Didžiausias kiekvieno budisto tikslas – tapti buda. Tokią būseną pasiekia žmogus, kuris išmoksta atsisakyti asmeninių troškimų ir pašalinių minčių, daro gerus darbus ir tampa altruistu. Budistai neturi kažkokios ypatingos teorijos, kaip išlaikyti sveikatą. Pagal juos sveikas kūnas yra to žmogaus, kuris dirba, medituoja, valgo vegetarinį maistą ir atsisako seksualinių troškimų.

 

buda

 

Jie tiki: jei žmonės išmoktų ilgai, nurimę ir susitelkę į save sėdėti, jie pasiektų nušvitimą. Daugelis sveikatos specialistų pripažįsta, kad šiuolaikiniai žmonės, nuolatos patirdami nerimą, kenkia savo psichologinei būklei. Ilgainiui dėlto atsiranda įvairių organizmo patologijų. Meditacija iš tiesų gali pagerinti savijautą ir net padėti pasveikti nuo kai kurių ligų.

 

Budistai kasdieniame gyvenime derina meditaciją ir giedojimą. Daugelis budistų, tarp jų ir pasauliečiai, kurie praktikuoja budizmą namie, gyvena ilgai arba labai ilgai. Taip yra dėlto, kad jie reguliariai gieda šventuosius raštus. Tai padeda atsikratyti įkyrių minčių, ramina protą. Jie yra visiškai nusižeminę, neturi gėdos jausmo ir yra visiškai abejingi pelnui ir nuostoliams fiziniame pasaulyje.

 

Budistų patarlė sako: „Jeigu dieną nedirbsiu, tai dieną ir nevalgysiu“. Toli kalnuose stūksančiuose vienuolynuose gyvenantys budistų vienuoliai ūkininkauja, neša vandenį, gamina valgyti, skalbia ir siuva. Fizinis darbas jų gyvenime yra labai svarbi dalis. Kita vertus, jų pagrindinis tikslas yra ne pagerinti sveikatą, bet būti taupiems ir savarankiškiems. Gera psichinė būklė ir reguliari fizinė veikla sudaro idealias sąlygas, kuriose jie gali gyventi iki 100 metų ir ilgiau.

 

Vegetarizmas nėra privalomas visiems budistams. Tačiau jo laikosi kinų budizmą išpažįstantys asmenys. Jie vegetarišką maistą valgo nuo Liangų dinastijos imperatoriaus Vudi valdymo pradžios. Budistams buvo uždrausta žudyti gyvus sutvėrimus, todėl jie pradėjo vartoti augalinį maistą. Ant jų stalo kasdien atsiranda skirtingų ir labai maistingų daržovių, pupų, vaisių ir grūdinių kultūrų. Juose gausu vitaminų, neorganinių druskų, baltymų, gliukozės, cukraus ir truputėlis riebalų.

 

Ilgai gyventi budistams padeda susilaikymas nuo lytinių santykių, nes susilaikymas padeda apsaugoti spermą. Kinų imperatoriai nuo senų laikų dažnai mėgaudavosi kūniškais malonumais, todėl gyvendavo trumpai. Liangų dinastijos imperatorius Vudi gyveno ilgiau nei 80 metų, nes jis per visą gyvenimą nedaug mylėjosi. Tai, tarp kinų imperatorių, nutikdavo labai retai.

 

Visa tai Tolimojoje Azijoje gyvenantys žmonės praktikuoja todėl, kad taip reikalauja jų religija, bet ne todėl, kad ypatingai rūpintųsi savo sveikata. Iš senųjų budistų raštų galima spėti, kad pagal juos maistas yra vaistas.

 

Pagal tradicinę kinų mediciną manoma, kad visas ligas sukelia vėjas, lietus, šaltis, karštis, teigiami ir neigiami elementai, džiaugsmas, pyktis, gyvenimo sąlygos, šoko būsena ir išgąstis. Siekiant sustiprinti organizmą reikia žinoti, kaip pasipriešinti išoriniams pokyčiams. „Penki grūdai yra pagrindinis maistas, penki vaisiai – papildomas maistas, penkių rūšių mėsa – naudingas ir penkios daržovės, kurios turėtų būti vartojamos gausiai“, – rašoma „Nei jing“ knygoje apie tradicinę kinų mediciną. Penki grūdai – tai neglitūs, apvalūs produktai (ryžiai, kviečiai, raudonosios pupelės, sojų pupelės ir soros). Penki vaisiai – tai persikai, slyvos, abrikosai, kaštainiai ir datulės. Daržovės ir žoliniai augalai – žirniai, pupos, lęšiai, laiškiniai svogūnai ir česnakai. Kai penki kūno organai yra sveiki ir stiprūs, žmogus gali gyventi ilgai. Žinoma, yra ir daugiau maisto produktų, bet ne visi jie padeda išlikti vidaus organams sveikiems. Teigiama, kad ir maisto skonis daro įtaką sveikatai: rūgštumas naudingas kepenims, kartumas širdžiai, saldumas blužniai, aštrumas plaučiams, sūrumas – inkstams. Reguliarus tokių skonių maisto produktų vartojimas gali pagerinti šių vidaus organų veiklą.

 

Jeigu vidaus organuose kaupiasi per daug energijos, sutrinka jų veikla. Todėl labai svarbu rasti pusiausvyrą, kuri ir yra budistų raktas į sveiką gyvenimo būdą.