Nauda visuomenei

Šiuolaikiniame pasaulyje saugumo aplinka nuolat kinta, todėl pasirengimas krizėms nebėra vien tik kariuomenės ar specialiųjų tarnybų atsakomybė. Didelio masto nacionalinės ir tarptautinės pratybos atlieka kertinį vaidmenį vertinant valstybės institucijų, savivaldybių ir civilinės saugos sistemų pasirengimą veikti ekstremaliosiomis situacijomis. Tokie mokymai leidžia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai nustatyti logistikos, ryšių ir veiksmų koordinavimo spragas dar prieš kilus realiam pavojui. Vis dėlto didžiausia pratybų nauda pasiekiama tada, kai į jas vienaip ar kitaip įtraukiama ir visuomenė. Tik darnus institucijų pasirengimas ir piliečių gebėjimas tinkamai reaguoti į krizes gali padėti valstybei veiksmingai susidoroti su įvairiais hibridiniais, kariniais ar technogeniniais iššūkiais.

Nacionalinis pasirengimo egzaminas – „Vyčio skliautas“

Vienas ryškiausių kompleksinio pasirengimo pavyzdžių – Lietuvoje rugsėjo 25–spalio 3 d. vykusios didžiausios nacionalinės mobilizacijos sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“. Jų metu buvo imituojamos sudėtingos krizinės situacijos, reikalaujančios greito ir koordinuoto valstybės institucijų, savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų atsako.

Pratybose tikrinta, kaip užtikrinamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos – nuo energetikos ar ryšių sistemų atkūrimo iki masinio gyventojų evakavimo bei humanitarinės pagalbos stovyklų organizavimo. Jose aktyviai dalyvavo tūkstančiai valstybės tarnautojų, karių, šaulių ir savanorių. Pagrindinis pratybų tikslas – įvertinti, ar visos grandys, atsakingos už šalies valdymą ir gyventojų saugumą krizės metu, geba veikti sklandžiai, greitai ir koordinuotai.

Civilių gyventojų įsitraukimo ir pasirengimo galimybės

Nors pagrindinis „Vyčio skliauto“ ir panašių pratybų dėmesys skiriamas institucijų darbui, civiliai gyventojai taip pat gali prie jų prisidėti (ne)tiesiogiai. Viena aktyviausių galimybių – savanoriauti didžiosiose nevyriausybinėse organizacijose, tokiose kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Maisto bankas“ ar „Caritas“, kurios pratybose bendradarbiauja su valstybės institucijomis. Savanoriai gali padėti registruoti nukentėjusiuosius, skirstyti humanitarinę pagalbą ar įrengti laikinas stovyklas.

Net ir negalintys skirti laiko savanorystei gyventojai gali pasitikrinti savo pasirengimą. Testuojant gyventojų perspėjimo sirenas ir mobiliuosius pranešimus, kiekvienas gali įsitikinti, ar jo įrenginiai tinkamai sukonfigūruoti, ir prisiminti, kaip elgtis išgirdus pavojaus signalą, vadovaujantis oficialios civilinės saugos platformos LT72 rekomendacijomis.

Kodėl piliečiams svarbu žinoti, domėtis ir dalyvauti?

Žinojimas apie šalyje vykstančias pratybas ir aktyvus domėjimasis jomis – vienas iš žingsnių stiprinant asmeninį pasirengimą krizėms. Kai gyventojai supranta, kaip veikia valstybės gynybos ir krizių valdymo sistemos, visuomenėje mažėja erdvės panikai, dezinformacijai ir chaosui.

Dalyvavimas pratybose ar bent jau domėjimasis jų eiga padeda įgyti praktinių civilinės saugos įgūdžių – nuo pirmosios pagalbos teikimo iki šeimos pasirengimo plano sudarymo. Informuota ir pasirengusi visuomenė taip pat leidžia valstybės institucijoms efektyviau sutelkti išteklius ten, kur jų krizės metu labiausiai reikia. Taip kiekvieno žmogaus pasirengimas prisideda prie bendro šalies saugumo ir atsparumo.

Šeimos pratybų scenarijus-žaidimas, kurį galite lengvai pritaikyti namuose

Suorganizuokite šeimos iššūkio vakarą: nustatykite 15 minučių laikmatį ir paskirstykite šeimos nariams užduotis. Pavyzdžiui, vieni gali surasti žibintuvėlius ir kitus būtiniausius daiktus, kiti – paruošti dokumentus, vandens bei maisto atsargas. Vaikams galima leisti į savo kuprinę įsidėti po vieną svarbų ar mielą daiktą.

Pasibaigus laikui, visi kartu peržiūrėkite, ką pavyko surinkti, ir pasitikrinkite pagal oficialų LT72 sąrašą. Taip pat aptarkite šeimos veiksmų planą: kur susitiktumėte, jei laikinai neveiktų mobilusis ryšys, ir kas būtų atsakingas už skirtingas užduotis. Toks žaidimas padeda praktiškai pasiruošti įvairioms situacijoms, o vaikams leidžia apie saugumą kalbėti ramiai ir be papildomo nerimo.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Pėsčiųjų perėja saugumo savaime negarantuoja

Kaip rodo TKA duomenys, 2025 m. eismo įvykiuose šalies gatvėse ir keliuose žuvo 38 senjorai, o 571 buvo sužeisti. Lyginant su 2022–2024 m. laikotarpiu, anksčiau per metus eismo įvykiuose žuvusių ir sužeistų senjorų skaičiai vidutiniškai būdavo mažesni: atitinkamai siekdavo 27 žūtis ir 519 sužalojimų. TKA duomenimis, 2025 m. šalies pėsčiųjų perėjose žuvo 7 pėstieji, iš kurių 6 buvo vyresni nei 60-ies. Nelaimės įvyko šviesiuoju paros metu.

Pasak A. Juodeikio, pažymėta pėsčiųjų perėja ir geras matomumas sumažina dalį rizikų. Tačiau saugią situaciją galiausiai lemia ir kitų eismo dalyvių elgesys – ar vairuotojas pėsčiąjį pastebi pakankamai anksti, ar sumažina greitį ir ar leidžia jam ramiai užbaigti gatvės kirtimą. „Prie perėjos pavojinga ne tik nepristabdyti. Riziką sukuria ir prielaida, kad pėsčiasis dar spės pereiti, todėl vairuotojui svarbu reaguoti anksčiau, nei žmogus jau atsiduria važiuojamojoje dalyje. Vyresnio amžiaus žmogui gali reikėti kelių papildomų sekundžių, tačiau eisme būtent jos gali padėti išvengti nelaimės“, – sako A. Juodeikis.

Pavojai viešajame transporte

Viešasis transportas senjorams dažnai yra patogi ir savarankiškumą išlaikyti padedanti kelionės priemonė, tačiau ir čia saugumą lemia ne vien tai, ar pavyksta išvengti avarijos. 2025 m. senjorai sudarė 63 % visų sužeistų viešojo transporto keleivių – 91 iš 144 nukentėjusiųjų. Anot A. Juodeikio, viešajame transporte pavojingos situacijos gali kilti akimirksniu – žmogui dar nespėjus įsikibti, pasiekti sėdynės ar saugiai pasiruošti išlipti. „Viešojo transporto kelionėje svarbios tos kelios sekundės, kurių dažnai nepastebime: žmogus jau įlipo, bet dar neatsisėdo, transportas pajuda, o jis dar ieško, kur įsikibti, autobusas dar nesustojo, o keleiviai jau spaudžiasi prie durų. Tokiose situacijose pasiūlyti vietą, neužstoti praėjimo ar leisti ramiai įlipti nėra vien mandagumo klausimas – tai saugumo priemonė“, – teigia jis.

A. Juodeikis pabrėžia, kad neretai pakanka paprastų veiksmų: neužstoti durų, nesistumdyti, palikti priėjimą prie turėklo, pasiūlyti vietą atsisėsti ar padėti su daiktais. Tokia pagalba neriboja žmogaus savarankiškumo, bet padeda jam saugiai tęsti kelionę.

Saugesnei kelionei − paprasti kasdieniai veiksmai

Pasak eksperto, senjorų saugumas gatvėje prasideda dar prieš išeinant iš namų. Atšvaitas turėtų būti prisegtas matomoje vietoje, o ne likti rankinėje ar kišenėje. Artimieji galėtų padėti suplanuoti patogesnį maršrutą, kuriame būtų saugesnės perėjos, geresnis apšvietimas ar mažiau skubėjimo, taip pat priminti pasirūpinti įkrautu telefonu. „Prie pėsčiųjų perėjos pavojų dažnai sukuria ne pati vieta, o skubėjimas. Vairuotojui svarbu greitį mažinti dar prieš pėsčiajam žengiant į važiuojamąją dalį, o pačiam pėsčiajam – įsitikinti, kad automobilis tikrai sustojo. Kylant klausimų dėl saugumo kirsti važiuojamąją kelio dalį, visada galima kreiptis pagalbos į šalia esančius žmones“, − sako A. Juodeikis.

Ekspertas priduria, kad viešajame transporte aplinkiniai gali padėti neužstodami durų ir praėjimo, nesistumdami, pasiūlydami vietą ar palikdami priėjimą prie turėklo. Išlipant svarbu neskubinti priešais esančio žmogaus, nespausti prie durų, o išlipus – nekirsti gatvės iškart prieš autobusą ar už jo, nes tokiu atveju kiti vairuotojai pėsčiąjį gali pastebėti per vėlai. „Vyresnio amžiaus žmogui kelionė į parduotuvę, pas gydytoją ar susitikti su artimaisiais yra įprasta kasdienybės dalis. Todėl kalbėdami apie saugumą neturėtume galvoti, kaip tokias keliones apriboti – priešingai, turime padėti senjorams padėti numatyti galimą riziką. Dažniausiai ji kyla dėl skubėjimo, neatidumo arba nepaliktos erdvės kitam eismo dalyviui“, – apibendrina A. Juodeikis.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Regionų skirstymas ir evakuacijos kryptys

Naujajame plane visos Lietuvos savivaldybės pagal geografinę padėtį ir rizikos lygį yra griežtai padalintos į dvi grupes: evakuojančias ir priimančias. Teritorijos, esančios arčiausiai potencialių grėsmės židinių ar pasienio zonų, krizės atveju būtų tuštinamos pirmiausia, o šalies gilumoje, šiaurėje bei vakaruose esantys regionai įpareigoti pasirūpinti atvykstančiaisiais, suteikiant laikiną būstą ir būtinąją pagalbą. Sostinės gyventojams numatyti trys pagrindiniai judėjimo koridoriai – Lenkijos, šiaurės ir vakarų kryptys. Ypatingas dėmesys skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui, todėl evakuacijos maršrutai aktyviai derinami su kaimynine Lenkija, kurios Palenkės vaivadija jau dabar ruošia infrastruktūrą tranzitiniam koridoriui. Be to, Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis kuria koordinuotus tarpvalstybinius planus, kurie apims bendrą transporto logistiką ir supaprastintą sienos kontrolę, užtikrinančią sklandų žmonių judėjimą.

Pasiskirstymas transportu ir eiliškumo prioritetai

Valstybės skaičiavimais ir modeliavimais, dauguma šalies visuomenės – apie 75 % gyventojų – krizės atveju turėtų galimybę evakuotis savarankiškai, naudodami asmeninį transportą. Likusio ketvirtadalio piliečių, kurie neturi automobilių ar fizinių galimybių judėti, organizuotu transportavimu ir logistika visapusiškai pasirūpins pačios savivaldybės. Organizuojant valstybės transporto srautus, nustatyti griežti prioritetai, todėl pirmumas bus teikiamas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms: žmonėms su negalia, ligoniams, senyvo amžiaus gyventojams ir šeimoms su mažamečiais vaikais. Pareigūnai pabrėžia, kad masinė evakuacija iš grėsmės zonų privalo prasidėti prevenciškai, dar prieš kylant tiesioginiams kariniams veiksmams, kad būtų suvaldyti automobilių srautai. Prasidėjus aktyviam apšaudymui, bėgti automobiliais jau draudžiama, nes keliai bus blokuojami karinei technikai, o gyventojams tokiu atveju nurodoma skubiai ieškoti artimiausios priedangos.

Pasiruošimas, finansavimas ir asmeninė atsakomybė

Siekdama užtikrinti sklandų plano įgyvendinimą, valstybė skiria milijoninį papildomą finansavimą savivaldybių civilinės saugos infrastruktūrai stiprinti: plečiamas kolektyvinės apsaugos statinių tinklas, rengiamos dešimtys tūkstančių naujų laikinų apgyvendinimo vietų. Laikino apsistojimo punktuose numatoma sudaryti sąlygas saugoti maisto ir būtiniausių priemonių atsargas, kurių pakaktų bent keturioms paroms. Nepaisant valstybės pasirengimo, sėkminga evakuacija neįsivaizduojama be kiekvieno piliečio asmeninės atsakomybės ir namų darbų atlikimo taikos metu. Oficialiose pasirengimo gairėse gyventojai raginami jau šiandien sudaryti aiškų šeimos planą, susitarti dėl susitikimo vietų praradus ryšį ir iš anksto susikomplektuoti 72 valandų išvykimo krepšį. Šiame krepšyje privalo būti svarbiausi asmens dokumentai, grynieji pinigai, reguliariai vartojami vaistai, nešiojamas radijo imtuvas, maisto ir vandens atsargos, leisiančios saugiai išgyventi pirmąsias tris paras, kol pradės veikti valstybės pagalbos sistema.

Gyventojai oficialų teisinį dokumentą su visais priedais gali perskaityti Teisės aktų registre. Praktines elgesio gaires, patarimus ir žemėlapius rasite civilinės saugos svetainėje LT72 – Lietuvos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Specifinius evakavimo ir surinkimo punktus, pritaikytus konkrečiai jūsų gyvenamajai vietai, privaloma tikrinti savo miesto ar rajono savivaldybės oficialiame tinklalapyje. Taip pat vertinga iš anksto susipažinti su Gyventojų evakavimo punktų skiltimi, kad žinotumėte, kaip krizės atveju bus organizuojamas transportas neturintiems automobilio.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Geltona – laikas pasiruošti

Geltonas perspėjimas reiškia, kad nustatytas arba galimai nustatytas neaiškus objektas, pavyzdžiui, dronas, tačiau tuo metu tiesioginės grėsmės gyventojams nėra. Gavus tokį pranešimą nereikėtų skubėti į lauką tikrinti, kas vyksta danguje. Verčiau iš anksto numatyti saugią vietą namuose, sekti oficialią informaciją ir būti pasiruošus greitai reaguoti, jei perspėjimo lygis pasikeistų.

Saugiausia vieta namuose – rūsys arba kita patalpa be langų. Tai gali būti vonios kambarys, vidinis sandėliukas ar koridorius. Jei tokios patalpos nėra, rinkitės vietą, kurioje tarp jūsų ir pastato išorės yra bent dvi sienos. Venkite langų, balkonų ir viršutinių pastato aukštų. Saugiausią vietą verta pasirinkti iš anksto, kad prireikus nereikėtų jos ieškoti paskutinę minutę.

Raudona – slėptis nedelsiant

Raudonas perspėjimas reiškia realią oro atakos grėsmę ir tiesioginį pavojų konkrečios teritorijos gyventojams. Gavus tokį pranešimą reikia nedelsiant eiti į artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą. Oficialios rekomendacijos nurodo, kad priedanga skirta trumpalaikei apsaugai nuo oro atakos, sprogimo smūgio bangos, skeveldrų ir nuolaužų. Jei priedangos nėra netoliese, saugiau likti pastate ir pasinaudoti rūsiu ar vidine patalpa be langų, nei gaišti laiką keliaujant toliau.

Į pasirinktą saugią vietą iš anksto verta atsinešti vandens, telefoną ir įkroviklį arba išorinę bateriją, būtiniausius vaistus, pirmosios pagalbos priemones, žibintuvėlį, dokumentus ir šiek tiek maisto. Jei namuose yra vaikų, senjorų ar augintinių, reikėtų pagalvoti ir apie jų poreikius. Pravartu pasirūpinti, kad saugioje vietoje būtų galima patogiai išbūti bent kelias valandas. Gavus perspėjimą, uždarykite langus ir duris, tačiau nešvaistykite laiko langams klijuoti ar kitiems papildomiems veiksmams. Svarbiausia – kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir sekti oficialią informaciją.

Laukti oficialaus signalo

Svarbu prisiminti, kad vien geltonas perspėjimas nereiškia, jog būtina nedelsiant slėptis. Tačiau jis suteikia laiko pasiruošti. Gavus raudoną pranešimą delsimas gali būti pavojingas, todėl iš anksto pasirinkta saugi vieta ir paruoštas nedidelis būtiniausių daiktų rinkinys gali padėti sutaupyti brangaus laiko.

Pasislėpus nereikėtų grįžti prie langų stebėti, kas vyksta lauke, ar išeiti į lauką tikrinti girdimų garsų. Reikėtų sekti oficialią Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos, LT72 ir LRT informaciją bei vykdyti gautame pranešime nurodytus veiksmus. Svarbiausia – likti saugioje vietoje tol, kol bus gautas naujas oficialus pranešimas. Oro pavojaus pabaiga taip pat paskelbiama atskirai: baltas perspėjimas reiškia, kad pavojus atšauktas ir saugią vietą galima palikti.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Gali padėti ruoštis vizitui

Remiantis tyrimo rezultatais, norėdami sužinoti rūpimus atsakymus apie ligų simptomus, negalavimų priežastis, tyrimų rezultatus ir gydymo būdus, su DI dažnai konsultuojasi 15 % respondentų, dar 34 % nurodo tai darantys kartais. „Visgi svarbu aiškiai atskirti − ši technologinė priemonė gali padėti rasti ir suprasti bendro pobūdžio informaciją, bet ji neprisiima atsakomybės už žmogaus gydymą. Juo labiau atskleidę konfidencialią informaciją apie savo sveikatą, žmonės negali būti tikri dėl jos saugojimo ir konfidencialumo“, – sako Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas.

Šeimos gydytoja Elena Šukė antrina, kad DI gali būti naudingas kaip pirmasis bendro pobūdžio informacijos šaltinis. Jis gali paprastai paaiškinti sudėtingus medicinos terminus, padėti ruoštis vizitui arba sudaryti klausimų gydytojui sąrašą. Vis dėlto, pasak gydytojos, didžiausia rizika kyla tuomet, kai pokalbių roboto atsakymas priimamas kaip diagnozė arba juo remiantis savarankiškai sprendžiama dėl gydymo. „Pokalbių roboto pateikiamas rezultatas priklauso nuo jam suteiktos informacijos, o pacientas gali nežinoti, kuris simptomas, vartojamas vaistas ar ankstesnė diagnozė yra svarbūs. Todėl atsakymas gali atrodyti logiškas, tačiau būti klaidingas konkretaus žmogaus atžvilgiu“, – perspėja E. Šukė.

Pasak šeimos gydytojos, 2025 m. paskelbta sisteminė apžvalga ir metaanalizė parodė, kad didžiųjų kalbos modelių diagnostinis tikslumas skirtingose medicinos srityse smarkiai skyrėsi, o bendras jų tikslumas vis dar neprilygo sveikatos priežiūros specialistams. „Ypač pavojingos praktikoje pastebimos situacijos, kai žmogus, vadovaudamasis pokalbių roboto atsakymu, nusprendžia nevartoti paskirtų vaistų, savarankiškai pakeičia jų dozę arba atidėlioja konsultaciją. Pasitaiko ir priešingų atvejų: DI pateikia ilgą retų diagnozių ar tyrimų sąrašą, kuris žmogui sukelia stiprų nerimą ir paskatina atlikti mediciniškai nepagrįstus tyrimus“, − sako E. Šukė.

Kada nedelsiant kreiptis pagalbos?

Pasak gydytojos, DI atsakymais nedera kliautis tais atvejais, kai delsimas gali kelti pavojų sveikatai ar net gyvybei. „Pajutus krūtinės skausmą, dusulį, staigų vienos kūno pusės silpnumą, kalbos ar sąmonės sutrikimą, patyrus stiprią alerginę reakciją, gausiai kraujuojant ar atsiradus labai stipriam, neįprastam skausmui, reikia kreiptis skubiosios pagalbos, o ne tęsti pokalbį su robotu. Itin atsargiai DI patarimus reikėtų vertinti ir kalbant apie vaistų dozes, nėštumą, mažų vaikų sveikatą, sudėtingas ligas ar psichikos sveikatos krizes“, – sako gydytoja.

E. Šukė pabrėžia, kad gydytojas, skirtingai nei DI pokalbių robotas, gali stebėti žmogaus būklę, atlikti fizinį ištyrimą, pamatuoti gyvybinius rodiklius ir pastebėti tai, ko pats pacientas nelaiko svarbia indikacija. „Kartais diagnozę gali pakeisti nedidelė detalė – pakitusi odos spalva, kvėpavimo pobūdis, pilvo skausmingumas, neurologinis simptomas ar elgesio pokytis. DI šios informacijos paprasčiausiai neturi, nes apie žmogaus sveikatos būklę sprendžia tik iš parašyto teksto“, – sako gydytoja.

Kas atsakingas už sveikatos duomenų konfidencialumą?

„Lietuvos draudimo“ ekspertas A. Zinevičius atkreipia dėmesį, kad konsultuojantis su DI svarbu įvertinti ne tik medicininio atsakymo patikimumą, bet ir kitą ne mažiau svarbesnį aspektą − pateikiamų duomenų saugumą. Informacija apie žmogaus sveikatą priskiriama specialios kategorijos asmens duomenims. „DI pokalbių roboto platforma nėra gydytojo kabinetas – jo teikėjui paprastai netaikoma tokia pati profesinės medicinos paslapties pareiga, kaip gydytojui ar gydymo įstaigai. Konkretūs informacijos saugojimo terminai ir naudojimo sąlygos priklauso nuo pasirinktos platformos ir privatumo nustatymų. Kai kuriais atvejais pokalbių turinys gali būti saugomas arba naudojamas paslaugai tobulinti. Todėl DI nereikėtų pateikti vardo, asmens kodo, kontaktinių duomenų, medicininių dokumentų ar kitų detalių, pagal kurias būtų galima identifikuoti konkretų žmogų“, – įspėja A. Zinevičius.

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad kai žmogui reikia ne bendro paaiškinimo, o individualaus būklės įvertinimo, greita nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija gali būti saugesnė ir patikimesnė alternatyva pokalbiui su DI. Gydytojas gali užduoti tikslinamuosius klausimus, įvertinti riziką ir nuspręsti, ar būtina apžiūra bei tolimesni tyrimai.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Kam skirta „Verslumo skatinimas 3“ priemonė?

„Verslumo skatinimas 3“, arba VSF3, skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms bei verslininkams, kurie atitinka smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą. Viena svarbiausių sąlygų – verslas turi būti registruotas ir veikti ne ilgiau kaip vienus metus.

Tai reiškia, kad ši priemonė orientuota būtent į verslo pradžią ir pirmąjį veiklos etapą. Finansavimas gali būti aktualus tiek ką tik įsteigtai įmonei, tiek savarankišką veiklą pradėjusiam verslininkui, jei jis atitinka nustatytus kriterijus.

Finansavimas gali būti naudojamas investicijoms ir apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, kai šios išlaidos susijusios su naujos veiklos pradžia arba jau pradėtos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.

Kokią sumą galima skolintis?

Pagal šiuo metu skelbiamas VSF3 sąlygas maksimali vienos paskolos suma gali siekti 25 000 eurų, o ilgiausias paskolos terminas – 10 metų. Per visą priemonės laikotarpį vienam paskolos gavėjui vienas finansų tarpininkas gali suteikti ne daugiau kaip dvi paskolas.

Toks finansavimo dydis gali būti aktualus smulkiajam verslui, kuriam nereikia didelės ilgalaikės investicijos, tačiau būtinos lėšos pradinei įrangai, technologijoms, darbo priemonėms ar kitoms su veiklos pradžia susijusioms išlaidoms.

Palūkanos pagal šią priemonę yra kintamos. Maksimali palūkanų norma sudaryta iš 3 mėn. EURIBOR ir iki 3,5 proc. maržos. Kadangi EURIBOR dydis gali keistis, kartu gali keistis ir galutinė paskolos palūkanų norma.

Kur kreiptis dėl finansavimo?

Norint pasinaudoti VSF3, pirmiausia reikia kreiptis į finansų įstaigą, kuri yra šios priemonės finansavimo partnerė. Tarp oficialiai skelbiamų finansavimo partnerių yra ir Kauno kredito unija.

Informaciją apie jaunam verslui skirtą finansavimą ir lengvatinius verslo kreditus galima rasti kku.lt, tačiau prieš teikiant paraišką svarbiausia įsivertinti, ar įmonė atitinka VSF3 kriterijus ir ar planuojamos išlaidos gali būti finansuojamos pagal šios priemonės sąlygas.

Kreipiantis dėl paskolos finansuotojui reikės paaiškinti, kam bus naudojamos lėšos ir kaip planuojama jasgrąžinti. Vien tinkamumas pagal formalias programos sąlygas savaime nereiškia, kad paskola bus suteikta – finansavimo paraiška vertinama pagal konkretaus verslo situaciją.

Kam galima naudoti VSF3 lėšas?

Paskola gali būti skirta investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Pavyzdžiui, jaunas verslas gali planuoti įsigyti įrangą, darbo priemones, technologinius sprendimus ar finansuoti su veiklos pradžia susijusias išlaidas. ILTE nurodo, kad VSF3 gali padėti finansuoti verslo pradžią, įrangą, veiklos pradžios išlaidas ir kitas svarbias investicijas.

Tačiau yra ir aiškių apribojimų. VSF3 lėšos negali būti naudojamos dividendams ar tantjemoms išmokėti, įmonės kapitalui mažinti išmokant lėšas dalyviams, savo akcijoms supirkti, paskoloms dalyviams ar kitiems asmenims teikti. Jos taip pat negali būti naudojamos esamiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti ar ankstesnėms paskoloms grąžinti.

Kaip pasiruošti paraiškai?

Prieš kreipiantis dėl finansavimo verta kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek pinigų iš tiesų reikia. Prašoma suma turėtų būti pagrįsta konkrečiomis išlaidomis, o ne nustatyta vien pagal maksimalią galimą paskolos ribą.

Naudinga pasirengti verslo planą arba bent aiškų veiklos modelį, pajamų ir išlaidų prognozes, informaciją apie planuojamas investicijas bei numatomus pinigų srautus. Jei ketinama pirkti įrangą ar kitas darbo priemones, pravartu turėti tiekėjų pasiūlymus ar preliminarias sąmatas.

Taip pat svarbu realistiškai įvertinti, iš kokių pajamų bus mokamos paskolos įmokos. Jauno verslo prognozės dažnai remiasi dar tik numatomais pardavimais, todėl verta turėti ir atsargesnį scenarijų, jei pajamos pradžioje būtų mažesnės nei planuota.

Kada VSF3 gali būti tinkamas pasirinkimas?

„Verslumo skatinimas 3“ gali būti aktualus tada, kai verslas veikia ne ilgiau kaip metus, atitinka smulkiojo ar labai mažo verslo kriterijus ir jam reikalingas finansavimas realiam veiklos pradžios ar plėtros poreikiui. Šiuo metu finansų partneriai paskolų sutartis pagal priemonę gali sudaryti iki 2027 m. gruodžio 31 d., numatyta galimybė šį terminą pratęsti.

Prieš skolinantis svarbu vertinti ne vien galimybę gauti lengvatinį finansavimą. Reikėtų įsitikinti, kad paskolos suma atitinka tikrąjį poreikį, būsimos įmokos bus pakeliamos, o finansuojamos išlaidos padės verslui kurti pajamas ir stiprinti veiklą. Tokiu atveju VSF3 gali tapti praktiška priemone pirmiesiems verslo žingsniams finansuoti.

Šiuo metu rengiate disertaciją apie saugiam elektrinių paspirtukų eismui pritaikytą infrastruktūrą. Kas paskatino imtis šios problematikos?

Šią temą pasirinkau, nes elektriniai paspirtukai per gana trumpą laiką tapo svarbia miestų transporto sistemos dalimi, tačiau esama infrastruktūra ne visur yra tinkamai pritaikyta jų eismui. Nedideli paspirtukų ratai itin jautrūs dangos nelygumams, plyšiams, duobėms, šaligatvių borteliams. Tai turi įtakos ne tik važiavimo komfortui, bet ir paspirtuko stabilumui bei eismo saugumui. Be to, didėjant elektrinių paspirtukų naudojimui, daugėja ir su jais susijusių eismo įvykių, todėl svarbu vertinti ne vien pačių vairuotojų elgesį ar teisinį reglamentavimą, bet ir infrastruktūros kokybę. Savo tyrime nagrinėju, kokia susisiekimo infrastruktūra yra tinkamiausia saugiam ir komfortiškam elektrinių paspirtukų eismui.

Kokias pagrindines elektrinių paspirtukų eismo saugumo problemas matote šiandien?

Viena svarbiausių – vientisos ir tinkamai pritaikytos infrastruktūros trūkumas. Elektrinių paspirtukų vairuotojams neretai tenka judėti skirtingomis erdvėmis: dviračių takais, važiuojamąja kelio dalimi ar pėsčiųjų zonomis. Kai dviračių takas staiga nutrūksta, yra per siauras arba jo danga prastos būklės, vairuotojas priverstas netikėtai keisti važiavimo kryptį ar įsilieti į kitų eismo dalyvių srautą. Tai didina susidūrimų ir griuvimų riziką.

Dar didesnis greičio ir judėjimo pobūdžio skirtumas atsiranda bendrose erdvėse su pėsčiaisiais. Pėstieji juda lėčiau, gali netikėtai sustoti ar pakeisti kryptį, o elektrinis paspirtukas prie jų gali priartėti gana greitai ir tyliai. Ypač pažeidžiami yra vaikai, vyresni žmonės, taip pat regos ar klausos negalią turintys asmenys. Todėl bendrose erdvėse būtinas mažesnis greitis, deramas atstumas ir aiškiai suprantamas eismo organizavimas.

Dažnai pykstama ir dėl neatsakingo paspirtukų vairuotojų elgesio.

Taip, kita problemų grupė susijusi su pačių vairuotojų elgesiu: saugaus greičio nepasirinkimu, važiavimu dviese, šalmo ar matomumą gerinančių priemonių nenaudojimu, naudojimusi telefonu, staigiais manevrais ar vairavimu apsvaigus. Riziką didina ir nepakankama vairavimo patirtis – elektriniu paspirtuku pradėti važiuoti paprasta, tačiau ne visi iš karto geba tinkamai stabdyti, įvertinti kelio dangos būklę ir saugiai manevruoti.

Dažni konfliktai su automobilių vairuotojais. Elektrinį paspirtuką gali būti sunku laiku pastebėti ir įvertinti jo artėjimo greitį. Rizika dar labiau padidėja tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui.

Todėl elektrinių paspirtukų saugumo problemos negalima sieti tik su vairuotojų elgesiu. Ją lemia visa veiksnių visuma: infrastruktūros vientisumas ir kokybė, skirtingų eismo dalyvių greičio ir judėjimo ypatumai, transporto priemonės techninės savybės, vairuotojų patirtis, eismo kultūra, aiškus teisinis reglamentavimas ir jo laikymasis. Siekiant saugesnio eismo, visas šias sritis būtina vertinti kompleksiškai.

Kokių klaidų dažniausiai daro miestai, organizuodami elektrinių paspirtukų eismą?

Viena jų – manymas, kad elektriniams paspirtukams automatiškai tinka dviračių infrastruktūra. Kita problema – infrastruktūros vientisumo stoka. Kokybiškai įrengtos takų atkarpos netikėtai nutrūksta, pereina į kitą eismo erdvę arba susiduria su nepatogiai organizuotomis sankryžomis. Todėl svarbu galvoti ne apie pavienius takus, o apie visą kelionės maršrutą.

Kokia kitų šalių patirtis?

Daugelyje miestų uždrausti ne elektriniai paspirtukai, o tik jų nuomos paslaugos. Štai Paryžiuje nuo 2023 m. rugsėjo atsisakyta nuomojamų elektrinių paspirtukų, tačiau gyventojai ir toliau gali naudotis asmeniniais. Sprendimą lėmė eismo įvykiai, netvarkingas paspirtukų statymas ir visuomenės nepasitenkinimas. Madride 2024 m. taip pat buvo panaikinti dalijimosi paslaugų operatorių leidimai, nes jie neužtikrino tinkamos važiavimo ir statymo kontrolės. Nuo 2026 m. pradžios dalijimosi elektrinių paspirtukų paslaugos atsisakė ir Praha, o nuo 2026 m. balandžio – Florencija. Barselonoje tokia paslauga neleidžiama jau nuo 2019-ųjų. Vis dėlto visuose šiuose miestuose asmeniniais elektriniais paspirtukais naudotis galima.

Tačiau ne visi miestai iš karto renkasi draudimus. Kai kurie pirmiausia taiko griežtesnį dalijimosi paslaugų reguliavimą. Osle buvo ribojamas nuomojamų paspirtukų skaičius ir jų nuoma naktį, kai didesnė nelaimingų nutikimų rizika. Stokholmas pasirinko leidimų sistemą, nustatė operatoriams konkrečias sąlygas ir ribojo eksploatuojamų paspirtukų skaičių. Briuselis taikė duomenimis grindžiamą valdymą, leidžiantį stebėti paspirtukų naudojimą ir pagal realią situaciją koreguoti jų eismo bei statymo organizavimą. Vis dėlto ir Briuselyje nuspręsta nuo 2027 m. nebetęsti nuomos leidimų. Tai rodo, kad netgi taikant reguliavimo priemones dalijimosi paslaugų valdymas miestams išlieka sudėtingas.

Kaip įsivaizduojate elektrinių paspirtukų ateitį?

Manau, kad elektriniai paspirtukai iš miestų neišnyks. Jie jau tapo svarbia mikromobilumo dalimi, patogūs trumpoms kelionėms. Tačiau jų naudojimas greičiausiai bus vis labiau reguliuojamas. Lietuvai nereikėtų skubėti rinktis visiško draudimo – svarbiau sukurti veikiančią sistemą: nustatyti aiškias važiavimo ir statymo taisykles, tinkamai reguliuoti greitį, užtikrinti atsakingą operatorių veiklos kontrolę, šviesti eismo dalyvius ir plėtoti vientisą, kokybišką, prižiūrimą infrastruktūrą.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Aptinkama dažniau, nei galima įsivaizduoti

Šaunamieji ginklai ir šaudmenys daugeliui vis dar asocijuojasi su karo laikais, senomis slėptuvėmis ar istorijos paminklais. Tačiau iš tiesų ginklų randama ne tik apleistose sodybose ar kasant žemę – jų aptinkama miškuose, gyvenamosiose teritorijose ir kitose vietose, kur žmonės lankosi kasdien. Šiemet Vilniaus Paribio gatvės miškelyje rastas revolveris, o Tauragėje ir Šakių rajone aptikta ginklų bei įvairių rūšių šovinių. Tai primena svarbią aplinkybę: pavojingas radinys nebūtinai turi būti šimtmečio senumo, surūdijęs karo laikų sviedinys. Kartais žmogus gali susidurti ir su palyginti nauju, potencialiai veikiančiu šaunamuoju ginklu. Būtent todėl išvaizda neturėtų klaidinti – nei seno, nei naujo ginklo nevalia liesti ar apžiūrinėti iš smalsumo. Neseniai užregistruoti atvejai rodo ir tai, kaip svarbu apie tokius radinius informuoti atsakingas tarnybas, galinčias saugiai įvertinti situaciją ir pašalinti galimą pavojų.

Neliesti, nejudinti ir nebandyti išsiaiškinti

Pirmoji ir svarbiausia taisyklė radus šaunamąjį ginklą ar šaudmenų – jų neliesti. Net jei ginklas atrodo senas, surūdijęs, sugadintas ar, priešingai, visiškai naujas, nebandyti nustatyti, ar jis užtaisytas ir veikiantis. Nevalia kelti, ardyti, valyti, spaudyti mechanizmų ar kitaip tikrinti jo būklės. Tas pats principas galioja ir radus šovinių, granatų, sviedinių ar kitų neaiškios paskirties metalinių daiktų. Žmogus, neturintis specialaus pasirengimo, negali patikimai įvertinti, ar radinys kelia pavojų. Lietuvos policija pabrėžia, kad rastų ginklų ir šaudmenų negalima pernešti, pervežti ar kitaip gabenti į policijos įstaigą arba kitą vietą. Ypač pavojinga manyti, kad senas daiktas jau negali suveikti. Saugiausias sprendimas – palikti radinį tiksliai ten, kur aptiktas, ir nuo jo atsitraukti. Smalsumas tokioje situacijoje gali kainuoti labai brangiai.

Pasirūpinti, kad pavojus nepasiektų kitų

Atsitraukus nuo radinio svarbu pagalvoti ne tik apie save, bet ir aplinkinius. Miške ar laukuose pavojingą daiktą gali pastebėti kiti grybautojai, vaikai, ūkininkai ar atsitiktiniai praeiviai, todėl reikėtų įspėti žmones nesiartinti prie tos vietos. Paties radinio liesti ar bandyti uždengti nereikia. Lietuvos policija rekomenduoja įsidėmėti kuo tikslesnę radinio vietą, o esant galimybei ją pažymėti taip, kad specialistams būtų lengviau surasti. Svarbu pasirinkti saugų būdą – orientyro nedėti prie pat įtartino objekto. Jei radinys panašus į sprogmenį, nuo jo pasitraukti ir neleisti kitiems patekti į pavojingą teritoriją. Lietuvos kariuomenės specialistai atkreipia dėmesį, kad radinių skaičius priklauso nuo sezono ir žemės darbų intensyvumo – daugiau jų aptinkama tuomet, kai žmonės aktyviau dirba dirvą ar vykdo kitus kasimo darbus. Todėl laukuose rastas neįprastas metalinis daiktas neturėtų būti laikomas metalo laužu, kol jo neįvertino specialistai.

Skambinti 112 ir sulaukti specialistų

Radus ginklą, šaudmenų ar įtartiną daiktą, apie tai nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Skambinant svarbiausia kuo tiksliau nurodyti radinio vietą – miško pavadinimą, kelią, artimiausią gyvenvietę, orientyrus ar telefono GPS nustatytas koordinates. Taip pat verta trumpai apibūdinti, ką matėte, tačiau nesiartinti prie radinio vien tam, kad jį geriau apžiūrėtumėte. Svarbu suprasti, kad pranešti verta net tuomet, kai nesate tikri, ką radote – tik specialistai gali nustatyti, ar daiktas iš tiesų pavojingas. 2025 m. statistika, kai per metus buvo neutralizuoti 4493 pavojingi radiniai, primena paprastą, bet gyvybiškai svarbią taisyklę: radus ginklą ar šaudmenų privalu elgtis atsakingai – neliesti, atsitraukti, perspėti aplinkinius ir skambinti 112.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Buto ar namo draudimas yra itin svarbus, nes niekad nežinosi, kada gali užklupti nelaukta nelaimė. Dėl to svarbu būti apsidraudus ir apsaugoti savo piniginę. Balcia draudimo specialistai atsako, kiek kainuoja

Kokia yra vidutinė buto draudimo kaina 2026 metais?

Kainos labai priklauso nuo buto dydžio ir pasirinktos apsaugos apimties:

• Nedidelio, iki 60 kv. m ploto buto draudimas mieste dažniausiai kainuoja apie 40–90 eurų per metus. 
• Didesnio, 60–100 kv. m buto draudimas paprastai atsieina apie 80–150 eurų per metus. 
• Jei tai naujos statybos butas su šviežiu remontu, kaina gali kilti iki 100–200 eurų per metus, nes didesnė ir apdailos vertė. 
• Jei nori apdrausti ne tik patalpas, bet ir baldus bei buitinę techniką, metinė įmoka gali siekti 150–300 eurų.

Kaip matai, kainų intervalas yra gana platus ir viskas priklauso nuo to, ką konkrečiai nori apdrausti ir kokią apsaugos apimtį pasirenki. Tai tik orientacinės sumos. Tikslią kainą Tau paskaičiuos draudikas, įvertinęs individualią situaciją. Pasitark su Balcia konsultantais dėl tikslių kainų Balcia bendrovėje.

Kiek kainuoja namo draudimas?

Atsakant, kiek kainuoja namo draudimas, namo draudimo kaina paprastai priklauso nuo panašių veiksnių kaip ir buto, tačiau namą apdrausti dažniausiai kainuoja brangiau, nes ir pati draudimo suma būna didesnė. Juk reikia įvertinti ne tik patalpas, bet ir visą pastatą, o kartais ir šalia esančius statinius (garažą, ūkinį pastatą, tvorą).

Vidutinio dydžio, apie 100–150 kv. m namo draudimas dažniausiai kainuoja nuo 100 iki 250 eurų per metus. Didesniam, brangesniam namui su geru remontu kaina gali siekti 250–500 eurų per metus. Jei namas didelis, prabangesnis arba jame yra vertingos apdailos ar įrangos, metinė įmoka gali viršyti ir 500 eurų.

Nuo ko priklauso buto draudimo kaina?

Balcia ar kita draudimo bendrovė, skaičiuodama Tavo įmoką, atsižvelgia į šiuos veiksnius:

• Būsto vertė ir plotas. Kuo didesnis ir brangesnis butas, tuo didesnė ir draudimo suma, todėl atitinkamai auga ir įmoka.
• Statybos metai ir būklė. Naujos statybos pastatai dažniausiai laikomi mažiau rizikingais nei seni, apšiurę namai, todėl jiems taikomi palankesni tarifai.
• Vieta. Buto, esančio rajone, kuriame dažniau fiksuojami įsilaužimai ar potvyniai, draudimas kainuos daugiau.
• Draudimo apimtis. Jei nori apdrausti ne tik pastato konstrukciją, bet ir vidaus apdailą, baldus, buitinę techniką ar net atsakomybę prieš kaimynus (pvz., jei Tave užpiltų kaimynai), kaina atitinkamai didėja.
• Franšizė. Pasirinkus didesnę franšizę (sumą, kurią pats padengsi nuostolio atveju) mėnesinė ar metinė įmoka sumažės.
• Papildomos saugos priemonės. Signalizacija, apsauginės durys, dūmų detektoriai – visa tai gali padėti Tau sumažinti metinę draudimo kainą.

Ką dažniausiai dengia buto draudimas?

Standartinis draudimo paketas paprastai apima žalą dėl gaisro, sprogimo, vandens pratekėjimo, audros ar krušos, taip pat vagystės su įsilaužimo atvejus. Papildomai galima įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, kuris apsaugotų Tave, jei dėl Tavo kaltės nukentėtų kaimynai. Tarkim, jei sprogtų vamzdis ir užlietum apatinį butą.

Kaip sumažinti buto draudimo kainą?

Norėdamas gauti geriausią pasiūlymą, palygink kelių draudikų kainas. Taip pat verta pasirinkti didesnę franšizę, sujungti kelis draudimus (pvz., buto ir automobilio) toje pačioje bendrovėje, sumokėti visą metinę įmoką iš karto, įsirengti papildomas apsaugos priemones.

Reali saugumo situacija

Oficialios Lietuvos institucijos vienbalsiai tvirtina, kad 2026 metų rugsėjį tiesioginės karinės invazijos į Lietuvą ar kitas Baltijos šalis pavojaus nėra. Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamento analitikai pabrėžia, kad Rusijos kariniai pajėgumai šiuo metu maksimaliai sutelkti ir alinami kare Ukrainoje, todėl šalis agresorė neturi išteklių atverti antrojo fronto prieš NATO. Maža to, Lietuvoje dislokuotos papildomos sąjungininkų pajėgos, o oro gynybos sistemos veikia sustiprintu režimu, užtikrindamos patikimą atgrasymą. Vis dėlto institucijos pastebi, kad būtent vėlyvos vasaros ir ankstyvo rudens laikotarpiu suaktyvėjo informacinės atakos ir baimės sėjimas viešojoje erdvėje. Saugumo ekspertai aiškina, kad tokios žiniasklaidoje pasirodančios apžvalgos grįstos hipotetiniais ateities scenarijais, o ne dabartine karine realybe prie mūsų sienų. Todėl Lietuvos institucijos ragina gyventojus pasitikėti oficialiais pranešimais, o ne gąsdinančiomis socialinių tinklų interpretacijomis.

Realios grėsmės: hibridinės atakos ir diversijos

Nors konvencinio karo tikimybė išlieka minimali, realios grėsmės, su kuriomis susiduria Lietuva, yra hibridinio pobūdžio. Valstybės institucijų pasisakymuose nuolat akcentuojama išaugusi diversijų, sabotažo ir kibernetinių išpuolių rizika, nukreipta prieš kritinę šalies infrastruktūrą. Pavyzdžiui, rugpjūčio pabaigoje fiksuoti bandymai trikdyti valstybinių institucijų IT sistemų veiklą bei koordinuotos dezinformacijos kampanijos, kuriomis siekiama pakirsti pasitikėjimą kariuomene ir sąjungininkais. Taip pat išlieka aktuali provokacijų prie sienos su Baltarusija tikimybė.

Šios nekarinės priemonės skirtos visuomenei skaldyti ir vidiniam chaosui kelti. Institucijos pabrėžia, kad civilinė sauga šiandien svarbi ne tik dėl geopolitinių iššūkių. Rugpjūtį Lietuvoje ekstremaliosios situacijos buvo paskelbtos dėl stichinių meteorologinių reiškinių – stiprių audrų ir škvalo, sutrikdžiusių elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų. Tai įrodo, kad pasirengimas krizėms reikalingas ne tik karo ar kitų geopolitinių grėsmių atveju, bet ir kasdieniams civiliniams iššūkiams įveikti.

Mitų sklaida ir racionali piliečių reakcija

Viešojoje erdvėje plintantys gąsdinimai dažnai virsta mitais, kuriuos būtina sugriauti faktų kalba. Didžiausias mitas – teiginys, jog „NATO 5-asis straipsnis negaliotų hibridinio konflikto ar paslėptų diversijų atveju“. Aljanso vadovybė ir Lietuvos gynybos strategai ne kartą patvirtino, kad atsakas į bet kokį suvereniteto pažeidimą būtų kolektyvinis ir žaibiškas. Kitas klaidinantis mitas – esą valstybės raginimai pasiruošti „72 valandų krepšelį“ reiškia, kad karas jau neišvengiamas. Institucijos aiškina, kad civilinės saugos rekomendacijos yra įprasta brandžios valstybės praktika, analogiška saugos diržo prisisegimui automobilyje.

Piliečiams į pasirodančias naujienas reikėtų reaguoti ne perkant nereikalingus daiktus ar panikuojant, o didinant asmeninį atsparumą. Geriausias atsakas – apsilankyti oficialioje svetainėje LT72.lt, susipažinti su evakuacijos planais, pasirūpinti ilgai negendančio maisto bei vandens atsargomis trims paroms ir kritiškai vertinti skaitomą informaciją, atmetant emocingus bei nepatikrintus šaltinius.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Paramos paketo esmė: finansinės paskatos ir paslaugų prieinamumas

Siūlomo politinių priemonių rinkinio pagrindą sudaro devynios kertinės kryptys, suformuotos atsižvelgiant į realius šeimų poreikius ir kasdienius iššūkius. Brangiausia ir daugiausia diskusijų sulaukianti numatyta iniciatyva yra visuotinis nemokamas maitinimas mokyklose. Planuojama palaipsniui pasiekti, kad visi 5–10 klasių mokiniai gautų nemokamus pietus, visiškai nevertinant bendrų šeimos pajamų. Šiam žingsniui įgyvendinti numatyta įspūdinga suma, sudaranti beveik pusę viso suplanuoto biudžeto. Tokiu būdu siekiama ne tik sumažinti administracinę naštą tikrinant šeimų finansus, bet ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems pagrindinio ugdymo moksleiviams, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinės padėties. Kita itin laukiama naujovė – specialiai sukurti krepšeliai, skirti vaikų užimtumui ir priežiūrai finansuoti. Šis instrumentas orientuotas į dirbančius tėvus, auginančius vaikus iki 12 metų, kuriems neretai tenka patirti didelių išlaidų mokant už popamokines veiklas, stovyklas ar privačių auklių paslaugas. Šeimoms kasmet būtų skiriama fiksuota suma, susieta su bazine socialine išmoka, kuri padėtų amortizuoti šiuos kasdienius kaštus. Valstybė taip pat siekia spręsti demografines problemas aktyvindama reemigraciją, todėl pakete numatytos solidžios vienkartinės įsikūrimo išmokos tiems piliečiams, kurie po ilgesnio laiko užsienyje nusprendžia sugrįžti gyventi ir dirbti į tėvynę kartu su atžalomis.

Socialinis poveikis: stabilumas ir regionų gaivinimas

Šių kompleksinių priemonių sukeliamas ilgalaikis poveikis tiesiogiai nutaikytas į vidurinio sluoksnio stiprinimą ir socialinio nerimo visuomenėje mažinimą. Keičiant vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo tvarką, siūloma reikšmingai pakelti šių išmokų viršutines ribas, susiejant jas su keliais vidutiniais darbo užmokesčiais. Tai leistų kvalifikuotiems, aukštesnes pajamas gaunantiems specialistams ramiai imti vaiko priežiūros atostogas, nepatiriant drastiško šeimos biudžeto smukimo ir išlaikant įprastą gyvenimo kokybę. Finansinį saugumą sustiprina ir planai didinti ligos išmokas slaugant sergančius mažuosius – tėvai skatinami patys prižiūrėti susirgusius vaikus, nebijant prarasti kasdienių pajamų. Be to, vaiko priežiūros laikotarpiu asmenys būtų draudžiami pensijų socialiniu draudimu nuo gerokai didesnės sumos nei minimali alga, o tai užkirs kelią būsimai senatvės pensijų nelygybei. Strateginis paketo poveikis aiškiai matomas ir per regioninės politikos prizmę, kuriai numatytos didžiulės papildomos investicijos. Skiriant 10 mln. Eur jaunų šeimų pirmojo būsto subsidijavimui regionuose ir sušvelninant bankų kredito bei pajamų vertinimo kriterijus, siekiama sustabdyti provincijos tuštėjimą ir paskatinti jaunus žmones kurtis už didmiesčių ribų. Šis žingsnis gali tapti rimtu impulsu regionų ekonomikai, statybų sektoriui ir vietos bendruomenių atsinaujinimui. Kai valstybė prisiima didesnę atsakomybę už vaiko auginimo aplinką – pradedant maitinimu, baigiant būsto įsigijimo lengvatomis – kuriamas stabilus socialinis klimatas, kuris, tikimasi, ilgainiui tiesiogiai lems augantį gimstamumo rodiklį šalyje.

Finansinė ir politinė kritika

Nepaisant gražių tikslų, šis grandiozinis projektas sulaukia aštrios opozicijos, ekonomistų ir finansų ekspertų kritikos. Pagrindinis priekaištas susijęs su politiniu šio paketo pateikimo laiku ir finansiniu neatsakingumu. Kritikai pastebi, kad tokie šimtus milijonų eurų kainuojantys pažadai yra dalijami prieš artėjančius rinkimus, o realus jų įgyvendinimas ir milžiniška finansinė našta bus užkrauta jau kitos kadencijos Vyriausybės ir Seimo pečiams. Kyla natūralus klausimas, iš kokių stabilių ir tvarių šaltinių bus finansuojamos šios nuolatinės valstybės išlaidos, ypač turint omenyje bendrą geopolitinį neapibrėžtumą ir augančius šalies gynybos poreikius. Nesant aiškaus atsakymo, iš kur bus paimta pinigų, šis planas vadinamas populistiniu bandymu įtikti rinkėjams. Ekspertai taip pat kritikuoja siūlomų priemonių visuotinumą, teigdami, kad paramos skirstymas be jokių pajamų cenzų – neracionalus ribotų valstybės išteklių švaistymas. Finansuoti nemokamus pietus ar mokyklinius krepšelius pasiturinčių verslininkų ar dideles pajamas gaunančių vadovų vaikams socialiai neteisinga tuo metu, kai šalyje vis dar trūksta lėšų skurdžiausių šeimų problemoms spręsti. Toks pinigų barstymas nepadeda mažinti skurdo, tik sukuria papildomą infliacinį spaudimą rinkai. Galiausiai abejojama ir tuo, kad vien tik finansinės išmokos gali paskatinti gimstamumo didėjimą. Šiuolaikinėms šeimoms labiau trūksta kokybiškų viešųjų paslaugų, prieinamų valstybinių darželių ir lanksčių darbo vietų, o ne vienkartinių piniginių injekcijų iš valstybės biudžeto.

Autorė Eglė Stratkauskaitė

Kritulių bus vis daugiau

Pasak klimatologo, rugpjūčio pabaigoje Lietuvą nusiaubusi audra savaime nėra klimato kaitos padarinys, tačiau klimato pokyčiai gali sudaryti palankesnes sąlygas dažnesniems ir intensyvesniems ekstremaliems reiškiniams. „Kylanti oro temperatūra, kuri geriausiai atsispindi didėjančioje pasaulinio vandenyno paviršiaus temperatūroje, lems didesnį garavimą ir labai drėgnų oro masių dažnesnę pernašą į netropines platumas“, – sakė G. Stankūnavičius. Anot jo, dėl to Lietuvoje gali daugėti retų, tačiau itin intensyvių kritulių, galinčių sukelti staigius potvynius, žemės ūkio naudmenų ar urbanizuotų teritorijų užtvindymus. „Kylanti temperatūra sudarys sąlygas kitiems intensyviems reiškiniams vystytis, tokiems kaip perkūnijos, kruša, škvalas, viesulas“, – pabrėžė klimatologas.

Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms

G. Stankūnavičiaus teigimu, visiškai pasiruošti visiems ekstremaliems gamtos reiškiniams nėra įmanoma, tačiau dalį priemonių galima įgyvendinti gana greitai. „Matyt, niekas nėra visiškai pasiruošęs įvairiems kataklizmams“, – pažymėjo jis. Kaip pavyzdį klimatologas pateikė Japoniją, kurioje, nepaisant griežtų reikalavimų statiniams ir infrastruktūrai, neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo stiprių žemės drebėjimų. Anot G. Stankūnavičiaus, Lietuvoje reikėtų daugiau dėmesio skirti gamtinėms teritorijoms: miškams, pelkėms, natūralioms pievoms ir vandens telkiniams. „Pavyzdžiui, sustabdykime plynus kirtimus, tai didžiulė bėda“, – ragino jis. Pasak G. Stankūnavičiaus, sengirės, pelkių masyvai ir natūralios pievos padeda reguliuoti drėgmės apykaitą – silpnina sausrų poveikį, švelnina potvynius, kaupia CO₂. Jis taip pat siūlo natūralizuoti kanalizuotas upių ir upelių atkarpas, mažinti dirbamų laukų plotus, juos skaidyti į žaliąsias zonas, atsisakyti monokultūrų bei didinti žaliuosius plotus miestuose.

Ši vasara – artima normai

Klimatologas teigia, kad šių metų vasara Lietuvoje buvo gana įprasta, ypač lyginant su Vakarų ir Vidurio Europa, kur fiksuotos intensyvios karščio bangos ir sausros. Vis dėlto, jo vertinimu, kylant vidutinei temperatūrai Lietuva ateityje taip pat gali susidurti su panašiais reiškiniais, nors jų intensyvumas ir mastas mūsų regione, tikėtina, būtų mažesnis.

Ruduo gali būti šiltesnis ir drėgnesnis

G. Stankūnavičius pabrėžia, kad ilgalaikių orų prognozių patikimumas yra ribotas. Visgi dabartiniai modeliai, pasak jo, leidžia tikėtis, kad rugsėjis bus artimas klimatinei normai, tačiau greičiausiai drėgnesnis nei įprastai. Spalis, bent jau pirmoje mėnesio pusėje, prognozuojamas šiltesnis ir sausesnis. Viso rudens temperatūros vidurkis, anot klimatologo, turėtų būti didesnis už klimatinę normą, tačiau skirtumas neturėtų viršyti 0,5–1 laipsnio. Apie artėjančią žiemą, anot klimatologo, kalbėti dar anksti. Tačiau kai kurie signalai leidžia manyti, kad ji Baltijos regione ir beveik visoje Europoje gali būti šiltesnė už daugiametę normą. Vienas iš tokių veiksnių – stiprėjantis El Ninjo reiškinys, kurio poveikis mūsų žemyne pasireiškia su dideliu vėlavimu.

Pokyčiai palies visą pasaulį

Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) įspėja, kad vandenyno temperatūra tropiniuose Ramiojo vandenyno regionuose, kurie daro didelę įtaką oro sąlygoms visame pasaulyje, jau yra išskirtinai aukšta. „Jei ši tendencija tęsis, reiškinys gali būti stipresnis nei bet kada nuo pat mūsų stebėjimų pradžios – taigi tiesiogine prasme peržengs diagramų, kurias naudojome pastaruosius keturis dešimtmečius, ribas“, – sakė PMO generalinė sekretorė Celeste Saulo. El Ninjo turėtų pasiekti kulminaciją maždaug metų sandūroje, o kai kuriuose regionuose jau dabar jaučiamas jo poveikis, įskaitant didesnes sausras ir gausesnį lietų.

Pasaulinės vidutinės temperatūros dažnai būna ypač aukštos po El Ninjo reiškinio. Štai 2024-ieji, karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją, buvo po El Ninjo. Iki šiol dauguma šių metų mėnesių jau buvo šiltesni nei vidutiniškai. Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenimis, liepa buvo antra šilčiausia Vakarų Europoje nuo 2006 m. Šiame regione užregistruota vidutinė temperatūra siekė 22,48 °C – apie 2,5 laipsnio daugiau nei 1991–2020 m. vidurkis. PMO prognozuoja, kad nuo rugsėjo iki lapkričio beveik visose pasaulio sausumos teritorijose temperatūra bus aukštesnė už vidutinę. Jūros paviršiaus temperatūra šiaurinėje ir pietinėje tropinėse Atlanto vandenyno dalyse taip pat yra aukštesnė nei įprastai, o tai gali pakeisti El Ninjo poveikį skirtingiems regionams.

Autorė Eglė Stratkauskaitė