų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis – tai skatina augimą ir gerina bendrą plaukų būklę.

Odai. Per priešpilnį oda gerai priima maistingąsias medžiagas, tačiau jai reikalinga švelni ir subalansuota priežiūra. Rekomenduojamos drėkinamosios ir maitinamosios priemonės. Venkite agresyvių procedūrų – šiuo laikotarpiu tinka švelnus odos valymas. Kasdienis veido masažas ar veido joga padės išsaugoti odos elastingumą, pagerinti tonusą ir sumažinti pirmuosius senėjimo požymius. Nepamirškite odos nuolat drėkinti, ypač masažo metu, kad nepažeistumėte paviršinio sluoksnio. Palanku pasilepinti kūno įvyniojimais, įtrynimais aliejais, kaukėmis su medumi ar kitomis natūraliomis priemonėmis – jos dabar ypač gerai įsisavinamos.

Pilnatis

Tai metas, kai tiek kūnas, tiek emocijos pasiekia savo piką. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu įsiklausyti į organizmą ir atidžiau stebėti jo siunčiamus signalus. Sakoma, kad pilnaties metu į paviršių iškyla visa, kas buvo slopinta – ne tik emocijos, bet ir odos problemos: gali atsirasti bėrimų, spuogų ar net vočių. Padidėjęs jautrumas, nerimas, miego sutrikimai ir reakcija į išorinius stresorius – tai dažni pilnaties palydovai. Todėl organizmui reikia daugiau dėmesio, švelnumo ir atidos. Palankiausios grožio procedūros šiuo laikotarpiu – ne tik puoselėjančios kūną, bet ir atpalaiduojančios sielą. Rinkitės ritualus su aromaterapija, šviesos ar spalvų terapija, raminančia muzika, kvėpavimo pratimais.

Grožis iš vidaus. Pilnaties metu padidėja apetitas, todėl svarbu nepasiduoti norui valgyti bet ką. Vietoj to rinkitės maistingus, ilgą sotumą suteikiančius produktus. Pavyzdžiui, baltymus (liesa mėsa, riebi žuvis, jūrų gėrybės, ankštinės daržovės, natūralūs pieno produktai be pridėtinio cukraus). Gerkite daugiau vandens – tai padės mažinti pilnumo jausmą ir gerins odos būklę. Raskite laiko fizinei veiklai – sportas ar aktyvus judėjimas padeda sumažinti įtampą, pagerina miegą ir emocinę būseną. Nors kūnas linkęs kaupti, tai taip pat tinkamas metas vartoti sveikatai ir grožiui naudingus papildus – organizmas vis dar gerai juos įsisavina.

Plaukams. Kirpimas nerekomenduojamas – plaukai augs lėčiau, gali būti silpnesni. Palankus metas dažyti – spalva ilgiau išliks intensyvi ir nepakitusi. Priežiūra: maitinamosios, drėkinamosios kaukės, aliejinės procedūros padės apsaugoti plaukus nuo aplinkos poveikio ir streso.

Odai. Pilnaties metu oda tampa ypač jautri, o organizmas linkęs stipriau reaguoti į bet kokias invazines procedūras. Dėl to venkite chirurginių ar intervencinių procedūrų (mezoterapijos, hialurono, botulino injekcijų, auskarų vėrimo ir kt.) – žaizdos gali blogiau gyti, atsirasti kraujosruvų ar randų. Neeksperimentuokite su rūgštiniais šveitimais ar giliu valymu – skausmo pojūtis šiuo metu gali būti intensyvesnis. Rinkitės švelnesnę priežiūrą: odos stangrinimo, limfodrenažinius masažus, drėkinamąsias ir atpalaiduojamąsias kaukes.

Delčia

Per delčios fazę organizmas natūraliai atsikrato visko, kas nereikalinga. Medžiagų apykaita spartėja, todėl ypač tinkamas metas valomosioms procedūroms: organizmo detoksikacijai, odai šveisti, depiliacijai, emociškai ir fiziškai apsivalyti. Tiesa, šiuo laikotarpiu jautresni gali būti sąnariai, skrandis, žarnynas ir oda, todėl nereikėtų eksperimentuoti su griežtomis ar abejotinomis dietomis. Užtat puikiai tinka lengvas iškrovos režimas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir švelni, bet kryptinga priežiūra. Delčia taip pat puikus metas paleisti viską, kas nebetarnauja: nereikalingus kilogramus, emocijas, įpročius, net drabužius. Kuo mažiau aplink mus (ir mumyse) pertekliaus, tuo lengviau kvėpuoti – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.

Grožis iš vidaus. Kuo daugiau skysčių, t. y. vandens ir nesaldintų arbatų. Naudingi glotnučiai, bet svarbu atminti, kad tai maistas, ne gėrimas. Geriau mažesnis kiekis, bet maistingas, nei kalorijų perteklius be sotumo jausmo. Iškrovos dienos, protarpinis badavimas – ypač veiksmingi būtent šiuo laikotarpiu. Jei trūksta patirties ar žinių, geriau pasikonsultuoti su specialistu, o ne eksperimentuoti sveikatos sąskaita.

Plaukams. Nukirpti plaukai delčios metu atauga lėčiausiai ir gali būti silpnesni, tad šukuosenos pokyčius geriau atidėti. Štai depiliacijai puikus metas – plaukeliai ataugs lėčiau, procedūra bus efektyvesnė. Tinkamas metas antakiams formuoti, nes šiuo metu plaukelių šalinimas sukelia mažiausiai diskomforto.

Odai. Delčios metu oda natūraliai valosi, todėl tai palankus metas estetinėms procedūroms, t. y. palanku planuoti grožio injekcijas, odos atnaujinimo procedūras, estetinę chirurgiją – žaizdos gyja greičiau, mažesnė randėjimo ar komplikacijų tikimybė. Puikus laikas intensyviam odos atnaujinimui – tinka rūgštiniai ir cheminiai šveitimai, mikrodermabrazija, kombinuotas valymas. Kovoti su spuogeliais, inkštirais, pigmentinėmis dėmėmis. Apgamams šalinti, strazdanoms balinti: dermatologinės procedūros šiuo metu pasižymi geresniu rezultatu. Verta pasirūpinti ir pėdomis – stipresniu šveitimu, parafino vonelėmis, masažais.

Autorė Laima Samulė

Žolelių ir prieskonių energetika

Žolelės ir prieskoniai nuo seniausių laikų laikomi ne tik maisto pagardais, bet ir magiškos energijos nešėjais. Kiekvienas augalas sugeria gamtos jėgą – saulės šviesą, lietaus lašų tyrumą, žemės stiprybę. Sukaupta energija vėliau skleidžiasi kvapu, spalva, skoniu. Naudojant augalą kasdienybėje, galima pajusti šią vibraciją ir suderinti ją su vidine būsena.

Spalvos taip pat turi reikšmę. Auksinis cinamono atspalvis siejamas su gausa ir šiluma, žalia mėta – su atsinaujinimu ir gaivumu, tamsiai mėlynas rozmarino tonas – su apsauga ir išmintimi. Kvapai veikia emocijas, pavyzdžiui, ryškus pipirų aštrumas gali sustiprinti ryžtą, o švelnus bazilikų aromatas pakylėti nuotaiką ir suteikti ramybės. Skonis tampa dar vienu energijos kanalu – saldumas traukia harmoniją, kartumas valo, aštrumas žadina jėgą.

Taip prieskoniai tampa tarsi tiltu tarp materialaus ir dvasinio pasaulių. Jie jungia kūną ir sielą, suteikia galimybę paprastu veiksmu – įmaišius žiupsnelį prieskonių į maistą ar arbatos puodelį – priartėti prie nematomos sėkmės, laimės ir klestėjimo srovės. Kasdienėje aplinkoje šis ryšys gali atrodyti vos juntamas, tačiau įsiklausant į subtilias žolelių vibracijas galima patirti, kaip paprasta priemonė tampa magišku pagalbininku.

Unikalios galios

Kiekvienas prieskonis ar žolelė turi savitą aurą, kuri gali tapti pagalbininke pritraukiant sėkmę. Jų galia slypi ne tik skonyje ar kvape, bet ir šimtmečiais perduotose tradicijose, kuriose augalai naudoti kaip talismanai, apsauga ar klestėjimo simboliai.

Cinamonas nuo seno laikomas gausos ir klestėjimo pritraukėju. Jo šiltas, saldžiai aitrus aromatas siejamas su pinigų energija, gerove ir jaukumu. Įtraukus cinamoną į kasdienybę, sustiprinamas pasitikėjimas ateitimi.

Laurų lapas simbolizuoja pergalę, sėkmę ir norų išsipildymą. Antikos laikais laurų vainikais karūnuodavo nugalėtojus, todėl iki šiol šis augalas laikomas triumfo ženklu. Nešiotis laurų lapą kišenėje ar naudoti jį ritualuose reiškia atverti kelią siekiamybėms įgyvendinti.

Bazilikai dažnai vadinami namų sergėtojais. Jų lapai siejami su džiaugsmu, apsauga nuo blogos akies ir vidinės ramybės kūrimu. Bazilikų buvimas namuose simbolizuoja darną, pritraukia linksmą, šviesią energiją.

Rozmarinai laikomi stipriu erdvės valytoju. Jų kvapas pašalina neigiamą energiją, sustiprina intuiciją ir sąmoningumą. Rozmarinai taip pat siejami su ištikimybe ir dvasine stiprybe, todėl naudojami norint apsaugoti tiek namus, tiek vidinę būseną.

Pipirai savo aštrumu skatina veiklumą ir drąsą. Siejami su energijos pakilimu, apsauga nuo pavydo ar blogų minčių. Pipirų jėga padeda apsisaugoti nuo neigiamų žmonių įtakos bei suteikia papildomos jėgos imantis naujų darbų.

Mėtos siejamos su gaiva, atsinaujinimu ir sėkme, ypač finansuose bei kelionėse. Žadina protą, suteikia aiškumo, ramina emocijas ir tuo pačiu pritraukia palankias aplinkybes. Mėtos dažnai laikomos verslo sėkmės simboliu.

Šios žolelės ir prieskoniai, regis, paprastos kasdienės gėrybės, tačiau jų energetinis laukas gali tapti nematomu vedliu, padedančiu atverti kelią į harmoningesnį ir sėkmingesnį gyvenimą.

Maži magiški ritualai

Žolelių ir prieskonių magija gali lydėti ne tik ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną. Net maži veiksmai, atliekami su tyra mintimi, tampa galingais palydovais į sėkmę.

• Į piniginę įdėti laurų lapą reiškia atverti kelią finansinei sėkmei. Šis paprastas gestas primena, kad gausa yra jūsų pusėje, o norai turi jėgą pildytis.
• Rytinę kavą ar arbatą apibarstyti cinamonu – tai būdas sustiprinti dienos energiją ir įsileisti klestėjimo vibracijas. Tokia praktika leidžia pajusti šilumą ir įkvėpimą nuo pat ryto.
• Namų slenkstį apšlakstyti mėtų užpilu – senovinis būdas pritraukti džiaugsmą ir laimę į buitį. Kvapas tampa nematomu šviesos sargu, neleidžiančiu įžengti negatyviai energijai.
• Rozmarinų šakelę padėti po pagalve – tai būdas sustiprinti intuiciją ir pritraukti pranašiškus sapnus. Toks ritualas padeda pasijusti arčiau savo vidinės išminties.

Šie kasdieniai žingsniai ne tik papuošia rutiną, bet ir suteikia pasitikėjimo, kad esate lydimi palankios energijos.

Žolelių mišiniai ir talismanai

Dar vienas būdas įkurdinti augalų magiją šalia savęs – kurti talismanus ar žolelių mišinius. Švelnus džiovintų prieskonių maišelis gali tapti nematomu amuletu, lydinčiu kasdienybėje.

• Į lino ar organzos maišelį įberti džiovintų bazilikų ar mėtų, cinamono, laurų lapą. Nešioti tokį maišelį su savimi – tai simbolinis būdas sukaupti apsaugą ir sėkmę.
• Sukurti aromatinę žvakę su žolelėmis reiškia atgaivinti erdvės aurą ir įnešti į ją šviesos. Deganti žvakė su rozmarinų ar mėtų kvapu ne tik kvepia, bet ir tampa tarsi švyturiu, vedančiu į ramybę.
• Paprasčiausia virtuvės lentynėlė su prieskoniais gali virsti mažyčiu altoriumi. Jūs galite pastebėti, kaip šios kasdienės gėrybės tampa ne tik maisto pagardais, bet ir magiškais namų sergėtojais.

Dėmesys Mėnulio fazėms

Žolelių galia sustiprėja, kai ji derinama su dangaus ritmais. Mėnulis nuo senų laikų laikomas magijos palydovu, todėl jo fazės tampa svarbiu ženklu ir atliekant ritualus su prieskoniais.

Jaunatis – tinkamiausias metas naujoms pradžioms. Tuo metu naudoti cinamoną ar mėtas reiškia atverti duris naujiems šansams, finansinei sėkmei ar palankioms kelionėms.

Priešpilnis – augančio Mėnulio fazė, kai energija stiprėja kartu su šviesa. Tai metas, skirtas augti, jėgai kaupti, planams įgyvendinti. Priešpilnio metu ypač tinka naudoti bazilikus ar rozmarinus, nes jie padeda sutvirtinti pradėtus darbus ir pritraukti naujų galimybių.

Pilnatis – galingiausias metas norams ir energijai sustiprinti. Rozmarinai ar laurų lapas pilnaties metu gali veikti tarsi energijos akumuliatorius, padedantis išpildyti siekius.

Delčia – tinkamas laikas apsivalyti, atsisakyti to, kas trukdo. Pipirai ar bazilikai padeda šalinti neigiamą energiją, atlaisvinti kelią naujai šviesai.

Taip augalai tampa neatskiriamai susiję su dangaus ritmais, o Mėnulis suteikia papildomą jėgą jų vibracijai. Prieskoniai ir žolelės gali būti ištikimi pagalbininkai siekiant sėkmės. Jų kvapai, spalvos ir skoniai skleidžia gamtos energiją, primena apie gausą, apsaugą ir klestėjimą. Tačiau tikroji galia slypi ne tik augaluose, bet ir jūsų mintyse. Sėkmė ateina tada, kai leidžiama sau tikėti, kai viduje puoselėjama ramybė ir pasitikėjimas gyvenimo tėkme. Žolelės tampa tiltu, padedančiu prisiminti šią vidinę būseną ir ją sustiprinti. Jūs galite matyti, kaip net paprasčiausi prieskoniai, sudėti su pagarba ir tikėjimu, ima skleisti šviesą ir veda harmoningesnės kasdienybės link.

Autorė Jūratė Survilė

Skirtingi požiūriai, bet ta pati prasmė

Zoroastrizmas – viena seniausių monoteistinių religijų, atsiradusi senovės Persijoje (dabartiniame Irane). Ją maždaug 1000 m. pr. Kr. sukūrė pranašas Zaratustra. Tai religija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas gėrio ir blogio kovai, dieviškosios tiesos skelbimui ir moraliniam žmogaus pasirinkimui tarp šviesos ir tamsos. Zoroastrizmas turėjo didžiulę įtaką kitoms pasaulio religijoms – judaizmui, krikščionybei ir islamui. Pagrindiniame šios religijos šventraštyje – Avestoje – daug dėmesio skiriama energijų sampratai ir aiškiai apibrėžiamos jų rūšys. Viena svarbiausių yra „Den“ – energija, susijusi su jausmais, svajonėmis ir pomėgiais. Žmogus, pažinęs ir subalansavęs savo „Den“ energiją, geba patirti vidinę laimę ir filosofiškai žvelgti į pasaulį – atrasti prasmę visur ir visada. Avestos tradicijoje ši energija tiesiogiai siejama su asmenybe ir jos pašaukimu, o pastaroji dažnai išreiškiama per totemą.

Pagal zoroastrizmą, totemas jungia vyriškąją jan ir moteriškąją in energijas – dvasią ir materiją, šviesą ir tamsą, Dievą ir žmogų. Avestoje rašoma, kad žmogus į šį pasaulį ateina per totemą, o iškeliaudamas lydimas jo energijos. Manoma, kad vaikai dažnai regi savo toteminį gyvūną, nes jų ryšys su dvasiniu pasauliu dar nėra nutrūkęs. Apie totemus pasakoja ir žmonės, atsidūrę ties gyvybės ir mirties riba – juk būtent tokiomis akimirkomis, tikėta, totemas suteikia stipriausią dvasinę apsaugą. Senojo tikėjimo šalininkai manė, kad toteminio sargo energija sustiprėja ypatingomis gyvenimo akimirkomis: įsimylėjus, tuokiantis, gimdant vaikus ar leidžiantis į tolimas keliones. Kadaise žmonės net specialiai keliaudavo į laukinę gamtą ar svetimus kraštus, kad sutiktų savo toteminį gyvūną ir užmegztų su juo gilesnį ryšį. Šiandien psichologai totemo sampratą sieja su archetipais – įgimtais psichikos struktūriniais elementais, grindžiamais bendra žmonijos patirtimi. Šamanai aiškina, kad totemai – tai protėvių suteikta dvasinė apsauga.

Iš esmės nesvarbu, kurį požiūrį ar mokymą pasirinksime, mat visi jie kalba apie tą patį: totemas yra energetinis vedlys, dvasinis sergėtojas. Užmezgęs ryšį su juo, žmogus atveria galimybę geriau pažinti save, suvokti savo stiprybes ir silpnybes, o kartu – tapti sėkmingesniu ir laimingesniu. Tiesa, kai kurios sistemos pripažįsta tik vieną pagrindinį totemą, o kitose žmogui leidžiama turėti kelis totemus, susijusius su gimimo metais, mėnesiu ar diena.

Totemo paieškos

Amerikos indėnai tikėjo, kad žmogaus gyvenime, atsižvelgiant į poreikius, gali veikti net kelios toteminės dvasios, o kartais net iki pusės tuzino. Štai šamanai galėjo dirbti su keliasdešimčia gyvūnų dvasių. Pagrindinis totemas dažniausiai būdavo parenkamas su šamano pagalba, žmogų įvedant į transo būseną. Net ir šiandien egzistuoja specialios meditacijos programos ir ritualai, kurių tikslas – padėti žmogui tariamai sutikti savo dvasinį vedlį ir sargą – totemą. Vis dėlto senosiose gentinėse bendruomenėse, kur žmonės daug laiko praleisdavo laukinėje gamtoje, savo totemą dažniausiai sutikdavo gyvai – tikro gyvūno pavidalu. Jei taip nenutikdavo iki keturioliktojo gimtadienio, toteminio gyvūno ieškodavo sapnuose. Tiesa, tokie susitikimai retai būdavo malonūs. Gyvūnas (tiek sapne, tiek realybėje) galėjo įkąsti, įdrėksti, vytis ar net užpulti, sukeldamas stiprų išgąstį. Toks agresyvus pasirodymas ypač būdingas plėšriųjų gyvūnų totemams. Tikėta, kad jei žmogus įveikia savo baimę ar antipatiją, gyvūnas jį priima į savo globą ir apdovanoja dvasine jėga. Kai kurie žmonės savo totemą atpažįsta per ypatingą potraukį tam tikrai gyvūnų rūšiai. Mylimas gyvūnas gali tapti augintiniu, su kuriuo žmogų sieja meilė, pagarba ir supratimas. Kiti mėgsta stebėti šiuos gyvūnus gamtoje, laikyti jų atvaizdus ar statulėles namuose, taip stiprindami dvasinį ryšį.

Avestos tradicijoje toteminį gyvūną parinkdavo žyniai, pasitelkdami astrologiją. Pagal šį modelį totemo ieškoma ir šiandien – pagrindinis gyvūnas globėjas dažniausiai nustatomas pagal gimimo metus. Suradus savo totemą, rekomenduojama šį ryšį įtvirtinti ir pagerbti. Tai daroma sukuriant mažą altorėlį su toteminio gyvūno paveikslu ar statulėle, simboliniu maistu, augalu, kailio kuokštu, kaulu ar kitu jam skirtu ženklu. Kitas tradicinis pagerbimo būdas – puotos totemui. Pavyzdžiui, jei totemas yra lokys, pavasarį, kai jis pabunda po žiemos miego, galima surengti nedidelę šventę valgant žuvį, medų ar šviežias uogas. Dalį maisto patariama išnešti laukiniams gyvūnams, taip dalijantis su gamta. Taip pat galima pasirūpinti ir fizine savo toteminio gyvūno inkarnacija – pastatyti ėdžias briedžiui, įrengti lesyklėlę paukščiams, padėti pašaro laukiniams gyvūnams žiemą. Patariama dažnai žvelgti į savo totemo atvaizdą ar net nešioti jo simbolį, pavyzdžiui, pakabuką su gyvūno ženklu. Jei įmanoma, bent kartą per metusaplankyti zoologijos sodą ir gyvai pamatyti savo toteminį gyvūną. Geriausias metas tam – pavasaris, iki kovo 21 d., kai prasideda nauji Avestos metai.

Pagrindiniai totemai pagal gimimo metus

MANGUSTA (1940, 1972, 2004 m.). Mangustos globoja išmintingus, intuityvius ir savarankiškus žmones, gebančius priimti teisingus sprendimus. Vadovaujasi savo nuomone, todėl nelinkę paklusti autoritetams. Šie žmonės kovoja už save ir pasitiki savo jėgomis. Jei kas nors bando juos palaužti, išryškėja maištinga prigimtis. Nepasiekę tikslo gali sugriauti ir kitų planus – tai stiprios valios asmenybės. Mangustos globotiniai drąsūs, impulsyvūs ir linkę veikti spontaniškai: pirmiausia daro, o tik po to galvoja.

VILKAS (1941, 1973, 2005 m.). Vilko globotiniai – išmintingi, dvasingi ir tolerantiški žmonės, spinduliuojantys vidinę ramybę bei stiprybę. Problemas sprendžia kliaudamiesi racionaliu protu, siekia, kad priimti sprendimai būtų naudingi ne tik jiems, bet ir aplinkiniams. Vilkai – teisingos, kilnios asmenybės, visuomet pasiruošusios apginti nuskriaustuosius. Kartais dėl gero būdo gali būti išnaudojami. Didžiausia jų vertybė – šeima. Yra ištikimi partneriai ir nuostabūs tėvai.

GANDRAS (1942, 1974, 2006 m.). Švelnios, šeimyniškos ir rūpestingos asmenybės. Gandro globotinius visi mėgsta dėl jų supratingumo ir tolerancijos. Jie tiki, kad žmonės iš prigimties geri, todėl nepasmerkia net tų, kurie klysta. Šie žmonės sąžiningi, nuoširdūs ir pasižymi stipriu tėvystės instinktu. Jiems itin svarbu sukurti darnią šeimą ir susilaukti vaikų. Karjera dažniausiai lieka antrame plane – jiems svarbesnė meilė, ramybė ir artimųjų laimė.

VORAS (1943, 1975, 2007 m.). Voro globotiniai – kantrūs, supratingi ir draugiški žmonės, tačiau labiausiai vertinantys asmeninę erdvę ir savus poreikius. Pasižymi gudrumu, analitiniu protu ir gebėjimu išpinti sudėtingus gyvenimo tinklus taip, kad viskas klostytųsi jų naudai. Šie žmonės nenori tyliai tūnoti šešėlyje – trokšta šlovės ir pripažinimo. Yra kūrybingi ir sumanūs, todėl tai jiems dažnai pavyksta.

ŽALTYS (1944, 1976, 2008 m.). Kantrūs, rimti, tačiau nepastovūs žmonės. Geba prisitaikyti prie aplinkybių, todėl kasdien gali atrodyti vis kitokie. Tikrieji veidai atsiskleidžia tik artimiausiems žmonėms. Iš šalies žalčio globotiniai gali pasirodyti šalti ar paslaptingi, tačiau iš tiesų tiesiog neatskleidžia savęs bet kam. Jie kliaujasi intuicija, kuri padeda atskirti patikimus žmones nuo apsimetėlių.

BEBRAS (1945, 1977, 2009 m.). Bebro globotiniai – žemiški, pastovūs ir patikimi žmonės. Vertina tvarką ir gyvenimą pagal aiškų planą. Darbas jiems – ne tik pareiga, bet ir saviraiškos būdas. Tai idealistai, atkakliai siekiantys tikslo, nors kartais linkę persistengti dėl pareigingumo. Nepaisant užimtumo, randa laiko artimiesiems, nes bendravimas ir emocinis ryšys jiems itin svarbūs. Bebrai trokšta stabilumo ir patikimo partnerio, su kuriuo galėtų sukurti tvirtą šeimą.

VĖŽLYS (1946, 1978, 2010 m.). Šio totemo globotiniai – stabilūs, ramūs ir ištvermingi žmonės. Gyvena pagal aiškias taisykles ir sprendimus priima tik gerai juos apgalvoję. Net sunkiausiomis aplinkybėmis išlieka tvirti, nesiskundžia ir nesitraukia nuo atsakomybės. Vėžliai pasižymi ypatingu ištvermingumu ir gebėjimu įveikti bet kokius išbandymus. Yra ištikimi draugai, niekada nepaliekantys kitų bėdoje, empatiški ir nuoširdūs.

ŠARKA (1947, 1979, 2011 m.). Šarkos globotiniai visada atsiduria dėmesio centre – jie spinduliuoja gyvybingumą ir yra tikri bendravimo meistrai. Trykštantys energija ir gyvenimo džiaugsmu, šie žmonės geba pastebėti ir išnaudoti kiekvieną progą. Yra intelektualūs, pastabūs ir užsispyrę, todėl atkakliai gina savo nuomonę. Šarkos globotiniai dažnai įkvepia kitus savo optimizmu ir iškalba.

VOVERĖ (1948, 1980, 2012 m.). Voverės globotiniai – energingi, veiklūs ir nuolat ieškantys nuotykių. Gyvenimą suvokia kaip žaidimą, todėl stengiasi nepraleisti nė vienos galimybės. Šios asmenybės išlaiko žaismingumą ir jaunatvišką dvasią net sulaukusios brandos. Nors kartais vadinamos vėjavaikėmis, iš tiesų yra apdairios, sumanios ir kupinos tikėjimo, kad viskas galiausiai susiklostys gerai.

Varnas (1949, 1981, 2013 m.). Varnai – bendraujantys, iškalbingi ir empatiški žmonės, negalintys gyventi be socialinių ryšių. Stengiasi palikti gerą įspūdį ir visada būti naudingi aplinkiniams. Nors vengia konfliktų, prireikus geba apginti save ir kitus. Tai ištikimi draugai, kuriems svarbu teisingumas ir sąžiningumas. Varnai yra reiklios asmenybės, todėl sunkiai randa partnerį, tačiau radę – tampa rūpestingi ir atsidavę.

GAIDYS (1950, 1982, 2014 m.). Gaidžio globotiniai – savimi pasitikintys ir ambicingi žmonės, mėgstantys būti dėmesio centre. Drąsiai demonstruoja savo pasiekimus ir nemėgsta būti nuvertinami. Kritika jų nepaliečia, nes tvirtai tiki savo verte. Nors gali pasirodyti šiek tiek arogantiški, iš tiesų su artimaisiais yra atviri, šilti ir nuoširdūs. Gaidžio metai suteikia lyderio savybių, gebėjimą įkvėpti kitus ir ryžtą siekti aukštumų.

JAUTIS (1951, 1983, 2015 m.). Jaučio globotiniai – stiprūs, ištvermingi ir ryžtingi žmonės, gebantys įveikti bet kokius gyvenimo iššūkius. Vadovaujasi logika ir sukaupta patirtimi, todėl sprendimus priima apgalvotai. Kantrūs ir darbštūs, todėl dažnai pasiekia sėkmės profesinėje srityje. Nors jausmai nėra svarbiausias prioritetas, šeimos atžvilgiu yra patikimi ir stabilūs.

BARSUKAS (1952, 1984, 2016 m.). Barsuko totemo globotiniai – savarankiški, stiprios valios individualistai. Vadovaujasi savo taisyklėmis ir retai paiso kitų nuomonės. Tai atkaklūs, užsispyrę žmonės, gebantys pasiekti tikslą net sudėtingomis aplinkybėmis. Barsuko energija suteikia lyderio savybių – šie žmonės nebijo prisiimti atsakomybės ir eiti prieš srovę.

KUPRANUGARIS (1953, 1985, 2017 m.). Kupranugario globotiniai – aktyvūs, smalsūs ir temperamentingi žmonės, kuriems būtinas judėjimas ir nuolatinė kaita. Mėgsta keliauti, atrasti naujas vietas ir pažinti skirtingas kultūras. Prisitaikantys, ištvermingi ir kantrūs, todėl retai skundžiasi sunkumais. Kupranugario energija padeda išlikti oriems, nuolankiems ir išlaikyti vidinę ramybę net dykumos kaitroje.

EŽYS (1954, 1986, 2018 m.). Ežio globotiniai pasižymi puikia intuicija ir budrumu – visuomet žino, kada veikti ir kaip pasielgti. Yra sumanūs, pastabūs ir geba panaudoti informaciją savo tikslams pasiekti, nekenkdami kitiems. Išoriškai gali atrodyti uždari, tačiau tai tik apsauginiai spygliukai – viduje jie švelnūs ir nuoširdūs.

DANIELIUS (1955, 1987, 2019 m.). Danieliaus globotiniai – švelnios, jautrios ir taikios sielos. Jie tiki gėriu, teisingumu ir karmine pusiausvyra. Niekam nelinki blogo, o piktus žmones dažniausiai tiesiog apgaili. Dėl savo gerumo kartais tampa kitų manipuliacijų taikiniais, tačiau jų atsargumas ir vidinė išmintis dažnai padeda to išvengti. Danieliaus energija – tai dvasinis tyrumas, gailestingumas ir tikėjimas, kad viskas vyksta dėl priežasties.

DRAMBLYS (1956, 1988, 2020 m.). Dramblio globotiniai – stiprūs, išdidūs ir tvirtos dvasios žmonės. Turi aiškią nuomonę, tačiau jos neperša kitiems ir niekada neišsižada savo principų. Tai ramūs, išmintingi, bet kartu ir valingi asmenys, gebantys už save pakovoti, kai reikia. Patikimi, sąžiningi ir visada laikosi duoto žodžio – dėl to pelno aplinkinių pagarbą ir pasitikėjimą.

ARKLYS (1957, 1989, 2021 m.). Arklio globotiniai labiausiai vertina laisvę ir nepriklausomybę. Nepaklūsta primestoms taisyklėms ir gyvena pagal savo principus. Mandagūs ir orūs, retai rodo neigiamas emocijas – jei kas nors nepatinka, tiesiog pasitraukia. Dėl tokio būdo kartais sunku rasti artimą sielą, tačiau niekada nenusileidžia savo orumui.

GEPARDAS (1958, 1990, 2022 m.). Gepardo globotiniai – impulsyvūs, temperamentingi ir drąsūs žmonės. Linkę rizikuoti ir gyvena pagal principą: „Kas nerizikuoja, tas nelaimi.“ Jų gyvenimas – tai nuolatinis judėjimas, kupinas nuotykių, iššūkių ir greitų sprendimų. Aplinkiniams dažnai sunku suspėti su jų tempu, tačiau būtent ši energija juos išskiria iš kitų.

POVAS (1959, 1991, 2023 m.). Povo globotiniai – dvasingi, jautrūs ir geraširdžiai žmonės. Rūpinasi kitais ne mažiau nei savimi, o pagalbą teikia be jokio atlygio. Sąžiningi ir garbingi, niekada nesielgia taip, kad vėliau tektų gailėtis. Rafinuota prigimtis neleidžia pasiduoti apgaulei ar žemiems instinktams – jie siekia grožio, harmonijos ir moralinės pusiausvyros.

GULBĖ (1960, 1992, 2024 m.). Gulbės globotiniai – švelnios, elegantiškos ir romantiškos sielos. Tiki gėriu, amžina meile ir gyvenimo šviesa. Šie žmonės dažnai skrajoja svajonėse, tačiau jų jausmai visada tikri ir gilūs. Yra ištikimi, atsidavę ir pasiruošę aukotis dėl artimo žmogaus. Gulbės energija spinduliuoja tyrumą ir dvasinį grožį.

LŪŠIS (1961, 1993, 2025 m.). Lūšies globotiniai – paslaptingi, uždaro būdo žmonės, linkę gyventi savo vidiniame pasaulyje. Stebi aplinką itin atidžiai, pasitiki intuicija ir domisi ezoterika bei nepaaiškinamais reiškiniais. Filosofiškai mąstantys ir nepriklausomi, dažnai nepaklūsta visuomenės normoms, tačiau būtent tai daro juos išskirtiniais.

ASILAS (1962, 1994, 2026, 2058 m.). Asilo globotiniai – atkaklūs, kantrūs ir ištvermingi žmonės, pasitikintys tik savimi. Nesivadovauja aplinkinių nuomone ir visko siekia savo jėgomis. Darbštūs ir patikimi, retai skundžiasi sunkumais, o jų pastangos dažnai atneša sėkmę. Nors gali atrodyti užsispyrę, nėra savanaudžiai – visada pasirengę padėti kitiems.

LOKYS (1963, 1995, 2027 m.). Lokio globotiniai – nepriklausomi, savimi pasitikintys ir darbštūs žmonės. Mėgsta planuoti, nebijo kruopštaus darbo ir viską daro atsakingai. Puikiai atsiskleidžia ekonomikos, finansų ar teisės srityse. Turi polinkį į techninius dalykus – geba taisyti, atkurti, prikelti daiktus antram gyvenimui. Nors mintyse dažnai kuria naujas idėjas, asmeniniame gyvenime vertina pastovumą, ramybę ir tradicines vertybes.

ERELIS (1964, 1996, 2028 m.). Erelio globotiniai – lyderiai iš prigimties. Drąsūs, veiklūs ir ryžtingi, trokštantys, kad viskas vyktų pagal jų viziją. Puiki iškalba ir įtaigus balsas padeda įtikinti kitus. Ereliai mėgsta savarankiškumą ir retai prašo pagalbos, todėl gali atrodyti uždari ar neprieinami. Dėl stipraus charakterio nelengva rasti gyvenimo partnerį, kuris gebėtų priimti jų laisvės troškimą.

LAPĖ (1965, 1997, 2029 m.). Lapės globotiniai – sumanūs, gudrūs ir greitai mąstantys žmonės, gebantys prisitaikyti prie bet kokių situacijų. Dažnai žavi aplinkinius charizma, tačiau visada pirmiausia galvoja apie savo tikslus. Tai talentingi strategai ir puikūs aktoriai, gebantys kalbėti žmonių kalba ir rasti sprendimą net kebliausiose situacijose. Jų gyvybingumas ir išradingumas padeda įveikti bet kokius likimo išbandymus.

DELFINAS (1966, 1998, 2030 m.). Delfino globotiniai moka džiaugtis gyvenimu ir vertina mažus džiaugsmus. Net kai nesiseka, tiki, kad viskas susitvarkys. Jie – amžini optimistai, kurių viduje gyvena vaikiškas smalsumas ir geraširdiškumas. Šie žmonės spinduliuoja šviesą, todėl aplinkiniai juos myli ir gerbia. Yra dosnūs, rūpestingi ir visada pasiruošę padėti artimiesiems.

ŠERNAS (1967, 1999, 2031 m.). Šerno globotiniai mėgsta viską planuoti iš anksto ir visada žino, ko siekia. Ryžtingi, narsūs ir pasitikintys savimi. Geba objektyviai įvertinti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, todėl retai pasiduoda impulsyvumui. Materialūs dalykai nėra svarbiausi – labiau vertina patikimumą, pagarbą ir vidinę stiprybę.

PELĖDA (1968, 2000, 2032 m.). Pelėdos globotiniai – išmintingi, teisingi ir pastabūs žmonės, aplinkinių gerbiami dėl proto ir ramybės. Mąsto filosofiškai, ieško prasmės kiekviename reiškinyje ir dažnai domisi ezoterika bei dvasiniais dalykais. Tai puikūs patarėjai, kurių žodis turi svorį. Nors gali pasirodyti uždari ar net keistuoliai, kitų nuomonė mažai rūpi. Gyvenime siekia palikti prasmingą pėdsaką, todėl daug laiko skiria darbui ir savirealizacijai.

SAKALAS (1969, 2001, 2033 m.). Sakalo globotiniai – bebaimiai, energingi ir veržlūs žmonės, trokštantys iš gyvenimo pasiimti viską. Mėgsta nuotykius, naujas patirtis ir nepažįstamas vietas. Greitai prisitaiko prie pokyčių, todėl sekasi tiek karjera, tiek asmeninis gyvenimas. Nors kartais pakiša koją nekantrumas, niekada nepasiduoda – nesėkmės tik sustiprina ryžtą judėti pirmyn.

ELNIAS (1970, 2002, 2034 m.). Tai greiti, energingi ir kūrybingi žmonės. Jų galvose nuolat verda šimtai originalių idėjų ir planų, kaip juos įgyvendinti. Elnių globotiniai greitai prisitaiko naujoje aplinkoje, nes yra draugiški, bendraujantys ir atviri naujoms patirtims. Turi subtilų estetikos jausmą, visada nori atrodyti nepriekaištingai. Aplinkinius dažnai vertina pagal išvaizdą ir elgesį, kelia aukštus reikalavimus – trokšta būti tarp žmonių, iš kurių gali mokytis ir tobulėti. Tinkamus draugus jiems padeda pasirinkti stipri intuicija.

AVINAS (1971, 2003, 2035 m.). Taikių ir ramių žmonių totemas. Avinų globotiniai pasižymi smalsumu ir nuoširdžiu noru judėti pirmyn. Drąsiai ryžtasi įvairioms avantiūroms, o užsispyrimas padeda siekti užsibrėžtų tikslų. Kartais ši savybė tampa kliūtimi – nepasiduoda net beviltiškose situacijose. Avinai – orios, bet ne pasipūtusios asmenybės, branginančios savo reputaciją ir gerą vardą. Nors yra draugiški ir šilti, savo jautriąją pusę dažnai slepia, todėl kartais nusprendžia pabūti vienumoje.

Autorė Eglė Stratkauskaitė